TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 16. Dėl
neturtinės žalos, padarytos keletui asmenų paskelbiant bendrą pareiškimą,
atlyginimo

Nustatant neturtinės žalos dydį,
kai ji padaryta keletui asmenų paskelbiant bendrą pareiškimą, ši publikacija
turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas
keleto asmenų. Ji nevertinama kaip atskiri neturtinės žalos darymo aktai, už
kurį kiekvienas pasirašęs publikaciją asmuo atsako dalimis. Antra, ta
aplinkybė, kad žalą padarė keli asmenys, t. y. kad viešą pareiškimą
paskelbė daugiau ar mažiau asmenų, gali būti pripažinta vienu iš kriterijų,
turinčių įtakos neturtinės žalos dydžiui nustatyti, nes pagal CK
6. 250 straipsnio 2 dalį tokius kriterijus teismas gali suformuluoti,
ir tai neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Trečia,
ta aplinkybė, kad neturtinę žalą padarė keletas asmenų, bendrai paskleisdami
tikrovės neatitinkančias žinias, yra pagrindas pagal kreditoriaus reikalavimą
taikyti solidariąją, bet ne dalinę atsakomybę, nes žala padaryta bendrais
veiksmais, ir prievolės solidarumas yra preziumuojamas (CK 6. 6 straipsnio
3 dalis). Kita vertus, geranoriškas pažeidimo pripažinimas ir duomenų
paneigimas gali būti vertinamos kaip individualios aplinkybės, rodančios
kiekvieno asmens kaltę dėl bendrai padarytos žalos ir jos atlyginimo dydžio.
Galbūt šios aplinkybės gali turėti įtakos solidariųjų skolininkų tarpusavio
atsiskaitymams, bet teisiškai jos nėra pagrindas dalinei atsakomybei taikyti
dėl neturtinės žalos atlyginimo (CK 6. 6 straipsnio 3 dalis, 6. 250 straipsnis).

Civilinė byla
Nr. 3K-3-142/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
26. 6; 35. 3. 1; 44. 3 (S)



LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS


LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m.
vasario 22 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z-o
L-io (kolegijos pirmininkas), J-os J-ės ir A-io N-o
(pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. J. , S. K. ,
J. K. , S. d. ,
E. V. , V. K. , B. J. , P. P. , E. K. , V. J. ,
P. J. , E. V. , J. K. , V. S. , R. R. , K. J. ,
V. A. m. , S. N. ,
V. B. , J. J. , J. S. , J. G. , J. J. , V. Ž. ,
K. B. ir V. J. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. S. , m. V. ir V. J. ieškinį
atsakovams A. J. , S. K. , J. K. , S. d. , E. V. , V. K. , B. J. ,
P. P. , E. K. , V. J. , P. J. , E. V. , J. K. , A. m. , V. S. , R. R. ,
K. J. , V. A. m. ,
S. N. , V. B. , J. J. , J. S. , J. G. , J. J. ,
V. Ž. , K. B. , V. J. dėl
tikrovės neatitinkančių ir garbę bei
orumą žeminančių žinių paneigimo, neturtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys – UAB „Lietuvos žinios“, UAB
„Tauragės kurjeris“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Ieškovai A. S. , m. V. ir V. J. nurodė, kad
2002 m. vasario 2 d. dienraštyje „Lietuvos žinios“ Nr. 27 ir
2002 m. vasario 8 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“ buvo paskelbtas
atsakovų atviras laiškas, adresuotas Seimo Pirmininkui, M-strui Pirmininkui
ir vidaus reikalų ministrui, pavadinimu „Dėl šmeižto ir susidorojimo akcijos
prieš Tauragės apskrities viršininką A. B. “, kuriame atsakovai paskleidė
apie ieškovus tokias žinias: „Iš skundų, rašytų į aukščiausias šalies tarnybas,
matyti persekiojimo iniciatoriai ir organizatoriai: tai Tauragės apskrities viršininko
administracijos Teisės departamento direktorė V. J. , Tauragės apskrities
viršininko administracijos Kaimo reikalų departamento Tauragės rajono žemės ūkio skyriaus vedėjas A. S. , Žemės ūkio rūmų
atstovas Tauragės rajone m. V.
<. . . > atkreipti <. . . >
dėmesį į aukščiau išvardytus <. . . >
šmeižto bei persekiojimo organizatorius, <. . . >
kai <. . . > aukštesnėms institucijoms pateikia klaidingą, netgi sąmoningai
melagingą informaciją“. Šios žinios neatitinka
tikrovės ir žemina ieškovų garbę bei
orumą. Atviro laiško teiginiai apie ieškovus yra melagingi ir
įžeidžiantys, analizuojant teksto visumą, sakinių konstrukciją ir minčių
dėstymą galima daryti išvadą apie naujo fakto paskelbimą, t. y. kad
ieškovai yra šmeižikai, mėginantys neteisėtomis priemonėmis susidoroti su  apskrities viršininku A. B. Tokia veika
visuomenėje vertinama vienareikšmiškai neigiamai, o jos darytojai turi atsakyti
pagal įstatymą. Tokie duomenys negali prilygti kritikai už tai, kad ieškovai
savo darbo santykius su apskrities viršininku sprendė įstatymų nustatyta
tvarka. Atviro laiško teiginiai negali būti vertinami kaip nuomonė, nes ji nėra
pagrįsta jokiais tikrais faktais. Dėl paskleistų žinių ieškovams padaryta
didelė neturtinė žala, nes jie patyrė didelį dvasinį išgyvenimą, emocinę
depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą visuomenėje.
Ieškovai
prašė pripažinti atsakovų atvirame laiške pavadinimu „Dėl šmeižto ir susidorojimo
akcijos prieš Tauragės apskrities viršininką A. B. “ paskelbtas žinias neatitinkančiomis
tikrovės ir žeminančiomis jų garbę bei orumą; įpareigoti atsakovus per
penkiolika dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis
paskelbti laikraštyje „Tauragės kurjeris“ teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl
paskleistų žinių pripažinimo neatitinkančiomis tikrovės ir žeminančiomis
ieškovų garbę bei orumą; priteisti kiekvienam ieškovui po 33 000 Lt
neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš visų atsakovų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo
sprendimų esmė


Šilutės rajono apylinkės teismas
2005 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo,
kad atsakovai atvirame laiške išreiškė savo nuomonę apie susidariusią padėtį
Tauragės apskrities viršininko administracijoje, kuri nelaikytina neetiška, nepadoria ar žeminančia ieškovų garbę ir orumą.
Teismas negali įpareigoti asmenį atlyginti moralinę žalą už išsakytą nuomonę,
net jeigu ji būtų šokiruojanti ir kelianti nerimą, nes kiekvienas asmuo turi
teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Atsakovai nepiktnaudžiavo
savo teise reikšti savo mintis ir įsitikinimus. Teismas taip pat pažymėjo, kad
ieškovų rašyti skundai įvairioms
valstybės institucijoms
dėl apskrities viršininko A. B. veiklos dažniausiai nepasitvirtindavo. Ieškovai dėl savo einamų pareigų buvo ex
officio viešieji asmenys, o viešojo asmens
kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Atsakovų tikslas buvo informuoti valstybės vadovus, visuomenę apie
viešuosius asmenis, jų veiklą tokiais klausimais,
kuriais atsakovai manė, kad atviro laiško adresatams ir visuomenei reikia
žinoti.
Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovų apeliacinį
skundą, 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo
sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino iš dalies: pripažino, kad atsakovų
atvirame laiške paskleisti duomenys neatitinka tikrovės ir žemina ieškovų garbę
ir orumą; įpareigojo atsakovus laikraštyje „Tauragės kurjeris“ per trisdešimt
dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis paneigti atvirame
laiške nurodytus neatitinkančius tikrovės ir žeminančius ieškovų garbę ir orumą
duomenis; priteisė iš atsakovų ieškovams po 750 Lt neturtinei žalai
atlyginti; kitą ieškinio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo atmetė.
Teisėjų kolegija padarė išvadą,
kad atsakovai atvirame laiške išreiškė ne savo nuomonę, bet paskleidė apie
ieškovus tikrovės neatitinkančius duomenis. Atsakovai nepateikė įrodymų,
patvirtinančių, kad ieškovai buvo Tauragės apskrities viršininko A. B.
persekiojimo iniciatoriai ir organizatoriai. Iš ieškovų rašytų įvairioms
valstybės institucijoms pareiškimų, skundų ir prašymų dėl apskrities viršininko
neteisėtų veiksmų įvertinimo matyti, kad ieškovai turėjo tikslą išsiaiškinti
valstybei priklausančių lėšų panaudojimo teisėtumą bei išsaugoti darbą
valstybės tarnyboje. Atsakovai neįrodė, kad ieškovai valstybės instancijoms
pateikė klaidingą, netgi sąmoningai melagingą informaciją.
Atsakovų paskleisti tikrovės neatitinkantys
duomenys pažemino ieškovų garbę ir orumą, sumenkino jų vardą visuomenėje, nes
jie, kaip valstybės tarnautojai, yra gerai žinomi Tauragėje. Tikėtina ieškovų
teiginiu, kad atviro laiško paskelbimas sumažino galimybę ieškovams A. S. ir
V. J. įsidarbinti valstybės tarnyboje, o ieškovui m. V. apskritai atėmė tokią galimybę. Teisėjų
kolegija sumažino prašomos priteisti iš atsakovų neturtinės žalos atlyginimo
dydį ir kiekvienam ieškovui padarytą neturtinę žala įvertino po 6750 Lt
(t. y. iš kiekvieno atsakovo po 250 Lt kiekvienam ieškovui).

III. Kasacinio skundo
dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas

Kasaciniu skundu atsakovai prašo
panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo sprendimą. Jie nurodė šiuos argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismas neatribojo
nuomonės nuo žinios, dėl to nepagrįstai atsakovų atvirame laiške paskelbtą
nuomonę įvertino kaip
duomenis. Teisėjų
kolegija nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gegužės 15 d. nutarimo
Nr. 1 (7 punkto), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1621/2002,
Nr. 3K-3-687/2003.
Teisėjų kolegija neanalizavo atviro laiško teiginių viso laiško kontekste,
neatsižvelgė į sakinių konstrukciją, laiško išspausdinimo aplinkybes
bei jo paskelbimo tikslą. Atviro laiško sakinių konstrukcija akivaizdžiai rodo, kad jame pareikšta atsakovų nuomonė apie
ieškovus kaip skundų įvairioms valstybinėms
institucijoms autorius. Šiuo laišku atsakovai siekė valstybės vadovams ir
visuomenei parodyti, kad publikacijos spaudoje ir ieškovų rašomi skundai kenkia Tauragės apskrities viršininko A. B. ir jo administracijos
įvaizdžiui bei darbui. Atsakovai laiške vartoja žodį
„persekiotojai“ siekdami parodyti, kad ieškovai, rašydami
skundus, neduoda ramybės apskrities viršininkui bei jo administracijos
veiklai, o žodį „organizatoriai“ – kad ieškovų rašomi įvairūs skundai daro neigiamą psichologinę atmosferą apskrities
viršininko administracijoje. Atviro laiško teiginys –„iš skundų, rašytų į
aukščiausias šalies tarnybas, matyti persekiojimo iniciatoriai ir organizatoriai“ –
turi būti suprantamas kaip
lingvistinėmis priemonėmis išreikšta atsakovų nuomonė. Šio teiginio negalima
patikrinti pagal tiesos kriterijų.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai
netaikė CK 2. 24 straipsnio
6 dalies nuostatų,
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse bylose Nr. 3K-3-964/2000,
Nr. 3K-3-1621/2002. Nr. 3K-3-687/2003.
Asmuo, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis, atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti
apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o
juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas
supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla (CK 2. 24 straipsnio 6 dalis).
Teisėjų kolegija nepagrįstai ieškovams, kurie yra viešieji asmenys, taikė tokią pat garbės ir orumo apsaugą kaip ir privatiems asmenims. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus
asmuo. Viešojo asmens kritika, kad ir kokia griežta ar kandi ji būtų, yra leistina. Teisėjų kolegija iš viso nevertino teisės skleisti
informaciją ir teisės į garbės bei orumo gynimą santykio, galimo šių dviejų teisių konflikto ir prioritetų bei
žinias paskleidusių atsakovų tikslų ir jų elgesio. Šiuo atveju
sprendžiant dviejų konstitucinių vertybių – asmens garbės ir orumo bei teisės skleisti informaciją ir reikšti nuomonę –
koliziją, pirmenybė teikiama
pastarajai. Atsakovai neperžengė teisės skleisti informaciją apie
viešąjį asmenį ribų ir nesiekė sąmoningai pažeminti ieškovų. Atviro laiško
paskelbimą lėmė viešasis interesas. Netgi
ir nustačius šioje byloje, kad apie ieškovus buvo paskleisti tikrovės
neatitinkantys duomenys,
vadovaujantis CK 2. 24 straipsnio 6 dalimi atsakovams netaikytina
civilinė atsakomybė.
3. Garbė ir orumas ginami tik nustačius tam tikrų faktų visumą, tarp jų – faktą, kad žinios žemina asmens garbę
ir orumą. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovai įrodė, jog atviro laiško teiginiai žemina
ieškovų garbę ir orumą. Byloje esantys įrodymai – 2001 m.
birželio 26 d. ir 2002 m.
vasario 8 d. publikacijos „Tauragės kurjeryje“ pavadinimais „V-ėjas pralaimėjo“ ir „V-ėjas bylinėjasi“, 2001 m. gegužės 3 d ir
2004 m. balandžio 24 d. publikacijos „Tauragiškių balse“ pavadinimais
„Rietenomis užsiėmę valdininkai neturi laiko
žemdirbių rūpesčiams“ ir „Tauragės rajono žemdirbiai nepatenkinti Žemės ūkio
skyriaus darbu“,  2001 m. balandžio 28 d. publikacija
„Ūkininko patarėjuje“ pavadinimu
„Siūlo panaikinti ŽŪR atstovo etatą Tauragėje“ – rodo, kad jau iki atviro laiško išspausdinimo visuomenė buvo informuota apie
ieškovų, kaip viešųjų asmenų, netinkamą elgesį. Teisėjų kolegija šių publikacijų netyrė ir nevertino bei padarė
nepagrįstą prielaidą, kad ieškovai iki atviro laiško išspausdinimo buvo teigiamai vertinami visuomenėje.
Vadovaujantis tokia logika, išeitų,
kad nustatant faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą, užtenka
tik nustatyti, kad paskleistos žinios žemintų teigiamai visuomenėje vertinamą
asmenį, ir nereikia analizuoti, kaip  konkretus asmuo vertinamas visuomenėje. Toks aiškinimas prieštarauja CK
2. 24 straipsnio nuostatoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
1998 m. gegužės 15 d.
nutarimui Nr. 1, CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principams. Neturtinė žala turi būti atlyginama tada,
kai paskelbti duomenys pažemina
konkretaus asmens garbę ir orumą, o ne visais atvejais, kai nustatoma, jog
paskleisti duomenys žemintų teigiamai
visuomenėje vertinamą asmenį.
Ieškovas, reikalaudamas atlyginti
moralinę žalą, privalo įrodyti, kad dėl tikrovės neatitinkančių
ir garbę bei orumą žeminančių žinių jis patyrė moralinę
žalą. Moralinė žala priteisiama, kai nustatomas
priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir moralinės žalos. Teisėjų kolegija
konstatavo, kad ieškovų patirtos neturtinės žalos turinį sudaro jų pažeminimas
visuomenės akyse, patirti dvasiniai išgyvenimai, sumažėjusi galimybė
įsidarbinti valstybės tarnyboje. Teisėjų kolegija,
nenustačiusi priežastinio ryšio tarp atviro laiško paskelbimo ir neva ieškovams
šio laiško paskelbimu padarytos neturtinės žalos, visas šias aplinkybes
nepagrįstai pateikia kaip išspausdinto „Atviro laiško“
pasekmę. Byloje nėra įrodymų, kad po atviro laiško paskelbimo
ieškovai bandė įsidarbinti valstybės tarnyboje ir kad būtent atviro laiško paskelbimas jiems apsunkino įsidarbinimą valstybės tarnyboje. Byloje  taip pat
nėra įrodymų, kad būtent atviro laiško paskelbimas pažemino ieškovus visuomenės akyse.
4. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai
taikė CK 6. 250 straipsnio 2 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
1998 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. 1 (20 punkto), Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos civilinėse byloje Nr. 3K-3-371/20003, Nr. 3K-3-280/2005.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas
pateiktas CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje. Joje
nustatyta, kad teismas turi atsižvelgti į neturtinės žalos pasekmes, ją
padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės
žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas yra suformavęs praktiką, kad teismas, įvertindamas
moralinę žalą pinigais, turi atsižvelgti į žalą padariusio asmens elgesį po žinių paskleidimo, į neigiamą
įtaką ieškovo profesinei, visuomeninei veiklai ir kt. , žinių paskleidimo būdą, formą, turinį, apimtį. Nustatant
neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos kriterijų
visumą, nesureikšminant nė vieno iš
kriterijų, tiek atskirai, tiek kartu, palankesnių didesniam ar mažesniam atlyginamos neturtinės
žalos dydžio nustatymui.
Teisėjų kolegija, nustatydama neturtinės žalos
dydį, nenurodė, kokiais konkrečiais kriterijais vadovavosi
įvertindama kiekvienam ieškovui padarytą neturtinę žalą. Kasatorių
nuomone, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas
turėjo atsižvelgti į šias neturtinės žalos dydį mažinančias aplinkybes, būtent:
1) kad yra ginamos asmeninio pobūdžio vertybės, tiesiogiai
nesusijusios su gyvybiškai svarbiausiais fizinio
asmens gėriais – gyvybe ar sveikata, o siejamos su neturtinėmis vertybėmis –
garbe ir orumu; 2) kad į teisminę gynybą pretenduoja viešieji asmenys,
kuriems svarbiausias garbės ir orumo
gynimo būdas yra paskleistų žinių paneigimas, o ne neturtinės žalos atlyginimas;
3) kad atsakovų veiksmuose nėra tyčios; 4) kad
paskelbtas atviras laiškas nepakenkė
ieškovų, kaip viešųjų asmenų, profesinei veiklai. Teisėjų
kolegija netaikė visumos kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui, ir
nepagrįstai nustatė akivaizdžiai per didelį
neturtinės žalos atlyginimą.
5. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje
esančius įrodymus,  daugelio įrodymų iš viso nevertino,
taip pažeidė CPK 177, 185, 331 straipsnius bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų
vertinimo taisyklių praktikos.
Teisėjų kolegija netinkamai įvertino V-aus reikalų
ministerijos 2001 m. kovo 7 d. raštą Nr. 1/1225, Tarnybinės etikos komisijos 2001 m. gegužės
15 d. išvadą, Valstybės kontrolės Klaipėdos
kontrolės skyriaus 2001 m. rugsėjo 25 d. ataskaitą
Nr. 270-73, Valstybės kontrolės
2001 m. gruodžio 4 d. ataskaitą Nr. 230-82,
visiškai netyrė ir nevertino Seimo kontrolieriaus 2002 m. liepos 5 d.
pažymos Nr. 2001/03-1669, Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2003 m.
lapkričio 19 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje, 1990 m. birželio 6 d. Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimo, 2001 m.
balandžio 13 d. rašto „Dėl publikacijų respublikinėje spaudoje“, V-aus
reikalų ministerijos 2002 m. vasario 19 d. rašto Nr. 1-1090,
2003 m. sausio 21 d. rašto Nr. 1D-302-(22), 2002 m. sausio
15 d. rašto Nr. 1-244. Dėl
to teisėjų kolegija padarė nepagrįstą
išvadą, kad ieškovai turėjo pagrindą raštais kreiptis į aukštesnes valstybės
institucijas, o atsakovai neįrodė, jog ieškovai
aukštesnėms instancijoms pateikė klaidingą, netgi sąmoningai melagingą informaciją.
Pareiškime dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo
trečiasis asmuo UAB „Lietuvos žinios“ nurodė, kad palaiko kasacinio skundo
argumentus ir prašo skundą tenkinti.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovai prašo skundą
atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Ieškovų
nuomone, apeliacinės instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą,
nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų. Analizuojant atsakovų
paskelbto atviro laiško teksto visumą, sakinių konstrukciją bei minčių dėstymą
išplaukia išvada, kad atsakovai paskelbė faktą, jog ieškovai yra šmeižikai ir
šmeižikiškų akcijų organizatoriai, mėginantys neteisėtomis priemonėmis
persekioti Tauragės apskrities viršininką. Taip buvo paskelbtos tikrovės
neatitinkančios ir ieškovų garbę bei orumą žeminančios žinios.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentai dėl
žinių ir nuomonės atribojimo atmetami.
Atribodamas žinią (faktą ir
duomenis) nuo nuomonės teismas vadovaujasi šiomis sampratomis. Žinia – tai
informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, savybes,
veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei
įrodymo priemonėmis. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų
vertinimas, požiūris, perduodamos mintys, idėjos bei pastabos apie žinias,
susijusias su tikrais įvykiais. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, o nuomonei
jis netaikomas, bet nuomonė turi būti pagrįsta tikrais faktais. Nuomonė yra
subjektyvi.
Teismas, atribodamas žinią nuo nuomonės, turi
analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, sakinio
konstrukciją ir kt. Tai bendrieji reikalavimai, suformuluoti teismų praktikos.
Išvada, ar paskelbta nuomonė  ar žinia,
gali būti padaryta ištyrus visas bylos aplinkybes.
E-zistuojančių faktų pagrindu
gali būti pareiškiama nuomonė, bet gali būti pateikiama ir nauja informacija.
Teismų praktika yra pripažinusi, kad tikrų faktų pagrindu paskleisti duomenys
apie tai, kad asmuo yra šmeižikas, reiškia naujos informacijos pateikimą, ir
tai yra žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
2001 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-529/2001 S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. , bylų
kategorija 20. 6). Ar asmuo šmeižė, ar persekiojo, yra konstatuojamojo, o ne
vertinamojo pobūdžio duomenys, todėl gali būti patikrinti tiesos požiūriu ir
vertinami kaip faktai. N-s atviras laiškas yra reakcija į ieškovų surašytus
pareiškimus ir skundus, nors tekste atsakovai nurodo, kad taip reiškiama jų
nuomonė, šie duomenys teismui yra ne privalomi, bet tik kaip prielaida visų
bylos aplinkybių kontekste svarstyti, ar buvo pareikšta nuomonė, ar paskleista
žinia. Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam
priskiriama konkreti savybė, kuri aiškiai išsakyta, taip pat ar ji atitinka
tikrovę, gali būti patikrinta, vadinasi, yra paskleisti konstatuojamieji
duomenys.
Kasacinio skundo motyvas dėl
teisės vartoti tam tikras lingvistines bei literatūrinės išraiškos priemones,
kuriomis informacija paryškinama, abstrahuojama ir koncentruotai reziumuojama,
šiuo atveju netaikytinas. Asmens pavadinimas labai konkrečiu neigiamą atspalvį
turinčiu apibūdinimu, priskiriant jam baudžiamaisiais įstatymais uždraustas,
teisės ir geros moralės požiūriu nepriimtinas savybes, tokias kaip šmeižimas ir
persekiojimas, nesusijęs su literatūrine ar lingvistine išmone. Atviro laiško,
kaip visuomenės veikėjų viešos diskusijos, dalyvių tikslas ir pobūdis neapima
ir pirmiausia nesiekia atskleisti kalbos literatūrinį grožį, lingvistinėmis
priemonėmis pavaizduoti, paryškinti ir koncentruoti informaciją. Šios idėjos
kasaciniame skunde imamos iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 11 d. nutarties
civilinėje byloje Nr. 3K-3-687/2003 A. S. v. UAB „Rinkos aikštė“,
bylų kategorija 20. 6. Derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tos idėjos buvo
suformuluotos nagrinėjant klausimą ne dėl pasisakymo viešųjų asmenų atvirame
laiške visuomenei, bet laikraščio korespondento publikacijoje. Korespondento
straipsnis yra literatūrinis kūrinys, kuriam pagal prigimtį būdingas kūrybinis
pradas ir išmonė. Tuo tarpu šioje byloje yra visiškai skirtingos aplinkybės,
todėl ši taisyklė negali būti taikoma.
Kasacinio skundo argumentai dėl teisės skleisti
informaciją ir teisės į garbės ir orumo gynimą iš dalies pagrįsti.
Ieškovai ex officio yra
viešieji asmenys. Atsakovai paskleidė informaciją apie viešuosius asmenis, bet
teismas pripažino, kad ši informacija neatitinka tikrovės. CK
2. 24 straipsnio 6 dalyje nustatytas pagrindas atleisti tikrovės
neatitinkančius duomenis paskleidusius asmenis nuo civilinės atsakomybės, jeigu
tie duomenys yra paskelbti apie viešąjį asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę
veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas
supažindinti visuomenę su viešo asmens veikla. Civilinė atsakomybė yra turtinė
prievolė, todėl apima neturtinės žalos kompensavimą pinigais. Civilinei
atsakomybei nepriskiriami kiti asmens pažeistų teisių gynimo būdai, kaip antai
pripažinimas paskleistų žinių neatitinkančiomis tikrovės ar jų paneigimas. CK
2. 24 straipsnio 6 dalis taikoma atleidžiant nuo neturtinės žalos
atlyginimo asmenį, kuris paskleidė duomenis, antra, ši norma taikoma tuo
atveju, kai paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. nustatytas
asmens veiksmų neteisėtumas kaip civilinės atsakomybės pagrindas. Jeigu asmens
paskleisti duomenys atitinka tikrovę, tai nenustatomas civilinės atsakomybės
vienas iš pagrindų, neatsiranda civilinė atsakomybė ir dėl atleidimo nuo jos
neturi būti svarstoma. Trečia, ši nuostata taikoma, jeigu duomenys buvo
paskleisti, t. y. juos be adresato sužinojo dar bent vienas pašalinis
asmuo. Šiuo atveju nustatyta, kad duomenys išplatinti viešu laišku, skirtu
visuomenei, todėl paskleidimas yra akivaizdus. CK 2. 24 straipsnio
6 dalies nuostata taikoma tada, jeigu nustatomi visi civilinės atsakomybės
pagrindai, bet, derinant teisę skleisti informaciją su teise į garbės ir orumo
gynimą, konkrečiu atveju gali būti netaikomos civilinės atsakomybės priemonės.
Jos gali būti netaikomos, kai: 1) informacija paskleista apie viešojo
asmens veiklą; 2) informacijos paskelbimu sąžiningai siekiama informuoti
visuomenę apie to asmens veiklą. Jau buvo minėta, kad ieškovai yra viešieji
asmenys pagal tuo metu einamas pareigas. Viešieji asmenys pagal įtvirtintą
įstatymo nuostatą ir Lietuvos teismų praktiką nesinaudoja vienoda teisine
pažeistų teisių gynyba. Tai pripažinta daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutarčių (pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2000 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-130/2000 V. Ž. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylų kategorija
40, jau nurodytoje byloje S. Č. v. Tauragės rajono meras ir kt. ir pan.
Nevienoda pažeistų teisių gynyba teismo taikoma įvairiais būdais derinant ar
parenkant teisinius gynimo instrumentus. Nurodytose bylose teismai pripažino,
kad viešojo asmens pažeistų teisių pagrindinis gynybos būdas yra paskleistų
žinių paneigimas, o priteisiama neturtinė žala gali būti minimali ar artima
minimaliai, net ir tuo atveju, kai pažeidimai gana skaudūs (pvz. , Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2005 A.
S. v. savaitraštis „L-a- laikraštis“ ir kt. , kategorija 26. 6). Kitas
subalansuotos pažeistų teisių gynybos parinkimo būdas yra teisingumo sumetimais
netaikyti civilinės atsakomybės, nors nustatyti visi pagrindai jai atsirasti
(pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-747/2001
K. d. v. B. m. , kategorija 20. 6). Derinant
parenkamų asmens pažeistų teisių gynimo būdus, t. y. ir svarstant, ar
taikyti CK 2. 24 straipsnio 6 dalies nuostatą, turi būti atsižvelgiama
į pažeidimo apimtį, pobūdį ir pasekmes, apie būtinumą taikyti atsakovams
neturtinės žalos priteisimą kaip turtinę sankciją, o ieškovams kaip reikalingą
dar vieną jų pažeistų teisių gynimo būdą greta kitų – žinių pripažinimo
neatitinkančiomis tikrovės, jų paneigimo. Jau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartyje A. S. v. savaitraštis „L-a-
laikraštis“ pasisakyta, kad esant viešojo asmens garbės ir orumo
pažeidimui, kuris pagal bylos aplinkybes yra gana žymus, parenkant žalos dydį
gali turėti įtakos, ar asmuo savo teises gynė kitais teisinės gynybos būdais.
Šios bylos kontekste svarbu tai, kad ieškovų pažeistos teisės dėl jų, kaip
viešųjų asmenų, veiklos neturi itin skaudžių pasekmių, kad jie siekia
pasinaudoti visapusiška teisine gynyba – ir žinių paneigimu viešame teismo
procese, ir viešu paneigimo publikavimu, ir dar neturtinės žalos atlyginimu.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas taikyti CK
2. 24 straipsnio 6 dalį ir atleisti atsakovus nuo civilinės
atsakomybės – neturtinės žalos atlyginimo, – apsiribojant kitais teisinės
gynybos būdais – paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimu, kaip
pakankama satisfakcija. Dėl CK 2. 24 straipsnio 6 dalies netaikymo yra
pagrindas panaikinti atitinkamą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį
(CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio
skundo argumentai dėl žalos dydžio nustatymo kriterijų, atmetus reikalavimą
šioje byloje dėl neturtinės žalos priteisimo, tampa šioje byloje teisiškai
nereikšmingi, bet vienodos teismų praktikos požiūriu turi būti pasisakyta dėl
kelių neturtinės žalos atlyginimo aspektų.
Jau buvo minėta ir iliustruota teismų praktikos
pavyzdžiais, kad neginčijama, jog viešieji asmenys naudojasi nevienodu teisių
gynimo lygiu, palyginti su privačiais asmenimis.
Nustatant neturtinės žalos dydį,
kai ji padaryta keletui asmenų paskelbiant bendrą pareiškimą, ši publikacija
turi būti vertinama kaip vienas neturtinės žalos padarymo aktas, atliktas
keleto asmenų. Ji nevertinama kaip atskiri neturtinės žalos darymo aktai, už
kurį kiekvienas pasirašęs publikaciją asmuo atsako dalimis. Apeliacinės
instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, motyvavo, kad kiekvienam iš
ieškovų yra padaryta 6750 Lt žala. Parinktas didelis neturtinės žalos
dydis neatitinka Lietuvos teisėje įtvirtintų ir teismų praktikoje pripažintų
viešojo asmens teisių gynimo principų. Antra, ta aplinkybė, kad žalą padarė
keli asmenys, t. y. kad viešą pareiškimą paskelbė daugiau ar mažiau
asmenų, gali būti pripažinta vienu iš kriterijų, turinčių įtakos neturtinės
žalos dydžio nustatymui, nes pagal CK 6. 250 straipsnio 2 dalį tokius
kriterijus teismas gali suformuluoti, ir tai neprieštarautų teisingumo,
protingumo ir sąžiningumo principam. Trečia, ta aplinkybė, kad neturtinę žalą
padarė keletas asmenų, bendrai paskleisdami tikrovės neatitinkančias žinias,
yra pagrindas pagal kreditoriaus reikalavimą taikyti solidariąja, bet ne dalinę
atsakomybę, nes žala padaryta bendrais veiksmais, ir prievolės solidarumas yra
preziumuojamas (CK 6. 6 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta
aplinkybė, kad dalis atsakovų ieškovų atsiprašė ir ieškovai dėl to jiems neturi
jokių pretenzijų. Pagal lygybės principą tai gali būti pagrindas svarstyti, ar
nuosekli ieškovų pozicija, kad jiems reikia iš dalies atsakovų priteisti
neturtinę žalą. M- iš vienų atsakovų dėl padaryto pažeidimo pakanka
atsiprašymo ir duomenų paneigimo, t. y. neturtinės pažeistų teisių
gynybos, o iš kitų reikalaujama ir žalos atlyginimo. Antra vertus, geranoriškas
pažeidimo pripažinimas ir duomenų paneigimas gali būti vertinamos kaip
individualios aplinkybės, rodančios kiekvieno asmens kaltę dėl bendrai
padarytos žalos ir jos atlyginimo dydžio. Galbūt šios aplinkybės gali turėti
įtakos solidariųjų skolininkų tarpusavio atsiskaitymams, bet teisiškai jos nėra
pagrindas dalinei atsakomybei taikyti dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovai
prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai. Kadangi solidarioji prievolė
nustatyta kreditoriaus naudai, tai, pasinaudodamas savo nuožiūra laisvai
disponuoti suteiktomis teisėmis, kreditorius gali jos atsisakyti, bet ne teismas
jos netaikyti be rimtų motyvų. dalinės
civilinės atsakomybės motyvų teismo sprendime nenurodyta. Į tai teisėjų
kolegija atkreipia dėmesį.
Kasacinio skundo argumentai dėl
paskleistų žinių garbę ir orumą žeminančio pobūdžio atmetami. Asmeniui
priskiriamos tokios konkrečios savybės kaip šmeižimas ar persekiojimas, kurios
baudžiamųjų įstatymų kvalifikuojamos kaip nusikaltimas ir jų yra uždraustos,
akivaizdžiai žemina asmens garbę ir orumą (CK 2. 24 straipsnio
1 dalis).
Kasacinio skundo argumentai dėl procesinių teisės
normų pažeidimo atmetami. Jie grindžiami motyvais, kad atsakovai paskleidė
tikrovę atitinkančias žinias. Motyvai yra faktinio pobūdžio, o ne teisinio, tuo
jie neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 347 straipsnio 1 dalies
3 punktas). Be to, kasaciniame skunde pareiškėjai nurodo, kad ne visi
ieškovų skundai buvo nepagrįsti, todėl pozicija nenuosekli.

Dėl bylinėjimosi išlaidų
priteisimo

Už kasacinį skundą, kuriuo prašyta pareikštus
reikalavimus atmesti, buvo sumokėta 607,50 Lt žyminis mokestis, o penki
atsakovai advokatui už kasacinio skundo surašymą sumokėjo po 1180 Lt.
Ieškovai už atsiliepimą sumokėjo 1000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama
į tai, kad kasacinis skundas patenkintas iš dalies, priteisia žyminio mokesčio
išlaidas jas mokėjusiam atsakovui apie pusę šių išlaidų, t. y. po
100 Lt iš kiekvieno ieškovo (CPK 93 straipsnis).
Išlaidos advokato pagalbai apmokėti nustatomos
pagal bylos apimtį, trukmę, problematiką, sudėtingumą. Teisėjų kolegija
sprendžia, kad teisinga ir protinga būtų nustatyti jas po 1000 Lt iš
ieškovų ir atsakovų. Dėl abipusių išlaidų vienodo dydžio jos įskaitytinos ir
nepriteisiamos (CPK 98 straipsnis). Viršijančios šį dydį išlaidos
vertinamos kaip neatitinkančios išlaidų kriterijų – būtinumo, pagrįstumo ir
protingumo. Nepaisant jų realumo, tai yra pernelyg didelis kreditoriaus
išlaidavimas, tenkantis jam (CPK 88 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 ir 4 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas
reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikinti ir reikalavimą dėl
neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Likusią Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. rugsėjo 14 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų V. J. , a. k. (duomenys neskelbtini),
M. V. , a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. S. , a. k.
(duomenys neskelbtini), atsakovui A. J. , a. k. (duomenys
neskelbtini), po 100 (vieną šimtą) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą.
Prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt