TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Teisiamajame posėdyje neapklaustų liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymų
naudojimas apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti
Sprendimo byloje DELTA prieš
Prancūziją santrauka
(Pareiškimo
Nr. 11444/85)
Sprendimas priimtas
1990 m. gruodžio 19 d.
Sprendimo
tekstas anglų ir prancūzų kalbomis

Faktai

1983 m.
kovo 29 d. , 18 val. 40 min. , Paryžiaus metro stotyje du vyrai
užgauliojo dvi šešiolikmetes merginas – p. Poggi bei jos draugę
p. Blin; vienas iš jų griebė nuo panelės Poggi (toliau – ir
nukentėjusioji) kaklo auksinę grandinėlę su kryželiu ir abu vyrai nubėgo
išėjimo link. Merginos tuoj pat kreipėsi į policijos nuovadą ir jau 19 val.
jų lydimas viešosios policijos pareigūnas (Police Constable / gardien de la paix) sulaikė pareiškėją
pastate, esančiame prie išėjimo iš metro. Nukentėjusioji ir jos draugė
pareiškė, kad atpažįsta pareiškėją kaip plėšiką, tačiau, atlikus jo asmens
kratą, o vėliau ir kratą minėtame pastate, nieko nebuvo rasta.
Nugabenus
pareiškėją į policijos nuovadą, jis buvo apklaustas apie jo tapatybę ir
pragyvenimo šaltinius, po to uždarytas į policijos areštinę. Kitą dieną
kriminalinės policijos pareigūnas (officier
de police judiciaire) apklausė pareiškėją dėl bylos aplinkybių.
Pareiškėjas nurodė, kad įvykio dieną apie 18 val. 30 min. metro jį
užpuolė keturi žmonės, kurie atėmė iš jo žiebtuvėlį ir 100 frankų. Pasak
pareiškėjo, jie galėjo apiplėšti ir merginas. Jis paaiškino, kad bėgo todėl,
jog bijojo minėtų persekiotojų.
Vėliau kriminalinės
policijos pareigūnas atskirai apklausė abi merginas. Apklausose dalyvavo
ir jų motinos. Merginos patvirtino, kad sulaikytas asmuo (pareiškėjas) tikrai
yra tas, kuris vieną iš jų apiplėšė. Nukentėjusioji pateikė skundą dėl plėšimo.
Byla buvo perduota prokuratūrai. Pareiškėjo ir p. Poggi bei p. Blin akistatos
nebuvo surengta.
Paryžiaus
prokuroras (Paris public prosecutor / procureur
de la République de Paris) nusprendė, kad pareiškėjo byloje ikiteisminis
tyrimas nebūtinas ir pritaikė nacionalinės teisės nustatytą tiesioginio
atidavimo teismui procedūrą. 1983 m. gegužės 5 d. pirmosios
instancijos teismas (23rd Division of the Paris Criminal Court / 23e chambre du tribunal correctionnel de Paris)
pareiškėją nuteisė laisvės atėmimu trejiems metams. Nuosprendyje, be kita ko,
nurodoma, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas savo kaltę neigė, jam
inkriminuojami faktai nustatyti remiantis surinktais įrodymais, konkrečiai –
prisaikdinto viešosios policijos pareigūno parodymais. Skirdamas bausmę,
teismas atsižvelgė į smurtinį nusikaltimo pobūdį ir į tai, kad prieš pusantrų
metų pareiškėjas jau buvo nuteistas už plėšimą. Abi merginos buvo kviečiamos į
teismą, tačiau neatvyko ir nepranešė apie neatvykimo priežastis; pirmosios
instancijos teismas nesiėmė Prancūzijos baudžiamojo proceso kodekse (toliau –
BPK) įtvirtintų priemonių užtikrinant jų dalyvavimą teismo posėdyje.
Pareiškėjas, kuris turėjo du teismo paskirtus gynėjus, nepateikė prašymo dėl liudytojų
apklausos ar papildomo bylos faktų tyrimo.
Dėl
priimto nuosprendžio pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, tvirtindamas, kad
tapo atpažinimo klaidos auka. Remdamasis BPK ir Konvencija, jis aiškiai
suformulavo prašymą iškviesti į teismą nukentėjusiąją, kartu su ja buvusią
draugę ir du gynybos liudytojus. Pareiškėjas teigė, kad jam inkriminuojamo
įvykio dieną jis reikalavo, kad namo, kuriame slapstėsi nuo jį persekiojusių
asmenų, durininkas ir vienas gyventojas iškviestų policiją, nes bijojo dėl savo
saugumo tuo atveju, jeigu persekiotojai jį sučiuptų. R-sėjo 28 d.
apeliacinis teismas (Paris Court of Appeal (10th Division) / cour d’appel de
Paris (10e chambre) prašymą dėl liudytojų apklausos atmetė. Apeliacinis
teismas nurodė, kad sulaikius pareiškėją, p. Poggi ir p. Blin
oficialiai atpažino jį kaip p. Poggi apiplėšusį asmenį, ir šie jų parodymai
įtikino teismą, kad pareiškėjas yra kaltas dėl nusikaltimo, kuriuo apkaltintas,
bei lėmė būtinybės apklausti gynybos prašomus liudytojus nebuvimą. Apeliacinis
teismas paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.
Pareiškėjas
padavė kasacinį skundą dėl Konvencijos ir BPK nuostatų pažeidimo. 1984 m.
spalio 4 d. Kasacinis Teismas (Court of Cassation / Cour de cassation) skundą atmetė.
Konstatavęs, kad apeliacinio teismo sprendimas teisėtas, Kasacinis Teismas, be
kita ko, nurodė, jog pareiškėjo skundo pagrindas yra ne kas kita, bet bandymas
kvestionuoti apeliacinio teismo pateiktą galutinį įrodymų vertinimą ir
papildomo faktų tyrimo reikalingumą, ir tai nėra tinkamas kasacinio skundo
pagrindas.

Teisė

Pareiškėjas teigė, kad jis
buvo nuteistas, remiantis vien tik policijos pareigūnams duotais
nukentėjusiosios ir jos draugės, kurių nei jis, nei jo advokatas jokioje
proceso stadijoje neturėjo galimybės apklausti, parodymais, t. y.
pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, taikomą kartu su
3 dalies d punktu.

Dėl
Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 3 dalies
d punkto pažeidimo
Kadangi
Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies garantijos yra konkretūs 6 straipsnio
1 dalyje nustatytos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektai, Teismas
pareiškėjo skundus nagrinėjo pagal 6 straipsnio 3 dalies
d punktą ir 1 dalį, taikomus kartu (žr. , be kitų šaltinių, Windisch
judgment of 27 September 1990, Series A no. 186, p. 9, para. 23).
N-s nukentėjusioji ir jos draugė asmeniškai
nacionaliniame teisme parodymų nedavė, 6 straipsnio prasme jos laikytinos
liudytojomis (sąvoka, kuri aiškintina autonomiškai, ibid. , p. 9,
para. 23), nes jų parodymai, kaip juos pirmosios instancijos teismo posėdyje
žodžiu pakartojo viešosios policijos pareigūnas ir kaip juos užrašė
kriminalinės policijos pareigūnas, faktiškai buvo pateikti teismui, kuris į
juos atsižvelgė.
Įrodymų priimtinumas pirmiausia yra nacionalinės
teisės reguliavimo dalykas, ir pagal bendrąją taisyklę vertinti jiems
pateiktus surinktus duomenis turi nacionaliniai teismai. Taigi Teismo priedermė
pagal Konvenciją yra įvertinti, ar procesas, kaip visuma, įskaitant įrodymų
gavimo būdą, buvo teisingas (ibid. , p. 10, para. 25).
Iš principo įrodymai turi būti pateikti viešame teismo
posėdyje, dalyvaujant kaltinamajam, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos
nagrinėjimą. Tačiau tai nereiškia, jog tam, kad liudytojų parodymai galėtų būti
laikomi įrodymais, jie visada turi būti duodami viešame teismo posėdyje.
L-ytojų parodymų, gautų ikiteisminio tyrimo stadijoje, laikymas įrodymais
savaime nėra nesuderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies
d punktu ir šio straipsnio 1 dalimi, jeigu buvo gerbiamos gynybos teisės.
Paprastai šios teisės reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir
tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti
liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėliau procese
(žr. K-ovski judgment of 20 November 1989, Series A no. 166, p.
20, para. 41).
Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąją ir jos draugę
policijos atliekamo tyrimo stadijoje apklausė tik viešosios policijos
pareigūnas ir kriminalinės policijos pareigūnas, kuris ir surašė jų parodymų
protokolą. Pareiškėjo byloje buvo taikyta „tiesioginio
atidavimo teismui procedūra“, todėl jų neapklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas;
jos taip pat nebuvo apklaustos bylą nagrinėjusiuose teismuose.
Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme,
gynyba jokių liudytojų kviesti neprašė. Tačiau prokuroras užtikrino tinkamą
abiejų merginų iškvietimą į teismo posėdį. Kadangi jos neatvyko ir nepranešė
apie neatvykimo priežastis, tai nacionalinis teismas galėjo pasinaudoti BPK
įtvirtintomis liudytojų atvykimo užtikrinimo priemonėmis, kad priverstų jas tai
padaryti.
Kita
vertus, apeliaciniame teisme pareiškėjas, remdamasis, be kita ko, Konvencijos
6 straipsnio 3 dalies d punktu, aiškiai prašė, kad į teismą būtų
iškviestos nukentėjusioji, jos draugė ir du gynybos liudytojai. Tačiau
apeliacinis teismas šį prašymą atmetė.
Taigi
nei pareiškėjas, nei jo advokatas niekada neturėjo tinkamos galimybės apklausti
liudytojų, kurių parodymams, gautiems gynybos atstovams nedalyvaujant bei
vėliau pakartotiems policijos pareigūno, nebuvusio užpuolimo metro liudininku,
bylą nagrinėję pirmosios instancijos ir apeliacinis nacionaliniai teismai teikė
lemiamą reikšmę, nes kitų įrodymų byloje nebuvo. Taigi pareiškėjas ir jo
gynėjas negalėjo patikrinti liudytojų parodymų tikrumo ar sukelti abejonių dėl
jų patikimumo. Accordingly, neither the
applicant nor his counsel ever had an adequate opportunity to examine witnesses
whose evidence, which had been taken in their absence and later reported by a
policeman who had not witnessed the attack in the underground, was taken into
account by the courts responsible for trying the facts - decisively at first
instance and on appeal, as the file contained no other evidence. They were
therefore unable to test the witnesses’ reliability or cast doubt on their credibility. Dès lors, ni le requérant ni son conseil n’eurent
jamais une occasion suffisante d’interroger des témoins dont les dires,
recueillis en leur absence et rapportés plus tard par un fonctionnaire de
police qui n’avait pas assisté à l’agression dans le métro, furent pris
en compte par le juge du fond, d’une manière déterminante en
première instance et en appel, le dossier ne contenant aucun autre
indice. Ils ne purent donc en contrôler la crédibilité ni jeter un doute
sur elle.
Taigi
gynybos teisės buvo apribotos taip, kad pareiškėjo byla nebuvo išnagrinėta
teisingai. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, taikomas
kartu su 6 straipsnio 1 dalimi, buvo pažeisti. In
sum, the rights of the defence were subject to such restrictions that Mr Delta
did not receive a fair trial. There has accordingly been a breach of paragraph
3 (d) of Article 6 taken together with paragraph 1 (art. 6-3-d, art. 6-1).
En résumé, les droits de la défense subirent
de telles limitations que m. Delta ne bénéficia pas d’un procès
équitable. Partant, il y a eu violation du paragraphe 3 d) de l’article 6,
combiné avec le paragraphe 1 (art. 6-3-d, art. 6-1).
Išvada:
pažeidimas (vienbalsiai).

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt