TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
P-šėjas
Baudž. byla Nr.
12. Nusikalstamais
veiksmais asmeniui padarytos neturtinės žalos atlyginimas
(BPK 109, 113
straipsniai, CK 6. 250, 6. 279 straipsniai)

Atmestas nuteistojo
gynėjo, prašiusio pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl
neturtinės žalos atlyginimo, kasacinis skundas dėl to, kad tyčiniais
nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydis nustatytas teisingai,
atsižvelgiant į CK 6. 250, 6. 282 ir 6. 283 straipsniuose nurodytas aplinkybes, o
tai žalai atlyginti pinigų suma pagrįstai, remiantis CK 6. 279 straipsnio 1
dalimi, iš nuteistųjų, bendrai padariusių žalą, priteista solidariai.

                                                                                    Baudžiamoji
byla Nr. 2K-576/2005
                                                                                                Procesinio
sprendimo kategorijos:
1. 1. 11. 9;
2. 1. 12. 2. 2

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU

2005 m. spalio 4 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J-o
T-iaus, B-o S-o ir pranešėjos O-os A-os B-i-ės,
sekretoriaujant
M. Č-ai,
dalyvaujant
prokurorei J. U-elienei,
gynėjui
advokatui A. P-iui,
nuteistojo
L. S. atstovei pagal įstatymą R. S. ,
teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. gynėjo advokato
A. P-iaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo
pakeistas Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 30 d. nuosprendis:
L. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jo artimieji
iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą. Iš L. S. bei V. K.
solidariai V. R. priteista 100 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti. L. S. ir V. K. neturint pajamų šis neturtinės žalos
atlyginimas subsidiariai priteistas iš jų įstatyminių atstovių R. S. ir
L. K. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 30 d.
nuosprendžiu L. S. nuteistas pagal Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės
atėmimu šešeriems metams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį
laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis,
paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas šešeriems metams.
Priteista iš L. S. ir V. K. solidariai 1129 Lt Valstybinei
ligonių kasai už R. R. gydymą stacionaro sąlygomis, 50 000 Lt
neturtinės žalos V. R. , 500 Lt proceso išlaidų R. R. L. S.
ir V. K. neturint pajamų šiuos ieškinius subsidiariai priteista išieškoti
iš jų ir jų įstatyminių atstovių R. S. ir L. K. V. R. dėl
materialinės žalos atlyginimo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o
klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Apygardos teismo nuosprendžiu
taip pat nuteistas V. K. , tačiau dėl jo nuteisimo kasacine tvarka
nesiskundžiama.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo L. S. gynėjo ir atstovės pagal
įstatymą R. S. , prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokurorės,
prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

L. S.
nuteistas už tai, kad kartu su V. K. , būdami nepilnamečiai, veikdami
bendrai, 2004 m. kovo 16 d. , apie 20. 00 val. , N mieste, būdami
prie laiptų, vedančių iš N gatvės link N gatvės N namo (duomenys
neskelbtini), panaudodami fizinį smurtą, dėl savanaudiškų paskatų, tyčia
smūgiavo pro šalį einančiai nukentėjusiajai R. R. , gim. (duomenys
neskelbtini), medinėmis lazdomis sudavė ne mažiau kaip 11 smūgių į įvairias
kūno vietas, padarė jai poodines kraujosruvas dešiniojo peties srityje,
dešiniajame žaste, kairiojoje alkūnėje, kairiajame dilbyje, kairiojoje
plaštakoje, dešiniajame kelyje, dešiniosios plaštakos ketvirtojo delnakaulio
lūžimą, galvos sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis galvoje, poodinėmis
kraujosruvomis veide, pakauškaulio lūžimu, vidutinio sunkumo galvos smegenų
sukrėtimu, kaukolės pamatų lūžimu, epidurine hematoma, galvos smegenų
suspaudimu, taip sunkiai sutrikdė jos sveikatą ir pasikėsino pagrobti odinę
piniginę, 80 Lt, mobiliojo ryšio telefonus „Panasonic“ ir „Nokia 6210“, tačiau
nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes
išsigando ir pabėgo.
Kasaciniu
skundu nuteistojo L. S. gynėjas prašo Apeliacinio teismo nuosprendžio dalį
dėl L. S. pakeisti: sumažinti bausmę arba esant pagrindui skirti jam
švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatymo, sumažinti neturtinės žalos dydį,
nustatyti, kad L. S. ir V. K. neturtinę žalą turi atlyginti
nukentėjusiajai lygiomis dalimis, netaikant solidarumo principo. Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą. N-s apeliacinės instancijos teismas pripažino L. S. atsakomybę
lengvinančia aplinkybe dalinį žalos nukentėjusiajai atlyginimą, tačiau
skirdamas bausmę nesivadovavo BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis ir į
šią aplinkybę neatsižvelgė.
Taip pat
teismai neteisingai įvardijo L. S. , kaip veikos iniciatorių, nes byloje
yra duomenų, kad nusikaltimo dieną būtent V. K. kreipėsi į L. S.
siūlydamas padaryti nusikalstamą veiką. Be to, apeliacinės instancijos teismas,
spręsdamas klausimą dėl bausmės, nepakankamai atsižvelgė į jauną L. S.
amžių ir į tai, kad jis ne tik prisipažino kaltu, bet ir bendradarbiavo su
tyrimą atlikusiais pareigūnais atskleidžiant nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kasatorius dar
nurodo, kad Apeliacinis teismas, padidinęs priteistiną neturtinės žalos dydį
nuo 50 000 Lt iki 100 000 Lt, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje
Nr. 3K-3-371/2003, kurioje iš UAB „Vilniaus troleibusai“ buvo priteista
nukentėjusiajai, patyrusiai sunkų kūno sužalojimą, 114 000 Lt
neturtinės žalos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje žalą atlyginti
turinčių asmenų turtinė padėtis yra prastesnė nei pelno siekiančios
organizacijos. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad minėtu atveju žala padaryta
neatsargiais veiksmais, o šioje byloje – iš anksto suplanuotais tyčiniais
veiksmais. Kasatorius daro išvadą, kad atsižvelgiant į priteistų abiejose
bylose sumų panašumą apeliacinės instancijos teismas skirtumą tarp UAB
„Vilniaus troleibusai“ ir L. S. bei V. K. turtinės padėties
„kompensavo“ tuo, kad šioje byloje žala buvo padaryta tyčiniais veiksmais. Be
to, Apeliacinis teismas visiškai neatsižvelgė į kaltinamųjų ir jų motinų
galėjimą atlyginti tokią sumą, netinkamai vadovavosi teisingumo ir protingumo
kriterijais. Nebuvo atsižvelgta į tai, kad kaltinamiesiems ir jų motinoms
gresia 60 000 Lt ieškinys materialinei žalai atlyginti. Kadangi
V. K. įstatyminė atstovė gyvena bei dirba užsienyje ir faktiškai neturi
lėšų atlyginti žalą, visa žalos atlyginimo našta tenka L. S. motinai. Dėl
to priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas ir spręstinas klausimas dėl
neturtinės žalos atlyginimo lygiomis dalimis, netaikant solidarumo principo.
Kasacinis
skundas atmestinas.

Dėl
Baudžiamojo kodekso nuostatų, nustatančių bausmės skyrimą nepilnamečiui,
taikymo
Kasatorius, neginčydamas
nuteistojo L. S. kaltės bei jo padarytos nusikalstamos veikos
kvalifikavimo, skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai
pritaikė Baudžiamojo kodekso normas, nustatančias bausmės skyrimą, ir prašo
sušvelninti L. S. bausmę arba paskirti švelnesnę bausmės rūšį, nei
numatyta įstatymo. Tačiau tenkinti šį kasatoriaus prašymą nėra įstatyminio
pagrindo.
Nepilnamečių
baudžiamosios atsakomybės ypatumai reglamentuoti BK XI skyriaus nuostatomis.
Šio skyriaus 91 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nepilnamečiui skiria
bausmę, vadovaudamasis bendrais bausmių skyrimo pagrindais ir šiame skyriuje
numatytais ypatumais, o 3 dalyje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo
bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos
šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Be to,
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo
Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo
pradmenis“ 2 punkte teismams išaiškinta, jog vadovaudamasis teisine sąmone
teismas turi tinkamai pritaikyti įstatymą konkrečiam atvejui, siekti, kad
paskirtoji bausmė būtų teisinga ir kad būtų pasiekti bausmės tikslai. Šio
nutarimo 5 punkte pabrėžta, kad kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi
teisingos bausmės parinkimo sąlyga; įvertindamas kaltininko asmenybės
pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį
į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba
nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos
jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo.
Teismas,
skirdamas bausmę L. S. , laikėsi minėtų Baudžiamojo kodekso nuostatų.
Nustatydamas bausmės rūšį bei jos dydį, teismas vertino L. S. padarytų
nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį: jis padarė dvi tyčines, iš
anksto suplanuotas, labai sunkią ir apysunkę nusikalstamas veikas, kėsindamasis
į asmens sveikatą bei turtą, tam iš anksto pasiruošė ir panaudojo įrankį,
pritaikytą žaloti žmogaus kūną, nepilnametei nukentėjusiajai R. R. buvo
sukeltos didelės fizinės kančios, padaryta didelė turtinė ir neturtinė žala.
Taip pat tinkamai įvertinta ir kaltininko asmenybė: nors L. S.
nusikaltimus padarė būdamas nepilnametis ir pirmą kartą, tačiau jo elgesys
mokykloje vertinamas neigiamai, nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, o
tam pasiruošus iš anksto. Priešingai, nei teigia kasatorius, šių nusikalstamų
veikų iniciatorius kaip tik ir buvo L. S. , o ne kitas bendrininkas
V. K. ; pats L. S. yra prisipažinęs, kad dar iki šių veikų padarymo
jis kelias dienas vienas bandė apiplėšti asmenis. Skiriant bausmę,
vadovaujantis BK 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgta į byloje nustatytas
lengvinančias (prisipažino kaltu, iš dalies atlyginta turtinė žala) ir
sunkinančią atsakomybę (veikė bendrininkų grupe) aplinkybes. L. S.
paskirta bausmė yra mažesnė nei BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos
bausmės vidurkis, kuris, remiantis BK 91 straipsnio 3 dalimi, nepilnamečiui
sudaro šešerius metus šešis mėnesius, atitinka BK 54, 61, 63, 80, 91 straipsnių
reikalavimus ir savo dydžiu nėra aiškiai per griežtas.
Tai, kad
L. S. nebuvo pagrindo taikyti BK 62 straipsnio nuostatų, motyvuotai
pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Kolegija, sutikdama su
šia teismo išvada, papildomai jos nekomentuoja.
Nuteistojo
L. S. motinos dalinis 3000 Lt turtinės žalos atlyginimas
nukentėjusiajai, esant pareikštam 60 000 Lt civiliniam ieškiniui, taip pat
negali būti pakankamas pagrindas švelninti bausmę. Kasacinės instancijos
teismas gali sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę tik tuo atveju, jeigu ji
yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3
punktas). Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes L. S. baudžiamasis
įstatymas pritaikytas tinkamai.

Dėl
neturtinės žalos atlyginimo

Kaip nustatyta BPK 109
straipsnyje, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės
žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas
materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį
civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio
kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla
klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos
civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Pagal CK 6. 250
straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,
nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos
pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti
pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl
nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų
numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į
jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Šis įstatymas nenustato
atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta
teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK
6. 250 straipsnyje, bet ir CK 6. 282 bei 6. 283 straipsniuose nurodytais
kriterijais. Pagal CK 6. 282 straipsnio 3 dalį teismas gali sumažinti
atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę
padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. CK 6. 283 straipsnio 1 dalyje
nurodyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata,
tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus
šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.
Kaip matyti iš
apygardos teismo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas
klausimą dėl nukentėjusiosios įstatyminės atstovės V. R. civilinio
ieškinio dėl 100 000 Lt neturtinės žalos priteisimo, atsižvelgė vien
tik į kaltinamųjų, jų motinų turtinę padėtį, nors pirmiausia įstatymas
reikalauja atsižvelgti į nusikalstamos veikos pasekmes bei žalą padariusio
asmens kaltę, ir neturtinės žalos dydį sumažino iki 50 000 Lt.
Nukentėjusiosios
įstatyminė atstovė V. R. apeliaciniame skunde prašė Kauno apygardos teismo
nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo panaikinti ir priteisti
100 000 Lt. Skunde ji nurodė, kad jos dukra buvo labai sunkiai
sužalota: R. R. seniai sportuoja, buvo perspektyvi sportininkė, viena
pagrindinių Lietuvos tinklinio rinktinės narių, ji turėjo galimybę išvykti į
JAV ir ten tęsti sportinę karjerą. Šiuo metu jai yra pripažinta II invalidumo
grupė, ji nebegali aktyviai sportuoti ir sieti savo karjeros su sportu, turi
problemų su mokslu. Apeliacinis teismas, išsamiai motyvuodamas nuosprendyje,
tinkamai vadovaudamasis minėtų įstatymų nuostatomis, atsižvelgdamas pirmiausia
į tyčiniais, iš anksto suplanuotais kaltininkų veiksmais padarytų nusikalstamų veikų
pasekmes bei žalą patyrusio asmens interesus, taip pat atsižvelgdamas į
kaltinamųjų interesus, jų materialinę padėtį, sąžiningumo, protingumo,
teisingumo kriterijus, iš L. S. ir V. K. solidariai priteistiną
V. R. neturtinės žalos dydį pagrįstai padidino iki 100 000 Lt.
Nėra pagrindo
tenkinti ir kasatoriaus prašymo priteisiant neturtinę žalą netaikyti solidarumo
principo. Pagal CK 6. 279 straipsnio 1 dalį – bendrai padarę žalą asmenys
nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Nustatant, kad kalti asmenys turi
atlyginti žalą lygiomis dalimis, būtų pažeisti nukentėjusiojo asmens interesai,
ir tokia galimybė nenumatyta įstatymo.
Aptartos
aplinkybės patvirtina, kad tenkinti kasatoriaus reikalavimus dėl kasaciniame
skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo L. S.
gynėjo advokato D-aus P-iaus kasacinį skundą atmesti.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt