TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Teisiamajame posėdyje neapklaustų liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymų
naudojimas apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti
Sprendimo dėl priimtinumo  byloje KÁLLÓ prieš V-iją
santrauka
(Pareiškimo
Nr. 70558/01)
Sprendimas
priimtas 2003 m. spalio 14 d. (sprendimo tekstas tik anglų kalba)

Faktai

Pareiškėjas,
V-ijos pilietis, ir žmona pradėjo gyventi skyrium 1993 m. , o 1994 m.
žmona kreipėsi dėl skyrybų. Nuo 1994 m. rugsėjo pareiškėjas nebegalėjo
netrukdomai bendrauti su trimis sūnumis, kurie liko gyventi su motina.
1996 m. liepą apygardos teismas (the District Court)
ėmėsi laikinų papildomų priemonių, kad nustatytų tėvų bendravimo su sūnumis
tvarką. Apygardos teismas nustatė, kada konkrečiai tėvas turi teisę praleisti
laiką su sūnumis. Sūnums nenorint susitikti su tėvu, pareiškėjas kreipėsi
pagalbos į savivaldybę. Atvykus su savivaldybės tarnautojais pasiimti vaikų, du
sūnūs išėjo, o trečias toliau atsisakinėjo eiti su tėvu. 1996 m. spalio 10 d.
teismas paskyrė dar dvi papildomas dienas susitikimams ir pažymėjo, kad
ankstesniais atvejais sūnūs nenorėjo vykti su tėvu ir kad tėvas nepageidavo
kreiptis dėl prievartos priemonių naudojimo.
1996 m. spalį
savivaldybėje pareiškėjas pasiskundė, kad jam paskirtos bendravimo teisės
negali būti įgyvendinamos dėl motinos nenoro bendradarbiauti. 1999 m.
vasario 8 d. buvo nutraukta santuoka, motinai paskirtos vaikų globos
teisės, detaliai nustatytos pareiškėjo bendravimo teisės. Remiantis pareiškėjo
pakartotinais skundais dėl motinos nesutikimo su nustatyta bendravimo tvarka,
1999 m. gruodį Socialinė aprūpinimo taryba (the B-apest V District Welfare
Office) perspėjo motiną, kad jai
gali būti paskirta bauda dėl jos elgesio ir kad pareiškėjo bendravimo teisės
gali būti įgyvendinamos su policijos pagalba. Motinai toliau nesilaikant
bendravimo taisyklių, Socialinė aprūpinimo taryba (the Kecskemét Welfare Office) jai du kartus
paskyrė baudą bei pažymėjo, kad motina turi leisti sūnums nuspręsti, ar jie
nori susitikinėti su tėvu.

Teisė

Pareiškėjas
skundėsi, kad nacionalinės institucijos nesugebėjo užtikrinti jo bendravimo
teisių įgyvendinimo. Jis rėmėsi Konvencijos 8 straipsniu ir Konvencijas Protokolo
Nr. 7 5 straipsniu.

Dėl skundo
pagal Konvencijos 8 straipsnį (teisė į šeimos gyvenimo gerbimą) ir
Konvencijas Protokolo Nr. 7 5 straipsnį (sutuoktinių lygybė)
priimtinumo
Teismas
priminė, kad esminis Konvencijos 8 straipsnio tikslas yra apsaugoti asmenį
nuo valdžios institucijų nevaržomo kišimosi (the essential object of Article 8 is to protect the
individual against arbitrary interference by public authorities). Tačiau
gali būti nustatomos pozityvios pareigos, neatskiriamai susijusios su efektyviu
šeimos gyvenimo gerbimu. There
may however be positive obligations inherent in an effective “respect” for
family life. Tokios pareigos gali sietis su priemonių, skirtų apsaugoti
šeimos gyvenimo gerbimą netgi santykiuose tarp asmenų, įskaitant tiek šių santykių
reguliavimo sistemos nustatymą, tiek konkrečių veiksmų įgyvendinimą, priėmimu
(žr. taip pat  X. and Y. v. the
Netherlands, judgment of 26 M-h 1985, Series A no. 91, p. 11, § 23).
These obligations may
involve the adoption of measures designed to secure respect for family life
even in the sphere of relations between individuals, including both the
provision of a regulatory framework and the implementation of specific steps.
Tiek negatyviame, tiek pozityviame kontekste turi būti atsižvelgta į teisingą
pusiausvyrą, kuri turi būti nustatyta tarp konkuruojančių asmens ir
visuomenės  interesų bei valstybės
vertinimo laisvės (žr. taip pat Keegan v. I-eland, judgment of 26 May
1994, Series A no. 290, p. 19, § 49).
Konvencijos
8 straipsnis apima tėvų teisę į priemones, kurių turi būti imamasi
siekiant tėvo ar motinos buvimo kartu su vaiku ir nacionalinių institucijų
pareigą imtis šių priemonių. Tai taikoma ir tiems atvejams, kai kyla ginčų tarp
tėvų dėl bendravimo su vaikais (mutatis mutandis, Hokkanen v.
Finland, judgment of 23 September 1994, Series A no. 299, p. 20, §
55).
Nacionalinių
institucijų pareiga imtis priemonių, kad būtų palengvintas vieno iš tėvų,
kuriam nesuteiktos globos teisės, bendravimas su vaiku skyrybų proceso metu ar
po skyrybų, nėra absoliuti (žr. cituotą sprendimą byloje Hokkanen v.
Finland, p. 22, § 58). N-s nacionalinės institucijos turi padaryti viską,
kas įmanoma, kad palengvintų visų susijusių asmenų bendravimą, tačiau pareiga
taikyti prievartą šioje srityje turi būti ribojama, nes turi būti atsižvelgta į
susijusių asmenų interesus, taip pat teises ir laisves, ypač - į vaiko
interesus ir teises pagal Konvencijos 8 straipsnį.
S-bu
įvertinti, ar šios institucijos ėmėsi bendravimui palengvinti būtinų veiksmų,
kurių galima pagrįstai reikalauti esant specialioms konkretaus atvejo
aplinkybėms (žr. cituotą sprendimą byloje  Hokkanen v. Finland, § 58; Glaser
v. the U-ited K-dom, no. 32346/96, § 66, 19 September 2000).
Teismas
įsitikinęs, kad kompetentingos institucijos, atsižvelgdamos į sunkumus derinant
priešingas pareiškėjo ir jo žmonos pozicijas dėl vaikų tariamo nenoro susitikti
su tėvu, dėjo tinkamas ir įvairias pastangas, kad įgyvendintų pareiškėjo teisę
bendrauti su sūnumis. Nacionalinio teismo dėka 1995 m. vasarą pareiškėjas
susitiko su sūnumis žmonos tėvų namuose. Be to, nacionalinio teismo sprendimais
buvo suteikta teisė praleisti laiką su sūnumis. 1996 m. rugpjūtį ir spalį
savivaldybės tarnautojai lydėjo pareiškėją, kad užtikrintų jo bendravimą su
sūnumis. Nacionalinė rūpybos taryba įspėjo motiną apie galimą baudą, jei ji
toliau vengs laikytis nustatytos bendravimo tvarkos. Vėliau, motinai nepaisius
nurodymo, jai du kartus buvo paskirta bauda. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į
tai, kad nacionalinis teismas 1996 m. spalio 10 d. sprendime pažymėjo, jog
pareiškėjas nepageidavo kreiptis dėl prievartos priemonių naudojimo tam, kad
priverstų įgyvendinti jo bendravimo teises.
Taigi
Teismas, atsižvelgdamas į V-ijos kompetentingų institucijų turimą vertinimo
laisvę, neįžvelgė pareiškėjo teisės į šeimos gyvenimo gerbimą pagal Konvencijos
8 straipsnį pažeidimo. Accordingly, the Court, having regard to
the margin of appreciation enjoyed by the competent Hungarian authorities,
finds no appearance of a violation of the applicant’s right to respect for his
family life under Article 8 of the Convention.
Teismas
pridūrė, kad institucijų elgesyje dėl pareiškėjo bendravimo teisių Teismas
neįžvelgia teisių, garantuojamų Konvencijos Protokolo Nr. 7 5 straipsnio,
pažeidimo. It would add that it finds nothing in the authorities’
behaviour with respect to the applicant’s access rights which discloses any
appearance of a breach of his rights under Article 5 of Protocol No. 7 to the
Convention.
Išvada: nepriimtina (aiškiai nepagrįsta).
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt