TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos, įkeičiant nekilnojamąjį
daiktą, kurį šeima naudoja kaip gyvenamąją patalpą, bei dėl
1. 3. Dėl nepilnamečių vaikų interesų
apsaugos, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą, kurį šeima naudoja kaip gyvenamąją
patalpą; dėl gyvenamosios patalpos sąvokos aiškinimo

CK 3. 85 straipsnio 2 dalyje nustatytas
įpareigojimas gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o
tik dėl nekilnojamojo daikto, kurį šeima naudoja kaip gyvenamąją patalpą. Be
to, teismo leidimas būtinas tik tuo atveju, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų.
Šia teisės norma įstatymas, užtikrindamas viešojo intereso – kad vaikas nebūtų
paliktas be gyvenamojo būsto – apsaugą, suvaržo disponavimą nuosavybe. Viešasis
interesas apsiriboja būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl
teismo leidimas reikalaujamas tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar
perleidžiamas nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos
gyvenamoji patalpa. Įkeičiant kitas gyvenamąsias patalpas, kurios nėra
pagrindinė šeimos gyvenamoji vieta, teismo leidimo nereikalaujama. Aiškinant CK
3. 84 straipsnio 2 dalyje pavartotą sąvoką „gyvenamoji patalpa“, ji
vertintina ne kaip teisinė, bet kaip faktinė, apimanti visas patalpas,
pritaikytas gyventi. Nustatant šeimos gyvenamąją vietą, reikėtų atsižvelgti į
gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nurodytus CK
2. 16-2. 17 straipsniuose. Išvardytas aplinkybes yra svarbu išaiškinti,
sprendžiant klausimą, ar konkretų būstą galima laikyti šeimos turtu.
R-alavimas gauti teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas
siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus (CK 3. 84 straipsnio 2 dalis,
3. 85 straipsnio 2 dalis).
Pastatus įkeičiant fiziniams asmenims, hipotekos
teisėjas turi išsiaiškinti, ar jie turi nepilnamečių vaikų, kur yra jų
nuolatinė gyvenamoji vieta hipotekos sandorio sudarymo metu. Šiuos duomenis
hipotekos teisėjas, spręsdamas prašymą įregistruoti įkeitimą, privalo aiškintis
ne trečiųjų asmenų teisių apsaugai užtikrinti, nes sąžiningų trečiųjų asmenų
teisė į įkeistą turtą negali būti paneigta vien tuo argumentu, kad patalpos yra
šeimos turtas, jei toks jų statusas neįregistruotas kaip šeimos turtas viešame
registre ir įkaito davėjas apie tai kitaip neinformuotas. Tokių duomenų
patikrinimas įregistruojant įkeitimą reikalingas užtikrinant vaiko teisę į
vienintelį gyvenamąjį būstą, užkertant kelią jo praradimui, kai patys įkaito
davėjai veikia neatsižvelgdami į vaiko interesus (Vaiko teisių apsaugos
pagrindų 4 straipsnio 1, 5 punktai).

Civilinė byla Nr. 3
K-3-90/2005
Procesinio sprendimo kategorijos:
75. 6. 1; 21. 4. 1. 1; 21. 4. 2. 6 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2005 m. kovo
14 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-o Š-o (kolegijos
pirmininkas), A-o M-io, J-os S-ės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą
pagal ieškovės G-ės K-ės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo
2004 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 23 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį
atsakovams AB „S-po bankas“ ir L. K. , tretiesiems asmenims UAB
„K-škas agatas“, notarei J-ai R-ei ir Kauno rajono savivaldybės
administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl hipotekos sutarties
pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovė G. K. kreipėsi į teismą, prašydama
panaikinti 2003 m. gegužės 14 d. sudarytą ir 2003 m. gegužės
16 d. įregistruotą hipotekos sutartį, kuria skolininko UAB „K-škas
agatas“ prievolei pagal 2003 m. balandžio 16 d. kreditavimo sutartį
kreditoriui UAB „S-po bankas“ (dabar – AB „S-po bankas“) užtikrinti
L. K. ir G. K. įkeitė nekilnojamuosius daiktus: parduotuvę (lE-p) su
priklausiniais, konditerijos cechą (2Glp), pagalbinius–ūkinius pastatus (3I1b
ir 4I-), garažą (5G1b), 0,2649 ha žemės sklypą, 0,1255 ha žemės sklypą ir
0,0717 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Ieškovė G. K. –
UAB „K-škas agatas“ direktorė ir vienintelė akcininkė. Ieškovė nurodė, kad
minėta hipotekos sutartis yra neteisėta, santuokoje įgytas ir nepasidalytas
buvusių sutuoktinių L. K. ir G. K. turtas buvo įkeistas pažeidžiant
jos interesus, nes, dalijantis turtą, ji galinti gauti didesnę turto dalį. Ji
nėra davusi rašytinio sutikimo hipotekai. Taip pat pažeistos vaikų teisės, nes,
praradus įkeistą turtą, vaikai praras pragyvenimo šaltinį. Šeimos turtas
įkeistas be teismo leidimo. Ieškovė nurodė, kad ji siekia apsaugoti
nepilnametės dukters J. K. interesus. Ji teigė, kad šį sandorį sudarė dėl
suklydimo, t. y. pasitikėdama notare, nepajėgė numatyti sandorio pasekmių,
nesuvokė, kad rizikuoja vaikų ateitimi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų sprendimo bei nutarties esmė

Kauno apygardos teismas
2004 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad
hipotekos lakštą pasirašė abu įkeičiamųjų daiktų savininkai – ieškovė ir jos
buvęs sutuoktinis – atsakovas L. K. , todėl, teismo nuomone, jie abu sutiko
įkeisti santuokoje įgytą ir nepasidalytą turtą. Tai neprieštaravo CK 3. 116 ir
3. 123 straipsnių nuostatoms. Atskiras rašytinis sutikimas nėra būtinas.
G-ų, numatytų CK 3. 93 straipsnyje, tarp ieškovės ir atsakovo L. K. ,
įkeičiant jų daiktus, nekilo. N-s nebuvo gauta CK 3. 85 straipsnio
2 dalyje nustatyto teismo leidimo įkeisti šeimos turtą, hipotekos lakšte
nurodyti įkeisti daiktai: konditerijos cechas, parduotuvės, ūkiniai pastatai ir
žemės sklypai, o ne gyvenamoji patalpa, todėl, teismo nuomone, negalima
pripažinti, kad įkeistas šeimos turtas, nurodytas CK 3. 84 straipsnyje. Įkeistieji
pastatai nebuvo įregistruoti kaip šeimos turtas, o faktą, kad įkeistas būtent
šeimos turtas, sutuoktiniai prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti
tik tada, kai nekilnojamasis daiktas kaip šeimos turtas yra įregistruotas
viešame registre. Asmenys, įkeičiantys turtą, privalo pateikti teisingus
duomenis. Atsakovas L. K. ir ieškovė, sudarydami ginčijamą sandorį,
pateikė notarei duomenis, kad įkeičia gamybinės–ūkinės paskirties daiktus,
todėl iš jų nebuvo pareikalauta CK 3. 85 straipsnio 2 dalyje
nustatyto teismo leidimo įkeisti tokius daiktus. Teismo nuomone, negalima
pripažinti, kad notarė, patvirtindama ginčijamą sandorį, pasielgė neteisėtai ar
neatidžiai, nes ji vadovavosi viešo registro duomenimis. Iš UAB „S-po bankas“
suteikto kredito lėšų, kurių grąžinimas užtikrintas ginčijamu įkeitimo
sandoriu, bendrovei „K-škas agatas“ grąžinus AB Vilniaus banko anksčiau
suteiktą kreditą, baigėsi hipoteka į tą patį turtą, taigi nepilnametės
J. K. padėtis nepasikeitė, todėl ir jos interesai nebuvo pažeisti.
CK 3. 163 straipsnyje nustatyta tėvų pareiga užtikrinti vaikų teisių
įgyvendinimą išlieka ieškovei ir atsakovui L. K.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno
apygardos teismo 2004 m. gegužės 31 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sutuoktiniai
gali pasinaudoti šeimos turto teisiniu statusu prieš sąžiningus trečiuosius
asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre
kaip šeimos turtas (CK 3. 84, 4. 262 straipsniai), o vaiko teises pirmiausia
privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai (Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktas). Apeliacinės instancijos
teismas pažymėjo, kad atsakomybė už J. K. teisių užtikrinimą tenka
G. K. , L. K. , bet ne hipotekos kreditoriui AB „S-po bankas“ ir
hipotekos sandorį patvirtinusiai notarei. Kolegija pirmosios instancijos teismo
priimtą sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno
apygardos teismo 2004 m. gegužės 31 d. sprendimo ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m.
lapkričio 23 d. nutarties dalį bei priimti naują sprendimą – ieškinį
tenkinti iš dalies ir panaikinti hipoteką turtui pagal 2003 m. gegužės
14 d. sutartį, išskyrus 0,1255 ha žemės sklypą ir 0,0717 ha
žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Kasatorė savo prašymą grindžia
šiais argumentais:
1. Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos
2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės dalyvės gerbia ir
garantuoja visas šioje Konvencijoje numatytas teises kiekvienam vaikui, o
3 straipsnyje – kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu,
ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu
aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia –
vaiko interesai. Teismai, nagrinėję šią bylą, negynė vaiko prioritetinių
teisių.
2. CK 3. 85 straipsnio 2 dalyje
nurodyta, kad jeigu sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto,
kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti būtinas teismo leidimas. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimu
Nr. 41 patvirtintoje Lietuvos Respublikos teismų praktikos, nagrinėjant
bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio proceso kodekso XXXIX
skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad šeimos turtu
gyvenamoji patalpa pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota
viešame registre kaip šeimos turtas. G-ijamu sandoriu įkeičiant turtą bankui,
teismo leidimo nebuvo gauta.
3. Ieškinys grindžiamas suklydimu, t. y.
tuo, kad ieškovė pasitikėjo notare ir AB „S-po bankas“ teisininkais. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m.
birželio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-883/2002, nurodė, kad teismas turi aiškinti ne tik vaiko turtinės
teisės pažeidimo faktą, bet ir jo pobūdį, pažeidimą padariusius asmenis ir
nustatyti pažeistos teisės galimą atkūrimo būdą, kuris negintų įkeisto turto
savininko teisių, o atkurtų jo vaiko turtines teises į gyvenamąjį plotą.
Kasaciniu skundu tretysis asmuo
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba prašo
panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 31 d. sprendimo ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2004 m. lapkričio 23 d. nutarties dalį bei priimti naują sprendimą –
iš dalies panaikinti hipoteką pagal 2003 m. gegužės 14 d. sutartį
0,2649 ha žemės sklypui ir gyvenamajam namui su ūkiniu pastatu ir kitais
priklausiniais, įvardytais lE-p, 2Glp, 3I1b, 4I-, 5G1b. Kasatorius savo
prašymą motyvuoja tokiais argumentais:
1. Teismai, padarę išvadą, kad sutuoktiniai
gali pasinaudoti šeimos turto teisiniu statusu prieš sąžiningus trečiuosius
asmenis tik tada, kai nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre
kaip šeimos turtas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotos
teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato
2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 41 8. 1 punkte nurodyta,
kad teismo leidimas turi būti gaunamas tik sudarant sandorius dėl turto, kuris
yra nekilnojamasis daiktas ir pripažįstamas šeimos turtu. Pagal CK
3. 84 straipsnio 2 dalį šeimos turtu pripažįstama šeimos gyvenamoji
patalpa – nekilnojamasis daiktas, nuosavybės teise priklausantis vienam arba
abiem sutuoktiniams. Kai šeimoje yra nepilnamečių vaikų, teismo leidimas
reikalingas sudarant sandorį dėl šeimos gyvenamosios patalpos. Jeigu šeima turi
keletą gyvenamųjų patalpų, šeimos turtu yra pripažįstama tik viena gyvenamoji
patalpa, kurioje šeima faktiškai gyvena. Šeimos turtu gyvenamoji patalpa
pripažįstama nepriklausomai nuo to, ar ji įregistruota viešame registre kaip
šeimos turtas. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos
tarnybos darbuotojai nustatė, kad ginčo namas yra gyvenamosios patalpos, šiame
name gyvena nepilnametė J. K. Nukreipus išieškojimą į ginčo turtą, J. K.
praras vienintelį gyvenamąjį būstą, bus pažeistos jos teisės į gyvenimo
sąlygas, būtinas jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir doroviniam vystymuisi,
taip pat į gyvenamąjį būstą.
2. Apeliacinės instancijos teismo teiginys,
kad atsakomybė už J. K. teisių užtikrinimą tenka G. K. ir L. K. ,
o ne hipotekos sandorį patvirtinusiai notarei, neatitinka Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nuostatų, suformuluotų 2002 m. birželio 13 d.
nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-645/2002, ir 2003 m.
sausio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-7-127/2003. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad notarui,
teigiančiam, kad jo veiksmai teisėti ir jis dėl žalos nekaltas, tenka pareiga
įrodyti, kad jis padarė viską, ko iš jo šioje situacijoje gali būti protingai reikalaujama,
kad žala nekiltų. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta, kad,
įkeičiant būstą, kuriame gyvena vaikas, būtina vaiko teisių apsaugos
institucijos išvada, kad toks sandoris neprieštarauja vaiko interesams. Teismai
neargumentavo, kodėl, ginčo turtą 1998 m. įkeičiant AB Vilniaus bankui,
notarų biurui buvo pateikta Kauno rajono savivaldybės administracijos
Socialinės apsaugos skyriaus pažyma, patvirtinanti, kad sandoris vaiko interesų
nepažeidžia, o tą patį turtą įkeičiant AB „S-po bankas“, tokios pažymos
nepareikalauta.
3. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme
nustatyta, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus
vaiko interesus, nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto,
sandoriai, sudaryti pažeidžiant vaiko interesus, kiti aktai, ribojantys ar
kitaip varžantys įstatymų nustatytas vaiko asmenines, turtines, kitas teises
bei laisves, pripažįstami negaliojančiais. Jungtinių T-ų vaiko teisių
konvencijos 3 straipsnyje nurodyta, kad, imantis bet kokių vaiką
liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos,
užsiimančios socialiniu aprūpinimu, 
teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia –
vaiko interesai. CK 1. 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta Lietuvos
Respublikos tarptautinių sutarčių normų viršenybė Lietuvos Respublikos įstatymų
atžvilgiu. Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė Vaiko teisių konvencijos
nuostatų taikymo klausimu.
Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą AB „S-po
bankas“ prašo kasacinį skundą atmesti ir šį prašymą grindžia tokiais motyvais:
1. Vadovaujantis CK 3. 84,
3. 85 straipsniais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m.
birželio 20 d. nutarimu Nr. 41 patvirtintos Lietuvos Respublikos
teismų praktikos, nagrinėjant bylas dėl teismo leidimų išdavimo pagal Civilinio
proceso kodekso XXXIX skyriaus taisykles, apibendrinimo apžvalgos
4. 1 punktu, šeimos turto teisinis režimas taikomas tik gyvenamajai
patalpai. G-ijamo hipotekos sandorio sudarymo metu viešame registre, kurio
duomenimis vadovavosi atsakovas ir ginčijamame hipotekos lakšte įkeistas turtas
nurodytas ne kaip gyvenamosios patalpos, bet kaip kitos paskirties turtas,
todėl teismai pagrįstai nurodė, kad ginčo turtas negali būti laikomas šeimos
turtu ir jį įkeičiant nebūtinas teismo leidimas.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija civilinės bylos Nr. 3K-3-930/2003, priimtos
2003 m. spalio 8 d. , nutartyje pažymėjo, kad Vaiko teisių apsaugos
pagrindų įstatymo 13 straipsnio 5 dalies norma, reikalaujanti vaiko
teisių apsaugos institucijos išvados, kad sandoris dėl būsto, kuriame gyvena
vaikas, įkeitimo ar perleidimo, neprieštarauja vaiko interesams, taikoma ne
kiekvienam tėvui, bet tik tam tėvui (tėvams) ar kitam teisėtam atstovui
(atstovams), kuris (kurie) neužtikrina vaiko teisių į gyvenimo sąlygų, būtinų
jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Byloje nėra įrodymų,
kad ieškovė neužtikrino J. K. gyvenimo sąlygų, būtinų visapusiškam
vystymuisi, ar kad būtų pažeisti vaiko interesai hipotekos sandorio sudarymo
metu. Teismai nepažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo
13 straipsnio 5 dalies ir CK 163 straipsnio 1 ir 4 dalių
reikalavimų.
Prisidėjimu prie trečiojo asmens Kauno rajono
savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybos kasacinio skundo
ieškovė G. K. nurodo, kad sutinka su šio skundo motyvais ir reikalavimais.
Prisidėjimu prie ieškovės G. K. kasacinio
skundo tretysis asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių
apsaugos tarnyba pritaria šio skundo reikalavimams ir išdėsto motyvus,
identiškus pateiktame kasaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Atsakovo L. K. ir ieškovės
G. K. dukteriai J. K. ginčijamo įkeitimo sandorio sudarymo metu buvo
penkiolika metų. Pažyma apie šeimos sudėtį ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos
aktai patvirtina, kad J. K. su motina G. K. gyvena name (duomenys
neskelbtini).

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Šeimos turto instituto tikslas
– apsaugoti nepilnamečių vaikų ir 
silpnesniojo sutuoktinio teises ir teisėtus interesus. Jeigu vienas ar
abu sutuoktiniai naudojo šeimos turtą, nesilaikydami šio teisės instituto normų
reikalavimų, tai asmuo, kurio interesai pažeidžiami, turi teisę ginčyti
pažeidėjo veiksmus ir reikalauti pripažinti atitinkamus sandorius
negaliojančiais. Tais atvejais, kai šeimos turtą priešingai vaiko teisėms ir
interesams naudoja tėvai, priemonių vaikų teisėms užtikrinti imasi valstybinė
vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras (CK 3. 163 straipsnio
4 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsaugai užtikrinti priemonių imasi ir
bylą nagrinėjantis teismas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje hipotekos sandorį negaliojančiu prašo pripažinti sandorio
šalis – nepilnametės dukters motina, kuri, įkeisdama nekilnojamąjį turtą kitai
sandorio šaliai UAB „S-po bankas“, nenurodė, kad įkeičiamasis turtas yra
šeimos turtas. Teismų išvada, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai ir kartu pažeidė
nepilnametės dukters teises ir teisėtus interesus, būtų pagrįsta, jeigu būtų
nustatyta, kad į įkeistojo turto apimtį patenka gyvenamosios patalpos, kuriose
buvo nuolatinė nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.
Kolegija konstatuoja, kad teismai, nagrinėję bylą,
ne visiškai ištyrė faktines aplinkybes, lemiančias įkeisto turto pripažinimą
šeimos turtu. CK 3. 85 straipsnio 2 dalyje nustatytas įpareigojimas
gauti teismo leidimą sudarant sandorius ne dėl bet kokio turto, o tik dėl
nekilnojamojo daikto, kurį šeima naudoja kaip gyvenamąją patalpą. Be to, teismo
leidimas būtinas tik tuo atveju, jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų. Šia teisės
norma įstatymas, užtikrindamas viešojo intereso – kad vaikas nebūtų paliktas be
gyvenamojo būsto – apsaugą, suvaržo disponavimą nuosavybe. Viešasis interesas
apsiriboja būtiniausių vaiko poreikių tenkinimo užtikrinimu, todėl teismo
leidimas reikalaujamas tik tais atvejais, kai įkeičiamas ar perleidžiamas
nekilnojamasis daiktas yra vienintelė arba pagrindinė šeimos gyvenamoji
patalpa. Įkeičiant kitas gyvenamąsias patalpas, kurios nėra pagrindinė šeimos
gyvenamoji vieta, teismo leidimo nereikalaujama. Aiškinant CK
3. 84 straipsnio 2 dalyje pavartotą sąvoką „gyvenamoji patalpa“, ji
vertintina ne kaip teisinė, bet kaip faktinė, apimanti visas patalpas,
pritaikytas gyventi. Nustatant šeimos gyvenamąją vietą, reikėtų atsižvelgti į
gyvenamosios vietos nustatymo kriterijus, nurodytus CK
2. 16–2. 17 straipsniuose. Išvardytas aplinkybes yra svarbu išaiškinti, sprendžiant
klausimą, ar konkretų būstą galima laikyti šeimos turtu. R-alavimas gauti
teismo leidimą įkeičiant gyvenamąją patalpą nustatomas siekiant apsaugoti
nepilnamečių vaikų interesus. Šioje byloje sprendžiamas klausimas būtent dėl
vaiko teisės į gyvenamąją patalpą pažeidimo, todėl, aiškinantis, ar minėtas
reikalavimas, disponavimo turtu apribojimai taikomi konkrečiai patalpai, būtina
nustatyti, ar ta gyvenamoji patalpa yra būtent vaiko (vaikų), o ne suaugusių
šeimos narių nuolatinė gyvenamoji vieta. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigė,
kad name, kuriame yra įkeistos patalpos, gyvena ji su nepilnamete dukteria. Šį
teiginį patvirtina faktiniai duomenys, seniūnijos pažyma, registracijos
duomenys pase, Vaiko teisių apsaugos tarnybos 2004 m. sausio 28 d. buities
tyrimo aktas. Tačiau byloje yra duomenų (2004 m. rugsėjo 28 d.
faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas; gimnazijos, kurioje mokosi
nepilnametė, 2004 m. balandžio 19 d. pažyma (T. 1,
b. l. 130), kad jos gyvenamoji vieta yra pas V. Š. , biologinę nepilnametės
motiną. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo faktinės nepilnametės
nuolatinės ar pagrindinės gyvenamosios vietos. Teismas įkeisto nekilnojamojo
turto nepripažino šeimos turtu, atsižvelgdamas į įkeičiamųjų daiktų pavadinimą
ir paskirtį, nurodytą registro pažymoje. CK 4. 171 straipsnio
1 dalyje nustatyti reikalavimai įkeitimo objektui. Hipotekos objektu gali
būti atskiri viešame registre registruojami nekilnojamieji daiktai, kurie gali
būti pateikti parduoti varžytynėse. Įstatyme
nurodytas reikalavimas, kad hipotekos objektu turi būti atskiras daiktas,
reiškia ne tik reikalavimą, kad daiktui būtų suteiktas registro individualus
identifikavimo kodas, bet ir kad objekto atskyrimas turi būti toks, kuris
sudaro sąlygas šiuo objektu naudotis kaip savarankišku, t. y. suformuotas
pagrindinis daiktas, galintis būti savarankišku teisinių santykių objektu (CK
4. 12 straipsnis). Registro pažymėjime ir 2003 m. gegužės
14 d. įkeitimo lakšte kaip įkeičiamieji išvardyti nekilnojamieji daiktai,
kurių apibūdinimas yra pagrindas daryti išvadą, kad jie kiekvienas yra atskiri
pagrindiniai daiktai. Tuo tarpu statinio priėmimo naudoti 1995 m. rugsėjo
20 d. akte pažymėta, kad tuo pačiu kaip ir lakšte nurodytu adresu
esančiame žemės sklype yra pastatytas gyvenamasis namas su priklausiniais,
konditerijos cechu, ūkio pastatais. 1998 m. liepos 29 d. hipotekos
lakšte nurodyta, kad įkeistas gyvenamasis namas su konditerijos cechu, ūkiniais
pastatais ir žemės sklypai (T. 1, b. l. 103–108). VĮ Registrų
centro Kauno filialas 2004 m. gegužės 13 d. pažymoje nurodė, kad
1998 m. liepos 28 d. pažymoje yra išvardytos visos pastato
(parduotuvės / gyvenamojo namo) 1E1p sudedamosios dalys, o 2003 m. gegužės
8 d. pažymoje Nr. 20/121991 nurodyta to paties pastato paskirtis /
pavadinimas pagal 1995 m. rugsėjo 20 d. statinio priėmimo naudoti
aktą, be sudedamųjų dalių. Dokumentų dėl pastato ar jo dalių paskirties
pakeitimo kadastro įmonė negavo. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos
teismo išvada, jog 1998 m. ir 2003 m. įkeistas tas pats turtas,
neatitinka hipotekos objektų aprašymo lakštuose. Be to, pirmosios instancijos
teismas, vertindamas 2003 m. lakšte aprašytą įkeistą turtą, padarė išvadą,
kad įkeistieji daiktai atsižvelgiant į jų pavadinimą ir paskirtį nėra
gyvenamieji. Šios prieštaringos pirmosios instancijos teismo išvados, kad
įkeistas tas pats turtas ir kartu įkeistas negyvenamasis namas, buvo padarytos,
nepakankamai ištyrus įkeitimo teisės dalyką. CPK 443 straipsnio
8 dalyje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis bylą ypatingosios teisenos
tvarka, turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos
aplinkybės, t. y. teismas, nagrinėdamas bylą dėl hipotekos teisinių
santykių, privalo aktyviai veikti nustatant prašymui išnagrinėti reikšmingas
aplinkybes, reikalauti byloje dalyvaujančių asmenų pateikti reikiamus duomenis
arba savo iniciatyva juos rinkti. Bylos duomenys: gyvenamojo namo priėmimo
naudoti aktas, registro pažymos patvirtina, kad parduotuvė ir konditerijos
cechas yra esminės pagrindinio daikto – gyvenamojo namo – dalys (CK
4. 15 straipsnis). Tais atvejais, kai daiktai, kurie yra pagrindinio daikto
dalys, įkeičiami kaip atskiri daiktai, vadovaujantis CK 4. 171 straipsniu,
taip jie turi būti suformuoti ir įregistruoti viešame registre. 2003 m.
lakšte nurodytas įkeistos parduotuvės 1E1p plotas – 405,11 kv. m.
2004 m. gegužės 13 d. VĮ Registrų centro nurodyta, kad pastato 1E1p,
įregistruoto kaip parduotuvė / gyvenamasis namas, bendras plotas yra
405,11 kv. m, įskaitant 127,06 kv. m gyvenamosios paskirties naudingą
plotą, 267,63 kv. m prekybos patalpas, 10,42 kv. m   technines patalpas. Nekilnojamojo turto
agentūros „N-ulus“ pranešime (T. 1, b. l. 110–111) nurodyta, kad
įkaito turėtojas parduoda gyvenamąjį namą su visomis jo sudėtinėmis dalimis.
Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai
išvardyti ne visi įkeičiami daiktai, kurie patenka į  pagrindinio daikto sudėtį, bet nurodomas
pagrindinis daiktas (šios bylos atveju – pažymėtas 1E1) ir jo visas plotas –
405 kv. m, esant ginčui, teismas turi pasisakyti dėl įkeitimo objekto
sudėties. Jeigu tokio daikto sudėtinė dalis yra patalpos, naudojamos kaip
šeimos gyvenamoji patalpa, teismas turi spręsti klausimą, ar šis turtas nėra
pripažintinas šeimos turtu. Iš šios bylos akivaizdu, kad visais atvejais
siekiant užtikrinti vaiko teises ir interesus, vadovaujantis vien įkeistų
daiktų pavadinimais, kaip nagrinėjamoje byloje – parduotuvė, neužtenka
konstatuoti, kad šiame įkeistame pastate šeima negyvena. Tokį faktą būtina
tikrinti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Pastatus įkeičiant
fiziniams asmenims, hipotekos teisėjas turi išsiaiškinti, ar jie turi
nepilnamečių vaikų, kur yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta hipotekos sandorio
sudarymo metu. Šiuos duomenis hipotekos teisėjas, spręsdamas prašymą
įregistruoti įkeitimą, privalo aiškintis ne trečiųjų asmenų teisių apsaugai
užtikrinti, nes sąžiningų trečiųjų asmenų teisė į įkeistą turtą negali būti
paneigta vien tuo argumentu, kad patalpos yra šeimos turtas, jei toks jų
statusas neįregistruotas kaip šeimos turtas viešame registre ir įkaito davėjas
apie tai kitaip neinformuotas. Tokių duomenų patikrinimas įregistruojant
įkeitimą reikalingas užtikrinant vaiko teisę į vienintelį gyvenamąjį būstą,
užkertant kelią jo praradimui, kai patys įkaito davėjai veikia neatsižvelgdami
į vaiko interesus (Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 straipsnio
1, 5 punktai). N-s Valstybės registrų įstatymo 14 straipsnio
6 dalyje įtvirtinta registro duomenų teisingumo prezumpcija, tačiau,
įgyvendindamas Vaiko teisių apsaugos pagrindų 4 straipsnio ir CPK 443 straipsnio
8 dalies reikalavimus, teismas privalo imtis ne tik minimalių priemonių,
siekdamas užtikrinti vaikų teisių apsaugą, nes registro duomenys,
patvirtinantys teisinį patalpų statusą, gali nesutapti su jų faktiniu
panaudojimu, registro duomenys gali būti neišsamūs dėl nepakankamo sandorį
sudarančių asmenų atidumo.
Pirmosios instancijos teismas surinktų byloje
įrodymų netyrė ir dėl jų nepasisakė, nepašalino byloje esančių prieštaravimų
dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos 2003 m. įkeitimo sandorio
sudarymo metu bei dabartinės jo gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės svarbios,
nes tik jos lemia galutines išvadas, ar, įkeičiant gyvenamąjį namą su
priklausiniais, nebuvo pažeista nepilnametės teisė į būstą. Apeliacinės
instancijos teismas neatkreipė dėmesio į sąlygas, lemiančias turto pripažinimą
šeimos turtu, instituto, kurį sudaro šeimos turtą reglamentuojančios normos,
tikslus, šio instituto normų nesusiejo su hipotekos objektui keliamais
reikalavimais. Visiškai neišaiškinus šių faktų, negalima teisingai pritaikyti
teisės normų ir konstatuoti, kad 2002 m. įkeitimo lakštu nebuvo pažeista
nepilnametės J. K. teisė į būstą. Faktų konstatavimas, jų įvertinimas ir
patikrinimas nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas, todėl kai nėra visiškai
išaiškintų faktinių aplinkybių, tai nėra ir galimybės tinkamai pritaikyti
teisės normų.
Priimti procesiniai sprendimai dėl netinkamo
proceso ir materialinių teisės normų taikymo naikintini, byla perduotina iš
naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismai, nagrinėdami bylą iš
naujo, privalo ištirti faktus, kur sandorio sudarymo metu buvo nepilnametės
gyvenamoji vieta, ar įkeitus pastatus pažeistos jos teisės, jei taip, tai kokio
pobūdžio pažeidimas, kaip jos turi būti apgintos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
5 punktu, 360 straipsniu ir CPK 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės
31 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 23 d. nutartį panaikinti bei
perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui pirmąja instancija.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt