Paieška : Teismų praktika Kasacinės instancijos teismo TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#6833: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo
Kasacinė byla Nr
11. Specialisto išvada ir
ekspertizės skyrimas bylos nagrinėjimo teisme metu
(BPK 89, 90, 205, 206, 284, 286
straipsniai).
Ikiteisminio tyrimo pradžia (BPK
166 straipsnis)

Atmestas
nuteistojo, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinė tvarka, kasacinis skundas dėl to,
kad teismas, be kitų įrodymų, nuosprendį pagrindė ir teismo medicinos
specialisto, kuris net buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje,
išvada ir skirti ekspertizę nebuvo būtina, o įvykio vietos apžiūra, kurią
nedelsiant reikėjo atlikti, buvo atlikta esant BPK 166 straipsnyje nurodytai
vadai (tarnybiniam pranešimui) dėl ikiteisminio tyrimo pradžios.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2005
                                                                                                Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                                                1. 2. 4. 5;
1. 1. 8. 1; 2. 1. 6. 2; 2. 1. 12. 3       
                                                                                                                                                           
                                                           

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. spalio 4 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J-o
T-iaus, O-os A-os B-i-ės ir pranešėjo B-o S-o,
sekretoriaujant M. Č-ai,
dalyvaujant prokurorei L.
B-ei,
gynėjui advokatui V. B-ui,
nuteistajam A. K. ,
išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio
30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu
vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuoniems mėnesiams
laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės
subendrintos iš dalies jas sudedant, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą
vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2
dalies 1, 2 ir 7 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,
įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, per vienerius metus
atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per tris mėnesius
nukentėjusiojo atsiprašyti. Iš A. K. priteista 570 Lt Valstybinei
ligonių kasai, 1625 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos
atlyginimas nukentėjusiajam D. B.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d.
nutartis, kuria A. K. ir D. B. apeliaciniai skundai buvo atmesti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi
teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą
patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 26 d. , apie
13 val. , V. G. individualiai įmonei priklausančiose remonto
dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais
išplūdęs autošaltkalvį D. B. , į įvairias jo kūno vietas, daugiausia į
galvą, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, nesunkiai
sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, taip pat pagrobė A. B.
priklausančią piniginę su joje buvusiais 1600 Lt ir mokėjimo kortele su
neišnaudotais 15 Lt, padarydamas nukentėjusiajam 1625 Lt turtinę
žalą.
Kasaciniu skundu nuteistasis dėl
netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų prašo
panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. vasario 28 d. nutartį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti
apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK
138 straipsnio 1 dalį. Tiek nukentėjusysis D. B. , tiek liudytojai
J. U. , P. Š. , V. G. parodė, jog nukentėjusįjį mušė A. K. ir
nenustatytas vyras, konkrečiai nenurodydami, į kurias kūno vietas ir kiek
smūgių sudavė kiekvienas iš mušusių asmenų. Byloje nustatyta, kad nosies kaulų
lūžimas D. B. padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kasatoriaus nuomone, už
nesunkų sveikatos sutrikdymą galėjo būti nuteistas arba asmuo, sudavęs smūgį,
kuriuo D. B. buvo sulaužyta nosis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos
sutrikdymas, arba abu bendrininkai, įrodžius, kad jie veikė pagal išankstinį
susitarimą ir turėjo tiesioginę tyčią nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo
sveikatą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kasatorius pabrėžia,
kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 16 d.
nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkte
pateikiamas toks pat išaiškinimas. A. K. nesutinka su apeliacinės
instancijos teismo argumentu, kad nereikia remtis minėtu Senato nutarimu, nes
šis susijęs su nusikaltimais žmogaus gyvybei. Jo nuomone, Senato nutarime
pateiktos nuostatos taikytinos ne tik nagrinėjant nusikaltimų žmogaus gyvybei,
bet ir nusikaltimų žmogaus sveikatai bylas.
Skunde nurodoma, kad teismas
rėmėsi neišsamia medicinos specialisto išvada ir atsisakė patenkinti nuteistojo
bei jo gynėjo prašymus paskirti medicinos ekspertizę. Be to, kasatorius mano,
kad apeliacinės instancijos teismas, posėdyje kaip ekspertą apklausdamas
specialistą J. I-ų, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą (BPK 285
straipsnis). J. I-us ikiteisminio tyrimo metu procese dalyvavo kaip
specialistas, todėl negalėjo būti posėdžio metu apklaustas kaip ekspertas. Jo
parodymai gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį, todėl nevertintini kaip
įrodymai. Kasatorius taip pat nurodo, kad pagal BK 2 straipsnį baudžiamąja
tvarka atsako tik kaltas asmuo ir tik tada, kai jo veika atitinka nusikaltimo
sudėtį.
Kasatorius taip pat nurodo, kad
teismai jo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos grindė
nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, net nebandydami aiškintis juose esančių
prieštaravimų. Nuteistasis įsitikinęs, kad liudytojai negalėjo matyti
D. B. sumušimo aplinkybių, nes patalpos, kur ant grindų nukentėjusysis
buvo mušamas, apatinė durų dalis buvo nepermatoma, be to, nuo durų jie stovėjo
3–5 metrų atstumu. Jis teigia prašęs pirmosios instancijos teismo atlikti
papildomą įvykio vietos apžiūrą ir eksperimentą, tačiau jo prašymas buvo
nemotyvuotai atmestas. Nuteistasis akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis
Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, jog kiekviena kaltinamojo
gynybinė pozicija turi būti kruopščiai be išankstinio nusistatymo ištirta ir
įvertinta. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė visus
gynybos prašymus, o apeliacinės instancijos teismas neanalizavo skundo motyvų
dėl nepagrįsto prašymų atmetimo ir atsisakymo išreikalauti bylai reikšmės
turinčius įrodymus. Taip, kasatoriaus manymu, buvo pažeistos BPK 1, 7, 20 ir 21
straipsnių nuostatos. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad įvykio vietos apžiūra buvo
atlikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl jos rezultatais negalima
remtis, nes pažeidžiamas įrodymų leistinumo principas.
A. K. teigia, kad be
pagrindo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis ikiteisminio
tyrimo pradžioje nurodė, kad nematė, jog pagrobė jo piniginę, tik vėliau
prisiminė, kad ją nuo žemės paėmė asmuo su auksine grandinėle ant rankos.
Kasatoriaus nuomone, tokiais nenuosekliais parodymais teismas negalėjo remtis.
L-ytojų parodymai patvirtina tik vagystės faktą, o ne kasatoriaus kaltę.
Nuteistojo įsitikinimu, D. B. jį apkalba siekdamas materialinės
naudos. Kasatorius daro išvadą, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo
motyvuotų išvadų dėl kai kurių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų,
skundas laikomas neišnagrinėtu.
Skunde taip pat teigiama, kad
A. K. bausmė paskirta neteisingai. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad
asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai
skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nusikaltimai, už kuriuos kasatorius
teisiamas, priskiriami prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl, jo
manymu, turėjo būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos ir parinkta švelnesnė
bausmė. Be to, bausmė paskirta nesilaikant BK 54 straipsnyje įtvirtintų
bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nesigilinant, kad tokia bausmė nepadės
pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje.
Kasatoriaus teigimu, teismai
neįrodė, kad nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent jis,
todėl tiek neturtinė, tiek turtinė žala, kuri buvo siejama su nosies kaulų
lūžiu, iš jo priteista nepagrįstai. A. K. taip pat nurodo, kad teismas,
priteisdamas 10 000 Lt neturtinę žalą, nepateikė motyvų, kodėl nustatė
būtent tokį jos dydį. Žalos dydis nebuvo siejamas nei su nukentėjusiojo darbo
užmokesčiu, nei su negautomis pajamomis, neatsižvelgta į nusikaltimą padariusio
asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, taip
pat ir į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6. 250 straipsnio
2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nuteistojo turtinė
padėtis yra daug geresnė, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės bylos nagrinėjimo
dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai BPK
pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių
aplinkybių nenustato, iš naujo įrodymų netiria, o tik remdamasis teismo
nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376
straipsnio 1 dalis). Nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentai, kuriais
neigiama kaltė, pateikiant savą bylos aplinkybių vertinimą, nėra kasacinio
nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako, nagrinėdama tuos skundų
aspektus, kuriuose keliami teisės taikymo klausimai.

Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo

Nuteistojo A. K. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas
veikas, įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44
straipsnio 6 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais,
išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Remiantis
išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo D. B. parodymais, sutampančiais su
liudytojų J. U. , P. Š. , V. G. parodymais, teismo medicinos
specialisto išvada nustatyta, kad A. K. su ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytu asmeniu (jo baudžiamoji byla Kauno miesto apylinkės prokuratūros
2004 m. liepos 15 d. nutarimu išskirta į atskirą tyrimą) prieš
nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą: dar prieš įvykį nukentėjusiajam grasinęs
susidorojimu nuteistasis 2004 m. kovo 26 d. į D. B. darbovietę
atvyko lydimas grupės jaunuolių, kuriems likus prie dirbtuvės durų saugoti,
kartu su nenustatytu asmeniu įėję į patalpą, pradėjo nukentėjusįjį mušti,
suduodami smūgius rankomis ir kojomis. A. K. ir nenustatyto asmens
suderinti veiksmai, jų dinamika aiškiai liudija, kad kasatorius ir jo
bendrininkas buvo iš anksto susitarę sumušti nukentėjusįjį, todėl atsižvelgus į
kilusias panaudoto smurto pasekmes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138
straipsnio 1 dalį. Faktiniais duomenimis taip pat nustatyta, kad sumanymas
pavogti nukentėjusiojo turtą A. K. kilo staiga, po panaudoto fizinio smurto.
Tokia veika atitiko BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį. Darytina išvada, kad
pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis
įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl specialisto išvados

Pagal BPK 89, 205, 206
straipsnius objektų, tarp jų ir žmogaus kūno, tyrimą gali atlikti specialistai,
turintys reikiamų specialių žinių bei įgūdžių. Specialisto išvada, kaip ir
ekspertizės aktas, BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų,
nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos
medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu
buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai
reikšmingas aplinkybes. Būtinumo skirti ekspertizę nebuvo, nes byloje surinkta
pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes. Teismas, be
kitų bylos įrodymų, savo nuosprendį grindė teismo medicinos specialisto išvada
Nr. 6-1447/04/02. Šis procesinis dokumentas atitiko BPK 90 straipsnio
reikalavimus. Specialisto išvadą pateikė J. I-us, turintis
specialių medicininių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą.
A. K. prašymas skirti teismo medicinos ekspertizę teismo posėdyje buvo
apsvarstytas ir atmestas nutartimi, motyvuotai paaiškinant, kodėl teismas
nemato būtinybės atlikti šio procesinio veiksmo. Pažymėtina, kad apeliacinės
instancijos teismas posėdyje apklausė J. I-ų apie jo pateiktą
išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimo. BPK 284 straipsnio 2 dalyje leidžiama į
teismo posėdį šaukti specialistą, kai jo parodymai būtini išvadai paaiškinti ar
papildyti. Nei A. K. , nei jo gynėjas neprieštaravo, kad
J. I-us būtų apklaustas, nušalinimas jam nebuvo pareikštas,
nagrinėjimo teisme dalyviams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus.
Aplinkybė, kad specialisto išvadą pateikęs J. I-us buvo įvardytas
kaip ekspertas, esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nelaikytina, nes
tuo kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos.

Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo

Byloje esančių faktinių duomenų pakanka A. K. kaltei įrodyti. Šie
duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso
įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis
patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20
straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nukentėjusiojo D. B. bei įvykį stebėjusių
liudytojų J. U. , P. Š. , V. G. parodymai nuoseklūs, išsamūs, iš
esmės sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kita bylos įrodomąja medžiaga.
Teismas neturėjo priežasties
nesiremti nukentėjusiojo, tvirtinusio, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta jo
piniginė, parodymais. Faktą, kad po įvykio D. B. nebeturėjo savo
piniginės, patvirtino liudytojai J. U. , P. Š. ir V. G. Bylos
tyrimo metu nukentėjusysis patikslino vagystės detales, prisimindamas, kad
piniginę paėmė asmuo, ant kurio rankos buvo auksinė grandinėlė, panaši į tą,
kurią buvo matęs dėvint kasatorių. Negalima sutikti su kasacinio skundo
teiginiu, kad nukentėjusiojo D. B. parodymai prieštaringi. Šie parodymai
nuoseklūs ir detalūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. To negalima pasakyti
apie kasatoriaus bei liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo ir teismo
posėdžio metu duotus parodymus, kurių dauguma nenuoseklūs, prieštaraujantys
kitiems įrodymams. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas išlikti nešališkas, savo
išvadas grindė ir kai kuriais nuteistojo ir minėto liudytojo parodymais,
sutampančiais su kita bylos medžiaga. Nuosprendis grindžiamas faktiniais
duomenimis, pakankamai išsamus, logiškas, jame motyvuotai įvertinti nuteistąjį
teisinantys liudytojo A. S. parodymai.

Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo

Kasatorius nurodo, kad neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės į gynybą
nuo pareikšto kaltinimo, nes teismas nemotyvuotai atmetė gynybos prašymus
atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir tyrimo eksperimentą. Šie argumentai
prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui. Pagal BPK 270
straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinti,
ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, ir
priimti dėl jų motyvuotą nutartį. Kolegija pažymi, kad, spręsdamas prašymų
pagrįstumą, teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė – prašymai atmesti motyvuota
nutartimi (T. 2, b. l. 105). Nutartyje konstatuota, kad
papildoma įvykio vietos apžiūra prašomos išaiškinti aplinkybės išsamiai
nustatytos surinkta bylos medžiaga, o eksperimentu prašoma nustatyti faktus,
neturinčius ryšio su byloje pareikštu kaltinimu. Apeliacinėje nutartyje,
vadovaujantis nurodytu BPK straipsniu, taip pat paaiškinta, kodėl nutartimi
atmetus prašymus nėra pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Darytina išvada,
kad A. K-iaus teisė į gynybą tuo aspektu, koks keliamas kasaciniame
skunde, byloje nebuvo pažeista.

Dėl BPK 166 straipsnio pažeidimo

Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas gali būti
pradėtas teisėsaugos pareigūnams aptikus nusikalstamos veikos požymius.
Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos požymius nustatė ikiteisminio tyrimo
pareigūnas. Tai pažymėta Santakos policijos komisariato tyrėjo 2004 m.
kovo 26 d. tarnybiniame pranešime (T. 1, b. l. 1). Tą pačią
dieną dėl baudžiamojo persekiojimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautas ir
nukentėjusiojo D. B. pareiškimas (T. 1, b. l. 3).
Nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtartas A. K. , yra viešo
kaltinimo (pažeistas viešasis interesas), todėl siekiant pradėti ikiteisminį
tyrimą nebuvo privaloma gauti nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą
(BPK 167 straipsnis). BPK 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio
tyrimo įstaiga, gavusi pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, privalo
nedelsdama pradėti ikiteisminį tyrimą. Neatidėliotinais laikomi tie procesiniai
veiksmai, kuriuos, siekiant išsiaiškinti nusikalstamą veiką, būtina atlikti
tuojau pat, nes pavėluotas atlikimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Tarp
procesinių veiksmų, kuriuos nedelsiant gali atlikti ikiteisminio tyrimo
įstaiga, negavusi prokuroro nurodymo, priskiriama objektų apžiūra (BPK 207
straipsnis). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūno kartu su specialistu 2004
m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūra atlikta, esant BPK 166 straipsnyje
numatytai vadai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Apžiūros protokolas surašytas
laikantis BPK 207 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos (T. 1, b. l.
4–8).

Dėl BPK 305, 332 straipsnių
taikymo

Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendis
atitinka reikalavimus, kurie keliami apkaltinamajam nuosprendžiui (BPK 304–307
straipsniai). Nuosprendžio sudėtinėse dalyse yra visi reikalingi rekvizitai.
Aprašomoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų
aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais
rėmėsi, o kitus atmetė, išvados, bausmės skyrimo motyvai. Kolegija nesutinka su
kasatoriumi, kad teismo išvados buvo grindžiamos prielaidomis ir abejonėmis.
Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais A. K.
kaltę. Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą,
nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms
patikrinęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad išsamiai ir
nešališkai ištirtos nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės,
teisingai kvalifikuotos veikos. A. K. apeliacinis skundas buvo
išnagrinėtas, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylų
nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Skunde minimos
aplinkybės apeliacinio teismo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo
motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio
reikalavimus.

Bausmės skyrimas

Kasatorius nuosprendį laiko ydingu taip pat ir dėl to, kad bausmė paskirta
netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį
baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos
Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos
kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos
reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija
nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam
A. K. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK
54 straipsnyje ir, kaip to reikalaujama BK 55 straipsnyje, laisvės atėmimo
bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs,
atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino kasatoriaus
padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, kaltės formą ir rūšį,
tikslus, kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų įvykdymo ir padarė
pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės
atėmimą be realaus jos atlikimo, skiriant atitinkamus įpareigojimus.
Įpareigojimai paskirti laikantis taisyklių, nustatytų BK 75 straipsnyje.

Neturtinės žalos atlyginimas

Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl
nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos
atlyginimą. Byloje nustatyta, kad A. K. nukentėjusiajam D. B. žalą
padarė nusikalstamais veiksmais, todėl pagrįstai buvo teismo įpareigotas ją
atlyginti. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas
išsamiai argumentavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad neturtinė žala
nukentėjusiajam pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto
smurto ir suduotų smūgių, nepatogumais dėl sužaloto kūno bei likusiais po
sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, bendravimo su šeimos nariais
galimybių sumažėjimu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai
atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį,
padarytos turtinės žalos dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo
ir protingumo kriterijais. Teismas tinkamai taikė CK 6. 250 straipsnio
nuostatas, užtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams
pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis
ir nutartis neperžengiant skundo ribų pripažintini teisėtais (BPK 384
straipsnio 5 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. K. kasacinį
skundą atmesti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.76264 sekundės -