TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Vada baudžiamajai atsakomybei už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140
straipsnio 1 dalyje, atsirasti (BK 140 straipsnio 3 dalis
7. Vada baudžiamajai atsakomybei už nusikalstamą
veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsirasti (BK 140 straipsnio 3
dalis)

Atmestas
nuteistojo, prašiusio panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nuosprendžius ir baudžiamąją bylą nutraukti, kasacinis skundas dėl to, kad
nagrinėjant bylą teisme reikalavimą pereiti iš valstybinio į privatų kaltinimą
ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį pareiškė prokuroras, savo baigiamojoje
kalboje prašydamas kaltinamojo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies
perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju yra viena iš BK 140
straipsnio 3 dalyje nurodytų vadų baudžiamajai atsakomybei už nusikalstamą
veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsirasti ir todėl nėra pagrindo
pripažinti, kad kaltininką nuteisus pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamasis
įstatymas pritaikytas netinkamai.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-435/2005
         Procesinio sprendimo
kategorijos:
        
1. 2. 4. 8; 2. 1. 6. 2 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. birželio 14 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
pirmininko V-aus Č-os, E-aus B-o ir pranešėjo J-o
T-iaus,
sekretoriaujant R. S-i-ei,
dalyvaujant prokurorei D. M-ūtei
gynėjui advokatui I. B-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nuteistojo E. N. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d.
nuosprendžio, kuriuo E. N. nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 129
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme penkeriems metams.
Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d.
nuosprendis, kuriuo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendis ir
E. N. veika iš BK 129 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 140 straipsnio
1 dalį, paskiriant 90 parų arešto.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti,
nuteistojo gynėjo, prašiusio skundą patenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

E. N. nuteistas už tai, kad
2003 m. gegužės 22 d. , apie 15 val. , konflikto su S. A.
metu, gyvenamojo namo mansardoje (duomenys neskelbtini) tyčia kumščiu
sudavė S. A. du smūgius į veido sritį ir taip nežymiai sužalojo
nukentėjusįjį.
Nuteistasis
E. N. kasaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės
instancijos teismo nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius nurodo, kad
netinkamai pritaikyta BK 140 straipsnio 1 dalis, nes už šio straipsnio 1 dalyje
numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas
ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Procesas jo byloje buvo pradėtas nesant
nukentėjusiosios E. J. A. skundo, o pradėti baudžiamąjį procesą
prokurorui nebuvo BPK 409 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Be to,
kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio
5 dalies nuostatą – šališkai vertino įrodymus, nes pirmenybę suteikė
nukentėjusios E. J. A. bei netiesioginiams mirusio A. A.
parodymams. Beje, E. A. parodymai nenuoseklūs, o S. A. pasakojo apie
įvykį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Nuteistojo
E. N. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

Procesas
dėl nusikalstamų veikų, išvardytų BPK 407 straipsnyje, pradedamas tik tuo
atveju, jeigu yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.
Tais atvejais, jeigu BPK 407 straipsnyje išvardytos veikos viršija privačių
interesų ribas ir įgyja visuomeninę reikšmę, baudžiamąjį procesą dėl šių veikų
turi teisę pradėti ir prokuroras, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo
teisėto atstovo pareiškimas. Tai taikytina ir BK 140 straipsnio 3 dalies
nuostatai, pagal kurią už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako
tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo
pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. BPK 409 straipsnis reglamentuoja perėjimą
iš privataus į valstybinį kaltinimą, o BPK 417 straipsnis – perėjimą iš
valstybinio kaltinimo į privatų.
Baudžiamoji
byla, kurioje nuteistas E. N. , pradėta ir baigtas ikiteisminis tyrimas dėl
BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo. Nagrinėjant šią bylą
apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nuosprendžiu E. N. veika
perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.
Pereiti iš valstybinio kaltinimo į privatų pagal BPK 417 straipsnį galima,
jeigu to reikalauja nukentėjusysis. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyta teismo
procedūra ir priimami sprendimai, pereinant iš valstybinio į privatų kaltinimą
teisiamojo posėdžio ir nuosprendžio priėmimo metu. Nagrinėjant šią bylą
apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji E. J. A. negalėjo
dalyvauti, nes buvo mirusi, todėl jos valia dėl privataus kaltinimo proceso
negalėjo būti išreikšta. Tuo tarpu prokuroro reikalavimas vykdyti privataus
kaltinimo procesą ir užbaigti jį nuosprendžiu buvo išreikštas jo baigiamojoje
kalboje, kurioje jis prašė E. N. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1
dalies perkvalifikuoti į BK 140 straipsnio 1 dalį. Esant vienai iš alternatyvių
vadų atsirasti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nėra
pagrindo pripažinti, kad E. N. nuteistas neteisėtai.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalies dispoziciją
šio nusikaltimo objektyvieji požymiai žmogaus mušimas ar kitoks smurtavimas,
kai jam sukeliamas fizinis skausmas arba jis nežymiai sužalojamas ar trumpam
susargdinamas. E. N. nuteistas už smurtavimą – dviejų smūgių sudavimą
S. A. į veidą, sukėlusį nežymų sužalojimą. Tai atitinka BK 140 straipsnio
1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir nėra pagrindo pripažinti, kad
baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, ir tuo pagrindu naikinti ar
keisti teismo nuosprendį.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymo

Bendra
įrodymų vertinimo teisme samprata pateikta BPK 20 straipsnio 5 dalyje, kuri
įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Kasatorius
E. N. nekonkretina savo motyvo, pagal ką galima būtų patikrinti įrodymų
vertinimo teisėtumą. Jis tik nurodo, kad nesutinka su teismo įvertinimu,
abejoja jo nešališkumu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nešališkumo
principas, kuris yra teisėjo vidinio įsitikinimo neatskiriama dalis. Kita
vertus, teisėjo vidinį įsitikinimą galima patikrinti per jo nepriklausomumą
vykdant procesines pareigas. Kasatorius nenurodo konkrečių faktų, dėl kurių
būtų galima suabejoti teismo, išnagrinėjusio jo bylą, nešališkumu.
Lietuvos
apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
sausio 26 d. nuosprendis pagrįstas ne tik nukentėjusiosios
E. J. A. parodymais, kuriuos nuteistasis E. N. laiko
nenuosekliais. Kaip matyti iš nuosprendžio, šių parodymų esmė ne tai, kokia
buvo kūno padėtis suduodant smūgius, o tai, kad smūgiai buvo suduoti ir juos
sudavė E. N. Nuosprendyje išdėstyta išvada dėl apeliacinio skundo motyvo
apie E. J. A. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, įvertinimą.
Jos parodymai buvo balsu perskaityti teisiamajame posėdyje nepažeidžiant BPK
276 straipsnyje nustatytų pagrindų.
Kasatorius,
nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu dėl įrodymų
vertinimo, prašo juos vertinti pagal jo pateiktą variantą, tačiau įrodymų
įvertinimas yra teismo prerogatyva. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu, todėl
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. sausio 26 d. nuosprendžio pagrįstumas netikrinamas. Teisėjų
kolegija nenustatė įrodymų liečiamumo ir leistinumo principų pažeidimų. Taip
pat teisėjų kolegija nenustatė kitų esminių baudžiamojo proceso įstatymo
pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą naikinti arba keisti pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius, todėl kasacinis skundas
atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos
Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo
E. N. kasacinį skundą atmesti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt