|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Kasacinės instancijos teismo Kasacinė byla Nr 11. Specialisto išvada ir ekspertizės skyrimas bylos nagrinėjimo teisme metu (BPK 89, 90, 205, 206, 284, 286 straipsniai). Ikiteisminio tyrimo pradžia (BPK 166 straipsnis) Atmestas nuteistojo, prašiusio panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinė tvarka, kasacinis skundas dėl to, kad teismas, be kitų įrodymų, nuosprendį pagrindė ir teismo medicinos specialisto, kuris net buvo apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, išvada ir skirti ekspertizę nebuvo būtina, o įvykio vietos apžiūra, kurią nedelsiant reikėjo atlikti, buvo atlikta esant BPK 166 straipsnyje nurodytai vadai (tarnybiniam pranešimui) dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Baudžiamoji byla Nr. 2K-504/2005 Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 2. 4. 5; 1. 1. 8. 1; 2. 1. 6. 2; 2. 1. 12. 3 LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2005 m. spalio 4 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J-o T-iaus, O-os A-os B-i-ės ir pranešėjo B-o S-o, sekretoriaujant M. Č-ai, dalyvaujant prokurorei L. B-ei, gynėjui advokatui V. B-ui, nuteistajam A. K. , išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – aštuoniems mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, galutinę bausmę nustatant laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 7 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš savo gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms paroms, per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą, per tris mėnesius nukentėjusiojo atsiprašyti. Iš A. K. priteista 570 Lt Valstybinei ligonių kasai, 1625 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam D. B. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, kuria A. K. ir D. B. apeliaciniai skundai buvo atmesti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimus, n u s t a t ė : A. K. nuteistas už tai, kad 2004 m. kovo 26 d. , apie 13 val. , V. G. individualiai įmonei priklausančiose remonto dirbtuvėse, esančiose (duomenys neskelbtini), necenzūriniais žodžiais išplūdęs autošaltkalvį D. B. , į įvairias jo kūno vietas, daugiausia į galvą, rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius, nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą, taip pat pagrobė A. B. priklausančią piniginę su joje buvusiais 1600 Lt ir mokėjimo kortele su neišnaudotais 15 Lt, padarydamas nukentėjusiajam 1625 Lt turtinę žalą. Kasaciniu skundu nuteistasis dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir esminių BPK pažeidimų prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartį, bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Tiek nukentėjusysis D. B. , tiek liudytojai J. U. , P. Š. , V. G. parodė, jog nukentėjusįjį mušė A. K. ir nenustatytas vyras, konkrečiai nenurodydami, į kurias kūno vietas ir kiek smūgių sudavė kiekvienas iš mušusių asmenų. Byloje nustatyta, kad nosies kaulų lūžimas D. B. padarytas vienu trauminiu poveikiu. Kasatoriaus nuomone, už nesunkų sveikatos sutrikdymą galėjo būti nuteistas arba asmuo, sudavęs smūgį, kuriuo D. B. buvo sulaužyta nosis, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, arba abu bendrininkai, įrodžius, kad jie veikė pagal išankstinį susitarimą ir turėjo tiesioginę tyčią nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, tačiau tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Kasatorius pabrėžia, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 16 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose“ 8 punkte pateikiamas toks pat išaiškinimas. A. K. nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad nereikia remtis minėtu Senato nutarimu, nes šis susijęs su nusikaltimais žmogaus gyvybei. Jo nuomone, Senato nutarime pateiktos nuostatos taikytinos ne tik nagrinėjant nusikaltimų žmogaus gyvybei, bet ir nusikaltimų žmogaus sveikatai bylas. Skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi neišsamia medicinos specialisto išvada ir atsisakė patenkinti nuteistojo bei jo gynėjo prašymus paskirti medicinos ekspertizę. Be to, kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas, posėdyje kaip ekspertą apklausdamas specialistą J. I-ų, padarė baudžiamojo proceso pažeidimą (BPK 285 straipsnis). J. I-us ikiteisminio tyrimo metu procese dalyvavo kaip specialistas, todėl negalėjo būti posėdžio metu apklaustas kaip ekspertas. Jo parodymai gauti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 dalį, todėl nevertintini kaip įrodymai. Kasatorius taip pat nurodo, kad pagal BK 2 straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik kaltas asmuo ir tik tada, kai jo veika atitinka nusikaltimo sudėtį. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai jo kaltę dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos veikos grindė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, net nebandydami aiškintis juose esančių prieštaravimų. Nuteistasis įsitikinęs, kad liudytojai negalėjo matyti D. B. sumušimo aplinkybių, nes patalpos, kur ant grindų nukentėjusysis buvo mušamas, apatinė durų dalis buvo nepermatoma, be to, nuo durų jie stovėjo 3–5 metrų atstumu. Jis teigia prašęs pirmosios instancijos teismo atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir eksperimentą, tačiau jo prašymas buvo nemotyvuotai atmestas. Nuteistasis akcentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, jog kiekviena kaltinamojo gynybinė pozicija turi būti kruopščiai be išankstinio nusistatymo ištirta ir įvertinta. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas be pagrindo atmetė visus gynybos prašymus, o apeliacinės instancijos teismas neanalizavo skundo motyvų dėl nepagrįsto prašymų atmetimo ir atsisakymo išreikalauti bylai reikšmės turinčius įrodymus. Taip, kasatoriaus manymu, buvo pažeistos BPK 1, 7, 20 ir 21 straipsnių nuostatos. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad įvykio vietos apžiūra buvo atlikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo, todėl jos rezultatais negalima remtis, nes pažeidžiamas įrodymų leistinumo principas. A. K. teigia, kad be pagrindo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pradžioje nurodė, kad nematė, jog pagrobė jo piniginę, tik vėliau prisiminė, kad ją nuo žemės paėmė asmuo su auksine grandinėle ant rankos. Kasatoriaus nuomone, tokiais nenuosekliais parodymais teismas negalėjo remtis. L-ytojų parodymai patvirtina tik vagystės faktą, o ne kasatoriaus kaltę. Nuteistojo įsitikinimu, D. B. jį apkalba siekdamas materialinės naudos. Kasatorius daro išvadą, kad, nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų dėl kai kurių apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, skundas laikomas neišnagrinėtu. Skunde taip pat teigiama, kad A. K. bausmė paskirta neteisingai. BK 55 straipsnyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Nusikaltimai, už kuriuos kasatorius teisiamas, priskiriami prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl, jo manymu, turėjo būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos ir parinkta švelnesnė bausmė. Be to, bausmė paskirta nesilaikant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, nesigilinant, kad tokia bausmė nepadės pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje. Kasatoriaus teigimu, teismai neįrodė, kad nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė būtent jis, todėl tiek neturtinė, tiek turtinė žala, kuri buvo siejama su nosies kaulų lūžiu, iš jo priteista nepagrįstai. A. K. taip pat nurodo, kad teismas, priteisdamas 10 000 Lt neturtinę žalą, nepateikė motyvų, kodėl nustatė būtent tokį jos dydį. Žalos dydis nebuvo siejamas nei su nukentėjusiojo darbo užmokesčiu, nei su negautomis pajamomis, neatsižvelgta į nusikaltimą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylai reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teiginys, kad nuteistojo turtinė padėtis yra daug geresnė, nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis. Kasacinis skundas atmestinas. Kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra tinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ar esminiai BPK pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, iš naujo įrodymų netiria, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo A. K. kasacinio skundo argumentai, kuriais neigiama kaltė, pateikiant savą bylos aplinkybių vertinimą, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl kolegija dėl jų nepasisako, nagrinėdama tuos skundų aspektus, kuriuose keliami teisės taikymo klausimai. Dėl BK 138 straipsnio 1 dalies ir BK 178 straipsnio 1 dalies taikymo Nuteistojo A. K. kaltumas, padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, įrodytas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Remiantis išsamiais ir nuosekliais nukentėjusiojo D. B. parodymais, sutampančiais su liudytojų J. U. , P. Š. , V. G. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad A. K. su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu (jo baudžiamoji byla Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2004 m. liepos 15 d. nutarimu išskirta į atskirą tyrimą) prieš nukentėjusįjį panaudojo fizinį smurtą: dar prieš įvykį nukentėjusiajam grasinęs susidorojimu nuteistasis 2004 m. kovo 26 d. į D. B. darbovietę atvyko lydimas grupės jaunuolių, kuriems likus prie dirbtuvės durų saugoti, kartu su nenustatytu asmeniu įėję į patalpą, pradėjo nukentėjusįjį mušti, suduodami smūgius rankomis ir kojomis. A. K. ir nenustatyto asmens suderinti veiksmai, jų dinamika aiškiai liudija, kad kasatorius ir jo bendrininkas buvo iš anksto susitarę sumušti nukentėjusįjį, todėl atsižvelgus į kilusias panaudoto smurto pasekmes veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Faktiniais duomenimis taip pat nustatyta, kad sumanymas pavogti nukentėjusiojo turtą A. K. kilo staiga, po panaudoto fizinio smurto. Tokia veika atitiko BK 178 straipsnio 1 dalies sudėtį. Darytina išvada, kad pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Dėl specialisto išvados Pagal BPK 89, 205, 206 straipsnius objektų, tarp jų ir žmogaus kūno, tyrimą gali atlikti specialistai, turintys reikiamų specialių žinių bei įgūdžių. Specialisto išvada, kaip ir ekspertizės aktas, BPK 20 straipsnio prasme gali būti priskirta prie įrodymų, nustatinėjant kaltę asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo imtasi visų reikalingų procesinių priemonių, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes. Būtinumo skirti ekspertizę nebuvo, nes byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidusių nustatyti esmines bylos aplinkybes. Teismas, be kitų bylos įrodymų, savo nuosprendį grindė teismo medicinos specialisto išvada Nr. 6-1447/04/02. Šis procesinis dokumentas atitiko BPK 90 straipsnio reikalavimus. Specialisto išvadą pateikė J. I-us, turintis specialių medicininių žinių ir įrašytas į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą. A. K. prašymas skirti teismo medicinos ekspertizę teismo posėdyje buvo apsvarstytas ir atmestas nutartimi, motyvuotai paaiškinant, kodėl teismas nemato būtinybės atlikti šio procesinio veiksmo. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas posėdyje apklausė J. I-ų apie jo pateiktą išvadą dėl nukentėjusiojo sužalojimo. BPK 284 straipsnio 2 dalyje leidžiama į teismo posėdį šaukti specialistą, kai jo parodymai būtini išvadai paaiškinti ar papildyti. Nei A. K. , nei jo gynėjas neprieštaravo, kad J. I-us būtų apklaustas, nušalinimas jam nebuvo pareikštas, nagrinėjimo teisme dalyviams buvo suteikta galimybė užduoti klausimus. Aplinkybė, kad specialisto išvadą pateikęs J. I-us buvo įvardytas kaip ekspertas, esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nelaikytina, nes tuo kasatoriaus teisės nebuvo pažeistos. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo Byloje esančių faktinių duomenų pakanka A. K. kaltei įrodyti. Šie duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Įrodymai įvertinti, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Nukentėjusiojo D. B. bei įvykį stebėjusių liudytojų J. U. , P. Š. , V. G. parodymai nuoseklūs, išsamūs, iš esmės sutampantys tiek tarpusavyje, tiek su kita bylos įrodomąja medžiaga. Teismas neturėjo priežasties nesiremti nukentėjusiojo, tvirtinusio, kad nusikaltimo metu buvo pagrobta jo piniginė, parodymais. Faktą, kad po įvykio D. B. nebeturėjo savo piniginės, patvirtino liudytojai J. U. , P. Š. ir V. G. Bylos tyrimo metu nukentėjusysis patikslino vagystės detales, prisimindamas, kad piniginę paėmė asmuo, ant kurio rankos buvo auksinė grandinėlė, panaši į tą, kurią buvo matęs dėvint kasatorių. Negalima sutikti su kasacinio skundo teiginiu, kad nukentėjusiojo D. B. parodymai prieštaringi. Šie parodymai nuoseklūs ir detalūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai. To negalima pasakyti apie kasatoriaus bei liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu duotus parodymus, kurių dauguma nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems įrodymams. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas išlikti nešališkas, savo išvadas grindė ir kai kuriais nuteistojo ir minėto liudytojo parodymais, sutampančiais su kita bylos medžiaga. Nuosprendis grindžiamas faktiniais duomenimis, pakankamai išsamus, logiškas, jame motyvuotai įvertinti nuteistąjį teisinantys liudytojo A. S. parodymai. Dėl BPK 270 straipsnio pažeidimo Kasatorius nurodo, kad neturėjo galimybės įgyvendinti savo teisės į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, nes teismas nemotyvuotai atmetė gynybos prašymus atlikti papildomą įvykio vietos apžiūrą ir tyrimo eksperimentą. Šie argumentai prieštarauja byloje esančių procesinių dokumentų turiniui. Pagal BPK 270 straipsnį teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir išsiaiškinti, ar pateikti prašymai turi reikšmės išsamiam bylos aplinkybių ištyrimui, ir priimti dėl jų motyvuotą nutartį. Kolegija pažymi, kad, spręsdamas prašymų pagrįstumą, teismas esminių BPK pažeidimų nepadarė – prašymai atmesti motyvuota nutartimi (T. 2, b. l. 105). Nutartyje konstatuota, kad papildoma įvykio vietos apžiūra prašomos išaiškinti aplinkybės išsamiai nustatytos surinkta bylos medžiaga, o eksperimentu prašoma nustatyti faktus, neturinčius ryšio su byloje pareikštu kaltinimu. Apeliacinėje nutartyje, vadovaujantis nurodytu BPK straipsniu, taip pat paaiškinta, kodėl nutartimi atmetus prašymus nėra pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas. Darytina išvada, kad A. K-iaus teisė į gynybą tuo aspektu, koks keliamas kasaciniame skunde, byloje nebuvo pažeista. Dėl BPK 166 straipsnio pažeidimo Pagal BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktą ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas teisėsaugos pareigūnams aptikus nusikalstamos veikos požymius. Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos požymius nustatė ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tai pažymėta Santakos policijos komisariato tyrėjo 2004 m. kovo 26 d. tarnybiniame pranešime (T. 1, b. l. 1). Tą pačią dieną dėl baudžiamojo persekiojimo ikiteisminio tyrimo įstaigoje gautas ir nukentėjusiojo D. B. pareiškimas (T. 1, b. l. 3). Nusikalstama veika, kurios padarymu buvo įtartas A. K. , yra viešo kaltinimo (pažeistas viešasis interesas), todėl siekiant pradėti ikiteisminį tyrimą nebuvo privaloma gauti nukentėjusiojo skundą ar prokuroro reikalavimą (BPK 167 straipsnis). BPK 171 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga, gavusi pranešimą apie padarytą nusikalstamą veiką, privalo nedelsdama pradėti ikiteisminį tyrimą. Neatidėliotinais laikomi tie procesiniai veiksmai, kuriuos, siekiant išsiaiškinti nusikalstamą veiką, būtina atlikti tuojau pat, nes pavėluotas atlikimas gali pakenkti ikiteisminiam tyrimui. Tarp procesinių veiksmų, kuriuos nedelsiant gali atlikti ikiteisminio tyrimo įstaiga, negavusi prokuroro nurodymo, priskiriama objektų apžiūra (BPK 207 straipsnis). Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūno kartu su specialistu 2004 m. kovo 26 d. įvykio vietos apžiūra atlikta, esant BPK 166 straipsnyje numatytai vadai dėl ikiteisminio tyrimo pradžios. Apžiūros protokolas surašytas laikantis BPK 207 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos (T. 1, b. l. 4–8). Dėl BPK 305, 332 straipsnių taikymo Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendis atitinka reikalavimus, kurie keliami apkaltinamajam nuosprendžiui (BPK 304–307 straipsniai). Nuosprendžio sudėtinėse dalyse yra visi reikalingi rekvizitai. Aprašomoje dalyje išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, pateikti motyvai, kuriais remiantis teismas vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė, išvados, bausmės skyrimo motyvai. Kolegija nesutinka su kasatoriumi, kad teismo išvados buvo grindžiamos prielaidomis ir abejonėmis. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas įrodymais, patvirtinančiais A. K. kaltę. Pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms patikrinęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad išsamiai ir nešališkai ištirtos nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybės, teisingai kvalifikuotos veikos. A. K. apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas, laikantis Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka (BPK 320, 324 straipsniai). Skunde minimos aplinkybės apeliacinio teismo išanalizuotos, dėl esminių apeliacinio skundo motyvų pasisakyta, priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Bausmės skyrimas Kasatorius nuosprendį laiko ydingu taip pat ir dėl to, kad bausmė paskirta netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pagal BPK 369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas netinkamai pritaikytas tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos arba nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti veiką. Tokių pažeidimų nagrinėjamoje byloje kolegija nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam A. K. , vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir, kaip to reikalaujama BK 55 straipsnyje, laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes. Teismas tinkamai įvertino kasatoriaus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pasekmes, kaltės formą ir rūšį, tikslus, kaltininko asmenybę, jo elgesį po nusikaltimų įvykdymo ir padarė pakankamai motyvuotą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus laisvės atėmimą be realaus jos atlikimo, skiriant atitinkamus įpareigojimus. Įpareigojimai paskirti laikantis taisyklių, nustatytų BK 75 straipsnyje. Neturtinės žalos atlyginimas Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad A. K. nukentėjusiajam D. B. žalą padarė nusikalstamais veiksmais, todėl pagrįstai buvo teismo įpareigotas ją atlyginti. Savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio apylinkės teismas išsamiai argumentavo, nuosprendyje konstatuodamas, kad neturtinė žala nukentėjusiajam pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl patirto smurto ir suduotų smūgių, nepatogumais dėl sužaloto kūno bei likusiais po sužalojimo nemaloniais fiziniais pokyčiais, bendravimo su šeimos nariais galimybių sumažėjimu. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, racionaliai vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismas tinkamai taikė CK 6. 250 straipsnio nuostatas, užtikrino pusiausvyrą tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų procesiniams sprendimams pakeisti ar panaikinti, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o nuosprendis ir nutartis neperžengiant skundo ribų pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Nuteistojo A. K. kasacinį skundą atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |