|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 48 NUTARIMAS Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą 2004 m. rugsėjo 17 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs 2003 metų teismų praktiką taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, konstatuoja, kad teismai iš esmės šias normas supranta teisingai ir taiko jas tinkamai, tačiau dėl kai kurių normų taikymo teismams kildavo neaiškumų, teismų praktika taikant šias normas nėra vienoda, buvo padaryta ir šių normų taikymo klaidų. Teismų praktikos apibendrinimas rodo, kad teisėjams neaišku, ar priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka taikytinos BPK normos, reglamentuojančios bylų procesą pirmosios instancijos teisme, ar galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą, kai asmuo yra įtariamas kelių nusikalstamų veikų padarymu arba kai nusikalstamą veiką asmuo padaro bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Labai nevienoda teismo baudžiamųjų įsakymų struktūra: šis dokumentas įvairiai vadinamas; dažnai nenurodoma, kad jis priimtas Lietuvos Respublikos vardu; nevienodai nurodoma, kokią medžiagą išnagrinėjus jis priimamas; motyvuojamas arba nemotyvuojamas skiriamos baudos dydis; priimant teismo baudžiamąjį įsakymą vadovaujamasi skirtingais BPK straipsniais. Nevienoda teismų praktika užtikrinant gynėjo dalyvavimą pagreitintame procese (BPK 431 straipsnis), pasitaiko atvejų, kai nėra užtikrinamas gynėjo dalyvavimas pagreitintame procese, kaltinamajam neturint pakankamai lėšų advokatui pasisamdyti. Nevienoda posėdžių protokolų rašymo praktika: vienuose teismuose surašomas vienas teisiamojo posėdžio protokolas, apimantis tiek teismo posėdį, rengiamą tuoj pat, kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, tiek teisiamąjį posėdį, kituose – surašomi du protokolai, tačiau pirmasis protokolas vadinamas įvairiai (teismo posėdžio, tvarkomojo posėdžio, parengiamojo posėdžio, posėdžio pagreitinto proceso tvarka protokolas). Sprendimą nagrinėti bylą teisme tuoj pat vieni teisėjai įformina protokoline nutartimi, kiti – kaip atskirą dokumentą. Teismo baudžiamasis įsakymas kartais surašomas nepraėjus terminui, per kurį nukentėjusysis turi teisę apskųsti prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo teisėjui. Teisėjai, priėmę teismo baudžiamąjį įsakymą, ne visada įvykdo BPK 352 straipsnyje numatytus reikalavimus ir išaiškina kaltinamajam paskirtos baudos savanoriško ir priverstinio įvykdymo tvarką, sąlygas, jo teises ir pareigas bei nustato terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda. Nutartyse perduoti bylą nagrinėti teisme kartais nenurodoma, kokios bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kokias kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. Prokurorui atvykus į teismą su pareiškimu nagrinėti bylą pagreitinto proceso tvarka, teismo posėdyje ne visuomet įsitikinama, ar kaltinamajam buvo įteiktas pareiškimo egzempliorius. Yra atvejų, kai rengiamas bylos nagrinėjimas teisme, nors prokuroras į teismą kreipėsi ne per BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, o per penkias dienas nuo pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką gavimo dienos. Ne visada teismo posėdyje kaltinamojo paklausiama, ar jis sutinka būti tuoj pat teisiamas, ar nori, kad bylos nagrinėjimas teisme vyktų kitą dieną (išklausoma tik prokuroro nuomonė). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas tobulinti ir vienodinti įstatymų taikymo praktiką, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Tinkamas BPK normų, reglamentuojančių bylų supaprastintą procesą, taikymas leidžia pasiekti baudžiamojo proceso paskirtį bei užtikrina proceso greitumo principo, įtvirtinto Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 3 dalies c punkte, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje „Dėl kriminalinės justicijos supaprastinimo“, įgyvendinimą. Nagrinėjant bylas supaprastinto proceso tvarka turi būti laikomasi baudžiamojo proceso principų, užtikrintos baudžiamojo proceso įstatymo garantuotos įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir kitų asmenų teisės, visuomenės ir valstybės interesai, tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. 2. BPK normos, reglamentuojančios bylų supaprastintą procesą, numato baudžiamojo proceso ypatumus priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ir nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka. Šios normos supaprastina atitinkamas bendrąsias baudžiamojo proceso procedūras, taikomas ikiteisminiame tyrime ir nagrinėjant bylas pirmosios instancijos teisme. Tais atvejais, kai BPK normos, reglamentuojančios bylų supaprastintą procesą, nenustato kokių nors klausimų, kilusių priimant teismo baudžiamąjį įsakymą ar nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, sprendimo būdų, taikomos bendrosios BPK normos, reglamentuojančios bylų procesą pirmosios instancijos teisme. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas 3. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik esant šių sąlygų visumai: 1) už nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė yra numatyta kaip alternatyvinė; 2) prokuroras nusprendžia kreiptis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu; 3) bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios; 4) kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu; 5) kaltininkas atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti ar pašalinti. 3. 1. BPK 418 straipsnio 1 dalies nuostata „gali būti skiriama tik bauda arba ši bausmė numatyta kaip alternatyvinė“ reiškia, kad teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik tada, kai bauda numatyta BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. 3. 2. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taip pat galimas: – dėl kelių kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, jeigu už kiekvienos iš jų padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos paskyrimo galimybę; – kai nusikalstamą veiką padaro asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 ir 40 straipsniuose numatytais pagrindais, dar nesuėjus šiuose straipsniuose nustatytiems terminams, jeigu baudžiamasis įstatymas už kiekvienos nusikalstamos veikos padarymą numato baudos paskyrimo galimybę; – kai nusikalstamą veiką padaro asmuo, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų ar baudos bausmės, arba tokią veiką asmuo padaro baudos vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nusikaltimų recidyvo atveju (BK 27 straipsnis) teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas paprastai netaikomas. 3. 3. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas negalimas, jeigu nusikalstama veika, už kurios padarymą baudžiamasis įstatymas numato baudos paskyrimo galimybę, padaroma arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, šių bausmių ar laisvės apribojimo, teisės dirbti tam tikrą darbą arba teisės užsiimti tam tikra veikla atėmimo, viešųjų teisių atėmimo vykdymo laikotarpiu arba jeigu nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigų. 3. 4. Jeigu nusikalstamą veiką padaro bendrininkų grupė, teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas galimas tik tuo atveju, kai tam neprieštarauja visi bendrininkai. 4. Teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, privalo įsitikinti, ar byla teisminga tam teismui, ar kaltinamajam buvo pranešta apie tai, kad prokuroras kreipsis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ar kaltinamasis tam neprieštarauja, ar apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta nukentėjusiajam, ar nėra paduotas nukentėjusiojo skundas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. 4. 1. Nustačius, kad byla tam teismui neteisminga, byla perduodama pagal teismingumą (BPK 234 straipsnio 1 dalis). 4. 2. Tais atvejais, kai kaltinamajam nepranešta apie tai, kad prokuroras kreipsis į teisėją su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kai kaltinamasis nesutinka, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu arba kai nukentėjusiajam nepranešta apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, priimama nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme. 4. 3. Jeigu nustatoma, kad nukentėjusysis apskundė prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ikiteisminio tyrimo teisėjui, gavęs prokuroro pareiškimą teisėjas turi sulaukti skundo nagrinėjimo rezultatų ir, jeigu nukentėjusiojo skundas atmestas, priimti vieną iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, jeigu nukentėjusiojo skundas patenkintas – vadovaujantis BPK 423 straipsnio 1 dalimi, priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme. 5. Teisėjai turi reikalauti, kad prokuroro pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinys atitiktų BPK 419 straipsnyje numatytus reikalavimus. Prokuroro pareiškime, be kaltinamojo asmens duomenų, išvardytų BPK 419 straipsnio 1 punkte, turi būti nurodyti neišnykę ir nepanaikinti teistumai. Šiame pareiškime turi būti ne tik išvardyti duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, šaltiniai, bet ir nurodytas šių duomenų turinys (BPK 419 straipsnio 4 punktas). Prokuroro pareiškime taip pat turėtų būti siūlomi sprendimai dėl turto konfiskavimo, dėl uždraudimo naudotis specialia teise, dėl kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, dėl daiktinių įrodymų, dėl proceso išlaidų atlyginimo. Prieš perduodant teisėjui prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kaltinamasis turi būti supažindintas su prokuroro siūlomais priimti sprendimais. 6. Teismo baudžiamąjį įsakymą, nutartį perduoti nagrinėti bylą teisme ar nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą. 7. Teismo baudžiamasis įsakymas priimamas tuo atveju, kai teisėjas nustato, kad buvo padaryta veika, kurios padarymu kaltinamas kaltinamasis; ikiteisminio tyrimo metu tinkamai nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybės; nusikalstamą veiką padarė kaltinamasis; kaltinamasis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; veika yra tinkamai kvalifikuota; kaltinamasis baustinas už padarytą nusikalstamą veiką; bauda, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra tinkama bausmė kaltinamajam. 8. Teismo baudžiamuoju įsakymu gali būti paskiriama tik vienos rūšies bausmė – bauda. Skirdamas baudą, teisėjas nėra varžomas prokuroro siūlomo ar kaltinamojo pageidaujamo baudos dydžio ir jį nustato vadovaudamasis BK bendrojoje dalyje nustatytomis taisyklėmis. 8. 1. Tais atvejais, kai teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis nuteisiamas už kelių nusikalstamų veikų padarymą, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos baudos subendrinamos pagal BK 63 straipsnyje nustatytas taisykles. Jeigu teismo baudžiamuoju įsakymu asmuo nuteisiamas, už nusikalstamą veiką, padarytą neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos viešųjų darbų ar baudos bausmės, neatlikus ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės arba už veiką, padarytą baudos vykdymo atidėjimo laikotarpiu, už naują nusikalstamą veiką paskirta bauda, vadovaujantis BK 64 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, subendrinama su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis. Jeigu ankstesniu nuosprendžiu asmeniui buvo paskirta viešųjų darbų bausmė, neatlikta šios bausmės dalis keičiama bauda vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta taisykle. 8. 2. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka arba buvo suimtas, šis laikas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, turi būti įskaitomas į paskirtą bausmę. 9. Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis (BPK 29 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis) ir priimamas Lietuvos Respublikos vardu. 10. Teismo baudžiamasis įsakymas susideda iš įžanginės, aprašomosios ir rezoliucinės dalių. 10. 1. Įžanginėje dalyje nurodoma įsakymo priėmimo laikas, vieta, teismo pavadinimas, teisėjo vardas ir pavardė, kaltinamojo vardas, pavardė ir kiti asmens duomenys, atsakomybę numatantis baudžiamasis įstatymas. 10. 2. Aprašomojoje dalyje trumpai išdėstoma veika, dėl kurios padarymo kaltinamasis baudžiamas, kaltinamojo parodymai, kiti jo kaltę patvirtinantys duomenys, baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką. Šie teismo baudžiamojo įsakymo elementai turi atitikti analogiškus prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodytus elementus, esminių jų turinio korekcijų teisėjas negali padaryti. Surašydamas teismo baudžiamąjį įsakymą, teisėjas gali padaryti tik nežymius nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių patikslinimus, nepasunkinančius kaltinamojo teisinės padėties. 10. 3. Teismo baudžiamajame įsakyme turi būti nurodyti ne tik duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, šaltiniai, bet ir šių duomenų turinys. 10. 4. Aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi bausmės (baudos) skyrimo, turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise, sprendimų dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų, proceso išlaidų atlyginimo motyvai. 10. 5. Rezoliucinė dalis priimama vadovaujantis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu ir prasideda žodžiu „nusprendžia“. 10. 6. Rezoliucinėje dalyje nurodoma: kaltinamojo vardas, pavardė, sprendimas pripažinti kaltu, baudžiamasis įstatymas, kaltinamajam skiriamos baudos dydis, kiti priimti sprendimai, kaltinamojo teisės reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme išaiškinimas. 10. 7. Rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas terminas, per kurį nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą: per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis). 10. 8. Kaltinamojo teisės reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme išaiškinime turi būti nurodytos ne tik BPK 422 straipsnyje numatytos nuostatos (kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme; teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sąlygos ir padariniai), bet ir BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta nuostata: išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. 11. Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas kaltinamajam turi būti įteiktas pasirašytinai ir byloje turi būti duomenys apie jo gavimo faktą ir laiką. Teismo baudžiamojo įsakymo nuorašas gali būti įteiktas kaltinamajam iškvietus jį į teismą arba išsiųstas registruotu laišku. Jeigu kaltinamasis yra laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Jeigu kaltinamasis yra pasislėpęs, BPK 422 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti skaičiuojamas nuo duomenų apie tai, kad kaltinamasis yra pasislėpęs, gavimo teisme dienos. 12. Prašymas surengti bylos nagrinėjimą teisme paduodamas raštu. Įstatymas neįpareigoja nurodyti tokio prašymo motyvų. 12. 1. Teisę paduoti prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme turi tik kaltinamasis ir jo atstovas pagal įstatymą. 12. 2. Jeigu teismo baudžiamuoju įsakymu yra pripažinti kaltais ir nuteisti keli asmenys, o prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoda ne visi kaltinamieji, teisinės galios neįgyja tik ta teismo baudžiamojo įsakymo dalis, kuria yra pripažintas kaltu ir nuteistas prašymą padavęs asmuo. Tokiu atveju teisiamajame posėdyje nagrinėjama tik prašymą padavusio asmens byla. Priimant nuosprendį, įsiteisėjusi teismo baudžiamojo įsakymo dalis prejudicinės galios neturi. 12. 3. Jeigu BPK 422 straipsnyje nustatytas terminas prašymui surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių (BPK 37 straipsnis), apylinkės teismas BPK 102 straipsnio nustatyta tvarka išsprendžia praleisto termino atnaujinimo klausimą. 13. Išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, teisėjas priima nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme, jeigu bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. 13. 1. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios tuo atveju, kai teisėjui kyla abejonių, ar kaltinamasis padarė jam inkriminuotą veiką, kai prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu netinkamai aprašytos veikos aplinkybės (pavyzdžiui, netinkamai nurodyti nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ar kitos svarbios aplinkybės), kai kyla abejonių, ar veika tinkamai kvalifikuota (yra pagrindas manyti, kad veiką reikia kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, nors faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės nesikeičia (BPK 256 straipsnio 3 dalis); kai duomenys, nurodyti prokuroro pareiškime, nepagrindžia kaltinamojo kaltės arba yra gauti pažeidžiant įstatymo reikalavimus ir pan. 13. 2. Nutartis perduoti bylą nagrinėti teisme priimama ir tuo atveju, kai teisėjas nustato pagrindus, numatytus BK 36–40 ir 93 straipsniuose, arba, teisėjo nuomone, kaltinamajam skirtina ne bauda, o kita bausmė. 13. 3. Nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisme turi būti nurodyti tokio sprendimo motyvai, t. y. nurodytos bylos aplinkybės, kurios nėra pakankamai aiškios ir kilusias abejones galima pašalinti tik nagrinėjimo teisme metu. 14. Nutartis nutraukti baudžiamąjį procesą priimama tuo atveju, kai teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, nustato aplinkybes, numatytas BPK 3 straipsnio 1 dalyje. 14. 1. Nutraukiant baudžiamąjį procesą BPK 424 straipsnio 1 dalyje numatytu atveju turi būti nutraukiamas procesinių prievartos priemonių taikymas, nusprendžiama dėl daiktinių įrodymų (BPK 235 straipsnio 1 dalis). 14. 2. Nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą aukštesniajam teismui turi teisę apskųsti tik prokuroras, nukentėjusysis ir nukentėjusiojo atstovas. Aukštesniojo teismo nutartis, kuria atmestas prokuroro, nukentėjusiojo ar nukentėjusiojo atstovo skundas, įsiteisėja nuo priėmimo momento ir yra neskundžiama. 15. Bylos nagrinėjimas teisme, nepriklausomai nuo to, ar jis surengtas kaltinamojo reikalavimu, ar teisėjo iniciatyva, vyksta pagal bendrąsias bylų proceso pirmosios instancijos teisme taisykles su išimtimis, numatytomis BPK 425 straipsnyje. Jeigu išnagrinėjus bylą kaltinamasis pripažįstamas kaltu, teismas gali paskirti ir kitą įstatymo nustatytą bausmę. Jeigu teisminis nagrinėjimas surengtas kaltinamojo reikalavimu, anksčiau priimtas teismo baudžiamasis įsakymas jokios teisinės galios neturi. 16. Teisiamajame posėdyje nagrinėjama tik kaltinamojo, padavusio prašymą su reikalavimu surengti bylos nagrinėjimą teisme, byla. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai BPK pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų, teismas patikrina, ar pagrįstas ir teisėtas baudžiamasis įsakymas ir dėl šių kaltinamųjų. Nustatęs, kad netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai BPK pažeidimai turėjo įtakos ir kaltinamiesiems, nepadavusiems prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas nagrinėja ir šių kaltinamųjų bylą, tačiau tokiu atveju negali pasunkinti kaltinamųjų, nepadavusių prašymų surengti bylos nagrinėjimą teisme, procesinės padėties. Pagreitintas procesas 17. BPK normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą, taikomos tik esant šių sąlygų visumai: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios; 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui; 3) prokuroras veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 17. 1. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kai yra žinomi veikos padarymo laikas, vieta, būdas, padariniai, šią veiką padaręs asmuo ir jį apibūdinantys duomenys, numatyti BPK 427 straipsnio 1 dalyje, kitos nusikalstamos veikos aplinkybės, atitinkančios baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (pavyzdžiui, kai asmuo užklumpamas jam bedarant nusikalstamą veiką; kai mačiusieji įvykį asmenys, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo nusikalstamą veiką padariusį asmenį; kai ant asmens, jo drabužių ar jo būste surandami nusikalstamos veikos pėdsakai; kai asmuo atvyksta ir prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir pan. ). 17. 2. Įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, šaltinių. Kaltės neprisipažinimas arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios. Tik įvertinus kaltinamojo parodymus ir kitus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis sprendžiama, ar veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. 18. Pritartina susiformavusiai praktikai, kai kartu su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka teismui pateikiami dokumentai, patvirtinantys ikiteisminio tyrimo pradžią (skundas, pareiškimas ar pranešimas apie nusikalstamą veiką su prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą); duomenų, patvirtinančių bylos aplinkybes, šaltiniai (įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokolai, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jei jie buvo atlikti, protokolai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti ir pan. ); dokumentai, įrodantys proceso dalyvių teisių užtikrinimą; duomenys, į kuriuos atsižvelgiama skiriant bausmę (pavyzdžiui, neišnykusį ir nepanaikintą teistumą liudijantys duomenys, kiti kaltininko asmenybę apibūdinantys duomenys). Įstatymas nereikalauja, kad prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka įtariamajam būtų įteiktas pranešimas apie įtarimą ir kad jis būtų apklaustas, tačiau visais atvejais, prieš kreipiantis į teismą, kaltinamajam turi būti įteiktas pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nuorašas. 19. Teismo posėdyje, rengiamame tuoj pat, kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į apylinkės teismą, patikrinama, ar byla teisminga tam teismui; ar įvykdyti BPK 426 straipsnio 2 dalyje numatyti reikalavimai, t. y. ar prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka teismui įteiktas per BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ar atvyko kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, reikalingi liudytojai ir kiti proceso dalyviai; ar kaltinamajam įteiktas pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nuorašas. 19. 1. Nustačius BPK 429 straipsnio 1 dalyje numatytas aplinkybes (prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kreipėsi praėjus BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui arba byla teisminga apygardos teismui), priimama motyvuota nutartis atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 19. 2. Jeigu nustatoma, kad byla teisminga kitam apylinkės teismui, teisėjas priima motyvuotą nutartį grąžinti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Tokiu atveju, jeigu nėra pasibaigęs BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, prokuroras gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 19. 3. Jeigu į teismo posėdį neatvyko kaltinamasis arba nustatoma, kad kaltinamajam neįteiktas pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nuorašas, teisėjas priima motyvuotą nutartį grąžinti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Prokuroras, įteikęs kaltinamajam pareiškimo dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nuorašą, jeigu nėra pasibaigęs BPK 426 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, vėl gali kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. 19. 4. Teismo posėdyje, rengiamame tuoj pat, kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl, jeigu įtariamasis nebuvo pasikvietęs gynėjo ar gynėjas jam nebuvo pakviestas arba jeigu įtariamojo gynėjas dėl užimtumo ar kitų priežasčių neatvyko į teismą, kaltinamajam skiriamas gynėjas. 19. 5. Nukentėjusiojo, liudytojų, civilinių ieškovų, atsakovų ar jų atstovų neatvykimas į teismą nėra kliūtis rengti teismo posėdį, numatytą BPK 428 straipsnio 1 dalyje. 20. Sprendimas surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat priimamas tuo atveju, kai kaltinamasis sutinka, kad bylos nagrinėjimas vyktų tuoj pat ir neprašo skirti laiko pasirengti gynybai. Šis sprendimas įforminamas nutartimi, kuri įrašoma į teismo posėdžio protokolą. 21. Sprendimas surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną priimamas tuo atveju, kai kaltinamasis, motyvuodamas tuo, kad jam reikia laiko pasirengti gynybai, prašo bylos nagrinėjimą teisme surengti vėliau. Sprendimas surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną priimamas ir tada, kai tokį prašymą, motyvuodamas tuo, kad reikia laiko pasirengti gynybai, pateikia kaltinamojo gynėjas. Kaltinamasis ar gynėjas, nesutikdami, kad bylos nagrinėjimas vyktų tuoj pat, turi nurodyti laiką, reikalingą pasirengti gynybai. Sprendimas surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną priimamas išklausius visų proceso dalyvių nuomonės ir įforminamas nutartimi, kuri įrašoma į teismo posėdžio protokolą. Nutartyje nurodoma konkreti bylos nagrinėjimo teisme diena. Nagrinėjimas teisme turi būti rengiamas praėjus terminui, kurio kaltinamasis ar jo gynėjas prašė pasirengti gynybai, tačiau ne vėliau kaip po dvidešimties dienų. 21. 1. Paskyrus naują bylos nagrinėjimo teisme dieną, tame pačiame teismo posėdyje teisėjas prokuroro, kitų proceso dalyvių prašymu ar savo iniciatyva gali apklausti į teismą atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamojo sutikimu – ir jį patį. 21. 2. Priėmus nutartį surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, kaltinamajam gali būti paskirta kardomoji priemonė. Jeigu kaltinamasis yra laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, priėmus nutartį surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, turėtų būti sprendžiama dėl suėmimo skyrimo. Jeigu tokiu atveju kaltinamajam suėmimas neskiriamas, priimamas sprendimas kaltinamąjį tuoj pat paleisti. 21. 3. Teismo posėdyje, rengiamame tuoj pat, kai prokuroras su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atvyksta į teismą, rašomas teismo posėdžio protokolas. Šis posėdis baigiamas priėmus vieną iš BPK 428 straipsnio 2 dalyje numatytų nutarčių, o priėmus nutartį surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną ir apklausti į teismą atvykusius liudytojus ar nukentėjusiuosius, o kaltinamojo sutikimu – ir jį patį, – apklausus šiuos asmenis. Jeigu šiame posėdyje nusprendžiama surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, pradedamas teisiamasis posėdis ir toliau rašomas kitas – teisiamojo posėdžio – protokolas. 22. Bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 straipsnis), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 straipsnis), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 straipsnis), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 straipsnis) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios. 22. 1. Tais atvejais, kai pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka surašytas visiškai atlikus ikiteisminį tyrimą ir yra BPK 273 straipsnyje numatytos sąlygos, teisiamajame posėdyje gali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. 22. 2. Jeigu teisiamojo posėdžio metu nustatoma, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priimama motyvuota nutartis grąžinti bylą prokurorui. 22. 3. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, atvykusius nukentėjusiuosius, kitus proceso dalyvius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos kai kurios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos svarbios aplinkybės) ir šias aplinkybes galima nustatyti atliekant ikiteisminį tyrimą, t. y. apklausiant naujus liudytojus, specialistus, išreikalaujant dokumentus, kitus įrodymus, skiriant ekspertizes ar atliekant kitokius BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytus veiksmus. 22. 4. Nutartis grąžinti bylą prokurorui priimama ir tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iš esmės neatitinka BPK 427 straipsnyje numatytų reikalavimų, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme, jis trukdo nagrinėti bylą. 23. Išnagrinėjus bylą pagreitinto proceso tvarka gali būti surašyta sutrumpinta aprašomoji nuosprendžio dalis (BPK 306 straipsnis). II. Patvirtinti teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. III. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo 1994 m. vasario 25 d. nutarimą Nr. 1 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reguliuojančias bylų sumarinį procesą“, aprobuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1995 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 6 „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumo nutarimų (1991–1994 m. ) reikšmės vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimui“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas V-a- Greičius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretorius P- K-s Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |