TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
2. 14. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje (BPK
109 straipsnis)

Panaikinta apeliacinės instancijos teismo nutarties
dalis, kuria atmesti apeliaciniai skundai dėl civilinių ieškinių sprendimo, ir
perduota byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka dėl to, kad teismas kaip
civilinio atsakovo byloje nepatraukė draudimo įmonės, kai žala padaryta
pažeidus Kelių eismo taisykles ir transporto priemonės valdytojo civilinė
atsakomybė apdrausta draudimo įmonėje, t. y. pažeidė BPK 109 straipsnio
reikalavimus. Be to, pažeisti BPK 113 straipsnio 2 dalies ir 320 straipsnio 3
dalies reikalavimai bei CK 6. 254 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-325/2006
Procesinio sprendimo kategorija
                                                                                                1. 2. 25. 4.
(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. gegužės 16 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
R-o B-o, B-o S-o ir pranešėjo V-o A-uko,
sekretoriaujant E.
J-ei,
dalyvaujant prokurorui J.
Z-ei,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo
2005 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį laisvės
atėmimu trejiems metams. M. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –
uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas
trejiems metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms; per bausmės vykdymo atidėjimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą
turtinę žalą: J. ir E. K. (duomenys neskelbtini) globos šeimyninei
vaikų sodybai – 3322 Lt, N. K. – 6177,03 Lt.
Iš M. K. priteista nusikalstama veika padarytai
neturtinei žalai atlyginti 10 000 Lt ir 2000 Lt atstovavimo
išlaidų E. K. ; 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir
1000 Lt atstovavimo išlaidų N. K.
Taip pat skundžiama
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. spalio 27 d. nutartis, kuria nuteistojo M. K. ir
nukentėjusiosios N. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio skundą tenkinti iš dalies,
paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. liepos
3 d. , (duomenys neskelbtini), neblaivus vairuodamas techniškai
netvarkingą automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini) ir juo
važiuodamas Utenos r. , Užpalių sen. , (duomenys neskelbtini) gatve nuo
Anykščių rajono Svėdasų miestelio pusės į (duomenys neskelbtini)
miestelio centrą, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 50, 52, 53, 60,
64, 65, 68, 164, 171, 172, 173, 174 ir 240 punktų reikalavimus, t. y.
artėdamas prie siauro gatvės (kelio) ruožo – tilto per Šventosios upę, apie 19
metrų atstumu nuo tilto pradžios, susidūrė su E. K. vairuojamu J. ir
E. K. (duomenys neskelbtini) globos šeimyninei vaikų sodybai
priklausančiu automobiliu „Audi 100“ (duomenys neskelbtini); eismo
įvykio metu sudaužė šį automobilį, jo vairuotojui E. K. nesunkiai sutrikdė
sveikatą, savo automobilio keleiviui I. Š. sunkiai sutrikdė sveikatą; nuo
smūgio jo automobiliui virstant ant tilto dešinės apsaugos tvorelės ir slystant
į priekį, automobilio dalimis partrenkė tilto pėsčiųjų taku ėjusią N. K. ,
kuriai taip pat sunkiai sutrikdė sveikatą.
Kasaciniu skundu
nuteistasis M. K. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m.
rugpjūčio 5 d. nuosprendį bei Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl
nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir
sumažinti priteistos nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį.
Kasatorius nurodo, kad teismų sprendimų dalyje dėl
neturtinės žalos yra netinkamai pritaikytos Civilinio kodekso (toliau – CK)
6. 250 straipsnio nuostatos ir vertinti byloje surinkti įrodymai. Kasatoriaus
manymu, teismas nepakankamai atsižvelgė į neturtinės žalos atlyginimo
kriterijus: neteisėtos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę,
kaltininko turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nesivadovavo
sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais. Apeliacinės instancijos teismas
nutartyje neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusioji N. K. išsaugojo
dešinę ranką, šiuo metu gyvena visavertį gyvenimą (įgijo vairuotojo
pažymėjimą), todėl nukentėjusiosios gyvenimo pokyčiai dėl patirtos traumos nėra
tokie radikalūs, kaip juos vertino apeliacinės instancijos teismas, padarydamas
neteisingą išvadą, kad nukentėjusioji N. K. neteko dešinės rankos. Žalą
nukentėjusiesiems jis padarė dėl neatsargumo. Pagal susiklosčiusią teismų
praktiką net už tyčinius nusikaltimus priteisiama tris kartus mažesnė neturtinė
žala (kasatorius pateikia nuorodą į baudžiamąją bylą Nr. 2K-45/2006). Jis
yra II grupės invalidas, neturi jokio turto ar pajamų, mokosi Žemės ūkio
universitete, pats patyrė penkias odos persodinimo, dvi kojų ir vieną galvos
operacijas, todėl priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra aiškiai per
didelis. Teismas neatkreipė dėmesio ir į tai, kad jo nusikalstamais veiksmais
turtinė žala nukentėjusiesiems E. K. ir N. K. nebuvo padaryta.
Kasatorius skundo teiginius dėl sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų
pažeidimų sprendžiant priteistos neturtinės žalos dydį motyvuoja susiklosčiusia
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus praktika (pateikiamos
nuorodos į civilines bylas Nr. 3K-3-482/2005, Nr. 3K-3-174/2005, Nr.
3K-7-159/2005, Nr. 3K-3-626/2005, Nr. 3K-3-634/2005). Kasatoriaus manymu,
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė į procesą įtraukti draudimo
kompaniją (duomenys neskelbtini), o apeliacinės instancijos teismas
nepagrįstai atmetė šį jo apeliacinio skundo argumentą. Kasatorius pateikia
nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m.
lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2005, kurioje
pritarta teismų praktikai, kad autoįvykio metu nukentėjusiojo patirtą turtinę
ir neturtinę žalą privalo atlyginti draudimo kompanija, o autoįvykio
kaltininkas privalo atlyginti tik tą žalą, kuri viršija nukentėjusiajam
išmokėtas draudimo sumas.
Kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies
ir 320 straipsnio 3 dalies taikymo

BPK 109 straipsnyje
nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės
žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas
materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį
civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio
kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla
klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos
civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka
teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Ši įstatymo
nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, tačiau nustato
ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniuose skunduose
išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo
esmės.
Nuteistasis M. K. kasaciniame skunde nusikalstamos
veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 4 dalį neginčija, tačiau nesutinka
su priteistos atlyginti neturtinės žalos dydžiu, be kita ko, teigdamas, kad
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atmetė prašymą
įtraukti į bylą kaip civilinį atsakovą draudimo kompaniją (duomenys
neskelbtini). Kasacinės instancijos teismas, būdamas saistomas BPK 376
straipsnio 1 dalies nuostatų, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių
paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teisėjų kolegijos nuomone,
kasatoriaus argumentai dėl to, kad byloje neišspręstas klausimas dėl AB (duomenys
neskelbtini) pripažinimo civiliniu atsakovu, yra pagrįsti.
Pagal teismų nustatytas
aplinkybes, nuteistasis M. K. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas
automobilį „Audi 80“ (duomenys neskelbtini). Jo, kaip transporto
priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB (duomenys
neskelbtini). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio
2004 m. gegužės 1 d. Transporto priemonių valdytojų civilinės
atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto
priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno
eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra
500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos
padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti
turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo
žalą atlyginti. Pagal CK 6. 254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo
nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos
dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Šioje byloje teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis M. K. privalo
atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą, tačiau
neatkreipė dėmesio į tai, kad nuteistąjį M. K. ir AB (duomenys
neskelbtini) sieja privalomasis procesinis bendrininkavimas (CPK 43
straipsnis). Tokiu atveju, gavęs nukentėjusiosios civilinės ieškovės N. K.
prašymą (iš byloje esančio civilinio ieškinio (T. 2, b. l. 44–45)
matyti, kad toks prašymas teismui buvo įteiktas), teismas turėjo patraukti AB (duomenys
neskelbtini) kaip civilinį atsakovą (CPK 43 straipsnio 2 dalis). Pirmosios
instancijos teismas, atsisakęs byloje kaip civilinį atsakovą patraukti AB (duomenys
neskelbtini) ir nuosprendyje priteisęs iš nuteistojo M. K. atlyginti
turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiesiems, netinkamai pritaikė BPK 109
straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, CK 6. 254 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Taip pat darytina išvada, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje
asmenų teisių ir pareigų (AB (duomenys neskelbtini) neturėjo galimybės
pateikti atsikirtimų ir kitais būdais gintis nuo pareikšto ieškinio). Pagal CPK
329 straipsnio 2 dalies 2 punktą tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo
pagrindas.
Aplinkybės dėl AB (duomenys
neskelbtini) pripažinimo civiliniu atsakovu buvo nurodytos nuteistojo
M. K. apeliaciniame skunde, tačiau teismas šį nuteistojo prašymą atmetė.
Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas. Draudimo įmonę ir draudėją (kaltininką)
su nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalyku sieja materialusis
teisinis ryšys, bylos nagrinėjimas turi įtakos jų teisėms ir interesams. Iš bylos
dokumentų matyti, kad, nukentėjusiajai pareiškus pretenziją AB (duomenys
neskelbtini), ši su ja neatsiskaitė, todėl draudimo įmonė turėjo būti
įtraukta kaip civilinis atsakovas baudžiamojoje byloje. Teisingai neišsprendęs
šio klausimo, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3
dalyje numatytą pareigą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame
skunde, ir taip padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą,
suvaržiusį nukentėjusiųjų ir trečiojo asmens AB (duomenys neskelbtini)
teises bei sukliudžiusį teismui priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369
straipsnio 3 dalis). T-ėl apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl
priteistų civilinių ieškinių J. ir E. K. (duomenys neskelbtini)
globos šeimyninei vaikų sodybai, N. K. ir E. K. naikinama ir byla
perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
            Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

            Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutarties dalį dėl civilinių
ieškinių panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt