|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Civilinių bylų skyriaus konsultacijos Civilinių bylų skyriaus konsultacijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 1 straipsnio 3 dalies 3 punktu, konsultuoja: Dėl kai kurių Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3-123 2005 m. vasario 10 d. Klausimas. Ar fizinis asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 37 straipsnis)? Kokias teises ir pareigas jis turi tokioje byloje, kokia jo procesinė padėtis? Ar jam reikalinga išsiųsti procesinius dokumentus kaip dalyvaujančiam byloje asmeniui iki neatlikta teismo psichiatrinė ekspertizė ir negautas atsakymas, kad jam dėl sveikatos būklės galima teikti procesinius dokumentus ir kviesti į teismo posėdį? Ar teismas, gavęs asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atskiruosius skundus, prašymus dėl nušalinimų, kitus prašymus, turi juos priimti ir nagrinėti iki bus gautas ekspertizės aktas dėl jo psichinės sveikatos būklės? Kokioje procesinėje padėtyje yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, jeigu teismas pripažįsta, kad būtina jį apklausti (CPK 467 straipsnio 2 dalis)? Kokias teises ir pareigas turi šis apklausiamas asmuo? Konsultacija. Bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 3 punktas). Ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys yra pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys (CPK 443 straipsnio 3, 4 dalys). Jie turi visas šalių teises ir pareigas, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 42 straipsnio 4 dalis). D-yvaujantis byloje asmuo taip pat yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu (CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, tarp jų ir teisę būti tinkamai informuotam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, pateikti prašymus, pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui ir kitas. Įstatyme taip pat nenumatytas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, teisės į apeliaciją ribojimas, todėl jis turi teisę paduoti tiek apeliacinį (CPK 468 straipsnio 5 dalis), tiek ir atskirąjį skundą (CPK 338, 305 straipsniai, 334 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad fizinis asmuo netenka veiksnumo nuo teismo sprendimo, kuriuo jis pripažintas neveiksnus, įsiteisėjimo (CK 2. 10 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 1, 4 dalys, 279 straipsnio 1 dalis), bet ne nuo teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo momento. Dėl to, kaip jau minėta, šis asmuo savo procesine padėtimi ir turimomis procesinėmis teisėmis nuo kitų dalyvaujančių byloje asmenų nesiskiria. Tai reiškia, kad šio asmens neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui nagrinėti bylą dėl jo pripažinimo neveiksniu (CPK 443 straipsnio 5 dalis), tačiau tais atvejais, kai teismas šio asmens dalyvavimą pripažįsta būtinu dėl to, kad jį reikia apklausti ar atlikti kitus procesinius veiksmus (CPK 467 straipsnio 2 dalis), atsiranda šio asmens pareiga dalyvauti teismo posėdyje. Jeigu asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, neatvyksta į teismo posėdį, vengia teismo psichiatrinės ekspertizės, teismas gali imtis CPK 467 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų priemonių šiam asmeniui atvesdinti ar priverstinai nusiųsti jį ambulatorinei (stacionarinei) teismo psichiatrinei ekspertizei atlikti. Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Įmonių bankroto įstatymo normų taikymo A3-124 2005 m. vasario 17 d. Klausimas. Apygardos teisme nagrinėjama turtinio pobūdžio civilinė byla keliems atsakovams. Byloje nagrinėjimo metu kitas tos pačios apygardos teismo teisėjas vienam iš atsakovų iškelia bankroto bylą. Ar tokiu atveju byla turi būti stabdoma ir perduodama prijungimui prie bankroto bylos ją nagrinėjančiam teisėjui, ar bylą turi baigti nagrinėti ją pradėjęs nagrinėti teisėjas? Konsultacija. Kai viename apylinkės arba apygardos teisme nagrinėjama turtinio pobūdžio civilinė byla keliems atsakovams ir jos nagrinėjimo metu paaiškėja, kad vienam iš atsakovų tame pačiame ar kitame apygardos teisme yra iškeliama bankroto byla, tai, priklausomai nuo atsakovų procesinio bendrininkavimo formos, turi būti atliekami tokie procesiniai veiksmai: a) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra fakultatyvus (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nagrinėjantis bylą teismas turi išskirti ieškovo reikalavimą atsakovui, kuriam iškelta bankroto byla, į atskirą bylą, šią bylą sustabdyti ir ją perduoti bankroto bylą iškėlusiam teismui (CPK 136 straipsnio 3 dalis, 163 straipsnio 5 punktas, 2001 m. kovo 20 d. Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis), o ieškovo reikalavimą kitiems atsakovams turi išnagrinėti iš esmės; b) kai atsakovų procesinis bendrininkavimas yra privalomas (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pvz. , solidariosios prievolės atveju, turi būti sustabdoma ir bankroto bylą iškėlusiam teismui perduodama visa byla (CPK 163 straipsnio 5 punktas, Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalis). Abiem nurodytais atvejais bankroto bylą iškėlęs teismas pagal CPK 163 straipsnio 5 punktą, Įmonių bankroto įstatymo 15 straipsnio 2 dalį jam perduotą bylą atnaujina ir išsprendžia iš esmės pagal CPK ginčo teisenos taisykles priimdamas sprendimą. Priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu bankroto bylą nagrinėjantis teismas nutartimi išsprendžia kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo klausimą (Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnis). Klausimas. Ar bankrutuojančios įmonės administratoriui yra suteikta teisė reikšti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės skolininkui, jeigu: a) iš skolininko įmonei įsiskolinimas nėra priteistas; b) iš skolininko bankrutuojanti įmonė įsiskolinimą jau yra prisiteisusi? Jeigu tokia teisė yra suteikta, kokiame teisme turi būti nagrinėjamas ieškinys: pagal atsakovo buveinę (Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalis) ar ieškovo bankroto bylą nagrinėjančiame teisme (Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalis)? Konsultacija. Įmonių bankroto įstatymas nedraudžia bankrutuojančios įmonės administratoriui paduoti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės skolininkui. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalį bankrutuojančios įmonės administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Tuo tarpu Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškimai dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei pateikiami tam apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje yra įmonės buveinė. Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostata yra specialioji Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies atžvilgiu, todėl bankrutuojančios įmonės administratorius pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bankrutuojančios įmonės skolininkui turi pateikti vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismui (lex specialis derogat generali). Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo A3-125 2005 m. vasario 24 d. Klausimas. Ar darbdavys, apskaičiuodamas darbuotojui, kuris buvo apdraustas privalomuoju socialiniu draudimu, žalos atlyginimą dėl nelaimingų atsitikimų darbe, privalo į atlygintinos žalos dydį įskaityti ir jam mokamą pagal Valstybino socialinio draudimo įstatymą socialinio draudimo išmoką, t. y. invalidumo pensiją dėl sužalojimo darbe? Konsultacija. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnyje yra išvardytos socialinio draudimo išmokos. Tai - Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos. Visos šios išmokos, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, yra įskaitomos į atlygintiną žalą (CK 6. 290 straipsnio 1 dalis). Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą apdraustajam dėl draudiminio įvykio netekusiam dalies ar viso darbingumo mokamos tokios draudimo išmokos: ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija. Jeigu nukentėjusysis, kurio sveikata ar gyvybė buvo apdrausta privalomuoju socialiniu draudimu, buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos, jam yra skiriama viena iš šių išmokų. Paskirta pagal minėtą įstatymą viena iš socialinio draudimo išmokų turi būti įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. CK 6. 263 straipsnyje yra suformuluotos pagrindinės deliktinės civilinės atsakomybės taisyklės. Šio straipsnio 2 dalyje yra nustatytas visiško nuostolių atlyginimo principas, išreiškiantis civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę: taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus, siekiama grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtį, kokia būtų nepadarius žalos. Tokiais atvejais, kai paskirta socialinio draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą, vadovaujantis visiško nuostolių atlyginimo principu, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendraisiais pagrindais. Taigi jeigu darbuotojas buvo sužalotas dėl nelaimingo atsitikimo darbe dėl darbdavio kaltės ar neteko dalies ar viso darbingumo dėl profesinės ligos ir jam paskirta socialinio draudimo išmoka (invalidumo pensija dėl sužalojimo darbe) visiškai neatlygina patirtos žalos, likusią dalį bendraisiais pagrindais turi atlyginti darbdavys. Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3-126 2005 m. balandžio 14 d. Klausimas. Kaip turi būti įforminami pavedimai, kai profesinės sąjungos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 57 straipsnis)? Konsultacija. Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose. Vykdydamos šią nuostatą, profesinės sąjungos savo narių teises ir teisėtus interesus civilinėse bylose teisme dažniausiai gina šiais būdais: 1) reiškia ieškinius profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 49 straipsnio 1 dalis, DK 22 straipsnio 1 dalies 8 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnio 3 dalis); 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams – dalyvaujantiems byloje asmenims – darbo teisinių santykių bylose (CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pirmuoju atveju byloje ieškovas yra profesinė sąjunga (CPK 50 straipsnio 1 dalis). Jos, kaip juridinio asmens, atstovavimą teisme reglamentuoja CPK 55 straipsnis. Profesinės sąjungos bylas teisme gali vesti ne tik jos kompetentingi organai, bet ir tam įgaliotas profesinės sąjungos narys (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimų, duodamų profesinės sąjungos nariui arba darbuotojui, tvirtinimas notarine tvarka nėra reikalingas (CPK 57 straipsnio 2 dalis, CK 2. 140 straipsnis). Juos pasirašo profesinės sąjungos įstatų (statuto) įgalinti asmenys, be to, ant įgaliojimo dedamas juridinio asmens antspaudas (CK 2. 140 straipsnis). Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą. Šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, nes profesinė sąjunga pagal įstatymą atstovauja savo nariams (Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Dėl to procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą santykio buvimui patvirtinti profesinės sąjungos narys neprivalo duoti profesinei sąjungai notaro patvirtintą įgaliojimą. Sistemiškai aiškinant CPK 54 straipsnį, 56 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 57 straipsnio 1, 2 dalis, 59 straipsnį, Profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje). Taigi profesinė sąjunga ir be specialiai išduoto įgaliojimo turi CPK 59 straipsnio 1 dalyje numatytas teises, o notaro patvirtintas įgaliojimas yra būtinas tik CPK 59 straipsnio 2 dalyje numatytiems procesiniams veiksmams atlikti. Byloje visais atvejais turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys atstovaujamojo narystę profesinėje sąjungoje. Kai profesinei sąjungai atstovauja jos organas (pavyzdžiui, pirmininkas), jis veikia pagal įstatus (statutą) ir jo įgaliojimai paprastai neprivalo būti papildomai įforminami, o teismui byloje pateikiami jo (organo) statusą ir kompetenciją patvirtinantys įrodymai (CPK 55 straipsnio 1 dalis). Kai profesinei sąjungai atstovauja jos narys ar darbuotojas, įgaliojimai paprastai įforminami profesinės sąjungos duodamu įgaliojimu (CPK 55 straipsnio 1, 2 dalys, 57 straipsnio 2 dalis, CK 2. 140 straipsnis). Kai profesinei sąjungai atstovauja advokatas ar advokato padėjėjas, turintis jo praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje, pavedimai įforminami rašytine su profesine sąjunga sudaryta sutartimi (CPK 57 straipsnio 3 dalis). Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3-127 2005 m. gegužės 2 d. Klausimas. Ar galima priskirti prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte, procesinių dokumentų rengimo išlaidas, sumokėtas asmenims, vykdantiems individualią veiklą (teisinę veiklą pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus 74. 11 kodą), kai toks asmuo, kaip mokesčių mokėtojas įregistruotas mokesčių mokėtojų registre, pateikia išrašytas PVM sąskaitas–faktūras dėl apmokėjimo už procesinių dokumentų parengimą? Konsultacija. Kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2. 47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis–faktūromis, kvitais ir kt. ). Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo normų taikymo A3-128 2005 m. birželio 2 d. Klausimas. CPK 30 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ieškinys dėl žalos, padarytos asmenų turtui, gali būti pareiškiamas pagal ieškovo gyvenamąją vietą (buveinę) arba žalos padarymo vietą. Ar šio įstatymo norma taikoma civilinėse bylose, kuriose ieškovai reiškia reikalavimus draudimo bendrovėms dėl neišmokėtų draudimo išmokų (ieškiniai vadinami ieškiniais dėl žalos atlyginimo, dėl nuostolių priteisimo ir pan. )? Konsultacija. Civilinėje byloje dėl draudimo išmokų priteisimo ieškinio dalykas yra reikalavimas vykdyti draudimo sutartį, o ne atlyginti žalą iš delikto, todėl bylos teismingumui nustatyti CPK 30 straipsnio 6 dalis netaikoma. Ieškovas pasirenka teismingumą pagal tas CPK 30 straipsnio nuostatas, kurios susijusios su sutartiniais santykiais. Pavyzdžiui, jeigu draudimo sutartį sudaro ar vykdo draudiko filialas, tai civilinė byla gali būti iškeliama pagal draudimo įmonės filialo buveinės vietą (CPK 30 straipsnio 3 dalis); jeigu draudimo sutartyje nurodyta jos įvykdymo vieta, tai ieškinys gali būti pareikštas pagal sutarties įvykdymo vietą (CPK 30 straipsnio 9 dalis) ir kt. Klausimas. Ar apskaičiuojant darbuotojui, kuris buvo apdraustas privalomuoju socialiniu draudimu, žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra imamas jam priskaičiuotas darbo užmokestis ar faktiškai į rankas išmokėtas darbo užmokestis atskaičius fizinių asmenų pajamų mokestį? Konsultacija. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apdraustojo asmens draudžiamosios pajamos yra visos pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga, bei su darbo santykiais susijusių kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio išmokų, nustatytų teisės aktuose ir kolektyvinėse sutartyse, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius. Pašalpos ir kitos išmokos, priklausančios nuo darbuotojo darbo užmokesčio ir mokamos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, skaičiuojamos pagal teisės aktus, reglamentuojančius valstybinio socialinio draudimo išmokas (Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, 2 punktas). Pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309, 45 punktą apdraustojo kompensuojamasis uždarbis nustatomas pagal asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos apdraustojo pajamos, nuo kurių buvo ar turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip minimali mėnesinė alga. Taigi apskaičiuojant darbuotojui, kuris buvo apdraustas privalomuoju socialiniu draudimu, žalos atlyginimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe yra imamas jam priskaičiuotas darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3-129 2005 m. birželio 9 d. Klausimas. Kokia kalba kitos valstybės piliečiui, kuriam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, turėtų būti išduotas teismo sprendimas: jei teismo sprendimo (nutarties) nuorašas siunčiamas teismo iniciatyva; jei teismo sprendimo (nutarties) nuorašas išduodamas paties asmens, dalyvavusio teismo posėdyje, kuriame naudojosi vertėjo paslaugomis, prašymu (CPK 275 straipsnio 1 dalis, 292 straipsnis)? Ar teismas turi pasirūpinti teismo procesinio dokumento, kurio siųsti neprivalo, tačiau išduoda dalyvio pageidavimu (pvz. , teismo posėdžio protokolo) vertimu į užsienio kalbą? Konsultacija. Užsieniečiui, kuriam išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kuriam teismo procesiniai dokumentai siunčiami į gyvenamąją vietą, esančią Lietuvos Respublikoje (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 121 straipsnio 1 dalis, 122 straipsnio 1 dalis), siųstini teismo procesiniai dokumentai turi būti išversti į anglų ar kitą jam suprantamą kalbą, vadovaujantis CPK 804 straipsnio 2 dalimi. Jei teismo sprendimo (nutarties) nuorašas išduodamas pagal CPK 275 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnį tokio užsienio piliečio, dalyvavusio teismo posėdyje, kuriame naudojosi vertėjo paslaugomis, pareikalavimu, tai išduodamas teismo sprendimo (nutarties) nuorašas neturi būti išverstas į anglų ar kitą suprantamą kalbą, nes tokiu atveju teismo nutartis ir sprendimas pagal CPK 240 straipsnio 1 dalį yra išverčiami teismo posėdžio metu. CPK nenumatyta pareiga teismui išversti kitų teismo procesinių dokumentų (pvz. , teismo posėdžio protokolo) nuorašus, išduodamus užsienio piliečiui, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, kuriuos šis turi teisę gauti įgyvendindamas savo kaip dalyvaujančio byloje asmens teisę susipažinti su bylos medžiaga, daryti išrašus ir nuorašus. Tais atvejais, kai užsienio pilietis veda bylą per atstovą, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kuriam vadovaujantis CPK 118 straipsniu siunčiami su byla susiję procesiniai dokumentai, siųstini teismo procesiniai dokumentai neprivalo būti išversti į anglų ar kitą kalbą, taip pat neturi būti išversti šiam atstovui išduodami teismo procesinių dokumentų nuorašai. Dėl kai kurių Civilinio kodekso normų taikymo A3-130 2005 m. birželio 29 d. Klausimas. Ar procesinės palūkanos, kurias skolininkas privalo mokėti nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis, CK 6. 210 straipsnis), yra mokamos tik nuo priteistos pagrindinės skolos sumos ar nuo bendros priteistos sumos, į kurią taip pat įeina ir netesybos ir (arba) priskaičiuotos palūkanos? Konsultacija. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6. 261, 6. 210 straipsniai). Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Prie kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų taip pat priskirtinos palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). Jos vadinamos procesinėmis palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pastarųjų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir taip išvengti prievolės jas mokėti. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos (CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). Šią sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos. Procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, nėra dvigubos palūkanos CK 6. 37 straipsnio 4 dalies prasme. Šioje teisės normoje numatyta taisyklė (palūkanos už priskaičiuotas palūkanas neskaičiuojamos) netaikytina. Netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz. , CK 6. 874 straipsnis), Po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos. Į priteistos sumos, nuo kurios yra mokamos procesinės palūkanos, sąvoką neįeina bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6. 210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, o kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys – tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. Pažymėtina, kad įgyvendinant 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2000/35 EB, nuo 2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs 2003 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas (toliau – Įstatymas) numato palūkanas už pavėluotus mokėjimus pagal komercinius sandorius – vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma padidinta 7 procentiniais punktais (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis), taip pat šių palūkanų mokėjimo terminus. Tai – specialusis įstatymas, turintis pirmenybę prieš CK 6. 210 straipsnį nustatant palūkanas už atliekamus pagal komercinius sandorius pavėluotus mokėjimus (CK 1. 3 straipsnio 3 dalis). Nurodyta Įstatymo norma yra dispozityvi, ir šalys gali susitarti kitaip apskaičiuoti palūkanų dydį (pavyzdžiui, taikyti CK 6. 210 straipsnyje nustatytas įstatymines palūkanas). Jei šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų normos už pavėluotus mokėjimus, teismas, nustatęs, kad sandoris atitinka Įstatyme nurodytus komercinių sandorių požymius, jei kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti Įstatyme nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Dėl kai kurių Civilinio proceso kodekso normų taikymo A3-131 2005 m. birželio 29 d. Klausimas. Pagal CPK 139 straipsnį ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio nuorašo atsakovui, turi teisę atsiimti pateiktą ieškinį. Ieškinio atsiėmimą teismas įformina nutartimi, kuria ieškinį palieka nenagrinėtą. Ar teismas, gavęs ieškovo prašymą atsiimti pateiktą ieškinį, gali klausimą dėl ieškinio palikimo nenagrinėto spręsti neiškėlęs civilinės bylos, t. y. prieš tai neišsprendęs ieškinio priėmimo klausimo CPK 137 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka? Konsultacija. Ieškinio atsiėmimo klausimą reglamentuoja CPK 139 straipsnio 2 dalis. Tiek tuo atveju, kai ieškinys yra priimtas, tiek tuo atveju, kai ieškinio priėmimo klausimas nėra išspręstas, gavęs ieškovo prašymą atsiimti pateiktą ieškinį, teismas ieškinio atsiėmimą įformina nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Ši nutartis atskiruoju skundu neskundžiama. Ieškinį atsiėmęs ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis su ieškiniu į teismą bendra tvarka (CPK 297 straipsnis). Klausimas. CPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Ar pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliacinio skundo atsisakymą, gali pats priimti atsisakymą nuo apeliacinio skundo ir jį grąžinti padavusiam asmeniui? Ar tuo atveju, kai apeliacinis skundas yra nutartimi ar rezoliucija priimtas, būtina siųsti apeliacinės instancijos teismui bylą su apeliaciniu skundu ir atsisakymu nuo jo apeliaciniam procesui nutraukti? Konsultacija. Visus klausimus, susijusius su apeliacinio skundo priėmimu, tarp jų – ir dėl atsisakymo nuo apeliacinio skundo kol jis nėra priimtas, sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis). Dėl to, kai dalyvaujantis byloje asmuo atsisako apeliacinio skundo, kuris nėra teismo priimtas, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai dalyvaujantis byloje asmuo atsisako apeliacinio skundo, pirmosios instancijos teismui šį skundą priėmus, byla su apeliaciniu skundu ir atsisakymu nuo jo turi būti siunčiama apeliacinės instancijos teismui, kuris sprendžia apeliacinio skundo atsisakymo klausimą CPK 308 straipsnyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |