TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr
APŽVALGA

PATVIRTINTA
                                                   Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to
                                                   2004 m. gruo­džio
30 d. nu­ta­ri­mu Nr. 50

Teis­mų prak­ti­kos
ski­riant su­ėmi­mą ir na­mų areš­tą ar­ba
pra­tę­siant su­ėmi­mo
ter­mi­ną apibendrinimo apžvalga

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos
Kon­sti­tu­ci­jos 20 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad nu­si­kal­ti­mo
vie­to­je su­lai­ky­tas as­muo per 48 va­lan­das tu­ri bū­ti pri­sta­ty­tas į
teis­mą, kur su­lai­ky­ta­jam da­ly­vau­jant spren­džia­mas su­lai­ky­mo pa­grįs­tu­mas.
Jei­gu teis­mas ne­pri­ima nu­ta­ri­mo as­me­nį su­im­ti, su­lai­ky­ta­sis tuo­jau
pat pa­lei­džia­mas.
1993 m. ge­gu­žės
14 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­ka pa­si­ra­šė 1950 m. Žmo­gaus tei­sių
ir pa­grin­di­nių lais­vių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją (to­liau – Kon­ven­ci­ja)
ir kai ku­riuos pa­pil­do­mus pro­to­ko­lus. Kon­ven­ci­ja Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­jo
nuo 1995 m. bir­že­lio 20 d. , kai bu­vo de­po­nuo­ti jos ra­ti­fi­ka­vi­mo
raš­tai.
Kon­ven­ci­jos 1 straips­ny­je
nu­sta­ty­ta, kad vals­ty­bė kiek­vie­nam jos ju­ris­dik­ci­jai pri­klau­san­čiam
as­me­niui ga­ran­tuo­ja Kon­ven­ci­jo­je api­brėž­tas tei­ses ir lais­ves ir
vi­siš­kai at­sa­ko už šių tei­sių ir lais­vių pa­žei­di­mus.
Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio
3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad „kiek­vie­nas su­lai­ky­ta­sis ar su­im­ta­sis pa­gal
šio straips­nio 1 da­lies c punk­to nuo­sta­tas tu­ri bū­ti sku­biai pri­sta­ty­tas
tei­sė­jui ar ki­tam pa­rei­gū­nui, ku­riam įsta­ty­mas yra su­tei­kęs tei­sę
vyk­dy­ti teis­mi­nes funk­ci­jas, ir tu­ri tei­sę į by­los nag­ri­nė­ji­mą per
įma­no­mai trum­piau­sią lai­ką ar­ba tei­sę bū­ti pa­leis­tas pro­ce­so me­tu.
Pa­lei­di­mas ga­li bū­ti są­ly­go­ja­mas ga­ran­ti­jų, kad jis at­vyks į teis­mą“.
Lie­tu­vos iš­ly­ga Kon­ven­ci­jos
5 straips­nio 3 da­liai ga­lio­jo vie­ne­rius me­tus po Kon­ven­ci­jos įsi­ga­lio­ji­mo
iki 1996 m. bir­že­lio 21 d. ir nu­ma­tė, kad Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 3 da­lies
nuo­sta­tos ne­tu­ri įta­kos 1961 m. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo
pro­ce­so ko­dek­so 104 straips­niui (1994 m. lie­pos 19 d. įsta­ty­mo Nr.
I–551 re­dak­ci­ja), nu­ma­tan­čiam, kad spren­di­mą su­im­ti as­me­nis, įta­ria­mus
pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, ga­li pri­im­ti ir pro­ku­ro­ras. Nuo 1996 m. bir­že­lio
21 d. griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę su­ėmi­mą ga­li tai­ky­ti tik teis­mas,
ir šios kar­do­mo­sios prie­mo­nės sky­ri­mo są­ly­gos ir pa­grin­dai nu­sta­ty­ti
1961 m. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 104
straips­ny­je. Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­tas 2002 m. bir­že­lio
21 d. nu­ta­ri­mu Nr. 36 ,,Dėl teis­mų prak­ti­kos ski­riant ar­ba pra­tę­siant
kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą)“ bu­vo iš­aiš­ki­nęs šias nor­mas ir pa­tei­kęs
jų tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas, ta­čiau nuo 2003 m. ge­gu­žės 1 d. įsi­ga­lio­jo
2002 m. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­sas (to­liau
– BPK), ku­rio 122 straips­ny­je nu­sta­ty­tos su­ėmi­mo sky­ri­mo są­ly­gos ir
pa­grin­dai. Sie­kiant iš­veng­ti as­mens tei­sių ir lais­vių pa­žei­di­mų,
teis­mams bū­ti­na tiks­liai lai­ky­tis įsta­ty­mo nuo­sta­tų, reg­la­men­tuo­jan­čių
su­ėmi­mo tai­ky­mą. Pa­si­kei­tus bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mams, reg­la­men­tuo­jan­tiems
su­ėmi­mo sky­ri­mą ar­ba jo ter­mi­no pra­tę­si­mą, bū­ti­na pa­keis­ti ir pa­pil­dy­ti
Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to 2002 m. bir­že­lio 21 d. nu­ta­ri­mą
Nr. 36 ,,Dėl teis­mų prak­ti­kos ski­riant ar­ba pra­tę­siant kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą
(su­ėmi­mą)“.
Api­ben­dri­ni­mo
tiks­las – nu­sta­ty­ti, ar vie­no­dai teis­mai su­pran­ta ir
tai­ko nau­jo­jo BPK, įsi­ga­lio­ju­sio 2003 m. ge­gu­žės 1 d. , nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias
su­ėmi­mo ir na­mų areš­to sky­ri­mą bei su­ėmi­mo ter­mi­no pra­te­si­mą, iš­ana­li­zuo­ti
da­ro­mas klai­das ir pa­teik­ti šių nor­mų aiš­ki­ni­mą bei tai­ky­mo re­ko­men­da­ci­jas.
Api­ben­dri­ni­mo
ap­im­tis. Api­ben­dri­nant teis­mų prak­ti­ką, iš­ana­li­zuo­ta
apie 1340 Kau­no bei Vil­niaus mies­to 1-ojo ir 3-io­jo apy­lin­kių teis­mų tei­sė­jų
pri­im­tų nu­tar­čių dėl su­ėmi­mo sky­ri­mo ar jo ter­mi­no pra­tę­si­mo per
2004 me­tų pir­mą­jį pus­me­tį pa­gal Kau­no ir Vil­niaus mies­tų apy­lin­kių
bei apy­gar­dų pro­ku­ra­tū­rų pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mus ir 261 Vil­niaus,
Kau­no, Klai­pė­dos, Šiau­lių apy­gar­dų teis­mų tei­sė­jų nu­tar­tis (taip pat
pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mai) dėl su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo il­giau kaip
še­šis mė­ne­sius. Be to, bu­vo iš­ana­li­zuo­tos Kau­no ir Šiau­lių apy­gar­dų
teis­mų tei­sė­jų nu­tar­tys nag­ri­nė­jant skun­dus dėl jų veik­los te­ri­to­ri­jo­se
esan­čių apy­lin­kių teis­mų tei­sė­jų nu­tar­čių bei Lie­tu­vos ape­lia­ci­nio
teis­mo tei­sė­jų nu­tar­tys nag­ri­nė­jant skun­dus dėl apy­gar­dų teis­mų tei­sė­jų
nu­tar­čių.
Taip pat bu­vo iš­ana­li­zuo­ta
apie 50 Kau­no ir Vil­niaus 2-ojo apy­lin­kių teis­mų tei­sė­jų nu­tar­čių dėl
na­mų areš­to sky­ri­mo, jo są­ly­gų pa­kei­ti­mo ir šių teis­mų pir­mi­nin­kų
pri­im­tos nu­tar­tys nag­ri­nė­jant skun­dus dėl na­mų areš­to.
Iš­nag­ri­nė­ti ir Eu­ro­pos
Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mai by­lo­se prieš Lie­tu­vą bei kai ku­rie
ki­ti šio teis­mo spren­di­mai, ku­riuo­se bu­vo pa­si­sa­ky­ta kar­do­mo­sios
prie­mo­nės su­ėmi­mo klau­si­mais.
Ben­dro­sios
pa­sta­bos. Teis­mai daž­niau­siai vie­no­dai ir tei­sin­gai su­pran­ta
ap­ta­ria­mą­jį pro­ce­są reg­la­men­tuo­jan­čias nor­mas ir tei­sin­gai jas
tai­ko. Pa­gal Kau­no mies­to apy­lin­kės teis­mo pa­teik­tus tiks­lius duo­me­nis,
iš 265 pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų, ku­riais bu­vo pra­šo­ma pa­skir­ti su­ėmi­mą,
teis­mas at­me­tė 12,8 proc. Iš 199 pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų, ku­riais bu­vo
pra­šo­ma pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną, teis­mas at­me­tė 7,6 proc. Šie skai­čiai
ro­do, kad pro­ku­ro­rai ne vi­suo­met pa­grįs­tai pa­tei­kia teis­mams pa­reiš­ki­mus
dėl su­ėmi­mo tai­ky­mo. Ta­čiau nu­sta­ty­ta at­ve­jų, kai tei­sė­jai, ne­pa­kan­ka­mai
iš­ty­rę ap­lin­ky­bes, ne­mo­ty­vuo­tai, pa­žeis­da­mi įsta­ty­mo rei­ka­la­vi­mus,
tai­kė pa­čią griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę.

Ben­dro­sios nuo­sta­tos

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
me­tu nag­ri­nė­ti pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą dėl su­ėmi­mo ar­ba jo ter­mi­no
pra­tę­si­mo iki še­šių mė­ne­sių ar pro­ku­ro­ro pra­šy­mą dėl na­mų areš­to
sky­ri­mo ga­li tie apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jai, ku­riems apy­lin­kės teis­mo
pir­mi­nin­kas pa­ve­dė at­lik­ti šiuos pro­ce­so veiks­mus. Apy­lin­kės teis­mo
pir­mi­nin­kas ga­li pa­skir­ti sa­vo teis­mo tei­sė­ją at­lik­ti iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jo funk­ci­jas ar­ba pri­rei­kus ga­li pa­ves­ti bet ku­riam
tei­sė­jui at­lik­ti kon­kre­tų pro­ce­si­nį veiks­mą (BPK 19 straips­nis).
Teis­mo pir­mi­nin­kas tei­sė­jui pa­ve­da at­lik­ti kon­kre­tų pro­ce­si­nį
veiks­mą ant teis­me gau­to pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mo ar pra­šy­mo už­ra­šy­da­mas
re­zo­liu­ci­ją. Apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, ku­ris teis­mo pir­mi­nin­ko
įsa­ky­mu pa­skir­tas at­lik­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo funk­ci­jas,
ne­per­ženg­da­mas sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ri­bų ga­li pri­im­ti spren­di­mus
dėl BPK III da­ly­je nu­sta­ty­tų pro­ce­si­nių prie­var­tos prie­mo­nių. Apy­lin­kės
teis­mo tei­sė­jas, ku­riam teis­mo pir­mi­nin­kas pa­ve­dė at­lik­ti kon­kre­tų
pro­ce­si­nį veiks­mą, ne­per­ženg­da­mas sa­vo kom­pe­ten­ci­jos ri­bų ga­li
pri­im­ti spren­di­mą tik dėl to pro­ce­si­nio veiks­mo.
Iki Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo se­na­to 2002 m. bir­že­lio 21 d. nu­ta­ri­mo Nr. 36 ,,Dėl teis­mų prak­ti­kos
ski­riant ar­ba pra­tę­siant kar­do­mą­jį ka­li­ni­mą (su­ėmi­mą)“ pa­gal su­si­klos­čiu­sią
teis­mų prak­ti­ką pa­reng­ti­nio ty­ri­mo me­tu vi­si su­ėmi­mo klau­si­mai
teis­me bu­vo spren­džia­mi vie­šai. Ši prak­ti­ka pa­si­kei­tė Se­na­tui pri­ėmus
mi­nė­tą nu­ta­ri­mą, ku­ria­me bu­vo iš­aiš­kin­ta, kad pa­reng­ti­nio ty­ri­mo
me­tu vi­si su­ėmi­mo klau­si­mai teis­me pa­pras­tai tu­ri bū­ti spren­džia­mi
ne­vie­šai, kad ne­bū­tų paskelbti pa­reng­ti­nio ty­ri­mo duo­me­nys. To­kia
prak­ti­ka keis­ti­na, nes Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mas sa­vo spren­di­muo­se
yra pa­žy­mė­jęs, kad lais­vės at­ėmi­mas tu­ri di­džiu­lį po­vei­kį pa­grin­di­nėms
žmo­gaus tei­sėms, to­dėl pa­gal Kon­ven­ci­jos 5 straips­nio 4 da­lį pro­ce­sas,
kiek tai įma­no­ma vyks­tan­čio iki­teis­mi­nio ty­ri­mo są­ly­go­mis, tu­ri
ati­tik­ti pa­grin­di­nius tei­sin­go by­los nag­ri­nė­ji­mo rei­ka­la­vi­mus.
BPK 123 straips­nio pras­me, ski­riant BPK 140 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka
su­lai­ky­tam as­me­niui su­ėmi­mą (BPK 123 straips­nio 4 da­lis), ren­gia­mas
po­sė­dis, ku­ria­me da­ly­vau­ja su­lai­ky­tas as­muo, pro­ku­ro­ras ir gy­nė­jas.
Po­sė­dis ren­gia­mas pra­tę­siant su­ėmi­mą ir nag­ri­nė­jant skun­dus dėl su­ėmi­mo
pa­sky­ri­mo ar pra­tę­si­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu (BPK 127 straips­nio
6 da­lis, 130 straips­nio 1 da­lis). Šiais at­ve­jais vyks­tan­tis po­sė­dis
įpa­rei­go­ja lai­ky­tis ne tik su­ėmi­mo sky­ri­mą bei pra­tę­si­mą reg­la­men­tuo­jan­čių,
bet ir ben­drų­jų by­lų nag­ri­nė­ji­mo teis­me nuo­sta­tų bei pa­grin­di­nių
pro­ce­so tai­syk­lių. Vie­na to­kių tai­syk­lių – by­lų nag­ri­nė­ji­mo teis­me
vie­šu­mas (BPK 9 straips­nis). To­dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­ėmi­mo
ir na­mų areš­to sky­ri­mo klau­si­mai teis­me pa­pras­tai tu­rė­tų bū­ti spren­džia­mi
vie­ša­me teis­mo po­sė­dy­je. BPK 9 straips­ny­je nu­sta­ty­tais at­ve­jais ir
tvar­ka ar­ba pra­šant pro­ku­ro­rui (BPK 177 straips­nis) ga­li bū­ti spren­džia­mas
klau­si­mas dėl ne­vie­šo po­sė­džio. BPK 9 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­tais
at­ve­jais (pra­šant pro­ku­ro­rui, gy­nė­jui ar įta­ria­ma­jam, ar­ba iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jo ini­cia­ty­va) bū­ti­na ap­svars­ty­ti klau­si­mą dėl ne­vie­šo
po­sė­džio. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas ap­svars­tęs šį klau­si­mą pri­ima
mo­ty­vuo­tą nu­tar­tį (ga­li­ma ir pro­to­ko­li­nę). Kai yra pa­vo­jaus ga­li­my­bė,
kad nag­ri­nė­jant šiuos klau­si­mus vie­ša­me po­sė­dy­je bus pa­skelb­ti iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo duo­me­nys, pro­ku­ro­ras ga­li pra­šy­ti juos nag­ri­nė­ti ne­vie­šai
ir tei­sė­jas į šį pra­šy­mą tu­ri at­si­žvelg­ti.
Ki­tas tei­sin­go by­los
nag­ri­nė­ji­mo rei­ka­la­vi­mas – tei­sė į rung­ty­niš­ką pro­ce­są (Kon­ven­ci­jos
6 straips­nis). Tai reiš­kia, kad kiek­vie­na ša­lis tu­ri bū­ti in­for­muo­ta
apie ki­tos ša­lies pa­teik­tas pa­sta­bas ir tu­rė­ti re­a­lią ga­li­my­bę dėl
jų pa­si­sa­ky­ti. Jau bu­vo mi­nė­ta, kad to­kiais at­ve­jais vyks­tan­tis po­sė­dis
įpa­rei­go­ja lai­ky­tis ne tik su­ėmi­mo sky­ri­mą bei pra­tę­si­mą reg­la­men­tuo­jan­čių,
bet ir ben­drų­jų by­lų nag­ri­nė­ji­mo teis­me nuo­sta­tų bei pa­grin­di­nių
pro­ce­so tai­syk­lių. Ki­ta to­kių tai­syk­lių – by­lų teis­me nag­ri­nė­ji­mas
lai­kan­tis run­gi­mo­si prin­ci­po. Šis prin­ci­pas įtvir­ti­na tai­syk­lę,
kad su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, ku­riuos pro­ku­ro­ras pa­tei­kia
tei­sė­jui, tu­ri tei­sę su­si­pa­žin­ti įta­ria­ma­sis ar jo gy­nė­jas. Įta­ria­ma­sis
ar jo gy­nė­jas, ne­su­si­pa­ži­nę su iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis,
ku­riais grin­džia­mas įta­ri­mas, ne­ga­li gin­čy­ti jų pa­ti­ki­mu­mo (žr. Eu­ro­pos
Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo by­la Gar­cia Al­va prieš Vo­kie­ti­ją, 2001 m.
va­sa­rio 13 d. spren­di­mas). Ko­kius iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nis pa­teik­ti
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui svars­tant su­ėmi­mo klau­si­mą, spren­džia
pro­ku­ro­ras. Pro­ku­ro­ras pa­tei­kia tik tuos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nis,
ku­rie su­si­ję su įta­ria­muo­ju (esant ke­liems įta­ria­mie­siems, vi­sos iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo me­džia­gos pa­teik­ti ne­rei­kia).
Pri­rei­kus tei­sė­jas
įspė­ja įta­ria­mą­jį ir (ar) jo gy­nė­ją, kad be pro­ku­ro­ro lei­di­mo drau­džia­ma
skelb­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nis. To­kiais at­ve­jais as­muo pa­si­ra­šy­ti­nai
įspė­ja­mas dėl at­sa­ko­my­bės pa­gal BK 247 straips­nį. Jei­gu iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo duo­me­nys su­da­ro vals­ty­bės pa­slap­tį, tai su­pa­žin­di­ni­mo su
jais klau­si­mas spren­džia­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bės ir tar­ny­bos
pa­slap­čių įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta tvar­ka. Tuo at­ve­ju, kai teis­mui pa­teik­ti
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nys yra liu­dy­to­jo ar nu­ken­tė­ju­sio­jo, ku­riam
tai­ko­mas ano­ni­miš­ku­mas, pa­ro­dy­mai, įta­ria­ma­sis ar jo gy­nė­jas ga­li
su­si­pa­žin­ti tik su jų tu­ri­niu, o ne su juos da­vu­sio as­mens tik­rai­siais
as­mens ta­pa­ty­bės duo­me­ni­mis (BPK 201, 202 straips­niai).
Tos pa­čios tai­syk­lės ga­lio­ja
ir spren­džiant na­mų areš­to sky­ri­mo klau­si­mus.

Pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų ir tei­sė­jų
nu­tar­čių tu­ri­nys

At­kreip­ti­nas pro­ku­ro­rų
ir tei­sė­jų dė­me­sys į tai, kad su­ėmi­mo sky­ri­mo są­ly­gas nu­sta­to
BPK 122 straips­nio 7 ir 8 da­lys: su­ėmi­mas ga­li bū­ti
ski­ria­mas tik ta­da, kai švel­nes­nė­mis kar­do­mo­sio­mis prie­mo­nė­mis ne­ga­li­ma
pa­siek­ti BPK 119 straips­ny­je nu­ma­ty­tų tiks­lų; su­ėmi­mas ga­li bū­ti
ski­ria­mas tik ti­riant ir nag­ri­nė­jant by­las dėl nu­si­kal­ti­mų, už ku­riuos
bau­džia­ma­sis įsta­ty­mas nu­ma­to griež­tes­nę ne­gu vie­ne­rių me­tų lais­vės
at­ėmi­mo baus­mę. Ski­riant su­ėmi­mą tu­ri bū­ti abi šios są­ly­gos ir
bent vie­nas iš BPK 122 straips­nio 1 ar 5 da­ly­je nu­sta­ty­tų pa­grin­dų.
BPK 123 straips­nio 2 da­ly­je
ir 127 straips­nio 4 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mo dėl
su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ar­ba jo ter­mi­no pra­tę­si­mo įta­ria­ma­jam tu­ri­nys
tu­ri ati­tik­ti BPK 125 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
To­dėl teis­mai tu­ri rei­ka­lau­ti,
kad pro­ku­ro­ras vyk­dy­tų BPK 123 straips­nio 2 da­lies ir 127 straips­nio 4
da­lies nuo­sta­tas ir kad pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mo dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo
ar­ba jo ter­mi­no pra­tę­si­mo įta­ria­ma­jam tu­ri­nys ati­tik­tų BPK 125
straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mus. Pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me, be ki­tų bū­ti­nų
duo­me­nų, tu­rė­tų bū­ti nu­ro­do­mos su­ėmi­mo sky­ri­mo są­ly­gos (BPK 122
straips­nio 7 ir 8 da­lys) ir su­ėmi­mo sky­ri­mo, pra­tę­si­mo pa­grin­das (pa­grin­dai)
bei mo­ty­vai dėl kiek­vie­no pa­grin­do, o pra­tę­siant su­ėmi­mą il­giau kaip
še­šis mė­ne­sius – ir mo­ty­vai, ko­dėl by­la lai­ky­ti­na ypač su­dė­tin­ga
ar di­de­lės ap­im­ties, ir iš­var­dy­ti pa­grin­di­niai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
veiks­mai, at­lik­ti po su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ar su­ėmi­mo ter­mi­no pas­ku­ti­nio
pra­tę­si­mo. Be to, nu­ro­do­mi mo­ty­vai, ko­dėl švel­nes­nė­mis kar­do­mo­sio­mis
prie­mo­nė­mis ne­ga­li­ma pa­siek­ti BPK 119 straips­ny­je nu­ma­ty­tų tiks­lų.
Ki­lu­sios pro­ble­mos tu­rė­tų
bū­ti spren­džia­mos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo tvar­ka, teis­mų pir­mi­nin­kams
ir tei­sė­jams jas ap­ta­riant su mies­tų, ra­jo­nų vy­riau­siai­siais pro­ku­ro­rais
ir pro­ku­ro­rais.
Api­ben­dri­ni­mo me­tu su­si­pa­ži­nus
su pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų tu­ri­niu ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad dau­gu­ma
apy­lin­kių, apy­gar­dų ar ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­mų
teis­mui tu­ri­nys iš es­mės ati­tin­ka BPK 125 straips­nio 2 da­lies rei­ka­la­vi­mus,
juo­se, be ki­tų duo­me­nų, nu­ro­do­mos su­ėmi­mo są­ly­gos, pa­grin­dai, ir
jie mo­ty­vuo­ja­mi.
Vil­niaus
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro 2004 m. ge­gu­žės 12 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui nu­ro­do­ma, kad S. L. įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 259 straips­nio 1 da­ly­je, pra­šo­ma pa­skir­ti su­ėmi­mą, nes įta­ria­ma­sis
bėgs, slėp­sis nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ir teis­mo
(nie­kur ne­dir­ba, ne­tu­ri pa­sto­vaus pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio, nuo­la­ti­nės
gy­ve­na­mo­sios vie­tos, bu­vo pa­skelb­ta pa­ieš­ka).
Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro 2004 m. sau­sio 14 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui nu­ro­do­ma, kad V. T. įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 181 straips­nio 1 da­ly­je, pra­šo­ma pa­skir­ti su­ėmi­mą, nes įta­ria­ma­sis
truk­dys pro­ce­sui (at­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą liu­dy­to­jai pa­ro­dė,
kad jiems gra­si­na­ma ir šie gra­si­ni­mai re­a­lūs).
To­kiai pro­ku­ro­rų prak­ti­kai,
kai jų pa­reiš­ki­muo­se nu­ro­do­mas ati­tin­ka­mas su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­das
(pa­grin­dai) ir šį pa­grin­dą pa­grin­džian­tys tin­ka­mi mo­ty­vai, pri­tar­ti­na.
Api­ben­dri­ni­mo me­tu
pasitaikė at­ve­jų, kai pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­muo­se su­ėmi­mo sky­ri­mo ar
jo pra­tę­si­mo pa­grin­dai vi­siš­kai ne­mo­ty­vuo­ja­mi ar­ba nu­ro­do­mi tam
pa­grin­dui ne­tin­ka­mi mo­ty­vai.
Kau­no
apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro 2004 m. ge­gu­žės 11 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui nu­ro­do­ma, kad V. Š. įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 180 straips­nio 2 da­ly­je. Ja­me nu­ro­do­mi su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo pa­grin­dai
jog įta­ria­ma­sis bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų,
pro­ku­ro­ro ar teis­mo, da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus, truk­dys pro­ce­sui.
Šiuo at­ve­ju pro­ku­ro­ras
pa­reiš­ki­me nu­ro­dė su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­dus, ta­čiau jų vi­siš­kai
ne­mo­ty­va­vo, taip pa­žei­dė BPK 125 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­tus rei­ka­la­vi­mus.
Vil­niaus
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro 2004 m. va­sa­rio 9 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui nu­ro­do­ma, kad A. K. įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 25 straips­nio 2 da­ly­je ir 178 straips­nio 2 da­ly­je, pra­šo­ma pa­skir­ti
su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad įta­ria­ma­sis A. K. bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ir teis­mo, nes vi­sų įta­ria­mų­jų pa­ro­dy­mai
ne­su­tam­pa.
Šiuo at­ve­ju pro­ku­ro­ras
pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tą pa­grin­dą grin­dė ne­pa­grįs­tais ir ne­tin­ka­mais
mo­ty­vais, nes neat­si­žvel­gė į BPK 122 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas,
kur nu­ro­dy­ta, į ko­kias ap­lin­ky­bes rei­kia at­si­žvelg­ti šiuo pa­grin­du
ski­riant su­ėmi­mą.
Be­je, rei­kia pa­žy­mė­ti,
kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas, skir­da­mas su­ėmi­mą ar­ba pra­tęs­da­mas
jo ter­mi­ną, ga­li pa­keis­ti su­ėmi­mo sky­ri­mo, jo ter­mi­no pra­tę­si­mo
pa­grin­dą ki­tu, pa­pil­dy­ti nau­ju ar­ba pa­tiks­lin­ti pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me
nu­ro­dy­tą pa­grin­dą, jei­gu iš pa­teik­tos iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos
ma­ty­ti ap­lin­ky­bės, pa­tvir­ti­nan­čios ki­tą pa­grin­dą, ta­čiau pro­ku­ro­ras
šį pa­grin­dą ne­tin­ka­mai su­for­mu­la­vo.
Vil­niaus
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro 2004 m. ko­vo 27 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui nu­ro­do­ma, kad R. V. įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 178 straips­nio 1 da­ly­je, pra­šo­ma pa­skir­ti su­ėmi­mą, nes ga­li bėg­ti
(slėp­tis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ir teis­mo.
Vil­niaus
mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 27 d. nu­tar­ti­mi
įta­ria­ma­jam R. V. pa­sky­rė su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad jis ga­li da­ry­ti
nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Tei­sė­jas pa­kei­tė pro­ku­ro­ro
pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tą su­ėmi­mo pa­grin­dą net jo ne­svars­tęs, be to, ne­pa­grįs­tai
nu­ro­dė nau­ją pa­grin­dą, nes nu­si­kal­ti­mas, ku­rio pa­da­ry­mu as­muo įta­ria­mas,
ne­nu­ro­dy­tas BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je. To­kiais at­ve­jais tei­sė­jas
tu­rė­tų trum­pai mo­ty­vuo­ti, ko­dėl tiks­li­na­mas ar kei­čia­mas pro­ku­ro­ro
pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tas pa­grin­das, ir nu­ro­dy­ti mo­ty­vus, pa­tvir­ti­nan­čius
nau­ją ar pa­tiks­lin­tą su­ėmi­mo pa­grin­dą.
BPK 125 straips­nio 2 da­ly­je
ir 126 straips­ny­je nu­sta­ty­ti rei­ka­la­vi­mai, kas tu­ri
bū­ti nu­ro­do­ma tei­sė­jo nu­tar­ty­je skir­ti ar­ba at­si­sa­ky­ti skir­ti
su­ėmi­mą ar na­mų areš­tą, pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną ar­ba jo ne­pra­tęs­ti.
Jo­je, be ki­tų bū­ti­nų duo­me­nų, glaus­tai ap­ra­šo­mos nu­si­kals­ta­mų vei­kų,
ku­rių pa­da­ry­mu as­muo įta­ria­mas, ap­lin­ky­bės, nu­ro­do­mi duo­me­nys,
lei­džian­tys ma­ny­ti, kad bū­tent tas as­muo jas pa­da­rė, nu­ro­do­mos
su­ėmi­mo sky­ri­mo są­ly­gos ir pa­grin­dai bei mo­ty­vai.
To­kio­je nu­tar­ty­je, be
ki­tų duo­me­nų, tu­ri bū­ti glaus­tai, ta­čiau ga­na aiš­kiai nu­ro­do­mos nu­si­kals­ta­mų
vei­kų pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bės ir duo­me­nys, lei­džian­tys ma­ny­ti, kad bū­tent
tas as­muo jas pa­da­rė.
Nu­tar­ty­je tu­ri bū­ti
glaus­tai ap­ra­šo­mos nu­si­kals­ta­mų vei­kų pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bės bū­ti­nai
nu­ro­dant tas, ku­rios tei­siš­kai reikš­min­gos nu­si­kals­ta­mos vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui.
Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai jos per pla­čiai ap­ra­šo­mos (pa­vyz­džiui, ap­ra­šant
va­gys­tę nu­ro­do­mi vi­si pa­vog­ti daik­tai bei jų ver­tė, o pa­kak­tų nu­ro­dy­ti,
kad pa­vog­ta įvai­rių daik­tų nu­ro­dant ben­drą jų ver­tę).
Vil­niaus
mies­to 1-ojo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. bir­že­lio 25 d. nu­tar­ty­je
ap­ra­šant D. CH. , įta­ria­mo pa­da­rius nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus BK
135 straips­nio 2 da­lies 6 ir 9 punk­tuo­se, 180 straips­nio 2 da­ly­je, nu­si­kals­ta­mas
vei­kas per pla­čiai ap­ra­šo­mos jų pa­da­ry­mo ap­lin­ky­bės ir at­si­ra­dę
pa­da­ri­niai (nu­ro­do­ma, su kuo, kur ir kiek smū­gių bu­vo su­duo­ta, bei vi­si
pa­da­ry­ti su­ža­lo­ji­mai).
Šiuo at­ve­ju pa­kak­tų nu­ro­dy­ti
su­ža­lo­ji­mo bū­dą ir at­si­ra­du­sius pa­da­ri­nius (įta­ria­ma­sis ran­ko­mis
ir ko­jo­mis nu­ken­tė­ju­sia­jam su­da­vė ke­le­tą smū­gių į įvai­rias kū­no
vie­tas ir taip jį sun­kiai su­ža­lo­jo), o dau­giau dė­me­sio tei­sė­jai tu­rė­tų
skir­ti duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad bū­tent įta­ria­ma­sis pa­da­rė
jam in­kri­mi­nuo­ja­mą nu­si­kal­ti­mą, ana­li­zei bei su­ėmi­mo pa­grin­dų ar­gu­men­ta­vi­mui.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 24 d. nu­tar­ti­mi
J. J. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 129 straips­nio
1 da­ly­je, at­si­sa­kė pa­skir­ti su­ėmi­mą, nes šiuo me­tu iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
me­džia­go­je nė­ra duo­me­nų, ku­rie leis­tų ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis pa­da­rė
šį nu­si­kal­ti­mą. Be to, tei­sė­jas nu­tar­ty­je mo­ty­va­vo, kad nė­ra pro­ku­ro­ro
pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tų su­ėmi­mo pa­grin­dų.
Tei­sė­jui kon­sta­ta­vus,
kad pa­teik­to­je me­džia­go­je nė­ra duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad bū­tent
įta­ria­ma­sis pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ne­bė­ra pras­mės ap­tar­ti
pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tų su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­dų (nes jie
ga­li bū­ti, ta­čiau tei­sė­jas ne­ga­lės skir­ti su­ėmi­mo) ir tei­sė­jas
spren­di­mą at­si­sa­ky­ti skir­ti su­ėmi­mą pri­ima rem­da­ma­sis BPK 121
straips­nio 2 da­li­mi.
Dau­giau­sia klai­dų da­ro­ma
nu­ro­dant su­ėmi­mo pa­grin­dus ir juos pa­grin­džian­čius mo­ty­vus. Jei yra
ke­li pa­grin­dai, rei­kia nu­ro­dy­ti vi­sus ir at­ski­rai mo­ty­vuo­ti kiek­vie­no
pa­grin­do bu­vi­mą (BPK 125 straips­nio 2 da­lies 4 punk­tas). Rei­kia pa­ste­bė­ti,
kad pa­pras­tai tei­sė­jai šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos lai­ko­si, tin­ka­mai ir
vi­sa­pu­siš­kai pa­grįs­da­mi BPK 122 straips­nio 1 ir 5 da­ly­se nu­ro­dy­tų
pa­grin­dų bu­vi­mą.
Vil­niaus
mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. va­sa­rio 8 d. nu­tar­ti­mi
A. K. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 178 straips­nio 2 da­ly­je,
pa­da­ry­mu pa­skir­tas su­ėmi­mas dviem mė­ne­siams. Nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma,
kad įta­ria­ma­sis anks­čiau teis­tas, nie­kur ne­dir­ba, nu­si­kal­ti­mą, ku­rio
pa­da­ry­mu įta­ria­mas, įvyk­dė baus­mės vyk­dy­mo ati­dė­ji­mo lai­ko­tar­piu,
jam bu­vo pa­skelb­ta pa­ieš­ka, nes ne­vyk­dė iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų
skir­tų įpa­rei­go­ji­mų, to­dėl yra pa­grin­das ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis
ga­li slėp­tis nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų bei da­ry­ti nau­jus
nu­si­kal­ti­mus.
Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 14 d. nu­tar­ti­mi
V. M. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 181 straips­nio 1 da­ly­je,
pa­da­ry­mu, pa­skir­tas su­ėmi­mas nu­ro­dant pa­grin­dą, kad truk­dys pro­ce­sui,
nes at­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą liu­dy­to­jai pa­ro­dė, kad jiems gra­si­na­ma
ir šie gra­si­ni­mai re­a­lūs, to­dėl yra pa­grin­das ma­ny­ti, jog įta­ria­ma­sis
bū­da­mas lais­vė­je pats ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti pa­veik­ti
liu­dy­to­jus.
Toks įsta­ty­me nu­ma­ty­tų
su­ėmi­mo pa­grin­dų mo­ty­va­vi­mas yra tin­ka­mas. Tei­sė­jas, rem­da­ma­sis
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, nu­ro­do su­ėmi­mo pa­grin­dą bei kon­kre­čias
ap­lin­ky­bes, ku­rios pa­tvir­ti­na nu­ro­dy­to pa­grin­do bu­vi­mą.
Su­si­pa­ži­nus su ap­žval­gai
pa­teik­to­mis nu­tar­ti­mis akivaizdu ir tai, kad kar­tais jo­se nu­ro­do­mi
su­ėmi­mo sky­ri­mo ar pra­tę­si­mo pa­grin­dai, ta­čiau jie vi­siš­kai ne­mo­ty­vuo­ja­mi
ar­ba mo­ty­vuo­ja­mi ne­pa­kan­ka­mai ar ne­tin­ka­mai.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ge­gu­žės 13 d. nu­tar­ti­mi
T. V. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 25 straips­nio 2 da­ly­je,
180 straips­nio 2 da­ly­je, pa­da­ry­mu, pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas. Nu­tar­ty­je
nu­ro­do­ma, kad įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti ki­tus nu­si­kal­ti­mus, slėp­tis
nuo ty­ri­mo ir teis­mo.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ge­gu­žės 13 d. nu­tar­ti­mi
R. V. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 135 straips­nio 1 da­ly­je,
pa­da­ry­mu, pra­tęs­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas trims mė­ne­siams. Nu­tar­ty­je
nu­ro­do­ma, kad įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti ki­tus nu­si­kal­ti­mus, slėp­tis
nuo ty­ri­mo ir teis­mo.
Šio­se nu­tar­ty­se nu­ro­dy­ta
po ke­le­tą su­ėmi­mo pa­grin­dų, ta­čiau ne­nu­ro­dy­ti jo­kie mo­ty­vai, ku­rie
pa­tvir­tin­tų mi­nė­tų su­ėmi­mo pa­grin­dų bu­vi­mą. To­kios nu­tar­tys ne­ati­tin­ka
BPK 125 straips­nio 2 da­lies 4 punk­te nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, to­dėl to­kiai
prak­ti­kai ne­pri­tar­ti­na.
Kar­tais nu­tar­ty­je, ku­ria
pra­tę­sia­mas su­ėmi­mo ter­mi­nas, ne­nu­ro­do­mas kon­kre­tus su­ėmi­mo pa­grin­das,
o kon­sta­tuo­ja­ma, kad su­ėmi­mo pa­grin­das ir są­ly­gos ne­iš­ny­ko, to­dėl
ter­mi­nas tę­sia­mas. Toks nu­tar­ties tu­ri­nys vi­siš­kai ne­ati­tin­ka BPK
125 straips­nio 2 da­lies 4 punk­te nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų.
Vi­sais at­ve­jais tei­sė­jas tu­ri nu­ro­dy­ti BPK 122 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­tą su­ėmi­mo pa­grin­dą (pa­grin­dus) ir jį (juos) pa­grįs­ti tin­ka­mais
mo­ty­vais.
Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai
tei­sė­jas nu­tar­ty­je nu­ro­do ne pro­ku­ro­ro pra­šy­mo es­mę, o vi­są jo ar­gu­men­ta­ci­ją,
ta­čiau sa­vo spren­di­mą dėl su­ėmi­mo ar­gu­men­tuo­ja la­bai glaus­tai.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio
16 d. nu­tar­ti­mi V. K. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus
BK 25 straips­nio 4 da­ly­je, 249 straips­nio 3 da­ly­je, 199 straips­nio 1 da­ly­je,
300 straips­nio 1 da­ly­je, 22 straips­nio 1 da­ly­je ir 199 straips­nio 1 da­ly­je,
pra­tę­sė su­ėmi­mą dviem mė­ne­siams. Nu­tar­ty­je iš­sa­miai nu­ro­dy­ta vi­sa
pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mo ar­gu­men­ta­ci­ja (są­ly­gų, su­ėmi­mo pa­grin­dų,
ypa­tin­go by­los su­dė­tin­gu­mo ir di­de­lės ap­im­ties), ta­čiau tei­sė­jo
spren­di­mo dėl su­ėmi­mo pra­tę­si­mo ar­gu­men­ta­ci­ja la­bai glaus­ta.
To­kiai prak­ti­kai ne­pri­tar­ti­na.
Tei­sė­jas nu­tar­ty­je tu­ri nu­ro­dy­ti tik pro­ku­ro­ro pra­šy­mo es­mę (pa­vyz­džiui,
pro­ku­ro­ras pra­šo pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną trims mė­ne­siams tuo pa­grin­du,
kad įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus), ta­čiau jo spren­di­mo
ar­gu­men­ta­ci­ja tu­ri bū­ti iš­sa­mi. Jei tei­sė­jas su­tin­ka su pro­ku­ro­ro
ar­gu­men­tais, tai ga­li juos pa­nau­do­ti pa­grįs­da­mas sa­vo spren­di­mą.
Pra­tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną
il­giau kaip še­šis mė­ne­sius, nu­tar­ty­je bū­ti­na pa­pil­do­mai nu­ro­dy­ti
ap­lin­ky­bes, pa­tvir­ti­nan­čias ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar­ba di­de­lę
ap­im­tį.
Daž­nai tei­sė­jai nu­tar­ty­se
nu­ro­do, kad va­do­vau­ja­si BPK 122 straips­niu, nors šis straips­nis tu­ri
aš­tuo­nias da­lis, to­dėl rei­kė­tų nu­ro­dy­ti tiks­liai, ko­kio­mis šio
straips­nio da­li­mis ir punk­tais re­mia­ma­si ski­riant su­ėmi­mą ar pra­tę­siant
jo ter­mi­ną.
Pra­tę­sus su­ėmi­mo ter­mi­ną
ne­pa­si­bai­gus anks­tes­niam ter­mi­nui, jo pra­džia skai­čiuo­ja­ma pa­si­bai­gus
anks­čiau pa­skir­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui. Apie to­kią šio ter­mi­no skai­čia­vi­mo
pra­džią tei­sė­jas pri­va­lo nu­ro­dy­ti nu­tar­ty­je.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio
23 d. nu­tar­ti­mi F. A. R. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
BK 129 straips­nio 2 da­lies 9 punk­te, pa­da­ry­mu, pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną
trims mė­ne­siams ir nu­ro­dė šį ter­mi­ną skai­čiuo­ti nuo 2004 m. ba­lan­džio
26 d.
To­kia prak­ti­ka tei­sin­ga,
to­dėl jai pri­tar­ti­na. Jei tei­sė­jas nu­tar­ty­je ne­bū­tų nu­ro­dęs ter­mi­no
skai­čia­vi­mo pra­džios, tai su­ėmi­mo pra­tę­si­mo ter­mi­no pra­džia bū­tų
nu­tar­ties pri­ėmi­mo die­na, nes BPK 100 straips­nio 5 da­ly­je nu­sta­ty­ta,
kad su­ėmi­mo tai­ky­mo ter­mi­nai skai­čiuo­ja­mi nuo fak­ti­nio šių prie­mo­nių
tai­ky­mo mo­men­to.
Ta pa­čia nu­tar­ti­mi tei­sė­jas
ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą ar pra­tęs­ti jo ter­mi­ną ke­liems įta­ria­mie­siems,
jei jie įta­ria­mi vei­kę ben­dri­nin­kų gru­pe, ta­čiau su­ėmi­mo pa­grin­dą
tu­ri mo­ty­vuo­ti kiek­vie­nam įta­ria­ma­jam at­ski­rai.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 10
d. nu­tar­ti­mi I. J. ir O. J. , įta­ria­miems pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą,
nu­ma­ty­tą BK 129 straips­nio 1 da­ly­je, kiek­vie­nam pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną
trims mė­ne­siams. Tei­sė­jas su­ėmi­mo pa­grin­dą mo­ty­va­vo kiek­vie­nam įta­ria­ma­jam
at­ski­rai.
To­kiai prak­ti­kai pri­tar­ti­na.
Ta­čiau jei vie­nam iš ben­dri­nin­kų ski­ria­mas su­ėmi­mas, o ki­tam at­si­sa­ko­ma
jį skir­ti, ta­da tei­sė­jas tu­ri pri­im­ti at­ski­ras nu­tar­tis, nes to­kių
nu­tar­čių yra skir­tin­gas ap­skun­di­mo lai­kas bei jas ap­skųs­ti ga­li skir­tin­gi
sub­jek­tai.
Nu­tar­ty­je, ku­ria pa­skir­tas
su­ėmi­mas ar­ba pra­tęs­tas jo ter­mi­nas, bū­ti­na nu­ro­dy­ti, kad ją ap­skųs­ti
aukš­tes­nia­jam teis­mui ga­li tik su­im­ta­sis, jo gy­nė­jas, o jei su­im­ta­sis
ne­pil­na­me­tis ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, – jo
at­sto­vai pa­gal įsta­ty­mą per 20 die­nų (BPK 125 straips­nis, 130 straips­nis,  53 straips­nio 1 da­lis, 54 straips­nio 1 da­lis).
N-s BPK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta,
kad su­im­ta­sis ar­ba jo gy­nė­jas tu­ri tei­sę aukš­tes­nia­jam teis­mui
pa­duo­ti skun­dą, ta­čiau sis­te­miš­kai aiš­ki­nant tei­sės nor­mas to­kią iš­va­dą
pa­grin­džia BPK 21 straips­nio 4 da­lies, 48 straips­nio 1 da­lies 9 punk­to,
53 ir 54 straips­nių 1 da­lių nor­mų tu­ri­nio ana­li­zė. Įta­ria­mo­jo, jo gy­nė­jo,
o jei­gu įta­ria­ma­sis ne­pil­na­me­tis ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas
ne­veiks­niu, – tai ir jų at­sto­vų pa­gal įsta­ty­mą, tei­sė ap­skųs­ti iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jo spren­di­mus ne­ga­li bū­ti var­žo­ma. Nu­tar­ty­je rei­kia
nu­ro­dy­ti, kad ją ga­li ap­skųs­ti at­sto­vai pa­gal įsta­ty­mą tik ta­da,
kai su­im­ta­sis ne­pil­na­me­tis ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio
16 d. nu­tar­ti­mi įta­ria­ma­jam V. K. pra­tę­sė su­ėmi­mą dviem mė­ne­siams
(pro­ku­ro­ras pra­šė trims). Nu­tar­ties re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je nu­ro­dy­ta,
kad ji per 20 die­nų ga­li bū­ti skun­džia­ma Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui.
Pa­gal to­kį nu­ro­dy­mą
ga­li­ma ma­ny­ti, kad šią nu­tar­tį ga­li skųs­ti ir pro­ku­ro­ras, nors jis
to­kios tei­sės ne­tu­ri (BPK 131 straips­nio 1 da­lis), to­dėl to­kiai prak­ti­kai
ne­pri­tar­ti­na (ji pa­pli­tu­si Vil­niaus, Klai­pė­dos, Šiau­lių apy­gar­dų
teis­muo­se). Tei­sin­ga ta prak­ti­ka, ka­da tei­sė­jas nu­tar­ty­je nu­ro­do,
ko­kie sub­jek­tai ga­li ją ap­skųs­ti.
Nu­tar­ty­je, ku­ria su­ėmi­mas
ne­pa­skir­tas, su­im­ta­sis pa­leis­tas į lais­vę ar­ba su­ėmi­mo ter­mi­nas
ne­pra­tęs­tas, bū­ti­na nu­ro­dy­ti, kad ją ap­skųs­ti aukš­tes­nia­jam teis­mui
ga­li tik pro­ku­ro­ras per tris die­nas (BPK 131 straips­nio 1 da­lis).
Kau­no mies­to apy­lin­kės
teis­mo 2004 m. ba­lan­džio 18 d. nu­tar­ti­mi V. B. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo,
nu­ma­ty­to BK 22 straips­nio 1 da­ly­je ir 178 straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu,
at­si­sa­ky­ta skir­ti su­ėmi­mą ir nu­tar­ties re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je nu­ro­dy­ta,
kad ją ap­skųs­ti per tris die­nas Kau­no apy­gar­dos teis­mui ga­li tik pro­ku­ro­ras.
To­kiai prak­ti­kai pri­tar­ti­na,
nes ji ati­tin­ka BPK 131 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tas. Ta­čiau pa­si­tai­ko
at­ve­jų, kai šios nuo­sta­tos ne­tiks­liai lai­ko­ma­si (ne­nu­ro­do­ma, kad
to­kią nu­tar­tį ga­li ap­skųs­ti tik pro­ku­ro­ras, pa­vyz­džiui, Kau­no apy­lin­kės
teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ba­lan­džio 23 d. nu­tar­tis) arba vi­siš­kai ne­si­lai­ko­ma.
Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ko­vo 26 d. nu­tar­ti­mi
D. A. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 178 straips­nio 2 da­ly­je,
pa­da­ry­mu, at­si­sa­ky­ta pa­skir­ti su­ėmi­mą ir nu­tar­ties re­zo­liu­ci­nė­je
da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad ją ap­skųs­ti ga­li­ma per 20 die­nų.
Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas
ne­tei­sin­gai nu­ro­dė nu­tar­ties ap­skun­di­mo ter­mi­ną ir ne­nu­ro­dė ją
ga­lin­čio ap­skųs­ti sub­jek­to.
Jei­gu tei­sė­jas at­si­sa­ko
pa­ten­kin­ti pro­ku­ro­ro pra­šy­mą pa­skir­ti su­ėmi­mą as­me­niui, ku­ris bu­vo
su­lai­ky­tas BPK 140 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, nu­tar­ty­je bū­ti­na
nu­ro­dy­ti, kad su­lai­ky­tas as­muo ne­del­siant pa­lei­džia­mas, nes
re­mian­tis tik šiuo tei­sė­jo spren­di­mu kon­vo­jaus pa­rei­gū­nai pri­va­lo
as­me­nį iš­lais­vin­ti nuo ap­sau­gos jau teis­mo sa­lė­je, ne­grąži­nant jo į
areš­ti­nę.

Kar­do­mo­sios prie­mo­nės – su­ėmi­mo
sky­ri­mo pa­grin­dai

BPK 121 straips­nio 2 da­ly­je
nu­ro­dy­ta, kad kar­do­mo­sios prie­mo­nės ga­li bū­ti ski­ria­mos tik tuo at­ve­ju,
kai yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis
pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, to­dėl tei­sė­jas, spręs­da­mas kar­do­mo­sios
prie­mo­nės pa­sky­ri­mo klau­si­mą, pri­va­lo pa­tik­rin­ti, ar pa­teik­to­je
me­džia­go­je yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad bū­tent
įta­ria­ma­sis pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 24 d. nu­tar­ti­mi
J. J. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 129 straips­nio
1 da­ly­je, at­si­sa­kė pa­skir­ti su­ėmi­mą, nes šiuo me­tu iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
me­džia­go­je nė­ra duo­me­nų, ku­rie leis­tų ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis pa­da­rė
šį nu­si­kal­ti­mą.
Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. lie­pos 27 d. nu­tar­ti­mi
R. M. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 22 straips­nio
1 da­ly­je, 178 straips­nio 2 da­ly­je, pa­sky­rė su­ėmi­mą vie­nam mė­ne­siui
kon­sta­ta­vęs, kad nors įta­ria­ma­sis nei­gia kal­tę, ta­čiau iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo me­džia­gos duo­me­nys (nu­ken­tė­ju­sio­sios ir liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai,
įvy­kio vie­tos ap­žiū­ros pro­to­ko­las) lei­džia ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis
kė­si­no­si pa­da­ry­ti šį nu­si­kal­ti­mą. Su­ėmi­mo pa­grin­das – įta­ria­ma­sis
ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Nu­tar­tį
įta­ria­ma­sis ap­skun­dė aukš­tes­nia­jam teis­mui.
Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
įta­ria­mo­jo skun­dą, 2004 m. rug­pjū­čio 23 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no že­mes­nio­jo
teis­mo 2004 m. lie­pos 27 d. nu­tartį, ku­ria bu­vo pa­skir­tas su­ėmi­mas.
Tei­sė­jas kon­sta­ta­vo, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos duo­me­nys –
nu­ken­tė­ju­sio­sios ir liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mai, įvy­kio vie­tos ap­žiū­ros
pro­to­ko­las (ras­ta nu­plėš­ta nu­ken­tė­ju­sio­sios ga­ra­žo spy­na, ne­to­li
ga­ra­žo ras­ti įsi­lau­ži­mui pri­tai­ky­ti įran­kiai) pa­tvir­ti­na tik pa­tį
fak­tą, kad va­gys­tę bu­vo kė­sin­ta­si pa­da­ry­ti, ta­čiau šių duo­me­nų ne­pa­kan­ka
įtar­ti kon­kre­tų as­me­nį šio nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu.
Tei­sė­jas pir­miau­sia tu­ri
pa­tik­rin­ti, ar as­me­niui pa­grįs­tai in­kri­mi­nuo­ja­mas pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me
nu­ro­dy­tas nu­si­kal­ti­mas ir ar tai pa­tvir­ti­na by­los duo­me­nys, nes,
kai nė­ra pa­kan­ka­mai duo­me­nų apie tai, kad as­muo pa­grįs­tai įta­ria­mas
pa­da­ręs jam in­kri­mi­nuo­ja­mą nu­si­kal­ti­mą, ne­ga­li bū­ti tai­ko­ma jo­kia
kar­do­mo­ji prie­mo­nė. Tei­sė­jui kon­sta­ta­vus, kad pa­teik­to­je me­džia­go­je
nė­ra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti, kad bū­tent įta­ria­ma­sis
pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ne­bė­ra pras­mės ap­tar­ti pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me
nu­ro­dy­to su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­do.
Tei­sė­jas, tik kon­sta­ta­vęs,
kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­go­je yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, lei­džian­čių
ma­ny­ti, kad bū­tent įta­ria­ma­sis pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, to­liau
svars­to, ar yra su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­das.
BPK 122 straips­nio 1 ir 5
da­ly­se nu­ma­ty­ti su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­dai yra al­ter­na­ty­vūs ir
ski­riant šią kar­do­mą­ją prie­mo­nę pa­kan­ka bent vie­no iš jų.
Tais at­ve­jais, kai su­ėmi­mas
ski­ria­mas ar­ba pra­tę­sia­mas jo ter­mi­nas BPK 122 straips­nio 1 da­lies
1 punk­te nu­ro­dy­tu pa­grin­du, pa­grįs­tai ma­nant, kad įta­ria­ma­sis
bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar
teis­mo, tei­sė­jas pri­va­lo at­si­žvelg­ti į vi­sas BPK 122
straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes, ku­rių są­ra­šas nė­ra iš­sa­mus.
Nu­si­kal­ti­mo sun­ku­mas ir įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta griež­ta
lais­vės at­ėmi­mo baus­mė pri­ski­ria­mi BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je var­to­ja­mai
,,ki­tų ap­lin­ky­bių“ są­vo­kai. Jei re­mian­tis mi­nė­ta ap­lin­ky­be ga­li­ma
pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad as­muo bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų,
pro­ku­ro­ro ar teis­mo, tai ta­da jos ga­li pa­kak­ti tam as­me­niui skir­ti
ar­ba pra­tęs­ti su­ėmi­mą BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 punk­te nu­ma­ty­tu
pa­grin­du.
Pa­pras­tai kal­ti­ni­mo
sun­ku­mas ir įsta­ty­mo sank­ci­jo­je nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo
baus­mė tu­rė­tų bū­ti su­sie­ja­ma su ki­to­mis BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je
nu­ro­dy­to­mis ap­lin­ky­bė­mis, ta­da šio su­ėmi­mo pa­grin­do ar­gu­men­ta­ci­ja
bū­tų įti­ki­na­mes­nė.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 18 d. nu­tar­ti­mi ne­pil­na­me­čiui
R. V. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 180 straips­nio
2 da­ly­je, pa­sky­rė su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad jis bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, nes įta­ria­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo,
už ku­rį nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo baus­mė, pa­da­ry­mu.
Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
įta­ria­mo­jo gy­nė­jo skun­dą, 2004 m. ba­lan­džio 5 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no
2004 m. ko­vo 18 d. nu­tar­tį. Šis tei­sė­jas nu­ro­dė, kad že­mes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jas su­ėmi­mo pa­grin­dą, kad įta­ria­ma­sis bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo, mo­ty­va­vo tik tuo, kad jis
įta­ria­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo, už ku­rį nu­ma­ty­ta griež­ta lais­vės at­ėmi­mo
baus­mė, pa­da­ry­mu, ta­čiau neat­si­žvel­gė į tai, kad įta­ria­ma­sis ne­pil­na­me­tis,
gy­ve­na su tė­vais, mo­ko­si vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je, ne­teis­tas, to­dėl
iš­va­da, kad įta­ria­ma­sis bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų,
pro­ku­ro­ro ar teis­mo, ne­pa­grįs­ta ir ne­ati­tin­ka BPK 122 straips­nio 2
da­lies nuo­sta­tų.
Šiuo at­ve­ju apy­lin­kės
teis­mo tei­sė­jas neat­si­žvel­gė į vi­sas BPK 122 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­tas
ap­lin­ky­bes, to­dėl pa­da­rė klai­dą.
Jei su­ėmi­mas tę­sia­mas
il­ges­nį lai­ką, tei­sė­jas pri­va­lo pa­tik­rin­ti, ar by­lo­je prieš as­me­nį
su­rink­ti tik­rai sva­rūs jo kal­tės įro­dy­mai. At­kreip­ti­nas tei­sė­jų dė­me­sys
į to­kius at­ve­jus, kai by­la per­duo­da­ma pro­ku­ro­rui, ypač kai pats pro­ku­ro­ras
pra­šo pa­pil­dy­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą (BPK 254 straips­nio 3 da­lis), ta­čiau
su­ėmi­mo ter­mi­nas tę­sia­mas to­liau (žr. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo
by­la Jė­čius prieš Lie­tu­vą, 2000 m. lie­pos 31 d. spren­di­mas).
Tiek pro­ku­ro­rų pa­reiš­ki­muo­se,
tiek tei­sė­jų nu­tar­ty­se pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai ne­tei­sin­gai ar­gu­men­tuo­ja­mas
BPK 122 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te nu­sta­ty­tas pa­grin­das,
nu­ro­dant, kad yra pa­grin­das ma­ny­ti, jog įta­ria­ma­sis truk­dys pro­ce­sui,
nes jis ne­pri­si­pa­žįs­ta, sle­pia nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kus, ne­su­rink­ta
įro­dy­mų ir pan. BPK 122 straips­nio 3 da­ly­je tiks­liai api­brėž­ta,
kad pa­grįs­tas ma­ny­mas, jog įta­ria­ma­sis truk­dys pro­ce­sui, tu­ri bū­ti pa­grįs­tas
duo­me­ni­mis, ro­dan­čiais, kad jis pats ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti
pa­veik­ti nu­ken­tė­ju­siuo­sius, liu­dy­to­jus, eks­per­tus, ki­tus įta­ria­muo­sius,
kal­ti­na­muo­sius ar nu­teis­tuo­sius, su­nai­kin­ti, pa­slėp­ti ar su­klas­to­ti
daik­tus bei do­ku­men­tus, tu­rin­čius reikš­mės nu­si­kals­ta­mai veik­lai
tir­ti ir nag­ri­nė­ti teis­me. Šių ap­lin­ky­bių są­ra­šas yra iš­sa­mus. To­dėl
as­mens ne­pri­si­pa­ži­ni­mas pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką, at­si­sa­ky­mas
duo­ti pa­ro­dy­mus ar ne­nuo­sek­lių pa­ro­dy­mų da­vi­mas ne­lai­ky­ti­ni ap­lin­ky­bė­mis,
truk­dan­čio­mis pro­ce­sui. Prie šių ap­lin­ky­bių ne­ga­li bū­ti pri­ski­ria­mas
ir ki­tų ben­dri­nin­kų ne­nu­sta­ty­mas, nes mi­nė­tos ap­lin­ky­bės įsta­ty­me
ne­nu­sta­ty­tos.
Šie klau­si­mai bu­vo iš­aiš­kin­ti
kei­čia­ma­me Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­to nu­ta­ri­me, ta­čiau
ir po to dau­gu­ma pro­ku­ro­rų bei kai ku­rie tei­sė­jai ne­tin­ka­mai ar­gu­men­tuo­ja
BPK 122 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te nu­sta­ty­tą pa­grin­dą.
Aly­taus
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2003 m. gruo­džio 19 d. nu­tar­ti­mi
G. K. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 138 straips­nio
2 da­lies 8 punk­te, pa­sky­rė su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad jis truk­dys pro­ce­sui,
mo­ty­vuo­da­mas, jog įta­ria­ma­sis kal­tę nei­gia.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ge­gu­žės 27 d. nu­tar­ti­mi
E. Ž. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 178 straips­nio
2 da­ly­je, pa­sky­rė su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad jis truk­dys nu­sta­ty­ti
tie­są, mo­ty­vuo­da­mas tuo, jog ne­nu­sta­ty­ti nu­si­kal­ti­mo ben­dri­nin­kai.
Vil­niaus
mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio 22 d. nu­tar­ti­mi
E. M. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 260 straips­nio
1 da­ly­je, pa­sky­rė su­ėmi­mą dar ir tuo pa­grin­du, kad jis truk­dys pro­ce­sui,
mo­ty­vuo­da­mas, jog ne­nu­sta­ty­tas ki­tas įta­ria­ma­sis, dėl jam pa­reikš­tų
įta­ri­mų sa­vo kal­tės ne­pri­pa­žįs­ta ir to­dėl bū­da­mas lais­vė­je ga­li
ban­dy­ti pa­veik­ti ki­tą įta­ria­mą­jį.
Vil­niaus
mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio 7 d. nu­tar­ti­mi
B. B. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 25 straips­nio
2 da­ly­je ir 178 straips­nio 2 da­ly­je, pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną dar ir
tuo pa­grin­du, kad jis truk­dys pro­ce­sui, mo­ty­vuo­da­mas, jog įta­ria­ma­sis
pa­kei­tė sa­vo pa­ro­dy­mus, ne­nu­sta­ty­ti ki­ti as­me­nys, da­ly­va­vę pa­da­rant
nu­si­kal­ti­mą.
Nu­ro­dy­tais at­ve­jais
BPK 122 straips­nio 1 da­lies 2 punk­te nu­sta­ty­tas pa­grin­das mo­ty­vuo­tas
ne­tin­ka­mai. As­muo ne­ga­li at­sa­ky­ti už tai, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
ins­ti­tu­ci­jos dėl ko­kių nors prie­žas­čių ne­nu­sta­tė ati­tin­ka­mų by­los
ap­lin­ky­bių ar ne­su­rin­ko vi­sų duo­me­nų. Vie­no­kių ar ki­to­kių pa­ro­dy­mų
da­vi­mas tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­mas kaip vie­nas as­mens pa­si­rink­tų gy­ny­bos
bū­dų. BPK 21 straips­nio 3 da­lis nu­sta­to įta­ria­mo­jo tei­sę, bet ne pa­rei­gą,
duo­ti pa­ro­dy­mus dėl pa­reikš­to jam įta­ri­mo, pa­teik­ti ty­ri­mui reikš­min­gus
do­ku­men­tus ir daik­tus. To­dėl su­ėmi­mo tai­ky­mas vien dėl mi­nė­tų ap­lin­ky­bių
ver­tin­ti­nas kaip įsta­ty­mo ne­lei­džia­ma prie­mo­nė iš­gau­ti įta­ria­mo­jo
pri­si­pa­ži­ni­mą. Be­je, ga­na daž­nai nu­teis­tie­ji ape­lia­ci­niuo­se ir
ka­sa­ci­niuo­se skun­duo­se nu­ro­do, kad ty­ri­mo pa­rei­gū­nai pri­si­pa­ži­nus
ža­da pa­keis­ti su­ėmi­mą į švel­nes­nę kar­do­mą­ją prie­mo­nę, o by­los duo­me­nys
pa­tvir­ti­na, kad ty­ri­mo pra­džio­je, as­me­niui nei­giant sa­vo kal­tę, bu­vo
pa­skir­tas su­ėmi­mas, o vė­liau, pri­pa­ži­nus kal­tę, su­ėmi­mas pa­keis­tas
į švel­nes­nę kar­do­mą­ją prie­mo­nę.
BPK 122 straips­nio 3 da­ly­je
tiks­liai api­brėž­ta, kad pa­grįs­tas ma­ny­mas, jog įta­ria­ma­sis truk­dys
pro­ce­sui, tu­ri bū­ti pa­grįs­tas duo­me­ni­mis, ro­dan­čiais, kad jis pats
ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti pa­veik­ti nu­ken­tė­ju­siuo­sius, liu­dy­to­jus,
eks­per­tus, ki­tus įta­ria­muo­sius, kal­ti­na­muo­sius ar nu­teis­tuo­sius,
su­nai­kin­ti, pa­slėp­ti ar su­klas­to­ti daik­tus bei do­ku­men­tus, tu­rin­čius
reikš­mės nu­si­kals­ta­mai veik­lai tir­ti ir nag­ri­nė­ti teis­me.
Ma­ri­jam­po­lės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 14 d. nu­tar­ti­mi
V. M. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 181 straips­nio 1 da­ly­je,
pa­da­ry­mu, pa­skir­tas su­ėmi­mas tuo pa­grin­du, kad jis truk­dys pro­ce­sui,
nes at­lie­kant iki­teis­mi­nį ty­ri­mą liu­dy­to­jai pa­ro­dė, kad jiems gra­si­na­ma
ir šie gra­si­ni­mai re­a­lūs, to­dėl yra pa­grin­das ma­ny­ti, jog įta­ria­ma­sis
bū­da­mas lais­vė­je pats ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti pa­veik­ti
liu­dy­to­jus.
Toks šio su­ėmi­mo pa­grin­do
mo­ty­va­vi­mas yra tin­ka­mas ir ati­tin­ka BPK 122 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­tas.
Tei­sė­jas, rem­da­ma­sis iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­ni­mis, šiuo at­ve­ju
liu­dy­to­jų pa­ro­dy­mais, pa­grin­dė sa­vo iš­va­dą, jog yra pa­grin­das ma­ny­ti,
kad įta­ria­ma­sis bū­da­mas lais­vė­je pats ar per ki­tus as­me­nis ga­li ban­dy­ti
pa­veik­ti liu­dy­to­jus.
Ga­na daž­nai pa­si­tai­ko
at­ve­jų, kai tei­sė­jai šį su­ėmi­mo pa­grin­dą mo­ty­vuo­ja de­kla­ra­ty­viai.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. va­sa­rio 12 d. nu­tar­ti­mi
R. P. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 178 straips­nio 2
da­ly­je, pa­sky­rė su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad jis truk­dys nu­sta­ty­ti tie­są,
mo­ty­vuo­da­mas, jog jis ga­li pa­veik­ti ki­tus įta­ria­muo­sius, su­nai­kin­ti
ar pa­slėp­ti daik­tus, tu­rin­čius reikš­mės by­lai.
At­kreip­ti­nas tei­sė­jų
dė­me­sys į tai, kad nau­ja­ja­me BPK nu­sta­ty­ta, kad su­ėmi­mo pa­grin­das
yra pa­grįs­tas ma­ny­mas, jog įta­ria­ma­sis truk­dys pro­ce­sui (o ne truk­dys
nu­sta­ty­ti tie­są), ta­čiau šiuo at­ve­ju tei­sė­jas sa­vo iš­va­dos ne­pa­grin­dė
duo­me­ni­mis, ku­rie ją pa­tvir­tin­tų, to­dėl ji de­kla­ra­ty­vi ir ne­ati­tin­ka
BPK 122 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­tų.
Su­ėmi­mas ga­li bū­ti tai­ko­mas
BPK 122 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te nu­sta­ty­tu pa­grin­du,
kad yra pa­grin­das ma­ny­ti, kad įta­ria­ma­sis da­rys šio straips­nio 4 da­ly­je
nu­ro­dy­tus nau­jus nu­si­kal­ti­mus, ta­da, kai įta­ria­ma­sis ne tik įta­ria­mas
vie­no ar ke­lių nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je,
pa­da­ry­mu, bet ir yra pa­grin­das ma­ny­ti, kad iki nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo
jis ga­li pa­da­ry­ti vie­ną ar ke­lis BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je
nu­ro­dy­tus nu­si­kal­ti­mus. Pa­grįs­tą ma­ny­mą, kad as­muo ga­li
pa­da­ry­ti bent vie­ną iš BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų nu­si­kal­ti­mų,
ga­li pa­tvir­tin­ti in­for­ma­ci­ja apie to as­mens teis­tu­mą, jo vaid­muo pa­da­rant
nu­si­kal­ti­mus, įta­ri­mas ke­lių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, pra­gy­ve­ni­mo
lė­šų ga­vi­mas iš nu­si­kals­ta­mos veik­los, nu­ken­tė­ju­sių­jų, liu­dy­to­jų
pa­ro­dy­mai ir ki­ti duo­me­nys.
Tei­sė­jas, da­ry­da­mas
iš­va­dą, kad įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus, tu­ri mo­ty­vuo­tai
at­si­žvelg­ti į nu­si­kal­ti­mų da­ry­mo sis­te­min­gu­mą ir į tai, ar įta­ria­ma­sis
iš šios veik­los pel­nė­si.
Ta­čiau pa­si­tai­ko at­ve­jų,
kai pa­grįs­tas ma­ny­mas, kad as­muo da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus, vi­siš­kai
ne­mo­ty­vuo­ja­mas ar­ba nu­ro­do­ma tik tai, kad as­muo įta­ria­mas la­bai
sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, to­dėl yra pa­grin­das ma­ny­ti, kad jis
da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
To­kie ar­gu­men­tai nė­ra
tin­ka­mi, nes vien ta ap­lin­ky­bė, kad as­muo įta­ria­mas la­bai sun­kaus nu­si­kal­ti­mo
pa­da­ry­mu, sa­vai­me dar ne­duo­da pa­grin­do ma­ny­ti, kad jis ga­li da­ry­ti
nau­jus nu­si­kal­ti­mus.
Kar­tais BPK 122 straips­nio
1 da­lies 3 punk­te nu­sta­ty­tas pa­grin­das mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad as­muo,
įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, įta­ria­mas dar vie­no ar ke­lių nu­si­kal­ti­mų
pa­da­ry­mu. Ta­čiau toks ar­gu­men­tas ne vi­sa­da nu­ro­do­mas pa­grįs­tai.
Tei­sė­jai, ypač pra­tęs­da­mi su­ėmi­mo ter­mi­ną, tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį
į tai, ar iš tik­rų­jų to­je pa­čio­je by­lo­je yra su­jung­ti ke­li ty­ri­mai
dėl to pa­ties as­mens, ar jie vyks­ta ki­to­je by­lo­je, su ku­rios duo­me­ni­mis
tei­sė­jas ne­ga­li su­si­pa­žin­ti, o kar­tu ir jų įver­tin­ti.
At­kreip­ti­nas tei­sė­jų
dė­me­sys į tai, kad BPK 122 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te nu­sta­ty­tu pa­grin­du
ga­li bū­ti ski­ria­mas ar pra­tę­sia­mas su­ėmi­mas ta­da, kai as­muo
pa­grįs­tai įta­ria­mas bent vie­no iš BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų
nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu. Tai yra as­muo, įta­ria­mas pa­da­ręs vie­ną
ar ke­lis la­bai sun­kius ar sun­kius nu­si­kal­ti­mus (šių nu­si­kal­ti­mų
są­vo­ka api­brėž­ta BK 11 straips­nio 5 ir 6 da­ly­se – tai ty­či­niai nu­si­kal­ti­mai,
už ku­riuos bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ta di­džiau­sia baus­mė vir­ši­ja:
sun­kaus nu­si­kal­ti­mo – še­še­rius me­tus lais­vės at­ėmi­mo, bet ne­vir­ši­ja
de­šim­ties me­tų lais­vės at­ėmi­mo, o la­bai sun­kaus nu­si­kal­ti­mo – 10 me­tų
lais­vės at­ėmi­mo) ar­ba BK 178 straips­nio 2 da­ly­je, 180 straips­nio 1 da­ly­je,
181 straips­nio 1 da­ly­je, 187 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tus apy­sun­kius
nu­si­kal­ti­mus, ku­ris iki nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo ga­li pa­da­ry­ti nau­jų
la­bai sun­kių, sun­kių ar BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų apy­sun­kių
nu­si­kal­ti­mų, taip pat jei yra duo­me­nų, kad bū­da­mas lais­vė­je as­muo,
įta­ria­mas gra­si­ni­mu ar pa­si­kė­si­ni­mu pa­da­ry­ti nu­si­kal­ti­mą, ga­li
tą nu­si­kal­ti­mą pa­da­ry­ti.
Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro 2004 m. ko­vo 26 d. pa­reiš­ki­me
teis­mui nu­ro­do­ma, kad D. A. įta­ria­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 178 straips­nio 1 da­ly­je, ir pra­šo­ma pa­skir­ti su­ėmi­mą tuo pa­grin­du,
kad jis da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus. N-s D. A. įta­ria­mas ne­sun­kaus
nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, ta­čiau apy­lin­kės teis­me jau yra nag­ri­nė­ja­mos
by­los, ku­rio­se jis kal­ti­na­mas pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus BK
180 straips­nio 1 da­ly­je, 178 straips­nio 2 da­ly­je.
Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 26 d. nu­tar­ti­mi at­me­tė
pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą, nes D. A. įta­ria­mas ne­sun­kaus nu­si­kal­ti­mo,
nu­ma­ty­to BK 178 straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu, o šis nu­si­kal­ti­mas
ne­nu­ro­dy­tas BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je, to­dėl šiuo pa­grin­du ne­ga­li­ma
skir­ti su­ėmi­mo.
Pa­ne­vė­žio
mies­to apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ras ap­skun­dė Pa­ne­vė­žio apy­lin­kės
teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ko­vo 26 d. nu­tar­tį aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jui.
Skun­de nu­ro­do­ma, kad bū­da­mas lais­vė­je įta­ria­ma­sis da­rys nau­jus BPK
122 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tus nu­si­kal­ti­mus, nes kai ki­to­je by­lo­je
su­ėmi­mas bu­vo pa­keis­tas į ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą ne­iš­vyk­ti, tai
įta­ria­ma­sis ir pa­da­rė nu­si­kal­ti­mą, ku­riuo šiuo me­tu įta­ria­mas.
Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio
2 d. nu­tar­ti­mi pro­ku­ro­ro skun­dą at­me­tė. Nu­tar­ty­je nu­ro­dė, kad su­ėmi­mas
tuo pa­grin­du, jog as­muo ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus, ski­ria­mas
ta­da, jei jis, įta­ria­mas la­bai sun­kaus ar­ba sun­kaus, ar ki­tų BPK 122
straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tų apy­sun­kių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, iki
nuosp­ren­džio pri­ėmi­mo ga­li pa­da­ry­ti ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus.
Šiuo at­ve­ju as­muo įta­ria­mas ne­sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, to­dėl
šiuo pa­grin­du su­ėmi­mas pa­grįs­tai ne­pa­skir­tas.
Šie tei­sė­jų spren­di­mai
tei­sin­gi, nes nu­si­kal­ti­mas, ku­rio pa­da­ry­mu as­muo įta­ria­mas, ne­nu­ro­dy­tas
BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je, to­dėl šiuo pa­grin­du su­ėmi­mas ne­ga­li bū­ti
ski­ria­mas.
Pa­gal BPK nor­mų, reg­la­men­tuo­jan­čių
su­ėmi­mo sky­ri­mo ar pra­tę­si­mo pras­mę, tei­sė­jas tu­ri tei­sę pa­keis­ti
pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me nu­ro­dy­tą pa­grin­dą ki­tu, jei­gu iš pa­teik­tos
me­džia­gos ma­ty­ti, kad yra ap­lin­ky­bių, pa­tvir­ti­nan­čių ki­to pa­grin­do
bu­vi­mą, ta­čiau pa­si­tai­ko, kad BPK 122 straips­nio 1 da­lies 3 punk­te nu­sta­ty­tą
pa­grin­dą tei­sė­jai nu­ro­do ne­pa­grįs­tai, nes nu­si­kal­ti­mai, ku­rių pa­da­ry­mu
as­me­nys įta­ria­mi, ne­nu­ro­dy­ti BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je.
Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
pro­ku­ro­ro skun­dą, 2004 m. sau­sio 22 d. nu­tar­ti­mi pa­nai­ki­no Vil­ka­viš­kio
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo 2004 m. sau­sio 7 d. nu­tar­tį dėl su­ėmi­mo ne­pa­sky­ri­mo
V. G. , įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 259 straips­nio 1 da­ly­je,
pa­da­ry­mu ir pa­sky­rė su­ėmi­mą 2004 m. sau­sio 9 d. pro­ku­ro­ro skun­de ne­nu­ro­dy­tu
pa­grin­du, kad da­rys nau­jus nu­si­kal­ti­mus, mo­ty­vuo­da­mas šį pa­grin­dą
tuo, kad nuo­lat vyk­do ana­lo­giš­kus nu­si­kal­ti­mus, šiuo me­tu fak­ti­nė
bu­vi­mo vie­ta ne­ži­no­ma.
Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas
ne­pa­grįs­tai pa­sky­rė su­ėmi­mą tuo pa­grin­du, kad įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti
nau­jus nu­si­kal­ti­mus, nes nu­si­kal­ti­mas, ku­riuo įta­ria­mas as­muo, ne­nu­ro­dy­tas
BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je.
Be to, su­ėmi­mo pa­grin­das
yra pra­šy­mas iš­duo­ti as­me­nį už­sie­nio vals­ty­bei ar­ba per­duo­ti Tarp­tau­ti­niam
bau­džia­ma­jam teis­mui ar pa­gal Eu­ro­pos areš­to or­de­rį, taip pat už­sie­nio
vals­ty­bės pra­šy­mas lai­ki­nai su­lai­ky­ti ieš­ko­mą as­me­nį, kol bus at­siųs­tas
pra­šy­mas dėl as­mens eks­tra­di­ci­jos ar Eu­ro­pos areš­to or­de­ris (BPK
122 straips­nio 5 da­lis).
Eu­ro­pos
areš­to or­de­ris yra pa­grin­das su­lai­ky­ti as­me­nį, esan­tį Lie­tu­vos
Res­pub­li­ko­je. Su­lai­ky­tą as­me­nį ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das po su­lai­ky­mo
pro­ku­ro­ras pri­sta­to iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui, ku­ris, jį ap­klau­sęs,
ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą (BPK 122 straips­nio 5 da­lies pa­grin­du) ar­ba pa­rink­ti
ki­tas BPK nu­ma­ty­tas kar­do­mą­sias prie­mo­nes, jei­gu jų pa­kan­ka už­tik­rin­ti,
kad as­muo ne­pa­bėg­tų (nepa­si­slėp­tų) nuo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sė­sau­gos
ins­ti­tu­ci­jų (BPK 72 straips­nio 4 da­lis). Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui
ap­klau­siant as­me­nį, su­lai­ky­tą Eu­ro­pos areš­to or­de­rio pa­grin­du
(kai pra­šo­ma jį per­duo­ti sie­kiant pra­dė­ti šio as­mens bau­džia­mą­jį per­se­kio­ji­mą),
ne­rei­kia tik­rin­ti, ar yra pa­kan­ka­mai duo­me­nų, lei­džian­čių ma­ny­ti,
kad šis as­muo pa­da­rė nu­si­kals­ta­mą vei­ką, nes to­kių duo­me­nų areš­to
or­de­ry­je nė­ra. Su­lai­kius to­kį as­me­nį, yra su­dė­tin­ga per 48 va­lan­das
pro­ku­ro­rui apie jo as­me­ny­bę su­rink­ti pa­kan­ka­mai in­for­ma­ci­jos, ku­rios
pa­grin­du ga­li­ma bū­tų ma­ny­ti, kad jam ga­li­ma pa­rink­ti ki­tas BPK nu­ma­ty­tas
kar­do­mą­sias prie­mo­nes, ku­rių pa­kaks už­tik­rin­ti, kad as­muo ne­pa­bėg­tų
(nepa­si­slėp­tų). Esant bū­ti­ny­bei iš­si­aiš­kin­ti pa­pil­do­mas ap­lin­ky­bes,
tei­sė­jas tu­rė­tų pa­skir­ti trum­pą su­ėmi­mo ter­mi­ną (pa­vyz­džiui, 10
die­nų) ir pa­ves­ti pro­ku­ro­rui per šį ter­mi­ną su­rink­ti pa­pil­do­mos me­džia­gos.
Ga­vęs šią me­džia­gą tei­sė­jas pri­ima BPK 123 straips­nio 5 da­ly­je nu­ma­ty­tą
spren­di­mą.
Spręs­da­mas, ar pra­tęs­ti
su­ėmi­mo ter­mi­ną įta­ria­ma­jam, tei­sė­jas pri­va­lo pa­tik­rin­ti, ar per pas­ku­ti­nius
du su­ėmi­mo tai­ky­mo mė­ne­sius bu­vo at­lie­ka­mi iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
veiks­mai, o jei jie ne­bu­vo at­lie­ka­mi, tu­ri aiš­kin­tis, dėl ko­kių prie­žas­čių
to ne­bu­vo da­ro­ma, nes šios ap­lin­ky­bės tu­ri es­mi­nę reikš­mę tei­sė­jo
spren­di­mui (BPK 127 straips­nio 7 da­lis). Nu­sta­tęs, kad per pas­ku­ti­nius
du su­ėmi­mo tai­ky­mo mė­ne­sius ne­bu­vo at­lie­ka­mi jo­kie iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo veiks­mai, o pro­ku­ro­ras ne­nu­ro­dė jo­kių ob­jek­ty­vių prie­žas­čių,
dėl ku­rių to ne­bu­vo da­ro­ma, tei­sė­jas pri­ima nu­tar­tį ne­pra­tęs­ti su­ėmi­mo
ter­mi­no.
Kai pro­ku­ro­ras iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo me­tu pra­šo su­ėmi­mo ter­mi­ną pra­tęs­ti il­giau kaip še­šis
mė­ne­sius, ter­mi­no pra­tę­si­mo pro­ce­sas tam­pa su­dė­tin­ges­nis, nes
įsta­ty­mas – BPK 127 straips­nio 2 da­lis nu­sta­to pa­pil­do­mus
su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­dus, t. y. ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą
ar di­de­lę ap­im­tį. Apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas, kon­sta­ta­vęs ne tik
pa­grin­di­nius, bet ir mi­nė­tus pa­pil­do­mus su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­dus,
ga­li pra­tęs­ti jo ter­mi­ną. Ati­tin­ka­mai iš­si­ple­čia ir nu­tar­ties dėl
su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo tu­ri­nys. BPK 127 straips­nio 2 da­ly­je var­to­ja­mos
są­vo­kos „ypa­tin­gas by­los su­dė­tin­gu­mas” bei „di­de­lė ap­im­tis” yra
ver­ti­na­mo­sios ir pa­pras­tai su­si­ju­sios. Ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą
ar­ba di­de­lę ap­im­tį le­mia pa­da­ry­tų nu­si­kals­ta­mų vei­kų, įta­ria­mų­jų
ar nu­ken­tė­ju­sių­jų bei liu­dy­to­jų di­de­lis skai­čius, da­lies pro­ce­so
da­ly­vių (nu­ken­tė­ju­sių­jų ar­ba liu­dy­to­jų) gy­ve­ni­mas už­sie­nio vals­ty­bė­se,
rei­ka­lin­gų duo­me­nų ga­vi­mas iš už­sie­nio vals­ty­bių įstai­gų ir gau­tų
do­ku­men­tų ver­ti­mas iš už­sie­nio kal­bų, daug lai­ko rei­ka­lau­jan­čių
eks­per­ti­zių at­li­ki­mas ir jų su­dė­tin­gu­mas, pro­ce­so veiks­mų ar ki­tų
do­ku­men­tų gau­su­mas ir pan. Ta­čiau vien tik šių fak­ti­nių ap­lin­ky­bių
nu­sta­ty­mas dar ne­reiš­kia, kad yra BPK 127 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­ti
pa­grin­dai. Mi­nė­tų ar pa­na­šių ap­lin­ky­bių įta­ka BPK 127 straips­nio 2
da­ly­je nu­sta­ty­tiems pa­grin­dams, t. y. by­los su­dė­tin­gu­mui ar di­de­lei
jos ap­im­čiai, tu­ri bū­ti tin­ka­mai mo­ty­vuo­ja­ma. Pa­vyz­džiui, at­lik­ta
daug iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mų tik­ro­sioms nu­si­kal­ti­mo ap­lin­ky­bėms
iš­aiš­kin­ti, bu­vo pa­skir­ta ke­le­tas eks­per­ti­zių, ku­rios bu­vo at­lie­ka­mos
il­gą lai­ką. Šios ap­lin­ky­bės ro­do, kad by­la ypač su­dė­tin­ga, to­dėl yra
įsta­ty­mi­nis pa­grin­das pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną il­giau kaip še­šis
mė­ne­sius.
Ta­čiau pa­si­tai­ko at­ve­jų,
kai tei­sė­jai nu­tar­ty­se nu­ro­do tik tai, kad by­la ypač su­dė­tin­ga ar di­de­lės
ap­im­ties, ta­čiau ne­ar­gu­men­tuo­ja, dėl ko­kių es­mi­nių ap­lin­ky­bių to­kią
iš­va­dą da­ro. Be to, kar­tais nu­tar­ty­se, ku­rio­mis pra­tę­sia­mas su­ėmi­mo
ter­mi­nas il­giau kaip še­šis mė­ne­sius, ne­su­kon­kre­ti­nant su­ėmi­mo pa­grin­dų
ir jų ne­mo­ty­vuo­jant, nu­ro­do­ma, kad su­ėmi­mo pa­grin­dai ir są­ly­gos ne­iš­ny­ko,
to­dėl su­ėmi­mo ter­mi­nas tę­sia­mas.
Klai­pė­dos
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. bir­že­lio
4 d. nu­tar­ti­mi E. Ž. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 129 straips­nio 1 da­ly­je, pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną trims mė­ne­siams
(il­giau kaip še­šis mė­ne­sius). Tei­sė­jas nu­tar­ty­je nu­ro­dė su­ėmi­mo
pra­tę­si­mo pa­grin­dą, kad įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus,
ir šį pa­grin­dą tin­ka­mai mo­ty­va­vo.
Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas
tu­rė­jo nu­sta­ty­ti pa­pil­do­mus su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­dus, t. y.
ypa­tin­gą by­los su­dė­tin­gu­mą ar di­de­lę ap­im­tį (be­je, pro­ku­ro­ro
pa­reiš­ki­me bu­vo nu­ro­dy­ti mo­ty­vai dėl šios by­los su­dė­tin­gu­mo), ir
nu­ro­dy­ti tai pa­grin­džian­čius mo­ty­vus, ta­čiau to ne­pa­da­rė. Į šią klai­dą
at­kreip­ti­nas Klai­pė­dos ir Šiau­lių apy­gar­dos teis­mų tei­sė­jų dė­me­sys,
nes jie daž­nai da­ro šią klai­dą.
Apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas,
ne­nu­sta­tęs BPK 127 straips­nio 2 da­ly­je nu­sta­ty­to pa­pil­do­mo
su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­do, t. y. ypa­tin­go by­los su­dė­tin­gu­mo ar
di­de­lės ap­im­ties, ne­ga­li pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­no il­giau kaip
še­šis mė­ne­sius.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio
20 d. nu­tar­ti­mi J. K. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą
BK 22 straips­nio 1 da­ly­je, 180 straips­nio 2 da­ly­je, pra­tę­sė su­ėmi­mo
ter­mi­ną dviem mė­ne­siams (il­giau kaip še­šis mė­ne­sius) mo­ty­vuo­da­mas
tuo, kad as­muo įta­ria­mas sun­kaus nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mu, už ku­rį nu­ma­ty­ta
griež­ta lais­vės at­ėmi­mo baus­mė, nie­kur ne­dir­ba, ne­sais­to­mas šei­mi­niais
ry­šiais, slaps­tė­si ir to­dėl yra pa­grin­das ma­ny­ti, jog įta­ria­ma­sis
bėgs nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ar teis­mo ir dėl
to ne­ga­li­ma bus pa­siek­ti BPK 119 straips­ny­je nu­ma­ty­tų tiks­lų.
Įta­ria­ma­sis
ap­skun­dė šią nu­tar­tį ir pra­šė su­ėmi­mą pa­keis­ti į švel­nes­nę kar­do­mą­ją
prie­mo­nę, ar­gu­men­tuo­da­mas tuo, kad jis ne­si­slėps, jau bu­vo pa­si­slė­pęs,
nes bi­jo­jo pa­rei­gū­nų, ta­čiau sa­vo no­ru grį­žo na­mo ir da­vė pa­ro­dy­mus,
nuo 2003 m. gruo­džio mė­ne­sio ne­bu­vo at­lie­ka­mi jo­kie iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
veiks­mai, jo ma­ny­mu, iki­teis­mi­nis ty­ri­mas su­stab­dy­tas ir to­dėl pra­tę­siant
su­ėmi­mo ter­mi­ną pa­žeis­tos BPK 127 straips­nio 7 da­lies nuo­sta­tos.
Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m. ge­gu­žės
4 d. nu­tar­ti­mi įta­ria­mo­jo J. K. skun­das pa­ten­kin­tas ir Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ba­lan­džio 20 d. nu­tar­tis, ku­ria su­ėmi­mo
ter­mi­nas bu­vo pra­tęs­tas dviem mė­ne­siams, pa­nai­kin­ta. Šio­je nu­tar­ty­je
nu­ro­do­ma, kad skun­džia­ma nu­tar­ti­mi su­ėmi­mo ter­mi­nas bu­vo pra­tęs­tas
il­giau kaip še­šis mė­ne­sius esant ben­dram su­ėmi­mo pa­grin­dui – įta­ria­ma­sis
bėgs (slėp­sis) nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų, pro­ku­ro­ro ir teis­mo,
nes įta­ria­mas pa­da­ręs sun­kų, smur­ti­nio po­bū­džio nu­si­kal­ti­mą, už ku­rį
nu­ma­ty­ta griež­tes­nė nei vie­ne­rių me­tų lais­vės at­ėmi­mo baus­mė, nė­ra
sais­to­mas šei­mi­niais ry­šiais, slaps­tė­si, ta­čiau tei­sė­jas ne­nu­ro­dė
pa­pil­do­mo su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­do, kad ter­mi­nas pra­tęs­tas dėl
ypa­tin­go by­los su­dė­tin­gu­mo ar di­de­lės by­los ap­im­ties. Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jas kon­sta­ta­vo, kad ti­ria­ma tik vie­na nu­si­kals­ta­ma
vei­ka, įta­ri­mai pa­reikš­ti tik ke­tu­riems as­me­nims, pro­ce­so da­ly­vių
ir liu­dy­to­jų skai­čius nė­ra di­de­lis, jo­kie su­dė­tin­gi ty­ri­mo veiks­mai
ne­bu­vo at­lie­ka­mi, to­dėl ne­ga­li­ma lai­ky­ti, kad by­la ypa­č su­dė­tin­ga
ar di­de­lės ap­im­ties. To­dėl ne­nu­sta­čius bū­ti­nų il­giau kaip še­šių mė­ne­sių
su­ėmi­mo pra­tę­si­mo pa­grin­dų kon­sta­tuo­ta, kad su­ėmi­mo ter­mi­nas pra­tęs­tas
ne­pa­grįs­tai.
Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ge­gu­žės
14 d. nu­tar­ti­mi S. M. , įta­ria­mam pa­da­rius nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus
BK 180 straips­nio 1 da­ly­je, pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną dviem mė­ne­siams
(il­giau kaip še­šis mė­ne­sius) mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad as­muo įta­ria­mas
ke­lių apy­sun­kių nu­si­kal­ti­mų pa­da­ry­mu, su­si­ju­sių su smur­to pa­nau­do­ji­mu,
už ku­riuos nu­ma­ty­ta lais­vės at­ėmi­mo baus­mė, to­dėl siek­da­mas iš­veng­ti
baus­mės ga­li pa­si­slėp­ti nuo teis­mo ir taip truk­dy­ti pro­ce­sui, vil­kin­da­mas
jį, ga­li pa­veik­ti nu­ken­tė­ju­siuo­sius, o at­si­žvel­giant į tai, kad įta­ria­ma­sis
nu­si­kal­ti­mus da­rė ne­iš­ny­kus teis­tu­mui, tik pa­lei­dus jį iš lais­vės
at­ėmi­mo vie­tos, yra pa­kan­ka­mas pa­grin­das ma­ny­ti, kad jis ga­li da­ry­ti
nu­si­kal­ti­mus, nu­ma­ty­tus BPK 122 straips­nio 4 da­ly­je. Nu­tar­ty­je nu­ro­dy­ta,
kad by­la su­dė­tin­ga, pa­skelb­ta ki­to įta­ria­mojo pa­ieš­ka, nu­ma­ty­ta
at­lik­ti ki­tus iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mus.
Įta­ria­ma­sis
ap­skun­dė šią nu­tar­tį ir pra­šė su­ėmi­mą pa­keis­ti į švel­nes­nę kar­do­mą­ją
prie­mo­nę, mo­ty­vuo­da­mas tuo, kad by­lo­je nė­ra duo­me­nų, pa­tvir­ti­nan­čių
jo kal­tę, nu­ken­tė­ju­sių­jų pa­ro­dy­mai me­la­gin­gi, tai, kad anks­čiau bu­vo
teis­tas, nė­ra pa­grin­das jį lai­ky­ti su­im­tą.
Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m. bir­že­lio
3 d. nu­tar­ti­mi pa­ten­kin­tas įta­ria­mo­jo S. M. skun­das ir pa­nai­kin­ta
Kau­no apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m. ge­gu­žės
14 d. nu­tar­tis, ku­ria su­ėmi­mo ter­mi­nas bu­vo pra­tęs­tas il­giau kaip še­šis
mė­ne­sius. Šio­je nu­tar­ty­je nu­ro­do­ma, kad skun­džia­ma nu­tar­ti­mi su­ėmi­mo
ter­mi­nas bu­vo pra­tęs­tas il­giau kaip še­šis mė­ne­sius esant tei­sin­gai
nu­sta­ty­tiems ben­driems BPK 122 straips­nio 1 da­lies 1 ir 3 punk­tuo­se nu­sta­ty­tiems
pa­grin­dams, ku­rie yra bū­ti­ni, bet tai ne­pa­kan­ka­ma są­ly­ga su­ėmi­mo
ter­mi­ną tęs­ti il­giau kaip še­šis mė­ne­sius. Apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas
by­los su­dė­tin­gu­mą mo­ty­va­vo tuo, kad pa­skelb­ta ki­to įta­ria­mo­jo pa­ieš­ka
ir nu­ma­ty­ta at­lik­ti ki­tus iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mus, ta­čiau tai
nė­ra pa­kan­ka­mas pa­grin­das pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną il­giau kaip še­šis
mė­ne­sius, nes by­los ap­im­tis (trys to­mai) ne­di­de­lė, įta­ria­mų­jų ir
liu­dy­to­jų skai­čius ne­di­de­lis, nag­ri­nė­ja­mi tik du nu­si­kal­ti­mo įvy­kiai,
jų ty­ri­mas ne­su­dė­tin­gas, nė­ra at­lie­ka­mos il­ga­lai­kės eks­per­ti­zės
ar ki­ti su­dė­tin­gi ty­ri­mo veiks­mai. Dėl to, kad pa­skelb­ta ki­to įta­ria­mo­jo
pa­ieš­ka, nė­ra pa­grin­do by­los lai­ky­ti ypa­č su­dė­tin­ga, o šiuo at­ve­ju
pro­ku­ro­ras ga­li pri­im­ti pro­ce­si­nį spren­di­mą dėl ty­ri­mų at­sky­ri­mo
(BPK 170 straips­nio 4 da­lies 1 punk­tas).
Aukš­tes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jai tei­sin­gai nu­sta­tė, kad šiais at­ve­jais ne­bu­vo lai­ko­ma­si
BPK 127 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tų, to­dėl pa­nai­ki­no ne­pa­grįs­tas nu­tar­tis.
Pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai
by­los su­dė­tin­gu­mas ne­pa­grįs­tai mo­ty­vuo­ja­mas tuo, kad rei­kia gau­ti
rei­kia­mus duo­me­nis iš už­sie­nio vals­ty­bių ins­ti­tu­ci­jų. Ta­čiau tei­sė­jai
tu­ri at­si­žvelg­ti į tai, kad to­kiais at­ve­jais įta­ria­ma­sis ne­tu­ri ga­li­my­bės
da­ry­ti po­vei­kio pra­šo­mų tei­si­nės pa­gal­bos at­sa­ky­mų tu­ri­niui, o
to­kie at­sa­ky­mai pa­pras­tai už­trun­ka.
Su­ėmi­mo tai­ky­mo ter­mi­nai

Ski­riant kar­do­mą­ją
prie­mo­nę su­ėmi­mą ar pra­tę­siant jo ter­mi­ną, svar­bu ne tik tiks­liai lai­ky­tis
BPK 122 straips­nio nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų, bet ir tin­ka­mai nu­sta­ty­ti
ter­mi­nus. BPK 127 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad su­ėmi­mas ne­ga­li
bū­ti tai­ko­mas il­giau kaip še­šis mė­ne­sius. Kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną
nu­sta­to iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas skir­da­mas su­ėmi­mą, ta­čiau iš
kar­to su­ėmi­mas ne­ga­li bū­ti pa­skir­tas il­ges­nis kaip trys mė­ne­siai.
BPK 123 straips­nio 5 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad tei­sė­jas, pri­im­da­mas nu­tar­tį skir­ti su­ėmi­mą ar pa­lik­da­mas
šią nu­tar­tį ga­lio­ti, ga­li pa­ves­ti pro­ku­ro­rui per nu­sta­ty­tą ter­mi­ną
su­rink­ti pa­pil­do­mą me­džia­gą. Ga­vęs šią me­džia­gą, tei­sė­jas ga­li nu­tar­tį
skir­ti su­ėmi­mą pa­lik­ti ga­lio­ti ir nu­sta­ty­ti nau­ją su­ėmi­mo ter­mi­ną
ar­ba pa­keis­ti šią kar­do­mą­ją prie­mo­nę ar ją pa­nai­kin­ti. Šia įsta­ty­mo
nuo­sta­ta tei­sė­jas tu­rė­tų nau­do­tis ta­da, kai, spren­džiant su­ėmi­mo
klau­si­mą, po­sė­džio me­tu ki­lo tam tik­rų abe­jo­nių, ar iš tie­sų įta­ria­ma­jam
bū­ti­na tai­ky­ti su­ėmi­mą, nors yra tam tik­rų duo­me­nų, kad jo pa­lei­di­mas
į lais­vę ga­li tu­rė­ti tam tik­rų nei­gia­mų pa­sek­mių (pa­vyz­džiui, ga­li
ban­dy­ti pa­veik­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį ar liu­dy­to­jus). Ta­da tiks­lin­ga pa­skir­ti
su­ėmi­mą trum­pam lai­kui – 10 die­nų ir įpa­rei­go­ti pro­ku­ro­rą per šį ter­mi­ną
pa­teik­ti pa­pil­do­mus duo­me­nis, ku­rie pa­neig­tų ar pa­tvir­tin­tų ki­lu­sias
abe­jo­nes. Su­si­pa­ži­nus su ap­žval­gai pa­teik­to­mis nu­tar­ti­mis, ga­li­ma
pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad tei­sė­jai mi­nė­ta įsta­ty­mo nuo­sta­ta ne­si­nau­do­ja.
BPK 127 straips­nio 1 ir 2
da­ly­se nu­sta­ty­ti su­ėmi­mo ter­mi­nai tu­ri bū­ti ski­ria­mi ar­ba pra­tę­sia­mi
tam tik­ram lai­kui (die­noms, mė­ne­siams), bet ne iki tam tik­ros die­nos. To­dėl,
ski­riant ar­ba pra­tę­siant su­ėmi­mą, tu­ri bū­ti nu­ro­do­mas die­nų ar mė­ne­sių
skai­čius, bet ne su­ėmi­mo pa­bai­gos da­ta. To­kią ter­mi­nų skai­čia­vi­mo
tvar­ką nu­sta­to BPK 100 straips­nis. Ja­me aiš­kiai nurodyta, kaip skai­čiuo­ti
ter­mi­nų pa­bai­gą.
Kar­tais tei­sė­jai, skir­da­mi
su­ėmi­mą ar pra­tęs­da­mi jo ter­mi­ną, nu­ro­do kon­kre­čią da­tą, be to, vie­ni
nu­ro­dy­da­mi da­tą ra­šo „im­ti­nai“, ki­ti nu­ro­do tik da­tą.
Vil­niaus
mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ge­gu­žės 2 d. nu­tar­ti­mi
įta­ria­ma­jam G. T. pa­sky­rė su­ėmi­mą iki 2004 m. ge­gu­žės 7 d. im­ti­nai.
Vil­niaus
mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. va­sa­rio 12 d. nu­tar­ti­mi
įta­ria­ma­jai T. R. pa­sky­rė su­ėmi­mą iki 2004 m. ba­lan­džio 12 d.
Vil­niaus
mies­to 3-io­jo apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. va­sa­rio 9 d. nu­tar­ti­mi
įta­ria­ma­jam A. V. pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną iki 2004 m. ko­vo 11 d.
Tų pa­čių klai­dų da­ro ir
aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jai.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. ba­lan­džio
22 d. nu­tar­ti­mi įta­ria­ma­jai H. A. pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną iki
2004 m. bir­že­lio 1 d.
Toks ter­mi­no nu­sta­ty­mas
ne­ati­tin­ka įsta­ty­mo ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų. Tei­sin­gai da­ro tie tei­sė­jai,
ku­rie ski­ria ar­ba pra­tę­sia su­ėmi­mą tam tik­ram lai­kui, t. y. 10 die­nų,
vie­nam, dviem ar trims mė­ne­siams.
BPK 127 straips­nio 1 ir 2
da­ly­se nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lūs su­ėmi­mo ter­mi­nai iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
sta­di­jo­je. Ta­čiau į šiuos ter­mi­nus ne­įskai­čiuo­ja­mas as­mens su­ėmi­me
iš­bū­tas lai­kas by­los teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo sta­di­jo­je. Kai tei­sė­jas,
su­si­pa­ži­nęs su by­la, nu­spren­džia, kad nė­ra kliū­čių by­lą nag­ri­nė­ti
teis­me, tai BPK 233 straips­nio 5 da­ly­je nu­ro­dy­ta tvar­ka su­ra­šant at­ski­rą
pro­to­ko­lą iš­spren­džia­mas su­ėmi­mo pra­tę­si­mo kal­ti­na­ma­jam klau­si­mas.
Teis­mo po­sė­dy­je da­ly­vau­ja pro­ku­ro­ras ir gy­nė­jas. Su­ėmi­mo pra­tę­si­mo
klau­si­mą ga­li spręs­ti vie­nas tei­sė­jas iš by­lai nag­ri­nė­ti su­da­ry­tos
tei­sė­jų ko­le­gi­jos. Teis­mi­nio nag­ri­nė­ji­mo sta­di­jo­je su­ėmi­mo ter­mi­no
įsta­ty­mas ne­ri­bo­ja. Vie­nu teis­mo spren­di­mu su­ėmi­mas ga­li bū­ti tę­sia­mas
ne il­giau kaip iki tri­jų mė­ne­sių.
Pa­gal BPK 127 straips­nio
9 da­lį teis­mas, per­duo­da­mas by­lą pro­ku­ro­rui, ga­li pra­tęs­ti
su­ėmi­mo ter­mi­ną ne il­giau kaip iki tri­jų mė­ne­sių. Tais at­ve­jais,
kai su­ėmi­mo ter­mi­nas tę­sia­mas vė­liau, nes per­duo­dant by­lą pro­ku­ro­rui
jis dar bu­vo ne­si­bai­gęs, ben­dras su­ėmi­mo ter­mi­nas (skai­čiuo­ja­mas
nuo fak­ti­nio su­ėmi­mo tai­ky­mo mo­men­to – nu­tar­ties, ku­ria by­la per­duo­ta
pro­ku­ro­rui, pa­skel­bi­mo die­nos) ne­ga­li vir­šy­ti tri­jų mė­ne­sių, nors
BPK 127 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se nu­sta­ty­ti mak­si­ma­lūs su­ėmi­mo ter­mi­nai
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je ir ne­bus vir­šy­ti.
Pa­ne­vė­žio
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas 2004 m. lie­pos
15 d. nu­tar­ti­mi M. S. , įta­ria­mam pa­da­rius BK 149 straips­nio 2 da­ly­je
ir 150 straips­nio 2 da­ly­je nu­ma­ty­tus nu­si­kal­ti­mus, pra­tę­sė su­ėmi­mo
ter­mi­ną trims mė­ne­siams, jo pra­džią skai­čiuo­jant nuo 2004 m. lie­pos 28
d. , kai Pa­ne­vė­žio apy­gar­dos teis­mas 2004 m. bir­že­lio 8 d. nu­tar­ti­mi
by­lą bu­vo per­da­vęs pro­ku­ro­rui.
To­kia prak­ti­ka ne­tei­sin­ga,
nes tri­jų mė­ne­sių ter­mi­nas tu­ri bū­ti skai­čiuo­ja­mas nuo teis­mo nu­tar­ties,
ku­ria by­la per­duo­ta pro­ku­ro­rui, pa­skel­bi­mo die­nos.
BPK 127
straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad su­ėmi­mo ter­mi­ną iki še­šių mė­ne­sių
ga­li pra­tęs­ti tas pats ar­ba ki­tas tos pa­čios ar ki­tos apy­lin­kės teis­mo
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas, to­dėl tais at­ve­jais, kai nu­si­kals­ta­mos
vei­kos ty­ri­mas pa­ve­da­mas ki­tos vie­to­vės pro­ku­ro­rui ar­ba iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo įstai­gai, su­ėmi­mo ter­mi­nus ga­li pra­tęs­ti ir tos vie­to­vės apy­lin­kės
teis­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas.
BPK 127 straips­nio 3 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad pro­ku­ro­ras tu­ri pa­teik­ti pa­reiš­ki­mą tei­sė­jui dėl
su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu li­kus ne ma­žiau
kaip 10 die­nų iki pa­skir­to ter­mi­no pa­bai­gos, o kai su­ėmi­mas pa­skir­tas
ar pra­tęs­tas trum­pes­niam ne­gu vie­no mė­ne­sio ter­mi­nui, – li­kus ne ma­žiau
kaip 5 die­noms iki pa­skir­to ter­mi­no pa­bai­gos. Teis­mai tu­ri rei­ka­lau­ti,
kad pro­ku­ro­ras vyk­dy­tų šias nuo­sta­tas, nes tei­sė­jui at­si­sa­kius pa­ten­kin­ti
to­kį pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą, o pro­ku­ro­rui ap­skun­dus šį tei­sė­jo
spren­di­mą, aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas su­spė­tų skun­dą iš­nag­ri­nė­ti
dar ne­pa­si­bai­gus pa­skir­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui. Lai­ku gau­tą skun­dą iš­nag­ri­nė­jus
iki su­ėmi­mo ter­mi­no pa­bai­gos ir nu­spren­dus, kad jis pa­grįs­tas, bū­tų
iš­ven­gia­ma pa­pil­do­mų pro­ce­si­nių veiks­mų, t. y. as­mens pa­lei­di­mo,
pa­kar­to­ti­no su­ėmi­mo sky­ri­mo bei vė­les­nio as­mens su­ėmi­mo.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
me­džia­ga, ku­rio­je at­si­ran­da bū­ti­ny­bė as­me­nims tai­ky­ti pa­čią
griež­čiau­sią kar­do­mą­ją prie­mo­nę su­ėmi­mą, pa­pras­tai bū­na su­dė­tin­ges­nė
ir ti­ria­ma dėl sun­kių nu­si­kal­ti­mų. To­kio­se by­lo­se ne­re­tai ir su­ėmi­mo
ter­mi­nas ke­le­tą kar­tų pra­tę­sia­mas. BPK 127 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta,
kad by­los iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je su­ėmi­mą ne il­giau kaip iki
še­šių mė­ne­sių ga­li pra­tęs­ti apy­lin­kės teis­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
tei­sė­jas. Vė­liau apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas dėl ypa­tin­go by­los su­dė­tin­gu­mo
ar di­de­lės jos ap­im­ties ter­mi­ną ga­li tęs­ti iki aš­tuo­nio­li­kos
mė­ne­sių, ne­pil­na­me­čiams – iki dvy­li­kos mė­ne­sių (BPK 127
straips­nio 2 da­lis). To­dėl tin­ka­mas su­ėmi­mo ter­mi­no skai­čia­vi­mas
svar­bus tiek spren­džiant klau­si­mą, ko­kio teis­mo tei­sė­jas tu­ri tei­sę
pra­tęs­ti su­ėmi­mą, tiek sie­kiant ne­vir­šy­ti įsta­ty­mo lei­džia­mo ben­dro
su­ėmi­mo ter­mi­no. Ne­tin­ka­mai skai­čiuo­da­mas su­ėmi­mo ter­mi­nus, apy­lin­kės
teis­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas ga­li per­ženg­ti sa­vo kom­pe­ten­ci­jos
ri­bas pra­tęs­da­mas su­ėmi­mą ar­ba su­ėmi­mo ter­mi­nas ga­li bū­ti pra­tęs­tas
il­giau, nei nu­ma­to įsta­ty­mas. Tais at­ve­jais, kai to­je pa­čio­je by­lo­je
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je as­me­niui su­ėmi­mas bu­vo pa­skir­tas
ne vie­ną kar­tą ir vėl spren­džia­mas to pa­ties as­mens su­ėmi­mas, tu­ri bū­ti
su­de­da­mas vi­sas jo su­ėmi­me iš­bū­tas lai­kas ir pri­klau­so­mai nuo šio
ter­mi­no spren­džia­ma, ku­ris tei­sė­jas – apy­lin­kės ar apy­gar­dos – tu­ri
tei­sę nag­ri­nė­ti pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo (BPK
127 straips­nio 3 da­lis). Pa­gal tarp­tau­ti­nę su­tar­tį ar Eu­ro­pos areš­to
or­de­rį Lie­tu­vos Res­pub­li­kai iš­duo­tam as­me­niui į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
su­ėmi­mo ter­mi­ną (BPK 127 straips­nis) įskai­to­mas vi­sas mū­sų vals­ty­bės
pra­šy­mo pa­grin­du su­im­to as­mens už­sie­nio vals­ty­bė­je su­ėmi­me iš­bū­tas
lai­kas ir pri­klau­so­mai nuo šio ter­mi­no spren­džia­ma, ku­ris tei­sė­jas –
apy­lin­kės ar apy­gar­dos – tu­ri tei­sę nag­ri­nė­ti pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą
dėl su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo.
Pa­gal BPK 127 straips­nio
2 da­lies nuo­sta­tas dėl su­ėmi­mo mak­si­ma­lių ter­mi­nų tai­ky­mo iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo sta­di­jo­je ne­pil­na­me­čiu lai­ko­mas as­muo, ku­ris nu­si­kals­ta­mos
vei­kos pa­da­ry­mo me­tu ne­tu­rė­jo 18 me­tų. Šiuo at­ve­ju tei­sė­jo spren­di­mo
pri­ėmi­mo me­tu as­mens am­žius ne­tu­ri jo­kios reikš­mės.
Jei­gu pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­me
pra­šo­mo pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­no ben­dra truk­mė vir­šy­tų še­šis mė­ne­sius,
tuo­met jis tu­ri kreip­tis į apy­gar­dos teis­mą, nes taip nu­sta­to BPK 127
straips­nio 3 da­lis.
Bau­džia­mo­jo pro­ce­so
įsta­ty­mo – BPK 100 straips­nio 5 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad su­lai­ky­mo, su­ėmi­mo
ir pri­ver­čia­mų­jų me­di­ci­nos prie­mo­nių tai­ky­mo ter­mi­nai skai­čiuo­ja­mi
nuo fak­ti­nio šių prie­mo­nių tai­ky­mo mo­men­to. Iš šios įsta­ty­mo nuo­sta­tos
iš­plau­kia, kad nu­tar­tys pa­skir­ti su­ėmi­mą vyk­do­mos nuo jų pri­ėmi­mo
mo­men­to.
Nu­tar­tis ne­pra­tęs­ti
su­ėmi­mo ter­mi­no vyk­do­ma pa­si­bai­gus anks­čiau pa­skir­tam ar­ba pra­tęs­tam
su­ėmi­mo ter­mi­nui. Jei­gu su­ėmi­mo ter­mi­nas pra­tę­sia­mas dar ne­pa­si­bai­gus
anks­tes­niam ter­mi­nui, jo pra­džia skai­čiuo­ja­ma pa­si­bai­gus anks­čiau
pa­skir­tam ter­mi­nui ir apie to­kią šio ter­mi­no skai­čia­vi­mo pra­džią bū­ti­na
nu­ro­dy­ti nu­tar­ty­je. At­si­sa­kius pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną, tei­sė­jas
nu­tar­ty­je pri­va­lo nu­ro­dy­ti, kad nu­tar­tis vyk­do­ma nuo anks­čiau pa­skir­to
ar­ba pra­tęs­to ter­mi­no pa­si­bai­gi­mo.
Tuo at­ve­ju, kai nu­teis­ta­jam,
at­lie­kan­čiam lais­vės at­ėmi­mo baus­mę, pa­reiš­kia­mas įta­ri­mas ki­to­je
by­lo­je ir kaip kar­do­mo­ji prie­mo­nė jam pa­ski­ria­mas su­ėmi­mas, jo ter­mi­nai
nu­sta­to­mi va­do­vau­jan­tis BPK 127 straips­niu (tai iš­plau­kia iš Kar­do­mo­jo
ka­li­ni­mo įsta­ty­mo 6 straips­nio 2 da­lies 4 punk­to tu­ri­nio).
Tais at­ve­jais, kai teis­mas,
pri­im­da­mas nuosp­ren­dį ir va­do­vau­da­ma­sis BPK 307 straips­nio 1 da­lies
6 punk­tu, nu­teis­ta­jam kar­do­mą­ją prie­mo­nę kei­čia į su­ėmi­mą, jo ter­mi­nas
ne­nu­sta­to­mas. Teis­mai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad šiais at­ve­jais
ne­tai­ko­mos bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios
su­ėmi­mo tai­ky­mą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je.

As­mens da­ly­va­vi­mas po­sė­dy­je

BPK 51 straips­nio 1 da­lies
7 punk­te nu­sta­ty­ta, kad gy­nė­jo da­ly­va­vi­mas bū­ti­nas ti­riant ir nag­ri­nė­jant
by­las, kai įta­ria­ma­sis ar kal­ti­na­ma­sis yra su­im­tas. Teis­mo po­sė­dy­je,
ku­ria­me ap­klau­sia­mas BPK 140 straips­nio tvar­ka su­lai­ky­tas ar tei­sė­jo
nu­tar­ties pa­grin­du su­im­tas įta­ria­ma­sis dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ar
jo ter­mi­no nu­sta­ty­mo, tu­ri da­ly­vau­ti jo gy­nė­jas ir pro­ku­ro­ras.
Su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas
įta­ria­ma­jam, ku­ris nė­ra su­lai­ky­tas, ar įta­ria­ma­jam, ku­ris yra su­lai­ky­tas
BPK 140 straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Pa­gal BPK 123 straips­nio
2 da­lį pro­ku­ro­ras, ma­ny­da­mas, kad įta­ria­ma­jam, ku­ris nė­ra su­lai­ky­tas,
bū­ti­na skir­ti su­ėmi­mą, tu­ri kreip­tis su pa­reiš­ki­mu į ty­ri­mo at­li­ki­mo
vie­tos apy­lin­kės teis­mo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją, ku­ris ga­li pa­skir­ti
tam as­me­niui su­ėmi­mą ne­nu­sta­ty­da­mas jo ter­mi­no.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro pra­šy­mą
pa­skir­ti ne­su­lai­ky­tam D. A. (įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
BK 181 straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu) su­ėmi­mą, 2003 m. gruo­džio 23 d.
nu­tar­ti­mi įta­ria­ma­jam D. A. pa­sky­rė su­ėmi­mą be ter­mi­no kon­sta­ta­vęs,
kad jis pa­si­slė­pė nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų.
Šios nu­tar­ties pa­grin­du
as­muo su­ima­mas ir per 48 va­lan­das nuo su­ėmi­mo mo­men­to pro­ku­ro­ras
pri­sta­to jį iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui, ku­ris jį ap­klau­sia dėl su­ėmi­mo
pa­grįs­tu­mo ir pri­ima vie­ną iš šių spren­di­mų: nu­tar­tį skir­ti su­ėmi­mą
pa­lik­ti ga­lio­ti (šiuo at­ve­ju tei­sė­jas nu­sta­to kon­kre­tų su­ėmi­mo
ter­mi­ną) ar­ba pa­keis­ti šią kar­do­mą­ją prie­mo­nę ar ją pa­nai­kin­ti
(BPK 123 straips­nio 3 da­lis).
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą
nu­sta­ty­ti D. A. (įta­ria­mą nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 181 straips­nio
1 da­ly­je, pa­da­ry­mu), ku­ris bu­vo su­lai­ky­tas vyk­dant 2003 m. gruo­džio
23 d. nu­tar­tį, kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną ir ap­klau­sęs su­im­tą įta­ria­mą­jį
D. A. , 2004 m. ko­vo 19 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad jis bu­vo pa­si­slė­pęs
nuo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo pa­rei­gū­nų už­sie­ny­je ir yra pa­grin­das ma­ny­ti,
kad ga­li slėp­tis ir at­ei­ty­je, to­dėl pa­li­ko ga­lio­ti 2003 m. gruo­džio
23 d. nu­tar­tį, ku­ria įta­ria­ma­jam D. A. pa­skir­tas su­ėmi­mas, ir nu­sta­tė
dvie­jų mė­ne­sių su­ėmi­mo ter­mi­ną.
Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas
pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą, nes ir ap­klau­sus su­im­tą as­me­nį su­ėmi­mo
pa­grin­das pa­si­tvir­ti­no.
Tais at­ve­jais, kai ap­klau­sus
su­im­tą as­me­nį, ku­riam pra­šo­ma nu­sta­ty­ti kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną
(BPK 123 straips­nio 3 da­lis) pa­aiš­kė­ja, kad nė­ra pa­grin­do jam pa­lik­ti
pa­skir­tą su­ėmi­mą, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas ga­li pa­keis­ti šią
kar­do­mą­ją prie­mo­nę ki­ta ar ki­to­mis ar ją pa­nai­kin­ti. To­kį pa­tį
spren­di­mą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas ga­li pri­im­ti ir iš­nag­ri­nė­jęs
pro­ku­ro­ro pa­teik­tą pa­pil­do­mą me­džia­gą (BPK 123 straips­nio 5 da­lis).
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą
nu­sta­ty­ti J. A. (įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų BK 220
straips­nio 1 da­ly­je ir 222 straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu) kon­kre­tų
su­ėmi­mo ter­mi­ną ir ap­klau­sęs su­im­tą įta­ria­mą­jį J. A. , 2004 m.
sau­sio 2 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad nė­ra pa­kan­ka­mo pa­grin­do pa­lik­ti
ga­lio­ti 2003 m. lap­kri­čio 7 d. nu­tar­tį, ku­ria jam pa­skir­tas su­ėmi­mas,
to­dėl šią kar­do­mą­ją prie­mo­nę pa­kei­tė į ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą ne­iš­vyk­ti
ir do­ku­men­tų pa­ė­mi­mą.
Tei­sė­jas, ap­klau­sęs su­im­tą
as­me­nį, ku­riam pro­ku­ro­ras pra­šė nu­sta­ty­ti kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną,
pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą, nes BPK 123 straips­nio
3 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad tei­sė­jas ap­klau­sęs to­kį as­me­nį dėl su­ėmi­mo
pa­grįs­tu­mo (jei su­ėmi­mo pa­grin­das nepa­si­tvir­ti­no) ga­li pa­keis­ti
jam pa­skir­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę ki­ta ar ki­to­mis. Tik šiuo at­ve­ju
tei­sė­jas tu­rė­jo tiks­liai nu­ro­dy­ti, ko­kių do­ku­men­tų pa­ė­mi­mą (pa­so,
as­mens ta­pa­ty­bės kor­te­lės ir pan. ) tai­ko.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą
nu­sta­ty­ti E. E. (įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 259
straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu) kon­kre­tų su­ėmi­mo ter­mi­ną ir ap­klau­sęs
su­im­tą įta­ria­mą­jį E. E. , 2004 m. ge­gu­žės 6 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo,
kad nė­ra pa­kan­ka­mo pa­grin­do pa­lik­ti ga­lio­ti 2002 m. ba­lan­džio 25 d.
nu­tar­tį, ku­ria jam pa­skir­tas su­ėmi­mas, to­dėl šią kar­do­mą­ją prie­mo­nę
pa­kei­tė į na­mų areš­tą ir nu­sta­tė jo są­ly­gas.
Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas,
ap­klau­sęs su­im­tą as­me­nį, ku­riam pra­šo­ma nu­sta­ty­ti kon­kre­tų su­ėmi­mo
ter­mi­ną, pri­ėmė taip pat tei­sin­gą spren­di­mą, nes įsta­ty­mas – BPK 123
straips­nio 3 da­lis – tei­sė­jui ne­drau­džia su­ėmi­mo pa­keis­ti į na­mų
areš­tą.
BPK 127 straips­nio 6 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad, as­me­niui pra­tę­siant su­ėmi­mą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
me­tu, tei­sė­jas tu­ri su­reng­ti po­sė­dį, į ku­rį šau­kia­mas jo gy­nė­jas
ir pro­ku­ro­ras. Šių as­me­nų da­ly­va­vi­mas teis­mo po­sė­dy­je yra pri­va­lo­mas.
Pri­rei­kus į po­sė­dį ga­li bū­ti pri­sta­to­mas su­im­ta­sis. At­kreip­ti­nas
tei­sė­jų dė­me­sys į tai, kad, jei­gu pra­tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną įta­ria­ma­jam
kei­čia­mas su­ėmi­mo pa­grin­das ar­ba pa­pil­do­mas nau­ju, su­im­ta­sis
tu­ri bū­ti pri­sta­ty­tas į po­sė­dį (ne­tai­ko­ma BPK 127 straips­nio 6
da­lies nuo­sta­ta, kad pra­tę­siant su­ėmi­mo ter­mi­ną iki še­šių mė­ne­sių su­im­ta­sis
pa­pras­tai ne­da­ly­vau­ja), ir jis ap­klau­sia­mas dėl ki­to su­ėmi­mo pa­grin­do
(žr. Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo by­la Grau­ži­nis prieš Lie­tu­vą
2000 m. spa­lio 10 d. spren­di­mas). Tais at­ve­jais, kai spren­džiant su­ėmi­mo
ter­mi­no pra­tę­si­mo įta­ria­ma­jam klau­si­mą po­sė­džio me­tu pa­aiš­kė­ja,
kad ga­li bū­ti kei­čia­mas su­ėmi­mo pa­grin­das ar­ba pa­pil­do­mas nau­ju, o
su­im­ta­sis ja­me ne­da­ly­vau­ja, tuo­met su­ėmi­mo ter­mi­ną rei­kė­tų pra­tęs­ti
trum­pam lai­kui (pa­vyz­džiui, 10 die­nų), o per šį ter­mi­ną or­ga­ni­zuo­ti
nau­ją po­sė­dį, į ku­rį bū­ti­na pri­sta­ty­ti su­im­tą­jį ap­klau­sai dėl ki­to
su­ėmi­mo pa­grin­do.
Su­im­tą­jį
bū­ti­na pri­sta­ty­ti į po­sė­dį tais at­ve­jais, kai spren­džia­mas il­giau
kaip še­šis mė­ne­sius trun­kan­čio su­ėmi­mo pra­tę­si­mo klau­si­mas.
Jei su­im­ta­sis dėl li­gos,
ku­rią pa­tvir­ti­na pro­ku­ro­ro pa­teik­ta me­di­ci­nos pa­žy­ma, ne­ga­li da­ly­vau­ti
po­sė­dy­je, ku­ria­me spren­džia­mas su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo klau­si­mas
ir jo da­ly­va­vi­mas bū­ti­nas (kai su­ėmi­mą pra­šo­ma pra­tęs­ti il­giau
kaip še­šis mė­ne­sius), tai su­ėmi­mo ter­mi­nas ga­li bū­ti pra­tęs­tas trum­pam
lai­kui (pa­vyz­džiui, 10, 15 die­nų) ir ne­da­ly­vau­jant su­im­ta­jam po­sė­dy­je,
ta­čiau pri­va­lo da­ly­vau­ti gy­nė­jas ir pro­ku­ro­ras. Toks su­ėmi­mo ter­mi­no
pra­tę­si­mas ga­li bū­ti kar­to­ja­mas, ta­čiau ne il­giau nei su­im­ta­sis pa­sveiks­ta.
Jam pa­svei­kus su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mas iš­spren­džia­mas BPK 127
straips­nio 6 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka.
BPK 121 straips­nio 5 da­ly­je
nurodyta, kad kar­do­mo­ji prie­mo­nė taip pat ga­li bū­ti ski­ria­ma kal­ti­na­ma­jam
ir nu­teis­ta­jam.
Spren­džiant su­ėmi­mo (pa­sky­ri­mo,
pra­tę­si­mo, pa­kei­ti­mo ar pa­nai­ki­ni­mo) kal­ti­na­ma­jam klau­si­mus
tvar­ko­ma­ja­me po­sė­dy­je, ku­ria­me spren­džia­mas ir by­los pa­ren­gi­mo
nag­ri­nė­ti teis­me klau­si­mas, ar spe­cia­lia­me po­sė­dy­je, ku­ria­me
spren­džia­mas tik su­ėmi­mo klau­si­mas, pri­va­lo da­ly­vau­ti su­im­ta­sis
as­muo, jo gy­nė­jas ir pro­ku­ro­ras. Su­ėmi­mo klau­si­mas spren­džia­mas va­do­vau­jan­tis
BPK XI sky­riaus nuo­sta­to­mis (BPK 233 straips­nio 5 da­lis).
Tais at­ve­jais, kai tei­sia­ma­ja­me
po­sė­dy­je by­los nag­ri­nė­ji­mas ati­de­da­mas, nes kal­ti­na­mo­jo bu­vi­mo
vie­ta ne­ži­no­ma (BPK 234 straips­nio 5 da­lies 2 punk­tas), teis­mas, va­do­vau­da­ma­sis
BPK 142 straips­nio 1 da­lies, 247 straips­nio ir 122 straips­nio nuo­sta­to­mis,
kar­tu ga­li šiam kal­ti­na­ma­jam pa­skelb­ti pa­ieš­ką ir pa­skir­ti kar­do­mą­ją
prie­mo­nę su­ėmi­mą ne­nu­sta­ty­da­mas jo ter­mi­no ar­ba juo pa­keis­ti ki­tą
pa­skir­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę, ku­rią jis yra pa­žei­dęs (BPK 132, 133,
135, 136 straips­niai), jei tam yra są­ly­gos ir pa­grin­das. Teis­mas nu­tar­ty­je
pri­va­lo nu­ro­dy­ti ir mo­ty­vuo­ti su­ėmi­mo są­ly­gas bei pa­grin­dą ir nu­ro­dy­ti,
kad su­im­tas as­muo ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das nuo su­ėmi­mo tu­ri bū­ti
pri­sta­ty­tas nu­tar­tį pri­ėmu­siam teis­mui, o jei­gu to­kių ga­li­my­bių nė­ra,
– ki­tam tos pa­čios pa­ko­pos teis­mui ap­klau­sai dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo.
Šios nu­tar­ties pa­grin­du
su­im­tas as­muo teis­mo spe­cia­liai su­reng­ta­me po­sė­dy­je įsta­ty­mo nu­sta­ty­ta
tvar­ka ap­klau­sia­mas dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo ir pri­ima­mas BPK 123
straips­nio 3 da­ly­je nu­ma­ty­tas spren­di­mas.
Kau­no ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mas 2003 m. spa­lio 27 d. nu­tar­ti­mi bau­džia­mo­sios by­los
nag­ri­nė­ji­mą ati­dė­jo ir R. U. (kal­ti­na­mam nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų
BK 178 straips­nio 1 da­ly­je ir 187 straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu) kar­do­mą­ją
prie­mo­nę ra­šy­ti­nį pa­si­ža­dė­ji­mą ne­iš­vyk­ti pa­kei­tė į su­ėmi­mą, nu­sta­ty­da­mas
jo tri­jų mė­ne­sių ter­mi­ną nuo su­lai­ky­mo die­nos. Teis­mas nu­tar­ty­je
kon­sta­ta­vo, kad kal­ti­na­ma­jam R. U. teis­mo šau­ki­mas ne­įteik­tas,
nes jo gy­ve­na­mo­ji vie­ta ne­ži­no­ma, to­dėl kar­do­mo­ji prie­mo­nė ra­šy­ti­nis
pa­si­ža­dė­ji­mas ne­iš­vyk­ti keis­ti­na į su­ėmi­mą, nes jis pa­žei­dė šios kar­do­mo­sios
prie­mo­nės są­ly­gas.
Šiuo at­ve­ju teis­mas ga­lė­jo
pa­keis­ti pa­skir­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę, ku­rią kal­ti­na­ma­sis yra pa­žei­dęs,
į su­ėmi­mą, jei tam bu­vo pa­grin­das ir są­ly­gos, ku­rias tu­rė­jo mo­ty­vuo­ti,
ta­čiau ne­ga­lė­jo ta pa­čia nu­tar­ti­mi nu­sta­ty­ti kon­kre­taus su­ėmi­mo
ter­mi­no. To­kiu at­ve­ju teis­mas nu­tar­ties re­zo­liu­ci­nė­je da­ly­je tu­rė­tų
nu­ro­dy­ti, kad šios nu­tar­ties pa­grin­du su­im­tas kal­ti­na­ma­sis (per­da­vus
by­lą į teis­mą jis yra teis­mo, o ne pro­ku­ro­ro ži­nio­je) ne vė­liau kaip
per 48 va­lan­das nuo su­ėmi­mo tu­ri bū­ti pri­sta­ty­tas nu­tar­tį pri­ėmu­siam
teis­mui, o jei­gu to­kių ga­li­my­bių nė­ra, – ki­tam tos pa­čios pa­ko­pos
teis­mui ap­klau­sai dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo. Tik ap­klau­sęs kal­ti­na­mą­jį
teis­mas ga­li nu­spręs­ti dėl kar­do­mo­sios prie­mo­nės (BPK 123 straips­nio
3 da­lis). Jei­gu teis­mas kal­ti­na­ma­jam pa­keis­da­mas kar­do­mą­ją
prie­mo­nę į su­ėmi­mą ta pa­čia nu­tar­ti­mi nu­sta­to kon­kre­tų jo ter­mi­ną
(jau bu­vo mi­nė­ta – klai­din­gai) ir ne­nu­ro­do, kad šios nu­tar­ties pa­grin­du
su­im­tas kal­ti­na­ma­sis ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das po su­ėmi­mo tu­ri
bū­ti pri­sta­ty­tas nu­tar­tį pri­ėmu­siam teis­mui, o jei­gu to­kių ga­li­my­bių
nė­ra, – ki­tam tos pa­čios pa­ko­pos teis­mui ap­klau­sai, tuo­met di­de­lė ti­ki­my­bė,
kad mi­nė­tas 48 va­lan­dų ter­mi­nas bus pa­žeis­tas.

Skun­dų dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo
ar ne­pa­sky­ri­mo bei dėl šios kar­do­mo­sios prie­mo­nės ter­mi­no pra­tę­si­mo
ar ne­pra­tę­si­mo nag­ri­nė­ji­mas

Su­si­pa­ži­nus su aukš­tes­nių­jų
teis­mų tei­sė­jų nu­tar­ti­mis, matyti, kad jie iš es­mės ob­jek­ty­viai ir
tei­sin­gai ver­ti­na že­mes­nių­jų teis­mų tei­sė­jų spren­di­mus dėl su­ėmi­mo
pa­sky­ri­mo ar ne­pa­sky­ri­mo, su­ėmi­mo ter­mi­no pra­tę­si­mo ar ne­pra­tę­si­mo.
Nag­ri­nė­jant įta­ria­mų­jų, jų gy­nė­jų ar pro­ku­ro­rų skun­dus, bau­džia­mo­jo
pro­ce­so įsta­ty­mo nuo­sta­tų pa­žei­di­mų pa­da­ro­ma la­bai re­tai. Spren­džiant
klau­si­mą dėl su­ėmi­mo tei­sė­tu­mo ir pa­grįs­tu­mo, at­si­žvel­gia­ma į vi­sus
įsta­ty­mo ke­lia­mus rei­ka­la­vi­mus.
BPK 130 straips­nio
1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad su­im­ta­sis ar­ba jo gy­nė­jas tu­ri tei­sę aukš­tes­nia­jam
teis­mui pa­duo­ti skun­dą dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ir šios kar­do­mo­sios
prie­mo­nės ter­mi­no pra­tę­si­mo. Nu­tar­ties dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo
bei dėl šios kar­do­mo­sios prie­mo­nės ter­mi­no pra­tę­si­mo ne­ga­li ap­skųs­ti
pro­ku­ro­ras, nors jo pa­reiš­ki­mą tei­sė­jas ir ne­vi­siš­kai pa­ten­ki­no –
pa­sky­rė su­ėmi­mą ar pra­tę­sė jo ter­mi­ną trum­pes­niam ter­mi­nui, nei pra­šė
pro­ku­ro­ras. Nu­tar­tį dėl su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo ar­ba jo ter­mi­no pra­tę­si­mo
ga­li ap­skųs­ti tik su­im­ta­sis, jo gy­nė­jas, o jei su­im­ta­sis yra ne­pil­na­me­tis
ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, – tai ir jo at­sto­vai
pa­gal įsta­ty­mą (BPK 130 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta,
kad su­im­ta­sis ar­ba jo gy­nė­jas tu­ri tei­sę aukš­tes­nia­jam teis­mui pa­duo­ti
skun­dą). To­kią iš­va­dą pa­grin­džia BPK 21 straips­nio 4 da­lies, 48 straips­nio
1 da­lies 9 punk­to, 53 straips­nio 1 da­lies ir 54 straips­nio 1 da­lies nor­mų
tu­ri­nio ana­li­zė. Įta­ria­mo­jo, jo gy­nė­jo, o jei­gu įta­ria­ma­sis ne­pil­na­me­tis
ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, – tai ir jo at­sto­vų
pa­gal įsta­ty­mą tei­sė ap­skųs­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo spren­di­mus
ne­ga­li bū­ti var­žo­ma. Tais at­ve­jais, kai iš­nag­ri­nė­jus vie­no iš mi­nė­tų
as­me­nų skun­dą gau­na­mas ki­to as­mens skun­das tais pa­čiais pa­grin­dais
ar mo­ty­vais, pa­gal BPK 130 straips­nio
1 da­lies pras­mę šis skun­das ne­nag­ri­nė­ja­mas ir grą­ži­na­mas kaip pa­kar­to­ti­nis.
Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­kas 2004 m. ko­vo
3 d. raš­tu įta­ria­ma­jam R. G. grąži­no ne­nag­ri­nė­tą skun­dą dėl Klai­pė­dos
apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 30 d. nu­tar­ties, ku­ria jam pra­tęs­tas
su­ėmi­mo ter­mi­nas. Raš­te nu­ro­dy­ta, kad 2004 m. va­sa­rio 24 d. bu­vo iš­nag­ri­nė­tas
jo gy­nė­jo skun­das dėl tos pa­čios nu­tar­ties, o ap­skųs­ti tą pa­čią nu­tar­tį
ga­li su­im­ta­sis ar­ba jo gy­nė­jas.
Šiuo at­ve­ju pir­mi­nin­kas
pa­si­el­gė tei­sin­gai grąžin­da­mas ne­nag­ri­nė­tą skun­dą įta­ria­ma­jam,
nes šis skun­das bu­vo gau­tas iš­nag­ri­nė­jus jo gy­nė­jo skun­dą, ku­ria­me
bu­vo nu­ro­dy­ti iš es­mės tie pa­tys pa­grin­dai ir mo­ty­vai kaip ir įta­ria­mo­jo
skun­de, to­dėl toks skun­das pla­či­ą­ja pras­me lai­ky­ti­nas pa­kar­to­ti­niu.
Ta­čiau raš­te nu­ro­dy­tas mo­ty­vas, kad tą pa­čią nu­tar­tį ga­li ap­skųs­ti
su­im­ta­sis ar­ba jo gy­nė­jas, yra ne­tei­sin­gas, nes įta­ria­mo­jo ir jo gy­nė­jo
tei­sė ap­skųs­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo spren­di­mus ne­ga­li bū­ti
var­žo­ma. Tais at­ve­jais, kai gau­na­mas vie­no iš mi­nė­tų as­me­nų skun­das,
ta­čiau dar jo ne­iš­nag­ri­nė­jus gau­na­mas ir ki­to as­mens skun­das, ku­ria­me
nu­ro­dy­ti tie pa­tys pa­grin­dai ar mo­ty­vai, tu­ri bū­ti nag­ri­nė­ja­mi
abu skun­dai.
Aukš­tes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jas, nag­ri­nė­da­mas su­im­to­jo ar jo gy­nė­jo skun­dą, pri­va­lo pa­tik­rin­ti
že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo pri­im­tos nu­tar­ties tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą.
Jei aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas nu­sta­to pro­ce­si­nius pa­žei­di­mus,
ku­rie ne­kei­čia pri­im­to spren­di­mo dėl su­ėmi­mo es­mės, tai jis pri­va­lo
pa­ša­lin­ti trū­ku­mus ne­nai­kin­da­mas tei­sė­jo nu­tar­ties.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. ko­vo 18 d. nu­tar­ti­mi
T. V. (įta­ria­mam nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to BK 25 straips­nio 2 da­ly­je
ir 180 straips­nio 2 da­ly­je, pa­da­ry­mu) pa­sky­rė su­ėmi­mą dviem mė­ne­siams.
Tei­sė­jas nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad įta­ria­ma­jam T. V. skir­ti­nas
su­ėmi­mas, nes yra du su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­dai: ga­li da­ry­ti nau­jus
nu­si­kal­ti­mus bei slėp­tis nuo ty­ri­mo ir teis­mo, ta­čiau šių pa­grin­dų
vi­siš­kai ne­mo­ty­va­vo.
Įta­ria­mo­jo
gy­nė­jas nu­tar­tį ap­skun­dė aukš­tes­nia­jam teis­mui, gin­čy­da­mas, kad su­ėmi­mas
pa­skir­tas ne­pa­grįs­tai, nes nė­ra jo­kių su­ėmi­mo pa­grin­dus pa­tvir­ti­nan­čių
duo­me­nų.
Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
gy­nė­jo skun­dą, 2004 m. ba­lan­džio 2 d. nu­tar­ti­mi šį skun­dą at­me­tė. Tei­sė­jas
kon­sta­ta­vo, kad dėl tei­si­nės kul­tū­ros sto­kos apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo
nu­tar­tis ne­mo­ty­vuo­ta, ne­nu­ro­dy­tos su­ėmi­mo sky­ri­mo są­ly­gos ir ne­mo­ty­vuo­ti
su­ėmi­mo sky­ri­mo pa­grin­dai, taip pa­žeis­ti BPK 125 straips­nio 1 ir 2 da­lių
rei­ka­la­vi­mai, ta­čiau su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo pa­grin­dai nu­ro­dy­ti tei­sin­gai
ir apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas nu­ro­dė juos pa­grin­džian­čius mo­ty­vus.
Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m. bir­že­lio
4 d. nu­tar­ti­mi at­mes­tas L. J. (įta­ria­mo nu­si­kal­ti­mų, nu­ma­ty­tų
BK 21 straips­nio 5 da­ly­je ir 254 straips­nio 2 da­ly­je, 178 straips­nio 2
da­ly­je ir kt. , pa­da­ry­mu) skun­das dėl Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų
by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m. ge­gu­žės 20 d. nu­tar­ties, ku­ria jam pra­tęs­tas
su­ėmi­mo ter­mi­nas il­giau kaip šešiems mėnesiams. Ape­lia­ci­nio teis­mo tei­sė­jas
kon­sta­ta­vo, kad ben­drie­ji su­ėmi­mo pa­grin­dai įta­ria­ma­jam L. J.
tai­ky­ti su­ėmi­mą ne­iš­ny­ko, taip pat yra ir BPK 127 straips­nio 2 da­ly­je
nu­sta­ty­ti pa­grin­dai. N-s šių pa­grin­dų apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas nu­tar­ty­je
ne­nu­ro­dė ir jų ne­mo­ty­va­vo, ta­čiau iš iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos
ma­ty­ti, kad ji yra ypa­č su­dė­tin­ga ir di­de­lės ap­im­ties (nu­ro­dė ati­tin­ka­mus
mo­ty­vus), to­dėl su­ėmi­mo ter­mi­nas il­giau kaip še­šiems mė­ne­siams pra­tęs­tas
pa­grįs­tai.
Šie pa­vyz­džiai pa­ro­do,
kad kai aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas, nag­ri­nė­da­mas su­im­to­jo ar jo
gy­nė­jo skun­dą, nu­sta­to pro­ce­si­nius pa­žei­di­mus, ku­rie ne­kei­čia pri­im­to
spren­di­mo dėl su­ėmi­mo es­mės, tai jis pa­ša­li­na trū­ku­mus ne­nai­kin­da­mas
že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo nu­tar­ties. To­kia prak­ti­ka tei­sin­ga.
Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 26
d. nu­tar­ti­mi at­mes­tas V. M. (įta­ria­mo nu­si­kal­ti­mo, nu­ma­ty­to
181 straips­nio 1 da­ly­je, pa­da­ry­mu) skun­das dėl Ma­ri­jam­po­lės ra­jo­no
apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 14 d. nu­tar­ties, ku­ria jam pa­skir­tas
20 die­nų su­ėmi­mas. Apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas su­ėmi­mą pa­sky­rė dviem
pa­grin­dais: kad įta­ria­ma­sis truk­dys pro­ce­sui ir kad ga­li da­ry­ti nau­jus
nu­si­kal­ti­mus, nu­ro­dė ati­tin­ka­mus mo­ty­vus. Apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas,
iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo V. M. skun­dą, kon­sta­ta­vo, kad apy­lin­kės
teis­mo tei­sė­jo iš­va­da, jog įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus,
yra vi­siš­kai ne­pa­grįs­ta, ta­čiau ki­tas su­ėmi­mo pa­grin­das kon­sta­tuo­tas
pa­grįs­tai, to­dėl apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo nu­tar­tis pa­lik­ta ga­lio­ti.
Šiuo at­ve­ju apy­gar­dos
teis­mo tei­sė­jas pa­grįs­tai kon­sta­ta­vo, kad me­džia­go­je nė­ra duo­me­nų
iš­va­dai, jog įta­ria­ma­sis ga­li da­ry­ti nau­jus nu­si­kal­ti­mus, pa­da­ry­ti,
ta­čiau ši ap­lin­ky­bė ne­kei­čia pri­im­to spren­di­mo dėl su­ėmi­mo es­mės,
nes ki­tas su­ėmi­mo pa­grin­das pa­grįs­tai kon­sta­tuo­tas, to­dėl jo pa­ka­ko
su­ėmi­mui pa­skir­ti. Aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas, nag­ri­nė­da­mas su­im­to­jo
ar­ba jo gy­nė­jo skun­dą, pri­va­lo pa­tik­rin­ti že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo
pri­im­tos nu­tar­ties tei­sė­tu­mą ir pa­grįs­tu­mą, to­dėl jo spren­di­mai ga­li
bū­ti to­kie: jei skun­das pa­grįs­tas, – jis ten­ki­na­mas, ir su­ėmi­mas ar
jo ter­mi­no pra­tę­si­mas pa­nai­ki­na­mas, jei skun­das ne­pa­grįs­tas, – jis
at­me­ta­mas. Tais at­ve­jais, kai skun­das iš da­lies pa­grįs­tas – ne­pa­grįs­tai
nu­tar­ty­je nu­ro­dy­tas vie­nas ar ke­li su­ėmi­mo pa­grin­dai, ta­da aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jas sa­vo nu­tar­ties mo­ty­vuo­ja­mo­jo­je da­ly­je tu­ri tai
kon­sta­tuo­ti, nu­ro­dy­ti mo­ty­vus ir pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad ši ap­lin­ky­bė
ne­kei­čia pri­im­to spren­di­mo dėl su­ėmi­mo es­mės, nes ki­tas su­ėmi­mo pa­grin­das
že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo nu­tar­ty­je pa­grįs­tai kon­sta­tuo­tas.
Aukš­tes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jas ga­li tik pa­tiks­lin­ti nu­tar­ty­je nu­ro­dy­tą su­ėmi­mo sky­ri­mo
ar jo ter­mi­no pra­tę­si­mo pa­grin­dą, jei iš iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­džia­gos
ma­ty­ti, kad toks pa­grin­das yra, ta­čiau že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo nu­tar­ty­je
jis ne­tin­ka­mai su­for­mu­luo­tas ar ne­nu­ro­dy­tas.
Aukš­tes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jas, nag­ri­nė­da­mas su­im­to­jo ar jo gy­nė­jo skun­dą, ne­ga­li pa­keis­ti
ki­ta kar­do­mą­ja prie­mo­ne pa­skir­to ar pra­tęs­to su­ėmi­mo, nes iš BPK
121 straips­nio 4 da­lies, 123 straips­nio 2 da­lies ir
132 straips­nio 2 da­lies tu­ri­nio iš­plau­kia, kad kar­do­mo­sios prie­mo­nės
sky­ri­mo ini­cia­to­rius yra pro­ku­ro­ras.
Aukš­tes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jas taip pat ne­ga­li su­trum­pin­ti že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo nu­sta­ty­to
su­ėmi­mo ter­mi­no, jei­gu jis ne­vir­ši­ja BPK 127 straips­nio 2 ir 9 da­ly­se
nu­sta­ty­tų mak­si­ma­lių ter­mi­nų.
Rei­kia pa­ste­bė­ti, kad
šių anks­tes­nių Se­na­to iš­aiš­ki­ni­mų aukš­tes­nių­jų teis­mų tei­sė­jai
lai­ko­si.
At­kreip­ti­nas aukš­tes­nių­jų
teis­mų tei­sė­jų dė­me­sys į tai, kad kai jiems nag­ri­nė­jant pro­ku­ro­rų
skun­dus dėl su­ėmi­mo ter­mi­no ne­pra­tę­si­mo as­me­niui, ku­ris skun­do nag­ri­nė­ji­mo
me­tu jau bū­na pa­leis­tas iš su­ėmi­mo, pa­si­bai­gus anks­čiau pa­skir­tam
ar pra­tęs­tam su­ėmi­mo ter­mi­nui, nu­sta­to­ma, jog že­mes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jo nu­tar­tis ne­tei­sė­ta ir ne­pa­grįs­ta, tuo­met ji pa­nai­ki­na­ma,
o su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas BPK 123 straips­nio
nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Aukš­tes­nio­jo teis­mo
tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro skun­dą dėl su­ėmi­mo ter­mi­no ne­pra­tę­si­mo
as­me­niui, ku­riam skun­do nag­ri­nė­ji­mo me­tu su­ėmi­mo ter­mi­nas dar ne­si­bai­gęs,
ir nu­sta­tęs, kad že­mes­nio­jo teis­mo tei­sė­jo nu­tar­tis ne­tei­sė­ta ir
ne­pa­grįs­ta, ją pa­nai­ki­na ir pra­tę­sia su­ėmi­mo ter­mi­ną.
Lie­tu­vos
ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros ONKT de­par­ta­men­to pro­ku­ro­ro skun­dą dėl
Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jo 2004 m.
sau­sio 15 d. nu­tar­ties, ku­ria įta­ria­ma­jam H. K. ne­pra­tęs­tas su­ėmi­mo
ter­mi­nas, 2004 m. sau­sio 16 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad apy­gar­dos
teis­mo tei­sė­jo nu­tar­tis ne­pa­grįs­ta, to­dėl ją pa­nai­ki­no ir įta­ria­ma­jam
H. K. pra­tę­sė su­ėmi­mo ter­mi­ną trims mė­ne­siams.
Šiuo at­ve­ju aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jas pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą – pa­nai­ki­no ne­pa­grįs­tą
ir ne­tei­sė­tą nu­tar­tį ir įta­ria­ma­jam pra­tę­sė su­ėmi­mą nu­sta­ty­da­mas
kon­kre­tų jo ter­mi­ną, nes anks­čiau įta­ria­ma­jam pa­skir­tas su­ėmi­mo ter­mi­nas
ne­bu­vo pa­si­bai­gęs.
Su­ėmi­mas ga­li bū­ti ski­ria­mas
įta­ria­ma­jam, ku­ris nė­ra su­lai­ky­tas, ar įta­ria­ma­jam, ku­ris yra su­lai­ky­tas
BPK 140 straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka.
Tais at­ve­jais, kai aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro skun­dą dėl kar­do­mo­sios
prie­mo­nės su­ėmi­mo ne­pa­sky­ri­mo as­me­niui, ku­ris ne­bu­vo su­lai­ky­tas
(pa­vyz­džiui, slaps­to­si Lie­tu­vo­je ar už­sie­ny­je), nu­sta­to, kad iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jo nu­tar­tis ne­pa­grįs­ta ir ne­tei­sė­ta, tu­ri ją pa­nai­kin­ti
ir ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą.
Šiau­lių
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
Ma­žei­kių ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro skun­dą dėl Ma­žei­kių
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ko­vo 3 d. nu­tar­ties, ku­ria
at­si­sa­ky­ta skir­ti įta­ria­ma­jam R. M. su­ėmi­mą, 2004 m. ko­vo 18 d.
nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo nu­tar­tis ne­pa­grįs­ta,
to­dėl ją pa­nai­ki­no ir įta­ria­ma­jam R. M. pa­sky­rė su­ėmi­mą trims
mė­ne­siams, šio ter­mi­no pra­džią skai­čiuo­jant nuo su­lai­ky­mo die­nos.
Šiuo at­ve­ju aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jas įta­ria­ma­jam ne­ga­lė­jo nu­sta­ty­ti kon­kre­taus su­ėmi­mo
ter­mi­no, nes jis ne­da­ly­va­vo po­sė­dy­je, to­dėl ne­bu­vo ga­li­my­bės jį
ap­klaus­ti dėl su­ėmi­mo pa­grįs­tu­mo. Šios nu­tar­ties pa­grin­du su­im­tą
as­me­nį ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das po su­ėmi­mo pro­ku­ro­ras pri­sta­to
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jui, ku­ris, jį ap­klau­sęs, nu­sta­to su­ėmi­mo
ter­mi­ną.
Tais at­ve­jais, kai aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro skun­dą dėl kar­do­mo­sios
prie­mo­nės su­ėmi­mo ne­pa­sky­ri­mo as­me­niui, ku­ris bu­vo su­lai­ky­tas
BPK 140 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, nu­sta­to, kad iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
tei­sė­jo nu­tar­tis ne­pa­grįs­ta ir ne­tei­sė­ta, tu­ri ją pa­nai­kin­ti ir
ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą. Tais at­ve­jais, kai po­sė­dy­je da­ly­vau­ja as­muo,
aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas, jį ap­klau­sęs, ga­li pa­skir­ti su­ėmi­mą
nu­sta­ty­da­mas kon­kre­tų jo ter­mi­ną, o as­me­niui ne­da­ly­vau­jant po­sė­dy­je
– tik su­ėmi­mą, ne­nu­ro­dy­da­mas jo ter­mi­no.
Vil­ka­viš­kio
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą
pa­skir­ti su­ėmi­mą įta­ria­ma­jam V. G. , ku­ris bu­vo su­lai­ky­tas BPK
140 straips­nio nu­sta­ty­ta tvar­ka, jį ap­klau­sęs, 2004 m. sau­sio 7 d. nu­tar­ti­mi
at­si­sa­kė skir­ti su­ėmi­mą, nes nė­ra su­ėmi­mo pa­grin­do.
Kau­no
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
Vil­ka­viš­kio ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro skun­dą dėl
Vil­ka­viš­kio ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 7 d. nu­tar­ties,
ku­ria at­si­sa­ky­ta skir­ti įta­ria­ma­jam V. G. su­ėmi­mą, 2004 m. sau­sio
22 d. nu­tar­ty­je kon­sta­ta­vo, kad apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo nu­tar­tis
ne­pa­grįs­ta, to­dėl ją pa­nai­ki­no ir įta­ria­ma­jam V. G. pa­sky­rė su­ėmi­mą.
Šiuo at­ve­ju aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jas pri­ėmė tei­sin­gą spren­di­mą – pa­nai­ki­no ne­pa­grįs­tą
bei ne­tei­sė­tą nu­tar­tį ir pa­sky­rė įta­ria­ma­jam su­ėmi­mą ne­nu­sta­ty­da­mas
kon­kre­taus jo ter­mi­no, nes as­muo ne­da­ly­va­vo po­sė­dy­je. Kai su­ėmi­mo
ter­mi­nas ne­nu­sta­ty­tas, tuo­met šios nu­tar­ties pa­grin­du su­im­tą as­me­nį
ne vė­liau kaip per 48 va­lan­das po su­lai­ky­mo pro­ku­ro­ras pri­sta­to iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jui, ku­ris, jį ap­klau­sęs, nu­sta­to su­ėmi­mo ter­mi­ną. Ki­to­kių
spren­di­mų, ku­rie nu­ma­ty­ti BPK 123 straips­nio 3 ir 4 da­ly­se, iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jas ne­ga­li pri­im­ti, nes šio tei­sė­jo nu­tar­tį, ku­ria bu­vo
at­si­sa­ky­ta įta­ria­ma­jam pa­skir­ti su­ėmi­mą, aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas
pa­nai­ki­no kaip ne­pa­grįs­tą ir ne­tei­sė­tą ir pa­sky­rė įta­ria­ma­jam su­ėmi­mą.
Jei­gu aukš­tes­nio­jo
teis­mo tei­sė­jui nag­ri­nė­jant su­im­to­jo ar­ba jo gy­nė­jo skun­dą dėl kar­do­mo­sios
prie­mo­nės su­ėmi­mo pa­sky­ri­mo pa­aiš­kė­ja, kad su­ėmi­mo ter­mi­nas to­je
pa­čio­je by­lo­je pra­tęs­tas ki­ta iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo nu­tar­ti­mi,
tai, pa­ten­ki­nus skun­dą, pri­ima­mas spren­di­mas pa­nai­kin­ti tiek nu­tar­tį
pa­skir­ti kar­do­mą­ją prie­mo­nę su­ėmi­mą, tiek nu­tar­tį jį pra­tęs­ti ne­pri­klau­so­mai
nuo to, ar bu­vo pa­duo­tas skun­das dėl tei­sė­jo nu­tar­ties pra­tęs­ti su­ėmi­mo
ter­mi­ną. Tuo tar­pu, jei skun­das dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo nu­tar­ties
pa­skir­ti su­ėmi­mą at­me­ta­mas, aukš­tes­nio­jo teis­mo tei­sė­jas pri­ima
spren­di­mą tik dėl skun­džia­mos nu­tar­ties ir ne­spren­džia klau­si­mo dėl
nu­tar­ties pra­tęs­ti su­ėmi­mo ter­mi­ną pa­grįs­tu­mo, nes ji ga­li bū­ti
skun­džia­ma ben­dra tvar­ka.
Tais at­ve­jais, kai teis­mas,
pri­im­da­mas nuosp­ren­dį ir va­do­vau­da­ma­sis BPK 307 straips­nio 1 da­lies
6 punk­tu, nu­teis­ta­jam kar­do­mą­ją prie­mo­nę kei­čia į su­ėmi­mą, jo ter­mi­nas
ne­nu­sta­to­mas. Teis­mai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kad šiais at­ve­jais
ne­tai­ko­mos bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mo nor­mos, reg­la­men­tuo­jan­čios
su­ėmi­mo sky­ri­mą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo sta­di­jo­je, o nu­teis­to­jo skun­das
dėl ne­įsi­tei­sė­ju­sio pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuosp­ren­džio tiek
dėl su­ėmi­mo, tiek dėl ki­tų pa­grin­dų nag­ri­nė­ja­mas BPK XXV sky­riu­je nu­sta­ty­ta
tvar­ka.

As­mens ati­da­vi­mas į svei­ka­tos
prie­žiū­ros įstai­gą

BPK 141 straips­nis nu­sta­to
spe­cia­lią pro­ce­si­nę prie­var­tos prie­mo­nę įta­ria­ma­jam iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo me­tu ar kal­ti­na­ma­jam nag­ri­nė­jant by­lą teis­me – ati­da­vi­mą
į svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gą, pri­rei­kus jam da­ry­ti teis­mo me­di­ci­nos
ar teis­mo psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zę. Tai nė­ra kar­do­mo­ji prie­mo­nė su­ėmi­mas.
Ati­duo­tas į eks­per­ti­zės įstai­gą as­muo ga­li at­vyk­ti pats ar­ba į ją tu­ri
bū­ti pri­sta­to­mas sky­rium nuo ki­tų su­im­tų as­me­nų, nes su­ėmi­mas jam
ne­pa­skir­tas. Į mi­nė­tą įstai­gą as­me­nį ga­li pri­sta­ty­ti po­li­ci­ja ar
jo ar­ti­mie­ji. Tei­sė­jai, pri­im­da­mi to­kias nu­tar­tis as­me­nims, ku­rie
nė­ra su­im­ti, tu­rė­tų va­do­vau­tis tik BPK 141 straips­nio 1 ir 3 da­li­mis.
Bu­vi­mo eks­per­ti­zės įstai­go­je lai­kas įskai­to­mas į su­ėmi­mo lai­ką.
Įta­ria­ma­jam, ku­ris nė­ra
su­im­tas, ati­da­vi­mo į eks­per­ti­zės įstai­gą ir lai­ky­mo jo­je ter­mi­nai
nu­sta­to­mi ar­ba pra­tę­sia­mi lai­kan­tis tos pa­čios tvar­kos kaip ir ski­riant,
pra­tę­siant ar ap­skun­džiant su­ėmi­mą (BPK 141 straips­nio 3 da­lis), to­dėl
jam tu­ri bū­ti nu­sta­to­mas kon­kre­tus (o ne iki eks­per­ti­zės ak­to pa­tei­ki­mo
pro­ku­ro­rui) lai­ky­mo eks­per­ti­zės įstai­go­je ter­mi­nas.
Vil­niaus
apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs
Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros I sky­riaus pro­ku­ro­ro pra­šy­mą įta­ria­mą­jį
J. K. ati­duo­ti ir lai­ky­ti svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­je, 2004
m. va­sa­rio 19 d. nu­tar­ti­mi nu­ta­rė įta­ria­mą­jį J K. ati­duo­ti į
Vals­ty­bi­nės teis­mo psi­chiat­ri­jos tar­ny­bos prie Svei­ka­tos ap­sau­gos
mi­nis­te­ri­jos Ute­nos eks­per­ti­nį sky­rių ir lai­ky­ti jį ten iki
eks­per­ti­zės ak­to pa­tei­ki­mo pro­ku­ro­rui.
Šiuo at­ve­ju tei­sė­jas
ne­at­krei­pė dė­me­sio į BPK 141 straips­nio 3 da­lį, ku­rio­je nu­sta­ty­ta,
kad įta­ria­ma­jam, ku­ris nė­ra su­im­tas, ati­da­vi­mo į eks­per­ti­zės įstai­gą
ir lai­ky­mo jo­je ter­mi­nai nu­sta­to­mi ar­ba pra­tę­sia­mi lai­kan­tis tos
pa­čios tvar­kos kaip ir ski­riant, pra­tę­siant ar ap­skun­džiant su­ėmi­mą,
to­dėl įta­ria­ma­jam tu­rė­jo bū­ti nu­sta­ty­tas kon­kre­tus (iki tri­jų mė­ne­sių)
lai­ky­mo eks­per­ti­zės įstai­go­je ter­mi­nas. Tei­sė­jas šiuo at­ve­ju rė­mė­si
BPK 141 straips­nio 1 da­li­mi, ku­rio­je nu­sta­ty­ta, kad įta­ria­ma­sis ga­li
bū­ti ati­duo­tas į eks­per­ti­zės įstai­gą ir lai­ko­mas ten iki eks­per­ti­zės
ak­to pa­tei­ki­mo pro­ku­ro­rui ar­ba teis­mui. Ši nor­ma ri­bo­ja įta­ria­mo­jo
as­mens mak­si­ma­lų lai­ky­mą eks­per­ti­zės įstai­go­je – jo lai­ky­mas šio­je
įstai­go­je ga­li bū­ti tę­sia­mas iki eks­per­ti­zės ak­to su­ra­šy­mo
ir pri­klau­so­mai nuo jo iš­va­dų pri­ima­mas to­les­nis spren­di­mas. Jei
teis­mo psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zė nu­sta­to, kad įta­ria­ma­sis dėl psi­chi­nės
li­gos yra pa­vo­jin­gas vi­suo­me­nei, tei­sė­jo nu­tar­ti­mi jo bu­vi­mo lai­kas
eks­per­ti­zės įstai­go­je ga­li bū­ti pra­tęs­tas ar­ba įta­ria­ma­sis ga­li
bū­ti per­kel­tas į ki­tą spe­cia­lią įstai­gą, kol teis­mas nu­spręs dėl pri­ver­čia­mų­jų
me­di­ci­nos prie­mo­nių sky­ri­mo (BPK 141 straips­nio 2 da­lis).
Šilu­tės
ra­jo­no apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas 2004 m. sau­sio 12 d. nu­tar­ti­mi, iš­nag­ri­nė­jęs
Ši­lu­tės ra­jo­no apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ro pa­reiš­ki­mą, įta­ria­mą­jį
R. G. iš Ka­lė­ji­mų de­par­ta­men­to prie Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tei­sin­gu­mo
mi­nis­te­ri­jos lais­vės at­ėmi­mo vie­tų li­go­ni­nės psi­chiat­ri­jos sky­riaus
per­kė­lė į vie­šo­sios įmo­nės Ro­kiš­kio psi­chiat­ri­jos li­go­ni­nės griež­to
ste­bė­ji­mo sky­rių, nes teis­mo psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zė nu­sta­tė, kad
įta­ria­ma­sis dėl psi­chi­nės li­gos yra pa­vo­jin­gas vi­suo­me­nei, o eks­per­ti­zės
at­li­ki­mo vie­to­je jis ne­be­ga­li bū­ti lai­ko­mas, nes nė­ra vie­tų.
At­kreip­ti­nas tei­sė­jų
dė­me­sys į tai, kad to­kio as­mens lai­ky­mo spe­cia­lio­jo­je įstai­go­je ter­mi­nas
taip pat tu­ri bū­ti pra­tę­sia­mas kon­kre­čiam lai­kui (iki tri­jų mė­ne­sių),
kol teis­mas nu­spręs dėl pri­ver­čia­mų­jų me­di­ci­nos prie­mo­nių sky­ri­mo.
Su­im­tas įta­ria­ma­sis į
eks­per­ti­zės įstai­gą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu ati­duo­da­mas pro­ku­ro­ro
nu­ta­ri­mu (BPK 141 straips­nio 4 da­lis), to­dėl tei­sė­jas spren­džia tik su­ėmi­mo
ter­mi­nų pra­tę­si­mo klau­si­mus.
Tais at­ve­jais, kai BPK
141 straips­nio 1 ar 4 da­lies pa­grin­du įta­ria­ma­sis bu­vo ati­duo­tas į
eks­per­ti­zės įstai­gą teis­mo psi­chiat­ri­jos eks­per­ti­zei at­lik­ti, lai­ky­mo
eks­per­ti­zės įstai­go­je ar su­ėmi­mo ter­mi­nai pra­tę­sia­mi da­ly­vau­jant
įta­ria­ma­jam, jei­gu pa­gal eks­per­to iš­va­dą tam ne­kliu­do jo psi­chi­kos
su­tri­ki­mo po­bū­dis (to­kiu at­ve­ju tai­ko­ma BPK 127 straips­nio 6 da­lies
nuo­sta­ta, kad as­muo pri­va­lo da­ly­vau­ti, kai yra spren­džia­mas il­giau
kaip še­šis mė­ne­sius trun­kan­čio su­ėmi­mo pra­tę­si­mo klau­si­mas).
Į eks­per­ti­zės įstai­gą
ga­li bū­ti ati­duo­tas ir kal­ti­na­ma­sis.

Na­mų areš­to sky­ri­mas

BPK 132 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad na­mų areš­tas – tai įpa­rei­go­ji­mas įta­ria­ma­jam nu­sta­ty­tu
me­tu bū­ti sa­vo gy­ve­na­mo­jo­je vie­to­je, ne­si­lan­ky­ti vie­šo­sio­se
vie­to­se ir ne­ben­drau­ti su tam tik­rais as­me­ni­mis.
Na­mų areš­tą iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo me­tu pro­ku­ro­ro pra­šy­mu ski­ria iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas
nu­tar­ti­mi.
Ski­riant na­mų areš­tą,
nu­sta­to­mos šios kar­do­mo­sios prie­mo­nės są­ly­gos. Įta­ria­ma­sis įspė­ja­mas,
kad už na­mų areš­to są­ly­gų pa­žei­di­mą jam ga­li bū­ti pa­skir­tas su­ėmi­mas,
jei tam bū­tų pa­grin­das.
Na­mų areš­to nu­tar­ties
tu­ri­nį nu­sta­to BPK 125 straips­nis. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas, su­ra­šy­da­mas
šią nu­tar­tį, pri­va­lo lai­ky­tis BPK 125 straips­nio rei­ka­la­vi­mų.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
tei­sė­jas, pa­skir­da­mas kar­do­mą­ją prie­mo­nę – na­mų areš­tą, ga­li nu­kryp­ti
nuo pro­ku­ro­ro pra­šy­me nu­ro­dy­tų na­mų areš­to są­ly­gų, at­si­žvelg­da­mas
į BPK 119 straips­ny­je nu­ma­ty­tą kar­do­mų­jų prie­mo­nių pa­skir­tį ir į
BPK 121 straips­nio 4 da­ly­je nu­ro­dy­tas ap­lin­ky­bes (nu­si­kals­ta­mos
vei­kos sun­ku­mą, įta­ria­mo­jo as­me­ny­bę, dar­bą, gy­ve­ni­mo są­ly­gas ir
ki­tas ap­lin­ky­bes, ga­lin­čias tu­rė­ti reikš­mės spren­džiant dėl kar­do­mo­sios
prie­mo­nės; at­si­žvel­gęs į mi­nė­tas ap­lin­ky­bes tei­sė­jas ga­li pa­skir­ti
švel­nes­nes ar griež­tes­nes na­mų areš­to są­ly­gas, nei nu­ro­dy­ta pro­ku­ro­ro
pra­šy­me, ir tai tu­ri mo­ty­vuo­ti sa­vo nu­tar­ty­je), ta­čiau jis ne­ga­li
nu­sta­ty­ti aki­vaiz­džiai griež­tes­nių na­mų areš­to są­ly­gų, nei pra­šė
pro­ku­ro­ras.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros
pro­ku­ro­ro pra­šy­mą, 2004 m. ge­gu­žės 26 d. nu­tar­ti­mi V. F. , įta­ria­mam
pa­da­rius nu­si­kal­ti­mą, nu­ma­ty­tą BK 253 straips­nio 2 da­ly­je, pa­sky­rė
na­mų areš­tą nu­sta­ty­da­mas daug švel­nes­nes na­mų areš­to są­ly­gas, nei
bu­vo nu­ro­dy­ta pro­ku­ro­ro pra­šy­me, ta­čiau to­kio spren­di­mo vi­siš­kai
ne­mo­ty­va­vo.
Šiuo at­ve­ju iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jas, pa­skir­da­mas na­mų areš­tą, ga­lė­jo nu­sta­ty­ti švel­nes­nes
na­mų areš­to są­ly­gas, nei bu­vo nu­ro­dy­ta pro­ku­ro­ro pra­šy­me, ta­čiau
jis pri­va­lė­jo nu­ro­dy­ti to­kio spren­di­mo mo­ty­vus.
Su­si­pa­ži­nus su iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jų nu­tar­ti­mis, ku­rio­mis ski­ria­mas na­mų areš­tas, ga­li­ma
pa­da­ry­ti iš­va­dą, kad pa­pras­tai tei­sė­jai nu­sta­to to­kias na­mų areš­to
są­ly­gas, ku­rios bu­vo nu­ro­dy­tos pro­ku­ro­rų pra­šy­muo­se. Akivaizdu ir
tai, kad kar­tais tei­sė­jai šio­se nu­tar­ty­se ne­nu­ro­do, kam šiuos spren­di­mus
ga­li­ma ap­skųs­ti, ar­ba ne­tei­sin­gai nu­ro­do, kad juos ga­li­ma ap­skųs­ti
aukš­tes­nia­jam teis­mui.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. va­sa­rio 12 d. nu­tar­ty­je, ku­ria
įta­ria­ma­jam M. M. pa­skir­tas na­mų areš­tas, ne­nu­ro­dy­ta, kam ją ga­li­ma
skųs­ti.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. ge­gu­žės 26 d. nu­tar­ty­je, ku­ria
įta­ria­ma­jam V. F. pa­skir­tas na­mų areš­tas, taip pat ne­nu­ro­dy­ta,
kam ją ga­li­ma skųs­ti.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 6 d. nu­tar­ty­je, ku­ria
įta­ria­ma­jam R. B. pa­skir­tas na­mų areš­tas, nu­ro­dy­ta, kad ją per
20 die­nų ga­li­ma skųs­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mui.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jo 2004 m. sau­sio 27 d. nu­tar­ty­je, ku­ria
įta­ria­ma­jam A. U. pa­skir­tas na­mų areš­tas, nu­ro­dy­ta, kad ją per
20 die­nų ga­li­ma skųs­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mui.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
tei­sė­jų pri­im­tų nu­tar­čių skir­ti na­mų areš­tą ap­skun­di­mas ne­ter­mi­nuo­tas
ir yra ga­li­mas vi­są na­mų areš­to tai­ky­mo lai­ką. To­kios nu­tar­tys skun­džia­mos
apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kui (BPK 65 straips­nio 1 da­lis). To­dėl nu­tar­ty­se,
ku­rio­mis pa­skir­tas na­mų areš­tas, bū­ti­na nu­ro­dy­ti, kad to­kios nu­tar­tys
skun­džia­mos apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kui, nes as­muo tu­ri tai ži­no­ti.
BPK 121 straips­nio 3 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad vie­nu me­tu ga­li bū­ti ski­ria­mos ke­lios švel­nes­nės kar­do­mo­sios
prie­mo­nės už su­ėmi­mą. To­dėl įta­ria­ma­jam pa­sky­rus na­mų areš­tą
pro­ku­ro­ras ga­li pa­rink­ti dar ir ki­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę (pa­vyz­džiui,
do­ku­men­tų pa­ė­mi­mą ar už­sta­tą).
Na­mų areš­to są­ly­gas ga­li
pa­keis­ti:
iki­teis­mi­nio ty­ri­mo
tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro pra­šy­mą ar­ba įta­ria­mo­jo, jo gy­nė­jo,
o jei įta­ria­ma­sis ne­pil­na­me­tis ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas
ne­veiks­niu, – jo at­sto­vų pa­gal įsta­ty­mą skun­dą dėl pro­ku­ro­ro at­si­sa­ky­mo
kreip­tis į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją dėl są­ly­gų pa­kei­ti­mo (BPK
132 straips­nio 2 da­lis ir 173 straips­nio 1 da­lies 6 punk­tas);
apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kas
ar­ba apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas, iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo,
jo gy­nė­jo, o jei įta­ria­ma­sis ne­pil­na­me­tis ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka
pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, – jo at­sto­vų pa­gal įsta­ty­mą ar pro­ku­ro­ro
skun­dą.
Teis­mų prak­ti­ka pa­ro­dė,
kad pa­pras­tai įta­ria­ma­sis, pa­si­kei­tus ap­lin­ky­bėms (pa­vyz­džiui, įsi­dar­bi­nęs
ir pan. ), pra­šo pro­ku­ro­ro, kad bū­tų su­švel­nin­tos na­mų areš­to są­ly­gos,
o pro­ku­ro­ras su pra­šy­mu pa­keis­ti įta­ria­ma­jam na­mų areš­to są­ly­gas
krei­pia­si į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją, ku­ris ir pri­ima spren­di­mą.
To­kia prak­ti­ka tei­sin­ga, nes pro­ku­ro­ras yra šios kar­do­mo­sios prie­mo­nės
sky­ri­mo ini­cia­to­rius. Ta­čiau kar­tais pa­si­tai­ko, kad įta­ria­ma­sis su
pra­šy­mu, kad bū­tų su­švel­nin­tos na­mų areš­to są­ly­gos, krei­pia­si tie­siog
į teis­mą ir šį pra­šy­mą nag­ri­nė­ja iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas.
Kau­no
mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo
A. K. pra­šy­mą pa­keis­ti jam pa­skir­to na­mų areš­to są­ly­gas, 2004 m.
va­sa­rio 5 d. nu­tar­ti­mi su­švel­ni­no įta­ria­ma­jam A. K. na­mų areš­to
są­ly­gas.
To­kiai prak­ti­kai ne­pri­tar­ti­na.
Teis­mas, ga­vęs to­kio tu­ri­nio įta­ria­mo­jo pra­šy­mą, pri­va­lo jį grą­žin­ti
įta­ria­ma­jam nu­ro­dy­da­mas, kad jis tu­ri kreip­tis į pro­ku­ro­rą. Pro­ku­ro­ras,
ga­vęs įta­ria­mo­jo pra­šy­mą pa­keis­ti na­mų areš­to są­ly­gas, jį iš­nag­ri­nė­ja
ir krei­pia­si į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją dėl na­mų areš­to są­ly­gų
pa­kei­ti­mo ar­ba at­si­sa­ko kreip­tis. Įta­ria­ma­sis, ga­vęs pro­ku­ro­ro
at­si­sa­ky­mą kreip­tis į iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­ją dėl na­mų areš­to
są­ly­gų pa­kei­ti­mo, ga­li ap­skųs­ti šį pro­ku­ro­ro veiks­mą iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jui (BPK 132 straips­nio 2 da­lis, 173 straips­nio 1 da­lies 6
punk­tas). Tei­sė­jas, iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo, jo gy­nė­jo, o jei įta­ria­ma­sis
ne­pil­na­me­tis ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, – jo
at­sto­vų pa­gal įsta­ty­mą skun­dą ir nu­sta­tęs, kad jis pa­grįs­tas, ga­li
pa­keis­ti na­mų areš­to są­ly­gas.
Vil­niaus
mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kas, iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo
K. V. skun­dą dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo nu­tar­ties, ku­ria
jam pa­skir­tas na­mų areš­tas, 2004 m. ko­vo 10 d. nu­tar­ti­mi pa­kei­tė iki­teis­mi­nio
ty­ri­mo tei­sė­jo 2004 m. va­sa­rio 20 d. nu­tar­tį ir su­švel­ni­no įta­ria­ma­jam
K. V. pa­skir­to na­mų areš­to vie­ną iš są­ly­gų (bu­vi­mo na­muo­se lai­ką),
at­si­žvel­gęs į jo dar­bo lai­ką.
Vil­niaus
mies­to 2-ojo apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kas, iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo
A. V. gy­nė­jo skun­dą dėl iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo nu­tar­ties,
ku­ria jo gi­na­ma­jam pa­skir­tas na­mų areš­tas, 2004 m. ko­vo 17 d. nu­tar­ti­mi
pa­kei­tė iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jo 2004 m. ko­vo 4 d. nu­tar­tį ir su­švel­ni­no
įta­ria­ma­jam A. V. pa­skir­to dvi na­mų areš­to są­ly­gas (bu­vi­mo na­muo­se
lai­ką), at­si­žvel­gęs į jo dar­bo lai­ką.
To­kia prak­ti­ka, kai apy­lin­kės
teis­mo pir­mi­nin­kas ar­ba apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas,
iš­nag­ri­nė­jęs įta­ria­mo­jo, jo gy­nė­jo, o jei įta­ria­ma­sis ne­pil­na­me­tis
ar­ba nu­sta­ty­ta tvar­ka pri­pa­žin­tas ne­veiks­niu, – jo at­sto­vų pa­gal
įsta­ty­mą ar pro­ku­ro­ro skun­dą, mo­ty­vuo­tai kei­čia na­mų areš­to są­ly­gas,
yra tei­sin­ga.
Teis­mų prak­ti­ka pa­ro­dė,
kad pa­skir­tą kar­do­mą­ją prie­mo­nę – na­mų areš­tą pa­nai­ki­na, kai ji tam­pa
ne­be­rei­ka­lin­ga, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo tei­sė­jas iš­nag­ri­nė­jęs pro­ku­ro­ro
pra­šy­mą. To­kiai prak­ti­kai pri­tar­ti­na, nes ji yra tei­sin­ga.

Iš­va­dos ir pa­siū­ly­mai

Teis­mų prak­ti­kos, tai­kant
nau­jo­jo Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so, įsi­ga­lio­ju­sio 2003 m. ge­gu­žės
1 d. , nor­mas, nu­sta­tan­čias su­ėmi­mo ir na­mų areš­to sky­ri­mą ar­ba su­ėmi­mo
ter­mi­no pra­tę­si­mą, api­ben­dri­ni­mas pa­ro­dė, kad teis­mai ne vi­sa­da
tiks­liai lai­ko­si įsta­ty­mo nuo­sta­tų skir­da­mi šias kar­do­mą­sias prie­mo­nes
ar pra­tęs­da­mi su­ėmi­mo ter­mi­ną, nes skir­tin­gai jas su­pran­ta ir tai­ko.
Sie­kiant su­vie­no­din­ti
teis­mų prak­ti­ką bei pa­ša­lin­ti api­ben­dri­ni­mo me­tu iš­ryš­kė­ju­sias
įsta­ty­mo tai­ky­mo pro­ble­mas, siū­lo­ma:
Teis­mų prak­ti­kos api­ben­dri­ni­mo
ap­žval­gą ap­svars­ty­ti Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo se­na­te ir ją pa­tvir­tin­ti.

                                                                 Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
                                                                 Bau­džia­mų­jų by­lų sky­rius
                                                  


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt