TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 11. Dėl
sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles

Priklausomai
nuo prievolės atsiradimo pagrindo prievolės gali būti vykdomos iš bendro
sutuoktinių turto (CK 3. 109 straipsnis), asmeninio sutuoktinio turto, o jo
nepakankant iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3. 112 straipsnis), iš
asmeninio sutuoktinių turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o
bendro sutuoktinių turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus
reikalavimus (CK 3. 113 straipsnis). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo
pagrindas yra esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius
prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra
atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai,
tai atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo
turtą – į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį
bendrame sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam
iš sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal
prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3. 92 straipsnio
3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito
sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito
sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio
iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo,
sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas
sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks
susitarimas (CK 3. 92 straipsnio 3 dalis).

Civilinė byla
Nr. 3K-3-35/2006
Procesinio sprendimo
kategorijos: 75. 7; 129. 17 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. sausio
16 d.
Vilnius 

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: J-o Š-o (kolegijos pirmininkas), E-aus L-o (pranešėjas)
ir A-o M-io,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos UAB
„V-ų B-ijos korporacija“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „V-ų B-ijos
korporacija“ skundą suinteresuotiems asmenims antstolei L-ai
U-iokaitei, A. Z. ir J. Z. dėl
antstolio veiksmų.

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Pareiškėja
UAB „V-ų B-ijos korporacija“ 2005 m. kovo 8 d. kreipėsi
su skundu į teismą ir jame nurodė, kad ji yra išieškotoja vykdomojoje byloje
dėl 154 000 Lt skolos, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir
5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z.
2005 m. vasario 4 d. antstolė L. U-iokaitė pasiūlė
pareiškėjai kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. Z.
dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. 2005 m.
kovo 2 d. išieškotoja kreipėsi į antstolę ir prašė išieškojimą nukreipti į
bendrą skolininko ir jo sutuoktinės turtą, nenustatinėjant skolininko turto
dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nes skolininko skola kilo
iš bendros sutuoktinių prievolės. 2005 m. kovo 3 d. antstolė atsisakė
nukreipti išieškojimą į bendrą skolininko ir jo sutuoktinės J. Z.
turtą. Pareiškėja, remdamasi CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 1, 2,
ir 5 punktais, prašė teismo panaikinti antstolės 2005 m. kovo
3 d. patvarkymą atsisakyti nukreipti išieškojimą iš į skolininko ir jo
sutuoktinės bendrą turtą; panaikinti antstolės 2005 m. vasario 4 d.
pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte
nustatymo; įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių
turtą.

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 10 d. nutartimi patenkino
pareiškėjos skundą, panaikino antstolės 2005 m. vasario 4 d.
pasiūlymą kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra
su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir 2005 m. kovo 3 d.
patvarkymą „Dėl atsisakymo nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą“
vykdomojoje byloje Nr. 0109/04/01127. Teismas nutartyje nurodė, kad
pareiškėja 2004 m. gruodžio 1 d. pateikė vykdomąjį raštą dėl
150 000 Lt nepagrįsto praturtėjimo, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų
ir penkių procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko. Skolininkas yra
UAB „Senega“ vadovas, sanuotojas ir vienintelis akcininkas, turintis
778 855 paprastąsias vardines akcijas. Skolininkas įgijo šias akcijas
santuokos metu. Skolininkui buvo pasiūlyta įvykdyti teismo sprendimą geruoju, tačiau
šis to nepadarė. 2004 m. gruodžio 20 d. turto arešto aktu areštuotos
53 198 akcijos. 2004 m. gruodžio 27 d. antstolė paskelbė
būsimą areštuotų akcijų varžytynių datą (2005 m. sausio 31 d. ).
2005 m. sausio 12 d. skolininko sutuoktinė paprašė antstolės
nustatyti išieškotojai terminą kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame
turte nustatymo. Skolininko sutuoktinė savo prašymą motyvavo tuo, kad jai, kaip
sutuoktinei, priklauso pusė UAB „Senega“ akcijų. Prašant skolininkui, antstolė
2005 m. sausio 18 d. patvarkymu paskyrė ekspertizę akcijų vertei
nustatyti. 2005 m. vasario 8 d. antstolė areštavo visas skolininkui
priklausančias akcijas. 2005 m. balandžio 4 d. nustatyta, kad UAB
„Senega“ akcijų vertė yra 996 000 Lt.
Teismas taip
pat nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu įrodyta, jog skolininkas pirko
pastatą, planavo jį nugriauti, išsinuomoti žemės sklypą komercinio objekto
statybai, taip investuoti į UAB „V-ų prekyba“, kurios pagrindinė akcininkė
yra išieškotoja. Dėl skolininko neįvykdyto susitarimo su išieškotoja be
pagrindo pagerėjo jo turtinė padėtis: išieškotojos sąskaita skolininkas
pagerino savo turtą ir sutaupė savo lėšas, kurias būtų privalėjęs sumokėti už
pastato nugriovimą. Teismo sprendimo pagrindu atsiradusi skolininko prievolė
turi būti patenkinta iš bendro sutuoktinių turto, nes ji atsirado pagal
sandorius įgijus turto, be pagrindo sutaupius piniginių lėšų ir yra susijusi su
bendro turto tvarkymo išlaidomis ir šeimos interesais (CK 3. 109 straipsnio
1 dalies 2, 5 punktai).
Nurodytus
sandorius skolininkas sudarė galiojant jo ir sutuoktinės santuokai. Skolininkas
ketino investuoti, statyti prekybos ir pramogų centrą. Jis veikė savo šeimos
interesais ir pagerino savo šeimos turtinę padėtį – be pagrindo sutaupė
150 000 Lt ieškovės sąskaita. Vadovaujantis CK 3. 92 straipsnio
3 dalimi, galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito
sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia kito sutuoktinio
rašytinio sutikimo. Kito sutuoktinio rašytinio sutikimo ar dalyvavimo sudarant
minėtus sandorius nereikėjo, todėl išieškotoja, tardamasi su skolininku dėl
sandorių, neprivalėjo patikrinti, yra toks sutuoktinio sutikimas ar ne (CK
3. 92 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas pabrėžė, kad bendros sutuoktinių
prievolės gali atsirasti vieno sutuoktinio iniciatyva, t. y. dėl jo
veiksmų. Nagrinėjamoje byloje kito sutuoktinio sutikimo prezumpcija nepaneigta,
byloje nepateikta įrodymų dėl išieškotojos nesąžiningumo. Dėl to išieškotoja
pagrįstai reikalauja jai priteistą pinigų sumą išieškoti iš bendro sutuoktinių
turto – UAB „Senega“ akcijų. Teismas pripažino, kad išieškotojos veiksmai buvo
sąžiningi, skolininko – ne. Skolininko nesąžiningumas reiškėsi tuo, kad,
kreditorei (išieškotojai šioje byloje) pateikus ieškinį teismui dėl nepagrįsto
praturtėjimo, sutuoktiniai sudarė turto padalijimo sutartį. Šia sutartimi
188,95 kv. m butas (duomenys neskelbtini), perleistas
skolininko sutuoktinei, o skolininkui nesumokėta jokios kompensacijos. Be to,
skolininkas neįvykdė skolininkės reikalavimo įvykdyti teismo sprendimą geruoju
ir nepranešė, kad jis turi UAB „Senega“ akcijų. Šiuos sutuoktinių veiksmus ir
skolininko sutuoktinės prašymą, kad antstolė išieškotojai nustatytų terminą
pareiškimui dėl skolininko dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės
nuosavybės pateikti, teismas vertino kaip CPK 644 straipsnio1 punkto,
645 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir vykdomosios bylos vilkinimą.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2005 m. liepos 20 d. nutartimi patenkino
suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z.
atskirąjį skundą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės
10 d. nutartį panaikino, atmetė pareiškėjos UAB „V-ų B-ijos
korporacija“ skundą dėl antstolio veiksmų. Kolegija nutartyje nurodė, kad,
vadovaudamasis CPK 586 straipsniu, antstolis turi tiksliai įvykdyti tik
tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens atžvilgiu, kuris
šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas. Jeigu nėra vykdomojo dokumento tam
tikro asmens atžvilgiu, vykdyti išieškojimą iš tokio asmens negalima, nes būtų
pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas. Taigi
antstolis negali įtraukti į bylą naujų išieškotojų ar skolininkų, jeigu dėl jų
nepateiktas vykdomasis dokumentas. Tik kreditorius turi teisę pasirinkti,
kuriam iš skolininkų pareikšti reikalavimą dėl skolos. Esant ginčui, kuris
skolininkas turi atsakyti pagal kreditoriaus reikalavimą, kreditorius turi
teisę kreiptis į teismą, pateikdamas atitinkamą procesinį dokumentą (CPK
5 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje tik teismui išsprendus ginčą ir
išdavus vykdomąjį dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės.
Antstolis neturi teisės spręsti tokių ginčų. Jeigu antstolis nustato, kad
skolininkui priklauso bendras su kitais asmenimis turtas, tai pagal CPK
667 straipsnį jis negali išieškoti iš kito bendraturčio dalies. Kolegija
taip pat nurodė, kad ji nesprendė ginčo, vertino tik antstolio veiksmų
teisėtumą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl skolininkui
priklausančio turto ir galiojant santuokai atsiradusių prievolių yra teisiškai
nereikšmingi ypatingosios teisenos byloje. Taigi antstolė L. U-iokaitė
savo veiksmais nepažeidė CPK normų, reglamentuojančių vykdymo procesą.

III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti
apylinkės teismo nutartį, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 20 d. nutartį ir palikti galioti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį.
Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Klaipėdos
apygardos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė CPK 667 straipsnį.
Teisėjų kolegija savo nutartyje pateikė priešingą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
pateiktai šio straipsnio aiškinimo ir taikymo taisyklę. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. sausio 28 d. konsultacijoje
Nr. A3-113 nurodyta, kad prieš
pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku
nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį
būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių
turto, ar iš asmeninio skolininko turto. Kai išieškojimas vykdomas iš bendro
sutuoktinių turto (pvz. , CK 3. 109 straipsnio 1 dalies
1–6 punktai, 2 dalis, 3. 112 straipsnio 1 dalis), tai
skolininkui priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, dalies nustatymo procedūros (CPK 667 straipsnis) atlikti
nereikia. Klaipėdos apygardos teismas neteisingai nurodė, kad prievolės
teisinės prigimties išaiškinimas nagrinėjamoje byloje yra nereikšmingas ir kad,
nesant vykdomajame dokumente nurodytos skolininko sutuoktinės, išieškojimas iš
bendro sutuoktinių turto negalimas.
2. Klaipėdos apygardos teismas netaikė, nors
turėjo taikyti, CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktus,
3. 92 straipsnio 3 dalį, nesprendė ginčo, nevertino skolininkui
priklausančio turto (akcijų) nuosavybės teisės rūšies ir skolininko prisiimtos
prievolės pobūdžio. Pastatą skolininkas įsigijo pagal 2001 m. vasario
2 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Įsigydamas turtą, skolininkas buvo sudaręs
santuoką su J. Z. Dėl to, vadovaujantis CK
3. 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įsigytas turtas tapo bendrąja
jungtine skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe. Pagal nurodytą sutartį
skolininkas įsipareigojo nugriauti įsigytą pastatą. Pastatui nugriauti turėjo
būti skirta 190 000 Lt, bet skolininkas sumokėjo tik 40 000 Lt.
Likusią pinigų sumą (150 000 Lt) už skolininką sumokėjo pareiškėja.
Be to, civilinėje byloje Nr. 3-246/2004 nustatyta, kad skolininkas šioje
byloje nagrinėtas sutartis (viena iš jų yra pirmiau minėta sutartis) sudarė
šeimos interesais, buvo sukurta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė,
prievolės dalis įvykdyta iš sutuoktinių bendrų lėšų. Dėl šių priežasčių
skolininko prievolė turi būti vertinama kaip susijusi su bendro turto tvarkymo
išlaidomis, taip pat kilusi iš sandorių, sudarytų šeimos interesais (CK
3. 109 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai). Dėl to nurodyta
prievolė, kilusi nepagrįstai praturtėjus, turi būti tvarkoma iš bendro
sutuoktinių turto.
3. Klaipėdos apygardos teismas nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo
praktikos.
Suinteresuoti
asmenys A. Z. ir J. Z. pateikė
atsiliepimą į kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija 2005 m. spalio 26 d.
nutartimi atsisakė priimti minėtą atsiliepimą į kasacinį skundą kaip
neatitinkantį įstatymo reikalavimų.

Teisėjų
kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje
teismų nustatytos aplinkybės

Vykdomojoje
byloje dėl 154 000 Lt skolos, 4000 Lt bylinėjimosi išlaidų ir
5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. Z.
2005 m. kovo 3 d. antstolė L. U-iokaitė patvarkymu atsisakė
nukreipti išieškojimą į bendrą skolininko ir jo sutuoktinės J. Z.
turtą ir 2005 m. vasario 4 d. pasiūlė pareiškėjai kreiptis su
prašymu į teismą dėl skolininko A. Z. dalies bendrojoje
jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo. T-a pareiškėja UAB „V-ų
B-ijos korporacija“, remdamasi CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir
5 punktais, prašė teismo panaikinti antstolės 2005 m. kovo 3 d.
patvarkymą atsisakyti nukreipti išieškojimą į skolininko ir jo sutuoktinės
bendrą turtą; panaikinti antstolės 2005 m. vasario 4 d. pasiūlymą
kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo;
įpareigoti antstolę nukreipti išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą.

V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio
proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir
skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos
priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos
išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Dėl
nurodytų aplinkybių teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi
patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas
iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje
nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio
1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti
išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš
sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti,
ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto ar iš skolininko
asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos nutartis Nr. 3K-3-383/2005, kat. 75. 7; 128. 11; nutartis
Nr. 3K-3-484/2005, kat. 129. 19. 2). Dėl to, esant suformuluotai
teismų praktikai, negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada,
kad, vadovaudamasis CPK 586 straipsniu, antstolis turi tiksliai
įvykdyti tik tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir tik to asmens
atžvilgiu, kuris šiame dokumente nurodytas kaip skolininkas, o jeigu nėra
vykdomojo dokumento tam tikro asmens atžvilgiu, negalima vykdyti išieškojimo iš
tokio asmens, nes būtų pažeistas CPK 586 straipsnio 2 dalyje
nustatytas draudimas, ir, tik teismui išsprendus ginčą ir išdavus vykdomąjį
dokumentą, būtų galima išieškoti iš skolininko sutuoktinės. Tokiu atveju, kai išieškojimas vykdomas iš
sutuoktinių bendro turto (pvz. , CK 3. 109 straipsnio 1 dalies
1–6 punktai, 2 dalis), nereikia išduoti naujo vykdomojo dokumento,
kuriame skolininku būtų nurodytas skolininko sutuoktinis, ir skolininkui
priklausančios turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalies
nustatymo procedūros (nustatytos CPK 667 straipsnyje) nereikia atlikti.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė ir aiškino CPK normas, reglamentuojančias išieškojimo nukreipimą į turtą,
jo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Sutuoktinių tarpusavio
turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja
tik CK trečiosios knygos normos. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys
A. Z. ir J. Z. būtų sudarę
vedybų sutartį, todėl bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai
sutuoktinių turtui taikė CK normas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių
turto teisinį režimą. Pagal CK trečiosios knygos septintojo skyriaus nuostatas,
reglamentuojančias sutuoktinių civilinę atsakomybę pagal turtines prievoles,
yra galimos įvairios modifikacijos sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal
turtines prievoles klausimais. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo
prievolės gali būti vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK
3. 109 straipsnis), asmeninio sutuoktinio turto, o jo nepakankant iš bendro
turto sutuoktinio dalies (CK 3. 112 straipsnis), iš asmeninio sutuoktinių
turto, kada abu sutuoktiniai yra solidarūs skolininkai, o bendro sutuoktinių
turto nepakanka visiškai patenkinti kreditoriaus reikalavimus (CK
3. 113 straipsnis). Taigi kreditorinės prievolės atsiradimo pagrindas yra
esminis, nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės
pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės
subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai, tai
atitinkamai nulemtų išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą –
į asmeninį vieno iš sutuoktinių turtą, o esant poreikiui ir į jo dalį bendrame
sutuoktinių turte, jei atsakomybė pagal prievolę atsiranda tik vienam iš
sutuoktinių, ar į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, jei atsakomybė pagal
prievolę atsiranda abiem sutuoktiniams. Remiantis CK 3. 92 straipsnio
3 dalimi galioja prezumpcija, kad sutuoktinis sudaro sandorius kito
sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikia rašytinio kito
sutuoktinio sutikimo. Kol ši prezumpcija nebus paneigta, vieno sutuoktinio
iniciatyva įgyta prievolė bus laikoma bendra sutuoktinių prievole. Taigi asmuo,
sudarantis sandorius su vienu iš sutuoktinių, gali netikrinti, ar kitas
sutuoktinis sutinka su sandorio sudarymu, o tiesiog pripažinti, kad yra toks
susitarimas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija nebuvo paneigta nei
įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 24 d.
sprendimu civilinėje byloje pagal UAB „V-ų B-ijos korporacija“ ieškinį
atsakovui A. Z. (civilinė byla Nr. 3-246/2004),
nei šioje byloje dėl antstolio veiksmų neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad
pastatą – gamybinį korpusą – A. Z. įsigijo santuokos
su J. Z. metu, todėl šis pastatas laikytinas bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3. 88 straipsnio 1 dalies
1 punktas), suinteresuoti asmenys šios prezumpcijos neginčija.
Išnagrinėtoje civilinėje byloje taip pat nustatyta, kad dėl A. Z.
neįvykdyto susitarimo buvo pažeistos UAB „V-ų B-ijos korporacija“
teisės, dėl ko A. Z. turtinė padėtis be pagrindo
pagerėjo, nes šioje byloje pareiškėjos atliktu mokėjimu suinteresuotas asmuo A. Z. pagerino savo turtą ir sutaupė lėšų, kurias būtų
privalėjęs padengti už pastato nugriovimą. Dėl to pirmosios instancijos teismas
pagrįstai laikė, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos interesais, buvo sukurta bendroji
jungtinė suinteresuotų asmenų nuosavybė, turtas turėjo būti tvarkomas iš šeimos
lėšų, o dalis prievolės būtent ir buvo įvykdyta iš bendrų sutuoktinių lėšų,
todėl ir su tuo susijusi prievolė, kilusi dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi
būti vykdoma iš bendro suinteresuotų asmenų A. Z. ir J. Z. turto (CK 3. 109 straipsnio 1 dalies 2,
5 punktai), išieškojimas gali būti nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą
– UAB „Senega“ paprastas vardines akcijas. Šiuo atveju CPK 667 straipsnyje
įtvirtintos turto dalies nustatymo procedūros nagrinėjamoje vykdomoje byloje
nereikia atlikti, todėl antstolio patvarkymas dėl atsisakymo nukreipti
išieškojimą į bendrą sutuoktinių turtą turi būti panaikintas kaip neteisėtas.
Iš nurodytų motyvų matyti, kad
buvo pažeistas CPK 667 straipsnis. Dėl šio pažeidimo turi būti panaikinta
apeliacinės instancijos teismo nutartis ir palikta galioti pirmosios
instancijos teismo nutartis.

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio
1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos
20 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2005 m. gegužės 10 d. nutartį.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt