TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 13. Dėl valstybinės
žemės subnuomos mokesčio, kai šalys sutaria, kad šis mokestis apskaičiuojamas
ir mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka dėl valstybinės
žemės nuomos mokesčio mokėjimo


Jeigu šalys nutaria, kad valstybinės žemės subnuomos
mokestis turi būti apskaičiuojamas ir mokamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nustatyta tvarka, tai atitinkamuose teisės aktuose nustatytos mokesčio
apskaičiavimo, mokėjimo terminų ir tvarkos nuostatos yra šalių sutarties
sąlygos. Kartu tai nereiškia, kad subnuomininkas perima nuomininko mokestinius
įsipareigojimus valstybei ir tampa mokesčio mokėtoju viešosios teisės požiūriu.
Valstybinės žemės nuomininku ir mokesčio mokėtoju toliau išlieka nuomos sutartį
sudaręs nuomininkas. Jeigu pagal susiklosčiusią sutarties šalių praktiką už
valstybinės žemės nuomininką, kuris subnuomoja valstybinę žemę, nuomos mokestį
moka valstybinės žemės subnuomininkas, tai jam yra privaloma laikytis sutartyje
nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Jeigu sutartyje nustatyta arba pagal
šalių praktiką susiklosto, kad nuomos mokestį subnuomininkas moka ne
nuomotojui, o už pastarąjį tiesiogiai valstybei pagal teisės aktų nustatytą
tvarką, tai subnuomininkui privaloma vadovautis teisės aktų nustatyta
valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Valstybinės žemės
subnuomininkui per sutarties privalomumą atsiradusios pareigos laikytis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo
tvarkos pažeidimas yra ne mokesčio mokėtojo prievolės pažeidimas, o sutarties
šalies sutartinės prievolės pažeidimas (CK 6. 553 straipsnis,
6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Jeigu nustatomi reguliarūs nuomos mokesčio mokėjimo
pažeidimai, tai įvertinimui, ar tai esminis sutarties pažeidimas pagal CK
6. 217 straipsnio 1 dalį, gali turėti reikšmės nereguliaraus mokėjimo
priežastys, šalių sutarties pobūdis, mokesčio mokėjimo tvarkos ypatybės, jo
dydžio nustatymo specifika, šalių tarpusavio praktika ir kitos aplinkybės (CK
6. 217 straipsnio 1 dalis).

Civilinė
byla Nr. 3K-3-112/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos:
50. 8; 42. 11. 1; 114. 9. 3. 3
(S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. vasario
13 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z-o
L-io (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės ir A-io N-o
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo
UAB „B-dras“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m.
lapkričio 12 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. Z. ieškinį atsakovams UAB
„B-dras“, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam asmeniui Klaipėdos
apskrities viršininko administracijai dėl subnuomos sutarties nutraukimo
pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo ją vykdyti bei įregistruoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Ieškovas nurodė, kad
1998 m. birželio 2 d. sutartimi atsakovas UAB „B-dras“ subnuomojo
jam 0,08 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo
namo statybai. Subnuomos sutarties terminas buvo nustatytas iki 2094 m.
lapkričio 15 d. , ji buvo įregistruota viešajame registre. Atsakovo prašymu
subnuomos sutartis 2002 m. lapkričio 30 d. buvo išregistruota iš
viešojo registro, o 2003 m. gegužės 28 d. ieškovui pranešta apie
sutarties nutraukimą dėl nuomos mokesčių nemokėjimo. Ieškovo nuomone, atsakovas
nepagrįstai vienašaliais veiksmais nutraukė subnuomos sutartį CK
6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu žemės
nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto
nuomos mokesčio mokėjimo termino pabaigos šio mokesčio nesumoka). Ieškovas laiku
mokėdavo nuomos mokestį, atsakovas nereiškė jam jokių pretenzijų dėl mokesčių
nesumokėjimo. Be to, atsakovas sutartį nutraukė nesilaikydamas CK
6. 564 straipsnio 2 dalyje ir 6. 497 straipsnio 3 dalyje
nustatytos tvarkos, nes neišsiuntė ieškovui rašytinio įspėjimo dėl būtinumo
vykdyti prievolę, nepranešė jam apie subnuomos sutarties nutraukimą, nors jo
gyvenamoji vieta atsakovui buvo žinoma.
Ieškovas prašė:
1) pripažinti 1998 m. birželio 2 d. valstybinės žemės subnuomos
sutarties, sudarytos nuomininko UAB „B-dras“ ir subnuomininko J. Z. , dėl
0,08 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (sklypo
kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), subnuomos nutraukimą
neteisėtu; 2) įpareigoti atsakovą UAB „B-dras“ vykdyti nurodytą subnuomos
sutartį; 3) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą
įregistruoti subnuomos sutartį viešajame registre.


II. Pirmosios
ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė


Klaipėdos miesto apylinkės
teismas 2003 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino
žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimą neteisėtu ir įpareigojo atsakovą
UAB „B-dras“ vykdyti subnuomos sutartį; panaikino įrašą viešajame registre
apie žemės sklypo subnuomos sutarties nutraukimą; priteisė iš atsakovų UAB
„B-dras“ ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo po 550 Lt bylinėjimosi
išlaidų ieškovui.
Teismas nustatė, kad
1995 m. lapkričio 15 d. nuomotojas Klaipėdos apskrities viršininko
administracija sudarė su nuomininku UAB „B-dras” valstybinės žemės ne žemės
ūkio veiklai nuomos sutartį Nr. N 21/95-0081 devyniasdešimt devyneriems
metams, suteikiant nuomininkui teisę subnuomoti žemės sklypą nekeičiant
pagrindinės tikslinės žemės sklypo paskirties. Atsakovas UAB „B-dras“
(nuomininkas) 1998 m. birželio 2 d. sudarė su ieškovu (subnuomininku)
žemės sklypo subnuomos sutartį iki 2094 m. lapkričio 15 d. Pagal
sutarties 11 punktą ieškovas įsipareigojo laiku mokėti atsakovui
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį. Šalys žodžiu
susitarė, kad ieškovas vykdys subnuomos sutarties 11 punktą, mokėdamas
subnuomos mokestį ne UAB „B-dras“, o tiesiogiai mokesčių inspekcijai už UAB
„B-dras“, vykdant nuomos sutarties 8. 6 punktą. Žemės nuomos mokesčius
mokesčių inspekcijai mokėjo tiek subnuomininkas, tiek nuomininkas, o praleidus
mokėjimo terminus buvo mokami delspinigiai. Atsakovas UAB „B-dras“
2002 m. spalio 28 d. paskelbė spaudoje apie subnuomos sutarties
nutraukimą. Nuomotojas 2002 m. gruodžio 10 d. išsiuntė ieškovui
subnuomos sutartyje nurodytu adresu pranešimą apie subnuomos sutarties
nutraukimą, bet šis nebuvo įteiktas. Atsakovas UAB „B-dras“ 2002 m.
gruodžio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu išregistruoti
subnuomos sutartį, ir ji 2003 m. sausio 7 d. buvo išregistruota.
Teismas padarė išvadą, kad
atsakovas UAB „B-dras“ subnuomos sutartį nutraukė pažeisdamas įstatymus, o
atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas šią sutartį išregistravo be
teisėto pagrindo. Teismas nurodė, kad subnuomos sutartis sudaryta raštu, taip
pat raštu buvo nustatyta žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Subnuomos
sutarties šalys nepateikė sutarties 11 punkto rašytinio pakeitimo,
nesilaikė imperatyviosios įstatymo normos reikalavimo dėl sutarties rašytinės
formos. Šalys neginčija, kad praeityje egzistavo ieškovo ir buvusių UAB „B-dras“
savininkų susitarimas mokėti žemės nuomos mokestį už UAB „B-dras“, tačiau tai
nepakeičia nuomos sutarties 8. 6 punkto sąlygų, nustatančių UAB „B-dras“
pareigą mokėti žemės nuomos mokestį. Nei ieškovas, nei atsakovas tinkamai
nevykdė subnuomos sutarties sąlygų. Šalys nepranešinėjo viena kitai apie
subnuomos sutarties vykdymą, gyvenamosios vietos bei buveinės pakeitimus,
t. y. nesielgė sąžiningai. Ieškovas nemokėjo atsakovui UAB „B-dras“ žemės
nuomos mokesčio, o atsakovas nepareikalavo, kad ieškovas pašalintų subnuomos
sutarties pažeidimus per protingą terminą, neišsiuntė jam rašytinio įspėjimo.
Atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį tik tuo atveju, jei ieškovas per
protingą terminą nepašalintų subnuomos sutarties pažeidimų. Nustatytas
sutarties pažeidimas nepripažintinas esminiu, nes nei trečiasis asmuo, nei
mokesčių inspekcija nepateikė atsakovui UAB „B-dras“ pretenzijų dėl žemės
nuomos mokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimų. Subnuomos sutartyje taip pat nėra
įtvirtintos teisės vienašališkai nutraukti sutartį, todėl atsakovas neturėjo
pagrindo nutraukti subnuomos sutartį nesikreipdamas į teismą. Kadangi atsakovas
nepareikalavo, kad ieškovas pašalintų sutarties pažeidimus, nesilaikė įstatymų
nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos, tai jis neturėjo pagrindo prašyti
išregistruoti subnuomos sutartį. Atsakovas VĮ Registrų centro Klaipėdos
filialas neturėjo pagrindo tenkinti UAB „B-dras“ prašymo išregistruoti
subnuomos sutartį, nes prie prašymo nebuvo pridėtas dokumentas, patvirtinantis
subnuomos sutarties pasibaigimą.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „B-dras“ apeliacinį skundą,
2005 m. liepos 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą
pakeitė: panaikino sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovo VĮ Registrų
centro priteista 550 Lt bylinėjimosi išlaidų; padidino ieškovui iš
atsakovo UAB „B-dras“ priteistas bylinėjimosi išlaidas iki 1100 Lt; kitą
teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija sutiko su teismo sprendimo išvada,
kad atsakovas žemės subnuomos sutartį nutraukė neteisėtai. Teisėjų kolegija
motyvavo, kad Žemės mokesčio įstatymo 11 straipsnyje ir Vyriausybės
1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 Dėl valstybinės žemės ir
valstybinio fondo vandens telkinių, išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei,
nuomos mokesčio 5. 5 punkte nustatyta, jog žemės mokesčio apskaičiavimo ir
sumokėjimo terminą nustato vietos savivaldos vykdomosios institucijos.
Klaipėdos miesto valdyba žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminą fiziniams
asmenims nustatė vieną kartą per metus, o juridiniams asmenims – du kartus.
Pagal tarp šalių nusistovėjusią praktiką ieškovas nuomos mokestį mokėjo
tiesiogiai mokesčių inspekcijai. Ieškovas, būdamas fizinis asmuo, subnuomos
sutarties 11 punkto ir vietos savivaldos vykdomosios institucijos priimtų
sprendimų pagrindu žemės nuomos mokestį privalėjo mokėti vieną kartą per metus
iki lapkričio 15 d. Šią aplinkybę pripažino ir atsakovas ieškinyje dėl
subnuomos sutarties nutraukimo skaičiuodamas kiekvienais metais tik vieną
mokėjimo praleidimo terminą, išskyrus 2002 m. , kai praleidimo terminai
buvo apskaičiuoti atskirai už pirmąjį ir antrąjį mokėjimus.
Ieškovas už 1998 m. 1199,52 Lt
žemės nuomos mokestį sumokėjo 1998 m. lapkričio 18 d. , už
1999 m. – 1199,52 Lt sumokėjo 1999 m. spalio 18 d. , už
2000 m. – 1199,52 Lt sumokėjo 2000 m. lapkričio 11 d. , už
2001 m. – 1199,52 Lt sumokėjo 2001 m. gegužės 7 d. ir
602 Lt – 2001 m. rugsėjo 24 d. , už 2002 m. –
2065,68 Lt sumokėjo 2002 m. vasario 26 d. ir 2200 Lt –
2002 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija raštu patvirtino, kad atsakovas UAB „B-dras“ nuo 1998 m.
birželio 2 d. iki 2003 m. birželio 2 d. sumokėjo 9868,52 Lt
žemės nuomos mokesčio, todėl laikytina, jog visi iki 2003 m. sumokėti
mokesčiai buvo ne atsakovo, o ieškovo. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovas nė
vieno mokėjimo termino nėra užtęsęs daugiau kaip mėnesį.
Pagal
valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis buvo nustatyti šie atsakovo mokėjimo
terminai: 1998 m. spalio 15 d. , 1999 m. spalio 1 d. ,
2000 m. spalio 2 d. , 2001 m. spalio 15 d. , 2002 m.
liepos 31 d. ir 2002 m. spalio 15 d. , o šių mokėjimo terminų
ieškovas nėra užtęsęs daugiau kaip tris mėnesius. N-s atsakovas pateikė įrodymus apie
sumokėtas mokesčių inspekcijai žemės nuomos mokesčių sumas, tačiau ši aplinkybė
bylos esmės nekeičia, nes atsakovas turėjo savivaldybės nustatytus kitus mokėjimo terminus, o ieškovas
savo prievolę pagal sutartį yra įvykdęs.
Atsakovas
valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas mokesčių inspekcijai
1998–2001 m. pateikinėjo vieną kartą per metus jau praėjus pirmajam šio
mokesčio mokėjimo terminui, ir tik 2002 m. deklaracija buvo pateikta iki liepos 15 d.
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad su valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis
buvo supažindinamas ieškovas arba kitaip jam buvo pranešinėjama apie mokėjimo
sumas ir terminus.
2002 m.
gruodžio 9 d. pranešime ieškovui atsakovas nenurodė sutarties nutraukimo
pagrindų; sutarties nutraukimo priežastys taip pat nebuvo įvardytos skelbimuose spaudoje, jas
atsakovas nurodė tik prašyme dėl sutarties išregistravimo. Šių
įrodymų pagrindu darytina išvada, kad tariamas nuomos mokesčio ne laiku mokėjimas buvo ne sutarties nutraukimo, o jos
išregistravimo iš viešojo registro pagrindas.
Nežymūs (iki trijų mėnesių) ieškovo subnuomos
mokesčio mokėjimo uždelsimai ne tik nesudaro CK 6. 564 straipsnyje nurodyto
sutarties nutraukimo pagrindo, bet ir neleidžia subnuomotojui prarasti
pasitikėjimo subnuomininku bei suabejoti dėl jo gebėjimo ateityje vykdyti sutartinius
įsipareigojimus. G-o sutarties pažeidimas nebuvo esminis, nesukėlė atsakovui
neigiamų pasekmių.
Nustačius, kad žemės subnuomos sutartis buvo
nutraukta neteisėtai, viešajame registre turi būti atkurta padėtis, buvusi iki
sutarties išregistravimo. Tai viešasis registras turėtų atlikti teismo
sprendimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu pagrindu ir be papildomo
ieškovo reikalavimo. Tačiau ieškovui pateikus tokį reikalavimą, teismas turėjo
teisę jį išspręsti. N-s šis reikalavimas teismo buvo patenkintas, tačiau tai
nėra pagrindas iš atsakovo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo priteisti
bylinėjimosi išlaidas. Ši teismo sprendimo dalis keistina, visas bylinėjimosi
išlaidas priteisiant iš atsakovo UAB „B-dras“.


III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas


Kasaciniu skundu atsakovas UAB „B-dras“ prašo
panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį
atmesti arba bylą grąžinti žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo kita
teismo sudėtimi. Kasatorius nurodė šiuos argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismas neteisingai aiškino ir netinkamai ginčo santykiui taikė CK 6. 490 straipsnio
nuostatas, neatsižvelgė į
Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602
1. 1. 5 papunktį, be pagrindo
vadovavosi šio nutarimo 5. 5 papunkčiu, pažeidė CK 6. 193 straipsnyje įtvirtintas civilinių sutarčių
aiškinimo taisykles, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles
(CPK 176, 177, 180, 182, 185, 187,
197 straipsniai), nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės
praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-21/1998, Nr. 3K-3-215/2000, Nr. 3K-3-406/2000, Nr. 3K-3-260/2001, Nr. 3K-3-462/2002, Nr. 3K-3-516/2004.
1. 1. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės konstatavo,
kad, esant valstybinės žemės subnuomos sutarčiai, už valstybinės žemės nuomos
mokesčio mokėjimą nuomotojui tampa atsakingas ne žemės nuomininkas, o
subnuomininkas. Atsakovo nuomone, ieškovui nepriklausė pareiga mokėti nuomos
mokestį, todėl šio mokesčio jis nemokėjo ir neturėjo mokėti. Nuomos mokestį
moka nuomininkas, t. y. šiuo atveju
atsakovas. Tokia pareiga atsakovui nustatyta sutartyje. Tokią nuostatą lemia CK
6. 490 straipsnis, kuriame
aiškiai nurodoma, kad subnuomos ar panaudos atveju atsakingas nuomotojui pagal nuomos sutartį yra nuomininkas. Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d.
nutarimo Nr. 602 1. 1. 5 papunktyje taip pat nustatyta, kad, esant subnuomai,
valstybinės žemės nuomos mokestį moka valstybinės žemės nuomininkas. Sutarties 11 punkto nuostata aiškintina taip, jog sutarties
šalys susitarė dėl subnuomos mokesčio dydžio ir jo mokėjimo terminų, būtent ir dydį, ir terminus susiedami su Vyriausybės
nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Taigi šalys
susitarė, nors tiesiogiai to neįvardydamos sutartyje (numanomos sutarties sąlygos), kad subnuomos mokestis bus lygus
valstybinės žemės nuomos mokesčiui,
kurį nustato Vyriausybė, ir jis bus mokamas valstybinės žemės nuomos mokesčiui
mokėti nustatyta tvarka. Būtent tokius tikruosius sutarties šalių ketinimus patvirtina ieškovo mokėto subnuomos mokesčio
mokėjimo praktika nuo 1998 m.
iki 2002 m. bei ieškovo pateikta
2005 m. birželio 15 d. subnuomos
mokesčio mokėjimo suvestinė, kurioje nurodyta, kad subnuomos mokestis turėjo
būti sumokamas du kartus per metus. Apeliacinės
instancijos teismas visiškai
neatsižvelgė į Vyriausybės 1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 1. 1. 5 papunktį, nustatantį, kad,
nuomininkui subnuomojant valstybinę žemę trečiajam asmeniui, valstybinės žemės nuomos mokestį moka
valstybinės žemės nuomininkas šio nutarimo nustatyta tvarka. Taigi nuomos
mokestį nuomotojui privalėjo mokėti atsakovas ir tarp šalių susiklosčiusioje praktikoje ieškovas mokėjo nuomos
mokestį už atsakovą (jo vardu). Šį faktą patvirtina taip pat nuomotojo (valstybinės mokesčių inspekcijos) pateikta
informacija, iš kurios matyti, kad
ieškovo sumokėtos sumos įskaitomos už atsakovo nuomos mokesčio ir delspinigių
mokėjimus.
1. 2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
sprendė, kad ieškovas, būdamas fizinis asmuo, žemės nuomos mokestį privalėjo mokėti vieną kartą per metus iki lapkričio 15 dienos. Ši teismo
išvada neatitinka nei tarp šalių
susiklosčiusios sutarties vykdymo praktikos bei sutarčių aiškinimo taisyklių, nei paties ieškovo pozicijos. Nuomos mokesčio
pagal 1995 m. lapkričio 15 d. valstybinės žemės nuomos sutartį
Nr. 21/95-0081 mokėtojas buvo atsakovas, taigi juridinis asmuo. Atsakovo nuomos mokesčiui mokėti turi būti taikoma
juridinių asmenų mokamiems žemės
nuomos mokesčiams nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai aiškino Vyriausybės
1993 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo Nr. 602 5. 5 papunktį ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimus,
kaip nustatančius subnuomininko, šiuo atveju – ieškovo, pareigą mokėti subnuomos mokestį. Šie teisės aktai nenustato
valstybinės žemės nuomininko ir subnuomininko tarpusavio pareigų dėl subnuomos mokėjimo, nes jie reglamentuoja valstybinės žemės
nuomos mokesčio mokėjimo tvarką. Teismas neturėjo teisinio pagrindo
remtis nurodytais teisės aktais. Ieškovas nebuvo ir nėra ginčo atveju
valstybinės žemės sklypo nuomininkas, juo yra atsakovas juridinis asmuo, kuriam
tenka pareiga mokėti nuomos mokestį nuomotojui du kartus per metus. Be to,
nurodyta teismo išvada neatitinka sutarčių aiškinimo taisyklių. Sutarties
11 punkto turinys patvirtina, kad jos
šalys susitarė, jog subnuomos mokestis bus lygus valstybinės žemės nuomos
mokesčiui ir jis bus mokamas tais
pačiais terminais, kurie buvo nustatyti valstybinės žemės nuomos mokesčiui. Sutarties šalių elgesys po sutarties sudarymo bei tolesnė šalių tarpusavio
santykių praktika leidžia daryti išvadą, kad sutarties šalys iš esmės susitarė, kad subnuomos mokestis bus mokamas ne atsakovui, o tiesiogiai valstybinės
žemės nuomotojui. Šį faktą patvirtina byloje esantys įrodymai – ieškovo atlikti
mokėjimai. Ieškovas, pavėlavęs
sumokėti subnuomos mokestį juridiniams asmenims nustatytais terminais, sumokėjo delspinigius, taip pripažindamas savo
prievolę mokėti mokestį juridiniams
asmenims nustatytais terminais. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad sutarties šalys nevisiškai laikėsi sudaryto
susitarimo dėl subnuomos mokesčio mokėjimo, nes sutarties 11 punkte buvo nustatyta nuomos mokestį mokėti
nuomininkui, t. y. atsakovui. Tokių mokėjimų ieškovas nė karto neatliko, o visą tą laiką buvo mokama tiesiogiai nuomotojui už atsakovą. Atsakovas tokiam sutarties vykdymo būdui neprieštaravo. Atsakovo požiūriu, tokia praktika yra protinga ir pateisinama, jeigu siekiama užkirsti kelią galimam nuomininko
nuomos mokesčio nesumokėjimui ir to pagrindu nuomos sutarties ir kartu su ja
subnuomos sutarties nutraukimui. Teismas
privalėjo aiškinti sutarties
11 punktą taip, kaip jis buvo visą laiką šalių vykdomas, t. y. kad subnuomos mokestis turėjo būti mokamas
nuomininkui, taigi atsakovui, kaip juridiniam asmeniui, nustatytais terminais. Ieškovo teismui pateiktas
2005 m. birželio 15 d. subnuomos mokesčio mokėjimo paaiškinimas
neabejotinai patvirtina, kad jis pripažino
tą faktą, jog subnuomos mokestis turėjo būti mokamas būtent atsižvelgiant į
valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo terminus, nustatytus
juridiniams asmenims.
1. 3. Byloje yra pateiktos kelios pažymos iš Klaipėdos
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, pagal kurias atsakovas tuo pačiu
laikotarpiu sumokėjo skirtingas valstybinės žemės nuomos mokesčio sumas, o to
apskritai negali būti. V-a iš šių pažymų (T. 1, b. l. 65) yra
nepasirašyta pareigūno, nėra registruota, jai nėra suteiktas rašto numeris,
prie jos nepridėtas pažymoje nurodytas priedas. Kita tą pačią dieną išduota
pažyma (T. 1, b. 1. 70) yra registruota ir pasirašyta ją išdavusio
pareigūno, prie jos pridėtas priedas. Apeliacinės instancijos teismas,
darydamas savo išvadas, nepagrįstai rėmėsi neleistinu įrodymu – pažyma (T. 1,
b. l. 65), neatitinkančia oficialiems rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Tuo tarpu oficialaus rašytinio
įrodymo – Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos
(T. 1,
b. l. 70) – duomenys apie atsakovo žemės nuomos mokesčio mokėjimus
rodo, kad ieškovas už 2000 m. pavėlavo
sumokėti nuomos mokestį
7 mėnesius 6 dienas, už 2001 m. antrąjį pusmetį – 4 mėnesius
26 dienas, pirmąją nuomos
mokesčio dalį už 2002 m. – 4 mėnesius 26 dienas, o antrąją dalį – daugiau nei metus.
Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvas, padarytas Klaipėdos
apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2003 m. rugpjūčio 27 d.
pažymos (T. 1, b. 1. 70) pagrindu, kad visi iki 2003 m.
sumokėti mokesčiai buvo ne paties atsakovo, o ieškovo, yra teisiškai
nepagrįstas. Šioje pažymoje nenurodyta, kad
visi mokėjimai iki 2003 m. yra atlikti ieškovo. Iš pažymos priedo matyti, kad į 9868,52 Lt sumą yra įtraukti šie
atsakovo atlikti mokėjimai: 2002 m. kovo 13 d. – 600 Lt,
2002 m. liepos 16 d. – 2499 Lt, 2002 m. spalio
14 d. – 2399 Lt.
Nepagrįsta
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovas nėra praleidęs
daugiau kaip trijų mėnesių ir atsakovui nustatytų nuomos mokesčio sumokėjimo terminų. Ši teismo išvada
prieštarauja
byloje esančių įrodymų duomenims. Ieškovas
buvo pavėlavęs sumokėti subnuomos mokestį daugiau nei tris mėnesius šiais laikotarpiais: už 2000 m. jis
pavėlavo sumokėti subnuomos mokestį 7 mėnesius 6 dienas, už 2001 m. – 4 mėnesius
26 dienas, už 2002 m.
pirmąjį pusmetį – 4 mėnesius
11 dienų, už 2002 m. antrąjį pusmetį
– daugiau nei vienerius metus.
Apeliacinės
instancijos teismas taip pat nepagrįstai sprendė, kad atsakovas
nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad su valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijomis
ieškovas buvo supažindinamas arba kitaip jam buvo pranešinėjama apie subnuomos mokestį. Tokios atsakovui tenkančios pareigos nėra nei sutartyje, nei
įstatyme, todėl atsakovas neprivalėjo pateikinėti ieškovui, kaip subnuomininkui, valstybinės
žemės nuomos mokesčio deklaracijų.
Atsižvelgiant
į tai, kas išdėstyta, taip pat į byloje surinktus įrodymus, patvirtinančius, kad
ieškovas savo prievolę pagal sutartį vykdė netinkamai, darytina išvada, kad atsakovas
turėjo pakankamą teisinį pagrindą nutraukti sutartį taikant CK 6. 564 straipsnio ir sutarties
13. 2 papunkčio nuostatas.
2. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6. 218 ir 6. 564 straipsnius. Šiuose straipsniuose nenustatyta, kad pranešime
apie sutarties nutraukimą privalo būti
nurodytos sutarties nutraukimo priežastys. P-šimas apie sutarties nutraukimą pagal įstatymo prasmę atlieka tik
informavimo funkciją. Įstatymas
nereglamentuoja tokio pranešimo
turinio, todėl darytina išvada, kad nutraukiančiai sutartį šaliai suteikiama
diskrecija spręsti dėl pranešimo
turinio, t. y. surašyti jį labai išsamiai arba apsiriboti tik fakto dėl sutarties nutraukimo konstatavimu. Priešingas
aiškinimas visiškai neatitiktų CK nuostatų, reglamentuojančių sutarčių vienašalį nutraukimą, nes taip būtų įvedamas
subjektyvusis kriterijus – valinio veiksmo argumentavimo pakankamumas,
kai nebelieka aiškių ribų, kiek argumentuotai
turi būti surašytas pranešimas dėl sutarties vienašalio nutraukimo. Ieškovui pateikti pranešimai paštu bei periodinėje
spaudoje, atsižvelgiant į išdėstytas
aplinkybes, yra pakankami ir tinkami CK 6. 218, 6. 564 straipsnių reikalavimų požiūriu. Kita vertus, CK 6. 564 straipsnyje
nereikalaujama įspėti dėl pažeidimų
ištaisymo, t. y. užtenka subnuomos mokesčio vėlavimo fakto, nereikalaujama
sutarties nutraukti teismo keliu,
pakanka tik raštu įspėti apie nutraukimo faktą prieš du mėnesius. Šis terminas iš esmės skirtas tik žemės
sklypui patuštinti, naujam sklypui surasti,
todėl terminas nesietinas su galimybe ištaisyti Sutarties pažeidimus.
3. Apeliacinės 
instancijos teismas neteisingai aiškino ir ginčo santykiui taikė CK
6. 217 ir 6. 564 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo kasacinio teismo
procesinių sprendimų, priimtų šioje byloje. Teismo padaryta išvada
dėl neesminio sutarties pažeidimo sutarties nutraukimo kontekste neatitinka šioje byloje jau
priimtų Aukščiausiojo Teismo kasacinių sprendimų – Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos
2004 m. birželio 29 d. nutarimo ir Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. gegužės 2 d.
nutarties, kuriuose vienareikšmiškai buvo konstatuota, kad subnuomos
sutarties nutraukimui taikomos tos taisyklės, kurios taikomos nuomos sutarties nutraukimui, kurios yra specialiosios CK
6. 217 straipsnio atžvilgiu. Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, įrodinėjant sutarties nutraukimo
pagrindą pagal specialiąją normą (CK 6. 564 straipsnis), papildomai
nereikia įrodinėti CK 6. 217 straipsnyje nurodytų aplinkybių, t. y. sutarties pažeidimo esmingumo. Kadangi byloje
surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškovas nesumokėjo žemės subnuomos mokesčio ilgiau kaip tris mėnesius, tai
darytina išvada, kad sutarties nutraukimo pagrindas, įtvirtintas CK
6. 564 straipsnyje, yra įrodytas ir atsakovui nereikia įrodinėti aplinkybių, nurodytų CK
6. 217 straipsnyje.
Atsiliepimo į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka
nepateikta.
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Ieškovas subnuomojo valstybinės žemės sklypą, todėl
pagal sutartį privalėjo mokėti nuomos mokestį. Šios prievolės vykdymo tvarka
nustatoma šalių sutartimi. Šalių sutartimi buvo nustatyta, kad žemės
nuomininkas įsipareigoja laiku mokėti nuomininkui Lietuvos Respublikos
Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą žemės nuomos mokestį (sutarties
11 punktas). Šia nuostata šalys nustatė, kad nuomos mokesčio dydis,
apskaičiavimo tvarka ir mokėjimo laikas yra nustatomas pagal galiojančius
Lietuvos Respublikos Vyriausybės aktus dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio
mokėjimo, o nuomos mokestis turi būti mokamas nuomininkui. Byloje įrodyta, kad
iš esmės to buvo laikomasi, išskyrus, kad nuomos mokestį pagal susiklosčiusią
praktiką subnuomininkas mokėjo ne nuomininkui, o valstybei, t. y. už
nuomininką vykdė jo mokestinę prievolę. Jeigu šalys nutaria, kad valstybinės
žemės subnuomos mokestis turi būti apskaičiuojamas ir mokamas Lietuvos
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tai atitinkamuose teisės aktuose
nustatytos mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo terminų ir tvarkos nuostatos yra
šalių sutarties sąlygos. Kartu tai nereiškia, kad subnuomininkas perima
nuomininko mokestinius įsipareigojimus valstybei ir tampa mokesčio mokėtoju
viešosios teisės požiūriu. Valstybinės žemės nuomininku ir mokesčio mokėtoju
toliau išlieka nuomos sutartį sudaręs nuomininkas. Jeigu pagal susiklosčiusią
sutarties šalių praktiką už valstybinės žemės nuomininką, kuris subnuomoja
valstybinę žemę, nuomos mokestį moka valstybinės žemės subnuomininkas, tai jam
yra privaloma laikytis sutartyje nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Jeigu
sutartyje nustatyta arba pagal šalių praktiką susiklosto, kad nuomos mokestį
subnuomininkas moka ne nuomotojui, o už pastarąjį tiesiogiai valstybei pagal
teisės aktų nustatytą tvarką, tai subnuomininkui privaloma vadovautis teisės
aktais nustatyta valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarka. Valstybinės
žemės subnuomininkui per sutarties privalomumą atsiradusios pareigos laikytis
Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo
tvarkos pažeidimas yra ne mokesčio mokėtojo prievolės pažeidimas, o sutarties
šalies sutartinės prievolės pažeidimas. Iš to teisėjų kolegija daro tokias išvadas:
1) šalys dėl sutartinių nuostatų turėjo vadovautis ir byloje taikytinos
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 3 d. nutarimo
Nr. 602 „Dėl valstybinės žemės ir valstybinio fondo vandens telkinių,
išnuomotų verslinei arba mėgėjiškai žūklei, nuomos mokesčio“ nuostatos;
2) jų nevykdymas turi būti vertinamas šalių sutarties pažeidimo požiūriu
kaip sutarties 11 ar 13. 2 punktų nevykdymas; 3) subnuomos mokestis,
jeigu jis mokamas tiesiogiai valstybei, turi būti mokamas tokia tvarka ir
terminais, kurie nustatyti teisės aktuose. Tai reikštų tinkamą sutarties
vykdymą. Dėl to atmetami kasacinio skundo argumentai, kad teismas neturėjo
pagrindo taikyti nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo ir
Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimų, reglamentuojančių valstybinės
žemės nuomos mokesčio mokėjimo tvarką.
Pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad ieškovas
netapo valstybinės žemės sklypo nuomininku ir valstybinės žemės sklypo
nuompinigius turėjo mokėti kaip subnuomininkas ta tvarka, kokia buvo privaloma
atsakovui – UAB „B-dras“. Apeliacinės instancijos teismas darė netinkamą
išvadą, kad mokestį subnuomininkas galėjo mokėti kaip fizinis asmuo. Kadangi
jis subnuomos mokestį ėmėsi mokėti sutartimi susitaręs vykdyti teisės aktų
nurodymus už juridinį asmenį, tai tinkamas prievolės vykdymas būtų subnuomos
mokesčio mokėjimas tais terminais ir dydžiu, kokie nustatyti pagal teisės aktą
juridiniam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada turi būti
įvertinta tuo aspektu, ar yra neteisinga galutinė išvada ir netinkamas įstatymo
taikymas dėl žemės subnuomos sutarties pažeidimo, kaip pagrindo sutartį
nutraukti. Turi būti išnagrinėtas žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų
taikymo pagrįstumas.
Byloje pateikti duomenys, kaip juridiniai asmenys
1998–2000 m. turėjo mokėti ir mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį.
Ieškovas 1998 m. turėjo mokėti po 600 Lt iki 1998 m. liepos
15 d. ir 1998 m. spalio 15 d. Ieškovas 1199,52 Lt sumokėjo
1998 m. lapkričio 18 d. ir pirmąją įmoką pavėlavo sumokėti 4 mėnesius
ir 3 dienas, antrąją – 1 mėnesį ir 3 dienas. Ieškovas
1999 m. valstybinės žemės nuomos mokestį po 600 Lt privalėjo sumokėti
iki 1999 m. liepos 1 d. ir iki 1999 m. spalio 1 d. , o jis
1999 m. spalio 18 d. sumokėjo 1199,52 Lt, taigi pirmąją įmoką
pavėlavo 3 mėnesius 17 dienų, o antrąją – 17 dienų. Ieškovas
2000 m. valstybinės žemės nuomos mokestį po 600 Lt turėjo sumokėti
iki 2000 m. liepos 1 d. ir iki 2000 m. spalio 1 d. , o
sumokėjo 2000 m. lapkričio 11 d. , t. y. pirmąją įmoką sumokėjo
pavėlavęs 4 mėnesius 10 dienų, antrąją – 1 mėnesį 10 dienų.
Ieškovas 2001 m. valstybinės žemės nuomos mokestį po 600 Lt privalėjo
sumokėti iki 2001 m. liepos 15 d. ir iki 2001 m. gegužės
7 d. , o sumokėjo 1199,52 Lt 2001 m. gegužės 7 d. ir
permokėjo, o kai 2000 m. rugsėjo 24 d. sumokėjo dar 602 Lt, tai
permoka padidėjo. Apibendrinti 1998–2001 m. imtinai duomenys rodo, kad
1998, 1999 ir 2000 metais ieškovas daugiau kaip tris mėnesius nebuvo įvykdęs
savo mokėjimo už pirmąjį pusmetį prievolės, o 2001 metais pažeidimų
nepadarė, netgi buvo permokėjęs.
Pagal CK 6. 553 straipsnį,
6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punktą žemės nuomos sutartis prieš
terminą gali būti nutraukta nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės subnuomininkas
ilgiau kaip tris mėnesius nuo sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo
termino šio mokesčio nesumoka. Šiai nuostatai taikyti turi būti žemės nuomos
mokesčio įsiskolinimas ilgesnis nei trijų mėnesių trukmės žemės nuomos
sutarties nutraukimo metu. Kadangi buvo įsiskolinta, bet vėliau, nors ir
pavėluotai, buvo padengta, tai nuomotojas prarado teisę nutraukti žemės nuomos
sutartį pagal CK 6. 654 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuo tada,
kai įsiskolinimas išnyko. Byloje neįrodyta, kad nuomotojas dėl 1998, 1999 ir
2000 metais nuomos mokesčių vėlavimo, kol jie nebuvo padengti, pasinaudojo
teise nutraukti nuomos sutartį pagal CK 6. 564 straipsnio 1 dalies
2 punktą, todėl, išnykus įsiskolinimui, šis sutarties nutraukimo pagrindas
negali būti taikomas.
Ieškovas 2002 m. valstybinės žemės nuomos
mokesčio turėjo mokėti 2399 Lt iki 2002 m. liepos 31 d. ir iki
2002 m. spalio 15 d. Jis 2065,58 Lt sumokėjo dar iki pirmojo
termino – 2002 m. vasario 26 d. Dėl to iki 2002 m. liepos
31 d. jis buvo permokėjęs, o nuo 2002 m. liepos 31 d. –
įsiskolinęs 932,76 Lt. Taip buvo iki 2002 m. gruodžio 11 d. , kol
jis sumokėjo 2200 Lt. Pastaroji įmoka pirmiausia buvo padengta
932,76 Lt ankstesnės skolos (CK 6. 55 straipsnio 2 dalis, nes jų
tarpusavio užskaitymams taikomos Civilinio kodekso nuostatos dėl prievolių
vykdymo). Pažymėtina, kad 932,76 Lt skolą ieškovas turėjo nuo 2002 m.
liepos 31 d. ir jos trijų mėnesių terminas suėjo 2002 m. spalio
31 d. Apie sutarties nutraukimą spaudoje atsakovas pranešė 2002 m.
spalio 28 d. Pagal CK 6. 564 straipsnio 2 dalį nuomotojas privalo
pranešti kitos paskirties žemės nuomininkams apie sutarties nutraukimą prieš du
mėnesius iki sutarties nutraukimo. Tai reiškia, kad paskelbimas nuomininkui
apie ketinimą nutraukti sutartį jos nenutraukia nuo ketinimo paskelbimo
momento. Jeigu yra pagrindas nuomininkui pagal CK 6. 564 straipsnio
1 dalies 2 punktą nutraukti žemės nuomos sutartį dėl subnuomininko
įsiskolinimo, tai teismas, iškilus ginčui dėl sutarties nutraukimo pagrįstumo,
patikrina, ar nuomotojas laikėsi žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarkos,
nustatytos CK 6. 564 straipsnio 2 dalyje. Praėjus paskelbimo terminui
nuomotojas gali nutraukti dėl įsiskolinimo žemės nuomos sutartį, jeigu yra
daugiau nei tris mėnesius besitęsiantis įsiskolinimas. Jau buvo minėta, kad
2002 m. liepos 31 d. 932,76 Lt įsiskolinimą, vėluodamas tik daugiau
negu vieną mėnesį, ieškovas likvidavo 2002 m. gruodžio 11 d. ,
t. y. dar iki žemės nuomos sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad dėl 2002 m. pirmojo pusmečio mokėjimo CK 6. 564 straipsnio
1 dalies 2 punktas sutarties nutraukimo metu neturėjo būti taikomas
dėl šio įsiskolinimo likvidavimo. Ieškovas 2002 m. antrojo pusmečio
mokėjimą turėjo atlikti 2399 Lt suma 2002 m. spalio 15 d. , o
trijų mėnesių įsiskolinimas būtų suėjęs 2003 m. sausio 15 d. Kadangi
sutarties nutraukimas pradėtas 2002 m. spalio 28 d. , o įvykdytas
2002 m. gruodžio 30 d. registre atliekant išregistravimą, tai CK
6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punktas atsakovo buvo taikytas be
pagrindo, nes šios įmokos įsiskolinimo nebuvo daugiau kaip tris mėnesius.
Teismas nepažeidė CK 6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir
galėjo konstatuoti neteisėtą subnuomos sutarties nutraukimą šiuo pagrindu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CK
6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punktas gali būti taikomas kaip
žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindas, jeigu yra žemės nuomos mokesčio
bent vienos įmokos viso dydžio įsiskolinimas daugiau negu tris mėnesius, jeigu
įsiskolinimas nesumokėtas nuomininkui pranešus apie ketinimą nutraukti sutartį
CK 6. 564 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka ir jeigu skola egzistuoja
sutarties nutraukimo metu. Apeliacinės instancijos teismas, nors darė
prieštaringas išvadas dėl mokėjimo tvarkos, bet CK 6. 564 straipsnio
nuostatų nepažeidė ir bendra išvada dėl sutarties vykdymo pažeidimų teisinės
reikšmės yra pagrįsta. Kasacinio skundo argumentai dėl šios dalies atmestini.
Kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės
normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimo, atmetami.
Skunde nurodoma, kad teismas be pagrindo rėmėsi
Klaipėdos mokesčių inspekcijos pažymomis dėl mokesčių mokėjimo, bet viena iš jų
nepasirašyta ir neatitinka oficialių rašytinių įrodymų reikalavimų. Į tai
teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 197 straipsnį oficialiais
rašytiniais įrodymais gali būti laikomi dokumentai, išduoti valstybės
institucijų, laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų.
V-a- iš jų yra dokumento pasirašymas. Nepasirašytas įgalioto pareigūno
dokumentas negali būti pripažintas oficialiu rašytiniu įrodymu pagal CK
197 straipsnio 2 dalį. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad turi būti įvertinta
šio pažeidimo reikšmė bylos išsprendimui. Pažymoje yra išvestiniai iš pirminių
dokumentų duomenys. Byloje pateikti ieškovo atliktų mokėjimų pirminiai
duomenys, todėl mokėjimo datos, dydžiai, mokėtojai ir kitos svarbios bylos
aplinkybės gali būti nustatytos iš pirminių šaltinių. Teisėjų kolegija
nepripažįsta pažeidimo reikšmingu bylos išsprendimui ir tai nėra pagrindas
kasacine tvarka panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Kasaciniame skunde nurodyti faktiniai argumentai
dėl įsiskolinimų neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 347 straipsnio
1 dalies 3 punktas), taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos
duomenų apie mokesčio sumokėjimą ir įsiskolinimą (T. 1, b. l. 95–97
ir kt. ). Atsakovas remiasi be pagrindo ne pirminiais mokėjimo dokumentais, bet
išvestiniais – pažymomis, be pagrindo nurodo savo atliktus mokėjimus, nes šiuo
atveju svarstoma ne dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojo mokestinės
prievolės vykdymo valstybei, o dėl subnuomininko prievolės atsiskaityti pagal
sutartį, todėl nuomotojo atlikti mokėjimai nėra svarbūs, taip pat atsakovas be
pagrindo kasaciniame skunde remiasi aplinkybėmis po sutarties nutraukimo –
įsiskolinimu 2003 metais. Byloje ginčas vyksta dėl sutarties nutraukimo
teisėtumo 2002 m. gruodžio 30 d. , todėl vėlesni šalių tarpusavio
santykiai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Žemės nuomos mokesčio mokėjimo
terminus nustatė Klaipėdos miesto savivaldybė, valdyba juos patvirtino
dokumentų nuorašai kaip pirminė informacija (T. 3, b. l. 41–48).
Apeliacinės instancijos teismas svarstė, ar yra
pagrindas nutraukti nuomos sutartį dėl nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimo,
įvertinant sutarties sąlygas, jų vykdymą ir kitas aplinkybes. Tai atitiktų
reikalavimą dėl sutarties 13. 2 punkto ir CK 6. 217 straipsnio taikymo.
Sutarties nustatytų reikalavimų pažeidimas kaip pagrindas nutraukti sutartį
gali būti taikomas tada, jeigu pažeidimai pripažįstami esminiais (CK
217 straipsnio 1 dalis). Tai gali būti aplinkybės, susijusios su
nuomos mokesčio mokėjimo pažeidimais (pvz. , mokesčio nemokėjimas, vėlavimai,
nereguliarūs atsiskaitymai), bet teismas turi patikrinti, ar pažeidimai
faktiškai buvo ir įvertinti, ar jie pripažintini esminiais. Jeigu nustatomi
reguliarūs nuomos mokesčio mokėjimų pažeidimai, tai įvertinimui, ar tai esminis
sutarties pažeidimas pagal CK 6. 217 straipsnio 1 dalį, gali turėti
reikšmės nereguliaraus mokėjimo priežastys, šalių sutarties pobūdis, mokesčio
mokėjimo tvarkos ypatybės, jo dydžio nustatymo specifika, šalių tarpusavio
praktika ir kitos aplinkybės. Šiuo atveju nustatyta, kad šalių sutartyje nebuvo
aiškiai nustatyta mokesčio mokėjimo tvarka ir terminai. Nuomotojas yra
juridinis asmuo, o subnuomininkas - fizinis. Dėl to iškilo klausimas, ar kaip
fizinis, ar kaip juridinis asmuo ieškovas turi apskaičiuoti ir mokėti
valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nuompinigius. N-maliai
bendradarbiaujant šalims, tai būtų išspręsta, o ši pareiga tenka abiem
sutarties šalims. Į tai atsižvelgiama vertinant, ar pažeidimas yra esminis.
N-s nustatyta, kad 1998–2000 m. buvo vėluojama mokėti, bet nuomotojas dėl
to priekaištų nereiškė, neperspėjo dėl galimybių nutraukti subnuomos sutartį.
Iš to subnuomotojui galėjo atrodyti, kad pažeidimai nėra reikšmingi. Tai irgi
turi būti įvertinta svarstant, ar pažeidimai – esminiai. Mokėjimo pažeidimai
gali būti įvertinami atsižvelgiant į šalių lūkesčius iš sutarties, sprendžiant
pagal jos pobūdį. Tai buvo ilgalaikė nuomos sutartis. Pagal ją nuomotojui, nors
vėluojant, mokestis buvo mokamas. Jei dėl vėlavimo mokėti nuomos mokestį
nuomotojas patirdavo nuostolių, tai jis galėjo imtis priemonių nuostoliams
išieškoti, inicijuoti netesybų nustatymą ir jų išieškojimą už vėlavimus. Ar
pripažinti pažeidimą esminiu, gali turėti reikšmės įsiskolinimų dydis, trukmė,
priežastys ir kitos aplinkybės. Įsiskolinimo dydis šiuo atveju priklausė nuo
sutarties vykdymo nuostatų nevisiško aiškumo, nepakankamo abiejų šalių
bendradarbiavimo, siekiant neaiškumus pašalinti, dėl to susidarydavo ne tik
skola, bet ir permoka, o sutarties nutraukimo momentu paskutinio nuomos mokesčio
mokėjimo terminas nebuvo pasibaigęs, o ankstesni įsiskolinimai buvo padengti,
per 2002 m. jie nesudarė net viso vienos įmokos dydžio. Tai – aplinkybės,
į kurią turi būti atsižvelgiama svarstant, ar pažeidimas esminis. R-ia
įvertinti, kad sutarties nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Apeliacinės
instancijos teismas motyvavo, kad padarytų pažeidimų nelaiko esminiais, nes
šalys nepakankamai bendradarbiavo, dėl mokėjimo pažeidimų teismas neabejojo
subnuomininko gebėjimu ateityje vykdyti įsipareigojimus. Teisėjų kolegija daro
išvadą, kad teismas, vertindamas, kad mokėjimų vėlavimai, kurie
nekvalifikuojami pagal CK 6. 564 straipsnio 1 dalies 2 punktą,
yra neesminiai pažeidimai ir nesudaro pagrindo nutraukti ilgalaikę valstybinės
žemės nuomos sutartį, nepažeidė CK 6. 217 straipsnio 1 dalies.
Kasacinio skundo argumentai dėl CK 6. 217 straipsnio pažeidimo atmetami.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti
apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 22 d.
nutartį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt