|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška APŽVALGA APŽVALGA PATVIRTINTA Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 52 Teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama ir nuosavybės teises saugo įstatymai. Vienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1. 2 straipsnyje įtvirtintų civilinių santykių teisinio reglamentavimo principų yra nuosavybės neliečiamumas. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) nuosavybės teisinių santykių apsaugai skirtas atskiras XXVIII skyrius – ,,Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Nepaisant griežtos teisinės apsaugos, praktika rodo, kad didžiąją dalį visų nusikalstamų veikų sudaro būtent nusikalstamos veikos nuosavybei. Vagystėmis ir plėšimais yra iškreipiamas visuomeninių nuosavybės santykių socialinis turinys, pažeidžiama juridinė jų įgyvendinimo forma. Pateikiami skaičiai rodo vagysčių bei plėšimų paplitimą visuomenėje ir jų dalį tarp kitų nusikalstamų veikų. Per 2004 metus užregistruota 93 419 nusikalstamų veikų, vagysčių – 50 672, plėšimų – 5323. Vagystės ir plėšimai sudaro 59,94 proc. visų nusikalstamų veikų. Per 2004 metus užregistruotos 9174 vagystės įsibraunant į patalpą, 8333 transporto priemonių vagystės, 5865 automobilių vagystės, 7616 vagystės iš transporto priemonių. Vagysčių ištirta 26,3 proc. , plėšimų – 41,1 proc. , mažiausiai ištirta automobilių vagysčių bei vagysčių iš automobilių – apie 16 proc. Teismų praktika taikant baudžiamuosius įstatymus, numatančius atsakomybę už vagystes ir plėšimus, negali tiesiogiai lemti esmingų kriminogeninės padėties pokyčių, nes tai yra ne teismų, o kitų teisėsaugos bei socialinių institucijų veiklos sritis. Tinkamas baudžiamųjų įstatymų taikymas, teisingas bausmių skyrimas už padarytas nusikalstamas veikas paspartina baudžiamųjų bylų ikiteisminį tyrimą bei jų nagrinėjimą teisme ir sudaro objektyvias organizacines sąlygas bei galimybes operatyviau ištirti naujai padarytas nusikalstamas veikas. Teisinga bausmių politika, orientuota į griežtesnę atsakomybę už labiau paplitusias nusikalstamas veikas, neabejotinai veikia tokių nusikaltimų struktūrinius pokyčius (mažėjimo tendencija). Galiojant 1961 m. BK jau buvo nusistovėjusi vagystės ir plėšimo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo praktika, ir teismai paprastai tinkamai aiškino ir taikė atsakomybę pagal vagystę bei plėšimą nustatančius straipsnius. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiame BK nustatyti nauji plėšimą ir vagystę kvalifikuojantys požymiai, kurių sąvokos BK nepateikiamos. Iki tol susiformavusi teismų praktika nagrinėjant vagysčių ir plėšimų baudžiamąsias bylas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodinė medžiaga šių veikų kvalifikavimo klausimais yra nepakankama vieningai įstatymo taikymo praktikai formuoti. Šiuo Senato nutarimu siekiama ne tik suvienodinti teismų praktiką kvalifikuojant vagystę ir plėšimą pagal naujus kvalifikuojančiuosius požymius (vagystė įsibraunant į saugyklą, saugomą teritoriją, kišenvagystė; plėšimas, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį, kitą žmogui žaloti pritaikytą daiktą, sprogmenį; apiplėšimas dalyvaujant organizuotoje grupėje), bet ir keliama užduotis konceptualiau paaiškinti pagrobimo bei svetimo turto sąvokas. Apibendrinimas parodė, kad teismų praktika yra nevienoda. Kvalifikuodami veikas pagal atitinkamą BK 178 ar 180 straipsnio dalį, teismai skirtingai traktuoja vieną ar kitą požymį, dėl to padaryta nemažai klaidų. Apibendrinimo tikslas – nustatyti, ar vienodai teismai supranta ir taiko BK 178 ir 180 straipsniuose įtvirtintas normas, reglamentuojančias atsakomybę už vagystę ir plėšimą, išanalizuoti daromas klaidas ir pateikti šių normų aiškinimą bei taikymo rekomendacijas. Apibendrinimo apimtis. Apibendrinant teismų praktiką išanalizuota 391 baudžiamoji byla, išnagrinėta 2004 metais, atsiųsta iš 41 Lietuvos teismo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 metais ir 2005 metų pirmąjį pusmetį priimtos kasacinės nutartys šios kategorijos bylose. Senato nutarimo apžvalgoje, vengiant pasikartojimo, pateikiamos tik nuorodos į atitinkamus Senato nutarimo punktus, o plačiau aptariami tik iš teismų praktikos paimti teisingą ir neteisingą veikų kvalifikavimą rodantys pavyzdžiai. Plėšimo ir vagystės objektyvieji požymiai Svetimas turtas Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius (Senato nutarimo 4 punktas) – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz. , namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). Teisė į nuosavybę nėra vagystės ir plėšimo dalykas, nes, pagrobdamas svetimą turtą, kaltininkas nuosavybės teisės neatima. Pagal nutarimo 5 punktą svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. „Svetimumo“ požymio išsiaiškinimas yra ypač aktualus kvalifikuojant veikas, kai kaltininkas turtą pagrobia iš šeimos narių, taip pat iš asmenų, su kuriais jį sieja turtiniai, verslo ar artimi asmeniniai ryšiai. Turtas, kaip grobimo dalykas, turi dvejopą ryšį: vienu atveju svetimas, kitu – savas turtas. Tačiau šis požymis nereikalauja, kad grobimo momentu turtas būtų pas savininką. Teismai, nagrinėdami svetimo turto pagrobimo bylas, paprastai teisingai nustato turto savininką ir atsižvelgdami į tai kvalifikuoja nusikalstamas veikas. Kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz. , vaikas, įvaikis), tokia veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas, tačiau teismai į šią aplinkybę gali atsižvelgti spręsdami baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus (pvz. , turtą pagrobia nepilnametis šeimos narys arba pilnametis, išlaikomas ir kartu gyvenantis bei turtu besinaudojantis šeimos narys). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 12 d. nuosprendžiu P. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo 21 d. įsibrovė į tėvo F. R. ūkinį pastatą, iš kurio tyčia pagrobė 2500 Lt vertės benzininį pjūklą (baudžiamoji byla Nr. 1-20-04/2004). Kvalifikuojant veiką kaip svetimo turto pagrobimą, svarbu nustatyti patį svetimumo faktą, o tai, kad kaltininką ir nukentėjusįjį sieja artimi giminystės ryšiai, baudžiamosios atsakomybės už svetimo turto grobimą nešalina. Aiškindamiesi svetimumo požymį, teismai negali atsiriboti ir nuo kaltininko veikos subjektyviųjų požymių, nes šių nustatymas dažnai gali turėti lemiamos įtakos veikos kvalifikavimui. Panevėžio apygardos teismo 2004 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu M. M. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, panaudodamas smurtą prieš A. M. bei grasindamas peiliu nupjauti pirštus su žiedais, pagrobė jos auksinius papuošalus už 900 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-103-02/2004). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. spalio 6 d. nuosprendžiu perkvalifikavo M. M. veiką iš BK 180 straipsnio 2 dalies į BK 294 straipsnio 2 dalį, motyvuodamas tuo, kad, reikalaudamas grąžinti paties dovanotus papuošalus bei juos atimdamas, M. M. realizavo tariamą savo teisę į juos, o tai atitinka savavaldžiavimo sudėtį (baudžiamoji byla Nr. 1A-521/2004). Tikros ar tariamos teisės į tam tikrą turtą realizavimas nesudaro svetimo turto grobimo požymio, todėl veika kvalifikuotina pagal BK 294 straipsnį. Turto vertė Nutarimo 6 punkte išaiškinta, kad atsakomybę už turto pagrobimą įstatymų leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. Turto vertės išaiškinimas pateiktas BK 190 straipsnyje. Teismai, kvalifikuodami svetimo turto pagrobimą, paprastai teisingai remiasi turto vertės išaiškinimais, tačiau pasitaiko ir klaidų. Kadangi turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę ir fizinius parametrus daiktai, todėl, aprašant veiką, kuri pripažinta įrodyta, į vagystės ar plėšimo būdu pagrobtų daiktų sąrašą neturi būti įtraukiami daiktai, neturintys piniginės vertės. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. liepos 10 d. nuosprendžiu R. K. ir R. M. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 1999 m. gruodžio 30 d. AB LTB Kauno m. poskyryje pastebėję E. B. atsiimant pinigus, pasekė ją ir ištraukdami iš rankų atvirai užvaldė nukentėjusiosios E. B. turto už 151 Lt bei neturinčius vertės polietileninį maišelį ir E. B. vardu išduotus dokumentus – Lietuvos Respublikos piliečio pasą, leidimą ir taupomąją knygelę (baudžiamoji byla Nr. 2K-198/2004). Iš šio ir kitų peržiūrėtų teismų nuosprendžių matyti, kad teismai dažnai nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašydami įvykdytą vagystę ar plėšimą, išvardija visus pagrobtus daiktus, tarp jų ir dokumentus bei neturinčius vertės daiktus. Turto vertė kvalifikuojant turto pagrobimą gali lemti vienos ar kitos BK straipsnio dalies taikymą (nedidelės vertės, didelės vertės turtas), t. y. pačios veikos kvalifikavimą, ir gali turėti reikšmės skiriant bausmę, todėl vertę būtina nustatyti. Tuo tarpu minėtų daiktų pagrobimas turto vertei, kartu ir veikos kvalifikavimui bei bausmės dydžiui pagal BK 178 ar 180 straipsnį neturi įtakos, todėl jų išvardijimas yra perteklinis. Įvairūs dokumentai, taip pat mokėjimo instrumentai neturi būti įvardijami nuosprendyje aprašant vagystės ar plėšimo sudėtį, nes jie nėra vagystės ar plėšimo dalykas. Šių, taip pat ir kitų daiktų (ginklų, ribotai apyvartoje esančių medikamentų ir pan. ) pagrobimas kvalifikuojami pagal kitų BK skyrių straipsnius (nes tokiomis veikomis kėsinamasi į kitas baudžiamosios teisės saugomas teisines vertybes), ir jie yra įvardijami atskirai aprašant tuose BK straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėtis. Jau anksčiau minėta, kad turto vertė gali turėti įtakos veikos kvalifikavimui pagal vieną ar kitą BK straipsnio dalį, todėl, siekiant teisingai kvalifikuoti veiką, svarbu tinkamai nustatyti pagrobto turto vertę ir ją atskirti (aprašyti atskirai) nuo visos fizinio ar juridinio asmens dėl nusikalstamos veikos patirtos žalos (grobimo metu sugadinto turto vertės atkūrimo kaštų ir pan. ). Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu V. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas su kitais asmenimis, dėl kurių baudžiamoji byla išskirta, metalinėmis naginėmis užlipo į stulpą ir nukirpo bei pagrobė 0,884 km elektros laidų, padarydami skirstomųjų tinklų filialui 603,90 Lt turtinę žalą. Be abejo, šios kategorijos nusikaltimais padaroma žala paprastai yra didesnė negu ta, kurios siekė kaltininkas grobdamas turtą, pvz. , metalo laužą. Tačiau grobiant padaryta žala (elektros laidų vertė) ir sugadinto turto vertės atkūrimo darbai, kurie sukonkretinami pareiškiant civilinį ieškinį dėl padarytos žalos, nuosprendyje turi būti išskirti ir aptariami atskirai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui turi įtakos tik paties pagrobto turto vertė, o ne bendrai patirta žala (pvz. , dėl elektros laidų vagystės patirti nutrūkusio elektros tiekimo, jo atkūrimo kaštai). Kvalifikuojant veikas pagal BK 178 ir 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma pagal pagrobto daikto vidutinę rinkos vertę veikos padarymo metu (Senato nutarimo 6 punktas). Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz. , mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. Taigi, nepaisant daikto įsigijimo kainos, jei nusikaltimo padarymo metu pagrobto turto vidutinė rinkos kaina yra didesnė, tai, apskaičiuojant pagrobimu padarytos materialinės žalos dydį, nukentėjęs asmuo turi teisę prašyti civilinį ieškinį priteisti pagal daikto vidutinę rinkos kainą. Veikos kvalifikavimui gali turėti įtakos ir pagrobus atitinkamą turtą gauta nauda arba kaltininko suvokimas apie tam tikro turto vertę. Pavyzdžiui, jei asmuo pagrobia tam tikrus daiktus, kurių vidutinės rinkos vertės iš esmės neįmanoma nustatyti dėl to, kad šie nebegali būti naudojami pagal savo įprastinę paskirtį, tačiau turi vertę, pavyzdžiui, metalo laužas (seni aliumininiai indai, metalinių konstrukcijų dalys ir pan. ) ir asmuo juos pagrobia būtent dėl šios priežasties, tokiu atveju pagrobto turto vertė yra nustatoma pagal vidutinę tokios rūšies turto (pvz. , metalo laužo) supirkimo kainą. Pasitaiko atvejų, kai, esant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytiems kvalifikuojantiems požymiams, turto, kurio vertė mažesnė nei 3 MGL, pagrobimas kvalifikuojamas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas arba veika pripažįstama administracinės teisės pažeidimu. Tokia praktika yra klaidinga, nes nedidelės vertės požymis yra ne veiką privilegijuojantis, o svarbus požymis atsakomybei pagal turto vertę nustatyti. Remiantis teisės normų konkurencijos taisyklėmis, esant bent vienam atsakomybę kvalifikuojančiam požymiui, taikoma ta norma, kurioje numatyta atsakomybė už kvalifikuojančių požymių turinčios veikos padarymą. Tokia taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai konkuruoja dvi kvalifikuojančius požymius numatančios normos, nustatytos skirtingose BK straipsnio dalyse. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, esant dviejų specialių kvalifikuojančius požymius numatančių normų konkurencijai, taikytina ta norma, kurioje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutartimi konstatuota, kad ,,tik kvalifikavus kaltininko veiką pagal specialiąją kvalifikuotą normą, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamą veiką, sudaromos prielaidos teismui tinkamai įvertinti svarbesniam teisiniam gėriui padarytą žalą. Be to, specialios kvalifikuotos normos, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė už pavojingesnę nusikalstamą veiką, sankcija paprastai sudaro teismui palankesnes galimybes paskirti teisingą bausmę“ (baudžiamoji byla Nr. 2K-340/2004). Baudžiamoji atsakomybė už plėšimą iškyla nepaisant pagrobto turto vertės. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 22 d. nuosprendžiu V. S. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 26 d. spyrė G. G. į ranką, padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir iš kelnių kišenės ištraukė bei pagrobė G. G. priklausančius 82 Lt (baudžiamoji byla Nr. N-1-17-1/2004). Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 6 d. nuosprendžiu A. G. ir A. M. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupe, nuo 2002 m. birželio 30 d. iki liepos 5 d. pro neužrakintas G. V. sandėliuko duris bei kitoje sandėliuko patalpoje esantį langelį įsibrovė į vidų ir iš ten pagrobė svetimo turto už 350 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-20/2004). Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, 2004 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu A. G. ir A. M. veikas perkvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1A-306/2004). Remiantis pagrobto turto verte, veika atitiktų baudžiamojo nusižengimo sudėtį (iki 3 MGL), tačiau, atsižvelgiant į kvalifikuojantį požymį, veika teisingai kvalifikuota kaip padaryta įsibraunant į patalpą (kvalifikuota sudėtis, pavojingesnė veika). Pažymėtina ir tai, kad BK 178 ir 180 straipsniuose įtvirtintų sąvokų „nedidelės vertės svetimas turtas“ ir ,,didelės vertės svetimas turtas“ turinys yra griežtai apibrėžtas, todėl tokie kriterijai kaip svoris, kiekis, ūkinė reikšmė ir pan. turto vertės dydžio nustatymui ir veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Jeigu kaltininkas padarė ne vieną, o kelias BK 178 ar 180 straipsniuose numatytas nusikalstamas veikas, pagrobto turto vertė negali būti sudedama. Išimtis – tęstinės veikos, susidedančios iš panašių ar net tapačių kaltininko veiksmų, kai veikiama vieninga tyčia ir siekiama vieningo rezultato. Tokiais atvejais atskirais veiksmais užvaldyto turto vertė turi būti sudedama ir, atsižvelgiant į ją, kvalifikuojama veika. Pagrobimas Nutarimo 7 punkte išaiškinta, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. Teismai daugeliu atvejų teisingai nustato objektyviuosius pagrobimo požymius, tačiau ne visada išsiaiškinami arba neatkreipiamas dėmesys į subjektyviuosius veikos požymius, todėl pasitaiko atvejų, kai kaltininko ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuojamos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės savavališkas vykdymas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, kvalifikuojamas kaip turto pagrobimas. Vilniaus apygardos teismo 2004 m. kovo 29 d. nuosprendžiu J. T. ir J. G. pagal BK 180 straipsnio 3 dalį nuteisti už tai, kad veikdami kartu 2003 m. liepos 15 d. , prisistatę policijos pareigūnais, neteisėtai įsibrovė į gyvenamąją patalpą, pagrasino panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami užvaldė bute buvusius daiktus – iš viso turto už 2797 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-72/2004). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu J. G. ir J. T. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 3 dalies perkvalifikavo į BK 294 straipsnio 2 dalį ir nurodė, kad J. T. bei J. G. įsibrovė į patalpą ne plėšimo, o skolos susigrąžinimo tikslu, t. y. savavaldžiaudami. Nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos bei apgaule patekdami į butą, J. T. vykdė savo, o J. G. – kito asmens nukentėjusiojo pripažįstamą, bet nerealizuotą teisę, panaudodami psichinę ir fizinę prievartą (baudžiamoji byla Nr. 1A-463/2004). Vagystės ir plėšimo baigtumo momentas Ši nuostata išdėstyta Nutarimo 8 punkte. Pažymėtina, kad teismai žino ir teisingai vadovaujasi nuostata, jog vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagrobtu turtu pagal savo valią. Tačiau pasitaiko klaidų kvalifikuojant veikas, kai grobimo metu užvaldoma tik dalis turto, o kitos dalies nepavyksta pagrobti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios. Anykščių rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu D. G. nuteistas pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį (vagystė įsibrovus į gyvenamąją patalpą) už tai, kad, būdamas girtas ir apsvaigęs nuo raminamųjų vaistų, 2000 m. gegužės 27 d. vagystės tikslu įsibrovė į gyvenamąją patalpą – kleboniją ir slapta pagrobė kunigui V. K. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajam 879 Lt materialinę žalą; be to, D. G. kėsinosi pagrobti dar turto, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes buvo užkluptas nukentėjusiojo ir pabėgo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos 2002 m. gegužės 21 d. nutartimi konstatavo, kad nuteistojo D. G. veika pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį (dabartinio BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuota teisingai kaip baigtas nusikaltimas, nes pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė, įsibrovus į gyvenamąją patalpą, laikoma baigta, realiai užvaldžius bent dalį ketinto pagrobti turto, išskyrus atvejus, kai bendra užvaldyto bei pasikėsinto pagrobti turto vertė turi įtakos veikos kvalifikavimui – tokiu atveju veika būtų kvalifikuojama kaip pasikėsinimas įvykdyti vagystę stambiu mastu (pagrobti didelės vertės turtą). Baigtas nusikaltimas tokiu atveju būtų tik tada, jei realiai užvaldyto turto vertė pati savaime sudarytų stambų mastą (atitiktų didelės vertės turto požymį). Šiuo konkrečiu atveju D. G. užvaldė didžiąją dalį ketinto pagrobti turto, o likusios dalies, jau paruoštos išsinešti, nepagrobė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes grįžo šeimininkas. Jo veika kaip baigtas nusikaltimas viso turto atžvilgiu kvalifikuota teisingai (baudžiamoji byla Nr. 2K-237/2002). Tokį sprendimą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė baudžiamąją bylą išnagrinėjęs plenarinėje sesijoje dar galiojant 1961 m. BK. Ši teismų praktikoje įtvirtinta pozicija taikytina ir BK 178 bei 180 straipsniams, tačiau su tam tikromis korekcijomis – sąvoką ,,stambus mastas“ keičiant į sąvoką ,,didelė vertė“ ir papildomai išskiriant atvejį, kai vagystės būdu kėsinamasi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, tačiau pagrobiamas bet kokios mažesnės vertės turtas, – tada veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą. Kai vagystės ar plėšimo būdu kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtą, tačiau pagrobto turto vertė nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. vasario 17 d. nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas padaryti vagystę – 2000 m. BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 1 dalis) už tai, kad 2001 m. rugsėjo 21 d. pagrobė be priežiūros paliktą užvestą automobilį, nuvairavo jį prie savo tėvų namo, o vėliau, padedant kitiems asmenims, nustūmė jį prie upelio užtvankos ir paliko. Kvalifikuodamas veiką kaip pasikėsinimą, pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad R. M. automobilį paliko, o be viešpatavimo galimybės įtvirtinimo vagystė nėra baigta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal prokuroro skundą, 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi R. M. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš 1961 m. BK 16 straipsnio 2 dalies, 271 straipsnio 1 dalies į 2000 m. BK 178 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad R. M. svetimą turtą užvaldė ir turėjo visas galimybes juo naudotis bei disponuoti. Įstatymas nereikalauja, kad tos galimybės būtų dar kažkaip įtvirtintos, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl veikos baigtumo yra nepagrįsta (baudžiamoji byla Nr. 2K-748/2003). Pasikėsinimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šiuo atveju kaltininkui niekas nesutrukdė pagrobti automobilio, ir jo veika laikytina baigta. Jis pagrobtu turtu jau disponavo pagal savo valią, todėl tokie veiksmai kaip daikto išmetimas ar palikimas kokioje nors vietoje savo nuožiūra (negrąžinant savininkui) kvalifikuojami tik kaip baigtas nusikaltimas. Nustatant veikų baigtumo momentą, veikos kvalifikavimui pagal BK 178 ir 180 straipsnius gali turėti įtakos ir kaltininko veiksmai jau paėmus turtą. Galimi atvejai, kai kaltininkas savanoriškai atsisako baigti nusikalstamą veiką ar tik laikinai pasinaudoja svetimu turtu neturėdamas tikslo jo pagrobti. Tokiais atvejais svarbu nustatyti kaltininko tyčią, t. y. jo ketinimus svetimo turto atžvilgiu (žr. ,,Vagystės subjektyvieji požymiai“). Apgaulės panaudojimas vagystės ir plėšimo atvejais Nutarimo 9 punkte išaiškinta, kaip apgaulės panaudojimą padarant vagystę ir plėšimą atriboti nuo sukčiavimo. Apgaulė vagystės ir plėšimo atvejais yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina užvaldyti, o sukčiaujant apgaulė – tai priemonė įgyti turtą (įgyti nuosavybės teisę į tam tikrą turtą). Sukčiavimo atveju turtą turi perduoti veiksnus asmuo, kurio veiksmai turto atžvilgiu yra juridiškai reikšmingi. Apgaulė turi būti esminė, dėl kurios suklaidinus turto savininką ar valdytoją kaltininkas įgyja turtą. Todėl, nors ir panaudojant apgaulę, sukčiavimu nelaikomi veiksmai, kai pagrobiamas svetimas turtas, kuris kaltininkui nebuvo perduotas nuosavybėn, o tik jam laikinai patikėtas palaikyti ar trumpam pasinaudoti (pvz. , paskolinamas). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu M. S. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bendrabučio kambaryje paprašė T. M. leisti paskambinti jo mobiliuoju telefonu, o šiam jį padavus, su telefonu pabėgo, t. y. jį pagrobė (baudžiamoji byla Nr. 1-18-07/2004). Prienų rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu D. B. pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, apgaudamas A. J. , kad jos globotinis S. A. paskolino jam daiktus vienai dienai, pagrobė šiam priklausančio turto už 1285 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-130-06/2001). Šiais atvejais apgaulė yra panaudojama tik kaip priemonė prieiti prie turto, todėl tokia nusikalstama veika neturėtų būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad teismai kartais dėl šio požymio (apgaulės) interpretavimo klysta ir nepagrįstai veiką, atitinkančią vagystės požymius, kvalifikuoja kaip sukčiavimą. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu Ž. N. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (sukčiavimas) nuteistas už tai, kad, pasiskolindamas ir žadėdamas grąžinti, apgaule įgijo E. G. 250 Lt vertės televizorių (baudžiamoji byla Nr. 1-680-10/04). Fizinis smurtas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti, atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis Nutarimo 11 ir 13 punktuose išaiškinta, kas teismų praktikoje laikoma fiziniu smurtu, grasinimu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei atėmimu galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis, taip pat išdėstyti šių sudėčių kai kurie požymiai bei kriterijai, kuriais remiantis jos atskiriamos viena nuo kitos. Teismų praktikoje teisingai suprantamas fizinio ir psichinio smurto turinys ir šie plėšimo sudėties požymiai skiriami, tačiau dažnai pasitaiko klaidų kvalifikuojant atėmimą galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis. Dažniausiai pasitaikančios klaidos yra dėl to, kad teismai fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą sukeltus padarinius – palaužtą nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą – tapatina su atėmimu galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis ir be pagrindo papildomai inkriminuoja šį požymį. Atėmimas galimybės nukentėjusiam asmeniui priešintis yra savarankiškas plėšimo sudėties požymis ir jis neturi būti siejamas su fiziniu ar psichiniu smurtu. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. nuosprendžiu J. G. ir J. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2003 m. spalio 12 d. , apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie degalinės užpuolė A. V. , panaudojo prieš ją fizinį smurtą, po to J. G. , prikišęs nukentėjusiajai prie kaklo savadarbį daiktą – užaštrintą šaukštelį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą ir atimdamas galimybę priešintis, apieškojo nukentėjusiąją ir pagrobė jos turto už 388,25 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-20-07/2004). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nuosprendžiu G. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, panaudodamas fizinį smurtą prieš D. J. , t. y. ją pastumdamas ir pargriaudamas, taip atimdamas galimybę priešintis, iš nukentėjusiosios rankų pagrobė rankinę su viduje buvusiais daiktais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2004 m. balandžio 20 d. nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nukentėjusiosios pastūmimą, dėl kurio ji pargriuvo, laikė fizinio smurto panaudojimu, tačiau be pagrindo inkriminavo galimybės atėmimą nukentėjusiajai priešintis, nes kasatorius atliko tik vieną veiksmą ir juo neįgyvendino dviejų skirtingų plėšimo nusikaltimo sudėties požymių. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė pašalindamas iš jo aprašomosios dalies žodžius ,,bei tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis“ (baudžiamoji byla Nr. 2K-2514/2004). Atėmimo galimybės nukentėjusiajam priešintis požymio esmė yra ta, kad dėl kaltininko veiksmų nukentėjusysis netenka galimybės pasipriešinti jo turto pagrobimui. Smurto panaudojimas ar grasinimas jį panaudoti, sukėlęs nukentėjusiajam baimę ir dėl to sąlygiškai apribojęs jo galimybę priešintis, nelaikomas atėmimu galimybės priešintis ir pagal šį požymį veikos atskirai nekvalifikuotinos. Galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu teismų praktikoje pripažįstami atskiri veiksmai, pavyzdžiui, įstūmimas į kambarį ir užrakinimas, surišimas, uždarymas atskiroje patalpoje, kurios durys užremiamos šaldytuvu (ar kitu sunkiu daiktu), dujų papurškimas į akis, prispaudimas prie žemės ar automobilio ir laikymas, užmigdymas naudojant medikamentus ar narkotines medžiagas, netgi apgaulės panaudojimas bei kiti atvejai. Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. liepos 17 d. nuosprendžiu G. A. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad kartu su E. Ž. ir Z. A. įsibrovė į patalpą ir, atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą turtą, būtent: iš anksto susitarusios su G. A. ir turėdamos tikslą užvaldyti svetimą turtą, E. Ž. ir Z. A. tuo tikslu bare susipažino su S. B. bei T. G. ir nuvykusios pas juos į namus į alkoholinius gėrimus įmaišė kraujospūdį bei budrumą mažinančių medžiagų, o šiems užmigus paskambino G. A. ir jam atvykus į butą kartu pagrobė nukentėjusiesiems priklausančio turto už 3248 Lt (baudžiamoji byla Nr. 2K-236/2004). Aprašant nusikalstamą veiką, pagrįstai minimas galimybės nukentėjusiajam priešintis požymis, nes nukentėjusieji dėl ne savo valia suvartotų medikamentų poveikio prarado galimybę priešintis jų turto pagrobimui. Veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimas, padarytas įsibrovus į patalpą, nes visi veiksmai buvo atliekami pagal išankstinį susitarimą turint tikslą pagrobti svetimą turtą, dėl to patekimas į nukentėjusiųjų butą šiuo atveju laikytinas įsibrovimu ir atitinka BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą kvalifikuojantį požymį. Pagal kelis požymius veikos gali būti kvalifikuojamos tik tuo atveju, jei šie požymiai vykdomi (realizuojami) atskirais kaltininko veiksmais, pvz. , žmogus surišamas, o po to prieš jį panaudojamas smurtas ar atvirkščiai. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 22 d. nuosprendžiu V. S. , M. K. ir D. U. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2003 m. rugsėjo 20 d. užpuolė F. Š. ir, panaudoję fizinį smurtą, t. y. V. S. ir D. U. suduodant nukentėjusiajam rankomis į galvą, V. S. pastumiant nukentėjusįjį, o šiam parkritus D. U. prispaudžiant nukentėjusįjį prie žemės bei ranka užspaudžiant jam burną, o M. K. laikant jį už kojų, taip atimant galimybę priešintis ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, V. S. ištraukė iš kelnių kišenės mobilųjį telefoną ir jį pagrobė (baudžiamoji byla Nr. N1-17-1/2004). Vagystės ir plėšimo subjektyvieji požymiai Šių nusikalstamos veikos požymių turinys yra išdėstytas Nutarimo 14 punkte. Išnagrinėta teismų praktika vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose patvirtina, kad teismai žino ir skiria subjektyviuosius šių veikų požymius, tačiau pasitaiko klaidų nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, tyčios apibrėžtumą, jos kryptingumą. Pavyzdžiui, tinkamai nesuvokus ir neįvertinus subjektyviųjų veikos požymių, neįmanoma nustatyti, ar kaltininko atliktų veiksmų visuma vertintina kaip kelios atskiros nusikalstamos veikos, ar jie yra tik vienos tęstinės nusikalstamos veikos epizodai. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 24 d. nuosprendžiu V. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. birželio 28 d. atvykęs į ,,Lukoil B-tija“ degalinę įsipylė 50,48 l A-95E degalų už 115,60 Lt ir, nesumokėjęs už juos, pasišalino. Tą pačią dieną degalinėje ,,Piliakalnis“ jis įsipylė 50,405 l A-95E degalų už 114,42 Lt; tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2003 m. birželio 29 d. ,,Lukoil B-tija“ degalinėje įsipylė 60,12 l A-95E degalų už 137,67 Lt; 2003 m. liepos 1 d. ,,Lukoil B-tija“ degalinėje įsipylė 60,85 l A-95E degalų už 150,80 Lt, tą pačią dieną degalinėje ,,Lukoil B-tija“ įsipylė 65,79 l A-95E degalų už 150,66 Lt; 2003 m. liepos 2 d. ,,Lietuva Statoil“ degalinėje įsipylė 70,11 l A-95E degalų už 164,76 Lt, tą pačią dieną ,,Lukoil B-tija“ degalinėje įsipylė 65,26 l A-95E degalų už 150,75 Lt ir, nesumokėjęs už juos, pasišalino (baudžiamoji byla 2K-307/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią bylą kasacine tvarka, konstatavo, kad tęstiniu nusikaltimu laikoma veika, susidedanti iš tapačių veiksmų, esant vieningai tyčiai ir siekiant vieningo rezultato. Tokio nusikaltimo ypatumas yra tas, kad jis daromas ne ištisai, o susideda iš atskirų veiksmų, kurie kitomis aplinkybėmis yra savarankiški nusikaltimai. V. S. padaryti veiksmai buvo tapatūs. Kiekvienu atveju jais buvo siekiama vieningo rezultato – pagrobti degalus ir juos realizuoti, grobimas buvo vykdomas analogišku būdu, panaudojant tą patį automobilį, tarp atskirų veiksmų nebuvo didelio laiko tarpo. Veiksmai buvo padaryti vieninga tyčia ir tai matyti iš to, kad nuteistasis grobdavo tik tokį degalų kiekį, kurį galėdavo sutalpinti į turimus indus bei automobilio baką, po to, realizavęs pagrobtą benziną, tęsdavo degalų grobimą. Nustačius, kad nusikaltimai padaryti vieninga tyčia ir siekiant vieningo rezultato, veika pripažįstama tęstine. Tokiu atveju pagrobto turto vertė sudedama ir tada sprendžiama, pagal kurią BK atitinkamo straipsnio dalį kvalifikuoti nusikalstamą veiką. Tačiau jei panašūs ar net analogiški veiksmai padaromi nesant vieningos tyčios (kaskart įgyvendinant naują sumanymą), tai tokie veiksmai, nepaisant jų analogiškumo ar net identiškumo, kvalifikuojami atskirai ir atitinkama BK 178 ar 180 straipsnio dalis parenkama atsižvelgiant į kiekvienu atskiru veiksmu (epizodu) užvaldyto (ar pasikėsinto užvaldyti) turto vertę. Nemažai problemų kyla ir kvalifikuojant veikas, kai turtas paimamas neturint tikslo jo pagrobti, o tik laikinai pasinaudoti arba kai savanoriškai atsisakoma baigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo užvaldyti konkretų turtą nesudaro vagystės ar plėšimo sudėties būtinųjų požymių tik tais atvejais, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, yra nusistovėjusi praktika, kad savininkas šiam tuo turtu leidžia (yra ne kartą leidęs) naudotis. Be to, laikinas pasinaudojimas turtu pripažįstamas tik tais atvejais, kai savininko teisė naudotis daiktu suvaržoma trumpam, po to daiktą grąžinant savininkui ar paliekant jam žinomoje vietoje. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu A. L. pagal BK 178 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. A. L. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. gegužės 24 d. iš motinai R. L. priklausančios sodybos kiemo, išdraskęs automobilio variklio užvedimo spynelės laidus, nupjovęs automobilio signalizacijos laidus, pasikėsino pagrobti R. L. 6000 Lt vertės automobilį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes neužvedė automobilio variklio (baudžiamoji byla Nr. N-1-268-04/2004). Iš bylos duomenų matyti, kad A. L. nurodė tik norėjęs patikrinti, kaip veikia signalizacija, turto pagrobti neketino. R. L. , kurios parodymais iš esmės buvo grindžiamas kaltinimas, teisme nurodė, kad A. L. ir anksčiau yra naudojęsis automobiliu. Nesant kitų objektyvių pakankamų įrodymų, kad kaltinamasis ketino pagrobti svetimą turtą, jis išteisintas. Savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti. Asmuo, savo noru atsisakęs pabaigti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, pagal BK atsako tik tuo atveju, jeigu padarytoje veikoje yra kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis (BK 23 straipsnis). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu T. U. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad kartu su A. G. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, autobusų stotelėje A. G. , kibdamas prie merginų, elgdamasis agresyviai, kalbėdamas pakeltu tonu ir taip išgąsdindamas A. Š. , o T. U. , laikydamas V. J. už kaklo prikišęs peilį, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį. A. G. ir T. U. buvo kaltinami tuo, kad pasikėsino padaryti plėšimą panaudojant peilį (BK 22 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 2 dalis), būtent: autobusų stotelėje T. U. laikant už kaklo V. J. , prikišus prie jos kaklo peilį ir reikalaujant atiduoti mobilųjį telefoną, o A. G. stovint prie A. Š. ir taip atimant galimybę nukentėjusiosioms priešintis, pasikėsino pagrobti V. J. turto už 550 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė, nes V. J. pradėjus šaukti pasišalino iš įvykio vietos. Remdamasis byloje surinktais įrodymais, teismas konstatavo, kad vaikinams niekas netrukdė baigti nusikaltimo, jie patys pasišalino iš įvykio vietos (atvažiavus autobusui, juo išvažiavo), todėl nėra pagrindo inkriminuoti BK 180 straipsnio (baudžiamoji byla Nr. 1-552-17/2004). Šiame pavyzdyje akivaizdus savanoriškas atsisakymas baigti nusikaltimą, todėl nors veika išoriškai ir atitinka plėšimo sudėties požymius, ji nekvalifikuojama kaip plėšimas. Vis dėlto, nors nuteistieji ir atsisakė tolimesnių veiksmų užvaldyti svetimą turtą, jų jau atlikti veiksmai (iki savanoriško atsisakymo baigti nusikaltimą) atitinka kitos nusikalstamos veikos– viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis) – sudėtį, kuri jiems inkriminuotina. Neretai daroma klaidų ir nustatant tyčios kryptingumą panaudojant fizinį smurtą. Be to, susiduriama su sunkumais, kai reikia kvalifikuoti veikas, kuriose tyčia evoliucionuoja ar transformuojasi į kitą nusikalstamą sumanymą, taip pat kai reikia atskleisti nusikaltimo bendrininko tyčios turinį, kitam bendrininkui peržengus pirminio susitarimo ribas, ir kitais atvejais. Teismai ne visais atvejais išsiaiškina, ar kaltininkas suvokė veiką kvalifikuojančius požymius. Subjektyvieji požymiai tokiais atvejais neretai turi lemiamą reikšmę nusikalstamų veikų kvalifikavimui. Dėl to šioje apžvalgoje jie plačiau analizuojami pagal kitų vagystę ir plėšimą nagrinėjančių klausimų kontekstą. Nusikalstamų veikų atribojimo klausimai Vagystės santykis su mokėjimo instrumento pagrobimu ir (ar) panaudojimu Teismų praktikoje pasitaiko nemažai klaidų kvalifikuojant mokėjimo instrumento pagrobimą bei jo panaudojimą. Senato nutarime išaiškinta, kad mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį, todėl mokėjimo instrumento pagrobimas pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuotinas. Atsakomybė už mokėjimo instrumento pagrobimą, neteisėtą jo ar jo duomenų panaudojimą yra numatyta BK 214 ir 215 straipsniuose. Kai pagrobtas mokėjimo instrumentas panaudojamas prekėms ar paslaugoms apmokėti arba gryniesiems pinigams paimti iš sąskaitos, tokius veiksmus teismai dažnai kvalifikuoja kaip svetimo turto pagrobimą, tačiau šie turi būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas, nes kaltininkas, atlikdamas finansinę operaciją su pagrobta mokėjimo kortele, prisistato operacinei banko sistemai kaip asmuo, turintis reikalavimo teisę į sąskaitoje esančius pinigus, ir taip ją suklaidina, įgydamas turtą (paimdamas pinigus iš sąskaitos). Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnį Ž. Z. nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 9 d. iš D. V. buto pagrobė svetimą bevertę mokėjimo kortelę ir tą pačią dieną panaudojo ją finansinėms operacijoms inicijuoti – bankomate iš D. V. sąskaitos paėmė 500 Lt, kortelę laikė su savimi tol, kol išmetė (baudžiamoji byla Nr. 1-225-15/2004). Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu V. B. pagal BK 214 straipsnį nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 19 d. iš R. M. piniginės paėmė jo mokėjimo kortelę ir ją laikė su savimi. V. B. , S. G. ir Č. K. pagal BK 214 straipsnį nuteisti už tai, kad panaudojo minėtą mokėjimo instrumentą finansinei operacijai inicijuoti. Be to, V. B. , S. G. ir Č. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, pasinaudodami šiuo mokėjimo instrumentu, per keletą kartų iš bankomato paėmė 1400 Lt iš R. M. sąskaitos. Taip pat V. B. , S. G. ir Č. K. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 178 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad iš R. M. sąskaitos bankomatuose per keletą kartų bandė paimti dar 2400 Lt, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo viršytas banko leidžiamas operacijų mokėjimo kortele dienos limitas (baudžiamoji byla Nr. 1-109-07/2004). Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu D. V. –K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 215 straipsnį ir 178 straipsnio 1 dalį atleista, baudžiamoji byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiąja (BK 38 straipsnis). D. V. –K. buvo kaltinama tuo, kad 2004 m. kovo 11 d. , suradusi D. D. piniginę ir joje buvusią mokėjimo kortelę su užrašytu PIN kodu, panaudojo šiuos tikrus identifikavimo duomenis atlikdama finansinę operaciją mokėjimo instrumentu ir pagrobė D. D. priklausančius 1400 Lt, juos per kelis kartus paimdama iš D. D. sąskaitos (baudžiamoji byla Nr. 1-85-05/2004). Kaip rodo išanalizuota teismų praktika, teismai paprastai teisingai kvalifikuoja mokėjimo instrumento pagrobimą pagal BK 214 straipsnį, tačiau neįvertina aplinkybės, kad svetimo turto pagrobimas (šiuo atveju pinigų paėmimas nuo sąskaitos), panaudojant apgaulę (šiuo atveju banko operacinei sistemai prisistatant asmeniu, turinčiu teisę atlikti tokius veiksmus), atitinka ne vagystės, o sukčiavimo sudėtį. Dėl to finansinės operacijos atlikimas (o ne tik inicijavimas) turi būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas, t. y. pagal BK 182 straipsnį. Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžiu K. R. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2002 m. rugpjūčio 2 d. , degalinėje ,,Shell“, vėliau – degalinėje ,,Lukoil“ neteisėtai pateikė degalinių operatoriams ,,Visa E-ectron“ mokėjimo kortelę Nr. 4797097160790007, išduotą R. S. , ir taip atsiskaitydamas už prekes apgaule užvaldė R. S. turto už 147,41 Lt. Vagystės atribojimas nuo svetimo turto pasisavinimo ir iššvaistymo Nutarimo 10 punkte išaiškinta, kad kaip vagystė kvalifikuojami tokie veiksmai, kai svetimą turtą iššvaisto asmuo, nors ir galintis prieiti prie turto, atlikdamas savo darbo pareigas, tačiau tas turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje. Tokiose bylose teismai paprastai teisingai taiko baudžiamąjį įstatymą, remdamiesi tuo, kad kaltininkas nėra subjektas pagal BK 183 ir 184 straipsnius. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas įgyja galimybę laikinai pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti, naudotis ir pan. ) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan. ) ir neteisėtai jį užvaldo. Tačiau kai turto savininkas leidžia kaltininkui kurį laiką naudotis daiktu, t. y. suteikia jam įgaliojimus savo turto atžvilgiu, ir šis turtą pasisavina ar kam nors perleidžia, tai tokie veiksmai kvalifikuotini kaip turto pasisavinimas ar turto iššvaistymas, nes kaltininko veiksmuose nėra turto pagrobimo požymio – turtas jam buvo patikėtas ar perduotas naudotis. Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu D. S. pagal BK 184 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. rugsėjo 1–15 d. , gyvendamas L. V. leidus jos sodyboje, pardavė jam patikėtą L. V. mobilųjį telefoną, taip iššvaistydamas jam patikėtą turtą. Vagystės perėjimas į plėšimą, atvirai padarytos vagystės ir plėšimo atribojimas Nutarimo 11 punkte išdėstyti požymiai ir kriterijai, kuriais remiantis nustatoma, kada vagystė pereina į plėšimą. Apibrėžtos grasinimo panaudoti fizinį smurtą formos, jo turinys bei pateikti realaus grasinimo požymiai. Šiame punkte pateiktas išaiškinimas, kaip kvalifikuoti veiką, kai plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Pažymėtina, kad teismai teisingai nustato fizinio smurto panaudojimo būdus, jo kryptingumą, konstatuoja padarinius, kai fizinį smurtą ar grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir turto pagrobimą kaltininkas padaro vienu metu. Tačiau pasitaiko kvalifikavimo klaidų, kai turtas užvaldomas vagystės būdu, tačiau vėliau kaltininkas, siekdamas išlaikyti paimtą turtą, panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusį asmenį. Atvirai daromos vagystės metu galimas tam tikros fizinės jėgos panaudojimas, jeigu ta fizinė jėga nukreipta ne nukentėjusiojo valiai palaužti (plėšimo sudėtis), bet daiktui atimti (atskirti) iš nukentėjusiojo. Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. gruodžio 28 d. sankryžoje, ties namu, iš rankų pagrobė V. A. rankinę su joje buvusiais daiktais ir kreditine kortele, padarydamas nukentėjusiajai 410 Lt žalą. A. D. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2004 m. sausio 1 d. sankryžoje, ties namu, iš rankų pagrobė D. Ž. rankinę su joje buvusiais daiktais, dokumentais bei kreditine kortele, padarydamas nukentėjusiajai 359 Lt žalą (baudžiamoji byla Nr. 1-1042/2004). Veikos kvalifikuotos teisingai, nes kaltininko smurtas (jėga) panaudotas ne prieš asmenį, o turtui atimti, nepadarant asmeniui jokios fizinės žalos. S-bu atsižvelgti į naudojamos jėgos kryptingumą ir pobūdį, nes neretai vagystės būdu pagrobto turto išlaikymas pereina į plėšimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2003 m. spalio 8 d. nuosprendžiu V. V. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. gegužės 8 d. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo laiptinės pirmame aukšte pasikėsino atvirai pagrobti svetimą nukentėjusiajai A. D. priklausantį bendros 218,13 Lt vertės turtą, o po to, sugriebęs už A. D. rankose laikomų maišų ir juos tempdamas, nukentėjusiajai jų nepaleidžiant, šią pargriovė ir vilko laiptais laiptinės durų link, padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t. y. nukentėjusiajai nepaleidus krepšių ir pradėjus šauktis pagalbos, V. V. pabėgo neužvaldęs turto (baudžiamoji byla Nr. 2K-191/2004). Ši veika kvalifikuotina kitaip, nes akivaizdžiai atitinka plėšimo požymius, kai kaltininkas, siekdamas išlaikyti pagrobtą svetimą turtą, imasi smurto (t. y. vagystė transformuojasi į plėšimą). Kitame pavyzdyje pateikiama teisinga praktika, kurios turėtų laikytis teismai. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu V. T. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos 5 d. , turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuplėšė nuo L. U. kaklo mobilųjį telefoną, o šiai bandant jį sulaikyti du kartus sudavė ranka jai į pilvą ir pabėgo, padarydamas 1020 Lt turtinę žalą (baudžiamoji byla Nr. 1-1089-05/2004). Plėšimo ir turto prievartavimo atribojimas Šių nusikaltimų atribojimo kriterijai yra išdėstyti Nutarimo 12 punkte. Pažymėtina dar ir tai, kad praktikoje dažniausiai pasitaiko atvejų, kai asmuo prievartaujamas perduoti turtą ateityje, nurodant nukentėjusiajam konkretų terminą ar datą (pvz. , už ,,stogą“ arba kaip išpirką norint atgauti savo daiktus), o plėšimo metu fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir turto pagrobimas vykdomi vienu metu. Nusikalstamų veikų sutaptys Nusikalstamų veikų sutaptis, kai vagystės ir plėšimo veiksmais kartu padaromos kitos nusikalstamos veikos Veikų kvalifikavimas, kai turtas sužalojamas grobimo metu Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu G. P. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo mėn. , išmušęs prekybinio kiosko stiklą bei sulankstęs metalinę langinę ir taip įsibrovęs į patalpą, pagrobė turto už 867,84 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-251-12/2004). Šakių rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 4 d. , būdamas girtas, išardęs parduotuvės duris ir padaręs 184,45 Lt žalą, įsibrovė į vidų bei pagrobė svetimo turto, iš viso padarydamas 728,62 Lt žalą (baudžiamoji byla Nr. 1-11-03/2004). Vienas vagystę kvalifikuojančių požymių yra įsibrovimas (į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją), tačiau įsibrovimu padarytos žalos BK 178 straipsnis neapima, todėl veikos turi būti kvalifikuojamos atskirai kaip idealioji sutaptis. Veikų kvalifikavimas, kai tam tikri veiksmai atliekami su jau pagrobtu turtu Pažymėtina, kad veiksmai, atlikti su jau pagrobtu svetimu turtu, papildomai nekvalifikuojami, papildomai baudžiamosios atsakomybės turtą pagrobusiam asmeniui neužtraukia, todėl, pavyzdžiui, BK 189 straipsnis („Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas“), taip pat kiti straipsniai pačiam pagrobusiam turtą asmeniui neinkriminuojami. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 22 d. nuosprendžiu V. S. , M. K. ir D. U. pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2003 m. rugsėjo 20 d. užpuolė F. Š. ir, panaudodami fizinį smurtą, t. y. V. S. ir D. U. suduodant nukentėjusiajam rankomis į galvą, V. S. pastūmus nukentėjusįjį, o šiam parkritus, D. U. prispaudus nukentėjusįjį prie žemės ir ranka užspaudus jam burną, o M. K. laikant šį asmenį už kojų, taip atimant galimybę priešintis ir padarant nežymų sveikatos sutrikdymą, V. S. ištraukė iš kelnių kišenės mobilųjį telefoną ir jį pagrobė. V. S. taip pat nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo mėn. pabaigoje anksčiau minėtomis aplinkybėmis iš F. Š. pagrobtą mobilųjį telefoną, žinodamas, kad jis įgytas nusikalstamu būdu, pardavė T. K. (baudžiamoji byla Nr. N-1-17-1/2004). Tokia praktika nėra teisinga, nes nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimas gali būti inkriminuojamas tik kitam asmeniui, žinančiam (suvokiančiam), kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, ir jį realizuojančiam, tačiau ne pačiam tą turtą pagrobusiam asmeniui. Veikų kvalifikavimas, kai padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu K. A. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 28 d. , apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, tyčia beisbolo lazda smogė V. J. Č. dešimt kartų į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, nuėmė nuo peties ir pagrobė 5 Lt vertės V. J. Č. rankinę (baudžiamoji byla Nr. 1-188/2004). BK 180 straipsnio sudėtis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo, todėl veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Veikų kvalifikavimas, kai turto pagrobimu padaroma žala ir kitoms įstatymo saugomoms vertybėms Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu J. R. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 312 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio mėnesį nuo H. Č. ir A. M. kapų pagrobė aliuminio tvorelių dalis ir taip išniekino kapus (baudžiamoji byla Nr. 1-42-01). Kaltininkas tais pačiais veiksmais ne tik pagrobė nuo kapo tam tikrus daiktus, bet ir išniekino kapą bei mirusiojo atminimą, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip idealioji nusikaltimų sutaptis. Vagystę ir plėšimą kvalifikuojantys požymiai Patalpa, saugykla, saugoma teritorija Nutarimo 15 punkte pateikiamos patalpos, saugyklos bei saugomos teritorijos definicijos, esminės skiriamosios nuostatos, kuriomis remiantis, patekimas į tuos objektus pripažįstamas veiką kvalifikuojančiu požymiu. Šios kategorijos bylos yra gana dažnos teismų praktikoje ir neretai pasitaiko klaidų nustatant įsibrovimą į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, nes šių objektų, į kuriuos patekimą sąlygiškai galima būtų suskirstyti į laisvą, ribotą, iš dalies ribotą ar tik su tam tikru leidimu, įvairovė apsunkina ir veikų kvalifikavimą pagal šiuos požymius. Be to, įsibrovimas yra galimas ir pačiam kaltininkui liekant už objekto ribų. Teismų praktikoje susiduriama su sunkumais, kaip kvalifikuoti veikas, kai patekimas į dalį objekto teritorijos yra laisvas, o kitoje dalyje ribotas pašaliniams asmenims ar ribotas tam tikru laiku arba saugomas fizinėmis, mechaninėmis, elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis. Taip pat kyla problemų, kai turtas pagrobiamas iš automobilio, skysto ar biraus pavidalo turtas išleidžiamas iš stacionarios ar kilnojamos talpyklos, nustatant saugomos teritorijos požymius. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama panaudojant apgaulę, todėl iškyla klausimų, kuo remiantis tokios veikos atribojamos nuo sukčiavimo, ir nusikalstamų veikų sutapčių kvalifikavimo problemų. Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 21 d. nuosprendžiu A. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 31 d. naktį Z. L. sodyboje įsibrovęs į saugyklą, t. y. per nerakintus vartelius patekęs į metaline tvora aptvertą paukščių laikymo aptvarą, pagrobė keturias bendros 200 Lt vertės žąsis (baudžiamoji byla Nr. 1-6134/2004). Tokia teismų praktika yra teisinga, nes saugoma teritorija nebūtinai turi būti nuolatos prižiūrima, būtinai užrakinama ar pan. Tvora aptverta ar kitu būdu apsaugota teritorija pripažįstama saugoma, nes joje laikomas turtas dėl savo išskirtinių savybių (gyvasties) uždarose teritorijose laikomas šio turto saugumo sumetimais ir šio požymio pakanka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam požymiui inkriminuoti. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu A. A. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 310 straipsnį nuteistas už tai, kad nuo 2004 m. birželio 5 iki 12 d. iš A. B. įmonei priklausančios žvėrelių fermos pagrobė 306 vnt. audinių žvėrelių jauniklių, padarydamas 4632,84 Lt turtinę žalą; sudėjęs žvėrelius į vielinius narvus, panardino juos į vandenį, dėl to žvėreliai žuvo (baudžiamoji byla Nr. 1-252-03/2004). Šiuo atveju įsibrovimas neinkriminuotas dėl to, kad kaltininkas saugomoje teritorijoje dirbo ir patekimas jam, kaip darbuotojui, buvo laisvas. Utenos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu D. B. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužės 20 d. , būdamas V. G. namuose, pagrobė Daugailių pagrindinei mokyklai priklausančius elektrinius vargonėlius ,,Yamaha PSR-270“ už 1275 Lt. Byloje nustatyta, kad D. B. į patalpą įėjo neturėdamas tikslo pagrobti svetimą turtą, todėl jam pagrįstai neinkriminuotas įsibrovimas. Nusikalstamas sumanymas kaltininkui kilo jau būnant namuose ir pastebėjus, kad nėra šeimininkų, todėl veika teisingai kvalifikuota kaip paprasta vagystė. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu A. L. (nepilnametis) nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. kovo 27 d. iš B. F. sodyboje stovėjusių traktorių bei metalinės talpyklos pagrobė 260 l dyzelinio kuro už 520 Lt. Be to, A. L. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad iš savo motinai priklausančio garažo slapta pagrobė 500 Lt vertės suvirinimo aparatą (baudžiamoji byla Nr. N-1-268-04/2004). Talpyklos, į kurias patekti yra sudėtingiau (kuro bakai, cisternos ir pan. ), atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos saugyklos požymius, todėl veika, kai turtas pagrobiamas iš tokių talpyklų, turėtų būti kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą. Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu R. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2000 m. gruodžio 29 d. , būdamas girtas, pro neužrakintas duris įsibrovė į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus pastate esantį kabinetą ir iš jo pagrobė J. N. turto už 380 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-27-07/2004). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 3 d. nuosprendžiu L. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus respublikinėje universitetinėje ligoninėje įsibrovė į ligoninės personalo kambarį bei pasikėsino pagrobti V. P. 245 Lt vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas ligoninės personalo (baudžiamoji byla Nr. 1-48-14/2004). Tam tikros patalpos paprastai būna nerakinamos ir patekti į jas fiziškai galima laisvai (nerakintos durys, priimami asmenys), tačiau BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytam įsibrovimo požymiui konstatuoti svarbu tai, kad patekimas į šias patalpas pašaliniams asmenims yra apribotas (t. y. į jas negalima patekti tais atvejais, kai jose nėra aptarnaujančio personalo, arba laisvai patekti į jas leidžiama tik tam tikros kategorijos asmenims (dirbančiam personalui ar pan. ). Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. sausio 26 d. nuosprendžiu T. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalis). T. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2004 m. sausio 23 d. girtas pasikėsino pagrobti svetimą turtą – T. L. automobilyje buvusį grotuvą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų (baudžiamoji byla Nr. 2-27-1/2004). Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu A. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad kartu su K. J. ir nepilnamečiu R. B. 2003 m. liepos 25 d. , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia išdaužė P. K. automobilio „Ford Escort“ vairuotojo durelių bei galinį stiklus, sugadino priekinį skydą, užvedimo spynelę bei pagrobė salone buvusius daiktus (baudžiamoji byla Nr. 1-1042/2004). S-dartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan. ), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą ir turi būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kitas pavyzdys iliustruoja teisingą teismų praktiką šios kategorijos bylose. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 11 d. nuosprendžiu T. M. ir T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleisti ir baudžiamoji byla nutraukta susitaikius su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalis). T. M. ir T. M. buvo kaltinami tuo, kad turėdami vieningą tyčią iš S. S. automobilio pagrobė nukentėjusiojo turto už 177 Lt, taip pat tuo, kad turėdami vieningą tyčią ir tęsdami nusikalstamą veiką iš A. S. automobilio, įsibrovę į saugyklą, slapta pagrobė nukentėjusiojo daiktų už 640 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-92-5/2004). Trakų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu V. V. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 19 d. iš J. N. automobilio nerakintos bagažinės pagrobė J. N. turto už 150 Lt. Taip pat V. V. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 29 d. iš D. Ž. automobilio salono, dviem atsuktuvais išdaužęs kairės pusės galinį stiklą, pagrobė D. Ž. turto už 170 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-139-01/2004). Pastaruoju atveju kaltininko veikos turėjo būti kvalifikuotos skirtingai – kaip įsibrovimas į saugyklą (turto pagrobimas iš automobilio salono išdaužus stiklą) ir kaip baudžiamasis nusižengimas (vagystė iš nerakintos bagažinės). Gali pasitaikyti atvejų, kada darant vagystę veika atitinka ne vieną, o kelis kvalifikuojančius požymius ir šie privalo būti nurodomi nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu A. S. , D. G. ir V. S. nuteisti pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad bendrininkų grupe pagrobė svetimą turtą įsibraudami į patalpą – „Topo centro“ parduotuvę; išdaužę durų stiklą pateko į parduotuvės patalpas ir pagrobė svetimą turtą, o D. G. tuo pačiu metu parduotuvėje išdaužė du vitrinos stiklus ir iš ten taip pat pagrobė svetimą turtą (baudžiamoji byla Nr. 1-406-02/04). Pažymėtina, kad šiuo atveju vagystė įvykdyta ne tik įsibraunant į patalpą – „Topo centro“ parduotuvę, bet taip pat ir į saugyklą – parduotuvėje buvusią rakinamą vitriną, todėl, nepaisant to, kad iš esmės tai veikos kvalifikacijos nekeičia, svarbu nurodyti abu šiuos kvalifikuojančius požymius nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Kišenvagystė Šio kvalifikuojančio požymio išaiškinimas pateikiamas Nutarimo 17 punkte. Teismai ne visada teisingai supranta šio vagystę kvalifikuojančio požymio esmę, todėl pasitaiko klaidų kvalifikuojant tokias veikas. Kišenvagystės esmė yra ta, kad ji pavojingesnė už paprastą vagystę, nes tokiam nusikaltimui padaryti reikia patirties ir įgūdžių, kad viešoje vietoje pavyktų pagrobti svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio. Kita svarbi aplinkybė, susijusi su pirmiau nurodyta yra ta, kad išvardyti daiktai turi būti fiziškai kartu su asmeniu (jo turimi su savimi, esantys tiesiogiai pas jį). Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 22 d. nuosprendžiu J. G. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 21 d. kapinėse iš S. S. rankinės pagrobė piniginę, padarydamas nukentėjusiajai 320 Lt turtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą kasacine tvarka, nuosprendį pakeitė ir nuteistojo J. G. veiką perkvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, konstatavęs, kad kaip kišenvagystė kvalifikuojamas tik toks nusikaltimas, kai jis padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo tiesiogiai turi (pvz. , ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ir pan. ) (baudžiamoji byla Nr. 2K-364/2005). Iš faktinių bylos duomenų matyti, kad rankinė, iš kurios J. G. pagrobė piniginę, buvo padėta ant kapo šalia paminklo, tuo tarpu nukentėjusioji tuo metu buvo nuėjusi prie kito kapo, todėl nuteistojo atlikti veiksmai neatitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos kišenvagystės sudėties. Teisingai kvalifikuota veika yra šiame pavyzdyje. Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu A. R. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį nuteistas už tai, kad 2004 m. rugpjūčio 11 d. turgavietėje iš piniginės, buvusios ant prekystalio, pagrobė R. B. priklausančius 300 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-268-03/2004). Minėta, kad esminis kišenvagystės požymis yra grobiamo turto buvimas tiesiogiai pas tam tikrą asmenį. Dėl to kaip kišenvagystė turėtų būti kvalifikuota kitame pavyzdyje aptariama veika, nes turtas (šiuo atveju piniginės) pagrobtas iš nukentėjusiosios marškinių, kuriais ji vilkėjo, kišenės. Vis dėlto teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį dėl T. Z. turto vagystės, nes nusikalstamos veikos padarymo metu (2003 m. birželio 29 d. ) įstatymas, kuriame nustatytas kišenvagystę kvalifikuojantis požymis, dar negaliojo. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. kovo 31 d. nuosprendžiu S. I. ir A. Š. pagal BK 178 straipsnio 4 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. I. ir A. Š. buvo kaltinami tuo, kad troleibuse iš keleivės T. Z. marškinių kišenės pagrobė dvi 22 Lt vertės pinigines ir jose buvusius 148 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-9-13/2004). Pirmosios instancijos teismas pagal byloje surinktus įrodymus nustatė, kad piniginių su jose buvusiais pinigais bendra vertė 62 Lt, t. y. iš T. Z. pagrobto turto vertė neviršija 1 MGL, o tokia veika, kai nėra kvalifikuojančių požymių, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia. Nešaunamojo ginklo, peilio, kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto, šaunamojo ginklo ir sprogmens panaudojimas Teismų praktikos išaiškinimas dėl šių plėšimą kvalifikuojančių požymių pateikiamas Nutarimo 18 punkte. Kvalifikuodami veikas, kai plėšimo metu panaudojamas šaunamasis, nešaunamasis ginklas ar sprogmuo, teismai vadovaujasi 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu bei 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymu nustatydami, ar nusikaltimo įrankis priskirtinas minėtoms ginklų kategorijoms. Tačiau šiuose įstatymuose pateikiamos šaunamojo, nešaunamojo ginklo sąvokos negali būti tiesiogiai tapatinamos su plėšimo dispozicijoje numatytais požymiais, nes plėšimo dispozicija nėra blanketinė – nurodytų įstatymų tikslas yra ginklų, šaudmenų ir sprogmenų teisinės kontrolės bei apyvartos organizavimas, todėl pagal šiuos įstatymus ginklams priskiriamos ir pagrindinės ginklų dalys, atliekančios jų funkcijas. Teismai laikosi teisingos praktikos nusikaltimo įrankių priskyrimą šaunamųjų, nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai nustatydami remiantis eksperto ar specialisto išvada. Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nuosprendžiu K. A. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2003 m. lapkričio 28 d. , apsvaigęs nuo alkoholio, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą panaudojant fizinį smurtą, tyčia beisbolo lazda smogė V. J. Č. dešimt kartų į galvą, taip padarydamas nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą dėl savanaudiškų paskatų, nuimdamas nuo peties pagrobė 5 Lt vertės V. J. Č. rankinę (baudžiamoji byla Nr. 1-188/2004). Beisbolo lazda šiuo atveju (jei pasiimta plėšimo tikslu) atitinka specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto požymį ir veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu M. P. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su D. P. 2003 m. gegužės 26 d. , turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, užpuolė R. S. ir M. P. grasindami suvenyriniu peiliuku panaudoti fizinį smurtą, D. P. pritariant dėl galimo smurto panaudojimo, pagrobė A. S. priklausantį mobilųjį telefoną (baudžiamoji byla Nr. 1-116/2004). Kvalifikuojant veiką nepakanka konstatuoti, kad darant nusikalstamą veiką buvo panaudotas ,,suvenyrinis“ ar kitoks įrankis (priemonė). Tokiais atvejais teismai turi nustatyti, plėšimo metu naudojamu įrankiu gali būti pakenkta žmogaus sveikatai ar gyvybei, ar ne. Specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas gali būti ir bet koks pagal savo prigimtį ir įprastinę paskirtį nekenksmingas daiktas, tačiau dėl tam tikrų esamų savybių arba kai kurių pakeitimų tuo konkrečiu atveju pavojingas sveikatai (pvz. , labai užaštrintas šaukštelis, kuriuo galima įdurti ar net įpjauti). Pripažinus, kad tam tikras panaudotas daiktas atitinka specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto požymį, jo panaudojimas inkriminuotinas visiems darant nusikalstamą veiką dalyvavusiems asmenims (jei jie apie tai žinojo). Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004 m. vasario 13 d. nuosprendžiu J. G. ir J. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2003 m. spalio 12 d. , apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, prie degalinės užpuolė A. V. , panaudojo prieš ją fizinį smurtą, po to J. G. , prikišęs nukentėjusiajai prie kaklo savadarbį daiktą – užaštrintą šaukštelį ir taip sukeldamas jai fizinį skausmą, atėmęs galimybę priešintis, apieškojo nukentėjusiąją ir pagrobė jos turto už 388,25 Lt (baudžiamoji byla Nr. 1-20-07/2004). Vilniaus apygardos teismo 2004 m. sausio 28 d. nuosprendžiu J. Š. ir E. D. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad 2003 m. lapkričio 21 d. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, keleivinio transporto stotelėje E. D. ranka sudavė J. J. į pakaušį, užlaužė jo ranką, o J. Š. tikrino J. J. kišenes, po to abu parvertė nukentėjusįjį ant žemės, J. Š. suėmė jį už kaklo ir spaudė prie žemės, taip sukeldama nukentėjusiajam fizinį skausmą, o E. D. tikrino jo kišenes, grasino peiliu papjauti, abu tempė nukentėjusįjį į tamsesnę vietą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad peilis tiesiogiai nebuvo panaudotas, todėl veika nesudaro BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties (baudžiamoji byla Nr. 11-159/04). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu E. D. ir J. Š. nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, kad grasinimas peiliu ir yra peilio panaudojimas (baudžiamoji byla Nr. 1A-323/2004). Kvalifikuodami veikas, kuriose plėšimo metu buvo panaudoti nusikaltimo įrankiai, teismai laikosi teisingos praktikos dėl peilio, nešaunamojo, šaunamojo ginklo, sprogmens ar kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto panaudojimo, tokiu veiksmu pripažindami ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginį panaudojimą, bet ir grasinimą turimu ginklu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis. Tauragės rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 28 d. nuosprendžiu G. G. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2004 m. birželio 29 d. užpuolė automobilyje sėdėjusį D. K. , panaudojo prieš jį fizinį smurtą bei grasino tuoj jį panaudoti, t. y. atsisėdęs šalia ranka nulenkė D. K. galvą žemyn, liepdamas jos nekelti ir nejudinti, kita ranka prie D. K. prikišo peilį, taip atimdamas galimybę priešintis, ir plėšimo būdu pagrobė įvairaus D. K. turto už 442,40 Lt (baudžiamoji byla Nr. 2K-408/2004). Peilio, ginklo ar kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto turėjimas, grasinant juo ar akivaizdžiai demonstruojant ir taip padidinant nukentėjusiojo baimę, atitinka šį kvalifikuojantį požymį (panaudojimą). Tačiau grasinimas smurtu, peiliu ar smurto panaudojimas neteisingai traktuojami kaip atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Tai atskiras veiką kvalifikuojantis požymis, kurį apibrėžia kiti kaltininko atliekami veiksmai (surišimas, prispaudimas ir t. t. ), todėl jis netapatintinas su smurto ar kokio nors įrankio panaudojimu ar grasinimais juos panaudoti (nors tam tikrais atvejais kaltininko veiksmai gali atitikti abu kvalifikuojančius požymius (pvz. , sumušė, po to surišo). Labai svarbu tinkamai išaiškinti ir bendrininkų veikos (-ų) subjektyviąją pusę dėl atitinkamo įrankio panaudojimo darant plėšimą. Pažymėtina, kad įrankio, sudarančio kvalifikuojantį požymį, turėjimas yra inkriminuojamas ir asmenims, kurie patys ginklo ar kito įrankio neturėjo, tačiau pritarė jo panaudojimui arba, jei ir nepritarė, bet matydami (suvokdami), kad veika vykdoma panaudojant atitinkamą įrankį, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus. Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. liepos 9 d. nuosprendžiu Ž. V. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su A. K. prie parduotuvės pastūmė F. L. ir, šiam nugriuvus, pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, jo dėklą, pinigų bei „H-sabanko“ mokėjimo kortelę. Tada A. K. , pridėjęs prie F. L. kaklo peilį, pareikalavo pasakyti mokėjimo kortelės PIN kodą (baudžiamoji byla Nr. 2K-314/2005). Akivaizdu, kad peilį naudojo tik vienas asmuo, be to, iš bylos faktinių duomenų matyti, kad Ž. V. apie peilio būsimą panaudojimą iš pradžių nieko nežinojo ir tam nepritarė, vis dėlto teismai teisingai inkriminavo šį kvalifikuojantį požymį ir Ž. V. , nes šis, nors ir iš karto nepritaręs tokiam bendrininko veiksmui, toliau tęsė savo nusikalstamus veiksmus, o vėliau pasidalijo mokėjimo instrumentu iš sąskaitos paimtus pinigus. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį už tai, kad, veikdamas su G. S. , turėdamas tikslą panaudojant šaunamąjį ginklą plėšimo būdu užvaldyti S. K. turtą, 2003 m. vasario 20 d. automobilyje, G. S. peržengus susitarimo su A. K. ribas, iššovus du šūvius S. K. į galvą ir šiam mirus, užvaldė svetimo turto už 5190 Lt (baudžiamoji byla Nr. 2K-544/2004). Kadangi bylos duomenimis buvo įrodyta, kad G. S. peržengė susitarimo, kuriam A. K. nepritarė, ribas, tai A. K. veika kvalifikuota tik pagal veiksmus, kuriuos jis pats konkrečiai atliko ir kuriems pritarė – šaunamojo ginklo panaudojimas jam inkriminuotas todėl, kad apie ginklo turėjimą ir grasinimą juo A. K. žinojo. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu S. Ū. nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m. liepos 10 d. , veikdama su K. U. ir D. J. , žinodama, kad šie ketindami apiplėšti lauks Ž. T. prie Nevėžio upės, kad Ž. T. nepažįsta Kėdainių miesto, taip pat žinodama apie ketinimą jį apiplėšti, įkalbėjo Ž. T. į autobusų stotį eiti palei upę ir taip atviliojo jį į šalia esančią odos gamyklą, kur jo laukė K. U. ir D. J. , kurie, turėdami tikslą jį apiplėšti, panaudojo fizinį ir psichinį smurtą, užlaužė rankas, taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, grasindami šunimi ir taip atimdami galimybę nukentėjusiajam priešintis, užvaldė turto už 295 Lt (baudžiamoji byla Nr. 2K-409/2005). Šiame pavyzdyje aptarta veika turėjo būti kvalifikuota ne pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, o pagal 2 dalį kaip padaryta panaudojant specialiai žmogui žaloti pritaikytą įrankį, nes juo pripažįstamas ir šuo, galintis padaryti asmeniui (jo sveikatai) didelę žalą. Iš aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų kaltininkų veiksmų matyti, kad teismas grasinimą šunimi nepagrįstai pripažino galimybės nukentėjusiajam priešintis atėmimu (perteklinis požymis). Išvados ir pasiūlymai Teismų praktikos, taikant naujojo Baudžiamojo kodekso, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d. , 178 ir 180 straipsnių nuostatas, apibendrinimas parodė, kad teismai šias nuostatas paprastai tinkamai aiškina ir taiko, tačiau yra ir klaidų. Siekiant suvienodinti teismų praktiką vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose bei pašalinti išryškėjusias įstatymo taikymo problemas, siūloma teismų praktikos apibendrinimo apžvalgą apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senate ir ją patvirtinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
3127: Svečiai