|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO TEISĖJŲ SENATO NUTARIMAS Nr. 52 NUTARIMAS DĖL TEISMŲ PRAKTIKOS VAGYSTĖS IR PLĖŠIMO BAUDŽIAMOSIOSE BYLOSE 2005 m. birželio 23 d. Vilnius Didžiąją dalį Lietuvos Respublikos teismuose išnagrinėjamų baudžiamųjų bylų sudaro bylos dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 180 straipsniuose. Išanalizavus apibendrinimui pateiktas 2004 metais išnagrinėtas baudžiamąsias bylas darytina išvada, kad teismai paprastai tinkamai aiškina ir taiko BK 178 ir 180 straipsnius, teisingai nustato tuos vagystę bei plėšimą kvalifikuojančius požymius, kurių vienoda kvalifikavimo praktika buvo susiformavusi taikant iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį Baudžiamąjį kodeksą. 2003 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Baudžiamasis kodeksas numato naujus plėšimą ir vagystę kvalifikuojančius požymius, kurių sąvokos Baudžiamajame kodekse nepateikiamos. Iki tol susiformavusi teismų praktika nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodinė medžiaga šių veikų kvalifikavimo klausimais yra nepakankama vieningam įstatymo taikymo praktikos formavimui. Dėl to pasitaiko klaidų nustatant grobimo dalyką, pagrobto turto vertę, įsibrovimo į patalpą ar saugyklą požymį, kišenvagystės požymius. Neretai daroma klaidų kvalifikuojant veikas, kai, pagrobiant svetimą turtą, padaromos ir kitos nusikalstamos veikos, kai turto pagrobimas vagystės būdu kvalifikuojamas kaip sukčiavimas ar turto pasisavinimas, kai svetimo mokėjimo instrumento pagrobimas ar panaudojimas kvalifikuojamas pagal BK 178 ir 180 straipsnius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas, siekdamas suvienodinti teismų praktiką nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ir 180 straipsniuose, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 25 straipsnio 1 punktu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statuto 5 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : I. Išaiškinti teismams, kad: 1. Vienodas baudžiamųjų įstatymų dėl atsakomybės už kėsinimąsi į nuosavybę taikymas, teisingų bausmių paskyrimas yra viena svarbiausių teisingumo ir teisėtumo principų įgyvendinimo garantijų užtikrinant Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei kituose įstatymuose įtvirtintų nuosavybės santykių apsaugą. 2. Vagystės objektas – visų rūšių ir formų nuosavybė. Plėšimo objektą sudaro ne tik visų rūšių ir formų nuosavybė, bet ir žmogaus sveikata bei žmogaus veiksmų laisvė. 3. Vagystės ir plėšimo dalykas yra svetimas turtas. 4. Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz. , namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai). Pinigai – tai apyvartoje esanti nacionalinė ir kitų šalių valiuta. V-tybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz. , dovanų čekis). Vardiniai vertybiniai popieriai, kurių turinyje nurodyta reikalavimo teisė konkrečiam asmeniui, nėra vagystės ir plėšimo dalykas. Daiktai, išimti iš apyvartos, ar daiktai, kurių apyvarta yra ribota, nėra nusikalstamos veikos dalykas pagal Baudžiamojo kodekso 178 ir 180 straipsnius. Tokių daiktų pagrobimas kvalifikuotinas pagal kitus Baudžiamojo kodekso (pvz. , 119, 254, 256, 263, 296, 302 ir 306) straipsnius. Jei BK 119, 254, 256, 263, 296, 302, 306 straipsniuose numatytais veiksmais kartu pagrobiamas apyvartoje esantis turtas (pvz. , radioaktyvios ar branduolinės medžiagos pagrobiamos kartu su kapsule ar kasete, kurioje jos buvo laikomos, narkotinės medžiagos pagrobiamos kartu su seifu, kuriame jos saugomos), tai tokia veika kvalifikuojama kaip idealioji sutaptis su veikomis, numatytomis BK 178 ar 180 straipsniuose. 5. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Pagal BK 178 ir 180 straipsnius svetimu nelaikomas turtas, priklausantis asmenims bendrosios nuosavybės teise, nes bendrosios nuosavybės teisės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu. Pagal BK 178 ir 180 straipsnius nėra svetimas asmenims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu. Ginčo objektu esantis turtas negali būti grobimo dalykas ginčo šalims pagal minėtus straipsnius, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme. Kai turtą pagrobia šeimos narys, kuriam tas turtas nepriklauso bendrosios jungtinės ar bendrosios dalinės nuosavybės teise (pvz. , vaikas, įvaikis), tokia veika kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas, tačiau teismai į šią aplinkybę gali atsižvelgti spręsdami baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimus. Svetimas turtas nėra ir tie daiktai, kuriuos savininkas išmetė, paliko, taip atsisakydamas nuosavybės teisių, taip pat daiktai, kurie niekam nepriklausė, bei daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju. Pamestas, gamtos jėgų atneštas daiktas, priklydęs naminis gyvūnas jį suradusiam asmeniui yra svetimas turtas, jei to turto savininkas tam asmeniui yra žinomas arba iš tam tikrų daikto savybių lengvai identifikuojamas. 6. Atsakomybę už turto pagrobimą įstatymo leidėjas diferencijuoja pagal turto vertę. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyti vagystę kvalifikuojantys požymiai daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (išskyrus atvejį, kai pagrobiamas didelės vertės turtas). Svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam asmeniui priešintis kvalifikuojamas kaip plėšimas ir tais atvejais, kai turto vertė yra mažesnė nei 1 MGL. Jei turto vertė didelė, veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenys apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz. , mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą. 7. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas veiksmais, numatytais BK 178 ir 180 straipsniuose. Neatlygintinas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai. 8. Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Kaltininkui pagrobus bent dalį turto, nusikalstama veika kvalifikuojama kaip baigta viso turto, kurį kaltininkas kėsinosi pagrobti, atžvilgiu, išskyrus du atvejus: kai vagystės būdu kėsinamasi pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą, tačiau pagrobiamas bet kokios mažesnės vertės turtas, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas pagrobti didesnės nei 3 MGL vertės turtą; kai vagystės ar plėšimo būdu kėsinamasi pagrobti didelės vertės turtą, tačiau pagrobto turto dalis nesudaro didelės vertės požymio, veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės turto vagystę ar plėšimą. BK 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo atsako tik už rengimąsi padaryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik už rengimąsi padaryti BK 178 straipsnio 3 dalyje, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytas veikas. 9. Jei daikto pagrobimas susijęs su nukentėjusiojo apgaule, kvalifikuojant veiką pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, svarbu įvertinti apgaulės įtaką pagrobiant daiktą. Vagystės ar plėšimo atveju apgaulė yra tik priemonė prieiti prie turto, kurį kaltininkas ketina pagrobti (pvz. , pateikiamas suklastotas leidimas patekti į saugomą teritoriją, kurioje tas turtas yra). Jei veiksmais, atitinkančiais apgaulės požymius, kaltininkas užvaldo asmens, kuris dėl amžiaus, fizinių ar psichinių trūkumų, nervinio sukrėtimo, girtumo, narkotinių medžiagų poveikio ir pan. negali teisingai suprasti kaltininko veiksmų, turtą, o kaltininkas šias aplinkybes suvokia ir jomis pasinaudoja, veika kvalifikuojama kaip vagystė. Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą pinigų kiekį. Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę). Tuo tarpu panaudojant neteisėtai įgytą ar laikomą svetimą mokėjimo instrumentą (atsiskaitant už prekes, paimant grynuosius pinigus iš sąskaitos ir pan. ) kėsinamasi į nuosavybę ir atsiranda padarinių, kurių BK 214 straipsnio dispozicija neapima. Todėl svetimos banko kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas (atsiskaitymas už prekes, pinigų išgryninimas ir pan. ) kvalifikuotinas pagal BK 214 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes pasikėsinama apgaule užvaldyti ar užvaldomas svetimas turtas, kadangi asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, t. y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką. 10. Jeigu svetimą turtą pasisavina ar iššvaisto asmuo, galintis prieiti prie turto, atlikdamas savo darbo pareigas, tačiau šis turtas nebuvo jam patikėtas ar nebuvo jo žinioje, jo veika kvalifikuojama kaip vagystė. Kaip vagystė kvalifikuojami ir tokie veiksmai, kai kaltininkas laikinai gauna pasinaudoti turtu (pasimatuoti, pavažiuoti ir pan. ) ar atlikti su juo tik technines operacijas (pasaugoti, panešti ir pan. ) ir neteisėtai jį užvaldo. 11. Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas savo nusikalstamam sumanymui įgyvendinti nenaudoja nei fizinio, nei psichinio smurto, nei atėmimo galimybės priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip plėšimas. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, nes BK 180 straipsnio 3 dalis neapima sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinių, o BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punkto dispozicija apima tik sveikatos sutrikdymo pasekmes dėl savanaudiškų paskatų, tačiau nenumato nuosavybės pagrobimo. Taip pat pagal sutaptį turi būti kvalifikuojama veika, kai plėšimo metu yra padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo ar neatsargus gyvybės atėmimas. Jei vagystės būdu grobiant turtą, tačiau, dar jo neužvaldžius, panaudojamas smurtas siekiant išlaikyti paimtą turtą, tokia veika kvalifikuojama kaip plėšimas. Jei smurtas panaudojamas siekiant išvengti sulaikymo po pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą vagystės būdu, tokia veika, atsižvelgiant į kitus veikos požymius, pobūdį ir padarinius, kvalifikuojama kaip sutaptis su veikomis, numatytomis kituose Baudžiamojo kodekso straipsniuose. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą visada yra nukreiptas į turto savininką, valdytoją ar asmenį, kuriam laikinai patikėtas turtas. Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz. , demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz. , reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją. Jei plėšimo metu fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą vykdomi tam tikru eiliškumu arba fizinis smurtas ir grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą vykdomi vienu metu, tai nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodyti abu nusikalstamos veikos požymiai. 12. Plėšimas ir turto prievartavimas – pagal kai kuriuos požymius panašios veikos. I- plėšimas, ir turto prievartavimas gali būti padaromi panaudojant fizinį smurtą ar grasinant panaudoti fizinį smurtą siekiant užvaldyti svetimą turtą. Atribodami plėšimą ir turto prievartavimą, teismai turi atsižvelgti į tai, kad plėšimo atveju paprastai kėsinamasi į neapibrėžtą turtą, nenurodant grobimo motyvo ar tikslo; turto prievartavimo atveju versdamas perduoti turtą, kaltininkas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, be to, dažniausiai verčiama perduoti apibrėžtą turtą – nurodytą pinigų sumą ar konkretų daiktą. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalintų ir neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o turto prievartavimo atveju minėtus veiksmus kaltininkas naudoja tam, kad priverstų asmenį perduoti turtą. Jei plėšimo būdu pagrobus ar pasikėsinus pagrobti turtą, be to, asmuo verčiamas perduoti kitą turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitokius turtinio pobūdžio veiksmus ar susilaikyti nuo jų, tokie veiksmai kvalifikuojami kaip sutaptis pagal BK 180 ir 181 straipsnius. 13. Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz. , kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu). Todėl nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis. Jei, nugirdant ar minėtais būdais apsvaiginant nukentėjusįjį, buvo panaudotas fizinis smurtas, veika kvalifikuotina pagal du požymius – kaip plėšimas panaudojant fizinį smurtą ir kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Jeigu dėl tyčinio nugirdymo, narkotinio ar medikamentinio apsvaiginimo, nors ir nenaudojant smurto, buvo sutrikdyta sveikata, veika kvalifikuotina kaip sutaptis tik tuo atveju, jei padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas. Jeigu nukentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors ir kaltininkui pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį. 14. Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Vagystė ir plėšimas gali būti padaromi apibrėžta ir neapibrėžta tyčia. Jei kaltininko tyčia buvo nukreipta pagrobti didelės vertės turtą, bet jam nepavyko pagrobti tokios vertės turto, jo veika vertinama kaip pasikėsinimas padaryti didelės vertės svetimo turto grobimą. Jei kaltininko tyčia dėl grobiamo turto vertės neapibrėžta, jo veika kvalifikuojama atsižvelgiant į turto vertę, jei nėra kitų veiką kvalifikuojančių požymių. Nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė. Jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis). Tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį. Jeigu paimdamas svetimą turtą nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos kaltininkas mano, kad atsiima savo turtą, ar yra įsitikinęs, jog veikia vykdydamas kito asmens turtines teises, tokioje veikoje nėra BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties. Minėti veiksmai vertintini atsižvelgiant į subjektyviuosius veikos požymius bei kitas veikos aplinkybes ir gali būti kvalifikuojami pagal BK 228 ar 294 straipsnį. Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz. , asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį). 15. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra įsibrovimas į patalpą. Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz. , išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz. , kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti). Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti. Saugykla – tai tam tikras įrenginys. Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas. I- saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui (nuo vagystės, sunaikinimo, stichinių jėgų ir pan. ), saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt. ; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan. ). Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys. S-dartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan. ), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą. Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz. , į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti. Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą. Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz. , tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan. ). Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz. , patenka į patalpą apgaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu). Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų. Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla. Kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus dokumentą ar panaudojant suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio 2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis. Jei pats kaltininkas suklastojo ir panaudojo paties suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip realioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje, sutaptis. Jei jis panaudojo kito asmens suklastotą dokumentą, veika kvalifikuotina kaip idealioji BK 300 straipsnyje ir BK 178 ar 180 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sutaptis. Jei įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją ne tik pagrobiamas, bet ir sugadinamas ar sunaikinamas kitas svetimas turtas, veika kvalifikuojama kaip idealioji nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 ar 180 ir 187 straipsniuose, sutaptis. Kai grobimo metu sunaikinto ar sugadinto turto vertė neviršija 1 MGL, veika pagal BK 187 straipsnį nekvalifikuojama, tačiau ir žala, padaryta sunaikinant ar sugadinant turtą, ir žala, padaryta pagrobiant svetimą turtą, nurodomos nuosprendžio aprašomojoje dalyje. 16. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra automobilio pagrobimas. Automobiliu laikoma bet kokia transporto priemonė, skirta važiuoti keliu ir vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Automobiliams nepriskiriami motociklai, traktoriai ir savaeigės mašinos, taip pat savadarbės transporto priemonės, nustatyta tvarka neįregistruotos valstybės registre kaip automobiliai, bei transporto priemonės, išregistruotos baigus jas eksploatuoti ir akivaizdžiai netinkamos eksploatuoti. 17. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz. , ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio). Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobiami jo drabužiai, rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekvalifikuojama. Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvardytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą. 18. Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį plėšimą kvalifikuojantis požymis yra nešaunamojo ginklo, peilio, kito specialiai žmogui žaloti pritaikyto daikto, o pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas. Baudžiamasis kodeksas nepateikia šaunamojo, nešaunamojo ginklo ir sprogmens sąvokų išaiškinimo. Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705. Sprogmens sąvoka apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme Nr. IX-1315. Tačiau šiuose įstatymuose apibrėžtos nešaunamojo ir šaunamojo ginklo bei sprogmens sąvokos negali būti tapatinamos su to paties pavadinimo BK 180 straipsnio požymiais, o turi būti vertinamos kaip metodinė medžiaga – kriterijai, techniniai duomenys, naudojami nustatant nešaunamojo, šaunamojo ginklo ir sprogmens požymį pagal BK 180 straipsnį. Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada. Pagal BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis, nešaunamasis ginklas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė. Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą. V- tik ginklo turėjimas plėšimo metu (pvz. , švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai neužsimenant, kas nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požymio – ginklo panaudojimo. Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė. Tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį. Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Prie įrankių, specialiai pritaikytų kūnui sužaloti, gali būti priskiriami kovinės veislės ar kiti šunys, taip pat kitokie pavojingi gyvūnai, kurie plėšimo metu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai. 19. Jei plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys, peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (pvz. , pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti. 20. Plėšimą pagal BK 180 straipsnio 3 dalį kvalifikuojantis požymis – dalyvavimas organizuotoje grupėje. Organizuotos grupės sąvoka pateikta BK 25 straipsnio 3 dalyje. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Organizuotos grupės nariai plėšimo nusikaltimuose paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius nusikalstamos veikos momentus: parengiamas nusikaltimo padarymo planas, numatomas nusikaltimo padarymo mechanizmas, bendrininkams nurodomos ar tarpusavyje pasiskirstomos užduotys ir vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo padarymo būdo ir laiko. Tokie bendrininkai supranta sukūrę organizuotą grupę ir priklausantys jai. Jei asmenys susitaria daryti kelis nusikaltimus (pvz. , dvi ir daugiau BK 180 straipsnio 1 dalies požymius atitinkančių veikų) arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (pvz. , BK 180 straipsnio 2 dalies ar 180 straipsnio 3 dalies požymius atitinkančią veiką), tai organizuotos grupės asmenų veiksmai kvalifikuojami pagal BK 180 straipsnio 3 dalį. Jei du ar daugiau asmenų susitaria padaryti vieną veiką, atitinkančią BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, tai organizuotos grupės požymis neinkriminuojamas. Asmenų, dalyvavusių organizuotai grupei vykdant plėšimą, veiksmai kvalifikuojami be nuorodos į BK 24 straipsnį nepriklausomai nuo jų vaidmens padarant nusikaltimą. Organizuota grupė nuo bendrininkų grupės skiriasi organizacinės struktūros charakteristika ir tuo, kad bendrininkų grupė jungia ne mažiau kaip du nusikaltimo bendravykdytojus, o organizuotos grupės nariams šis požymis nebūtinas. Jei plėšimas padaromas veikiant bendrininkų grupe, ši aplinkybė turi būti nurodyta nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje nusikalstamos veikos aplinkybės pripažintos įrodytomis. Tačiau dėl šios aplinkybės pripažinimo ar nepripažinimo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas nusprendžia atsižvelgdamas į konkretų kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį. II. Patvirtinti teismų praktikos nagrinėjant vagystės ir plėšimo baudžiamąsias bylas apžvalgą ir ją paskelbti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenyje. LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO PIRMININKAS VYTAUTAS GREIČIUS LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATO SEKRETORIUS PRANAS KUCONIS Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
2894: Svečiai