TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
2. 6. Vagystė,
padaryta įsibraunant į patalpą (BK 178 straipsnio 2 dalis)

Atmestas
nuteistojo, prašiusio jo nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies, 178
straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 165 straipsnio 1 dalį, kasacinis
skundas dėl to, kad nuteistasis į butą įsibrovė turėdamas tikslą pagrobti
svetimą turtą, bet iš buto nieko nepaėmė, nes jame nebuvo vertingų daiktų.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-87/2006
Procesinio sprendimo kategorija
1. 2. 14. 2. 1 (S)


LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio 24 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko V-o
M-o, A-o K-aus ir pranešėjo V-o P-o,
sekretoriaujant L. B-ei,
dalyvaujant prokurorui
S. B-ui,
gynėjui I. B-ui,

teismo posėdyje kasacine tvarka
išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą
dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. kovo 15 d. nuosprendžio
ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. birželio 6 d. nutarties.
Klaipėdos miesto
apylinkės teismo 2005 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. B. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178
straipsnio 2 dalį dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64
straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė iš dalies sudėta su Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2004 m. gruodžio 6 d.
nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. B. paskirta
laisvės atėmimas trejiems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu
nuteistas ir S. B. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka
neapskųsta.
Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. birželio
6 d. nutartimi nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :
 
A.
B. nuteistas už tai, kad 2004 m. gruodžio 16 d. , apie 12 val. , veikdamas
bendrininkų grupe kartu su S. B. , išlaužę durų spyną, įsibrovė į butą,
esantį Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), ir pasikėsino pagrobti
A. F. priklausantį turtą, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių,
nepriklausančių nuo jų valios, nes bute nebuvo vertingų daiktų.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo teismo
panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. birželio 6 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasatorius teigia, kad buvo netinkamai pritaikytas
baudžiamasis įstatymas, nes jis nepadarė veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1
dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, o į patalpą įsibrovė neturėdamas tikslo
pagrobti svetimo turto. Tai patvirtina ir byloje esanti medžiaga, nes
nukentėjusiosios A. F. butas po įsibrovimo buvo tvarkingas, jame nieko
nebuvo ieškota ir niekas nepaimta. Dėl šios priežasties jo padaryta veika turi
būti kvalifikuota pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtas asmens būsto
neliečiamumo pažeidimas.
Be to, kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės
instancijos teismo teisėjas bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo šališkas ir
neobjektyvus, nes, atmesdamas nuteistojo A. B. apeliacinį skundą ir
palikdamas galioti pirmosios instancijos apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi
ankstesniais kasatoriaus teistumais. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje
nurodyta, kad iš nuteistojo A. B. sulaikymo metu paimti du veržliniai
raktai, atsuktuvas, tinkami tokiam užraktui, koks buvo A. F. buto duryse,
sulaužyti, be to, iš nuosprendžių kopijų turinio matyti, kad nuteistasis ir
anksčiau panašius įrankius naudojo butų durų spynų užraktams sulaužyti. Tai
konstatuodamas, apeliacinės instancijos teismas buvo neobjektyvus ir rėmėsi
prielaidomis.
Nuteistojo A. B. kasacinis skundas
netenkintinas.

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo pagal BK 22
straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį

Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino
byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai kvalifikavo veiką būtent kaip
pasikėsinimą padaryti vagystę įsibraunant į patalpą. Pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. B. įsibrovė į A. F. butą
išlauždamas durų užraktą. Tam jis panaudojo veržlinį raktą ir atsuktuvą.
Įsibrovimo momentą stebėjo ir liudytojas V. P. , kuris iškvietė policiją.
Abu bendrininkus policija sulaikė namo laiptinėje. N-s jie nieko iš buto
neišnešė, tačiau teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tai jie padarė dėl nuo jų
valios nepriklausančių aplinkybių. Jie atliko viską, kas buvo būtina nusikalstamam
sumanymui įgyvendinti: išlaužė durų užraktą, pateko į butą, tačiau nieko
neišnešė, nes iš teisminio bylos nagrinėjimo metu duotų nukentėjusios
A. F. bei liudytojo R. G. parodymų ir įvykio vietos apžiūros
protokolo matyti, kad bute nebuvo vertingų daiktų, tik seni baldai,
televizorius, šaldytuvas.
Kasatorius prašo jo padarytą veiką kvalifikuoti
pagal BK 165 straipsnio 1 dalį kaip neteisėtą asmens būsto neliečiamumo
pažeidimą, nes jis įsibraudamas į patalpą neturėjo tikslo pagrobti svetimo
turto. Tikslo pagrobti svetimą turtą buvimas yra svarbus atribojant
pasikėsinimą pagrobti svetimą turtą iš patalpos nuo išoriškai panašios BK 165
straipsnyje įtvirtintos formalios asmens būsto neliečiamumo pažeidimo sudėties.
Kaltininkas, įgyvendindamas BK 165 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos
sudėtį, neturi tikslo pagrobti svetimą turtą, nes šios veikos esmę sudaro pats
neteisėtas patekimas į patalpą, tuo tarpu vagystės iš patalpos – neteisėtas ir
neatlygintinas svetimo turto pagrobimas, kur įsibrovimas yra būdas, kuriuo
padaroma veika. Tikslas priskirtinas nusikalstamos veikos subjektyviesiems požymiams
ir nusako asmens įsivaizduojamus objektyvius tikrovės pasikeitimus, kurie turi
atsirasti padarius veiką, t. y. atskleidžia, ko siekė kaltininkas.
BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnyje
esančios nusikalstamų veikų dispozicijos skiriasi įsibrovimo būdu. BK 165
straipsnyje esantis nusikaltimas padaromas įsibraunant panaudojant apgaulę,
smurtą ar kitokį būdą prieš savininkų ar jų įgaliotųjų asmenų valią, t. y.
kai tai daroma nesutinkant savininkui ar jo įgaliotam asmeniui. Šis nesutikimas
turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi
suvokti šį nesutikimą. Būtent tai, kad į patalpą įsibraunama prieš savininko ar
jo įgaliotų asmenų valią, t. y. kai tai daroma nesutinkant savininkui ar
jo įgaliotam asmeniui, ir yra pagrindinis BK 165 straipsnyje esančio
nusikaltimo skiriamasis bruožas. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš
patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo
loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali
būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek
panaudojant technines priemones, tiek smurtą. Įsibrovimas galimas ir
panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą
asmenį dėl teisės įeiti į butą. Nuteistasis A. B. , veikdamas kartu su
S. B. , į nukentėjusiosios A. F. butą įsibrovė įveikdami kliūtis
techninėmis priemonėmis (išlaužę durų spyną), o ne įveikdami nukentėjusiosios
A. F. pasipriešinimą ar suklaidindami ją, todėl jų veika vien dėl įsibrovimo
būdo neatitinka BK 165 straipsnyje numatytos nusikaltimo sudėties.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m.
birželio 23 d. nutarime „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo
baudžiamosiose bylose“ Nr. 52 14 punkte nurodyta, kad, nustatydami nusikalstamo
sumanymo turinį, teismai turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo
aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant
nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius
veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius,
t. y. , kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Taigi
veikos kvalifikavimui pagal atitinkamą BK specialiosios dalies straipsnį būtina
objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, be to – subjektyvieji veikos
požymiai turi atitikti objektyviuosius. Minėtų objektyviųjų požymių pagrindu
pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl kasatoriaus veikos
subjektyviųjų požymių, t. y. kad A. B. , veikdamas kartu su
S. B. , į nukentėjusiosios A. F. butą įsibrovė turėdamas tikslą
pagrobti svetimą turtą. Dėl šių aplinkybių nuteistojo A. B. nusikalstama
veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2
dalį.

Dėl kitų kasacinio skundo argumentų

Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde nurodo,
kad apeliacinės instancijos teismo teisėjas buvo neobjektyvus, nes atmetė jo
apeliacinį skundą remdamasis ankstesniais teistumais. Apeliacinės instancijos
teismo nutartyje, kuria atmestas nuteistojo A. B. apeliacinis skundas dėl
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, nurodyta, kad sulaikymo metu pas
nuteistąjį A. B. rasti du veržliniai raktai, atsuktuvas, tinkami tokiam
užraktui, koks buvo nukentėjusiosios A. F. buto duryse, sulaužyti. Be to,
iš nuosprendžio kopijos turinio matyti, kad A. B. ir anksčiau panašius
įrankius naudojo butų durų spynų užraktams sulaužyti (T. 1,
b. l. 145–147). T-ėl teismas sugretino šio ir kitų kasatoriaus
padarytų nusikaltimų įrankius, ir tai buvo vienas iš motyvų teismo išvadai padaryti.
Tačiau šis A. B. kasacinio skundo argumentas
visiškai nerodo, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo
neobjektyviai. Paminėdamas apie nuteistojo A. B. ankstesnius teistumus dėl
padarytų nusikaltimų nuosavybei, apeliacinis teismas tiesiog konstatavo faktą,
neturėjusį jokios įtakos A. B. padarytos veikos kvalifikavimui pagal BK 22
straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. T-ėl šis nuteistojo A. B.
kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas buvo
neobjektyvus ir šališkas, yra nepagrįstas.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. kasacinį skundą
atmesti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt