|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Bau¬džia¬mų¬jų by¬lų sky¬riaus kon¬sul¬ta¬ci¬jos Baudžiamųjų bylų skyriaus konsultacijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktu, konsultuoja: Dėl BK 2 straipsnio 6 dalies, BK 291 straipsnio, BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 235, 254 straipsnių taikymo B3-351 2005 m. vasario 14 d. Klausimas. Ar gali būti asmuo teisiamas už neteisėtą Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimą, jeigu jis už tuos pačius veiksmus (tą patį sienos perėjimą) nubaustas administracine tvarka Latvijos Respublikoje, bet tik už neteisėtą Latvijos Respublikos valstybės sienos perėjimą? Jeigu Lietuvos Respublikoje asmuo negali būti teisiamas, tai kokį ir pagal kokias BPK normas teismas turi priimti sprendimą? Konsultacija. Sprendžiant Latvijos Respublikoje administracine tvarka už neteisėtą valstybės sienos perėjimą nubausto asmens pakartotinio nubaudimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos BK 291 straipsnio 1 dalį, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Latvijos Respublikos valstybės sienos režimo pažeidimas gali būti kvalifikuojamas ir kaip nusikaltimas (Latvijos Respublikos BK 283 straipsnis), už kurį gali būti baudžiama areštu arba pataisos darbais, arba bauda iki 30 minimalių mėnesinių algų, ir kaip administracinis teisės pažeidimas (Latvijos Respublikos ATPK 194-1 straipsnis), už kurį gali būti baudžiama bauda iki 150 latų ar administraciniu areštu iki 15 parų. V-tinant sankcijų griežtumą, galima daryti išvadą, kad asmens veika Latvijos Respublikos teisinėje sistemoje priklauso baudžiamajai sričiai. Taip pat reikia įvertinti tai, kad neteisėtas Latvijos Respublikos valstybės sienos perėjimas kartu yra ir neteisėtas Lietuvos Respublikos valstybės sienos perėjimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pripažinus, kad Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimas nubausti asmenį administracine tvarka neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisei, Lietuvos Respublikos teisme esanti byla nutraukiama. Nutraukdamas bylą, teismas turėtų vadovautis BK 2 straipsnio 6 dalimi ir BPK 235 straipsniu (nagrinėjant bylą teisme – 254 straipsnio 4 dalimi), nes dėl asmens padarytos veikos yra priimtas ir galioja Lietuvos Respublikos teismų pripažintas Latvijos Respublikos kompetentingų institucijų sprendimas. Tai pagal analogiją atitinka BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punkto numatytą aplinkybę, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas. Nepriklausomai nuo to, ar ši aplinkybė paaiškėja rengiant bylą nagrinėti teisme, ar teisminio nagrinėjimo metu, teismas bylą nutraukia nutartimi. Dėl BK 38 straipsnio taikymo B3-352 2005 m. kovo 14 d. Klausimas. Ar Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos baudžiamosiose bylose dėl mokesčių nesumokėjimo (BK 219 straipsnis) gali būti laikoma BK 38 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme valstybės institucija, su kuria galimas kaltininko susitaikymas, jeigu yra visos kitos šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos? Konsultacija. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 9. 13 punktas suteikia teisę Mokesčių inspekcijai mokesčių administravimo srityje atstovauti valstybės interesams teismuose bei kitose institucijose. Todėl tais atvejais, kai baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys kaltinami mokesčių nesumokėjimu (219 straipsnis), yra nustatomos visos BK 38 straipsnio 1 dalies sąlygos, tai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šio straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme gali būti laikoma valstybės institucija, su kuria galimas kaltininko susitaikymas. Dėl BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo B3-353 2005 m. birželio 2 d. Klausimas. Ką reiškia BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta formuluotė „padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą“? Konsultacija. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos kategorijoms per vieną ar kelias (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, laikoma, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, šių veikų pavojingumą kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (t. y. palyginami veikų kėsinimosi objektai, dalykai, padarymo būdai, sukelti padariniai ir pan. ). Dėl BK 63, 64 straipsnių taikymo B3-354 2005 m. vasario 24 d. Klausimas. Ar teismas, skirdamas asmeniui bausmę, turi ją bendrinti su kitu teismo nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemone vadovaudamasis BK 63 ar 64 straipsnių nuostatomis? Ar vykdytina teismo nuosprendžiu, kuriuo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės 38 straipsnio pagrindu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, jeigu vadovaujantis BK 38 straipsnio 3 ar 4 dalimis sprendimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės panaikinamas ar nustoja galioti ir išnagrinėjus bylą nauju nuosprendžiu asmeniui paskiriama bausmė ? Konsultacija. Baudžiamasis kodeksas nenustato bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių subendrinimo taisyklių, todėl aptariamu atveju baudžiamojo poveikio priemonė su bausme nebendrinama ir vykdoma atskirai. Tuo atveju, jeigu yra BK 38 straipsnio 3 ar 4 dalyse numatytos sąlygos, teismas arba gali panaikinti ankstesnį sprendimą, kuriuo asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38 straipsnio 3 dalis), arba toks sprendimas nustoja galioti (BK 38 straipsnio 4 dalis). Taigi kartu panaikinama ar nustoja galioti ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė. Dėl BK 180 straipsnio 3 dalies taikymo B3-355 2005 m. vasario 17 d. Klausimas. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (1996 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. I-1423 redakcija) šaunamiesiems ginklams buvo priskiriami įrenginiai, pritaikyti mechaniškai paveikti taikinį per nuotolį sviediniu, turinčiu pakankamą nukaunamąją galią padaryti pavojingus gyvybei sužalojimus (3 straipsnio 2 dalis), o dujiniai ginklai apibrėžti kaip ginklai, skirti laikinai paveikti gyvąjį taikinį naudojant dujines medžiagas (3 straipsnio 6 dalis). Pasikeitus minėtam įstatymui (2002 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX-705 redakcija), dujiniai pistoletai (revolveriai) priskirti šaunamiesiems ginklams (2 straipsnio 9 dalis). Kadangi po šio įstatymo pasikeitimo BK 180 straipsnis nebuvo keičiamas, prašytume suteikti konsultaciją, ar asmens, įvykdžiusio plėšimą panaudojant dujinį pistoletą, veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį (kaip panaudojant šaunamąjį ginklą) ar pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (kaip panaudojant žmogui žaloti pritaikytą daiktą)? Konsultacija. Baudžiamasis kodeksas nepateikia šaunamojo ginklo sąvokos išaiškinimo – jos turinys atskleidžiamas specialiuosiuose įstatymuose. Dėl to, kvalifikuojant plėšimą, kuris padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, reikia vadovautis veikos padarymo metu galiojančiu Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu. Dėl BK 202, 203 straipsnių taikymo B3-356 2005 m. kovo 31 d. Klausimas. Kaip aiškintina BK 202 ir 203 straipsnių dispozicijose numatyta sąvoka „stambus mastas“? Konsultacija. BK 202 ir 203 straipsnių 1 dalyse numatyta sąvoka „stambiu mastu“ nėra išaiškinta naujajame kodekse. V-tindami, ar BK 202 ir 203 straipsnių 1 dalyse numatytos veikos yra padarytos „stambiu mastu“, teismai turėtų atsižvelgti į šių bylų nagrinėjimo praktiką bei kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes, pavyzdžiui, įmonės neteisėtos veiklos ar neteisėto vertimosi ūkine, finansine ar profesine veikla pastovumą, veiklos apimtis ir kitas bylos aplinkybes. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ATPK numatyta atsakomybė už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, kai gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių dydžio sumos. Dėl BK 231 straipsnio 1 dalies taikymo B3-357 2005 m. kovo 17 d. Klausimas. Ar naujojo BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai apima mėginimą bet kokia forma paveikti pareigūnus, norint sukliudyti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai atlikti parengtinį tyrimą arba teisingai išnagrinėti bylą teisme? Konsultacija. Taip. BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytas bet kokiu būdu daromas trukdymas teisėjui, prokurorui, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, advokatui, Tarptautinio baudžiamojo teismo pareigūnui ar antstoliui atlikti tam tikras pareigas apima bet kokios formos poveikį (reikalavimus, prašymus, patarimus, nurodymus ir pan. ), kliudantį išvardytiems subjektams jas atlikti, išskyrus poveikį panaudojant smurtą ar kitokią prievartą. Pagal subjektyviuosius požymius numatoma kaltininko tyčia, apimanti suvokimą, kad jis trukdo bent vienam iš nurodytų subjektų atlikti apibrėžtas jų pareigas, turėdamas bet kokius tikslus ar motyvus, taip pat ir tokius, kuriuos įgyvendinant norima sukliudyti ikiteisminį tyrimą ar teisingai išnagrinėti bylą teisme. Klausimas. Ar naujojo BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta nusikaltimo sudėtis susijusi su pareigūno, kuris veikia kaltininko prašomas (trukdomas), priimtų sprendimų pagrįstumu ir teisėtumu? Konsultacija. Ne. Kaltininko atsakomybei nėra būtinas jo veika siekiamų tikslų realus įgyvendinimas. Pareigūno, kuriam buvo trukdoma atlikti BK 231 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytas pareigas, sprendimų, taip pat ir jų pagrįstumo bei teisėtumo šioje dispozicijoje numatyta nusikaltimo sudėtis neapima. Dėl BPK 60, 63 straipsnių taikymo B3-358 2005 m. vasario 10 d. Klausimas. Ar prokuroro sprendimas, numatytas BPK 60 straipsnio 4 dalyje, yra galutinis, ar gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui? Ar prokuroro (taip pat ir aukštesniojo prokuroro) nutarimas atsisakyti nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka? Ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, gavęs proceso dalyvio, turinčio teisę pareikšti nušalinimą, prašymą nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną po to, kai prokuroras ir aukštesnysis prokuroras tokį prašymą, bet ne skundą dėl prokuroro nutarimo atmetė, turi spręsti nušalinimo klausimą BPK 60 ir 63 straipsniuose nustatyta tvarka? Konsultacija. BPK 63 straipsnio nuostatos taikomos tuo atveju, kai konkretūs BPK straipsniai nenumato kitokios prokuroro proceso veiksmų ar nutarimų apskundimo tvarkos (BPK 63 straipsnio 4 dalis). BPK 60 straipsnio 4 dalis nereglamentuoja prokuroro sprendimų apskundimo tvarkos, vadinasi, prokuroro sprendimai dėl nušalinimo skundžiami BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka: prokuroro sprendimas – aukštesniajam prokurorui, o jeigu aukštesnysis prokuroras atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Manome, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas turi spręsti proceso dalyvio, turinčio teisę pareikšti nušalinimą, skundą dėl aukštesniojo prokuroro atsisakymo patenkinti skundą, nepaisant to, kad jis pavadintas netinkamai (prašymu nušalinti ikiteisminio tyrimo pareigūną). Plačiau apie prokurorų nutarimų apskundimo ir skundų nagrinėjimo tvarką žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2004 m. vasario 26 d. konsultaciją B3-314 (Teismų praktika 21, p. 291, 292). Dėl BPK 329 straipsnio 4 punkto, BK 95 straipsnio taikymo B3-359 2005 m. vasario 10 d. Klausimas. Kaip skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminą, apeliacinės instancijos teismui BPK 329 straipsnio 4 punkto pagrindu naikinant pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimant naują apkaltinamąjį nuosprendį? Ar tokiu atveju senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos, ar iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo dienos? Konsultacija. Panaikinus apkaltinamąjį nuosprendį, jis netenka galios, todėl nebegali sukelti teisinių pasekmių ir jo priėmimo data. BK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad senaties terminas skaičiuojamas iki nuosprendžio priėmimo dienos. BPK 329 straipsnyje reglamentuojami būtent tie atvejai, kai apeliacinės instancijos teismas priima naują nuosprendį. Klausime nurodytu atveju senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo apeliacinės instancijos teisme dienos. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams apkaltinamasis nuosprendis nebegali būti priimtas. Todėl tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti sprendimą, susidedantį iš dviejų dalių: 1) panaikinti apskųstą nuosprendį dėl to, kad pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 straipsnio 3 dalyje numatytą esminį šio Kodekso pažeidimą (BPK 329 straipsnio 4 punktas); 2) baudžiamąjį procesą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |