TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
1
1. 10. Dėl CPK 667 straipsnio aiškinimo
ir taikymo

V- tie faktai, kad antstolis nurodė CPK
667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems asmenims paduoti pareiškimą CPK
667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti CPK 667 straipsnio
procedūrą ir nurodoma, kad sutuoktinis nėra skolininkas, savaime teismui nėra
pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą. Teismas turi patikrinti,
ar antstolis nepadarė klaidos ir nesant reikiamo atvejo nurodė nustatyti turto
dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad vykdymas turi būti tik iš
vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra
pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.
Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama
ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku
nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad
tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Jeigu vykdomasis dokumentas
yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo, nutarties,
teismo įsakymo pagrindu, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių,
tai, prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK 667 straipsnio tvarka,
antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir išieškotojo teisių įgyvendinimo
tvarką turi įsitikinti, kad turi būti išskiriama skolininku nurodyto
sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi būti vykdomas tik iš skolininku
nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.
V- ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente
skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė
yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies.
Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais
dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado
po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK
3. 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Prievolėms
vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz. , CK 3. 109 straipsnio
1 dalies 2 punktas, 5 punktas) nereikia atlikti CPK
667 straipsnyje nurodytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo. Jeigu
teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą
pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas dėl negalėjimo taikyti
CPK 667 straipsnį.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-42
Procesinio sprendimo
kategorijos:75. 7; 129. 1 (S)




LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. birželio
21 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: A-o S-aus
(kolegijos pirmininkas), E-aus L-o ir A-io N-o (pranešėjas) ,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų
S. B. ir I. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nutarties ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio
4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų
(išieškotojų) H. Ž. , S. B. , I. B. prašymus dėl skolininkės
P. A. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,
suinteresuoti asmenys – P. A. , K. Ž. , L. K. , G. A. ,
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Sveikatos ir socialinės apsaugos
departamento vaikų teisių apsaugos tarnyba, antstolė J-a G-ė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Pareiškėjai
(išieškotojai) H. Ž. , S. B. ir I. B. nurodė, kad antstolis,
vykdamas priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės P. A. , areštavo jai
ir jos sutuoktiniui P. A. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį
turtą – keturių kambarių butą su rūsiu, esančiu adresu: (duomenys
neskelbtini). Skolininkės P. A. turto dalis šioje bendrojoje
nuosavybėje nenustatyta. Antstolis pasiūlė jiems kreiptis į teismą CPK
667 straipsnio nustatyta tvarka dėl skolininkės P. A. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, į kurią būtų galima nukreipti
išieškojimą, nustatymo.
Pareiškėjai prašė:
1) nustatyti, kad P. A. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso
1/2 dalis buto su rūsiu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini); 2)
nustatyti P. A. naudojimosi jai priklausančia buto dalimi tvarką pagal
pareiškėjų prašyme nurodytą variantą.
Suinteresuotas asmuo
P. A. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašė nukrypti nuo lygių turto dalių
principo, nustatant skolininkės P. A. turto dalį; nurodė, kad jis ir
skolininkė turi du nepilnamečius vaikus, dėl to, nustatant jos turto dalį,
esantį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, turi būti atsižvelgta į vaikų
interesus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad skolininkė paskolintas iš
išieškotojų pinigines lėšas panaudojo ne šeimos, bet savo verslo reikalams. Jis
prašė nustatyti, kad P. A. priklauso 1/4 dalis buto, taip pat
naudojimosi P. A. priklausančią buto dalimi tvarką: skirti jai patalpą,
pažymėtą indeksu 51-5 (13,97 kv. m), palikti jai bendrai naudotis bendro
naudojimo patalpomis, pažymėtomis indeksais 51-1 (2,82 kv. m), 51-2 (0,99
kv. m), 51-3 (2,05 kv. m), 51-4 (6,74 kv. m).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-a-is apylinkės teismas
2005 m. lapkričio 11 d. nutartimi pareiškėjų prašymus patenkino iš
dalies: nustatė skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje jungtinėje
nuosavybėje su sutuoktiniu P. A. , laikant, kad P. A. asmeninės
nuosavybės teise priklauso 1/4 dalis buto su rūsiu, esančiu adresu: (duomenys
neskelbtini), o P. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso
¾ dalys šio buto; nustatė naudojimosi butu tvarką pagal suinteresuoto
asmens P. A. pasiūlytą variantą.
Teismas nustatė, kad areštuotas turtas – keturių
kambarių butas su rūsiu, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra
skolininkės P. A. ir suinteresuoto asmens P. A. bendroji jungtinė
nuosavybė. Šis butas yra skolininkės, jos sutuoktinio P. A. ir jų
nepilnamečių vaikų M. ir M. šeimos turtas, į kurį gali būti nukreiptas
išieškojimas pagal kreditorių reikalavimus. Teismas nurodė, kad byloje
nenustatyta, jog skolininkė P. A. , skolindamasi pinigus iš išieškotojų,
veikė prieš šeimos interesus, kad paskolinti pinigai buvo panaudoti ne šeimos
poreikiams tenkinti. Teismas laikė pagrįstu suinteresuoto asmens P. A.
prašymą nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nustatant skolininkės dalį.
B-a-, kurio skolininkei priklausančią dalį prašo nustatyti pareiškėjai, yra
vienintelis šeimos būstas. Nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingos
ne mažesnės šeimos turto dalys, negu skolininkei ir P. A. Vaikai yra
skirtingų lyčių, jų gyvenimas viename kambaryje keltų nepatogumų ir būtų
žalingas harmoningam jų vystimuisi.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų S. B. ir I. B. atskirąjį
skundą, 2006 m. sausio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo
nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo nutarties
motyvais. Dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumentų teisėjų kolegija nurodė,
kad ši civilinė byla užvesta kreditorių (pareiškėjų) iniciatyva, o P. A.
yra suinteresuotas asmuo byloje, jis laikytinas bendraskoliu, turinčiu teisę
pareikšti prašymus dėl nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 643 straipsnio
6 punktas). Teismo apsisprendimas atsižvelgti į vaikų interesus atitinka
Jungtinių T-ų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies
nuostatą, kad svarbiausia yra vaiko interesai. Aplinkybė, kad nenustatyta vaikų
gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš tėvų, šiuo atveju vaikų teisių ir jų būtiniausių
poreikių tenkinimui neturi įtakos. Aplinkybė, kad skolininkė iš kreditorių
gautus pinigus panaudojo šeimos reikmėms, neturi reikšmės, nes išieškojimas
gali būti nukreiptas į šeimos turtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu pareiškėjai S. B. ir
I. B. prašo panaikinti teismų nutartis, priimti naują nutartį, kuria
atmesti pareiškėjų S. B. , I. B. , H. Ž. ir suinteresuoto asmens
P. A. prašymus nustatyti skolininkės P. A. turto dalį bendrojoje
jungtinėje nuosavybėje. Jie nurodė šiuos argumentus:
1. Teismai netinkamai išaiškino ir taikė CPK 43,
667 straipsnius.
Pareiškėjas
P. A. nėra skolininkės
P. A. kreditorius, t. y. nėra išieškotojas vykdymo procese, dėl to jis neturėjo teisės kreiptis į
teismą CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka dėl skolininko turto dalies
bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo. Jis, kaip bendrosios
jungtinės nuosavybės dalyvis, siekdamas
padalyti bendrąją jungtinę nuosavybę, turėjo kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (CK 3. 116 straipsnio 1 dalis). CPK 667 straipsnio norma vertintina kaip
specialioji norma CK 3. 116 straipsnio ir kitų CK trečiosios knygos VIII
skyriaus normų atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos
teismas pareiškėjo P. A. procesines teises reikšti prašymą dėl skolininkės
dalies nustatymo kildino tok iš procesinio bendrininkavimo instituto. Toks P. A. procesinės padėties
kvalifikavimas neatitinka CPK
43 straipsnio turinio ir prasmės.
Nustatant skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje CPK 667 straipsnio tvarka
mutatis mutandis taikytinos procesinę dalyvaujančių byloje asmenų
padėtį reglamentuojančios procesinės
teisės normos. Tai reiškia, kad suinteresuotas asmuo vykdymo procese turi turėti tam tikrą procesinį
apibrėžtumą ir būti arba išieškotojo, arba skolininko pusėje. P. A. pareiškė
reikalavimą dėl skolininko dalies
nustatymo, o tai reiškia, kad jis su
savarankišku reikalavimu įstojo į
bylą išieškotojų pusėje, t. y. kad atsirado išieškotojų ir jo procesinis bendrininkavimas. Tačiau toks procesinis
bendrininkavimas neįmanomas, nes P. A. pats yra skolininkas (šią
aplinkybę pripažino ir teismai). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad P. A. , kaip bendraskolis,
turi teisę reikšti prašymus dėl nagrinėjamo klausimo esmės (CPK
643 straipsnio 6 punktas). Tačiau prašymas
dėl skolininko turto dalies nustatymo nėra „prašymas“ CPK 643 straipsnio
6 punkto prasme, nes skolininko
turto dalis bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatoma CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka. N-s šiame straipsnyje nurodyta, kad dėl
skolininko turto dalies nustatymo reikiamais atvejais gali kreiptis ir
bendrosios nuosavybės dalyviai, tačiau tokie atvejai galimi tik tada, kai kiti bendrosios nuosavybės dalyviai nėra
skolininkai. Šiuo atveju teismai
pripažino, kad P. A. yra bendraskolis ir kad jis nesikreipė į teismą CPK 667 straipsnyje nustatyta
tvarka. Taigi iš teismų
procesinių sprendimų neaišku, kokiu teisiniu pagrindu buvo nagrinėjamas
P. A. prašymas dėl bendraskolės P. A. turto dalies bendrojoje skolininkų nuosavybėje nustatymo.
2. Kasatorių nuomone,
skolininkės P. A. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje iš viso
vykdomojoje byloje CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka neturėjo būti
nustatinėjama, nes
išieškojimas
turi būti vykdomas
iš bendro sutuoktinių turto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 28 d. konsultacijoje
Nr. A3-113 nurodyta, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame
skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį
būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių
turto, ar iš asmeninio skolininko turto; kai išieškojimas vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, tai
nereikia skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo procedūros, nustatytos CPK 667 straipsnyje.
Pareiškėjus ir skolininkę
P. A. bei bendraskolį P. A. sieja paskolos teisiniai santykiai. P-ai, kuriuos
pareiškėjai paskolino ir perdavė skolininkei P. A. , tapo jos ir jos
sutuoktinio P. A. bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3. 88 straipsnis). CK 3. 92 straipsnio
3 dalyje nustatyta, kad preziumuojama, jog sutuoktinis sudaro sandorius, kai yra kito sutuoktinio
sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.
Kadangi paskolos sandoriai nepriskiriami prie
sandorių, kuriems sudaryti reikalingas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas,
tai galioja prezumpcija, jog
prievolės pagal skolininkės P. A. pasirašytus vekselius yra bendrosios sutuoktinių prievolės. Byloje nėra
duomenų apie tai, kad skolininkė P. A. paskolintas pinigines lėšas
panaudojo ne šeimos poreikiams
tenkinti, dėl to prievolė grąžinti skolą vertintina kaip solidarioji sutuoktinių P. A. ir P. A. prievolė. Teismai pagrįstai pripažino,
kad skolininkė ir P. A. yra
bendraskoliai. Tačiau tokiu atveju, esant solidariajai prievolei, neturėjo būti
nustatinėjamos skolininkės dalys
bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes nepriklausomai nuo sutuoktinių A. dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje jų prievolė yra
bendra ir išieškojimas turi būti nukreiptas
į jų bendrą turtą. Teismai turėjo pripažinti, kad antstolis nepagrįstai pasiūlė kreditoriams kreiptis į
teismą dėl skolininko dalies
bendrojoje nuosavybėje nustatymo ir pareiškėjų
prašymus palikti nenagrinėtus.
3. Netgi tuo atveju, jeigu būtų
pripažinta, kad teismai tinkamai
taikė procesinės ir materialinės teisės normas, jų procesiniai sprendimai nėra teisėti ir pagrįsti.
Teismai neįvertino
aplinkybės, kad sutuoktinių A. nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su kuriuo nors iš
tėvų nėra nustatyta. Dėl to nepagrįsta teismų išvada, kad, P. A. paskyrus
3/4 dalis bendrosios jungtinės nuosavybės, bus užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Be to, turi būti vienodai
ginamos visų vaikų teisės. Kasatoriai turi tris nepilnamečius vaikus, šeima gyvena nedideliame bute, kuris nuosavybės teise po
1/3 dalį priklauso kasatorei I. B. ir jos tėvams J. K. ir A. K. Skolininkei P. A. negrąžinus
palyginti didelės sumos kasatoriams, nukenčia kasatorių ir jų nepilnamečių vaikų gyvenimo kokybė. Teismai taip pat neįvertino aplinkybės, kad P. A.
prašymą dėl didesnės dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pareiškė ne rūpindamasis vaikų interesais, bet
siekdamas išvengti bendrų prievolių su skolininke
P. A. vykdymo ir atsiskaitymo su šeimos kreditoriais, t. y. piktnaudžiavos materialinėmis ir procesinėmis
teisėmis. Teismai prioritetą suteikė ne kreditorių teisių gynybai, kaip
turėtų būti pagal CK 1. 5 straipsnyje
nustatytus kriterijus, bet sudarė galimybę skolininkui išvengti prievolių įvykdymo.
Kasatoriai taip pat nurodė, kad kasacinio skundo
prašymas panaikinti teismų procesinius
sprendimus ir priimti naują nutartį, kuria atmesti pareiškėjų prašymus nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, neprieštarauja logikai ir nevertintinas kaip
prašymas priimti blogesnį kasatoriams sprendimą,
nei buvo priėmę pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Priėmus tokią
nutartį, būtų galima toliau vykdyti
išieškojimą iš bendraskolių turto.
Atsiliepime į kasacinį skundą skolininkė
P. A. prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, skundą atmesti. Ji
nurodė, kad kasatoriai klaidingai P. A. įvardija pareiškėju byloje. Jis
pareiškėjų (kasatorių) prašymu buvo įtrauktas byloje tik suinteresuotu asmeniu,
nes teismo nutartis turi tiesioginę įtaką jo teisėms. Teismas savo iniciatyva neįtraukė
P. A. pareiškėju ir jis neįgijo šio dalyvaujančio byloje asmens statuso.
Remdamasis CPK 47 straipsniu, P. A. pareiškė teismui rašytinį
prašymą, kuriame išdėstė savo nuomonę dėl skolininko turto dalies nustatymo ir
būtinumo nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų
interesus. Pareikšdamas tokį prašymą, jis netapo pareiškėju byloje ir
pareiškėjų bendrininku CPK 43 straipsnio prasme. CK 3. 116 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktinių turtas gali būti
padalijamas tiek vieno sutuoktinio, tiek jų kreditorių prašymu. Šiuo atveju į
teismą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo kreipėsi kreditoriai, dėl to
teismas, nustatydamas kiekvieno iš sutuoktinių turto dalį, pagrįstai vadovavosi
CK trečiosios knygos nuostatomis. Kasacinio skundo argumentai, kad išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, išeina už
bylos nagrinėjimo ribų, dėl to turi būti atmesti.
 
Teisėjų kolegija
 
k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 667 straipsnio aiškinimo ir taikymo

Vykdymo proceso metu CPK nustatytais atvejais
antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Kreipimosi į
teismą su pareiškimu vykdymo metu bendruosius klausimus reglamentuoja CPK
593 straipsnis, o ypatumus nustato atskiri CPK straipsniai, kaip
antai 667 straipsnis. CPK 593 ir 667 straipsnių analizė rodo, kad į
teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje
besikreipiantis asmuo vadinamas pareiškėju. Vykdymo procese dalyvaujantys asmenys
yra išieškotojas, skolininkas ir suinteresuoti asmenys (CPK
633 straipsnis). Pareiškimą teismui pagal CPK 667 straipsnį
paduodantis asmuo yra pareiškėjas vien dėl pareiškimo padavimo fakto, o dėl
savo procesinės padėties vykdymo procese jis kartu gali būti arba išieškotojas,
arba skolininkas, arba suinteresuotas asmuo (pvz. , bendrosios nuosavybės
dalyvis). Sprendžiant pareiškimą, paduotą pagal CPK 593 ir
667 straipsnius, suinteresuoti asmenys (skolininkai, bendrosios nuosavybės
dalyviai) gali teismui pateikti savo pareiškimus dėl skolininko turto dalies
nustatymo ir teismas gali tokius pareiškimus sujungti ir nagrinėti vienoje
byloje. Jeigu pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo pateikė
pareiškėjas – išieškotojas, tai proceso teisės normų prasme nėra klaidos, kad
pareiškimą toje pat byloje pareiškia suinteresuotas asmuo – bendrosios
nuosavybės dalyvis – ir prašo nustatyti skolininkui kitokią nuosavybės dalį,
nei prašo pareiškėjas – išieškotojas. Tokiu atveju gali būti taikoma CPK
136 straipsnio 4 dalies taisyklė dėl vienarūšių bylų, kuriose
dalyvauja tie patys asmenys, arba reikalavimų pagal skirtingų pareiškėjų
prašymus dėl tam pačiam skolininkui nustatomų teisių apimties sujungimo.
Prašymas pagal CPK 643 straipsnį ne visada
yra prašymas dėl CPK 667 straipsnio procedūros vykdymo. Tai gali būti
skolininko sutuoktinio prašymas, kuriame išreiškiama šio asmens nuomonė ar
prieštaravimas dėl pareikšto prašymo nustatyti skolininko turto dalį ar jos
dydį. Toks prašymas gali būti svarbus taikant CPK 667 straipsnį, padėtų
visapusiškai išsiaiškinti aplinkybes ir turėtų būti vertinamas ne kaip
prašymas, spręstinas CPK 593, 667 straipsnių tvarka, o kaip atsikirtimų ar
paaiškinimų teikimo forma pagal CPK 643 straipsnio 6, 8 punktus.
Nurodyti argumentai teismo turi būti išnagrinėti.
Pažymėtina, kad pagal CPK 667 straipsnį
paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems
asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje,
iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį
nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai
daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal
materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus – sudarant turto balansą,
sumokant (priteisiant iš šio turto mokėtinas skolas, kurių mokėjimo terminas
suėjęs, nustatant bendro dalytino turto visumą (CK 3. 118 ir kiti straipsniai).
Kasacinio teismo teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentus, kad
pažeistos procesinės nuostatos dėl pareiškimą nagrinėjamoje byloje padavusio
skolininko sutuoktinio procesinės padėties teisinio įvertinimo.
Sutuoktinis, kaip bendrosios jungtinės nuosavybės
dalyvis, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį kreipiasi į teismą su
pareiškimu dėl kito sutuoktinio skolininko dalies nuosavybėje nustatymo
antstolio pasiūlymu reikiamais atvejais. Toks atvejis yra tada, kai sutuoktinio
skolininko dalis turi būti nustatoma dėl to, kad turi būti išieškoma tik iš
sutuoktinio – skolininko – dalies. Jeigu abu sutuoktiniai pagal vykdomąjį dokumentą
ir pagal prievolės prigimtį yra skolininkai, tai išieškojimas vykdomas iš
abiejų sutuoktinių bendro turto, o CPK 667 straipsnyje nustatyta procedūra
neatliekama. Jeigu skolininko sutuoktinis dėl prievolės prigimties yra
skolininkas, tai CPK 667 straipsnio procedūra iš viso nevykdoma. V- tie
faktai, kad antstolis nurodė CPK 667 straipsnio 1 dalyje išvardytiems
asmenims paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka, kad prašoma vykdyti
CPK 667 straipsnio procedūrą ir nurodoma, kad sutuoktinis nėra skolininkas,
savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą.
Teismas turi patikrinti, ar antstolis nepadarė klaidos ir nesant reikiamo
atvejo nurodė nustatyti turto dalį, ar išieškotojas neklysta, manydamas, kad
vykdymas turi būti tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio
turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto.
Ar abu sutuoktiniai yra skolininkai, sprendžiama
ne vien iš vykdomųjų dokumentų įrašų. Jeigu vykdomajame dokumente skolininku
nurodytas tik vienas iš sutuoktinių, tai nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad
tik šis sutuoktinis yra skolininkas, o kitas – ne. Jeigu vykdomasis dokumentas
yra vykdomasis raštas, išduotas teismo sprendimo, nuosprendžio, nutarimo,
nutarties, teismo įsakymo pagrindu, kuriame skolininku nurodytas vienas iš
sutuoktinių, tai, prieš duodamas pasiūlymą kreiptis į teismą CPK
667 straipsnio tvarka, antstolis pagal prievolės teisinę prigimtį ir
išieškotojo teisių įgyvendinimo tvarką turi įsitikinti, kad turi būti
išskiriama skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalis, nes išieškojimas turi
būti vykdomas tik iš skolininku nurodyto sutuoktinio asmeninio turto dalies.
V- ta aplinkybė, kad vykdomajame dokumente
skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad šio asmens prievolė
yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies.
Sutuoktinių turtas yra ir jų skolos, taip pat įformintos vykdomaisiais
dokumentais. Jos preziumuojamos kaip bendras turtas, jeigu prievolės atsirado
po santuokos sudarymo, nors ir vieno iš sutuoktinių vardu (CK
3. 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Prievolėms
vykdyti iš bendro sutuoktinių turto (pvz. , CK 3. 109 straipsnio
1 dalies 2 punktas, 5 punktas) nereikia atlikti CPK
667 straipsnyje nurodytos sutuoktinio skolininko dalies išskyrimo. Jeigu
teismas nustato, kad išieškotojas ar kiti asmenys klaidingai tokį prašymą
pareiškė, tai jis turi būti atmetamas kaip nepagrįstas dėl negalėjimo taikyti
CPK 667 straipsnį.
Pagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad, pripažinus
P. A. bendraskoliu, skolininkės P. A. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neturėjo būti nustatinėjama, nes
išieškojimas tokiu atveju vykdytinas iš bendro sutuoktinių turto.
Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad abu
sutuoktiniai yra skolininkai, bet vykdomasis raštas įformintas vieno iš jų
vardu. Kad suinteresuotas asmuo P. A. yra skolininkas, buvo sprendžiama iš
to, kad paskolą gavo sutuoktinė, bet paskolos panaudojimas susijęs su šeimos
reikalų tvarkymu. Sutuoktiniai aiškino, kad suinteresuotas asmuo buvo vienas iš
UAB akcininkų, o skolininkė – UAB vadovė. Paskolos pinigai buvo panaudoti UAB
reikmėms – apmokėti skoloms, darbuotojų atlyginimams. UAB akcijos buvo įgytos
santuokos metu. Nuosavybės teisė į akcijas, nors įforminta vieno iš sutuoktinių
vardu, yra bendroji jungtinė nuosavybė. V-o iš sutuoktinių vertimasis įmonės
veikla, turint UAB akcijų, o kito dalyvavimas UAB valdyme rodo, kad atsirado
bendro turto tvarkymo išlaidų. Paskolos lėšos, jeigu jos skirtos tokios įmonės
veiklai palaikyti, gali būti vertinamos kaip sutuoktinių bendro turto išlaidos,
nepriklausomai nuo įmonės pelningumo ar nuostolingumo. Su jų gavimu susijusios
prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto, todėl sutuoktinio – skolininko
dalis iš bendrosios nuosavybės pagal CPK 667 straipsnį neišskiriama.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai
netinkamai išaiškino ir taikė CPK 667 straipsnį, tai yra pagrindas
panaikinti teismų nutartis ir išieškotojų pareiškimą atmesti (CPK
346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio
3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartį ir
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d.
nutartį panaikinti ir pareiškimą atmesti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt