Paieška : Teismų praktika Civilinių bylų skyriaus konsultacijosCivilinių bylų skyriauskonsultacijos Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#3217: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinių bylų skyriaus konsultacijos
Civilinių bylų skyriaus
konsultacijos


Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo Ci­vi­li­nių by­lų sky­rius,
va­do­vau­da­ma­sis Lie­tu­vos Res­pub­li­kos teis­mų įsta­ty­mo
23 straips­nio 2 da­lies 3 punk­tu ir Lie­tu­vos Aukš­čiau­sio­jo
Teis­mo sta­tu­to 1 straips­nio 3 da­lies 3 punk­tu, kon­sul­tuo­ja:

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio ko­dek­so,
Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-123                                                                                                               2005 m. va­sa­rio 10 d.

Klau­si­mas. Ar fi­zi­nis as­muo, ku­rį pra­šo­ma pri­pa­žin­ti
ne­veiks­niu, yra da­ly­vau­jan­tis by­lo­je as­muo (CPK 37 straips­nis)?
Ko­kias tei­ses ir pa­rei­gas jis tu­ri to­kio­je by­lo­je, ko­kia jo pro­ce­si­nė
pa­dė­tis? Ar jam rei­ka­lin­ga iš­siųs­ti pro­ce­si­nius do­ku­men­tus kaip da­ly­vau­jan­čiam
by­lo­je as­me­niui iki ne­at­lik­ta teis­mo psi­chiat­ri­nė eks­per­ti­zė ir
ne­gau­tas at­sa­ky­mas, kad jam dėl svei­ka­tos būk­lės ga­li­ma teik­ti pro­ce­si­nius
do­ku­men­tus ir kvies­ti į teis­mo po­sė­dį? Ar teis­mas, ga­vęs as­mens, ku­rį
pra­šo­ma pri­pa­žin­ti ne­veiks­niu, at­ski­ruo­sius skun­dus, pra­šy­mus dėl
nu­ša­li­ni­mų, ki­tus pra­šy­mus, tu­ri juos pri­im­ti ir nag­ri­nė­ti iki bus
gau­tas eks­per­ti­zės ak­tas dėl jo psi­chi­nės svei­ka­tos būk­lės? Ko­kio­je
pro­ce­si­nė­je pa­dė­ty­je yra as­muo, ku­rį pra­šo­ma pri­pa­žin­ti ne­veiks­niu,
jei­gu teis­mas pri­pa­žįs­ta, kad bū­ti­na jį ap­klaus­ti (CPK
467 straips­nio 2 da­lis)? Ko­kias tei­ses ir pa­rei­gas tu­ri šis ap­klau­sia­mas
as­muo?
Kon­sul­ta­ci­ja. By­los dėl fi­zi­nio as­mens pri­pa­ži­ni­mo
ne­veiks­niu nag­ri­nė­ja­mos ypa­tin­go­sios tei­se­nos tvar­ka (CPK
442 straips­nio 3 punk­tas). Ypa­tin­go­sios tei­se­nos by­lo­se da­ly­vau­jan­tys
as­me­nys yra pa­reiš­kė­jas ir su­in­te­re­suo­ti as­me­nys (CPK
443 straips­nio 3, 4 da­lys). Jie tu­ri vi­sas ša­lių tei­ses ir pa­rei­gas,
iš­sky­rus CPK nu­ma­ty­tas iš­im­tis (CPK 42 straips­nio 4 da­lis).
D-y­vau­jan­tis by­lo­je as­muo taip pat yra as­muo, ku­rį pra­šo­ma pri­pa­žin­ti
ne­veiks­niu (CPK 464 straips­nio 1 da­lis), to­dėl jis tu­ri vi­sas
su­in­te­re­suo­to as­mens tei­ses, tarp jų ir tei­sę bū­ti tin­ka­mai in­for­muo­tam
apie by­los nag­ri­nė­ji­mo vie­tą ir lai­ką, pa­teik­ti pra­šy­mus, pa­reikš­ti
nu­ša­li­ni­mą by­lą nag­ri­nė­jan­čiam tei­sė­jui ir ki­tas. Įsta­ty­me taip
pat ne­nu­ma­ty­tas as­mens, ku­rį pra­šo­ma pri­pa­žin­ti ne­veiks­niu, tei­sės
į ape­lia­ci­ją ri­bo­ji­mas, to­dėl jis tu­ri tei­sę pa­duo­ti tiek ape­lia­ci­nį
(CPK 468 straips­nio 5 da­lis), tiek ir at­ski­rą­jį skun­dą (CPK
338, 305 straips­niai, 334 straips­nio 1 da­lis).
Pa­žy­mė­ti­na, kad fi­zi­nis as­muo ne­ten­ka veiks­nu­mo nuo
teis­mo spren­di­mo, ku­riuo jis pri­pa­žin­tas ne­veiks­nus, įsi­tei­sė­ji­mo
(CK 2. 10 straips­nio 1 da­lis, CPK 468 straips­nio 1, 4 da­lys,
279 straips­nio 1 da­lis), bet ne nuo teis­mo psi­chiat­ri­nės eks­per­ti­zės
at­li­ki­mo mo­men­to. Dėl to, kaip jau mi­nė­ta, šis as­muo sa­vo pro­ce­si­ne
pa­dė­ti­mi ir tu­ri­mo­mis pro­ce­si­nė­mis tei­sė­mis nuo ki­tų da­ly­vau­jan­čių
by­lo­je as­me­nų ne­si­ski­ria. Tai reiš­kia, kad šio as­mens ne­at­vy­ki­mas
į teis­mo po­sė­dį ne­kliu­do teis­mui nag­ri­nė­ti by­lą dėl jo pri­pa­ži­ni­mo
ne­veiks­niu (CPK 443 straips­nio 5 da­lis), ta­čiau tais at­ve­jais,
kai teis­mas šio as­mens da­ly­va­vi­mą pri­pa­žįs­ta bū­ti­nu dėl to, kad jį
rei­kia ap­klaus­ti ar at­lik­ti ki­tus pro­ce­si­nius veiks­mus (CPK
467 straips­nio 2 da­lis), at­si­ran­da šio as­mens pa­rei­ga da­ly­vau­ti
teis­mo po­sė­dy­je. Jei­gu as­muo, ku­rį pra­šo­ma pri­pa­žin­ti ne­veiks­niu,
ne­at­vyks­ta į teis­mo po­sė­dį, ven­gia teis­mo psi­chiat­ri­nės eks­per­ti­zės,
teis­mas ga­li im­tis CPK 467 straips­nio 2, 3 da­ly­se nu­ma­ty­tų
prie­mo­nių šiam as­me­niui at­ves­din­ti ar pri­vers­ti­nai nu­siųs­ti jį am­bu­la­to­ri­nei
(sta­cio­na­ri­nei) teis­mo psi­chiat­ri­nei eks­per­ti­zei at­lik­ti.

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so,
Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo nor­mų tai­ky­mo

A3-124                                                                                                                2005 m. va­sa­rio 17 d.

Klau­si­mas. Apy­gar­dos teis­me nag­ri­nė­ja­ma tur­ti­nio
po­bū­džio ci­vi­li­nė by­la ke­liems at­sa­ko­vams. By­lo­je nag­ri­nė­ji­mo
me­tu ki­tas tos pa­čios apy­gar­dos teis­mo tei­sė­jas vie­nam iš at­sa­ko­vų
iš­ke­lia ban­kro­to by­lą. Ar to­kiu at­ve­ju by­la tu­ri bū­ti stab­do­ma ir
per­duo­da­ma pri­jun­gi­mui prie ban­kro­to by­los ją nag­ri­nė­jan­čiam tei­sė­jui,
ar by­lą tu­ri baig­ti nag­ri­nė­ti ją pra­dė­jęs nag­ri­nė­ti tei­sė­jas?
Kon­sul­ta­ci­ja. Kai vie­na­me apy­lin­kės ar­ba apy­gar­dos
teis­me nag­ri­nė­ja­ma tur­ti­nio po­bū­džio ci­vi­li­nė by­la ke­liems at­sa­ko­vams
ir jos nag­ri­nė­ji­mo me­tu pa­aiš­kė­ja, kad vie­nam iš at­sa­ko­vų ta­me pa­čia­me
ar ki­ta­me apy­gar­dos teis­me yra iš­ke­lia­ma ban­kro­to by­la, tai, pri­klau­so­mai
nuo at­sa­ko­vų pro­ce­si­nio ben­dri­nin­ka­vi­mo for­mos, tu­ri bū­ti at­lie­ka­mi
to­kie pro­ce­si­niai veiks­mai: a) kai at­sa­ko­vų pro­ce­si­nis ben­dri­nin­ka­vi­mas
yra fa­kul­ta­ty­vus (CPK 43 straips­nio 1 da­lies 2 punk­tas),
nag­ri­nė­jan­tis by­lą teis­mas tu­ri iš­skir­ti ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą at­sa­ko­vui,
ku­riam iš­kel­ta ban­kro­to by­la, į at­ski­rą by­lą, šią by­lą su­stab­dy­ti
ir ją per­duo­ti ban­kro­to by­lą iš­kė­lu­siam teis­mui (CPK 136 straips­nio 3
da­lis, 163 straips­nio 5 punk­tas, 2001 m. ko­vo 20 d. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo
15 straips­nio 2 da­lis), o ieš­ko­vo rei­ka­la­vi­mą ki­tiems at­sa­ko­vams tu­ri
iš­nag­ri­nė­ti iš es­mės; b) kai at­sa­ko­vų pro­ce­si­nis ben­dri­nin­ka­vi­mas
yra pri­va­lo­mas (CPK 43 straips­nio 1 da­lies 1 punk­tas), pvz. , so­li­da­rio­sios
prie­vo­lės at­ve­ju, tu­ri bū­ti su­stab­do­ma ir ban­kro­to by­lą iš­kė­lu­siam
teis­mui per­duo­da­ma vi­sa by­la (CPK 163 straips­nio 5 punk­tas, Įmo­nių ban­kro­to
įsta­ty­mo 15 straips­nio 2 da­lis).
Abiem nu­ro­dy­tais at­ve­jais ban­kro­to by­lą iš­kė­lęs teis­mas
pa­gal CPK 163 straips­nio 5 punk­tą, Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo
15 straips­nio 2 da­lį jam per­duo­tą by­lą at­nau­ji­na ir iš­spren­džia
iš es­mės pa­gal CPK gin­čo tei­se­nos tai­syk­les pri­im­da­mas spren­di­mą.
Pri­im­to ir įsi­tei­sė­ju­sio teis­mo spren­di­mo pa­grin­du ban­kro­to by­lą
nag­ri­nė­jan­tis teis­mas nu­tar­ti­mi iš­spren­džia kre­di­to­riaus rei­ka­la­vi­mo
pa­tvir­ti­ni­mo klau­si­mą (Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 26 straips­nis).
Klau­si­mas. Ar ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės ad­mi­nist­ra­to­riui
yra su­teik­ta tei­sė reikš­ti ieš­ki­nį dėl ban­kro­to by­los iš­kė­li­mo įmo­nės
sko­li­nin­kui, jei­gu: a) iš sko­li­nin­ko įmo­nei įsi­sko­li­ni­mas nė­ra pri­teis­tas;
b) iš sko­li­nin­ko ban­kru­tuo­jan­ti įmo­nė įsi­sko­li­ni­mą jau yra pri­si­tei­su­si?
Jei­gu to­kia tei­sė yra su­teik­ta, ko­kia­me teis­me tu­ri bū­ti nag­ri­nė­ja­mas
ieš­ki­nys: pa­gal at­sa­ko­vo bu­vei­nę (Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo
5 straips­nio 3 da­lis) ar ieš­ko­vo ban­kro­to by­lą nag­ri­nė­jan­čia­me
teis­me (Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 14 straips­nio 3 da­lis)?
Kon­sul­ta­ci­ja. Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mas ne­drau­džia
ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės ad­mi­nist­ra­to­riui pa­duo­ti teis­mui pa­reiš­ki­mą
dėl ban­kro­to by­los iš­kė­li­mo ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės sko­li­nin­kui.
Pa­gal Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 14 straips­nio 3 da­lį ban­kru­tuo­jan­čios
įmo­nės ad­mi­nist­ra­to­riaus rei­ka­la­vi­mai ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės
sko­li­nin­kams nag­ri­nė­ja­mi ban­kro­to by­lą nag­ri­nė­jan­čia­me teis­me.
Tuo tar­pu Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 5 straips­nio 3 da­ly­je nu­sta­ty­ta,
kad pa­reiš­ki­mai dėl ban­kro­to by­los iš­kė­li­mo įmo­nei pa­tei­kia­mi tam
apy­gar­dos teis­mui, ku­rio veik­los te­ri­to­ri­jo­je yra įmo­nės bu­vei­nė.
Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 5 straips­nio 3 da­lies nuo­sta­ta yra
spe­cia­lio­ji Įmo­nių ban­kro­to įsta­ty­mo 14 straips­nio 3 da­lies
at­žvil­giu, to­dėl ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės ad­mi­nist­ra­to­rius pa­reiš­ki­mą
dėl ban­kro­to by­los iš­kė­li­mo ban­kru­tuo­jan­čios įmo­nės sko­li­nin­kui
tu­ri pa­teik­ti vie­to­vės, ku­rio­je yra įmo­nės bu­vei­nė, apy­gar­dos teis­mui
(lex spe­cia­lis de­ro­gat ge­ne­ra­li).

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-125                                                                                                                2005 m. va­sa­rio 24 d.

Klau­si­mas. Ar darb­da­vys, ap­skai­čiuo­da­mas dar­buo­to­jui,
ku­ris bu­vo ap­draus­tas pri­va­lo­muo­ju so­cia­li­niu drau­di­mu, ža­los at­ly­gi­ni­mą
dėl ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be, pri­va­lo į at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­dį
įskai­ty­ti ir jam mo­ka­mą pa­gal Vals­ty­bi­no so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mą
so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­ką, t. y. in­va­li­du­mo pen­si­ją dėl su­ža­lo­ji­mo
dar­be?
Kon­sul­ta­ci­ja. Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo
įsta­ty­mo 11 straips­ny­je yra iš­var­dy­tos so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kos.
Tai - Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų įsta­ty­me, Li­gos ir
mo­ti­nys­tės so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me, Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų
dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me bei Ne­dar­bo
so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­me nu­ma­ty­tos iš­mo­kos. Vi­sos šios iš­mo­kos,
svei­ka­tos su­ža­lo­ji­mo ar gy­vy­bės at­ėmi­mo at­ve­ju mo­ka­mos nu­ken­tė­ju­sia­jam,
ku­rio svei­ka­ta ar gy­vy­bė bu­vo ap­draus­ta pri­va­lo­muo­ju so­cia­li­niu
drau­di­mu, yra įskai­to­mos į at­ly­gin­ti­ną ža­lą (CK 6. 290 straips­nio
1 da­lis).
Pa­gal Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų
so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mą ap­draus­ta­jam dėl drau­di­mi­nio įvy­kio
ne­te­ku­siam da­lies ar vi­so dar­bin­gu­mo mo­ka­mos to­kios drau­di­mo iš­mo­kos:
li­gos pa­šal­pa, ne­tek­to dar­bin­gu­mo vien­kar­ti­nė kom­pen­sa­ci­ja, ne­tek­to
dar­bin­gu­mo pe­ri­odi­nė kom­pen­sa­ci­ja. Jei­gu nu­ken­tė­ju­sy­sis, ku­rio
svei­ka­ta ar gy­vy­bė bu­vo ap­draus­ta pri­va­lo­muo­ju so­cia­li­niu drau­di­mu,
bu­vo su­ža­lo­tas dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be ar ne­te­ko da­lies
ar vi­so dar­bin­gu­mo dėl pro­fe­si­nės li­gos, jam yra ski­ria­ma vie­na iš
šių iš­mo­kų. Pa­skir­ta pa­gal mi­nė­tą įsta­ty­mą vie­na iš so­cia­li­nio
drau­di­mo iš­mo­kų tu­ri bū­ti įskai­to­ma į at­ly­gin­ti­nos ža­los dy­dį.
CK 6. 263 straips­ny­je yra su­for­mu­luo­tos pa­grin­di­nės
de­lik­ti­nės ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės tai­syk­lės. Šio straips­nio
2 da­ly­je yra nu­sta­ty­tas vi­siš­ko nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pas,
iš­reiš­kian­tis ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės kom­pen­sa­vi­mo funk­ci­jos es­mę:
tai­kant ci­vi­li­nę at­sa­ko­my­bę, sie­kia­ma kom­pen­suo­ti nu­ken­tė­ju­sio­jo
tur­ti­nius pra­ra­di­mus, sie­kia­ma grą­žin­ti nu­ken­tė­ju­sį­jį į to­kią
tur­ti­nę pa­dė­tį, ko­kia bū­tų ne­pa­da­rius ža­los. To­kiais at­ve­jais, kai
pa­skir­ta so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­ka ne­vi­siš­kai pa­den­gia at­si­ra­du­sią
ža­lą, va­do­vau­jan­tis vi­siš­ko nuos­to­lių at­ly­gi­ni­mo prin­ci­pu, li­ku­sią
ža­los da­lį tu­ri at­ly­gin­ti už ža­lą at­sa­kin­gas as­muo ben­drai­siais pa­grin­dais.
Tai­gi jei­gu dar­buo­to­jas bu­vo su­ža­lo­tas dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo
dar­be dėl darb­da­vio kal­tės ar ne­te­ko da­lies ar vi­so dar­bin­gu­mo dėl
pro­fe­si­nės li­gos ir jam pa­skir­ta so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­ka (in­va­li­du­mo
pen­si­ja dėl su­ža­lo­ji­mo dar­be) vi­siš­kai ne­at­ly­gi­na pa­tir­tos ža­los,
li­ku­sią da­lį ben­drai­siais pa­grin­dais tu­ri at­ly­gin­ti darb­da­vys.

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-126                                                                                                              2005 m.
ba­lan­džio 14 d.

Klau­si­mas. Kaip tu­ri bū­ti įfor­mi­na­mi pa­ve­di­mai,
kai pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vau­ja sa­vo na­riams dar­bo tei­si­nių san­ty­kių
by­lo­se teis­me (CPK 56 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas,
57 straips­nis)?
Kon­sul­ta­ci­ja. Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo
15 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta, kad pro­fe­si­nės są­jun­gos
at­sto­vau­ja sa­vo na­riams ir įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka gi­na sa­vo na­rių
tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus vals­ty­bės or­ga­nuo­se. Vyk­dy­da­mos šią
nuo­sta­tą, pro­fe­si­nės są­jun­gos sa­vo na­rių tei­ses ir tei­sė­tus in­te­re­sus
ci­vi­li­nė­se by­lo­se teis­me daž­niau­siai gi­na šiais bū­dais: 1) reiš­kia
ieš­ki­nius pro­fe­si­nių są­jun­gų na­rių tei­sėms ir tei­sė­tiems in­te­re­sams
gin­ti (CPK 49 straips­nio 1 da­lis, DK 22 straips­nio 1 da­lies
8 punk­tas, Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo 18 straips­nio
3 da­lis); 2) at­sto­vau­ja pro­fe­si­nės są­jun­gos na­riams – da­ly­vau­jan­tiems
by­lo­je as­me­nims – dar­bo tei­si­nių san­ty­kių by­lo­se (CPK
56 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tas).
Pir­muo­ju at­ve­ju by­lo­je ieš­ko­vas yra pro­fe­si­nė są­jun­ga
(CPK 50 straips­nio 1 da­lis). Jos, kaip ju­ri­di­nio as­mens, at­sto­va­vi­mą
teis­me reg­la­men­tuo­ja CPK 55 straips­nis. Pro­fe­si­nės są­jun­gos by­las
teis­me ga­li ves­ti ne tik jos kom­pe­ten­tin­gi or­ga­nai, bet ir tam įga­lio­tas
pro­fe­si­nės są­jun­gos na­rys (CPK 55 straips­nio 1 da­lis). Įga­lio­ji­mų,
duo­da­mų pro­fe­si­nės są­jun­gos na­riui ar­ba dar­buo­to­jui, tvir­ti­ni­mas
no­ta­ri­ne tvar­ka nė­ra rei­ka­lin­gas (CPK 57 straips­nio 2 da­lis,
CK 2. 140 straips­nis). Juos pa­si­ra­šo pro­fe­si­nės są­jun­gos įsta­tų
(sta­tu­to) įga­lin­ti as­me­nys, be to, ant įga­lio­ji­mo de­da­mas ju­ri­di­nio
as­mens ant­spau­das (CK 2. 140 straips­nis).
Ant­ruo­ju at­ve­ju pro­fe­si­nė są­jun­ga by­lo­je yra sa­vo
na­rio at­sto­vas pa­gal pa­ve­di­mą. Šiuo at­ve­ju pa­grin­das at­sto­va­vi­mo
san­ty­kiams tarp pro­fe­si­nės są­jun­gos ir jos na­rio at­si­ras­ti yra as­mens
na­rys­tė pro­fe­si­nė­je są­jun­go­je, nes pro­fe­si­nė są­jun­ga pa­gal įsta­ty­mą
at­sto­vau­ja sa­vo na­riams (Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo
15 straips­nio 1 da­lis). Dėl to pro­ce­si­nio at­sto­va­vi­mo pa­gal
CPK 56 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tą san­ty­kio bu­vi­mui pa­tvir­tin­ti
pro­fe­si­nės są­jun­gos na­rys ne­pri­va­lo duo­ti pro­fe­si­nei są­jun­gai no­ta­ro
pa­tvir­tin­tą įga­lio­ji­mą. Sis­te­miš­kai aiš­ki­nant CPK 54 straips­nį,
56 straips­nio 1 da­lies 5 punk­tą, 57 straips­nio 1,
2 da­lis, 59 straips­nį, Pro­fe­si­nių są­jun­gų įsta­ty­mo
15 straips­nio 1 da­lį, da­ry­ti­na iš­va­da, kad pro­fe­si­nė są­jun­ga
at­sto­vau­ja sa­vo na­riui be spe­cia­liai at­sto­vau­ti teis­me iš­reikš­to
(žo­džiu ar raš­tu) pa­ve­di­mo (jį at­sto­ja as­mens na­rys­tė pro­fe­si­nė­je
są­jun­go­je). Tai­gi pro­fe­si­nė są­jun­ga ir be spe­cia­liai iš­duo­to įga­lio­ji­mo
tu­ri CPK 59 straips­nio 1 da­ly­je nu­ma­ty­tas tei­ses, o no­ta­ro
pa­tvir­tin­tas įga­lio­ji­mas yra bū­ti­nas tik CPK 59 straips­nio
2 da­ly­je nu­ma­ty­tiems pro­ce­si­niams veiks­mams at­lik­ti. By­lo­je
vi­sais at­ve­jais tu­ri bū­ti pa­teik­ti duo­me­nys, pa­tvir­ti­nan­tys at­sto­vau­ja­mo­jo
na­rys­tę pro­fe­si­nė­je są­jun­go­je. Kai pro­fe­si­nei są­jun­gai at­sto­vau­ja
jos or­ga­nas (pa­vyz­džiui, pir­mi­nin­kas), jis vei­kia pa­gal įsta­tus (sta­tu­tą)
ir jo įga­lio­ji­mai pa­pras­tai ne­pri­va­lo bū­ti pa­pil­do­mai įfor­mi­na­mi,
o teis­mui by­lo­je pa­tei­kia­mi jo (or­ga­no) sta­tu­są ir kom­pe­ten­ci­ją
pa­tvir­ti­nan­tys įro­dy­mai (CPK 55 straips­nio 1 da­lis). Kai pro­fe­si­nei
są­jun­gai at­sto­vau­ja jos na­rys ar dar­buo­to­jas, įga­lio­ji­mai pa­pras­tai
įfor­mi­na­mi pro­fe­si­nės są­jun­gos duo­da­mu įga­lio­ji­mu (CPK
55 straips­nio 1, 2 da­lys, 57 straips­nio 2 da­lis, CK
2. 140 straips­nis). Kai pro­fe­si­nei są­jun­gai at­sto­vau­ja ad­vo­ka­tas
ar ad­vo­ka­to pa­dė­jė­jas, tu­rin­tis jo prak­ti­kai va­do­vau­jan­čio ad­vo­ka­to
ra­šy­ti­nį lei­di­mą at­sto­vau­ti kon­kre­čio­je by­lo­je, pa­ve­di­mai įfor­mi­na­mi
ra­šy­ti­ne su pro­fe­si­ne są­jun­ga su­da­ry­ta su­tar­ti­mi (CPK
57 straips­nio 3 da­lis).

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-127                                                                                                                 2005 m. ge­gu­žės 2 d.

Klau­si­mas. Ar ga­li­ma pri­skir­ti prie iš­lai­dų, su­si­ju­sių
su by­los nag­ri­nė­ji­mu, nu­ma­ty­tų CPK 88 straips­nio 1 da­lies
8 punk­te, pro­ce­si­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo iš­lai­das, su­mo­kė­tas
as­me­nims, vyk­dan­tiems in­di­vi­du­a­lią veik­lą (tei­si­nę veik­lą pa­gal
Eko­no­mi­nės veik­los rū­šių kla­si­fi­ka­to­riaus 74. 11 ko­dą), kai toks
as­muo, kaip mo­kes­čių mo­kė­to­jas įre­gist­ruo­tas mo­kes­čių mo­kė­to­jų re­gist­re,
pa­tei­kia iš­ra­šy­tas PVM są­skai­tas–­fak­tū­ras dėl ap­mo­kė­ji­mo už pro­ce­si­nių
do­ku­men­tų pa­ren­gi­mą?
Kon­sul­ta­ci­ja. Kai pro­ce­si­nius do­ku­men­tus teis­mui
ren­gia as­muo, vyk­dan­tis tei­sė­tą veik­lą (in­di­vi­du­a­lią veik­lą pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio įsta­ty­mo
10 straips­nį; ju­ri­di­nis as­muo, vyk­dan­tis įsta­tuo­se ar ki­tuo­se
do­ku­men­tuo­se nu­ma­ty­tą veik­lą (CK 2. 47 straips­nis), ša­lies tu­rė­tos
iš­lai­dos dėl pro­ce­si­nių do­ku­men­tų ren­gi­mo ga­li bū­ti pri­ski­ria­mos
prie ki­tų bū­ti­nų ir pa­grįs­tų iš­lai­dų, nu­ma­ty­tų CPK 88 straips­nio
1 da­lies 8 punk­te. Teis­mas, nag­ri­nė­da­mas šių iš­lai­dų pri­tei­si­mo
klau­si­mą, tu­ri įver­tin­ti, ar šios iš­lai­dos yra bū­ti­nos ir ra­cio­na­lios,
ar jos pa­grįs­tos by­lo­je esan­čiais ra­šy­ti­niais įro­dy­mais, t. y.
mo­kė­ji­mo do­ku­men­tais (PVM są­skai­to­mis–­fak­tū­ro­mis, kvi­tais ir kt. ).

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio pro­ce­so
ko­dek­so,
Ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be
ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo,
Vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio
drau­di­mo įsta­ty­mo nor­mų tai­ky­mo

A3-128                                                                                                                  2005 m. bir­že­lio 2 d.

Klau­si­mas. CPK 30 straips­nio 6 da­ly­je nu­ma­ty­ta,
kad ieš­ki­nys dėl ža­los, pa­da­ry­tos as­me­nų tur­tui, ga­li bū­ti pa­reiš­kia­mas
pa­gal ieš­ko­vo gy­ve­na­mą­ją vie­tą (bu­vei­nę) ar­ba ža­los pa­da­ry­mo vie­tą.
Ar šio įsta­ty­mo nor­ma tai­ko­ma ci­vi­li­nė­se by­lo­se, ku­rio­se ieš­ko­vai
reiš­kia rei­ka­la­vi­mus drau­di­mo ben­dro­vėms dėl ne­iš­mo­kė­tų drau­di­mo
iš­mo­kų (ieš­ki­niai va­di­na­mi ieš­ki­niais dėl ža­los at­ly­gi­ni­mo, dėl
nuos­to­lių pri­tei­si­mo ir pan. )?
Kon­sul­ta­ci­ja. Ci­vi­li­nė­je by­lo­je dėl drau­di­mo
iš­mo­kų pri­tei­si­mo ieš­ki­nio da­ly­kas yra rei­ka­la­vi­mas vyk­dy­ti drau­di­mo
su­tar­tį, o ne at­ly­gin­ti ža­lą iš de­lik­to, to­dėl by­los teis­min­gu­mui
nu­sta­ty­ti CPK 30 straips­nio 6 da­lis ne­tai­ko­ma.
Ieš­ko­vas pa­si­ren­ka teis­min­gu­mą pa­gal tas CPK
30 straips­nio nuo­sta­tas, ku­rios su­si­ju­sios su su­tar­ti­niais san­ty­kiais.
Pa­vyz­džiui, jei­gu drau­di­mo su­tar­tį su­da­ro ar vyk­do drau­di­ko fi­lia­las,
tai ci­vi­li­nė by­la ga­li bū­ti iš­ke­lia­ma pa­gal drau­di­mo įmo­nės fi­lia­lo
bu­vei­nės vie­tą (CPK 30 straips­nio 3 da­lis); jei­gu drau­di­mo su­tar­ty­je
nu­ro­dy­ta jos įvyk­dy­mo vie­ta, tai ieš­ki­nys ga­li bū­ti pa­reikš­tas pa­gal
su­tar­ties įvyk­dy­mo vie­tą (CPK 30 straips­nio 9 da­lis) ir kt.
Klau­si­mas. Ar ap­skai­čiuo­jant dar­buo­to­jui, ku­ris
bu­vo ap­draus­tas pri­va­lo­muo­ju so­cia­li­niu drau­di­mu, ža­los at­ly­gi­ni­mą
dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo dar­be yra ima­mas jam pri­skai­čiuo­tas dar­bo
už­mo­kes­tis ar fak­tiš­kai į ran­kas iš­mo­kė­tas dar­bo už­mo­kes­tis at­skai­čius
fi­zi­nių as­me­nų pa­ja­mų mo­kes­tį?
Kon­sul­ta­ci­ja. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ne­lai­min­gų
at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo
Nr. VIII-1509 3 straips­nio 2 da­ly­je nu­ro­dy­ta, kad ap­draus­to­jo
as­mens drau­džia­mo­sios pa­ja­mos yra vi­sos pa­ja­mos, nuo ku­rių bu­vo mo­ka­mos
ar­ba tu­rė­jo bū­ti mo­ka­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos
ne­lai­min­gų at­si­ti­ki­mų dar­be so­cia­li­niam drau­di­mui. Pa­gal Lie­tu­vos
Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo
7 straips­nio 1 da­lį ap­draus­tų­jų as­me­nų, nu­ro­dy­tų šio
įsta­ty­mo 4 straips­nio 1 ir 2 da­ly­se, so­cia­li­nio drau­di­mo
įmo­kos skai­čiuo­ja­mos nuo kiek­vie­nam ap­draus­ta­jam as­me­niui ap­skai­čiuo­tos
dar­bo už­mo­kes­čio su­mos, ne ma­žes­nės kaip mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga,
bei su dar­bo san­ty­kiais su­si­ju­sių kom­pen­sa­ci­nio ar ska­ti­na­mo­jo po­bū­džio
iš­mo­kų, nu­sta­ty­tų tei­sės ak­tuo­se ir ko­lek­ty­vi­nė­se su­tar­ty­se,
neat­si­žvel­giant į mo­kė­ji­mo šal­ti­nius. Pa­šal­pos ir ki­tos iš­mo­kos,
pri­klau­san­čios nuo dar­buo­to­jo dar­bo už­mo­kes­čio ir mo­ka­mos iš vals­ty­bi­nio
so­cia­li­nio drau­di­mo fon­do lė­šų, skai­čiuo­ja­mos pa­gal tei­sės ak­tus,
reg­la­men­tuo­jan­čius vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kas (Dar­buo­to­jo
ir vals­ty­bės tar­nau­to­jo vi­du­ti­nio dar­bo už­mo­kes­čio ap­skai­čia­vi­mo
tvar­kos, pa­tvir­tin­tos Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės 2003 m.
ge­gu­žės 27 d. nu­ta­ri­mu Nr. 650, 2 punk­tas). Pa­gal Ne­lai­min­gų
at­si­ti­ki­mų dar­be ir pro­fe­si­nių li­gų so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­kų
nuo­sta­tų, pa­tvir­tin­tų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės
2004 m. ko­vo 22 d. nu­ta­ri­mu Nr. 309, 45 punk­tą ap­draus­to­jo
kom­pen­suo­ja­ma­sis už­dar­bis nu­sta­to­mas pa­gal as­mens drau­džia­mą­sias
pa­ja­mas, ku­rias su­da­ro vi­sos ap­draus­to­jo pa­ja­mos, nuo ku­rių bu­vo ar
tu­rė­jo bū­ti mo­ka­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos. Pa­gal
Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įsta­ty­mo
7 straips­nio 1 da­lį ap­draus­tų­jų as­me­nų so­cia­li­nio drau­di­mo
įmo­kos skai­čiuo­ja­mos nuo kiek­vie­nam ap­draus­ta­jam as­me­niui ap­skai­čiuo­tos
dar­bo už­mo­kes­čio su­mos, ne ma­žes­nės kaip mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga.
Tai­gi ap­skai­čiuo­jant dar­buo­to­jui, ku­ris bu­vo ap­draus­tas pri­va­lo­muo­ju
so­cia­li­niu drau­di­mu, ža­los at­ly­gi­ni­mą dėl ne­lai­min­go at­si­ti­ki­mo
dar­be yra ima­mas jam pri­skai­čiuo­tas dar­bo už­mo­kes­tis ne­at­skai­čius
mo­kes­čių.

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-129                                                                                                                 2005 m. bir­že­lio 9 d.

Klau­si­mas. Ko­kia kal­ba ki­tos vals­ty­bės pi­lie­čiui,
ku­riam iš­duo­tas lei­di­mas nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, tu­rė­tų
bū­ti iš­duo­tas teis­mo spren­di­mas: jei teis­mo spren­di­mo (nu­tar­ties)
nuo­ra­šas siun­čia­mas teis­mo ini­cia­ty­va; jei teis­mo spren­di­mo (nu­tar­ties)
nuo­ra­šas iš­duo­da­mas pa­ties as­mens, da­ly­va­vu­sio teis­mo po­sė­dy­je,
ku­ria­me nau­do­jo­si ver­tė­jo pa­slau­go­mis, pra­šy­mu (CPK
275 straips­nio 1 da­lis, 292 straips­nis)? Ar teis­mas tu­ri pa­si­rū­pin­ti
teis­mo pro­ce­si­nio do­ku­men­to, ku­rio siųs­ti ne­pri­va­lo, ta­čiau iš­duo­da
da­ly­vio pa­gei­da­vi­mu (pvz. , teis­mo po­sė­džio pro­to­ko­lo) ver­ti­mu į
už­sie­nio kal­bą?
Kon­sul­ta­ci­ja. Už­sie­nie­čiui, ku­riam iš­duo­tas
lei­di­mas nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je ir ku­riam teis­mo pro­ce­si­niai
do­ku­men­tai siun­čia­mi į gy­ve­na­mą­ją vie­tą, esan­čią Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je
(CPK 111 straips­nio 2 da­lies 2 punk­tas, 121 straips­nio
1 da­lis, 122 straips­nio 1 da­lis), siųs­ti­ni teis­mo pro­ce­si­niai
do­ku­men­tai tu­ri bū­ti iš­vers­ti į an­glų ar ki­tą jam su­pran­ta­mą kal­bą,
va­do­vau­jan­tis CPK 804 straips­nio 2 da­li­mi. Jei teis­mo spren­di­mo
(nu­tar­ties) nuo­ra­šas iš­duo­da­mas pa­gal CPK 275 straips­nio
1 da­lį, 292 straips­nį to­kio už­sie­nio pi­lie­čio, da­ly­va­vu­sio
teis­mo po­sė­dy­je, ku­ria­me nau­do­jo­si ver­tė­jo pa­slau­go­mis, pa­rei­ka­la­vi­mu,
tai iš­duo­da­mas teis­mo spren­di­mo (nu­tar­ties) nuo­ra­šas ne­tu­ri bū­ti
iš­vers­tas į an­glų ar ki­tą su­pran­ta­mą kal­bą, nes to­kiu at­ve­ju teis­mo
nu­tar­tis ir spren­di­mas pa­gal CPK 240 straips­nio 1 da­lį
yra iš­ver­čia­mi teis­mo po­sė­džio me­tu. CPK ne­nu­ma­ty­ta pa­rei­ga teis­mui
iš­vers­ti ki­tų teis­mo pro­ce­si­nių do­ku­men­tų (pvz. , teis­mo po­sė­džio
pro­to­ko­lo) nuo­ra­šus, iš­duo­da­mus už­sie­nio pi­lie­čiui, tu­rin­čiam lei­di­mą
nuo­lat gy­ven­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­ko­je, ku­riuos šis tu­ri tei­sę gau­ti
įgy­ven­din­da­mas sa­vo kaip da­ly­vau­jan­čio by­lo­je as­mens tei­sę su­si­pa­žin­ti
su by­los me­džia­ga, da­ry­ti iš­ra­šus ir nuo­ra­šus.
Tais at­ve­jais, kai už­sie­nio pi­lie­tis ve­da by­lą per at­sto­vą,
ku­ris yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pi­lie­tis ir ku­riam va­do­vau­jan­tis
CPK 118 straips­niu siun­čia­mi su by­la su­si­ję pro­ce­si­niai do­ku­men­tai,
siųs­ti­ni teis­mo pro­ce­si­niai do­ku­men­tai ne­pri­va­lo bū­ti iš­vers­ti į
an­glų ar ki­tą kal­bą, taip pat ne­tu­ri bū­ti iš­vers­ti šiam at­sto­vui iš­duo­da­mi
teis­mo pro­ce­si­nių do­ku­men­tų nuo­ra­šai.

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-130                                                                                                               2005 m. bir­že­lio 29 d.

Klau­si­mas. Ar pro­ce­si­nės pa­lū­ka­nos, ku­rias sko­li­nin­kas
pri­va­lo mo­kė­ti nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me iki teis­mo spren­di­mo vi­siš­ko
įvyk­dy­mo (CK 6. 37 straips­nio 2 da­lis, CK 6. 210 straips­nis),
yra mo­ka­mos tik nuo pri­teis­tos pa­grin­di­nės sko­los su­mos ar nuo ben­dros
pri­teis­tos su­mos, į ku­rią taip pat įei­na ir ne­te­sy­bos ir (ar­ba) pri­skai­čiuo­tos
pa­lū­ka­nos?
Kon­sul­ta­ci­ja. Sko­li­nin­kas, pa­žei­dęs pi­ni­gi­nę
prie­vo­lę, tol, kol ne­at­ly­gi­na kre­di­to­riui jo pa­tir­tų nuos­to­lių,
nau­do­ja­si kre­di­to­riaus pi­ni­gi­nė­mis lė­šo­mis, to­dėl pri­va­lo už ter­mi­no
įvyk­dy­ti prie­vo­lę pra­lei­di­mą mo­kė­ti su­tar­čių ar įsta­ty­mo nu­sta­ty­tas
pa­lū­ka­nas, ku­rios lai­ko­mos mi­ni­ma­liais kre­di­to­riaus nuos­to­liais
(CK 6. 261, 6. 210 straips­niai). Tai­gi šios pa­lū­ka­nos tam­pa sko­li­nin­ko
vyk­dy­ti­nos prie­vo­lės da­li­mi ir tu­ri bū­ti su­mo­ka­mos vi­sais at­ve­jais,
kai vė­luo­ja­ma su­mo­kė­ti, t. y. jos at­lie­ka kre­di­to­riaus nuos­to­lių
kom­pen­sa­vi­mo funk­ci­ją, tam­pa sko­los da­li­mi.
Prie kom­pen­sa­ci­nę funk­ci­ją at­lie­kan­čių pa­lū­ka­nų
taip pat pri­skir­ti­nos pa­lū­ka­nos, skai­čiuo­ja­mos nuo by­los iš­kė­li­mo
mo­men­to iki vi­siš­ko teis­mo spren­di­mo įvyk­dy­mo (CK 6. 37 straips­nio
2 da­lis). Jos va­di­na­mos pro­ce­si­nė­mis pa­lū­ka­no­mis ir skai­čiuo­ja­mos
tuo at­ve­ju, jei by­lo­je yra pa­reikš­tas rei­ka­la­vi­mas to­kias pa­lū­ka­nas
skai­čiuo­ti. Pas­ta­rų­jų pa­lū­ka­nų pa­skir­tis – ska­tin­ti sko­li­nin­ką
kuo grei­čiau įvyk­dy­ti prie­vo­lę, ieš­ko­ti bū­dų at­si­skai­ty­ti su kre­di­to­riu­mi
dar iki šio krei­pi­mo­si į teis­mą ir taip iš­veng­ti prie­vo­lės jas mo­kė­ti.
Pro­ce­si­nės pa­lū­ka­nos skai­čiuo­ja­mos nuo teis­mo pri­teis­tos
su­mos (CK 6. 37 straips­nio 2 da­lis). Šią su­mą su­da­ro pi­ni­gi­nės
lė­šos, ku­rias kre­di­to­rius įgy­ja tei­sę rei­ka­lau­ti dėl su­tar­ties pa­žei­di­mo.
Į šią su­mą ga­li bū­ti įskai­čiuo­ja­ma: pa­grin­di­nis įsi­sko­li­ni­mas kre­di­to­riui
ir (ar­ba) kre­di­to­riaus pa­tir­ti nuos­to­liai, ir (ar­ba) pa­lū­ka­nos už
pi­ni­gi­nės prie­vo­lės įvyk­dy­mo ter­mi­no pra­lei­di­mą ir (ar­ba) ne­te­sy­bos.
Pro­ce­si­nės pa­lū­ka­nos, skai­čiuo­ja­mos nuo teis­mo pri­teis­tos su­mos,
nė­ra dvi­gu­bos pa­lū­ka­nos CK 6. 37 straips­nio 4 da­lies pras­me. Šio­je
tei­sės nor­mo­je nu­ma­ty­ta tai­syk­lė (pa­lū­ka­nos už pri­skai­čiuo­tas
pa­lū­ka­nas ne­skai­čiuo­ja­mos) ne­tai­ky­ti­na.
Ne­te­sy­bos ir (ar­ba) pa­lū­ka­nos pa­gal įsta­ty­mą ar su­tar­tį
skai­čiuo­ja­mos iki by­los iš­kė­li­mo teis­me, iš­sky­rus ša­lių su­si­ta­ri­me
ar įsta­ty­me nu­ma­ty­tus at­ve­jus, kai pa­lū­ka­nos (ne­te­sy­bos) skai­čiuo­ja­mos
iki vi­siš­ko prie­vo­lės įvyk­dy­mo (pvz. , CK 6. 874 straips­nis), Po by­los
iš­kė­li­mo pra­de­da­mos skai­čiuo­ti pro­ce­si­nės pa­lū­ka­nos nuo teis­mo
pri­teis­tos su­mos.
Į pri­teis­tos su­mos, nuo ku­rios yra mo­ka­mos pro­ce­si­nės
pa­lū­ka­nos, są­vo­ką ne­įei­na by­li­nė­ji­mo­si iš­lai­dos, ku­rias su­da­ro
žy­mi­nis mo­kes­tis ir iš­lai­dos, su­si­ju­sios su by­los nag­ri­nė­ji­mu
(CPK 79 straips­nis).
Pro­ce­si­nių pa­lū­ka­nų, iš­ieš­ko­ti­nų nuo by­los iš­kė­li­mo
teis­me iki vi­siš­ko spren­di­mo įvyk­dy­mo, dy­džiai nu­ro­dy­ti CK 6. 210
straips­ny­je, ku­ria­me nu­ma­ty­ta sko­li­nin­ko, ne­įvyk­džiu­sio pi­ni­gi­nės
prie­vo­lės, pa­rei­ga mo­kė­ti pen­kių pro­cen­tų dy­džio me­ti­nes pa­lū­ka­nas
už su­mą, ku­rią su­mo­kė­ti pra­leis­tas ter­mi­nas, o kai abi su­tar­ties ša­lys
yra ver­sli­nin­kai ar pri­va­tūs ju­ri­di­niai as­me­nys – tai už ter­mi­no
pra­lei­di­mą mo­ka­mos še­šių pro­cen­tų dy­džio me­ti­nės pa­lū­ka­nos.
Pa­žy­mė­ti­na, kad įgy­ven­di­nant 2000 m. bir­že­lio 29 d.
Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Ta­ry­bos di­rek­ty­vą Nr. 2000/35 EB, nuo
2004 m. ge­gu­žės 1 d. įsi­ga­lio­jęs 2003 m. gruo­džio
9 d. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mo­kė­ji­mų, at­lie­ka­mų pa­gal ko­mer­ci­nius
san­do­rius, vė­la­vi­mo pre­ven­ci­jos įsta­ty­mas (to­liau – Įsta­ty­mas) nu­ma­to
pa­lū­ka­nas už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus pa­gal ko­mer­ci­nius san­do­rius –
vie­no mė­ne­sio VILIBOR pa­lū­ka­nų nor­ma pa­di­din­ta 7 pro­cen­ti­niais
punk­tais (Įsta­ty­mo 2 straips­nio 3 da­lis), taip pat šių pa­lū­ka­nų
mo­kė­ji­mo ter­mi­nus. Tai – spe­cia­lu­sis įsta­ty­mas, tu­rin­tis pir­me­ny­bę
prieš CK 6. 210 straips­nį nu­sta­tant pa­lū­ka­nas už at­lie­ka­mus pa­gal
ko­mer­ci­nius san­do­rius pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus (CK 1. 3 straips­nio
3 da­lis). Nu­ro­dy­ta Įsta­ty­mo nor­ma yra dis­po­zi­ty­vi, ir ša­lys ga­li
su­si­tar­ti ki­taip ap­skai­čiuo­ti pa­lū­ka­nų dy­dį (pa­vyz­džiui, tai­ky­ti
CK 6. 210 straips­ny­je nu­sta­ty­tas įsta­ty­mi­nes pa­lū­ka­nas). Jei ša­lys
nė­ra su­si­ta­ru­sios dėl ki­to­kios pa­lū­ka­nų nor­mos už pa­vė­luo­tus mo­kė­ji­mus,
teis­mas, nu­sta­tęs, kad san­do­ris ati­tin­ka Įsta­ty­me nu­ro­dy­tus ko­mer­ci­nių
san­do­rių po­žy­mius, jei kre­di­to­rius to rei­ka­lau­ja, tu­rė­tų tai­ky­ti
Įsta­ty­me nu­sta­ty­tas pa­lū­ka­nas, tarp jų ir nuo by­los iš­kė­li­mo teis­me
iki vi­siš­ko spren­di­mo įvyk­dy­mo.

Dėl kai ku­rių Ci­vi­li­nio pro­ce­so ko­dek­so nor­mų tai­ky­mo

A3-131                                                                                                             2005 m.
bir­že­lio 29 d.

Klau­si­mas. Pa­gal CPK 139 straips­nį ieš­ko­vas
tol, kol teis­mas ne­iš­siun­tė ieš­ki­nio nuo­ra­šo at­sa­ko­vui, tu­ri tei­sę
at­si­im­ti pa­teik­tą ieš­ki­nį. Ieš­ki­nio at­si­ė­mi­mą teis­mas įfor­mi­na
nu­tar­ti­mi, ku­ria ieš­ki­nį pa­lie­ka ne­nag­ri­nė­tą. Ar teis­mas, ga­vęs
ieš­ko­vo pra­šy­mą at­si­im­ti pa­teik­tą ieš­ki­nį, ga­li klau­si­mą dėl ieš­ki­nio
pa­li­ki­mo ne­nag­ri­nė­to spręs­ti ne­iš­kė­lęs ci­vi­li­nės by­los,
t. y. prieš tai ne­iš­spren­dęs ieš­ki­nio pri­ėmi­mo klau­si­mo CPK
137 straips­nio 1 da­ly­je nu­sta­ty­ta tvar­ka?
Kon­sul­ta­ci­ja. Ieš­ki­nio at­si­ė­mi­mo klau­si­mą
reg­la­men­tuo­ja CPK 139 straips­nio 2 da­lis. Tiek tuo at­ve­ju,
kai ieš­ki­nys yra pri­im­tas, tiek tuo at­ve­ju, kai ieš­ki­nio pri­ėmi­mo
klau­si­mas nė­ra iš­spręs­tas, ga­vęs ieš­ko­vo pra­šy­mą at­si­im­ti pa­teik­tą
ieš­ki­nį, teis­mas ieš­ki­nio at­si­ė­mi­mą įfor­mi­na nu­tar­ti­mi, ku­ria
ieš­ki­nys pa­lie­ka­mas ne­nag­ri­nė­tas (CPK 296 straips­nio 1 da­lies
10 punk­tas). Ši nu­tar­tis at­ski­ruo­ju skun­du ne­skun­džia­ma. Ieš­ki­nį
at­si­ė­męs ieš­ko­vas tu­ri tei­sę  pa­kar­to­ti­nai
kreip­tis su ieš­ki­niu į teis­mą ben­dra tvar­ka (CPK 297 straips­nis).
Klau­si­mas. CPK 308 straips­nio 1 da­ly­je
nu­sta­ty­ta, kad ape­lia­ci­nį skun­dą pa­da­vęs as­muo tu­ri tei­sę at­si­sa­ky­ti
skun­do iki bai­gia­mų­jų kal­bų, o jei­gu skun­das nag­ri­nė­ja­mas ra­šy­ti­nio
pro­ce­so tvar­ka – iki skun­do nag­ri­nė­ji­mo iš es­mės pra­džios. Ar pir­mo­sios
ins­tan­ci­jos teis­mas, ga­vęs ape­lia­ci­nio skun­do at­si­sa­ky­mą, ga­li
pats pri­im­ti at­si­sa­ky­mą nuo ape­lia­ci­nio skun­do ir jį grą­žin­ti pa­da­vu­siam
as­me­niui? Ar tuo at­ve­ju, kai ape­lia­ci­nis skun­das yra nu­tar­ti­mi ar re­zo­liu­ci­ja
pri­im­tas, bū­ti­na siųs­ti ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui by­lą su
ape­lia­ci­niu skun­du ir at­si­sa­ky­mu nuo jo ape­lia­ci­niam pro­ce­sui nu­trauk­ti?
Kon­sul­ta­ci­ja. Vi­sus klau­si­mus, su­si­ju­sius su
ape­lia­ci­nio skun­do pri­ėmi­mu, tarp jų – ir dėl at­si­sa­ky­mo nuo ape­lia­ci­nio
skun­do kol jis nė­ra pri­im­tas, spren­džia pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mas
(CPK 315 straips­nio 1 da­lis). Dėl to, kai da­ly­vau­jan­tis by­lo­je
as­muo at­si­sa­ko ape­lia­ci­nio skun­do, ku­ris nė­ra teis­mo pri­im­tas, ape­lia­ci­nis
skun­das lai­ko­mas ne­pa­duo­tu ir nu­tar­ti­mi grą­ži­na­mas jį pa­da­vu­siam
as­me­niui (CPK 316 straips­nio 2 da­lis).
Tuo at­ve­ju, kai da­ly­vau­jan­tis by­lo­je as­muo at­si­sa­ko
ape­lia­ci­nio skun­do, pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mui šį skun­dą pri­ėmus,
by­la su ape­lia­ci­niu skun­du ir at­si­sa­ky­mu nuo jo tu­ri bū­ti siun­čia­ma
ape­lia­ci­nės ins­tan­ci­jos teis­mui, ku­ris spren­džia ape­lia­ci­nio skun­do
at­si­sa­ky­mo klau­si­mą CPK 308 straips­ny­je nu­sta­ty­ta tvar­ka.

                                                                                                                        Lie­tu­vos
Aukš­čiau­sio­jo Teis­mo
                                                                                                                        Ci­vi­li­nių
by­lų sky­rius

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.85134 sekundės -