TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą
veiką ir joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)
1. Atsakomybę
lengvinanti aplinkybė – padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje
dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)


Pakeisti pirmosios instancijos
teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, nes teismai padėjimo
išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis nepagrįstai
nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei į ją neatsižvelgė priimdami
sprendimą dėl bausmės, todėl netinkamai taikė BK 59 straipsnio 1 dalies 2
punktą.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-276/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
1. 1. 8. 1. 1;
1. 1. 8. 6. 2.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2006 m.
balandžio 25 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko G-o G-os, V-o P-o ir pranešėjo V-o M-o,
sekretoriaujant
R. B-ei,
dalyvaujant
prokurorui D. Č-ui,
gynėjams
advokatams I. B-ui, B. S-ytei,
teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. V. ir M. J.
kasacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. V.
nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus laisvės atėmimu aštuoniolikai
metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal
BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu
ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų.
Vadovaujantis
BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu
subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 13 d.
nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė subendrinta
bausmė paskirta laisvės atėmimas devyniolikai metų.
Vadovaujantis
BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, V. V. pripažintas pavojingu
recidyvistu.
M. J.
nuteistas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus laisvės atėmimu
penkiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems
metams.
Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu
ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų.
Taip pat
skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. spalio 14 d. nutartis, kuria nuteistųjų V. V.
ir M. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjų, prašiusių
kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti,
paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. V. ir M. J. nuteisti už tai, kad 2004 m. liepos
23 d. , apie 22. 00 val. , Biržų rajone, būdami apsvaigę nuo alkoholio,
veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti V. V. Z. turtą,
panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. abu nunešė nukentėjusįjį į statomą
pastatą ir sudavė pagaliu bei kumščiais apie 67 smūgius į galvą, krūtinę, kitas
kūno vietas ir taip padarė kraujosruvas galvos, krūtinės ląstos, nugaros, kojų
srityse, paviršinius daugybinius odos nubrozdinimus, krūtinkaulio bei dešiniųjų
IV, V, VI, VII, VIII, taip pat kairiųjų VI, VII, VIII šonkaulių lūžius,
krūtininio III stuburo slankstelio ištiestinį lūžį. Dėl to išsiliejo kraujas
dešiniojoje krūtinplėvės ertmėje, nutrūko nugaros smegenys ir, išsivysčius
trauminiam šokui bei ūmiai mažakraujystei, nukentėjusysis mirė. Taip V. V.
ir M. J. dėl savanaudiškų paskatų, ilgu mušimu ir daugybinių smūgių
sudavimu sukeldami nukentėjusiajam dideles kančias, itin žiauriai tyčia nužudė
dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio bejėgiškos būklės esantį
V. V. Z. bei pagrobė 89,70 Lt vertės jo turtą, o V. V. dar
pagrobė ir nukentėjusiojo pasą.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo
sumažinti laisvės atėmimo bausmės terminą ir visą bausmę paskirti atlikti
kalėjime. Kasatorius nurodo, kad V. V. Z. norėjo tik apvogti, o ne
nužudyti, kad nužudė netyčia, nes buvo neblaivus ir nesuvokė, ką daro, kad gali
nukentėjusiajam pakenkti. Nukentėjusysis taip pat buvo labai girtas,
griuvinėjo, todėl kasatorius mano, kad kai kuriuos sužalojimus jis galėjo
pasidaryti pats. Kasatorius prašo atsižvelgti į tai, kad jis visiškai
pripažįsta savo kaltę, labai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat į tai, kad su
sugyventine turi mažą vaiką, turėjo darbą ir išlaikė šeimą, turi senus tėvus,
kurių dėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės gali daugiau nebepamatyti.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. J. prašo teismų
sprendimus pakeisti: pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus
išteisinti, nes nukentėjusiojo nenužudė, o pagal BK 180 straipsnio 1 dalį
bausmę sušvelninti.
Kasatorius pripažįsta, kad nunešė nukentėjusįjį į
statomą pastatą turėdamas tikslą apvogti, paėmė marškinėlius, spiritą, kojines,
3 latus, trenkė nukentėjusiajam tik į gyvybei nepavojingas vietas, t. y.
nestipriai delnu per veidą gal kokius 3–4 kartus. Kadangi V. V. juokėsi ir
visaip šaipėsi iš jo, kad jis nemoka trenkti stipriai ir vyriškai, todėl
apimtas pykčio sudavė tuos 3–4 smūgius nukentėjusiajam į kojas, per veidą, nors
tiksliai prisiminti suduotų smūgių skaičiaus negali. Į kitas kūno vietas
nesudavė. Nuoširdžiai gailisi naudojęs smurtą, tačiau teigia, kad nuo jo
suduotų smūgių nukentėjusysis mirti negalėjo. Tuo tarpu nuteistasis V. V.
parodė, kad sudavė V. V. Z. smūgius kumščiu į krūtinę. Taigi
kasatorius mano, kad šie V. V. smūgiai ir galėjo būti mirties priežastis,
todėl turi būti individualizuoti judviejų suduoti smūgiai ir nustatyta, kurio
iš jų padaryti sužalojimai sukėlė nukentėjusiojo mirtį.
Taip pat kasatorius prašo, kad medicinos ekspertai
nustatytų tikslų V. V. Z. mirties laiką, nes tą naktį, kai buvo
nužudytas V. V. Z. , jis buvo pas V. P. namuose, ten pasigėrė ir
liko miegoti iki ryto, o V. V. , pasakęs, kad eina į tualetą, nebesugrįžo.
Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į tai, kad po apiplėšimo V. V.
paėmė V. V. Z. peiliuką ir batus, o pasas ir kelnės liko įvykio
vietoje, tačiau kitą dieną peiliukas buvo rastas įvykio vietoje, o pasas ir
kelnės V. V. namuose (T. 1, b. l. 43–44, 52–53, 76–77).
Kasatoriaus nuomone, šie įkalčiai patvirtina, kad kažkas į įvykio vietą buvo
sugrįžęs ir netyčia pametė peilį. Pareigūnai netinkamai ištyrė peilį, nes ant
jo nerado nei A. Ž. , nei V. V. pirštų antspaudų, kurie tikrai turėjo
būti, nes peilį jie turėjo rankose, kai visi kartu gėrė M. K. bute,
esančiame 70–80 m nuo įvykio vietos.
Kasatorius įsitikinęs, kad į šį nusikaltimą jis buvo
įtrauktas: M. K. pavaišino jį alumi, o V. V. pasiūlė eiti kartu ir
pasiimti iš V. V. Z. spiritą, nes jis žinojo, kad nukentėjusysis turi
spirito ir pinigų (ikiteisminio tyrimo metu melavo, kad iki įvykio
nukentėjusiojo nepažinojo, nors tą dieną su juo gėrė ir žinojo, kad jis turi
pinigų, tai patvirtino D. K. (T. 1, b. l. 74–75). Be to, po
nusikaltimo V. V. ėjo pas kasatorių į namus nusiplauti kraujo pėdsakų, kad
vėliau pareigūnai rastų pas jį kokių nors įkalčių. Dėl to kasatorius mano, kad
V. V. nužudymą buvo suplanavęs iš anksto ir norėjo jį „pakišti“.
Apskritai, kasatoriaus nuomone, V. V. parodymais tikėti negalima, nes jis
keletą kartų davė melagingus parodymus, juos keitė. Taigi, kasatoriaus manymu,
surinkti bylos duomenys patvirtina, kad jis nekaltas dėl V. V. Z.
nužudymo. Kad jis nesiekė nukentėjusiojo mirties, kad jo veiksmuose nebuvo
tyčios nužudyti, įrodo tai, kad jis tą dieną gulintį girtą nukentėjusįjį
patraukė nuo kelio važiuojamosios dalies, kad jo nesuvažinėtų. Tai gali
patvirtinti teisme neapklausti liudytojai J. Z. , I. V. , T. Z. ,
D. J. , M. K. ir A. A. Prašo tai įvertinti ir pripažinti jo
atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į šias
aplinkybes: po įvykio jis pats paskambino į muitinės postą ir nuoširdžiai
prisipažino, kad apiplėšė žmogų, davė išsamius parodymus, pareigūnui parodė,
kur gyvena V. V. , taip pat į tai, kad labai gailisi dėl to, ką padarė. Be
to, iki suėmimo dirbo, turi dvejų metų sūnų, todėl pagal BK 180 straipsnio 1
dalį prašo sumažinti bausmės trukmę ir skirti ją atlikti kalėjime, nes
ilgalaikis kalinimas žmogų pakeičia tik į blogąją pusę. Taip pat prašo palikti
jį Vilniaus kalėjime, nes taip sūnui bus patogiau jį lankyti.
Be to, kasatorius nurodo, kad buvo suimtas pagal BK
129 straipsnio 1 dalį, o teisiamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9
punktus ir 180 straipsnio 1 dalį.
Nuteistojo
V. V. kasacinis skundas atmestinas, o nuteistojo M. J. kasacinis
skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK
129 straipsnio 2 dalies taikymo

Pagal
pirmosios instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes V. V. ir
M. J. 2004 m. liepos 23 d. , apie 22. 00 val. , būdami
apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti
V. V. Z. turtą, šiam dėl stipraus apsvaigimo nuo alkoholio esant
bejėgiškos būklės, panaudojo prieš jį fizinį smurtą, t. y. abu nunešė
nukentėjusįjį į statomą pastatą ir sudavė pagaliu bei kumščiais apie 67 smūgius
į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas, taip padarė kraujosruvas galvos, krūtinės
ląstos, nugaros, kojų srityse, paviršinius daugybinius odos nubrozdinimus,
krūtinkaulio bei dešiniųjų IV, V, VI, VII, VIII, taip pat kairiųjų VI, VII,
VIII šonkaulių lūžius, krūtininio III stuburo slankstelio ištiestinį lūžį. Dėl
to išsiliejo kraujas dešiniojoje krūtinplėvės ertmėje ir po minkštaisiais
galvos smegenų dangalais, nutrūko nugaros smegenys ir, išsivysčius trauminiam
šokui bei ūmiai mažakraujystei, nukentėjusysis mirė. Šie sužalojimai
patvirtina, kad nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, o smurtą
prieš jį naudojo abu – V. V. ir M. J. (abu mušė ne tik kumščiais, bet
ir pagaliu į įvairias, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, taigi jie suvokė
pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių veiksmų gali kilti
sunkūs padariniai, ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia), todėl jie
abu yra nužudymo bendravykdytojai. Nebūtina, kad kiekvienas iš bendravykdytojų
padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad juos padaro bent vienas iš jų.
Taip V.
V. ir M. J. dėl savanaudiškų paskatų, ilgu mušimu ir daugybinių smūgių sudavimu
sukeldami nukentėjusiajam dideles kančias, itin žiauriai, tyčia nužudė dėl
stipraus apsvaigimo nuo alkoholio esantį bejėgiškos būklės V. V. Z.
bei pagrobė jo turtą, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal
BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, taigi jiems šis baudžiamasis
įstatymas pritaikytas tinkamai.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. liepos 25 d.
M. J. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis padarė nusikalstamą
veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, o 2004 m. gruodžio 29 d.
buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis padarė nusikalstamas veikas,
numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktuose ir 180 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad BPK 187 straipsnio 2 dalies nuostata, jog prieš kitas
apklausas naujas pranešimas apie įtarimą turi būti įteiktas tik tuo atveju, kai
keičiasi įtarimo turinys, buvo tinkamai vykdoma.

Dėl BK 59
straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo

Teisėjų kolegija sutinka su
kasatoriaus M. J. argumentu, kad teismai neįvertino jo pranešimo svarbos
išaiškinant nusikaltimą ir jame dalyvavusius asmenis.
BK 59
straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės
yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką
ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje
dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos dvi savarankiškos
lengvinančios aplinkybės. V-a iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir
nuoširdus gailėjimasis. N-nt konstatuoti šią kaltininko atsakomybę
lengvinančią aplinkybę, teismui nepakanka nustatyti, jog kaltininkas
prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų
gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl
padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs
baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti
nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo
atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan. ). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį
į tai, kad darant išvadą apie kaltininko nuoširdų gailėjimąsi būtina įvertinti
jo elgesį po įvykio ir vėliau. Šiuo atveju abu kasatoriai dėl menkaverčio
preteksto žiauriai sumušę nukentėjusįjį paliko jį be neatidėliotinos pagalbos,
nukentėjusysis nuo padarytų sužalojimų visumos mirė, todėl šio nusikaltimo
padariniai negrąžinami. Šie bylos duomenys patvirtina, kad dėl padaryto
nusikaltimo kasatoriai nuoširdžiai nesigailėjo. Taigi teismams nustačius
kaltininko savanorišką kaltės pripažinimą, tačiau nenustačius, kad jis
kritiškai vertintų savo elgesį, stengtųsi sušvelninti nusikaltimo padarinius,
negalima konstatuoti kaltininko nuoširdaus gailėjimosi dėl to, ką jis padarė.
Kita
minėtoje normoje nustatyta lengvinanti aplinkybė yra kaltininko
prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjimas
išaiškinti nusikalstamą veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Teisėjų
kolegija konstatuoja, jog padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai
kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo
aplinkybes. Padėjimas išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis
yra tada, kai kaltininkas nurodo šią veiką padariusių asmenų pavardes, gyvenamąją
ar slapstymosi vietą, kitus esminius nusikaltusių asmenų požymius ar kitas
žinias apie juos, jei tai padeda teisėsaugos institucijoms išaiškinti,
sulaikyti ar patraukti atsakomybėn kitus asmenis.
Bylos
duomenys patvirtina, kad 2004 m. liepos 24 d. , 9. 00 val. , Biržų rajono
policijos komisariatas gavo pranešimą, kad kaime rastas miręs vyriškis. Į
įvykio vietą išvyko operatyvinė grupė, kuri, radusi lavoną su smurto žymėmis,
pradėjo tyrimo veiksmus. L-ytojas S. J. (pasienio policijos pareigūnas
(T. 1, b. l. 120) patvirtino, kad įvykio dieną jam paskambino
M. J. ir susitikus pranešė, kad iš vakaro su V. V. sumušė nepažįstamą
vyriškį ir paėmė kai kuriuos jo daiktus. Atvykus operatyvinei grupei,
M. J. buvo pasodintas į policijos automobilį. Tą pačią dieną buvo
sulaikytas ir V. V. Ta aplinkybė, kad M. J. paskambino pasienio
policijos pareigūnui S. J. tik pamatęs į kaimą atvykusius policijos
pareigūnus, nepaneigia M. J. pranešimo svarbos išaiškinant šį nusikaltimą
ir jame dalyvavusius asmenis, nes tai jis padarė savo valia, todėl kad tuo metu
policijos pareigūnams šio nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo žinomos.
M. J. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino esmines nusikalstamų
veikų padarymo aplinkybes, kad su V. V. sumušė nepažįstamą vyriškį ir paėmė
kai kuriuos jo daiktus, tik neigė savo tyčią ir nesutiko su jo veikos juridiniu
kvalifikavimu. Atsižvelgiant į minėtus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja,
kad M. J. savo valia padėjo išaiškinti esmines V. V. Z. nužudymo
aplinkybes ir jame dalyvavusius asmenis, todėl žemesnės instancijos teismai
nepagrįstai nepripažino šios aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Remiantis
tuo, kas išdėstyta, teismų sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo
įstatymo – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto – taikymo (BPK 383 straipsnis,
369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), pripažįstant M. J. atsakomybę
lengvinančia aplinkybe tai, jog padėjo išaiškinti V. V. Z. nužudymą
ir jame dalyvavusius asmenis. Teisėjų kolegija, įvertinusi šią M. J.
atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsižvelgdama į BK 61 straipsnio 2 dalies
nuostatą, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę
sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas
54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę
ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo
jos vidurkio. BK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo
bausmės vidurkis yra dvylika metų šeši mėnesiai, todėl M. J. laisvės atėmimo
bausmė mažintina iki trylikos metų, nes nustatytos dvi jo atsakomybę
sunkinančias aplinkybės. Be to, teisėjų kolegija atsižvelgia į M. J.
asmenybę apibūdinančius duomenis – neteistas, charakterizuojamas patenkinamai.

Dėl
V. V. paskirtos bausmės

BK 61 straipsnio 2 dalyje
nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę
sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas
54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę
ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo
jos vidurkio.
BK 56
straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį
nusikaltimą skiriama griežtesnė negu straipsnio sankcijoje už padarytą
nusikaltimą nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė. V. V.
teismas pripažino pavojingu recidyvistu (BK 27 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
BK 129 straipsnio 2 dalyje nustatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės
vidurkis yra dvylika metų šeši mėnesiai. Pirmosios instancijos teismas,
skirdamas kasatoriui bausmę pagal BK 129 straipsnio 2 dalį, BK 54 straipsnio,
56 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio nuostatų nepažeidė. Teismas bausmės
skyrimą išsamiai motyvavo ir atsižvelgė į tai, kad: padarytas labai sunkus,
tyčinis nusikaltimas, esant trims kvalifikuojamiesiems požymiams, nuteistojo
asmenybę apibūdinančius duomenis (tris kartus teistas, teistumai neišnykę,
naujus nusikaltimus padarė per lygtinio atleidimo laiką, charakterizuojamas
patenkinamai), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o dvi
sunkinančios – nusikalto apsvaigęs nuo alkoholio bei nusikaltimus padarė
bendrininkų grupe, be to, buvo aktyvus nužudymo vykdytojas. Įvertinęs visas
šias aplinkybes, teismas V. V. už nužudymą paskyrė griežtą, bet teisingą
laisvės atėmimo bausmę, o kadangi naujus nusikaltimus jis padarė per lygtinio
atleidimo laiką, tai BK 64 straipsnio pagrindu pagrįstai pridėjo dalį
neatliktos bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra įstatyminio pagrindo
kasatoriui švelninti paskirtos bausmės.

Dėl kitų M. J. kasacinio
skundo argumentų

Teisėjų
kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą kasacinės instancijos teismas patikrina
priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių yra paduotas skundas, teisės
taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar pagal žemesnės
instancijos teismų sprendimais nustatytas bylos aplinkybes yra tinkamai
pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nustatant tas aplinkybes nebuvo pažeisti
baudžiamojo proceso įstatymai. Kasacinės instancijos teismas faktinių bylos
aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Iš naujo tirti faktines
bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą yra apeliacinės instancijos
teismo kompetencija. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos
teismas patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir
įrodymų vertinimas motyvuotai aptartas apeliacinėje nutartyje atsakant į
esminius apeliacinio skundo argumentus, taigi esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų nepadaryta. Remiantis šiais argumentais M. J. kasacinio
skundo argumentai, kuriais ginčijama įrodymų vertinimas, teismo išvadų
pagrįstumas ir faktinių bylos aplinkybių nustatymas, paliekami nenagrinėti.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 ir 6
punktais,

n u t a r i a :

Nuteistojo
V. V. kasacinį skundą atmesti.
Panevėžio
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo
24 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 14 d. nutartį pakeisti.
Pripažinti
M. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad padėjo išaiškinti
V. V. Z. nužudymą ir jame dalyvavusius asmenis.
M. J.
pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus paskirtą laisvės atėmimo
bausmę sumažinti iki trylikos metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5
dalies 1 punktu, šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal
BK 180 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės
atėmimą trylikai metų.
Kitas
nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt