TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška

1. 9. Dėl darbuotojo įpėdinių teisių į
neturtinės žalos, atsiradusios darbuotojui mirus nelaimingo atsitikimo atveju,
atlyginimą

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo
sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma
blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą, kurio 6. 250 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji
padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės
atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos
dydį. Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6. 284 straipsnio
nuostatas nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniu draudimu, nes N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių
ligų socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas (CK
6. 250 straipsnio 2 dalis, 6. 284 straipsniai, DK
250 straipsnis). Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą darbdavio
reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir išlaikytiniai,
baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo atsakomybės
dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo civilinės bylos dėl
neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes darbdavys privalo
atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe faktui
nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus darbuotojo
kaltės (CPK 163 straipsnis 1 dalies 3 punktas).

Civilinė byla Nr. 3
K-3-27/2006
Procesinio sprendimo kategorijos:
16. 2. 1, 16. 2. 4, 44. 5. 2. 16, 73. 2. 13 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio
11 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z-o
L-io (kolegijos pirmininkas), J-os S-ės (pranešėja), P-
Ž-io,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. T. , R. T. ,
M. T. ir A. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo
2004 m. spalio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų I. T. , R. T. ,
M. T. ir A. T. ieškinį atsakovams UAB „P-ės lagūna“ ir AB
„Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos priteisimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovai I. T. , R. T. , m. T. ir A. T. pareiškė
ieškinį atsakovams UAB „P-ės lagūna“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ir nurodė,
kad jų vyras ir tėvas J. T. dirbo pas atsakovą UAB
„P-ės lagūna“ lauko vamzdynų montuotoju. 2003 m. liepos 7 d.
įvykus nelaimingam atsitikimui darbe jis buvo mirtinai sužalotas. N-aimingo
atsitikimo priežastis buvo netinkamas darbo organizavimas, už kurį atsakinga
UAB „P-ės lagūna“. UAB „P-ės lagūna“ 2002 m. lapkričio 28 d.
draudimo sutartimi vienerių metų laikotarpiui draudimo bendrovėje AB „Lietuvos
draudimas“ apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir kelyje
iš darbo (į darbą) pagal Draudimo nuo nelaimingų atsitikimų taisyklių
Nr. 048 (toliau – Taisyklės) sąlygas. Pagal šį liudijimą buvo apdrausti
turtiniai interesai, susiję su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl
nelaimingų atsitikimų, taip pat susiję su apdraustųjų liga, o draudikas
įsipareigojo žuvus vienam draudėjo darbuotojui išmokėti 110 000 Lt
draudimo išmoką. Ieškovų nuomone, ši draudimo sutartis yra sutartis trečiojo
asmens naudai, todėl, įvykus draudiminiam įvykiui, teisę reikalauti, kad
draudimo kompanija sumokėtų draudimo išmoką, turi ne tik draudimo liudijime
nurodytas išmokos gavėjas UAB „P-ės lagūna“, bet ir ieškovai. Jie teigė, kad
dėl nelaimingo atsitikimo patyrė taip pat didelę neturtinę žalą, kurią turėtų
atlyginti atsakovas UAB „P-ės lagūna“, kurio kaltė yra akivaizdi. Neturtinės
žalos dydį ieškovai grindė tuo, kad žuvusysis iki pensijos būtų uždirbęs
194 460 Lt, todėl ši suma, sumažinta draudimo išmokos suma, turėtų
būti priteista ieškovams lygiomis dalimis kaip neturtinės žalos atlyginimas.
Ieškovai prašė teismo pripažinti, kad 2003 m. liepos 7 d. nelaimingas
atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio UAB „P-ės lagūna“ kaltės, pripažinti
įvykį draudiminiu, priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“
110 000 Lt draudimo išmoką, o iš atsakovo UAB „P-ės lagūna“ –
84 460 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas
2004 m. spalio 31 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimą dėl
110 000 Lt draudimo išmokos priteisimo iš atsakovo AB „Lietuvos
draudimas“, o bylą dėl 84 460 Lt neturtinės žalos atlyginimo sustabdė
iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 44-1-00106-03 dėl nusikaltimo,
numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, kurį padaręs įtariamas atsakovo
UAB „P-ės lagūna“ darbų vykdytojas. Teismas, motyvuodamas priimtą sprendimą,
nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. vasario
12 d. sprendimu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV)
P-ės rajono skyrius įpareigotas sumokėti ieškovams vienkartinę pašalpą po 22 150 Lt.
Socialinio draudimo išmokos, mokamos gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į
atlygintinos žalos dydį (CK 6. 290 straipsnis). Esant gyvam J. T. , iš
jo darbo užmokesčio išlaikytiniams iki pilnametystės būtų tekę po 16 695
Lt, todėl teismas sprendė, kad mirusiojo išlaikytiniams turtinė žala atlyginta.
Be to, teismas nurodė, jog turtinė žala, padaryta gyvybės atėmimu, atlyginama
tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų
atsitikimų darbe socialiniu draudimu (CK 6. 284 straipsnis), o žuvusysis
juo buvo apdraustas. Dėl neturtinės žalos teismas nurodė, kad ši žala
atlyginama tik įstatymo nustatytais atvejais, o kai asmens gyvybė atimta
nusikaltimu, ši žala atlyginama visais atvejais (CK 6. 250 straipsnio
2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nelaimingo atsitikimo
fakto yra iškelta baudžiamoji byla, kurios tyrimas nėra baigtas, laikydamas,
kad nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų priklauso ieškovų teisė į
šios žalos atlyginimą, civilinės bylos dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo
sustabdė.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus apygardos
teismo 2004 m. spalio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų
kolegija, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais,
nurodė, kad pagal nelaimingo atsitikimo metu galiojusios redakcijos Darbuotojų
saugos ir sveikatos įstatymo 77 straipsnio 1 dalį (2000 m.
spalio 17 d. įstatymo Nr. VIII-2063 redakcija) darbdavys, kuris savo
veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktus ir
neužtikrino saugių ir sveikų darbo sąlygų, atsako už visą dėl nelaimingo
atsitikimo darbe atsiradusią žalą, taip pat ir neturtinę, išskyrus šio
straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai darbdavio atsakomybė yra
negalima. Kadangi pagal CK 6. 250 straipsnio 2 dalį teismas,
nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kita ko, taip pat privalo atsižvelgti į
žalą padariusio asmens kaltę, teisėjų kolegija laikė, jog baudžiamojoje byloje
nustatytos aplinkybės dėl atsakovo darbuotojų kaltės turės tiesioginės įtakos
iš darbdavio priteistinos neturtinės žalos dydžiui nustatyti. Kolegija
pažymėjo, kad ginčo draudimo sutarties šalys vienodai supranta ir vienodai
aiškina ginčo sutarties pobūdį bei esmę, teigdamos, kad buvo apdrausti ne
konkretūs atsakovo darbuotojai ar bendrovės civilinė atsakomybė, o remiantis
tam tikromis darbuotojų pareigybėmis (etatais), apdrausti bendrovės turtiniai
interesai, t. y. atsiradę nuostoliai dėl naujų darbuotojų paieškos,
apmokymo ir kt. Šalys draudiminiu įvykiu įvardijo nelaimingą atsitikimą, o
naudos gavėju – UAB „P-ės lagūna“. Apeliacinės instancijos teismas nurodė,
kad, nors savanoriškos draudimo sutarties sąlygos nėra suformuluotos tiksliai
pagal atskiroms draudimo rūšims būdingus požymius, šis faktas nesuteikia
ieškovams teisės į prašomą priteisti draudimo išmoką.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovai I. T. , R. T. , m. T. ir A. T. prašo
panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta
priteisti draudimo išmoką ir ieškinį dėl šios dalies tenkinti – priteisti
ieškovams lygiomis dalimis (po 27 500 Lt) iš atsakovo AB „Lietuvos
draudimas“ 110 000 Lt draudimo išmoką; panaikinti Vilniaus apygardos
teismo 2004 m. spalio 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d.
nutarties dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo ir šią bylos dalį perduoti
spręsti pirmosios instancijos teismui. Kasatoriai savo prašymą grindžia šiais
argumentais:
1. Akivaizdu, kad apdrausto darbuotojo
mirties pagrindu draudėjui neturi atitekti piniginės lėšos, nes tai neatitinka
ne tik CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisinių santykių
subjektams privalomų teisingumo, protingumo, sąžiningumo, bet ir bendražmogiškų
padorumo, krikščioniškos moralės principų, nes pasipelnyti iš apdraustojo
sveikatos sutrikdymo ar mirties yra amoralu. Dėl šių priežasčių atsakovo
sudaryta draudimo sutartis turėjo būti pripažinta sutartimi trečiojo asmens
naudai (CK 6. 191 straipsnis). Tokią išvadą patvirtina draudimo sutarties
sąlygos, kuriose nurodyta, kad draudėjas nuo nelaimingų atsitikimų draudžia
savo darbuotojus, taip pat nustatyti draudiminės apsaugos galiojimo pradžios ir
pabaigos momentai dėl konkretaus darbuotojo.
2. Draudimo įstatymo 10 straipsnyje
(2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija)
imperatyviai nurodyta, kad, sudarant draudimo nuo nelaimingų atsitikimų sutartį
dėl draudiminių
įvykių apdraustojo (kuris nėra pats draudėjas) gyvenime, jei draudėjas naudos
gavėju ketina paskirti asmenį, kuris nėra apdraustasis, ar pasiskirti naudos
gavėju save, skiriant naudos gavėją būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Byloje esančiame draudimo liudijime
Nr. 0041696 naudos gavėju nurodytas draudėjas UAB „P-ės lagūna“, tačiau
apdraustojo sutikimas pasiskirti naudos gavėju draudėją nebuvo gautas.
3. Draudimo taisyklių 10. 1 punkte
nustatyta, kad draudėjas gali paskirti naudos gavėją apdraustojo mirties
atveju, o jo nepaskyrus draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės
normas. Kadangi draudimo liudijime Nr. 0041696 nėra atskiros nuostatos dėl
naudos gavėjo paskyrimo, tai pagal Draudimo taisyklių 11. 3 punktą draudimo
išmoka turi būti išmokama apdraustojo įpėdiniams, t. y. ieškovams.
4. Teismas nepagrįstai sustabdė pareikšto
prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėjimą. Pagal CPK
163 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas privalo sustabdyti
civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita
byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Šiuo pagrindu
civilinė byla sustabdoma, kai tarp nagrinėjamo bylos ir teisinio rezultato
kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys. Privalomąjį
bylos sustabdymą reglamentuojančios teisės normos nėra dispozityvios, todėl
plečiamai neaiškintinos, o pripažįstant, kad bylos sustabdymas galimas
nustačius tik tikėtiną kitos bylos prejudicinę reikšmę, CPK 163 straipsnio
1 dalies 3 punktas būtų aiškinamas plečiamai.
5. Civilinėje byloje
yra nagrinėjami klausimai ne dėl UAB „P-ės lagūna“ darbų vadovo (jis byloje
nedalyvavo nei kaip atsakovas, nei kaip tretysis asmuo) atliktų veiksmų ir dėl
to kilusių civilinių teisinių pasekmių, o dėl UAB „P-ės lagūna“, kaip
J. T. darbdavio, privalančio sudaryti darbuotojui saugias darbo sąlygas,
veiksmais ar neveikimu padarytos žalos ir draudimo išmokos išmokėjimo bei
neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamojoje byloje priimtas nuosprendis neturės
prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, nes bus priimtas dėl veikų, už kurias
nustatyta baudžiamoji, o ne civilinė atsakomybė.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas AB
„Lietuvos draudimas“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
gegužės 31 d. nutartį. Atsakovas savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. G-ijama draudimo nuo nelaimingų
atsitikimų sutartimi apdrausti ne draudėjo UAB „P-ės lagūna“ darbuotojai,
bet bendrovės turtiniai interesai (draudėjo nuostoliams dėl naujų darbuotojų
paieškos, apmokymo kompensuoti), susiję su draudimo sutartyje įvardytų
pareigybių darbuotojų kūno sužalojimu ar mirtimi. Pagal Draudimo įstatymo
2 straipsnio 4 punktą (2002 m. gegužės 23 d. įstatymo
Nr. IX-898 redakcija) apdraustasis – draudėjo nurodytas ir draudimo sutartyje įvardytas asmuo,
kurio turtiniai interesai yra draudžiami. Vykdant CK 6. 991 straipsnio reikalavimus, sutartyje nurodytas naudos
gavėjas ir apdraustasis – draudėjas UAB „P-ės lagūna“.
2. Pagal CK 6. 191 straipsnį sutartis
trečiojo asmens naudai yra tokia, kurioje sutartį sudaręs asmuo išlygo, kad iš
sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, o ginčo
sutartyje tokios išlygos nėra.
3. Kasatoriai nepagrįstai remdamiesi Draudimo
taisyklių nuostatomis įrodinėja, kad ginčo sutartimi apdrausti UAB „P-ės
lagūna“ darbuotojai. Draudimo taisyklės yra standartinės draudimo sutarties
sąlygos, o individualiai šalių aptartos sąlygos turi prioritetą standartinių
sąlygų atžvilgiu. Šių taisyklių nuostatos taikomos draudimo sutartims, kuriomis
yra apdrausti fizinių asmenų turtiniai interesai, o pagal ginčo sutartį
draudžiami UAB „P-ės lagūna“ turtiniai interesai.
4. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos
dydį, turi atsižvelgti į CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje nurodytus
kriterijus, pavyzdžiui, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas
aplinkybes, o šiems kriterijams įvertinti ir nustatyti turi reikšmę
baudžiamosios bylos rezultatai. Dėl šių priežasčių teismai pagrįstai nusprendė
sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta dėl ginčo nelaimingo
atsitikimo iškelta baudžiamoji byla.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB
„P-ės lagūna“ prašo skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės
31 d. nutartį. Atsakovas savo prašymą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovai nepagrįstai teigia, kad draudimo
sutartis buvo sudaryta apdraustojo J. T. naudai, nes byloje esančiais
įrodymais patvirtinta, kad ginčijama draudimo sutartimi buvo apdrausti UAB
„P-ės lagūna“ turtiniai interesai, o ne bendrovės darbuotojai ar jos
civilinė atsakomybė.
2. Kasatorių teiginys, kad baudžiamosios
bylos, kurioje kaltinamas UAB „P-ės lagūna“ darbuotojas, išnagrinėjimas
neturės prejudicinės reikšmės nagrinėjamai civilinei bylai, yra nepagrįstas.
Atsižvelgiant į CK 6. 246 straipsnio 1 dalies ir 6. 250 straipsnio
2 dalies nuostatas, darbdavio atsakomybės dydžiui reikšmingas darbuotojo,
padariusio žalą, kaltės dydis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j
a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

J. T. dirbo pas atsakovą
UAB „P-ės lagūna“ lauko vamzdynų montuotoju ir 2003 m. liepos 7 d.
įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo mirtinai sužalotas. Valstybinė darbo
inspekcija konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo priežastis buvo netinkamas
darbo organizavimas: darbai tranšėjoje buvo vykdomi be išramstymų, be darbų
vykdymo projekto, technologijos schemų, nebuvo imtasi reikiamų saugos
priemonių, kurios užtikrintų šlaitų patikimumą, darbus atliko nustatyta tvarka
neinstruktuotas, neapmokytas ir neatestuotas asmuo. Draudėjas UAB „P-ės
lagūna“ su AB „Lietuvos draudimas“ 2002 m. lapkričio 28 d. sudaryta
draudimo sutartimi vienerių metų laikotarpiui apdraudė turtinius interesus,
susijusius su apdraustųjų kūno sužalojimu ir mirtimi dėl nelaimingų atsitikimų,
taip pat su apdraustųjų liga. Klaipėdos apygardos administracinis teismas
2004 m. vasario 12 d. sprendimu VSDFV P-ės rajono skyrių
įpareigojo sumokėti ieškovams vienkartinę pašalpą – po 22 150 Lt, šis
teismo sprendimas įvykdytas. Nustačius nelaimingo atsitikimo faktą, iškelta
baudžiamoji byla Nr. 44-1-00106-03 dėl nusikaltimo, numatyto BK
176 straipsnio 1 dalyje, kurį padaręs įtariamas atsakovo UAB „P-ės
lagūna“s darbų vykdytojas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Dėl
teisės gauti draudimo išmoką nelaimingo atsitikimo darbe atveju – mirus
apdraustajam

Draudimo paskirtis – apsaugoti apdraustojo asmens
turtinius interesus nuo galimos žalos rizikos. Konkrečios draudimo sutarties
sudarymą patvirtina draudimo liudijimas, o sutarties sąlygos nustatomos
atitinkamos rūšies draudimo taisyklėse, jeigu draudimo sutartis sudaroma
prisijungimo būdu. CK 6. 991 straipsnyje nustatyti būtini reikalavimai
draudimo liudijimui. V-a- iš jų – draudimo liudijime turi būti nurodyta
draudimo grupė ir draudimo rūšies taisykles identifikuojantys duomenys (CK
6. 991 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nagrinėjamoje byloje
nustatyta, kad draudimo liudijimas Nr. 0041696 buvo išduotas draudėjui UAB
„P-ės lagūna“, kuris apdraudė savo darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų,
konkrečiai – nuo kūno sužalojimų, mirties ir ligos. Draudimo objektu liudijime
įvardyti turtiniai interesai, bet nekonkretizuota, kieno turtiniai interesai
yra apdraudžiami. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad apdrausti
draudėjo turtiniai interesai, nes jis pagal draudimo liudijimą yra naudos
gavėjas. Kolegija tokį draudimo sutarties vertinimą pripažįsta neatitinkančiu
šios grupės draudimo taisyklių ir Draudimo įstatymo redakcijos, galiojusios
sutarties sudarymo bei nelaimingo atsitikimo metu, nuostatų. Draudimo nuo
nelaimingų atsitikimų taisyklių Nr. 048 II dalies 2 punkte
nustatyta, kad draudimo objektas yra apdraustojo turtinis interesas.
Apdraustasis – atitinkamo padalinio, profesijos ar kategorijos darbuotojas
(Taisyklių 4. 1. 1 punktas), o draudėjas – darbdavys (Taisyklių
5. 3 punktas). Taisyklių 10 punkte nustatytas draudimo išmokos
paskyrimas mirties atveju. Pagal Taisyklių 10. 1 punktą draudėjas,
sudarydamas sutartį, gali paskirti asmenį (keletą asmenų) draudimo išmokos
(naudos) gavėju. Taisyklėse nereglamentuojami atvejai, kai draudėjas naudos
gavėju paskiria pats save. Šalių draudimo sutartis sudaryta galiojant
imperatyviosioms Draudimo įstatymo 10 straipsnio nuostatoms (2002 m.
vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija), kad jei sudarant
draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe sutartį draudėjas ketina naudos gavėju
paskirti pats save, būtinas apdraustojo rašytinis sutikimas. Apeliacinės
instancijos teismas neatsižvelgė į įstatymo nuostatą, kad naudos gavėju
draudėjas gali tapti tik tam tikromis sąlygomis. Tai, kad šalys sudarė
susitarimą ir vienodai supranta bei aiškina sutarties esmę, neatleidžia jų nuo
pareigos laikytis įstatymų reikalavimų, kuriais saugoma kitų, o ne sutarties
šalių interesai, kai žalos padarymo apdraustajam faktas tampa pagrindu įgyti
turtines teises draudėjui. Pažymėtina, kad Taisyklių 10. 1 punkte
nenustatyta, kokie – fiziniai ar juridiniai –asmenys gali būti paskirti naudos
gavėjais. Taisyklių 11. 3. 1 ir 11. 3. 2 punktuose nustatyta, kam turi būti
išmokėta draudimo išmoka naudos gavėjo mirties atveju: sisteminis draudimo
sutarties standartinių sąlygų aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad naudos
gavėju pagal draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe negali būti
paskirtas juridinis asmuo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas
konkrečią savanoriško draudimo sutartį, neanalizavo jos standartinių sąlygų,
suabsoliutino sutarties šalių susitarimo laisvės principą ir netaikė
materialinės teisės normos, t. y. Draudimo įstatymo 10 straipsnio
(2002 m. vasario 28 d. įstatymo Nr. IX-746 redakcija), nors jį
šioje konkrečioje byloje privalėjo taikyti. Kasatorių argumentai, kad jie, kaip
paveldėtojai, turi teisę į draudimo išmoką pagal byloje pateiktą draudimo
liudijimą, gali būti teisingi tuo atveju, jeigu naudos gavėjas pagal sutartį
draudėjo nepaskirtas arba paskirtas neteisingai. Tokiu atveju neteisėtas įrašas
draudimo liudijime apie paskiriamą naudos gavėją turi būti pripažintas
negaliojančiu. Kadangi susidaro situacija, kai naudos gavėjas draudėjo
nepaskirtas, tai draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo teisės normas.
Kolegija konstatuoja, kad teismai, vertindami
savanoriško draudimo sutartį dėl nelaimingo atsitikimo darbe, turi atkreipti
dėmesį į tai, ar draudėjas – darbdavys, apdrausdamas savo darbuotojus,
teisingai paskyrė draudimo išmokos gavėją. Nustačius, kad draudimo išmokų
gavėjas paskirtas neteisėtai, pripažįstama, kad draudėjas nepaskyrė naudos
gavėjo, todėl, mirus apdraustajam, draudimo išmoka išmokama pagal paveldėjimo
teisės normas.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria
pripažinta, kad ieškovai neturi teisės į draudimo išmoką, nepagrįsta ir
neteisėta, neatitinka Taisyklių ir Draudimo įstatymo nuostatų, galiojusių šio
konkretaus draudimo santykio atsiradimo momentu.

Dėl darbuotojo įpėdinių teisių
į  neturtinės žalos, atsiradusios
darbuotojui mirus nelaimingo atsitikimo darbe atveju, atlyginimą

DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo
sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma
blanketinė, nes nukreipia į Civilinį kodeksą, kurio 6. 250 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji
padaryta dėl nusikalstamų veiksmų asmens sveikatai arba dėl asmens gyvybės
atėmimo. Tokiu atveju reikia pagrįsti reikalaujamos piniginės kompensacijos dydį.
Šią žalą darbdavys turi atlyginti pagal CK 6. 284 straipsnio nuostatas
nepriklausomai nuo to, ar asmuo buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe
socialiniu draudimu, nes N-aimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatyme nenustatytas neturtinės žalos atlyginimas.
Teismai netinkamai taikė CPK 163 straipsnio
1 dalies 3 punktą ir nepagrįstai sprendė, kad negalima išnagrinėti
mirusiojo įpėdinių reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš darbdavio, kol
neišnagrinėta baudžiamoji byla dėl nelaimingo atsitikimo darbe, nors mirusio
darbuotojo įpėdinių reikalavimo darbdaviui patenkinimas nepriklauso nuo
konkretaus jo darbuotojo kaltumo nustatymo baudžiamojoje byloje. Šie faktai
reikšmingi, kai darbdavys regreso tvarka reikalauja atlyginimo iš kalto darbuotojo
(DK 254, 255 straipsniai). Tais atvejais, kai atlyginti neturtinę žalą
darbdavio reikalauja darbe žuvusio asmens darbuotojo įpėdiniai ir
išlaikytiniai, baudžiamasis tyrimas, kuriame sprendžiamas konkretaus darbuotojo
atsakomybės dėl nelaimingo atsitikimo klausimas, negali būti privalomo
civilinės bylos dėl neturtinės žalos atlyginimo sustabdymo pagrindas, nes
darbdavys privalo atlyginti neturtinę žalą esant nelaimingam atsitikimo darbe
faktui nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties ir jo konkretaus
darbuotojo kaltės. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai
sustabdė reikalavimo priteisti neturtinę žalą nagrinėjimą civilinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė savanoriško draudimo
sutarties dėl nelaimingo atsitikimo darbe draudimo išmokos priteisimo klausimą.
Kolegija pažymi, kad pagal CK 6. 290 straipsnio 2 dalį savanoriškojo
draudimo išmokos į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos, tuo tarpu pirmosios
instancijos teismas taikė CK 6. 290 straipsnio 1 dalį ir pripažino
socialinio draudimo išmoką pakankamu žalos atlyginimu bei atleido savanoriško
draudimo draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo.
Teismai netaikė teisės normų, kurias privalėjo
taikyti, todėl neišnagrinėjo ieškinio reikalavimų pagal teisės normas, kurios
reglamentuoja bylos šalių teisinius santykius. Jų priimti procesiniai
sprendimai naikintini ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios
instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktu, 360 straipsniu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio
31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartį panaikinti ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos – Vilniaus apygardos –
teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt