TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
9. Literatūros,
meno, mokslo ar kitokio kūrinio neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas,
platinimas, gabenimas ar laikymas komercijos tikslais (BK 192 straipsnio 1
dalis)

Panaikinta
teismo nuosprendžio dalis, kuria asmuo nuteistas pagal BK 192 straipsnį už
neteisėtų fonogramų laikymą ir platinimą komercijos tikslais, ir ta bylos dalis
nutraukta dėl to, kad teismas nepagrįstai teisėtas kopijas pripažino
neteisėtomis, o BK 192 straipsnyje nenustatyta baudžiamoji atsakomybė už
teisėtų kopijų neteisėtą laikymą ar platinimą.

Baudžiamoji
byla Nr. 2K-506/2005
     Procesinio sprendimo kategorija
1. 2. 15


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. rugsėjo 6 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės L-os
Ž-ės, V-o M-o ir pranešėjo V-o P-o,
sekretoriaujant R. B-ei,
dalyvaujant prokurorei
D. S-aitei–L-ei,
gynėjui advokatui J. L-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal
nuteistojo R. P. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo
2005 m. sausio 31 d. nuosprendžio.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio
31 d. nuosprendžiu R. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas
veikas, numatytas BK 192 straipsnio 1 dalyje ir BK 192 straipsnio 1 dalyje, ir
nubaustas atitinkamai 20 MGL (2500 Lt) ir 25 MGL (3125 Lt)
dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos ir paskirta
galutinė 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda. Daiktinius įrodymus 3842
vienetų laikmenų su fonogramomis, audiovizualiniais kūriniais ir
kompiuteriniais žaidimais, paimtus pagal 2002 m. gruodžio 4 d. daiktų paėmimo
protokolą, ir 532 vienetų kompaktinių plokštelių (CD), 2 vienetus MP3 CD, 34
vienetus PC programų CD, 122 vienetus MPEG4 CD, 169 vienetus video CD, 83
vienetus DVD, paimtus pagal 2003 m. gegužės 26 d. daiktų paėmimo protokolą,
sunaikinti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus,

n u s t a t ė :

R. P. nuteistas už tai, kad 2002 m. gruodžio
4 d. , būdamas savo individualiosios įmonės savininkas, veiklos vietos
patalpose–sandėliuose Nr. 2, 7, esančiuose Kaune, neteisėtai, pažeisdamas
1999 m. gegužės 18 d. Lietuvos Respublikos autorių teisių ir
gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (įstatymo redakcija, galiojusi
iki 2003 m. kovo 21 d. ) 15 straipsnio 2 dalies reikalavimą, nustatantį,
kad „bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo
teisių ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu“, 64
straipsnio 1, 2 punktų reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad „Autorių teisių ir
gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai: 1) kūrinio ar gretutinių
teisių objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą atlikimą,
transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą), importavimas ir
platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licencijos (nesudarius
sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas); 2) kūrinių ir gretutinių teisių
objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar
laikymas komerciniais tikslais;“ neturėdamas kūrinio autoriaus, jo teisių
perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo, turėdamas vieningą tikslą
platinti ir laikyti komerciniais tikslais neteisėtas fonogramų, audiovizualinių
kūrinių, kompiuterinių žaidimų kopijas, teisėtas fonogramų kopijas, neteisėtai
platino ir laikė komerciniais tikslais neteisėtas fonogramų, audiovizualinių
kūrinių, kompiuterinių žaidimų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė
165 471,19 Lt, ir teisėtas fonogramų kopijas, kurių bendra vertė
326 Lt.
2002 m. gruodžio 4 d. , apie 16 val. , savo
individualiosios įmonės veiklos vietos prekybos patalpoje–sandėlyje Nr. 7,
esančiame Kaune, komerciniais tikslais, siekdamas gauti pajamų, per pardavėją
R. J. Š. už 15 Lt pardavė neteisėtą kompaktinį diską su įrašu „R-ens
Hitai–2002“ MPEG formato, kurio teisėtos kopijos mažmeninė kaina 9 Lt.
Be to, būdamas UAB direktorius, 2003 m. gegužės
26 d. Kaune, įmonės prekybos veiklos vietoje, pažeisdamas 1999 m.
gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
Nr. VIII-1185 (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2003 m. kovo 21 d. )
15 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimus, turėdamas
vieningą tikslą platinti ir laikyti komerciniais tikslais neteisėtas
audiovizualinių kūrinių, fonogramų, kompiuterinių žaidimų kopijas, platino ir
laikė komerciniais tikslais neteisėtas audiovizualinių kūrinių, fonogramų,
kompiuterinių žaidimų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė (mažmeninė
kaina) 42 191,49 Lt.
2003 m. gegužės 26 d. , apie 15. 10 val. , savo UAB
prekybos veiklos patalpoje, esančioje Kaune, komerciniais tikslais, siekdamas
gauti pajamų, per pardavėją D. V. išnuomojo už 5 Lt neteisėtą
audiovizualinio kūrinio kopiją „Neuderžimije“, įrašytą DVD diske, kurios
teisėtos kopijos mažmeninė kaina 62 Lt.
R. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno
miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 31 d. nuosprendį kaip
nepagrįstą, bylą nutraukti arba grąžinti nagrinėti iš naujo.
Kasatorius teigia, kad, pirma, teikiant įtarimą
R. P. ir nagrinėjant jo baudžiamąją bylą teisme, nustatyta, kad laikmenose
įrašyti objektai – kūriniai, jų autoriai nenustatyti ir nežinomi. Nenustačius
kūrinio, jo priklausomybės konkrečiam autoriui, iš viso negalima spręsti apie
atsakomybę BK 192 straipsnio pagrindu.
Antra, fonogramos, audiovizualiniai kūriniai,
kompiuteriniai žaidimai yra gretutinių teisių objektai. BK 192 straipsnyje nenumatyta
baudžiamoji atsakomybė už gretutinių teisių subjektų teisių pažeidimus. Teismas
nepagrįstai išplėtė BK 192 straipsnio dispozicijos aiškinimą, o tai
prieštarauja baudžiamosios teisės doktrinai, BK imperatyvioms nuostatoms,
teismų praktikai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį
įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo
įstatymo numatytą nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Baudžiamoji
atsakomybė už gretutinių teisių subjektų teisių pažeidimus numatyta BK 193
straipsnyje nustatytais atvejais. Kasatoriaus manymu, teismas neteisingai
aiškino BK 192 straipsnyje numatytą normą, ir neteisingas aiškinimas lėmė
nepagrįsto bei neteisėto nuosprendžio priėmimą.
R. P. teigia, kad
kaltinimas jam iš esmės paremtas nenuosekliomis, prieštaringomis specialistų
išvadomis. Jiems buvo pateikti klausimai, kurių teismas netyrė ir nevertino.
Buvo konfiskuotos 78
kompaktinės plokštelės, kurios pagamintos ir įgytos teisėtai. Teismas ir jas
pripažino neteisėtomis kopijomis, nes, kaip parašyta nuosprendyje, „platinamos
be teisių turėtojo subjekto leidimo autorių ir gretutinių teisių prasme šios
laikmenos, nors ir atgamintos teisėtai, taip pat yra neteisėta kopija“.
Kasatorius teigia, kad išleistų į komercinę apyvartą kūrinių kopijoms licencija
nereikalinga, to nenumato įstatymas.
R. P. teigia, kad daiktai
buvo paimti iš jo bendrovės šiurkščiai pažeidžiant BPK normas. Daiktai paimti
jų neaprašius, kaip to reikalaujama BPK 147, 149 straipsniuose. Kompaktinės
plokštelės ir jose įrašyti kūriniai turi individualius žymėjimus, kūrinių
pavadinimus. Tai nėra rūšiniai daiktai, tačiau jos teismo nuosprendyje
neišvardytos, tai atima galimybę įrodinėti jų teisėtą įsigijimą. Be to, toks
daiktinių įrodymų fiksavimas nurodant tik skaičius, juos konfiskuojant, sudaro
galimybes piktnaudžiauti – jas pakeisti ir pan.
Nuteistojo R. P. kasacinis
skundas iš dalies tenkintinas.

Dėl BK 192 straipsnyje
numatytos nusikaltimo sudėties

BK 192 straipsnyje (Literatūros, mokslo, meno ar kitokio
kūrinio neteisėtas atgaminimas, neteisėtų kopijų platinimas, gabenimas ar
laikymas) numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo,
meno ar kitokį kūrinį ar jo dalį arba importavo, eksportavo, platino, gabeno ar
laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas, jeigu kopijų bendra vertė
pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršijo 100 MGL dydžio sumą. Taigi
BK 192 straipsnyje numatyta atsakomybė už dviejų rūšių veikas: 1) neteisėtą
autorių teisių ir gretutinių teisių objekto atgaminimą; 2) neteisėtų autorių
teisių ir gretutinių teisių objektų kopijų importavimą, eksportavimą,
platinimą, gabenimą ar laikymą komercijos tikslais.
R. P. pagal BK 192 straipsnį nuteistas už du
nusikaltimus: 1) už tai, kad 2002 m. gruodžio 4 d. , pažeisdamas
1999 m. gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
Nr. VIII-1185 (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003 m. kovo
21 d. ) 15 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1, 2 punktų reikalavimus,
platino ir laikė komerciniais tikslais neteisėtas fonogramų, audiovizualinių
kūrinių, kompiuterinių žaidimų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra vertė
165 471,19 Lt, ir teisėtas fonogramų kopijas, kurių bendra vertė
326 Lt; 2) taip pat už tai, kad 2003 m. gegužės 26 d. ,
pažeisdamas 1999 m. gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių
įstatymo Nr. VIII-1185 (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2003 m.
kovo 21 d. ) 15 straipsnio 2 dalies, 73 straipsnio 1, 2 punktų
reikalavimus, platino ir laikė komerciniais tikslais neteisėtas audiovizualinių
kūrinių, fonogramų, kompiuterinių žaidimų kopijas, kurių teisėtų kopijų bendra
vertė (mažmeninė kaina) 42 191,49 Lt. Taigi dėl abiejų nusikaltimų
jis nuteistas už antros rūšies veiką, numatytą BK 192 straipsnyje, – už
neteisėtų gretutinių teisių objektų kopijų platinimą ir laikymą komercijos
tikslais.
BK 192 straipsnyje suformuluotą dispoziciją reiktų
priskirti prie blanketinių. B-etine ją daro įstatymo tekste pavartotas žodis
„neteisėtas“. Tam, kad būtų išaiškinta žodžio „neteisėtas“ reikšmė, atskirta
teisėta veika nuo neteisėtos, neišvengiamai reikia pasitelkti kitą įstatymą,
kuriame apibrėžiamos teisėtos ir neteisėtos veikos su autorių teisių ir
gretutinių teisių objektais. Šis įstatymas yra 1999 m. gegužės 18 d.
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas
Nr. VIII-1185. Pirmojo nusikaltimo padarymo metu galiojo 1999 m.
gegužės 18 d. Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo
Nr. VIII-1185 2000 m. rugpjūčio 4 d. redakcija, o darant antrąjį
nusikaltimą – 2003 m. kovo 21 d. to paties įstatymo redakcija.
Pagal 1999 m. gegužės 18 d. Autorių teisių
ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 (2000 m. rugpjūčio
4 d. įstatymo redakcija) 2 straipsnio 20 punktą neteisėta kūrinio ar
gretutinių teisių
objekto kopija – tai kūrinio ar gretutinių teisių
objekto kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be autoriaus ar
gretutinių teisių
subjekto, jų teisių
perėmėjo ar jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba
pažeidžiant joje numatytas sąlygas, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus,
kai kūrinys ar gretutinių teisių
objektas gali būti atgaminamas be leidimo), taip pat kūrinio ar gretutinių teisių
objekto kopija, kurioje be autoriaus ar gretutinių teisių
subjektų leidimo panaikinta arba pakeista informacija apie autoriaus teisių
ar gretutinių teisių
valdymą. To paties įstatymo 2003 m. kovo 21 d. redakcijos 21 punkte – neteisėta
kopija – tai kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto
kopija, pagaminta arba importuota į Lietuvos Respubliką be teisių subjektų ar
jų tinkamai įgalioto asmens leidimo (nesudarius sutarties arba pažeidžiant joje
nustatytas sąlygas, išskyrus šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai kūrinys,
gretutinių teisių ar sui generis teisių objektas gali būti atgaminamas
be leidimo), taip pat kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių
objekto kopija, kurioje be teisių subjektų leidimo panaikinta arba pakeista
informacija apie teisių valdymą.
Kolegijos manymu, byloje
pakanka įrodymų išvadai dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veiksmų
padarymo, t. y. neteisėtų fonogramų, audiovizualinių kūrinių,
kompiuterinių žaidimų kopijų, kurių teisėtų kopijų bendra vertė atitinkamai
165 471,19 Lt ir 42 191,49 Lt, platinimo ir laikymo
komerciniais tikslais. Darydamas išvadą, kad kopijos yra neteisėtos, teismas
rėmėsi ekspertizės aktu ir specialisto išvada. Teismo sprendimas šioje dalyje
kolegijai nekelia abejonių.
Kasatorius ginčija ir nuteisimą dėl teisėtai pagamintų
kompaktinių plokštelių laikymo komerciniais tikslais, jų pripažinimo
daiktiniais įrodymais ir sunaikinimo. Kasatoriaus manymu, teismas nepagrįstai
jas pripažino neteisėtomis kopijomis. 2003 m. birželio 9 d.
ekspertizės akte daroma išvada, kad dalis kopijų, kurias laikė kasatorius
(326 Lt vertės kopijos nurodytos lentelėje Nr. 4 prie ekspertizės akto
(T. 1, b. l. 128) buvo teisėtai pagamintos, tačiau neteisėtai
platinamos. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, ir šias kopijas pripažino
neteisėtomis ir nuteisė kasatorių pagal BK 192 straipsnį už jų laikymą ir
platinimą. Teismas kopijas pripažino neteisėtomis tuo pagrindu, kad jos
platinamos be teisių turėtojo subjekto leidimo. Šios kopijos, kaip daiktiniai
įrodymai, teismo sprendimu numatytos sunaikinti.
Pažymėtina, kad BK 192 straipsnyje nustatyta
baudžiamoji atsakomybė tik už neteisėtų kopijų laikymą ar platinimą. BK 192
straipsnyje nenumatyta atsakomybė už teisėtų kopijų neteisėtą laikymą ar
platinimą. Tuo tarpu kasatorius šioje dalyje nuteistas būtent už teisėtų kopijų
neteisėtą laikymą ir platinimą. Apylinkės teismo išvada dėl šių kopijų
neteisėtumo neatitinka 1999 m. gegužės 18 d. Autorių teisių ir
gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 2 straipsnio 20 punkte
suformuluotos neteisėtos kūrinio ar gretutinių teisių
objekto kopijos sampratos. Apibrėždamas neteisėtą kopiją įstatymas nurodo tik į
jos pagaminimo arba importavimo sąlygų pažeidimą, bet nenurodo į jos laikymo ar
platinimo sąlygų pažeidimą. Taigi kasatoriaus padaryta veika šioje dalyje
neatitinka neteisėtos kopijos sampratos. Teisėta kopija negali tapti neteisėta
vien dėl to, kad neteisėtai platinama. Tokia veika galimai pažeidžia Įstatymo
15 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet BK 192 straipsnio dispozicijos prasme
neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Teismo išvada, kad teisėtų kopijų
platinimas be subjekto leidimo taip pat laikoma neteisėta kopija, neatitinka
žodžio „neteisėta kopija“ aiškinimo Baudžiamojo kodekso 192 straipsnyje.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64
straipsnis autorių teisių
ir gretutinių teisių
pažeidimu laiko veiksmus, tarp kurių yra: kūrinio ar gretutinių teisių
objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą atlikimą,
transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą), importavimas ir
platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių
subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas). Pagal
Įstatymo 2 straipsnio 19 punktą licencija – autoriaus, jo turtinių teisių
perėmėjo ar gretutinių teisių subjekto (licenciaro) leidimas, suteikiantis
kūrinio ar gretutinių teisių objekto naudotojui (licenciatui) teisę naudoti
kūrinio ar gretutinių teisių objekto originalą arba jo kopijas (licencijos
dalyką) nurodytoje teritorijoje tokiu būdu ir tokiomis sąlygomis, kaip numatyta
autorinėje licencinėje sutartyje. Analogiškai šios sąvokos suformuluotos ir
naujoje Įstatymo redakcijoje. Aukščiau minėtais veiksmais kasatorius galimai
pažeidė Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 64 straipsnio 1 punktą,
tačiau nepažeidė BK 192 straipsnio reikalavimų. Pažymėtina, kad kasatorius buvo
įsteigęs įmonę, kuri turėjo teisę prekiauti licencijuojamomis prekėmis.
Be to, kasatorius ginčija nusikaltimo sudėties buvimą tuo
pagrindu, kad BK 192 straipsnyje, jo manymu, numatyta baudžiamoji atsakomybė
tik už autorių teisių pažeidimus ir nenumatyta atsakomybė už gretutinių teisių
subjektų teisių pažeidimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje jau buvo
bylų, kuriose kasatoriai ginčijo nuosprendžius būtent šiuo pagrindu. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 19 d. nutartyje
2K-179/2005, plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 20 d. nutartyje
2K-218/2004 išaiškinta, kad BK 192 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis
saugo tiek autorines, tiek gretutines teises. 1999 m. gegužės 18 d.
Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymas reglamentuoja dviejų rūšių
teisių naudojimą: autorinių teisių ir gretutinių teisių. T-ėl nėra pagrindo
teigti, kad tik dalis minėto įstatymo susijusi su BK 192 straipsniu. Prie tokių
išvadų priveda sisteminis BK 192 straipsnyje numatytos normos aiškinimas.

Dėl įrodymų vertinimo

Didelė kasacinio skundo dalis
yra susijusi su pirmosios instancijos teismo padarytu įrodymų vertinimu byloje.
Kasacinės instancijos teismas nenagrinėja įrodymų vertinimo klausimų. Į teismo
posėdį nekviečiami ir neapklausiami ekspertai, liudytojai, todėl kolegija
neturi galimybių kitaip įvertinti įrodymų, negu juos įvertino šioje byloje
pirmosios instancijos teismas. T-ėl šios kasacinio skundo dalies motyvai
neaptariami.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi
BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo
2005 m. sausio 31 d. nuosprendį.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. P.
nuteistas pagal BK 192 straipsnį už 2002 m. gruodžio 4 d. padarytą
teisėtų fonogramų kopijų, kurių bendra vertė 326 Lt, neteisėtą platinimą
ir laikymą komerciniais tikslais, ir šią bylos dalį nutraukti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl daiktinių
įrodymų, nurodytų lentelėje Nr. 4 prie 2003 m. birželio 9 d.
ekspertizės akto (T. 1, b. l. 77), – teisėtai pagamintų CD bendros
326 litų vertės sunaikinimo ir juos gražinti nuteistajam.
Kitą Kauno miesto apylinkės teismo
2005 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį palikti galioti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt