|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška P-šėjas P 1. S-iškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką (BK 23 straipsnis) Atmestas nuteistojo kasacinis skundas, kuriuo jis prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, nes jis nusikaltimo nebaigęs savo valia, o teismas netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Kasacinis skundas atmestas dėl to, kad savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis), o nuteistasis nusikalstamą veiką nutraukė dėl nukentėjusiojo aktyvaus pasipriešinimo ir kilusio triukšmo. Baudžiamoji byla Nr. 2K-391/2005 Procesinio sprendimo kategorija 1. 1. 4. 3. (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2005 m. gegužės 31 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko A-o P-io, V-o A-uko ir pranešėjo P- K-o, sekretoriaujant M. Č-ai, dalyvaujant prokurorui A. V-ui, gynėjai advokatei O. F-ei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu šešeriems metams ir dviem mėnesiams; pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir septyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė V. P. paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams ir šešiems mėnesiams. Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 24 d. nutartis, kuria Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendis pakeistas: nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. P. padarė būdamas recidyvistas; kita nuosprendžio dalis nepakeista. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. S. ir A. V. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjos, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų, n u s t a t ė : V. P. nuteistas už tai, kad kartu su A. S. ir A. V. , veikdami organizuota grupe, iš anksto susitarę padaryti sunkų nusikaltimą – plėšimą, panaudojant šaunamąjį ginklą – pasiskirstę vaidmenimis, 2004 m. sausio 14 d. , apie 12. 10 val. , automobiliu BMW 318 atvažiavo prie namo, esančio V-, (duomenys neskelbtini); A. S. likus automobilyje laukti kitų bendrininkų, A. V. ir V. P. užėjo į UAB (duomenys neskelbtini) spalvotųjų metalų laužo supirktuvę, esančią V-, (duomenys neskelbtini), kur A. V. , grasindamas peiliu tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudojęs, t. y. peiliu sužalojęs M. A. dešiniąją ranką ir padaręs jam nežymų sveikatos sutrikdymą, V. P. , grasindamas nupjautavamzdžiu šautuvu ir iš jo iššovęs į M. A. pusę, iš M. A. reikalavo pinigų, tačiau nukentėjusiajam aktyviai pasipriešinus A. V. ir V. P. iš nusikaltimo vietos pabėgo, t. y. nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios. V. P. taip pat nuteistas už tai, kad 2003 metų gruodžio mėnesio pabaigoje, prieš šv. Kalėdas, nenustatytame kaime, esančiame Minsko plente, iš nenustatyto asmens neturėdamas leidimo įgijo ir klojime arba automobilyje BMW 318 iki 2004 m. sausio 14 d. 12. 30 val. laikė šaunamąjį ginklą – nupjautavamzdį šautuvą. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos, išnagrinėjusios bylą pagal nuteistojo V. P. apeliacinį skundą, nutartimi Vilniaus apygardos teismo nuosprendis pakeistas ir nustatyta, kad nusikalstamas veikas V. P. padarė būdamas recidyvistas. Toks sprendimas priimtas todėl, kad po nuosprendžio priėmimo atsirado naujų aplinkybių: Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 1 d. nutartimi V. P. nusikalstamas veikas, nustatytas Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2000 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, perkvalifikavus pagal 2000 m. BK, neliko teisinio pagrindo laikyti jį pavojingu recidyvistu. Nuteistasis V. P. kasaciniu skundu prašo vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, 62 straipsniu sušvelninti paskirtą bausmę, nes jam paskirta pernelyg griežta, prieštaraujanti teisingumo principui bausmė. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, kelis kartus atidėjęs bylos nagrinėjimą laukiant teismo sprendimo dėl itin pavojingo recidyvisto statuso panaikinimo, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatytus reikalavimus, pasunkino jo teisinę padėtį, nepaisė prokuroro prašymo sušvelninti bausmę ir neatsižvelgė į tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 1 d. nutartimi panaikino jo, kaip pavojingo recidyvisto, statusą. Pirmosios instancijos teismas buvo jam šališkas, neteisingai įvertino melagingus ir prieštaringus nukentėjusiojo M. A. parodymus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į visas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes: nusikaltimo, kurį ketino padaryti dėl sunkios materialinės padėties, jis nebaigė sava valia, o ne dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo, nėra jokių pasekmių, be to, jis prisipažino, nuoširdžiai gailisi ir padėjo išaiškinti kitus nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis, dėl to priimant nuosprendį jam buvo pritaikytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Byloje nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kasatorius teigia, kad jo veika buvo tęstinė, todėl turėjo būti taikomos BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatos. Nuteistojo V. P. kasacinis skundas atmestinas. BK 23 straipsnio taikymas Nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentai dėl to, kad jis savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, yra nepagrįsti. Šie argumentai buvo žinomi tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams; ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje jie yra išanalizuoti ir pagrįstai atmesti. S-iškas atsisakymas pabaigti nusikalstamą veiką yra tada, kai asmuo savo noru nutraukia pradėtą nusikalstamą veiką, suvokdamas, kad gali ją pabaigti (BK 23 straipsnio 1 dalis). Nusikalstama veika yra pradėta, kai rengiamasi arba kėsinamasi ją daryti. BK 23 straipsnis gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo, pradėjęs nusikalstamą veiką, sprendimą atsisakyti ją pabaigti priima savanoriškai, o ne priverstas kitų asmenų ar susidūręs su kliūtimis, neleidžiančiomis pabaigti pradėtą parengtinę nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad A. S. , V. P. ir A. V. iš anksto pasirengė apiplėšti metalo supirktuvės savininką: jie iš anksto apžiūrėjo nusikaltimo vietą, suplanavo būsimą veiką, pasiskirstė vaidmenimis, įsigijo šaunamąjį ginklą ir peilį. Taigi nusikalstama veika buvo ne atsitiktinė, o iš anksto parengta. Pradėję vykdyti nusikalstamą sumanymą, reikalaudami atiduoti pinigus, A. V. grasino nukentėjusiajam peiliu, o V. P. – šaunamuoju ginklu. Tačiau nukentėjusysis reikalavimų nevykdė: iš pradžių bandė pasitraukti į garažą ir užsidaryti duris, o vėliau, paėmęs metalinį kūjį, bandė juo gintis. Nukentėjusiajam ginantis, V. P. iššovė į jo pusę, A. V. peiliu sužalojo jam ranką. Po tokių aktyvių veiksmų, kuriais buvo siekiama palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą, šiam nenustojus priešintis ir dėl kilusio triukšmo, V. P. ir A. V. nutraukė nusikalstamą veiką ir iš nusikaltimo vietos pasitraukė, o nukentėjusysis juos persekiojo. Tokiomis aplinkybėmis nutraukta nusikalstama veika nėra savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą. Netikėtai aktyvus nukentėjusiojo pasipriešinimas, nepaisant aiškiai pareikšto reikalavimo atiduoti pinigus, grasinimo tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir tokio smurto panaudojimo, buvo kliūtis, neleidžianti pabaigti pradėto plėšimo. Nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl nuteistojo V. P. veikos kvalifikavimo yra teisingos. BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, taikymas Nepagrįsti ir nuteistojo V. P. kasacinio skundo argumentai dėl to, kad jam paskirta per griežta bausmė. Skirdamas bausmę V. P. , pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad padaryta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, kad veika sunkių pasekmių nesukėlė ir kad V. P. padėjo išaiškinti veikoje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. į tas aplinkybes, kurias jis nurodo kasaciniame skunde. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. P. , taip pat atsižvelgė į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: nusikaltimo pavojingumo laipsnį (padarė sunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), nusikaltimo motyvus ir tikslus (savanaudiškas nusikaltimas), jo asmenybę (teisiamas šeštą kartą), jo, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį (aktyvus nusikaltimo vykdytojas, panaudojęs šaunamąjį ginklą). Skirdamas bausmę V. P. , pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 56 straipsnio 2 dalimi, nes V. P. prieš nusikalstamos veikos padarymą buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Po nuosprendžio priėmimo buvo priimta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, kuria nustatyta, kad V. P. pripažinimas itin pavojingu recidyvistu neteko galios. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nusikalstamos veikos aplinkybes ir bausmės V. P. skyrimo motyvus, padarė išvadą, kad labai nežymiai BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkį viršijančios bausmės skyrimą lėmė ne itin pavojingo recidyvisto statusas ir bausmės skyrimo taisyklė, numatyta BK 56 straipsnio 2 dalyje, o nuosprendžiu nustatytos palankios V. P. aplinkybės: padaryta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir sunkių pasekmių nesukėlė bei atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir kitas priežastis, dėl kurių paskirta V. P. bausmė, net ir jam neturint itin pavojingo recidyvisto statuso, nėra per griežta. Kasaciniame skunde nuteistasis šių apeliacinės instancijos teismo motyvų nepaneigia. Kasacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės V. P. skyrimo motyvus ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas priežastis, dėl kurių V. P. palikta nuosprendžiu paskirta bausmė, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nešvelnindamas V. P. paskirtos bausmės, bausmių skyrimo taisyklių, numatytų BK VIII skirsnyje, nepažeidė. Kasaciniame skunde nuteistasis V. P. nepagrįstai tvirtina, kad jo padaryta veika buvo tęstinė, todėl teismas turėjo taikyti BK 63 straipsnio 2 dalies nuostatas. Byloje nustatyta, kad planuojamam plėšimui padaryti V. P. neteisėtai įsigijo šaunamąjį ginklą ir jį laikė. N-s ginklas ir buvo įsigytas rengiantis padaryti kitą nusikaltimą, tačiau tokia veika atitinka savarankiško nusikaltimo sudėtį, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir nėra plėšimo sudėtinė dalis. T-ėl bausmės V. P. pagrįstai subendrintos taikant BK 63 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. P. kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |