|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO CIVILINIŲ BYLŲ SKYRIAUS TEISĖJŲ KOLEGIJŲ NUTARTYS 1. 18. Dėl kai kurių CMR konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo CMR konvencijos nuostatų imperatyvus pobūdis, nuosekliai taikomas užsienio teismų praktikoje, nustatytas Konvencijos 41 straipsnio 1 punkte, nurodančiame, kad, nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatos negali būti pakeistos ar apskritai eliminuotos, remiantis nacionaline teise ar šalių susitarimu. Taigi niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei numatyta Konvencijoje; taip pat įvairūs susitarimai, kuriais vežėjas prisiima papildomus įsipareigojimus, inter alia ir vežėjo pareiga paimti bei tikrinti gaunamų iš siuntėjo dokumentų tikrumą ir reikalavimų atitikimą. Dėl imperatyvaus CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių vežimo sutarties šalių teises ir pareigas, pobūdžio bet kokie ankstesni susitarimai negalioja ab initio, todėl konstatuoti jų negaliojimą ir taikyti teisinius padarinius teismas privalo ex officio (CK 1. 78 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šie susitarimai nedaro negaliojančios visos sutarties, todėl teismas, nagrinėjantis bylą, vietoje susitarimo sąlygų, prieštaraujančių CMR konvencijai, turi taikyti CMR konvencijos nuostatas (CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punktas). Civilinė byla Nr. 3K-3-3/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 60; 61 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2005 m. sausio 5 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Č-lovo J-o (kolegijos pirmininkas), D-gutės A-ės (pranešėja) ir A-o S-čiaus, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „EM Trans“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ ieškinį atsakovui UAB „EM Trans” dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys: Robertas V-bickas, UAB „Transida“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ieškovas nurodė, kad 2001 m. spalio 8 d. su atsakovu sudarė vežimo sutartį, kurią pasirašė atsakovo atstovas Robertas V-bickas. Pagal šios sutarties 2. 3 punktą vežėjas įsipareigojo paimti visus krovinį lydinčius dokumentus, patikrinti jų teisingumą ir pažymėti kertant tarpvalstybines sienas. Atvežus krovinį paaiškėjo, kad prekių kilmės sertifikatas EUR 1 nepažymėtas, todėl ieškovui pagal Muitinės kodekso 21 straipsnio nuostatas ir 1997 m. kovo 24 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 268 patvirtintas Muitų už importuojamas prekes tarifų normas reikėjo sumokėti 40 proc. prekės vertės dydžio muitą ir 18 proc. pridėtinės vertės mokestį, nors tinkamai pažymėjus prekių kilmės sertifikatą EUR 1, ieškovo prekėms būtų pritaikytas 0 proc. dydžio muito tarifas. Vadovaudamasis išdėstytais motyvais, ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 16 548 Lt ieškovo sumokėtų muito ir pridėtinės vertės mokesčių. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė Vilniaus miesto 2-a-is apylinkės teismas 2003 m. spalio 8 d. preliminariuoju sprendimu ieškinį patenkino. Vilniaus miesto 2-a-is apylinkės teismas 2004 m. gegužės 10 d. sprendimu panaikino šio teismo 2003 m. spalio 8 d. preliminarųjį sprendimą ir ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo pateikta prekių kilmės sertifikato EUR 1 kopija, kurioje nėra žymų, neišversta į valstybinę kalbą, todėl negali būti laikoma įrodymu byloje (CPK 198 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas laikė, kad pagal Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvecijos (toliau – CMR konvencijos) 32 straipsnio 1 dalį ieškovas yra praleidęs vienerių metų senaties terminą ieškiniui dėl vežimų pareikšti. Atsakovui adresuotą ieškovo 2002 m. vasario 25 d. raštą, kuriame teigiama, kad už pervežimą bus atsiskaityta, kai bus gautas muitinės antspaudais pažymėtas prekių kilmės sertifikatas EUR 1, teismas nelaikė tinkama pretenzija, sustabdančia ieškinio senaties termino eigą pagal CMR konvenciją. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimu, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, ieškovo UAB „Senukų prekybos centras“ apeliacinį skundą patenkino, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino, priteisdamas ieškovui iš atsakovo UAB „EM Trans“ 16 548 Lt nuostolių atlyginimo. Kolegija, atmesdama atsakovo argumentus, kad vežimo sutarties 2. 3 punktas prieštarauja CMR konvencijos nuostatoms ir kad šią sutartį pasirašė neįgaliotas asmuo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šalių sudaryta sutartis yra galiojanti, nepanaikinta, nepakeista ir įvykdyta. Kolegija nurodė, kad šalių buvo sudaryta vežimo ir ekspedijavimo sutartis, apimanti ne tik pervežimą, bet ir muitinės formalumų atlikimą, todėl sprendė, kad ieškovo reikalavimui dėl nuostolių atlyginimo netaikomas CMR konvencijoje nustatytas vienerių metų senaties terminas. Ieškovo patirti nuostoliai susiję su prekių kilmės sertifikato EUR 1 nepateikimu, todėl ieškovo reikalavimui taikytini nacionaliniai įstatymai, t. y. CK 1. 125 straipsnyje nustatytas trejų metų ieškininės senaties terminas, kurio ieškovas nepraleido. Atsakovas neginčijo ieškovo patirtų nuostolių dydžio, todėl ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius tenkintinas vežimo sutarties 2. 3 punkto ir CK 6. 238 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu. III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindai, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai Kasaciniu skundu atsakovas UAB „EM Trans“ prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais: 1. Teismas neteisingai taikė ir aiškino CMR konvencijos straipsnį, kuriame nurodyta, kad CMR važtaraštyje turi būti nurodytas perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, važtaraštyje nenurodyta, kad siuntėjas vežėjui būtų perdavęs kokius nors dokumentus. Ieškovas jokių įrodymų, kad siuntėjas būtų vežėjui perdavęs prekių kilmės sertifikatą EUR 1, taip pat nepateikė. Kasatorius teigimu, pagal CMR konvencijos 7 straipsnį siuntėjas pats atsako vežėjui už klaidingai ar netiksliai CMR važtaraštyje nurodytus duomenis. 2. Teismas nepagrįstai nepritaikė CMR konvencijos 11 straipsnio, numatančio, kad vežėjas neatsako už nuostolius, atsiradusius dėl Konvencijoje numatytų dokumentų ar duomenų nebuvimo, jų netikslumo. Vežėjas atsako tik tada, jei jam įteiktus dokumentus pameta ar neteisingai panaudoja. 3. Kasatoriaus teigimu, šalių sudarytos sutarties 2. 3 punktas prieštarauja CMR konvencijos 11 straipsniui, imperatyviai įpareigojančiam siuntėją pridėti prie važtaraščio visus reikiamus dokumentus ir suteikti vežėjui visapusišką informaciją muitinės ir kitiems formalumams atlikti. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. 4. Dėl teismo argumento, kad atsakovas neginčijo sutarties 2. 3 punkto, kasatorius nurodė, kad jis neturėjo šio sutarties punkto ginčyti, nes yra niekinis nuo pat jo pasirašymo momento, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Pagal CMR konvencijos 40 straipsnį visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo CMR konvencijos, laikomi negaliojančiais. 5. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad vežimo sutartis pasirašyta neįgalioto asmens. Jeigu bendrovei atstovauja ne direktorius, asmuo turi pateikti savo įgaliojimus sudaryti sandorius su trečiaisiais asmenimis, tačiau to trečiasis asmuo R. V-bickas nepadarė. 6. Teismas nepagrįstai netaikė CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatyto sutrumpinto vienerių metų senaties termino ginčo santykiams. Kasatoriaus teigimu, nei Kelių transporto kodeksas, nei CMR konvencija, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nenumato galimybės išskirti vienoms vežimo sutarties sąlygoms CMR konvencijos, kitoms – nacionalinių teisės aktų taikymą. Kasatoriaus teigimu, ginčo santykiams taikytina tik CMR konvencija ir joje nustatytas vienerių metų senaties terminas, kurį ieškovas yra praleidęs. 7. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas neginčijo ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Jo teigimu, ieškovo valstybei sumokėti mokesčiai negali būti laikomi ieškovo patirta žala dėl atsakovo kaltės, nes iš ieškovo veiklos mokami mokesčiai tiesiogiai priklauso tik nuo paties ieškovo. Be to, pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 91 straipsnį ieškovas sumokėtą PVM turėjo galimybę susigrąžinti iš valstybės. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Senukų prekybos centras“ prašo kasatoriaus kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Sutikdamas su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais motyvais, kasatoriaus argumentus ieškovas laiko nepagrįstais. Ieškovas atsiliepime į kasacinį skundą pabrėžė, kad atsakovas ne tik neįvykdė vežimo sutarties 2. 3 punkto reikalavimų, nepateikė teismui įrodymų, kad jam prekių kilmės sertifikatas EUR 1 nebuvo įteiktas, bet ir nesiėmė jokių priemonių jiems įvykdyti, t. y. nesielgė kaip protingas ir sąžiningas vežėjas. Dėl kasatoriaus argumento, kad ieškovas galėjo susigrąžinti sumokėtą PVM iš valstybės, ieškovas pažymėjo, kad tai nebuvo nagrinėta nei pirmosios, nei apeliacinės instancijų teismuose, todėl juo remtis negalima (CPK 347 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, o ne fakto klausimus. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimų į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis). Šioje byloje kilo CMR konvencijos nuostatų, susijusių su siuntėjo ir vežėjo teisių ir pareigų reglamentavimu, CMR konvencijoje nustatytų ieškinio senaties terminų ir pačios CMR konvencijos ginčo šalių sutartiniams santykiams taikymu ir aiškinimu klausimai, taip pat šalių sudarytos vežimo sutarties 2. 3 punkto sąlygos, įpareigojančios vežėją paimti visus krovinį lydinčius dokumentus, patikrinti jų teisingumą ir pažymėti kertant tarpvalstybines sienas, galiojimu, dėl to kolegija pasisako. Dėl CMR konvencijos taikymo krovinio vežėjo ir krovinio siuntėjo teisėms ir pareigoms Kasaciniu skundu UAB „EM Trans“ skundžia apeliacinio teismo sprendimą, kuriuo teismas, vadovaudamasis šalių sudarytos vežimo sutarties 2. 3 punkte numatyta sąlyga, įpareigojančia vežėją paimti visus krovinį lydinčius dokumentus, patikrinti jų teisingumą ir pažymėti kertant tarpvalstybines sienas, tenkino ieškinį, nustatęs, kad krovinio vežimo metu nebuvo pažymėtas prekės kilmės dokumentas EUR 1, dėl to ieškovas turėjo sumokėti 40 proc. krovinio vertės dydžio muitą. Teismas pripažino, kad šalių buvo sudaryta vežimo ir ekspedijavimo sutartis, apimanti ne tik pervežimą, bet ir muitinės formalumų atlikimą, todėl kolegija sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, o CMR konvencijoje nustatytas vienerių metų ieškininės senaties terminas šalių santykiams netaikomas. Kolegija su apeliacinio teismo išvadomis ir argumentais nesutinka dėl šių priežasčių: 1. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš sudarytos šalių sutarties turinio matyti, kad esminė UAB „EM Trans“ pareiga buvo pervežti krovinį. Taigi šalių buvo sudaryta vežimo sutartis dėl krovinių pervežimo, kuriai taikoma CMR konvencija. CMR konvencija aiškiai reglamentuoja krovinio vežėjo ir krovinio siuntėjo pareigas. Vadovaujantis CMR konvencijos 11 straipsnio nuostatomis, aprūpinti vežėją reikiamais dokumentais, informacija, reikalinga muitinės ir kitiems formalumams atlikti, yra pirmiausia siuntėjo, bet ne vežėjo, kaip numatyta vežimo sutarties 2. 3 punkte, pareiga, ir būtent siuntėjas atsako už visus nuostolius, atsiradusius dėl tokių dokumentų ar duomenų nebuvimo ir netikslumų, išskyrus atvejus, kai dėl to kaltas pats vežėjas (11 straipsnio 1, 2 punktai). Taigi iš siuntėjo reikalaujama pasirūpinti visais reikiamais dokumentais: importo ir eksporto leidimais, kilmės sertifikatais ir bet kuriais kitais dokumentais, kurių reikalaujama įvažiuojant į atitinkamos valstybės teritoriją. Tuo tarpu vežėjas atsakingas tik už jam perduotų ir važtaraštyje minimų dokumentų praradimą ar neteisingą panaudojimą, bet iš jo negali būti išieškoma žalos atlyginimo daugiau, nei būtų išieškota krovinio praradimo atveju ( Konvencijos 11 straipsnio 3 punktas). Taigi jei teismas nustato, kad nuostoliai patirti dėl reikiamų dokumentų ar informacijos, reikalingų muitinės formalumams atlikti, nebuvimo, už tai atsakingas yra siuntėjas, nes vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. Pagal CMR konvencijos 6 straipsnio 2 dalį CMR važtaraštyje turi būti nurodytas perduotų vežėjui dokumentų sąrašas. Pridėti visus reikiamus dokumentus muitinės formalumams atlikti yra siuntėjo pareiga. Be to, siuntėjas privalo suteikti vežėjui visapusišką informaciją muitinės ir kitiems formalumams atlikti. Vežėjas nėra įpareigotas tikrinti šių dokumentų ir informacijos teisingumo ir visapusiškumo. 2. Šalių sudarytos vežimo sutarties 2. 3 punkte, skirtingai nei CMR konvencijos nuostatose, numatyta vežėjo pareiga paimti iš krovinio siuntėjo visus krovinį lydinčius dokumentus, patikrinti jų teisingumą ir pažymėti kertant tarpvalstybines sienas, bei vežėjo atsakomybė už galimus dėl minėtos pareigos nevykdymo atsiradusius nuostolius. Kasatoriaus teigimu, ši sutarties nuostata prieštarauja imperatyvioms CMR konvencijos nuostatoms, todėl yra niekinė ir negalioja. Su šiais kasacinio skundo argumentais kolegija iš esmės sutinka. CMR konvencijoje, skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, sutarties šalims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Imperatyvus teisės normų pobūdis reiškia, kad nors civilinių santykių dalyviai yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas sudarydami sandorius (sutartis), tačiau laisvė sudarinėti sandorius nėra absoliuti, sutartinė laisvė yra ribojama visų pirma imperatyviomis teisės normomis. CMR konvencijos nuostatų imperatyvus pobūdis, nuosekliai taikomas užsienio teismų praktikoje, nustatytas Konvencijos 41 straipsnio 1 punkte, nurodančiame, kad, nepažeidžiant 40 straipsnio nuostatų, visi susitarimai, kuriais tiesiogiai ar netiesiogiai nukrypstama nuo šios Konvencijos, laikomi negaliojančiais. CMR konvencijos 41 straipsnio 1 punkto nuostatos negali būti pakeistos ar apskritai eliminuotos, remiantis nacionaline teise ar šalių susitarimu. Taigi niekiniais pripažintini visi šalių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės, nei numatyta Konvencijoje; taip pat įvairūs susitarimai, kuriais vežėjas prisiima papildomus įsipareigojimus, inter alia ir vežėjo pareiga paimti bei tikrinti gaunamų iš siuntėjo dokumentų tikrumą ir atitikimą reikalavimams. 3. Kolegija pažymi, kad dėl imperatyvaus CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių vežimo sutarties šalių teises ir pareigas, pobūdžio bet kokie ankstesni susitarimai negalioja ab initio, todėl konstatuoti jų negaliojimą ir taikyti teisinius padarinius teismas privalo ex officio (CK 1. 78 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šie susitarimai nedaro negaliojančios visos sutarties, todėl teismas, nagrinėjantis bylą, turi vietoje susitarimo sąlygų, prieštaraujančių CMR konvencijai, taikyti CMR konvencijos nuostatas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, kad 2001 m. spalio 4 d. vežimo sutarties 2. 3 punkto (b. l. 5) nuostata, kuria vežėjas įsipareigoja paimti visus krovinį lydinčius dokumentus, patikrinti jų teisingumą ir pažymėti kertant tarpvalstybines sienas, taip pat nuostata, kad priešingu atveju visus nuostolius dengia vežėjas, yra niekinės, nesukuria šalims jokių teisių ir pareigų ir negalioja nuo jų sudarymo momento pagal CMR konvencijos 41 straipsnis, nes pagal CMR konvencijos 11 straipsnį tokiais dokumentais turėjo pasirūpinti siuntėjas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismai nenustatė, kad vežėjui būtų perduotas prekių kilmės sertifikatas EUR 1, jokių žymų važtaraštyje apie šio dokumento perdavimą nėra, todėl nuostolių, susijusių su reikiamų dokumentų nepateikimu, atsiradimo rizika tenka pačiam siuntėjui. Dėl ieškinio senaties taikymo Šioje byloje kilo ginčas ir dėl to, ar siuntėjo reikalavimams pareikšti taikytinas CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais dėl būtinybės ginčo santykiams taikyti CMR konvencijoje nustatytą ieškinio senaties terminą ir pažymi, kad CMR konvencijos 32 straipsnio 1 punkte nustatytas vienerių metų terminas „dėl vežimų taikant šią Konvenciją” bylos dalyvių reikalavimu taikomas ne tik ginčams, kylantiems iš pačios vežimo sutarties, bet ir kitiems vežimo sutarties šalių reikalavimams, kylantiems iš santykių, kuriuos reglamentuoja CMR konvencija, inter alia ir ginčams, kylantiems iš santykių, susijusių su krovinį lydinčios reikiamos dokumentacijos ir informacijos apie juos pateikimu bei tikrinimu. Atsižvelgdama į bylos medžiagą, kolegija kartu pažymi, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškininės senaties termino, nes 2002 m. vasario 25 d. raštu informavo atsakovą apie priežastis, dėl kurių buvo atsisakyta atsiskaityti su vežėju. Iš byloje esančio rašto (b. l. 9) aiškiai nustatomas ieškovo reikalavimo pobūdis, dydis ir vežėjo atsakomybės pagrindas. Kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į šalių kilusio ginčo pobūdį, minėtas ieškovo raštas yra tinkama ir pakankama pretenzija, kuri pagal CMR konvenciją sustabdo ieškininės senaties termino eigą reikalavimams dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo pareikšti. Dėl įgaliojimų pasirašyti vežimo sutartį Kasacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą kasacinio skundo argumentą, kad vežimo sutartis negalioja, nes pasirašyta įgaliojimų neturėjusio asmens. CK 2. 136 straipsnyje numatyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas suteiktas teises, sukuria, pakeičia ir panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai. Toks sandoris pagal CK 1. 78 ir 1. 92 straipsnius savo prigimtimi yra nuginčijamasis sandoris, kuris teismo gali būti pripažintas negaliojančiu tik esant šalies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikštam ieškinio ar priešieškinio forma. Kadangi tokio reikalavimo byloje nepareikšta, teismai pagrįstai atmetė atsakovo argumentus dėl sutarties negaliojimo anksčiau pagrindu. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CMR konvencijos nuostatas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl yra pagrindas šį teismo sprendimą naikinti, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2004 m. gegužės 10 d. sprendimą. Priteisti iš UAB „Senukų prekybos centras“ UAB „EM Trans“ naudai 504 (penkis šimtus keturis) Lt žyminio mokesčio paduodant kasacinį skundą ir 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Lt advokato išlaidų Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |