|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 50 Pakeisti ir papildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 36 ,,Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“ ir jį išdėstyti nauja redakcija: ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 2004 m. gruodžio 30 d. Vilnius Pasikeitus baudžiamojo proceso įstatymams, reglamentuojantiems suėmimo skyrimą arba jo termino pratęsimą, būtina pakeisti ir papildyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimą Nr. 36 ,,Dėl teismų praktikos skiriant arba pratęsiant kardomąjį kalinimą (suėmimą)“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, apsvarstęs 2004 m. pirmojo pusmečio teismų praktiką taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatančias kardomųjų priemonių – suėmimo ir namų arešto – skyrimą arba suėmimo termino pratęsimą, konstatuoja, kad teismai iš esmės šias normas taiko tinkamai, tačiau daroma ir klaidų. Pasitaiko teisėjų nutarčių, kuriose nemotyvuojami suėmimo skyrimo pagrindai, sąlygos ir taip pažeidžiami BPK 125 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai, dažnai neteisingai nurodoma, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas leidžia pagrįstai manyti, kad jis trukdys procesui BPK 122 straipsnio 3 dalies prasme. Teisėjai nevienodai supranta suėmimo skyrimo arba šio termino pratęsimo asmenims pagrindus ir juos patvirtinančias aplinkybes. Ne visi teisėjai laikosi BPK 100 straipsnio 1 dalyje nustatytos terminų skaičiavimo tvarkos. Yra atvejų, kai apygardos teismo teisėjai, pratęsdami suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, nenurodo, kad jis pratęsiamas dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, ir šių aplinkybių nemotyvuoja. Kartais teisėjai nutartyse, kuriomis skiriamas namų areštas, nenurodo, kam šiuos sprendimus galima apskųsti, arba neteisingai nurodo, kad juos galima apskųsti aukštesniajam teismui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas vienodinti teismų praktiką, išaiškinti normų, kurias teismai supranta įvairiai, taip pat ir tų, kurios dažniausiai pažeidžiamos, turinį ir prasmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Teisėjai, skirdami suėmimą, taip pat namų areštą privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas, ir atsižvelgti į BPK 122 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. 2. Ikiteisminio tyrimo metu nagrinėti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo arba jo termino pratęsimo iki šešių mėnesių ar prokuroro prašymą dėl namų arešto skyrimo gali tie apylinkės teismo teisėjai, kuriems apylinkės teismo pirmininkas pavedė atlikti šiuos proceso veiksmus. 3. Teismai turi reikalauti, kad prokuroras vykdytų BPK 123 straipsnio 2 dalies ir 127 straipsnio 4 dalies nuostatas ir prokuroro pareiškimo dėl suėmimo paskyrimo arba jo termino pratęsimo įtariamajam turinys atitiktų BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Prokuroro pareiškime, be kitų būtinų duomenų, turėtų būti nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir suėmimo skyrimo, pratęsimo pagrindas (pagrindai) bei motyvai dėl kiekvieno pagrindo, o pratęsiant suėmimą ilgiau kaip šešis mėnesius – ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo. Be to, nurodomi motyvai, kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. 4. Pagal BPK 121 straipsnio 2 dalį teisėjas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad būtent įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Su pateikta medžiaga turi teisę susipažinti įtariamasis ir jo gynėjas. 5. Ikiteisminio tyrimo metu suėmimo ir namų arešto skyrimo klausimai teisme paprastai turėtų būti sprendžiami viešame posėdyje. BPK 9 straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka arba prašant prokurorui (BPK 177 straipsnis) gali būti sprendžiamas klausimas dėl neviešo posėdžio. 6. Jei ikiteisminio tyrimo teisėjas atsisakė patenkinti prokuroro pareiškimą paskirti suėmimą, BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka sulaikytas asmuo turi būti nedelsiant paleidžiamas, ir tai nurodoma teisėjo nutartyje. 7. BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų. 8. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai ,,kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. 9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu skirdami suėmimą arba pratęsdami jo terminą, teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis (pavyzdžiui, byloje turi būti duomenų, kad įtariamasis pats arba per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus ir kt. ). Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Prie šių aplinkybių negali būti priskiriamas ir kitų bendrininkų nenustatymas. 10. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas suėmimas, jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. 11. Europos arešto orderis yra pagrindas sulaikyti asmenį esantį Lietuvos Respublikoje. Sulaikytą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas po sulaikymo prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris, jį apklausęs, gali paskirti suėmimą (BPK 122 straipsnio 5 dalies pagrindu) arba parinkti kitas BPK numatytas kardomąsias priemones, jeigu jų pakanka užtikrinti, kad asmuo nepabėgtų (nepasislėptų) nuo Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų (BPK 72 straipsnio 4 dalis). 12. Tais atvejais, kai, apklausus suimtą asmenį, kuriam prašoma nustatyti konkretų suėmimo terminą (BPK 123 straipsnio 3 dalis), paaiškėja, kad nėra pagrindo jam palikti paskirtą suėmimą, ikiteisminio tyrimo teisėjas gali pakeisti šią kardomąją priemonę kita ar kitomis arba ją panaikinti. Tokį patį sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjas gali priimti ir išnagrinėjęs prokuroro pateiktą papildomą medžiagą (BPK 123 straipsnio 5 dalis). 13. Spręsdamas, ar pratęsti suėmimo terminą įtariamajam, teisėjas privalo patikrinti, ar per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius buvo atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, o jei jie nebuvo atliekami, turi aiškintis, dėl kokių priežasčių tai nebuvo daroma, nes šios aplinkybės turi esminę reikšmę teisėjo sprendimui (BPK 127 straipsnio 7 dalis). 14. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos tyrimas pavedamas kitos vietovės prokurorui arba ikiteisminio tyrimo įstaigai, suėmimo terminus gali pratęsti ir tos vietovės apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas. 15. BPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti maksimalūs suėmimo terminai ikiteisminio tyrimo stadijoje. Į šiuos terminus neįeina asmens suėmime būtas laikas, kai byla nagrinėjama teisme. Pagal BPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl suėmimo maksimalių terminų taikymo ikiteisminio tyrimo stadijoje nepilnamečiu laikomas asmuo, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo 18 metų. 16. Pagal BPK 127 straipsnio 9 dalį teismas, perduodamas bylą prokurorui, gali pratęsti suėmimo terminą ne ilgiau kaip iki trijų mėnesių. Tais atvejais, kai suėmimo terminas tęsiamas vėliau, nes perduodant bylą prokurorui jis dar buvo nesibaigęs, bendras suėmimo terminas (skaičiuojamas nuo faktinio suėmimo taikymo momento – nutarties, kuria byla perduota prokurorui, paskelbimo dienos) negali viršyti trijų mėnesių, nors BPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti maksimalūs suėmimo terminai ikiteisminio tyrimo stadijoje ir nebus viršyti. 17. Tais atvejais, kai toje pačioje byloje ikiteisminio tyrimo stadijoje asmeniui suėmimas buvo paskirtas ne vieną kartą ir vėl sprendžiamas to paties asmens suėmimas, tada turi būti sudedamas visas jo suėmime išbūtas laikas ir priklausomai nuo šio termino sprendžiama, kuris teisėjas – apylinkės ar apygardos – turi teisę nagrinėti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo paskyrimo (BPK 127 straipsnio 3 dalis). Pagal tarptautinę sutartį ar Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui į ikiteisminio tyrimo suėmimo terminą (BPK 127 straipsnis) įskaitomas visas mūsų valstybės prašymo pagrindu suimto asmens užsienio valstybėje suėmime išbūtas laikas ir priklausomai nuo šio termino sprendžiama, kuris teisėjas – apylinkės ar apygardos – turi teisę nagrinėti prokuroro pareiškimą dėl suėmimo termino pratęsimo. 18. Pratęsus suėmimo terminą nepasibaigus ankstesniam terminui, jo pradžia skaičiuojama pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui. Apie tokią šio termino skaičiavimo pradžią teisėjas privalo nurodyti nutartyje. 19. Teisėjas, skirdamas suėmimą arba pratęsdamas jo terminą, gali pakeisti suėmimo skyrimo, jo termino pratęsimo pagrindą kitu, papildyti nauju arba patikslinti prokuroro pareiškime nurodytą pagrindą, jeigu iš pateiktos bylos medžiagos matyti aplinkybės, patvirtinančios kitą pagrindą, tačiau prokuroras šį pagrindą netinkamai suformulavo. 20. Tais atvejais, kai pratęsiant suėmimo terminą įtariamajam keičiamas suėmimo pagrindas arba papildomas nauju, suimtasis turi būti pristatytas į posėdį (netaikoma BPK 127 straipsnio 6 dalies nuostata, kad pratęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių suimtasis paprastai nedalyvauja), ir jis apklausiamas dėl kito suėmimo pagrindo. 21. Nutartį dėl suėmimo paskyrimo arba jo termino pratęsimo gali apskųsti suimtasis, jo gynėjas, o jei suimtasis yra nepilnametis arba nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, – tai ir jo atstovai pagal įstatymą. Tais atvejais, kai išnagrinėjus vieno iš minėtų asmenų skundą gaunamas kito asmens skundas tais pačiais pagrindais ar motyvais, pagal BPK 130 straipsnio 1 dalies prasmę šis skundas nenagrinėjamas ir grąžinamas kaip pakartotinis. 22. Nutarties paskirti suėmimą arba pratęsti jo terminą turinys ir forma turi atitikti BPK 125 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Joje, be kitų būtinų duomenų, glaustai aprašomos nusikalstamų veikų, kurių padarymu asmuo įtariamas, aplinkybės, nurodomos suėmimo skyrimo sąlygos bei pagrindai ir motyvai. Tais atvejais, kai yra keli pagrindai, nutartyje nurodomi visi ir motyvuojamas kiekvieno pagrindo buvimas. Pratęsiant suėmimo terminą ilgiau kaip šešis mėnesius, būtina papildomai nurodyti aplinkybes, patvirtinančias ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį. Nutartyje, kuria paskirtas suėmimas arba pratęstas jo terminas, būtina nurodyti, kad ją apskųsti aukštesniajam teismui gali tik suimtasis, jo gynėjas, o jei suimtasis nepilnametis arba nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, – jo atstovai pagal įstatymą per dvidešimt dienų (BPK 125 straipsnis, 130 straipsnis, 53 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis). Nutartyje, kuria suėmimas nepaskirtas, suimtasis paleistas į laisvę arba suėmimo terminas nepratęstas, būtina nurodyti, kad ją apskųsti aukštesniajam teismui gali tik prokuroras per tris dienas (BPK 131 straipsnio 1 dalis). 23. BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatyti suėmimo terminai turi būti skiriami arba pratęsiami tam tikram laikui (dienoms, mėnesiams), bet ne iki tam tikros dienos. 24. BPK 127 straipsnio 2 dalyje vartojamos sąvokos „ypatingas bylos sudėtingumas“ bei ,,didelė apimtis“ yra vertinamosios ir paprastai susijusios. Ypatingą bylos sudėtingumą arba didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų arba kitų dokumentų gausumas ir pan. 25. Aukštesniojo teismo teisėjas, spręsdamas suimtojo arba jo gynėjo skundo dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrįstumą, gali tik patikslinti nutartyje nurodytą suėmimo skyrimo arba suėmimo termino pratęsimo pagrindą, jei iš bylos medžiagos matyti, kad toks pagrindas nutartyje netinkamai suformuluotas. 26. Aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo arba suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą (BPK 130 straipsnis), tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. 27. Aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro skundą pagal BPK 131 straipsnį dėl suėmimo nepaskyrimo asmeniui, kuris buvo sulaikytas BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka, ir nustatęs, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, turi ją panaikinti ir gali paskirti suėmimą. Tais atvejais, kai posėdyje dalyvauja asmuo, teisėjas, jį apklausęs, gali paskirti suėmimą nustatydamas konkretų jo terminą, o asmeniui nedalyvaujant posėdyje, – suėmimą, nenurodydamas jo termino. Kai suėmimo terminas nenustatytas, šios nutarties pagrindu suimtą asmenį ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo prokuroras pristato ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris, jį apklausęs, nustato suėmimo terminą. 28. Jeigu aukštesniojo teismo teisėjui nagrinėjant suimtojo arba jo gynėjo skundą dėl suėmimo paskyrimo paaiškėja, kad suėmimo terminas toje pačioje byloje pratęstas kita ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, tai, patenkinus skundą, priimamas sprendimas panaikinti tiek nutartį paskirti suėmimą, tiek nutartį jį pratęsti. 29. Jeigu aukštesniojo teismo teisėjui nagrinėjant prokuroro skundą dėl suėmimo termino nepratęsimo įtariamasis jau išleistas į laisvę pasibaigus anksčiau paskirtam suėmimo terminui ir nustatoma, kad teisėjo nutartis neteisėta ir nepagrįsta, tada ji panaikinama, o suėmimas gali būti skiriamas įstatymo nustatyta tvarka. 30. Tais atvejais, kai teisiamajame posėdyje bylos nagrinėjimas atidedamas, nes kaltinamojo buvimo vieta nežinoma (BPK 234 straipsnio 5 dalies 2 punktas), teismas, vadovaudamasis BPK 142 straipsnio 1 dalies, 247 straipsnio ir 122 straipsnio nuostatomis, kartu gali paskelbti kaltinamojo paiešką ir paskirti kardomąją priemonę suėmimą arba juo pakeisti kitą paskirtą kardomąją priemonę, kurią jis yra pažeidęs (BPK 132, 133, 135, 136 straipsniai), jei tam yra sąlygos ir pagrindas. Teismas nutartyje privalo nurodyti ir motyvuoti suėmimo sąlygas bei pagrindą ir nurodyti, kad suimtas asmuo ne vėliau kaip per keturiasdešimt aštuonias valandas nuo suėmimo turi būti pristatytas nutartį priėmusiam teismui, o jeigu tokių galimybių nėra, – kitam tos pačios pakopos teismui. Šios nutarties pagrindu suimtas asmuo teismo specialiai surengtame posėdyje įstatymo nustatyta tvarka apklausiamas dėl suėmimo pagrįstumo ir priimamas BPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytas sprendimas. 31. Specialiai surengtame teismo posėdyje, laikantis BPK 233 straipsnio 5 dalyje nurodytos tvarkos ir surašant atskirą protokolą, klausimą dėl suėmimo pratęsimo kaltinamajam gali spręsti ir vienas teisėjas paprastai iš bylai nagrinėti sudarytos teisėjų kolegijos. 32. Tuo atveju, kai nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę, pareiškiamas įtarimas kitoje byloje ir kaip kardomoji priemonė jam paskiriamas suėmimas, jo terminai nustatomi vadovaujantis BPK 127 straipsniu (tai išplaukia iš Kardomojo kalinimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto turinio). 33. BPK 141 straipsnis nustato specialią procesinę prievartos priemonę įtariamajam ikiteisminio tyrimo metu ar nagrinėjant bylą teisme – atidavimą į sveikatos priežiūros įstaigą, kai prireikia jam daryti teismo medicinos ar teismo psichiatrijos ekspertizę. Tai nėra kardomoji priemonė – suėmimas. Įtariamajam, kuris nėra suimtas, atidavimo į ekspertizės įstaigą ir laikymo joje terminai nustatomi arba pratęsiami laikantis tos pačios tvarkos kaip ir skiriant, pratęsiant ar apskundžiant suėmimą (BPK 141 straipsnio 3 dalis), todėl jam turi būti nustatomas konkretus (o ne iki ekspertizės akto pateikimo prokurorui) laikymo ekspertizės įstaigoje terminas. Atiduotas į ekspertizės įstaigą asmuo gali atvykti pats arba į ją turi būti pristatomas skyrium nuo kitų suimtų asmenų, nes suėmimas jam nepaskirtas. Suimtas įtariamasis į ekspertizės įstaigą ikiteisminio tyrimo metu atiduodamas prokuroro nutarimu (BPK 141 straipsnio 4 dalis), todėl teisėjas sprendžia tik suėmimo terminų pratęsimo klausimus. Tais atvejais, kai BPK 141 straipsnio 1 ar 4 dalies pagrindu įtariamasis buvo atiduotas į ekspertizės įstaigą teismo psichiatrijos ekspertizei atlikti, laikymo ekspertizės įstaigoje ar suėmimo terminai pratęsiami dalyvaujant įtariamajam, jeigu pagal eksperto išvadą tam nekliudo jo psichikos sutrikimo pobūdis (tokiu atveju taikoma BPK 127 straipsnio 6 dalies nuostata, kad asmuo privalo dalyvauti, kai yra sprendžiamas ilgiau kaip šešis mėnesius trunkančio suėmimo pratęsimo klausimas). 34. Tais atvejais, kai nuteistajam kardomoji priemonė buvo pakeista į suėmimą nuosprendžiu (BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktas), nuteistojo skundas dėl neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo nuosprendžio tiek dėl suėmimo, tiek dėl kitų pagrindų nagrinėjamas Baudžiamojo proceso kodekso XXV skyriuje nustatyta tvarka. 35. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, paskirdamas kardomąją priemonę - namų areštą, gali nukrypti nuo prokuroro prašyme nurodytų namų arešto sąlygų, atsižvelgdamas į BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį ir į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes, tačiau jis negali nustatyti akivaizdžiai griežtesnių namų arešto sąlygų, nei prašė prokuroras. 36. Ikiteisminio tyrimo teisėjas, surašydamas nutartį dėl namų arešto, privalo laikytis BPK 125 straipsnio reikalavimų. Be to, joje turi būti nurodyta, kad tokia nutartis skundžiama (neterminuotai – per visą namų arešto taikymo laiką) apylinkės teismo pirmininkui (BPK 65 straipsnio 1 dalis). 37. Namų arešto sąlygas gali pakeisti: ikiteisminio tyrimo teisėjas, išnagrinėjęs prokuroro prašymą arba įtariamojo, jo gynėjo, o jei įtariamasis nepilnametis arba nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, – jo atstovų pagal įstatymą skundą dėl prokuroro atsisakymo kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl sąlygų pakeitimo (BPK 132 straipsnio 2 dalis ir 173 straipsnio 1 dalies 6 punktas); apylinkės teismo pirmininkas ar apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, išnagrinėjęs įtariamojo, jo gynėjo, o jei įtariamasis nepilnametis arba nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu, – jo atstovų pagal įstatymą ar prokuroro skundą. II. Patvirtinti teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą apibendrinimo apžvalgą, ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pirmininkas V-a- G-us L. e. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato sekretoriaus pareigas J-a- T-ius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |