TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
1
1. 3. Dėl
sutuoktinės teisės pasirinkti savo vyro pavardę, kai sudarant santuoką užsienio
valstybėje sutuoktinio pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta

Pagal CK
1. 11 straipsnio 1 dalį, pasirenkant pavardę, įregistravus santuoką
užsienyje, kai pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta užsienyje, Lietuvos
Respublikoje taikytini Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai. Pagal CK
3. 281 straipsnį civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami,
papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias
tvirtina teisingumo ministras. Tokiu atveju, kai sudarant santuoką užsienio
valstybėje sutuoktinio pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta, pagal
Lietuvos Respublikos CK 3. 282 straipsnio, Valstybinės kalbos įstatymo 2,
15 ir 19 straipsnių, Civilinės metrikacijos taisyklių 7 ir 57 punktų
nuostatas Lietuvoje civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas
ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Valstybinė lietuvių kalbos
komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 2(87) nurodė, kad
moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -i-ė, -(i)uvienė.
Tais atvejais, kai norima turėti moters pavardės formą, kuri nenurodytų
šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti daroma su galūne
-ė (CK 1. 11 straipsnio 1 dalis, 3. 281, 3. 282 straipsniai).
Valstybinės
kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės priskirtinos prie viešosios tvarkos
valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas negali būti vertinamas kaip Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 22 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatose
įtvirtinto asmens ir jo šeimos privataus gyvenimo neliečiamumo principo
pažeidimas.

Civilinė byla
Nr. 3K-7-20/2006
Procesinio
sprendimo kategorijos: 75. 2; 83. 1(S)                      


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. birželio
8 d.
Vilnius

Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija,
susidedanti iš  teisėjų: Č-o J-o
(kolegijos pirmininkas), R-o Č-os (pranešėjas), V-us G-o,
E-aus L-o, Z-o L-io, T-os S-ės ir J-os
S-ės,
sekretoriaujant B-ai
B-ei,
dalyvaujant pareiškėjai M. Č. ir
jos atstovui advokatui K. Č-ui,
suinteresuotam asmeniui
G. P. ,
suinteresuoto asmens Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos atstovams advokatui J. Gaudučiui,
R. D-i-ei ir S. Č-ui,
žodinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto
asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasacinį skundą dėl Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos
M. Č. pareiškimą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės
departamento Civilinės metrikacijos skyriaus įpareigojimo įtraukti į apskaitą
jos sudarytą santuoką, įrašant jai sutuoktinio pavardę (suinteresuoti asmenys –
G. P. , Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento
Civilinės metrikacijos skyrius ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija).

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškimo esmė

Pareiškėja
M. Č. prašė įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento
Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą M. Č. ir G. P.
2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados
valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką, įrašant pareiškėjos pavardę (duomenys
neskelbtini) (sutuoktinio pavardę su vyriškos giminės pavardžių
galūne). Pareiškėja nurodė, kad Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė
įtraukti į apskaitą jos ir suinteresuoto asmens G. P. JAV Nevados
valstijoje sudarytą santuoką, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjos pasirinkta
sutuoktinio pavardės forma neatitinka valstybinės lietuvių kalbos taisyklių.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų
esmė

Vilniaus
miesto 3-iasis apylinkės teismas 2005 m. vasario 7 d. sprendimu
pareiškimą atmetė. Teismas nustatė, kad 2003 m. spalio 6 d. JAV
Nevados valstijoje, Karson sityje, pareiškėja M. Č. ir suinteresuotas
asmuo G. P. sudarė santuoką. Tai patvirtina išduotas santuokos liudijimas
(duomenys neskelbtini). Išduodant leidimą santuokai sudaryti, pareiškėja
M. Č. išreiškė pageidavimą, kad, sudarius santuoką, jos pavardė būtų (duomenys
neskelbtini) (sutuoktinio pavardė su vyriška galūne). Pareiškėja ir
suinteresuotas asmuo yra lietuviai, Lietuvos Respublikos piliečiai, jų
nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai ir
suinteresuotam asmeniui kreipusis į Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių dėl JAV
sudarytos santuokos įtraukimo į apskaitą ir suteikimo M. Č. pavardės (duomenys
neskelbtini), Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė tai padaryti ir
nurodė, kad M. Č. turi teisę pasirinkti pavardę po santuokos sudarymo
vadovaudamasi CK 3. 31 straipsnio ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 2(87) „Dėl moterų pavardžių
sudarymo“ nuostatomis. Teismas nurodė, kad užsienyje sudarytos santuokos
įtraukiamos į apskaitą vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų Civilinės
metrikacijos taisyklių 56–58 punktais. CK 1. 26 straipsnyje nurodyta,
kad užsienyje sudarytos santuokos sudarymo tvarka nustatoma pagal santuokos
sudarymo vietos valstybės teisę, o pagal CK 1. 27 straipsnį – sutuoktinių
asmeniniams santykiams, taigi ir sutuoktinių pavardės pasirinkimui po santuokos
sudarymo, taikoma jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. CK
3. 31 straipsnyje yra įtvirtinta abiejų sutuoktinių teisė pasilikti iki
santuokos turėtą savo pavardę, pasirinkti kito sutuoktinio pavardę kaip bendrą
pavardę arba pasirinkti dvigubą pavardę, kai prie savo pavardės prijungiama
sutuoktinio pavardė. Moterų pavardžių darybą po santuokos sudarymo, kai moteris
pasirenka sutuoktinio pavardę kaip bendrą pavardę, reglamentuoja Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimas
Nr. 2(87), pagal kurį moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su
priesagomis -i-ė, -(i)uvienė, o tais atvejais, kai norima turėti pavardę
(suteikti pavardės formą), kuri nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš
vyriškos pavardės gali būti daroma su galūne -ė. Dėl tokių argumentų apylinkės
teismas konstatavo, kad Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė
įtraukti į apskaitą pareiškėjos ir suinteresuoto asmens užsienyje sudarytą
santuoką, suteikiant pareiškėjai sutuoktinio pavardę (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat rėmėsi Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada, kad
pavardė (duomenys neskelbtini) nelaikytina dirbtinai sudaryta, kad ši
pavardė yra darybiškai netaisyklinga, tačiau neeliminuotina iš lietuvių kalbos
pavardžių konteksto ir iš jos daroma moters pavardė turi atitikti lietuvių
kalbos taisykles. G-mybė pasirinkti pavardės formą, kuri nenurodo moters
šeiminės padėties (t. y. pavardę su galūne -ė), paneigia pareiškėjos
teiginį, kad Civilinės metrikacijos skyriaus sprendimas pažeidžia jos teisę į
asmeninį gyvenimą.
Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos M. Č. apeliacinį skundą, 2005 m.
birželio 3 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino
ir priėmė naują sprendimą, kuriuo pareiškimą patenkino – įpareigojo Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos
skyrių įtraukti į apskaitą M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio
6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą
santuoką, įrašant M. Č. pavardę (duomenys neskelbtini). Teisėjų
kolegija nurodė, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada,
jog CK 3. 31 straipsnio nuostatos suteikia asmeniui teisę po santuokos
registravimo pasirinkti sutuoktinio pavardę, bet ne jos formą. Pareiškėja ir
suinteresuotas asmuo sudarė santuoką užsienyje, pareiškėjai pasirenkant
sutuoktinio pavardę (duomenys neskelbtini). Byloje nenustatyta, kad šis
civilinis aktas buvo sudarytas pažeidžiant JAV įstatymus. Taigi santuoka yra
teisėta ir pripažintina Lietuvoje su visomis teisinėmis pasekmėmis (CK
1. 25 straipsnio 4 dalis). Pagal Civilinės metrikacijos taisykles
užsienyje sudarytų santuokų pripažinimas vykdomas įtraukiant tokias santuokas į
apskaitą. Teisėjų kolegija nurodė, kad įtraukimas į apskaitą reiškia Lietuvos
Respublikos piliečio užsienio valstybėje sudarytos santuokos legalizavimą.
Civilinės metrikacijos skyrius pagal Civilinės metrikacijos taisyklių nuostatas
privalo įrašyti į metrikacijos knygas santuokos įrašą, išduoti santuokos liudijimą
ir apie tai pažymėti Lietuvos Respublikos piliečio pase (Civilinės metrikacijos
taisyklių 56 punktas). Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos santuokai
įtraukti į apskaitą buvo pateikti visi būtini dokumentai, taigi Civilinės
metrikacijos skyrius neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti įtraukti pareiškėjos
santuoką į apskaitą. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad Civilinės
metrikacijos skyriaus ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos raštuose bei
procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai turėtų teisinės reikšmės
nagrinėjant pareiškėjos analogišką prašymą santuokos registracijos atveju,
tačiau šioje byloje yra nagrinėjamas jau sudarytos santuokos įtraukimas į
apskaitą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai

Kasaciniu
skundu suinteresuotas asmuo Valstybinė lietuvių kalbos komisija prašo Vilniaus
apygardos teismo 2005 m. birželio 3 d. sprendimą panaikinti ir
priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas netaikė CK 1. 11 straipsnio 1 dalies nuostatos,
kad užsienio teisės normos netaikomos, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai, ir
kad tokiais atvejais taikomi Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai.
Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad įregistravus santuoką JAV
klausimas dėl pavardės formos ir jos sudarymo yra teisiškai nereikšmingas,
neįvertino to, jog santuokos sudarymo procedūros ir sutuoktinių teisės vadintis
kito sutuoktinio pavarde apimtimi JAV civilinė teisė neprieštarauja Lietuvos
Respublikos civilinei teisei, tačiau teisės į sutuoktinio pavardę įgyvendinimas
pagal JAV ir Lietuvos įstatymus skiriasi. JAV civilinė teisė remiasi anglų
kalbos taisyklėmis, taigi, kitaip nei Lietuvos Respublikos teisė, nepripažįsta
vyriškosios ir moteriškosios lyties asmenų vardų ir pavardžių skirtumo.
Lietuvos įstatymai reglamentuoja ne tik sutuoktinio teisę į kito sutuoktinio
pavardę (CK 3. 31 straipsnis), bet ir pavardžių rašymą dokumentuose pagal
lietuvių kalbos taisykles (CK 3. 282 straipsnis).
2. Apeliacinės
instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėja įgijo pavardę (duomenys
neskelbtini) sudariusi santuoką Jungtinėse Amerikos Valstijose, rėmėsi ne
santuokos liudijimu, kuriame yra įrašyta pareiškėjos ikisantuokinė pavardė, o
Karson Sičio santuokų registracijos biuro išduoto leidimo sudaryti santuoką
lydraštyje esančiu įrašu „minėtojo leidimo išdavimo metu M. pareiškė
pageidavimą, kad jos pavardė būtų (duomenys neskelbtini)“. Teismas
neatsižvelgė į tai, kad JAV pasirinkta sutuoktinio pavardė įgyjama keitimo būdu
po santuokos registravimo, t. y. santuokos sudarymo ir pavardės keitimo
procedūros yra nesusijusios. Pareiškėja neatliko pavardės keitimo Jungtinėse
Amerikos Valstijose, tačiau pareikalavo, kad Vilniaus miesto administracijos
Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius, remdamasis vien tik Karson
Sičio santuokų registracijos biuro raštu, išduotų lietuvišką santuokos
liudijimą, kuriame pareiškėjai būtų įrašyta pavardė (duomenys neskelbtini).
Pagal Civilinės metrikacijos taisykles Civilinės metrikacijos skyrius įrašo
užsienio valstybių institucijų jau įregistruotą Lietuvos Respublikos piliečių
sudarytą santuoką tik pagal pateiktus dokumentus ir juose esančius duomenis.
Nesant dokumento, patvirtinančio, kad M. Č. pasikeitė pavardę į (duomenys
neskelbtini) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Civilinės metrikacijos skyrius
pagrįstai vadovavosi Lietuvos teisės normomis.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą pareiškėja M. Č. prašo kasacinį skundą atmesti ir
apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Kasacinio
skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CK
1. 11 straipsnio 3 dalį, nes pareiškėjos JAV įgytos teisės pasirinkti
vyro pavardę įgyvendinimas Lietuvoje pažeistų Lietuvos teisės aktus, yra
nepagrįstas. CK 3. 282 straipsnis yra procedūrinė norma, įtvirtinanti
civilinės būklės aktų registravimo tvarką. Registracijos tikslas yra tik
patvirtinti, kad įvyko tam tikri juridiniai faktai, todėl CK
3. 282 straipsnis negali būti laikomas nuostata, ribojančia CK
3. 31 straipsnio taikymą. Be to, CK 3. 282 straipsnio nuostata dėl
vardo ir pavardės rašymo pagal lietuvių kalbos taisykles yra susijusi ne su
vardo ar pavardės formavimo taisyklėmis, bet su rašybos ypatumais.
2. Kasacinio
skundo antrasis argumentas yra susijęs su fakto klausimais, kurie kasaciniame
teisme nenagrinėtini. Be to, pagal JAV teisę vyro pavardės pasirinkimas yra
žmonos teisė, kuri įgyvendinama išreiškus asmens valią, o pavardės
įregistravimo procedūra yra tik šios teisės įgyvendinimo pasekmė. Civilinės
metrikacijos skyriui buvo pateiktas Karson Sičio santuokų registracijos biuro
patvirtinimas, kad pareiškėja pasirinko pavardę (duomenys neskelbtini),
todėl Civilinės metrikacijos skyrius pagal Civilinės metrikacijos taisyklių
nuostatas turėjo įrašyti į apskaitą jau įregistruotą santuoką pagal pateiktus
dokumentus ir juose esančius duomenis.
3. Asmens
teisė į vardą įtvirtinta CK 2. 20 straipsnyje; CK 3. 31 straipsnyje
nustatyta sutuoktinių teisė pasirinkti iki santuokos turėtą pavardę, kito
sutuoktinio pavardę arba dvigubą pavardę. Jokių teisės į vardą apribojimų
nurodytose normose nėra. Jei teismas, remdamasis tuo, kad lietuvių tautybės
asmenims turi būti taikomos specialios pavardžių darybos taisyklės, šioje
byloje nustatytų, kad pareiškėja neturi teisės į vyro pavardę, tai būtų
pripažįstama, kad teisės į sutuoktinio pavardę įgyvendinimas iš esmės priklauso
nuo asmens lyties ar tautybės. Taip būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo
principas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje
teismų nustatytos aplinkybės

Pareiškėja
M. Č. ir suinteresuotas asmuo G. P. (Lietuvos Respublikos piliečiai,
lietuviai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje)
2003 m. spalio 6 d. JAV Nevados valstijoje, Karson sityje, sudarė
santuoką. Jungtinėse Amerikos Valstijose išduodant leidimą santuokai sudaryti,
pareiškėja M. Č. išreiškė pageidavimą, kad, sudarius santuoką, jos pavardė
būtų (duomenys neskelbtini) (sutuoktinio pavardė su vyriška galūne).
Santuokos liudijime įrašytos sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtos
pavardės. Lietuvoje sutuoktiniai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių, prašydami
įtraukti į apskaitą JAV sudarytą santuoką ir įrašyti M. Č. jos vyro
pavardę su vyriška galūne (duomenys neskelbtini). Civilinės metrikacijos
skyrius atsisakė tai padaryti.

V. Kasacinio teismo
argumentai ir išaiškinimai

Iš civilinės
bylos duomenų matyti, kad pareiškėja M. Č. ir suinteresuotas asmuo
G. P. yra lietuviai, Lietuvos Respublikos piliečiai. Jų nuolatinė
gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Vilniaus mieste. 2003 m.
spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson
Sityje, buvo įregistruota jų santuoka ir išduotas santuokos liudijimas (duomenys
neskelbtini). M. Č. ir G. P. santuokos liudijime įrašytas abiejų
sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtos pavardės – G. P. ir M. Č.
Sutuoktiniams buvo išduotas Karson Sičio santuokų registracijos biuro
sekretoriaus registratoriaus pasirašytas pažymėjimas, patvirtinantis, kad
išduodant leidimą sudaryti santuoką M. Č. pareiškė pageidavimą priimti
vyro pavardę (duomenys neskelbtini). M. Č. pase nebuvo
pažymėta apie vyro pavardės priėmimą. Grįžusi į Lietuvą pareiškėja kreipėsi į
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
metrikacijos skyrių, prašydama Jungtinėse Amerikos Valstijose įregistruotą santuoką
įtraukti į apskaitą. Civilinės metrikacijos skyrius pasiūlė pareiškėjai
pasirinkti ištekėjusios moters vyro pavardę, atitinkančią pavardžių darybos
taisykles – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja M. Č. teigia, kad
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės
metrikacijos skyrius, kišdamasis į jos šeimos privatų gyvenimą, pažeidė jos
teisę CK 3. 31 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti vyro pavardę.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, sutikdama
su ieškovės argumentais, įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į
apskaitą M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse
Amerikos Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką,
įrašant M. Č. sutuoktinio pavardę su vyriška galūne (duomenys
neskelbtini).
Kasacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, sutikdama su
kasatoriaus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos kasacinio skundo argumentais,
konstatuoja, kad: 1) pagal CK 1. 11 straipsnį užsienio teisės normos
netaikomos Lietuvoje, jeigu jų taikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos
Konstitucijai bei kitų įstatymų įtvirtintai viešajai tvarkai. Civilinės būklės
aktų registravimas priklauso viešajai tvarkai; 2) Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 14 straipsnyje įtvirtinta, kad lietuvių kalba yra valstybinė
kalba. Konstitucinio valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad
lietuvių kalba Lietuvoje yra konstitucinė vertybė; 3) CK 1. 25 straipsnio 4
dalyje įtvirtinta nuostata, kad užsienio valstybėje teisėtai sudaryta santuoka
pripažįstama Lietuvos Respublikoje, išskyrus tuos atvejus, kai abu
sutuoktiniai, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje,
santuoką sudarė užsienio valstybėje, turėdami tikslą išvengti santuokos
pripažinimo negaliojančia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, šioje byloje
yra neaktuali, nes ginčijamas ne santuokos registravimo teisėtumas, bet
sutuoktinės teisė pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančią ištekėjusių moterų
pavardžių darybos taisyklių. Pareiškėja, Jungtinėse Amerikos Valstijose
sudarydama santuoką ir pareiškusi, kad ji pasirenka vyro pavardę (duomenys
neskelbtini), pavardės pakeitimo procedūrų neužbaigė. M. Č. ir
G. P. santuokos įregistravimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Nevados
valstijoje, Karson Sityje, teisėtumo niekas neginčija; 4) šios civilinės bylos
dalykas yra Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios Lietuvoje, teisė
pasirinkti vyro pavardę, neatitinkančią CK 3. 282 straipsnio, Valstybinės
lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio 26 d. nutarimo
Nr. 2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ ir Lietuvos Respublikos teisingumo
ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 129 patvirtintų
Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – Civilinės metrikacijos taisyklės) 7
ir 57 punktų reikalavimų.
Kasacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija netinkamai
aiškino ir taikė CK 1. 25 straipsnio, 3. 31 straipsnio ir Civilinės
metrikacijos taisyklių 56 punkto nuostatas, nes neatsižvelgė į Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 14 straipsnio, CK 3. 281, 3. 282 straipsnių,
1995 m. sausio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo
Nr. I-779 2, 5, 9 straipsnių, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos
1991 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. I-1031 „Dėl vardų ir pavardžių
rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Civilinės metrikacijos taisyklių 7,
57 punktų ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2003 m. birželio
26 d. nutarimo Nr. 2(87) „Dėl moterų pavardžių darymo“ nuostatas ir
lietuvių kalbos tradicijas, neaiškino CK 3. 31 straipsnio nuostatų
istoriškai, teleologiškai ir sistemiškai.
Pagal CK
1. 11 straipsnio 1 dalį, pasirenkant pavardę, įregistravus santuoką užsienyje,
kai pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta užsienyje, Lietuvos Respublikoje
taikytini Lietuvos Respublikos civiliniai įstatymai. Pagal CK
3. 281 straipsnį civilinės būklės aktai registruojami, atkuriami, keičiami,
papildomi ir ištaisomi, laikantis Civilinės metrikacijos taisyklių, kurias
tvirtina teisingumo ministras. Tokiu atveju, kai sudarant santuoką užsienio
valstybėje sutuoktinio pavardės pakeitimo procedūra nėra užbaigta, pagal
Lietuvos Respublikos CK 3. 282 straipsnio, Valstybinės kalbos įstatymo 2,
15 ir 19 straipsnių, Civilinės metrikacijos taisyklių 7 ir 57 punktų
nuostatas Lietuvoje civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Vardas
ir pavardė rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Valstybinė lietuvių kalbos
komisija 2003 m. birželio 26 d. nutarime Nr. 2(87) nurodė, kad
moterų pavardės pagal vyro pavardę daromos su priesagomis -i-ė, -(i)uvienė (duomenys
neskelbtini). Tais atvejais, kai norima turėti moters pavardės formą, kuri
nenurodytų šeiminės padėties, pavardė iš vyriškos pavardės formos gali būti
daroma su galūne -ė (duomenys neskelbtini). Pagal 2001 m. lapkričio
20 d. Lietuvos Respublikos valstybinės lietuvių kalbos komisijos statuso
įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. IX-617 3 straipsnio 8 punktą ši
komisija kompetentinga spręsti lietuvių kalbos vartosenos ir norminimo
klausimus ir priimti dėl jų privalomus sprendimus.
1999 m.
spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl
Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d.
nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“
atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad konstitucinis
valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, jog lietuvių kalba yra
konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja
pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir
nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Šie
argumentai dar kartą patvirtina, kad valstybinės kalbos vartojimo ir apsaugos taisyklės
priskirtinos prie viešosios tvarkos valstybėje, todėl šių taisyklių vykdymas
negali būti vertinamas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos
22 straipsnio ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 8 straipsnio nuostatose įtvirtinto asmens ir jo šeimos
privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimas.
Kadangi
nenustatyta, kad M. Č. ir G. P. sudarė santuoką Jungtinėse Amerikos
Valstijose turėdami tikslą išvengti santuokos pripažinimo negaliojančia
(nenustatyti santuokos negaliojimo pagrindai, nurodyti CK
3. 37 straipsnyje), Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija pagrįstai įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrių įtraukti į apskaitą
M. Č. ir G. P. 2003 m. spalio 6 d. Jungtinėse Amerikos
Valstijose, Nevados valstijoje, Karson Sityje, sudarytą santuoką, bet
nepagrįstai įpareigojo įrašant civilinės būklės aktų įrašus ir išduodant
santuokos liudijimą pareiškėjai įrašyti ne M. Č. , bet M. (duomenys
neskelbtini) pavardę (Civilinės metrikacijos taisyklių 57 punktas).
Civilinėje
byloje yra išdėstyta dviejų išplėstinės teisėjų kolegijos teisėjų atskiroji
nuomonė, pareikšta CPK 63 straipsnio 2 dalies, 268 straipsnio
6 dalies ir 340 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 2 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
birželio 3 d. sprendimą pakeisti, panaikinant įpareigojimą Vilniaus miesto
savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyriui
civilinės būklės akte įrašyti M. Č. pavardę (duomenys neskelbtini).
Kitas Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
birželio 3 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.

         

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt