TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Dėl draudiko išduotų garantijų taikymo banko garantijoms bei dėl CK 6
1. 12. Dėl draudiko išduotų garantijų
taikymo banko garantijoms; dėl CK 6. 92 straipsnio 2 dalyje
įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo

Draudiko išduotos garantijos nelaikytinos
banko garantijomis, dėl to draudiko garantijų tiesiogiai nereglamentuoja CK
6. 93–6. 97 straipsniai dėl banko garantijų. Tačiau draudimo įmonei išdavus
garantijas, kuriose garanto įsipareigojimų apimtys prilygsta banko garantijai,
tokia draudimo įmonė negali atsisakyti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų (CK
6. 93–6. 97 straipsniai).
Aplinkybė, kad pagal sutartį garantas įsipareigojo
apmokėti vien pagal kreditoriaus reikalavimo pateikimo faktą be jokių išlygų,
reiškia garantijos pagal pirmąjį pareikalavimą sudarymą ir garanto duotą
besąlyginį išankstinį sutikimą išmokėti reikalaujamas sumas. Garantija pagal
pirmąjį pareikalavimą garantas užtikrina kreditoriui (užsakovui pagal
pagrindinę rangos sutartį) jo turtinių interesų rizikos pagal pagrindinę
sutartį apsaugą, kartu kreditorius siekia užsitikrinti pakankamai greitą galimų
nuostolių pagal pagrindinę sutartį kompensavimą, dėl to garantas privalo
išmokėti garantijos sumas per garantiniame rašte nurodytą terminą, jei tokio
nėra, – per protingai trumpą terminą. Priešingu atveju, jei garantas neįvykdo
arba netinkamai įvykdo savo prievolę pagal garantijos sutartį, jo atsakomybės
kreditoriui už šio patirtus nuostolius dėl garantijos pažeidimo neriboja
garantijoje nustatyta suma (CK 6. 92 straipsnio 2 dalis).

Civilinė byla Nr. 3K-3-346/2005
Procesinio sprendimo kategorija 36. 3 (S)



LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. birželio 27 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A-o M-io (teisėjų
kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), J-os S-ės ir A-io N-o,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo UAB ,,PZU Lietuva“ kasacinį skundą
dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m.
birželio 1 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 30 d. nutarties
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo
UAB „NCC Statyba“ ieškinį atsakovui UAB „PZU
Lietuva“, dalyvaujant tretiesiems asmenims bankrutuojančiai UAB statybų
koncernui „Švilda“, AB „Imsas“, AB „Kaišiadorių statyba“, AB „Ortas“, AB
„P-alas“ dėl draudimo išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n
u s t a t ė :


I. G-o esmė

Ieškovas UAB „NCC
Statyba“ kreipėsi su ieškiniu ir jo patikslinimais į teismą, prašydamas iš
atsakovo UAB „PZU Lietuva“ priteisti 872 719 Lt draudimo išmokų pagal
dvi garantijas, 44 471 Lt sumokėto žyminio mokesčio,
72 292,80 Lt atstovavimo išlaidų bei 183 125,54 Lt
palūkanų, taip pat skaičiuoti 6 proc. dydžio metines palūkanas CK 6. 37 ir
6. 210 straipsnių pagrindu iki teismo sprendimo visiško įvykdymo
(T. 1, b. l. 10–17; T. 4, b. l. 61–63). Ieškinys
grindžiamas tuo, kad atsakovas sutiko besąlygiškai ir neatšaukiamai garantuoti
ieškovui, jog tretysis asmuo UAB „Švilda“ tinkamai įvykdys savo įsipareigojimus
pagal 2000 m. gegužės 1 d. statybų kontraktą, sudarytą ieškovo ir UAB
„Švilda“. Atsakovas 2000 m. balandžio 13 d. išankstinio apmokėjimo
garantija (T. 1, b. l. 18; oficialus vertimas – T. 2,
b. l. 205) įsipareigojo ieškovui po pirmojo ieškovo raštiško pareikalavimo
sumokėti 260 000 Lt, jeigu rangovas UAB „Švilda“ neįvykdys iš rangos
sutarties kilusių įsipareigojimų, susijusių su išankstinio apmokėjimo
grąžinimu, o 2000 m. gegužės 23 d. įsipareigojimų vykdymo garantija
(T. 1, b. l. 61; vertimas – T. 2, b. l. 204) atsakovas
įsipareigojo atsakyti už rangovo UAB „Švilda“ prievolių vykdymą ir pagal
pirmąjį ieškovo reikalavimą sumokėti 651 566 Lt. Ieškovas nurodė, kad
rangovas UAB „Švilda“ tinkamai neįvykdė statybų kontrakto, todėl atsakovas,
užtikrinęs įsipareigojimų vykdymą besąlygine ir neatšaukiama garantija,
nepagrįstai atsisako sumokėti ieškovui 221 153 Lt ir
651 566 Lt pagal nurodytus įsipareigojimų įvykdymo garantijos raštus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
procesinių sprendimų esmė

Vilniaus apygardos
teismas 2004 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė
iš atsakovo ieškovui 872 719 Lt draudimo išmokų pagal išankstinio
apmokėjimo garantiją ir įsipareigojimų įvykdymo garantiją, 44 471 Lt
žyminio mokesčio ir 72 292 Lt atstovavimo išlaidų, iš viso – 989 482 Lt. Be
to, teismas nusprendė nuo priteistos 872 719 Lt sumos už laikotarpį
nuo 2000 m. gruodžio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d.
skaičiuoti 3 proc. metinių palūkanų, o nuo 2001 m. liepos 1 d.
iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – 6 proc. metinių palūkanų.
Teismas
nurodė, kad ginčo garantijų išdavimo metu galiojusio 1964 m. CK
4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog civilinės teisės
ir pareigos atsiranda iš įstatymuose numatytų sandorių, taip pat iš sandorių,
nors įstatymuose nenumatytų, bet šiems neprieštaraujančių. Savo turiniu ir esme
nurodytos garantijos yra daugelyje užsienio valstybių plačiai paplitusios
garantijos pagal pirmąjį pareikalavimą. N-s garantijų išdavimo metu
galiojusiame 1964 m. CK ir nenumatyta tokios garantijų rūšies, tačiau
sutarties laisvės principas leido šalims sudaryti tokias garantijas ir
Lietuvoje. Juolab kad galiojančio CK 6. 93–6. 97 straipsniuose numatytos
savo esme panašios specialios garantijos – banko garantijos – egzistavimo
galimybę. Teismas sprendė, kad atsakovo prievolė ieškovui atsiranda ne
trečiajam asmeniui UAB „Švilda“ netinkamai įvykdžius sutartinius
įsipareigojimus ieškovui, o ieškovui pateikus atsakovui reikalavimą, kuriame
nurodyta, kad UAB „Švilda“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų. Garantijos yra
savarankiški sandoriai, nesiejami su trečiojo asmens tinkamu ar netinkamu savo
įsipareigojimų vykdymu. Šalys laisva valia susitarė, kad pagrindas išmokėti
sumas pagal nurodytas garantijas yra ieškovo reikalavimas, ir jo pagrįstumas
negali būti ginčijamas. Teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 4 d.
nutartimi, konstatavo, kad, esant pirmajam reikalavimui, garantas privalo
tinkamai įvykdyti savo prievolę. Teismas atmetė atsakovo argumentą, jog
2000 m. balandžio 13 d. garantija galiojo ne ilgiau kaip iki
2000 m. lapkričio 30 d. imtinai, o su ja susijęs reikalavimas turėjo
pasiekti atsakovą ne vėliau kaip iki šios dienos, tačiau ieškovas reikalavimą
pareiškė tik 2000 m. gruodžio 4 d. Teismas nurodė, kad šį atsakovo
teiginį paneigia byloje esantys faksimiliniai pranešimai (T. 1, b. l.
58, 64), iš kurių spaudų matyti, kad jie buvo išsiųsti 2000 m. lapkričio
30 d. , t. y. tinkamai.
Teismas, pasisakydamas
dėl atsakovo atsisakymo išmokėti garantijų sumas dėl to, kad ieškovas elgėsi
nesąžiningai, tai, atsakovo manymu, patvirtina 2004 m. sausio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-507-2004 (T.
5, b. l. 28–38) nustatytos aplinkybės, kur nurodoma, jog pats ieškovas
nesąžiningas, nurodė, kad nors Lietuva ir nėra prisijungusi prie Jungtinių
T-ų konvencijos dėl savarankiškų garantijų ir išduotų akredityvų bei jos
nuostatos negali būti tiesiogiai taikomos, tačiau ir iš Konvencijos
19 straipsnyje nurodytų pareigos apmokėti išimčių negalima daryti išvados,
kad byloje būtų nustatytos aplinkybės, jog egzistavo aiški ieškovo apgaulė
(naudos gavėjo sąmoningi neteisėti veiksmai).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gruodžio 30 d. nutartimi
atmetė atsakovo UAB „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą
ir paliko iš esmės nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio
1 d. sprendimą, sumažindama atstovavimo išlaidų priteisimą iki
40 000 Lt.
Teisėjų kolegija
pripažino neturinčiais pagrindo apeliacinio skundo motyvus, kad ieškovas buvęs
nerūpestingas, kad jis yra pažeidęs savo prievoles pagal Ketinimų protokolą,
kad egzistuoja ieškovo, kaip kreditoriaus, apgaulė ir kad tai yra pagrindas
atsisakyti mokėti pagal garantijas, nes šie motyvai prieštarauja faktinėms
bylos aplinkybėms, nustatytoms įrodymų duomenimis, kuriuos teismas visapusiškai
ir išsamiai ištyrė bei tinkamai įvertino pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo
taisykles ir Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (T. 4, b. l. 206–210).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konvencijos 19 straipsnis, kuriuo rėmėsi
atsakovas, nustatydamas pagrindus atsisakyti apmokėti reikalavimus pagal
garantijas, esant tam tikroms aplinkybėms, leidžiančioms įtarti atsakovo
nesąžiningumą ar reikalavimo nepagrįstumą, nustato ir reikalavimą, kad šios
aplinkybės būtų visiškai aiškios ir neabejotinos ar patvirtintos galiojančiu
teismo ar arbitražo sprendimu. Byloje atsakovo pateikti įrodymai leidžia
teigti, kad tretysis asmuo AB „Švilda“ įrodinėja, jog ieškovas tinkamai su juo
neatsiskaitė už atliktus darbus ir be pagrindo nutraukė Statybos darbų
kontraktą, t. y. kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens yra ginčas dėl
statybos darbų kontrakto vykdymo, tačiau byloje nėra pateikta neabejotinų
įrodymų, kuriais remiantis būtų pagrindas traktuoti ieškovo apgaulę,
nesąžiningumą, taip pat ir jo nesąžiningumą, buvusį dar iki reikalavimų pagal
garantijas pateikimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį
skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB
„PZU Lietuva“ prašo panaikinti Vilniaus
apygardos teismo 2004 m. birželio 1 d. sprendimą, Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
gruodžio 30 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį
atmesti. Kasaciniame skunde nesutikimas su skundžiamais teismų procesiniais
sprendimais grindžiamas tuo, kad:
1. Kasatorius nesutinka
su žemesniųjų teismų išvadomis, kad atsakovo išduotos garantijos savo esme
atitinka CK 6. 93–6. 97 straipsnių normose nustatytas specialias banko
garantijas. Teismai CK 6. 93–6. 97 straipsnių normas taikė kaip įstatymo
analogiją. Tačiau šios CK normos yra specialiosios, t. y. skirtos
specialiam subjektui — bankui ar kredito įstaigai. Atsakovas, kaip asmuo,
užsiimantis draudimo veikla, nėra kredito įstaiga ar bankas. B-ko garantija
yra specifinė garantijos rūšis, apibūdinama pirmiausia specialiuoju subjektu
(garantu gali būti tik bankas ar kredito įstaiga). Draudimo kompanija nepatenka
į bankų, finansų ar kredito įstaigų sąrašą (2002 m. rugsėjo 10 d.
Finansų įstaigų įstatymo 2, 4 straipsniai). Remiantis CK
1. 8 straipsnio 3 dalies norma, taip pat teisės doktrina,
specialiosios normos pagal įstatymo analogiją negali būti taikomos (D. M-i-ė,
V. M-a-. Teismo procesas, teisės aiškinimo ir taikymo aspektai. Vilnius,
J-itia, 1999. P. 232).
2. Garantija, kaip
specialusis sandoris, neatleidžia garanto gavėjo (beneficiaro) nuo pareigos
savo teisėmis naudotis sąžiningai, rūpestingai, kad nebūtų pažeisti bendrieji
teisės principai, kuriais yra grindžiami šalių tarpusavio santykiai, kylantys
iš civilinių teisinių santykių. Šios aplinkybės nepaneigia garanto teisės
išsiaiškinti, ar reikalavimai yra jų pateikimo momentu pagrįsti ir sąžiningi.
Tą faktą, kad garantas gali esant tam tikroms aplinkybėms atsisakyti tenkinti
beneficiaro pareikalavimą pagal neatšaukiamas ar pirmojo pareikalavimo
garantijas, patvirtina Konvencijos teisinis reglamentavimas. Šioje byloje
ieškovas, kaip kreditorius prievolėje, savo netinkamais veiksmais sutartyje, už
kurios tinkamą skolininko įsipareigojimų vykdymą garantavo atsakovas, sukėlė
skolininkui (rangovui UAB statybų koncernui „Švilda“) tokias aplinkybes, dėl
kurių skolininkas negalėjo tinkamai vykdyti sutarties, ir dėl to kreditorius,
kaip garanto turėtojas, neteisėtai pareikalavo iš atsakovo įvykdyti garantija
prisiimtus įsipareigojimus. Teisės doktrinoje toks beneficiaro elgesys yra
laikomas nesąžiningu ir nesukeliančiu garanto prievolių beneficiarui. Faktiniai
bylos duomenys rodo, kad ieškovas, būdamas kreditorius, pavertė statybų kontraktą
faktiškai neįgyvendinamu atsakingai šaliai – UAB statybų koncernui „Švilda“.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB
„NCC Statyba“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad teismai
pagrįstai konstatavo, kad byloje nagrinėjamos garantijos ir banko garantijos
yra panašios savo esme, o ne šias garantijas prilygino CK 6. 93 straipsnyje
nustatytoms bankinėms garantijoms. Neįrodžius, kad buvo ieškovo apgaulė ar
nesąžiningi veiksmai teikiant garantijas, nėra ir pagrindo nenukreipti išieškojimo
į garantą. Atsakovo nuoroda į ieškovo nesąžiningumą atsirado tik daugiau kaip
po trejų metų nuo reikalavimų pateikimo, tai patvirtina, kad ieškovo
reikalavimų pateikimo metu atsakovas ieškovo veiksmų nelaikė nesąžiningais.

Teisėjų kolegija

k
o n s t a t u o j a :


IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad
sprendžiant ginčą dėl garanto UAB DK „L-ra“ (teisių
perėmėjas – UAB „PZU Lietuva“) įsipareigojimų
vykdymo pagal jo išduotus garantinius raštus garantijos gavėjui UAB „NCC Puolimatka“ (teisių perėmėjas – UAB „NCC Statyba“)
būtina išsiaiškinti garanto prievolės ribas, kurios apibrėžiamos pirmiausia
garantiniuose raštuose, taip pat tai, ar egzistuoja būtinos sąlygos pradėti
vykdyti garantinę prievolę. Išrašydamas garantinį raštą garantas prisiima
vienašalius įsipareigojimus garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies
atsakyti kreditoriui, jeigu skolininkas pagrindinės prievolės neįvykdys arba ją
įvykdys netinkamai (CK 6. 90 straipsnio 1 dalis).
Pagal 2000 m. balandžio 13 d. išankstinio apmokėjimo garantiją UAB „PZU Lietuva“ išreiškė valią užsakovo UAB „NCC Statyba“
naudai 260 000 Lt suma užtikrinti rangovo UAB statybų koncerno
„Švilda“ tinkamą ir sąžiningą sutartinių įsipareigojimų vykdymą pagal
2000 m. balandžio 10 d. Ketinimų protokolą dėl UAB „Philip Morris
Lietuva“ cigarečių fabriko Klaipėdoje išplėtimo statybos darbų (T. 1,
b. l. 19). Pagal 2005 m. gegužės 23 d. Įsipareigojimų
vykdymo garantiją UAB „PZU Lietuva“ yra
įsipareigojusi garantuoti 651 566 Lt suma rangovo UAB statybų
koncerno „Švilda“ prievolių vykdymą pagal 2000 m. gegužės 1 d. rangos
sutartį dėl UAB „Philip Morris Lietuva“ cigarečių fabriko Klaipėdoje išplėtimo
statybos darbų atlikimo (T. 1, b. l. 62). Šiomis garantijomis UAB „PZU Lietuva“ įsipareigojo išmokėti neviršijančias
nurodytų sumų lėšas pagal UAB „NCC Statyba“ rašytinį reikalavimą be jokių ginčų
ir prieštaravimų, taip pat garantas sutiko nereikalauti, kad UAB „NCC Statyba“
kreditorinį reikalavimą pirmiausia nukreiptų į skolininką UAB statybų koncerną
„Švilda“.
Teisėjų kolegija konstatuoja,
kad draudiko išduotos garantijos nelaikytinos banko garantijomis, dėl to
draudiko garantijų tiesiogiai nereglamentuoja CK 6. 93–6. 97 straipsniai dėl
banko garantijų. Tačiau draudimo įmonei išdavus garantijas, kuriose garanto
įsipareigojimų apimtys prilygsta banko garantijai, tokia draudimo įmonė negali
atsisakyti vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl to kasacinio skundo
argumentai, kad šioje byloje teismai neturėjo taikyti CK 6. 93–6. 97 straipsnių,
neatleidžia garanto UAB „PZU Lietuva“ nuo
įsipareigojimų vykdymo.
Nagrinėjamo ginčo atveju, kai
išduotomis garantijomis pats garantas prisiima pirmutinį garantuojamos
prievolės vykdymą už skolininką, tai reiškia, kad garantas netenka subsidiariosios
atsakomybės už skolininką, kaip yra įprastinės garantijos atveju, o tampa
atsakingu už pagrindinę prievolę asmeniu kartu su skolininku. Aplinkybė, kad
pagal sutartį garantas įsipareigojo apmokėti vien pagal kreditoriaus
reikalavimo pateikimo faktą be jokių išlygų, reiškia garantijos pagal pirmąjį
pareikalavimą sudarymą ir garanto duotą besąlyginį išankstinį sutikimą išmokėti
reikalaujamas sumas. Garantija pagal pirmąjį pareikalavimą garantas užtikrina
kreditoriui (užsakovui pagal pagrindinę rangos sutartį) jo turtinių interesų
rizikos pagal pagrindinę sutartį apsaugą, kartu kreditorius siekia užsitikrinti
pakankamai greitą galimų nuostolių pagal pagrindinę sutartį kompensavimą, dėl
to garantas privalo išmokėti garantijos sumas per garantiniame rašte nurodytą
terminą, jei tokio nėra, – per protingai trumpą terminą. Priešingu atveju, jei
garantas neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo prievolę pagal garantijos
sutartį, jo atsakomybės kreditoriui už šio patirtus nuostolius dėl garantijos
pažeidimo neriboja garantijoje nustatyta suma (CK 6. 92 straipsnio
2 dalis).
Nurodytų garantijų tekstuose
vienintele būtina sąlyga garantijų sumoms išmokėti garantijas išdavęs UAB „PZU Lietuva“ aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo
kreditoriaus UAB „NCC Statyba“ rašytinio kreditorinio reikalavimo pateikimą.
Bylos duomenys rodo, kad UAB „NCC Statyba“ 2000 m. lapkričio 30 d.
reikalavimus dėl sumų apmokėjimo pateikė abiejų garantijų galiojimo terminui
nepasibaigus (T. 1, b. l. 59, 66). Kadangi UAB „PZU Lietuva“ įsipareigojo pateiktus reikalavimus
apmokėti be jokių ginčų ir prieštaravimų, o 2000 m. gegužės 23 d.
garantijoje UAB „PZU Lietuva“ įsipareigojo
nereikalauti įrodyti ar atskleisti reikalavimo pagrindų ir priežasčių, tai į
bylą pateikti UAB „NCC Statyba“ 2000 m. lapkričio 30 d. reikalavimai
privalėjo būti apmokėti. Pagal CK 6. 90 straipsnio 2 dalį garanto
prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui
užtikrinti išduota garantija, taigi aplinkybių dėl pagrindinės prievolės neįvykdymo
įrodinėjimas išeitų už šios bylos ginčo nagrinėjimo ribų. Byloje nėra
nustatyta, kad kreditorius UAB „NCC Statyba“ buvo nesąžiningas ir savo
veiksmais sukėlė ar galėjo sukelti aplinkybes, dėl kurių kreditorius įgijo
teisę į garantijoje nurodytas sumas, kreditoriaus UAB „NCC Statyba“
nesąžiningumas neįrodytas ir nėra akivaizdus, taigi atsakovas nepaneigė ieškovo
sąžiningumo prezumpcijos. Dėl to, garantui neapmokėjus nurodytų sumų teismai
pagrįstai priteisė ieškovui garantijų sumas kartu su įstatyminėmis palūkanomis
ir bylinėjimosi išlaidomis.
Dėl išdėstytų priežasčių
teisėjų kolegija daro išvadą, kad kasacinio skundo argumentai nenuginčija
byloje priimtos apeliacinės instancijos teismo nutarties, todėl ši nutartis
paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt