TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Teisiamajame posėdyje neapklaustų liudytojų (nukentėjusiųjų) parodymų
naudojimas apkaltinamojo nuosprendžio išvadoms pagrįsti
Sprendimo
byloje C. prieš Suomiją santrauka
(Pareiškimo Nr. 18249/02)
Sprendimas priimtas 2006 m.
gegužės 9 d. (sprendimo tekstas anglų kalba)

Faktai

Pareiškėjas
C. , gyvenantis Šveicarijoje, ir jo žmona B. , kilusi iš Suomijos, turėjo du
vaikus, sūnų T. , gimusį 1987 m. , ir dukterį A. , gimusią 1989 m. Šeima
iki 1993 m. gyveno Šveicarijoje. Vėliau B. su vaikais persikėlė į Suomiją,
kur gyveno su savo partnere – moterimi, L.
1994 m.
birželio 10 d. B. kreipėsi dėl skyrybų ir vaikų globos teisių suteikimo.
1994 m.
spalio 10 d. tėvai sudarė laikiną susitarimą, pagal kurį vaikai turėjo
pasilikti su motina Suomijoje, o tėvui suteikta teisė į tris pasimatymus su
vaikais, esant priežiūrai.
Pareiškėjas
teigė, kad 1994 m. jis sužinojo apie tai, kad vaikų močiutė pateikė skundą
socialinės apsaugos institucijoms dėl tariamų L. tvirkinamųjų veiksmų vaikų
atžvilgiu. Vėliau baudžiamieji kaltinimai L. buvo atmesti.
Pareiškėjas
taip pat kreipėsi į nacionalinius teismus dėl vaikų grąžinimo į Šveicariją
pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų
grobimo civilinių aspektų, tačiau 1994 m. gruodžio 7 d. Apeliacinio
teismo (the Court of
Appeal) sprendimu ir 1995 m. birželio 15 d. Aukščiausiojo
Teismo (the Supreme
Court) sprendimu pareiškimas buvo atmestas. Teismai rėmėsi tuo, kad
pareiškėjas savo noru sudarė laikiną susitarimą dėl vaikų gyvenimo kartu su
motina Suomijoje.
1996 m.
rugpjūčio 20 d. Apygardos teismas (the District Court) išimtinę vaikų globos
teisę suteikė motinai. Teismas nustatė, kad vaikai kartu su motina gyvena
Suomijoje nuo 1993 m. , todėl jų geriausius interesus atitiktų pasilikimas su
ja. Pareiškėjui suteiktos vaikų lankymo teisės. Apeliacinis teismas ir
Aukščiausiasis Teismas pritarė šiam sprendimui.
1999 m.
rugpjūčio 30 d. B. , vaikų motina, mirė. Tuo metu vaikams buvo dvylika ir
devyneri metai.
Pareiškėjas
skubiai grįžo į Suomiją. 1999 m. rugsėjo 23 d. jis pateikė prašymą
dėl vaikų, gyvenančių su L. , perdavimo į globos namus, o pats prašė suteikti
vaikų lankymo teisę.
Pareiškimus
dėl vaikų globos paskyrimo pateikė tiek L. , tiek pareiškėjas. 1999 m.
spalio mėnesį vaikus apklausė psichiatras ir psichologai. Vaikai pareiškė norą
gyventi su L. , nes su ja jautėsi saugūs ir buvo pripratę gyventi kartu.
1999 m.
rugsėjo mėnesį pareiškėjas su vaikais buvo susitikęs tris kartus, esant
priežiūrai, ir vieną kartą – be socialinių darbuotojų.
1999 m.
gruodžio 21 d. Apygardos teismas po žodinio bylos nagrinėjimo, kuriame
pareiškėjas, L. ir kiti aštuoniolika liudytojų buvo išklausyti, vaikų
globos teises suteikė pareiškėjui. Teismas padarė išvadą, kad tiek L. , tiek
pareiškėjas yra tinkami būti vaikų globėjais. Dėl vaikų požiūrio Apygardos
teismas nurodė, kad, remiantis 1998 m. vasario 23 d. pateiktais
socialinio darbuotojo tvirtinimais, T. buvo veikiamas savo motinos ir jo norai
prieštaravo tam, ką jis buvo sakęs socialiniam darbuotojui apie susitikimus su
tėvu. Teismas taip pat atsižvelgė į įtemptus L. ir pareiškėjo santykius, ir į
tai, kad L. nesugebėtų užtikrinti pareiškėjo bendravimo su vaikais.
1999 m.
gruodžio 22 d. Apeliacinis teismas sustabdė nutarties vykdymo procesą, nes
L. pateikė skundą dėl sprendimo vaikų globos teises suteikti pareiškėjui.
2000 m.
balandžio 3 d. Apeliacinis teismas panaikino sprendimą dėl vykdymo proceso
sustabdymo ir pareikalavo iš Socialinio aprūpinimo tarybos (the Social Welfare Board)
ir atitinkamų pareigūnų Šveicarijoje pateikti ataskaitą apie bylą. Socialinių
darbuotojų pastangos surengti pareiškėjo ir vaikų susitikimus buvo bevaisės,
vaikams atsisakant susitikti su tėvu. Anot vieno iš socialinių darbuotojų,
vaikų pageidavimai buvo labiau priklausomi nuo L. nei nuo jų pačių.
Tuo tarpu
pareiškėjas kreipėsi į Apygardos teismą dėl šio teismo priimtos nutarties
įgyvendinimo. 2000 m. rugpjūčio 31 d. prašymas buvo atmestas.
2001 m. birželio 28 d. Apeliacinis teismas atmetė pareiškėjo skundą,
nes priėmė naują sprendimą byloje. Pareiškėjo prašymas dėl vaikų perkėlimo į
globos namus 2000 m. balandžio 5 d. taip pat buvo atmestas. Skundas
dėl šio sprendimo atmestas 2000 m. gruodžio 19 d.
2001 m.
kovo 23 d. Apeliacinis teismas pritarė Apygardos teismo sprendimui ir
vaikų globos teises suteikė pareiškėjui bei nurodė, kad vaikai pradėtų gyventi
su pareiškėju nuo 2001 m. rugpjūčio 16 d. po pereinamojo laikotarpio,
per kurį vaikai su pareiškėju galėtų susitikti vieną savaitgalį per mėnesį ir
vieną savaitę per vasarą.
Pareiškėjas
lankėsi Suomijoje 2001 m. kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais,
reikalaudamas susitikimų su vaikais. Tik vieną kartą, 2001 m. gegužės
mėnesį, susitikimas įvyko, šalims sutarus, kad pareiškėjas aplankys vaikus jų
močiutės iš motinos pusės namuose. Po to vaikai pareiškė, kad nebenori matyti
pareiškėjo. Jų teigimu, tėvas pasižymėjo kritiškumu, dideliais reikalavimais,
be to, vaikai nenorėjo palikti savo draugų, pažįstamos aplinkos. Taip pat
vaikai tvirtino, kad nepasitiki tėvu.
L. kreipėsi
dėl leidimo paduoti skundą. 2001 m. birželio 20 d. Aukščiausiasis
Teismas davė leidimą L. apeliacijai ir sustabdė Apeliacinio teismo sprendimo
vykdymą. L. prašė žodinio bylos nagrinėjimo, kuriame šalys ir galbūt vaikai
būtų išklausyti. Savo ruožtu pareiškėjas kreipėsi dėl laikinų vaikų lankymo
teisių suteikimo ir vaikų psichologinės būklės ištyrimo. Jis taip pat
reikalavo, kad Aukščiausiasis Teismas iš naujo išnagrinėtų žemesniesiems teismams
pateiktus įrodymus.
2001 m.
lapkričio 19 d. Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo
prašymą dėl laikinų lankymo teisių kaip betikslį, o prašymą dėl psichologinio
vaikų tyrimo – kaip nebūtiną. Teismas taip pat atmetė prašymą dėl žodinio bylos
nagrinėjimo kaip nebūtiną, taip pat dėl priežasčių, įtvirtintų sprendime.
Aukščiausiasis
Teismas priminė, kad, remiantis nacionaline teise, globos klausimas turi būti
sprendžiamas, vadovaujantis geriausiais vaiko interesais. Atsižvelgiant į
globos teisių suteikimo tikslą, geriausių vaiko interesų neatitiktų globos
teisių suteikimas tėvui, kuriam vaikai būtų perduoti prieš jų valią. Taigi
vaikų globos teisės buvo perduotos L.
Aukščiausiasis
Teismas pažymėjo, kad ateityje vaikų ir tėvo pasimatymai gali būti vykdomi
pagal sutartį arba teismo nutartį, tačiau, atsižvelgiant į vaikų amžių, tai
priklausys nuo jų pačių noro. Jis taip pat pabrėžė, kad, remiantis nacionaline
teise, vaikų globėjas turi pareigą bendradarbiauti, jog būtų skatinami ir
užtikrinami santykiai tarp tėvo ir vaikų. Vis dėlto Aukščiausiasis Teismas
nepriėmė jokios nutarties šiuo klausimu, o pareiškėjas nepateikė prašymo dėl
šio aspekto.

Teisė

Pareiškėjas
skundėsi dėl Konvencijos 8 straipsnio (teisė į šeimos gyvenimo gerbimą)
pažeidimo, nes Aukščiausiasis Teismas neteisingai panaikino dviejų žemesniųjų
teismų sprendimus, suteikiančius jam vaikų globos teises. Pareiškėjas taip pat
skundėsi, kad jam nebuvo suteikta teisė į tinkamą bendravimą su vaikais proceso
metu arba nebuvo priimta nutartis dėl bendravimo su vaikais po proceso.

Dėl
Konvencijos 8 straipsnio (teisė į šeimos gyvenimo gerbimą) pažeidimo
(atsisakymas pareiškėjui suteikti globos teises)
Bylos šalys nesiginčijo, kad sprendimas atimti iš
pareiškėjo vaikų globos teises apribojo jo teisę į šeimos gyvenimo gerbimą
pagal Konvencijos 8 straipsnį. Teismas nagrinėjo, ar atsisakymas suteikti
globą buvo „būtinas demokratinėje visuomenėje“.
Spręsdamas
šį klausimą, Teismas turėjo nustatyti, ar bylos, kaip visumos, kontekste šią
priemonę pateisinantys motyvai buvo svarbūs ir pakankami Konvencijos
8 straipsnio 2 dalies tikslu. Neabejotinai, svarstymai, kas atitinka
geriausius vaiko interesus, turi esminę svarbą kiekvienoje tokio pobūdžio
byloje. Be to, reikia turėti omenyje tai, kad nacionalinės valdžios
institucijos turi palankią galimybę tiesiogiai bendrauti su visais
suinteresuotais asmenimis byloje. Teismo užduotis yra Konvencijos kontekste peržiūrėti
vietinės valdžios institucijų sprendimus dėl globos ir bendravimo, priimtus
naudojantis joms suteikta vertinimo laisve. V-inimo laisvės ribos,
priklausančios kompetentingoms nacionalinės valdžios institucijoms, skiriasi
priklausomai nuo problemos pobūdžio ir konkrečių interesų svarbos. Taigi
Teismas yra pripažinęs, kad valdžios institucijos naudojasi plačiomis vertinimo
laisvės ribomis, ypač spręsdamos globos klausimus (žr. E-sholz v. G-y
[GC], no. 25735/94, § 49, ECHR 2000-VIII; Kutzner v. G-y, no.
46544/99, § 67, ECHR 2002-I). Thus, the Court has recognised that the
authorities enjoy a wide margin of appreciation, in particular when deciding on
custody.
Konvencijos
8 straipsnyje įtvirtinta, kad vietinės valdžios institucijos nustatytų
teisingą pusiausvyrą tarp vaiko ir tėvų interesų. Nustatant pusiausvyrą,
ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas geriausiems vaiko interesams, kurie
priklausomai nuo pobūdžio ir rimtumo gali būti viršesni nei tėvų interesai.
Ypač tėvui ar motinai negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios pažeistų
vaiko sveikatą ar vystymąsi, taikymą (žr. cituotą sprendimą byloje E-sholz
v. G-y, § 50; and T. P. and K. M. v. the U-ited K-dom [GC], no.
28945/95, § 71, ECHR 2001-V; I-colo-Z-de v. R-ia, no. 31679/96,
§ 94, ECHR 2000-I, Nuutinen v. Finland, no. 32842/96, § 128, ECHR
2000-VIII).
Konkrečioje byloje Teismas priminė, kad globos
ginčas buvo sprendžiamas tarp pareiškėjo, vaikų tėvo, ir L. , vaikų mirusios
motinos partnerės. Buvo nagrinėjama, kas atitiktų geriausius vaikų interesus –
pasilikimas su L. , su kuria vaikai gyveno nuo 1993 m. , ar su pareiškėju,
kuriam buvo suteiktos jų globos teisės.
Nepaisant
praeities ir suaugusių tarpusavio pykčio, padariusio žalą vaikams, vietiniai
teismai nenustatė, kad pareiškėjas būtų netinkamas tėvas arba nesugebėtų
užtikrinti vaikų poreikių ir interesų. Vaikų lankymas vyko be didesnių sunkumų,
kol motina buvo gyva, ir netgi 1999 m. , proceso Apygardos teisme metu. Iš
teismams pateiktų įrodymų matyti, kad iki 1999 m. tėvo ir vaikų santykiai iš
esmės buvo geri. Žemesniųjų teismų sprendimai globos teises suteikti
pareiškėjui, įvertinus, kad vaikų išreikštas neigiamas požiūris tėvo atžvilgiu
buvo paveiktas L. ir suaugusių konfliktų, negali būti laikomi
prieštaraujančiais geriausiems vaikų interesams. Aukščiausiasis Teismas pakeitė
sprendimą globos teises suteikti pareiškėjui. Teismas, turėdamas mintyje
Aukščiausiojo Teismo sprendimo svarbą pareiškėjui, privalėjo ištirti, ar šis
sprendimas buvo pagrįstas svarbiais ir pakankamais motyvais. Teismas tvirtino,
kad negali tinkamai įvertinti, ar sprendimo motyvai buvo „pakankami“
Konvencijos 8 straipsnio 2 dalies tikslu, nenustatęs, ar sprendimo
priėmimo procesas, kaip visuma, numatė reikalaujamą pareiškėjo interesų apsaugą
(žr. W. v. the U-ited K-dom, judgment of 8 J-y 1987, Series A
no. 121, p. 29, § 64; taip pat žr. cituotą sprendimą byloje E-sholz v.
G-y, § 52; taip pat žr. cituotą sprendimą byloje T. P. and
K. M. v. the U-ited K-dom, § 72).
Teismas pažymėjo, kad Aukščiausiasis Teismas
lemiamą reikšmę suteikė vaikų pareikštiems pageidavimams pasilikti su L.
Suomijoje, remdamasis nacionaliniu teisės aktu, užkertančiu kelią sprendimų
įgyvendinimui, jei vaikai, kuriems daugiau nei dvylika metų, prieštarauja.
Paprastai pripažįstama, kad teismai privalo atsižvelgti į vaikų norus tokio
pobūdžio procese. Kartais tampa beprasmiška, – jei ne neproduktyvu ar žalinga,
– mėginti priversti vaiką prisitaikyti prie situacijos, dėl kurios jis
prieštarauja, nurodydamas vienokias ar kitokias priežastis. Taigi Aukščiausiojo
Teismo motyvai pripažinti svarbiais šiuo klausimu.
Teismas
taip pat teigė, kad reikšmės, skirtinos vaikų išreikštai nuomonei, klausimas
buvo nuodugniai išnagrinėtas žemesnės instancijos teismuose, nustačiusiuose,
kad, nepaisant vaikų noro likti su L. , geriausius jų interesus atitiktų globos
teisių suteikimas pareiškėjui, vaikų tėvui. Iš tikrųjų Apeliacinis teismas
pabrėžė, kad jis nėra ribojamas būtinybės vadovautis vaiko, kuriam yra dvylika
ar daugiau metų, nuomone. Visgi Aukščiausiasis Teismas išskirtinę svarbą
suteikė vaikų pozicijai, nesvarstydamas kitų faktorių, pvz. , pareiškėjo, kaip
tėvo, teisių, vaikams suteikdamas besąlyginę veto teisę ir pakeisdamas
pareiškėjo naudai priimtus sprendimus. Be to, nacionalinis teismas tai padarė
be žodinio bylos nagrinėjimo, į kurį galėjo pakviesti šalis pateikti
paaiškinimus analizuojamu klausimu. Aukščiausiasis Teismas taip pat nesiėmė
priemonių vėlesniais įrodymais ar ekspertų nuomonėmis išsiaiškinti įvairias
turimų įrodymų interpretacijas. Nacionalinis teismas taip pat neištyrė, ar
didesnė žala vaikų gerovei būtų padaryta, priimant sprendimą pareiškėjo ar L. ,
kuri iš vaikų būtų atėmusi galimybę bendrauti su jų tėvu, naudai. Sprendimas
buvo priimtas tokiu būdu, kad paliko pareiškėjui įspūdį, jog L. , vaikų motinos
partnerei, buvo leista manipuliuoti vaikais, taip pat kad teismų sistema
nepagrįstai iš jo atėmė tėvo vaidmenį. The decision was reached in a
manner which understandably left the applicant with the impression that L. , the
mother’s partner, had been allowed to manipulate the children and the court
system to deprive him unjustifiably of his parental role.
Teismas
padarė išvadą, kad dėl pirmiau nurodytų priežasčių sprendimo priėmimo procesas
nenustatė reikiamos pusiausvyros tarp atitinkamų interesų ir kad šiame
kontekste konstatuotinas Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas. The
Court concludes therefore that the decision-making procedure failed to strike a
proper balance between the respective interests and that there has been a
violation of Article 8 of the Convention in that respect.
Išvada: pažeidimas
(vienbalsiai).

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt