Paieška : Teismų praktika Civilinė byla Nr                                                                                      Civilinėbyla Nr. 3K-3-463/2007Procesiniosprendimo kategorija 75. 8 TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#5369: Svečiai
#0: Vartotojai
#5716: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
                                                                                      Civilinė
byla Nr. 3K-3-463/2007
Procesinio
sprendimo kategorija 75. 8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 23 d.
Vilnius


Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Č-o J-o (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), V-us
G-o ir S-o G-aus,

rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl
santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir
atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo
dėl ieškovo kaltės bei turto padalijimo.

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovas V. Z.
prašė nutraukti su atsakove D. Z. sudarytą santuoką ir padalyti bendrosios
jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovas nurodė, kad  šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise
priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys
neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys
neskelbtini), ūkiniai pastatai (duomenys
neskelbtini) ir 1,000 ha žemės sklypas (duomenys
neskelbtini), esantys (duomenys
neskelbtini), automobilis „VW Golf“ (duomenys
neskelbtini) bei UAB „V-oda” akcijos, ir prašė šį turtą, vadovaujantis CK
3. 117 straipsnyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija,
padalyti taip: priteisti atsakovei 1500 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) ir 62 500 Lt
vertės 1/2 dalį buto, esančio (duomenys
neskelbtini), o ieškovui – 10 700 Lt vertės žemės sklypą su 6367 Lt
vertės gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 30 000 Lt piniginę kompensaciją; UAB
„V-oda” akcijas padalyti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Ieškovas
nurodė, kad šalių santuoka, sudaryta 1972 m. vasario 19 d. ,
iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai apie šešerius metus
nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskirai. G-mybių išsaugoti santuoką nėra.
Atsakovė D. Z.
pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti santuoką nutraukta dėl ieškovo kaltės,
priteisti jai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir padalyti santuokoje
įgytą turtą, priteisiant atsakovei 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais
ir žemės sklypo, esančių (duomenys
neskelbtini), 1/2 dalį UAB „V-oda“ akcijų ir automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 1/2
dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį UAB
„V-oda“ akcijų. Atsakovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas,
nes jis 2000 metų sausio mėnesį išėjo gyventi pas kitą moterį, taigi buvo
neištikimas, pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą ir ja nesirūpina.
Atsakovė gyvena viena. Amoralus ir atsakovę žeminantis ieškovo elgesys jai buvo
didelis smūgis, sukėlęs daug neigiamų išgyvenimų. Tai tęsiasi šešerius metus.
Atsakovės teigimu, tokiais ieškovo veiksmais jai padaryta 20 000 Lt
vertintina neturtinė žala. Atsakovė nurodė, kad dalytiną turtą sudaro 1/2 dalis
buto, esančio (duomenys neskelbtini),
gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), UAB „V-oda“
akcijos, kurių vertė apie 28 000 Lt, ir automobilis „VW Golf“ (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis
įstatymais ir teismų praktika, 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovei, nes 1991 m. lapkričio 25 d.
šeimos nariai – atsakovė, ieškovas ir jų pilnametis sūnus – pasirašė
susitarimą, kad 1/2 dalį buto įsigyja sūnus, o 1/2 dalį – atsakovė. Automobilis
„VW Golf“ (duomenys neskelbtini) yra
atsakovės asmeninė nuosavybė, nes jos įsigytas 2006 metais (t. y. jai
gyvenant vienai) iš asmeninių lėšų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir
nutarties esmė

Vilniaus
miesto 2-a-is apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d.
sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: ieškovo V. Z. ir
atsakovės D. Z. santuoką, sudarytą 1972 m. vasario 19 d.
Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl ieškovo kaltės;
atsakovei po santuokos nutraukimo paliko jos turėtą santuokinę pavardę; atsakovei
priteisė 1500 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), 88 000 Lt vertės 1/2 dalį buto, esančio
(duomenys neskelbtini), 9550 Lt
vertės 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei 16 000 Lt vertės 1/2
dalį (0,5 ha) žemės sklypo, esančių (duomenys
neskelbtini), – iš viso turto už 125 050 Lt; ieškovui priteisė 9550 Lt
vertės 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, ir 16 000 Lt vertės
1/2 dalį (0,5 ha) žemės sklypo, esančių (duomenys
neskelbtini), ir UAB „V-oda“ akcijas, kurių nominali vertė 10 000 Lt,
– iš viso turto už 35 550 Lt; priteisė atsakovei iš ieškovo 4000 Lt
neturtinei žalai atlyginti, 400 Lt žyminio mokesčio, 3200 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti bei 800 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, – iš viso 8400
Lt. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas
iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, 2000 metais paliko šeimą ir ja
nesirūpina, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, šalys nuo 2000 metų
netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3. 60 straipsnis).
Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo santuokinė neištikimybė,
nesąžiningumas ir apgaudinėjimas sukėlė atsakovei neturtinio pobūdžio neigiamas
pasekmes (dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinę depresiją ir pan. ),
tačiau, vadovaudamasis CK 6. 250 straipsnio 2 dalies, 6. 251 straipsnio 2 dalies
nuostatomis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei
atsižvelgdamas į ieškovo sveikatos būklę ir turtinę padėtį, sumažino atsakovės
prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį iki 4000 Lt. Teismas preziumavo, kad
sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3. 117 straipsnio 1 dalis), tačiau,
vadovaudamasis CK 3. 123 straipsnio 1 dalies normomis ir atsižvelgdamas į tai,
jog santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, ir į kitas svarbias aplinkybes, nukrypo
nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: atsakovei priteisė didesnę
dalį turto, kurį sutuoktiniai įsigijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (CK
3. 127 straipsnis).
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą,
2007 m. vasario 26 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino
ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį
dėl UAB „V-oda“ akcijų priteisimo pakeitė ir nustatė, kad ieškovui
priteisiamos 5200 Lt vertės UAB „V-oda“ akcijos, o iš viso turto priteisiama
už 30 750 Lt; panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 3200 Lt
atstovavimo išlaidų; nustatė, kad atsakovei tenka 2/3 dalys, o ieškovui – 1/3
dalis bendro santuokinio turto, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 15 990
Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; ieškovės prašymą
dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad
pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokią bendro turto dalį priteisė
kiekvienam iš sutuoktinių, tačiau iš priteisto turto vertės matyti, jog
ieškovui teko turto mažiau nei 1/4 dalis (t. y. 22,13 proc. ), be to,
ieškovas nereikalavo baldų ir kito turto, esančio dalijamame bute. Teisėjų
kolegija, nustačiusi, kad yra galimybė turtą padalyti ar kompensuoti dalimis,
kurios artimesnės CK 3. 117 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog sutuoktinių
bendro turto dalys yra lygios, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai
taikė CK 3. 117 straipsnio 2 dalies normą dėl galimo nukrypimo nuo sutuoktinių
bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios
instancijos teismas, dalydamas turtą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog
santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Toks CK 3. 123 straipsnio 1 dalies taikymas
yra tinkamas, t. y. sutuoktinio neištikimybė yra svarbi aplinkybė,
leidžianti teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo,
ypač tais atvejais, kai prašoma priteisti neturtinė žala sumažinta dėl tokios
aplinkybės, kaip sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, sveikatos būklė. Teisėjų
kolegija taip pat nurodė, kad, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo
sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, darytina išvada, jog pirmosios
instancijos teismas per daug didelę turto dalį paskyrė atsakovei. Nustačius
vieną iš sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, pakankamas
nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra paskirti atsakovei 2/3, o
ieškovui – 1/3 dalį bendro turto. Ieškovo reikalavimą priteisti jam gyvenamąjį
namą su ūkiniais pastatais ir 1 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija atmetė dėl to, kad atsakovė
naudojasi šia kaimo sodyba, o ieškovas nenurodė, jog šis namas jam reikalingas
nuolat gyventi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys, dėl
nesutarimų negalėdamos naudotis bendru turtu, gali jį parduoti, atsidalyti
žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atmetė ieškovo teiginį, jog
kaimo sodybos padalijimas natūra yra netinkamas. Teisėjų kolegija pripažino
pagrįstu ir kitais įrodymais nepaneigtu ieškovo teiginį, kad jam priklauso tik
52 proc. , o ne 100 proc. UAB „V-oda“ akcijų, ir priteisė ieškovui šį 5200 Lt
vertės turtą, atitinkamai pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl
akcijų priteisimo dalį bei tą dalį, kuria nustatyta, kad bendra sutuoktinių
turto vertė yra 150 600 Lt, nustatant, kad šio turto vertė yra 145 800
Lt. Kadangi ieškovui tenkančio turto dalis turėtų būti 48 600 Lt vertės, o
turtas padalytas natūra atsakovei paskiriant turto už 125 050 Lt, ieškovui
už 30 750 Lt, tai iš atsakovės ieškovui priteistina piniginė kompensacija,
atitinkanti turto, viršijančio 2/3 dalis, vertę – 17 850 Lt (48 600
Lt – 30 750 Lt).   Iš dalies patenkinusi
ieškinį, teisėjų kolegija atitinkamai pakeitė ir pirmosios instancijos teismo
sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų ir priteistą 3200 Lt sumą sumažino iki
1340 Lt, nustatydama bendrą iš atsakovės ieškovui priteistiną 15 990 Lt
piniginės kompensacijos ir atstovavimo išlaidų sumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai

            Kasaciniu
skundu atsakovė D. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti
ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo
2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas
grindžiamas tokiais argumentais:
            1.
Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto dalių nustatymo,
nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo neištikimybės faktu ir nevertino kitos
reikšmingos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – kad
ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip šešerius metus ja visiškai nesirūpina.
Dėl to teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos
aiškinant CK 3. 123 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005 ir 2007 m. kovo 23 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007) ir pažeidė CK 3. 60
straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpcijos aiškinimo
taisyklę, dėl to netinkamai taikė CK 3. 70 straipsnio 2 dalies, 3. 117 straipsnio
2 dalies bei 3. 123 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nutartyje nenurodyta
argumentų, dėl kurių teismas nevertino pirmiau nurodytos aplinkybės, kad
sutuoktinis paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina.
            2.   Apeliacinės instancijos teismas pažeidė
taisyklę, draudžiančią praturtėti kito asmens sąskaita, ir taip nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d.
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2002,
2002 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-1054/2002 ir 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Teismas nevertino aplinkybės,
patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad privatizuojant 1/2 dalį
buto buvo panaudoti vien tik atsakovės investiciniai čekiai, o grynaisiais
pinigais apmokėta tik 12 proc. šios buto dalies vertės. Teismas taip pat
neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visus savo investicinius čekius panaudojo ne
sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, bet savo tėvų butui
privatizuoti. Šį butą vėliau pardavus, atsakovė jokios lėšų dalies negavo. Investiciniai
čekiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės
teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje
byloje Nr. 3K-7-311/2002 pateiktą išaiškinimą yra pripažįstami asmeniniu
turtu.
3.
Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovui priteistina turto dalis
didintina atsižvelgiant į tai, jog jis nereikalavo baldų ir kito bute esančio
turto, prieštarauja CK 3. 129 straipsniui, pagal kurį ieškinio senatis reikalavimams
dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius
daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas,
skaičiuojamas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Byloje
nustatyta, kad ieškovas paliko šeimą prieš šešerius metus.
            4.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2000 metų
viena išlaiko butą, savo lėšomis padarė jo remontą. Tai turėjo būti įvertinta
nustatant dalijamo turto vertę.
            5.
Teismas, priteisdamas iš atsakovės kompensaciją, neatsižvelgė į tai, kad ji
pagal amžių ir gaunamas pajamas yra nepajėgi sumokėti tokios sumos. Be to,
ieškovės amžius ir nedidelės pajamos yra aplinkybės, vertintinos taikant CK
3. 123 straipsnį.
            6.
Į atsakovei pagal CK 3. 70 straipsnį priteistiną turtinės žalos atlyginimą
turėjo būti įskaitytos ir bylinėjimosi išlaidos.
            7.
Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo
nustatytas santuokinio turto dalis, pažeidė CK 3. 118 straipsnio nuostatas dėl
kompensacijų balanso sudarymo: į dalytiną turtą nepagrįstai įtraukė iš
atsakovės asmeninių lėšų tuo metu, kai šalys gyveno atskirai, įsigytą
automobilį „VW Golf“; neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje akcijos iš viso
nenurodytos ir byloje ieškovo nepateikta įrodymų dėl jų vertės bei kiekio,
nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo, kad ieškovui priklauso tik
52, o ne 100 proc. akcijų.
            Atsiliepimu
į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir
apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas tokius
argumentus:
            1.
Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas
sutuoktinių turto dalių nustatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikos, yra nepagrįstas. CK 3. 123 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybių,
sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo,
sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitokias
aplinkybes. Tai yra teismo prerogatyva, todėl kasatorė nepagrįstai tvirtina,
kad teismas turėjo vertinti tik dvi aplinkybes – neištikimybę ir šeimos
palikimą.
            2.
Kasatorės argumentai dėl pažeistos draudimo praturtėti kito asmens sąskaita
taisyklės kritikuotini dėl to, kad vien tik buto įsigijimo už vieno iš
sutuoktinių lėšas faktas nėra pagrindas pripažinti butą vieno iš sutuoktinių
asmenine nuosavybe. Teismas, konstatuodamas, kad šis turtas yra bendroji jungtinė
nuosavybė, pagrįstai vertino ir kitas aplinkybes – atsiskaitymą už butą ne tik
investiciniais čekiais, bet ir grynaisiais pinigais, valios išreiškimą įgyjant
butą nuosavybėn, taip pat tai, kad sutuoktiniai šiame bute gyveno dvidešimt
aštuonerius metus ir jį išlaikė, apstatė.
            3.
Kasacinio skundo argumentai dėl senaties nenagrinėtini, nes pareikšti tik
kasaciniame skunde, be to, ieškovas neprašė padalyti baldų ir kito bute esančio
turto. Taip pat neturi reikšmės šioje byloje ir teiginiai, kad atsakovė negavo
jokių lėšų už parduotą ieškovo tėvų butą.
            4.
Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino,
negali būti pagrindu visą santuokoje įgytą turtą pripažinti atsakovės
nuosavybe.
            5.
Kasatorės argumentai dėl akcijų padalijimo prieštarauja byloje esančiam
rašytiniam įrodymui dėl atsakovui priklausančių akcijų kiekio ir vertės.
            6.
Kasatorės teiginys dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, nes ji nereikalavo
atlyginti turtinę žalą. Teismas, esant ieškovo reikalavimui atlyginti
bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.
            Ieškovas
atsiliepime taip pat nurodė, kad su kasacinio skundo argumentu dėl netinkamo
turto padalijimo būdo jis sutinka, nes turtas nepagrįstai padalytas iš dalies
kompensuojant pinigais. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės nepakankamai geros
turtinės padėties nesant galimybių priteisti jo naudai piniginės kompensacijos,
gali būti padidinta jo dalis bendrame turte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų
nustatytos aplinkybės

Ieškovas
V. Z. ir atsakovė D. Z. susituokė 1972 m. vasario 19 d.
Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį buto,
esančio (duomenys neskelbtini),
gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir 1,000 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „VW
Golf“ (duomenys neskelbtini) bei UAB
„V-oda” akcijas. 2000 metais ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Šalys nuo
2000 metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai

            Kasatorė
prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti
pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš kasacinio skundo turinio
akivaizdu, kad jame išdėstyti argumentai susiję tik su apeliacinės instancijos
teismo nutarties dalimi dėl turto padalijimo, o dėl kitų šioje byloje išspręstų
reikalavimų (santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo)
kasaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų. Kasacinio teismo teisėjų
kolegija nenustatė pagrindo ir poreikio peržengti kasacinio skundo ribas, todėl
kasacinė byla nagrinėjama neviršijant tų ribų, kurios apibrėžtos kasacijos
pagrindą sudarančių kasacinio skundo argumentų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Kasaciniame skunde iš esmės keliami teisės klausimai dėl CK trečiosios knygos
normų dėl turto padalijimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių
principo aiškinimo ir taikymo, taigi šie teisės klausimai ir yra analizuotini.
            1.
CK 3. 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių
vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba
kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto
lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į
šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl
bendro turto padalijimo būdo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos
teismas, taikydamas CK 3. 123 straipsnį, nepagrįstai neatsižvelgė į pirmosios
instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau
kaip šešerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo teisėjų kolegija
konstatuoja, kad CK 3. 123 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybių, į kurias
gali atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto
lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti
reikšmingomis ir kitas aplinkybes, bet šios pagal aiškinamos normos prasmę turi
būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę
ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį: sumažėjusias galimybes gauti
pajamų (pvz. , dėl ligos) ar, priešingai, padidėjusius finansinius poreikius
(pvz. , kai kartu lieka gyventi vaikai), taip pat aplinkybės, patvirtinančios,
kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo, ir pan. Aplinkybės,
kuriomis remiasi kasatorė (ieškovo neištikimybė ir šeimos palikimas bei
nesirūpinimas ja), yra neturtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą spręsti klausimą
dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurios konstatavimas
gali sukelti ir CK nustatytas turtinio pobūdžio teisines pasekmes (pvz. , teisę
reikalauti turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir kt. ), bet nėra
savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo
pagal CK 3. 123 straipsnį, neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio
veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo
įtakos bendro turto vertės sumažėjimui. Dėl to kasacinio skundo pirmasis
argumentas pripažintinas nepagrįstu. Kita vertus, konstatuotina, kad teismas,
vertindamas sutuoktinio neištikimybę kaip pagrindą, į kurį atsižvelgtina
nustatant dalijamo sutuoktinių turto dalių dydį, šia prasme taip pat netinkamai
aiškino ir taikė CK 3. 123 straipsnio 1 dalies nuostatas.
2. Su CK
3. 123 straipsnio taikymo problema susijęs taip pat ir kitas kasatorės
argumentas – dėl buto įsigijimo aplinkybių ir jų įtakos sutuoktinių dalių
nustatymui dalijant santuokinį turtą. Kasatorė teigia, kad didžioji dalis šalių
buto kainos privatizavimo metu buvo sumokėta jos investiciniais čekiais, todėl
į šią aplinkybę būtina atsižvelgti dalijant santuokinį turtą. Priešingu atveju
ieškovas, beveik neprisidėjęs privatizuojant butą, nepagrįstai praturtėtų.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatorės argumentą, kad investiciniai
čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu. Tokia yra ir Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje T. M.
v. V. V. ; bylos Nr. 3K-7-311/2002). Kita vertus, toje pačioje
nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo,
kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą
gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas lengvatinėmis
sąlygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn; tiek nuomininkams, tiek ir jų
šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau
pasinaudoti valstybės lengvatomis viena šeima galėjo tik vieną kartą. Kasacinio
teismo išplėstinė teisėjų kolegija toje byloje taip pat nurodė, kad, butus
privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama
šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram
naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal B-ų
privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai
pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to šiuo
atveju, kai byloje nustatyta, kad dalis šalių buto kainos apmokėta atsakovės
investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais,
atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis
sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto
padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam
savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3. 123 straipsnio nuostatos,
pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių
lygių dalių principo.
            3.
Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bendrąja jungtine nuosavybe
esančio santuokinio turto sąrašą, neatsižvelgė į tai, kad automobilį „VW Golf“
atsakovė įvardijo kaip jos asmeninę nuosavybę, motyvuodama tuo, kad jis įgytas
iš jos asmeninių lėšų 2006 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovas jau keleri
metai kartu nebegyveno. CK 3. 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis,
išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti,
kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms
teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu
gyventi. Atsakovės teiginys, kad automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės
teise, vertintinas kaip jos teisiškai netiksliai suformuluotas ir išreikštas
pageidavimas taikyti CK 3. 67 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismas netinkamai
vertino šias aplinkybes, todėl nepagrįstai nepasisakė dėl CK 3. 67 straipsnio 2
dalies taikymo galimybės. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais remdamasis
apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškovui priklausančių UAB „V-oda“
akcijų kiekio ir vertės, todėl ši nutarties dalis pripažintina nemotyvuota ir
nepagrįsta.
            4.
D-ant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ypač tada, kai nukrypstama
nuo bendro turto dalių lygybės principo ir (arba) kai vienam iš sutuoktinių
priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, susiduriama su
kompensacijos išmokėjimo klausimų sprendimu. Tokiu atveju teismui tenka pareiga,
prieš padalijant konkretų turtą, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka kitam
sutuoktiniui mokėti kompensaciją pinigais, išsiaiškinti kompensaciją
turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę. Dėl to
visų pirma turėtų būti apsvarstyta galimybė padalyti turtą taip, kad jis pagal
teismo nustatytas dalis būtų šalims priteisiamas natūra, ir tik nesant tokios
galimybės – kompensuojama pinigais (CK 3. 117 straipsnio 3 dalis, 3. 127 straipsnio
3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turto padalijimo natūra prioriteto
netaikė ir priteisė ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją, neišsiaiškinęs
jos finansinių galimybių. Pažymėtina, kad dėl turto padalijimo būdo – natūra –
abiejų šalių pozicijos sutampa, todėl teismui būtina į tai atsižvelgti.
            5.
Dėl pirmiau išdėstytų argumentų konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas
netinkamai aiškino ir taikė CK 3. 123 straipsnio nuostatas dėl nukrypimo nuo
sutuoktinių turto lygių dalių, netinkamai nustatė turto, priklausančio
sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sąrašą (CK 3. 88, 3. 118
straipsniai), nepasisakė dėl  CK 3. 67
straipsnio 2 dalies taikymo galimybės ir neįvertino galimybės turtą padalyti
tik natūra, todėl nutarties dalis dėl turto padalijimo negali būti pripažinta
pagrįsta ir yra naikintina. Ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos
teismui nagrinėti iš naujo.
            6.
Kitų kasacinio skundo argumentų pagrįstumo klausimas svarstytinas nagrinėjant
bylą iš naujo apeliacine tvarka, todėl dėl jų kasacinio teismo teisėjų kolegija
nepasisako.
            7.
Kasatorė neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl santuokos
nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ši teismo nutarties
dalis, nenustačius absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų,  paliktina galioti.

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi
CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,
           
n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties
dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo panaikinti ir šią bylos dalį
perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties dalį
palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.


Teisėjai                                                                                                   Č-a-
J-a-


                                                                                                                           V-us
G-a-


                                                                                                                           S-a-
G-us
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.64714 sekundės -