TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas (BK 62 straipsnis)
5. Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas
(BK 62 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis)

Atmestas
nuteistojo kasacinis skundas dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio,
kuriuo panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis atidėti pagal
BK 75 straipsnį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasacinis
skundas, kuriuo prašoma panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir
palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį arba taikyti BK 62 bei
47 straipsnių nuostatas ir skirti maksimalią 75 MGL dydžio baudą, atmestas, nes
nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės
atlikimo, ir nėra nė vienos iš BK straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant
yra pagrindas skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-770/2005
                                                                          Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                          1. 1. 8. 9. 1
(S); 1. 1. 10. 1 (S); 1. 2. 25. 6 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2005
m. lapkričio 15 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J-o T-iaus, teisėjo
A-o K-aus, pranešėjo R-o B-o,
sekretoriaujant
R. B-ei,
dalyvaujant
prokurorui D. Č-ui,
gynėjui
advokatui P. K-iui,
nuteistajam M.
P-ui,
nukentėjusiosios
Z. P. atstovui advokatui Z. J-ui,
teismo
posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo
M. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo
pakeistas P-ų rajono apylinkės teismo 2005 m. birželio
15 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria M. P.
taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir paskirtas įpareigojimas.
P-ų rajono
apylinkės teismo nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281
straipsnio 6 dalį, taikant 68 straipsnį, laisvės atėmimu ketveriems metams
uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, o pritaikius
BK 75 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 7 punktą paskirtos laisvės atėmimo bausmės
vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Teisėjų
kolegiją, išklausiusi pranešėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių
kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios atstovo, prašiusių
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. P. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio
6 d. , apie 7. 20 val. , kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 28-ame
kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Peugeot 206“, pažeidė Kelių
eismo taisyklių 68, 171, 172, 173 punktų reikalavimus, važiavo apsvaigęs nuo
alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo,
išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu
V. P. vairuojamu automobiliu „Peugeot 205“, dėl to eismo įvykio metu
žuvo vairuotojas V. P. , o kitas keleivis – K. P. – buvo nesunkiai
sužalotas.
Kasaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo panaikinti
Kauno apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio dalį,
kuria jam pirmosios instancijos teismo taikytas BK 75 straipsnis ir laisvės
atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, ir palikti galioti P-ų rajono apylinkės
teismo 2005 m. birželio 15 d. nuosprendį arba, atsižvelgiant į jo
sunkią šeiminę padėtį, taikyti BK 62 ir 47 straipsnio nuostatas ir skirti maksimalią
75 MGL dydžio baudą.
Skunde kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos
teismas, keisdamas nuosprendį dėl paskirtos bausmės, jo nuomone, netinkamai
taikė baudžiamąjį įstatymą, nes netinkamai įvertino pirmosios instancijos
teismo nustatytas aplinkybes ir dėl to iš esmės buvo suvaržytos įstatymo
garantuotos jo teisės, be to, buvo pažeisti bausmės skyrimo principai, nes
teismas nesigilino, kad jo šeimoje auga mažametis sūnus bei podukra ir kad jų
motina privalės atsisakyti darbo. Taip keisdamas nuosprendį apeliacinės
instancijos teismas faktiškai užkirto kelią būsimo civilinio ieškinio dėl
neturtinės žalios greitesnio atlyginimo.
Kasacinis
skundas netenkintinas.

Dėl Lietuvos
Respublikos  BPK 376 straipsnio 1
dalies  taikymo

Kasacinės instancijos teismas,
nagrinėdamas baudžiamąją bylą, tikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas kasacinis skundas, teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1
dalis). Tai reiškia, kad kasacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama tik tada,
kai kasaciniame skunde nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasaciniai
pagrindai. Jie numatyti BPK 369 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad įsiteisėję
nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos kasacine tvarka nagrinėjamos
tada, kai kasaciniuose skunduose nurodyta, jog teismai netinkamai pritaikė
baudžiamąjį įstatymą arba padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso
pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai buvo
netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso bendrosios
dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos
BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti. Esminiais
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų
pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės
ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti
teisingą nuosprendį ar nutartį.
Nuteistojo
M. P. kasaciniame skunde yra teiginiai, kad apeliacinės instancijos
teismas netinkamai įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes
ir dėl to iš esmės buvo suvaržytos įstatymo garantuotos jo teisės, be to, buvo
pažeisti bausmės skyrimo principai, tačiau skunde nepažymėta, kokiu būdu jie
buvo pažeisti, deklaratyviai apsiribota tik BK kai kurių straipsnių
išvardijimu. Skunde dar nurodoma, kad teismas neįsigilino, kad jo šeimoje auga
mažametis sūnus bei podukra ir kad jų motina privalės atsisakyti darbo ir pan.
Kasacinės instancijos teismas bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš
naujo netiria. Iš naujo tirti bylos aplinkybes ir pateikti naują jų vertinimą
yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija. Tą apeliacinės instancijos
teismas ir padarė: naujai įvertino pirmosios instancijos teismo nustatytas
aplinkybes dėl nuosprendžio vykdymo atidėjimo nuteistajam ir priėmė naują
sprendimą, apie tai motyvuotai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo
nuosprendyje, be to, tai nėra apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacinis
pagrindas, todėl teisėjų kolegija nagrinėja tik tuos skundo argumentus,
kuriuose yra kasacinio nagrinėjimo pagrindai ir pasisako tik dėl tų kasacinio
skundo argumentų, kurie pripažintini teisės klausimais.

Dėl BK 75
straipsnio taikymo

Iš šios baudžiamosios bylos
duomenų matyti, kad nors nuteistasis M. P. nuteistas ketverių metų laisvės
atėmimo bausme už neatsargų nusikaltimą, tačiau nėra pakankamo pagrindo manyti,
kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl ir nėra
pagrindo taikyti nuteistajam M. P. bausmės vykdymo atidėjimą ir šiuo
aspektu keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
Teismai nustatė, kad
nuteistasis M. P. padarė neatsargų nusikaltimą, tačiau šią nusikalstamą
veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles: vairavo automobilį
būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepasirinko saugaus važiavimo greičio,
netinkamai manevravo, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur susidūrė su
nepažeidusia Kelių eismo taisykles transporto priemone, įvykio metu žuvo šios
vairuotojas ir nesunkiai sužalotas kitas keleivis. M. P. padaryta
nusikalstama veika sukėlė daug sunkesnius nei minimalius įstatymo numatytus
padarinius – žuvo vienas žmogus ir dar vienam buvo nesunkiai sutrikdyta
sveikta, o dėl patirtų traumų pastarasis iki šiol jaučia įvykio padarinius, jam
dar bus reikalinga operacija. Taigi teisėjų kolegija visiškai sutinka su
apeliacinės instancijos teismo išvada, kad M. P. veika, nors ir padaryta
dėl neatsargumo, yra labai pavojinga. Paskyrus jam už šią veiką laisvės atėmimo
bausmę ir jos vykdymą atidėjus, numatyta BK 41 straipsnyje bausmės paskirtis –
kaip sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą
veiką padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi
įstatymų ir vėl nenusikalstų, atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį, – tampa
sunkiai įgyvendinama, nes bausmė tokiu atveju iš tikrųjų nevykdoma. Paskirtos
laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas šiuo atveju tik labai ribotai galėtų
leisti pasiekti bausmės paskirtį – apriboti nuteistajam asmeniui galimybę padaryti
naujas nusikalstamas veikas ir, atsižvelgiant į veikos pavojingumą, užtikrinti
teisingumo principo įgyvendinimą, todėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo
nuteistajam M. P. negalima pateisinti kitokia BK 41 straipsnyje numatyta
bausmės paskirtimi.
Atsižvelgdama į tai, kas
išdėstyta, kolegija mano, kad nuteistajam M. P. bausmės tikslai bus
optimaliai pasiekti paskyrus realią, tačiau artimą minimaliam straipsnio
sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės dydžiui, bausmę. Iš pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad būtent tokio dydžio
bausmė nuteistajam M. P. ir buvo parinkta. Iš BK 281 straipsnio 6 dalies
sankcijos matyti, kad kasatoriaus padaryta nusikalstama veika gali būti
baudžiama laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. Jam paskirta ketverių
metų laisvės atėmimo bausmė yra tik šiek tiek didesnė nei sankcijoje numatytas
minimalus laisvės atėmimo bausmės dydis ir gerokai mažesnė nei sankcijoje
numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, į kurį atsižvelgiama skiriant
bausmę už šį nusikaltimą, o tai rodo, kad teismai, skirdami bausmę, atsižvelgė
į aplinkybes, rodančias, jog siekiant bausmės tikslų nuteistajam M. P.
skirta palyginti švelni bausmė.

Dėl BK 62 straipsnio taikymo

Nuteistasis M. P.
kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad yra teisinis pagrindas skirti jam
švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, nes sunki jo šeiminė padėtis, dvi iš
ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų buvo padarytos jam nesubrendus, visi
teistumai išnykę. Už nusikalstamos veikos padarymą skiriama tik tokios rūšies
ir tokio dydžio bausmė, kokia numatyta BK straipsnio, pagal kurį asmuo
teisiamas, sankcijoje. BK 62 straipsnyje numatytos išimtys iš bendros taisyklės
ir nurodyta sąlygų visuma, kai nusikaltimą padariusiam asmeniui gali būti
paskirta švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė, t. y. jei teismas
nustatys, kad bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus kaltininkui švelnesnę
bausmę. Tačiau tokiu atveju turi būti atsižvelgiama į tokią baudžiamosios bylos
aplinkybių visumą, kuri mažina kaltininko asmenybės ar padarytos veikos
pavojingumą. Iš šios baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nė vienos iš
minėtų BK 62 straipsnyje sąlygų nėra. Apeliacinės instancijos teismas
nuosprendyje detaliai pasisakė dėl jo prisipažinimo vertinimo, nuoširdaus
gailėjimosi aplinkybių, taip pat dėl dalies galimos neturtinės žalos
atlyginimo. Su šiomis išvadomis kasacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka,
pažymėdama, kad tik po apeliacinės instancijos teismo posėdžio kasatorius ir jo
giminės pradėjo atlyginti dalį neturtinės žalos nukentėjusiajai. Taigi nėra
įstatyme numatytų sąlygų visumos tam, kad teismas galėtų svarstyti M. P.
švelnesnės negu įstatymo numatyta bausmės skyrimą, o aplinkybės, kad
nuteistasis pradėjo stengtis atlyginti neturtinę žalą, kad sunki jo šeiminė
padėtis (to nėra nustatyta šioje byloje) ar kad jo teistumai išnykę, negali
turėti reikšmės sprendžiant anksčiau paminėtą klausimą.
Teisėjų
kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. P. kasacinį skundą atmessti.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt