TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
1
1. 4. Dėl
įskaitinių netesybų

Įstatyme yra nustatytas
netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė
yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba
jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6. 874 straipsnio
1 dalis). CK 6. 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos
(t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška
taisyklė – CK 6. 258 straipsnio 2 dalyje).
Jeigu civilinėje byloje
pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir
procesines palūkanas pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį, tai su
pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl
skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje
neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu
procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu
atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos
įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.
Netesybos (delspinigiai) ir
(arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių
susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar
palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo.
Jeigu šalių sutartimi nenumatyta
mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl praleisto
prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę skolą ir
procesines palūkanas pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį, tai nuo
kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami
procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos
netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.

Civilinė byla Nr. 3K-7-367/2006
Procesinio sprendimo kategorija 36. 1 (S)



LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2006 m. rugsėjo 12 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Č-o J-o (kolegijos pirmininkas), D-ės A-ės, Z-o
L-io, A-o M-io, A-o S-io, A-io N-o (pranešėjas) ir
B-aus P-o,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto direkcijos ieškinį atsakovui UAB „Ferteksos transportas“ dėl
delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :
I. G-o esmė

Ieškovas
VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija prašė priteisti iš atsakovo UAB
„Ferteksos transportas“ 25 912,97 Lt delspinigių, šešių procentų
dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo
sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad dėl
atsiskaitymų už uosto rinkliavas 2001 m. gegužės 3 d. šalys sudarė
sutartį Nr. 20-2001-445, pagal kurią atsakovas įsipareigojo ieškovui
apmokėti pateiktas sąskaitas sutarties 3. 2 punkte nustatyta tvarka.
Sutarties 3. 3 punkte buvo nustatyta, kad, atsakovui neapmokėjus
nustatytais terminais sąskaitos, jis moka ieškovui 0,2 procento dydžio
delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną nuo neapmokėtos sumos. Atsakovas
nesilaikė sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų, todėl jis privalo sumokėti
apskaičiuotus delspinigius – 25 912,97 Lt. T-ą įvykdyti prievolę
praleidęs skolininkas taip pat turi sumokėti CK 6. 210 straipsnyje
nustatytas šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti
praleistas terminas.
Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2004 m. gruodžio 9 d. , išnagrinėjęs civilinę
bylą dokumentinio proceso tvarka, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinį
patenkino visiškai.
Atsakovas
CPK 430 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškė prieštaravimus dėl pareikšto
ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo. Jis prašė bylą dėl
22 576,71 Lt delspinigių priteisimo nutraukti, kitą ieškinio dalį
palikti nenagrinėtą. Atsakovas nurodė, kad dalis delspinigių ieškovui yra
priteista teismo sprendimu, dėl kitos dalies vyksta ginčas kitoje civilinėje
byloje. Be to, ieškovo prašoma priteisti delspinigių suma yra per didelė,
neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė

Klaipėdos
miesto apylinkės teismas 2005 m. vasario 22 d. sprendimu 2004 m.
gruodžio 9 d. preliminarų sprendimą pakeitė: panaikino sprendimo dalį,
kuria ieškovui iš atsakovo priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos;
kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas
nurodė, kad netesybos gali būti sumažintos, jei jos yra akivaizdžiai per
didelės (CK 6. 73 straipsnio 2 dalis). Šalių sutartyje nustatytos
netesybos – 0,2 procento delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo
neapmokėtos dienos – nėra aiškiai per didelės ir atitinka susiklosčiusią
praktiką. Kadangi atsakovas neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai iš jo
pagrįstai preliminariu teismo sprendimu priteisti delspinigiai. Atsakovo
argumentas, kad ieškovas reiškia reikalavimus, kurie jau yra išspręsti bei
sprendžiami kitose civilinėse bylose, atmestinas. Atsakovas nevykdo savo
prievolės mokėti skolą, todėl ieškovas turi teisę reikalauti priteisti
delspinigius už naują laikotarpį. Ieškovui nepagrįstai preliminariu teismo
sprendimu priteistos šešių procentų dydžio metinės palūkanos. CK
6. 210 straipsnyje nustatytas šešių procentų dydžio metinių palūkanų
mokėjimas, kai sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys.
Ieškovas yra valstybinė įmonė, dėl to negali reikalauti priteisti šių palūkanų.
Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi
atsakovo apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 17 d. sprendimu
panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paliktas galioti
2004 m. gruodžio 9 d. preliminarus teismo sprendimas dėl
25 912,57 Lt palūkanų priteisimo, ir šį ieškinio reikalavimą atmetė;
kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad CK
6. 71–6. 75 straipsniuose nenustatyta baudinių netesybų. Netesybos turi
atlikti kompensuojamąją funkciją, jos nustatomos siekiant atlyginti
nukentėjusiai šaliai nuostolius, tačiau netesybos negali leisti jai
piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
Pagal CK 6. 73, 6. 258 straipsnius netesybos visada yra įskaitomos į
nuostolius, dėl to ieškovas privalėjo įrodyti ir jo turėtų nuostolių dydį.
Tokių įrodymų ieškovas nepateikė. Pagal CK 6. 70 straipsnio prasmę
netesybos yra pagrindinės prievolės užtikrinimo būdas ir, palyginti su
pagrindine prievole, yra papildomos, šalutinės prievolės. Ieškovo reikalavimas
priteisti iš atsakovo 25 912,97 Lt delspinigių už laikotarpį nuo
2004 m. spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. neatskiriamai
susijęs su pagrindine prievole, nes delspinigių dydis yra skaičiuojamas nuo tos
piniginės prievolės dalies, kuri nebuvo laiku įvykdyta. Ieškovas delspinigių
sumą prašo priteisti nuo 413 121,09 Lt pagrindinės skolos sumos.
Pagrindinės skolos suma – 364 140,34 Lt – priteista ieškovui
Klaipėdos apygardos teismo 2004 m. spalio 20 d. sprendimu, o likusi
48 980,75 Lt suma – įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2004 m. gruodžio 10 d. sprendimu. Darytina išvada, kad šios dalies
pagrindinės prievolės mokėjimo terminas yra suėjęs, nes įsiteisėję teismų
sprendimai turi būti vykdomi, ir atsakovo atsakomybė pagrindinėje prievolėje
pagal sutartį transformavosi į atsakomybę, įtvirtintą Civilinio proceso
normose. Tokiu pat būdu transformavosi ir šalutinė prievolė – netesybos,
t. y. iš sutartinių jos transformavosi į procesines, nes šiais teismų
sprendimais priteista ieškovui šešių procentų dydžio metinių palūkanų nuo
priteistos sumos iki visiško sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6. 37 straipsnio
2 dalį procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos. Šią
sumą sudaro piniginės lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl
sutarties pažeidimo. Šios procesinės palūkanos, kurių dydis nustatytas CK
6. 210 straipsnyje, skaičiuojamos nuo visos priteistos sumos, t. y.
pagrindinės skolos ir delspinigių, ir jos laikomos minimaliais kreditoriaus
nuostoliais. Nesant duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą ir dydį,
laikytina, kad procesinės netesybos turėtų padengti ieškovo minimalius
nuostolius, dėl to ieškinys atmestinas. Ieškovas savo teises turėtų ginti per
vykdymo procesą.

III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo
sprendimą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, dėl to
priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Jis nurodė šiuos argumentus:
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000 m.
birželio 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-643/2000, išaiškino, kad „delspinigius daugiau kaip už šešis
mėnesius galima priteisti, jeigu bendra tvarka pareiškiamas ieškinys (ar
papildomas ieškinys toje pačioje byloje) dėl delspinigių priteisimo už naują
laikotarpį“. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas nėra
įvykdęs pagrindinės prievolės, taip pat ir to, kad ieškovas pareiškė papildomą
ieškinį dėl delspinigių priteisimo už naują laikotarpį – nuo 2004 m.
spalio 1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. Ieškovo ieškinio
reikalavimai atitiko nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, dėl to turėjo
būti tenkinami.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. kovo
3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 163/2004,
išaiškino, kad „netesybų, taigi ir delspinigių, teisinė prigimtis yra ta, kad
tai yra ne tik prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, bet ir sutartinės
atsakomybės forma. Skolininkui neįvykdžius prievolės, netesybos padeda
kompensuoti kreditoriaus interesą ir jam nereikia įrodinėti savo patirtų
nuostolių dydžio; kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos
įskaitomos į nuostolių atlyginimą“. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas
ieškinį tuo pagrindu, kad nesant duomenų apie ieškovo patirtų nuostolių faktą
ir dydį procesinės netesybos turėtų padengti jo minimalius nuostolius, nukrypo
nuo minėto kasacinio teismo išaiškinimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006 m.
sausio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Klaipėdos
valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos
Nr. 3K-3- 31/2006, išaiškino, „kad ta aplinkybė, jog kitose civilinėse
bylose iš atsakovo yra priteista nemaža delspinigių suma, pati savaime nėra
pagrindas atmesti ieškinį dėl delspinigių už ieškovo prašomą laikotarpį
priteisimo; atsižvelgiant į netesybų prigimtį, jos yra priteisiamos kreditoriui
iš skolininko tuo atveju, jeigu pagrindinė prievolė yra neįvykdyta arba
netinkamai įvykdyta; nustačius, kad atsakovas laiku nesumokėjo uosto
rinkliavos, delspinigiai gali būti skaičiuojami ir už naują laikotarpį“.
Kasacinis teismas 2006 m. sausio 16 d. nutartyje (civilinėje byloje
Nr. 3K-3-31/2006) nustatė aplinkybes, kurių pakartotinai nereikia
įrodinėti nagrinėjant šalių ginčą dėl delspinigių priteisimo. Apeliacinės
instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovas pareiškė 25 912,97 Lt
reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už laikotarpį nuo 2004 m. spalio
1 d. iki 2004 m. spalio 31 d. , neturėjo pagrindo ieškinį
atmesti, nes teismo sprendimo buvo nustatyta, jog pagrindinė prievolė yra
neįvykdyta.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo
apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Jame nurodoma, kad
apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, tinkamai taikė CK
6. 71–6. 75 straipsnius ir užkirto kelią baudinių netesybų priteisimui. N-s
ir yra numatyta galimybė prisiteisti delspinigius už pakartotinį laikotarpį,
naujai pateikiamas reikalavimas dėl delspinigių priteisimo turi būti
nagrinėjamas atsižvelgiant į kompensuojamąjį netesybų pobūdį. Teisė už naują
laikotarpį prisiteisti delspinigius neturi virsti įrankiu, padedančiu ieškovui
nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Kasatorius nepagrįstai remiasi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje
byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinimu, nes nagrinėjamos bylos faktinės
aplinkybės bei santykių turinys nesutampa su nurodytos bylos faktinėmis
aplinkybėmis. Kasatorius taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2006 m. sausio 16 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje
Nr. 3K-3-31/2006. Šioje nutartyje, be kasatoriaus nurodytų išaiškinimų,
taip pat išaiškinta, kad bet kokiu atveju skaičiuojant delspinigius būtina
vadovautis CK 6. 73 straipsnio 2 dalimi, 6. 258 straipsnio
3 dalimi, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Ieškovas, pateikdamas
ieškinį dėl delspinigių priteisimo už pakartotinį laikotarpį, kai skola ir
delspinigiai jau yra jam priteisti, siekia prisiteisti baudinius delspinigius,
kurių galiojančiose teisės normos nenustatyta. Ieškovo veiksmai traktuotini
kaip noras nepagrįstai praturtėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio skundo argumentas dėl
nukrypimo nuo teismų praktikos kaip pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį
atmestinas.
Netesybos yra prievolių
įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Delspinigiai –
viena iš netesybų rūšių. Jeigu skolininkas pažeidžia piniginę prievolę,
pavyzdžiui, nesumoka skolos, tai jis daro kreditoriui nuostolius, nes toliau be
užmokesčio naudojasi šio piniginėmis lėšomis.
Įstatyme yra nustatytas
netesybų ir nuostolių santykis. Pagal Lietuvos civilinę teisę bendroji taisyklė
yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba
jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6. 874 straipsnio
1 dalis). CK 6. 73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos
(t. y. ir delspinigiai) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška
taisyklė – CK 6. 258 straipsnio 2 dalyje).
Kai skolininkas praleidžia
piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino
praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos
minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6. 261 straipsnis). Dėl termino
praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš
anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą
ar įstatymo nustatytą tarifą (CK 6. 210 straipsnis). Kreditorius turi teisę
į visišką nuostolių, padarytų dėl termino praleidimo, atlyginimą, bet didesnius
už minimalius nuostolius kreditorius turi įrodyti (CK 6. 261 straipsnis).
Kompensuojamąją funkciją
atlieka palūkanos. Jos yra numatomos sutartyje (sutartinės) arba nustatomos
įstatymuose (įstatyminės). V-os iš įstatymų nustatytų palūkanų, kurių tikslas
yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos,
skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo
(CK 6. 37 straipsnio 2 dalis). Jos dar vadinamos procesinėmis
palūkanomis ir skaičiuojamos tuo atveju, jeigu pareiškiami teisme reikalavimai
dėl skolos priteisimo ir šių palūkanų priteisimo. Jeigu civilinėje byloje
pareikšti reikalavimai priteisti skolą, kurios mokėjimo terminas suėjo, ir
procesines palūkanas pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį, tai su
pagrindinės skolos reikalavimu yra reikalaujama ir nuostolių, patiriamų dėl
skolininko praleisto termino, priteisimo. Jeigu kreditorius civilinėje byloje
neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o tik remiasi įstatymo nustatytu
procesinių palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių. Tokiu
atveju turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos
įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius.
Netesybos (delspinigiai) ir
(arba) palūkanos skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių
susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai netesybos (delspinigiai) ar
palūkanos skaičiuojami iki visiško prievolės įvykdymo. Nagrinėjamoje byloje
šalių susitarimu nenumatyta, kad delspinigiai būtų skaičiuojami iki visiško
sutarties įvykdymo. Įstatymas gali nustatyti, kad palūkanos mokamos iki visiško
prievolės įvykdymo (pavyzdžiui, CK 6. 37 straipsnio 2 dalis,
6. 874 straipsnio 1 dalis).
Jeigu šalių sutartimi
nenumatyta mokėti netesybų iki visiško prievolės įvykdymo, o kreditorius dėl
praleisto prievolės įvykdymo kreipiasi į teismą prašydamas priteisti pagrindinę
skolą ir procesines palūkanas pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį, tai
nuo kreipimosi į teismą dienos kreditoriaus minimalūs nuostoliai yra padengiami
procesinių palūkanų skaičiavimu ir priteisimu, o nuo kreipimosi į teismą dienos
netesybos (delspinigiai) nepriteisiamos.
Byloje įrodyta, kad netesybos,
kurių prašė kreditorius, skaičiuojamos už 2004 m. spalio mėnesį nuo sumos,
dėl kurios priteisimo buvo kreiptasi į teismą 2004 m. birželio 6 ir
16 d. ir kartu su pagrindine skola buvo prašoma procesinių palūkanų pagal
CK 6. 37 straipsnio 2 dalį. Esant tokiems reikalavimams teisme
atskiroje civilinėje byloje neturi būti nagrinėjamos ir priteisiamos netesybos,
jeigu šalių sutartimi nenumatytas jų mokėjimas iki prievolės visiško įvykdymo.
Šioje byloje šalių sudaryta sutartis to nenumato. Išplėstinė teisėjų kolegija
daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepažeidžia įstatymo
nuostatų dėl netesybų skaičiavimo ir mokėjimo po to, kai teisme iškelta byla
dėl skolos ir procesinių palūkanų (minimalių nuostolių) priteisimo, jeigu šalių
sutartyje nenumatyta netesybų priteisimo iki visiško prievolės įvykdymo.
Šioje civilinėje byloje netaikoma Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. birželio
5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2000 suformuota
taisyklė dėl galimybės prisiteisti delspinigius už ilgesnį kaip šešių mėnesių
laikotarpį. Nagrinėjamos bylos problema – delspinigių ir procesinių palūkanų,
kaip nuostolių, santykis pagal dabar galiojančio Civilinio kodekso nuostatas.
Kadangi teisinius santykius kasaciniame skunde nurodytoje byloje ir
nagrinėjamoje civilinėje byloje reglamentavo skirtingi teisės aktai, o
ankstesniame įstatyme buvo numatytos ne tik įskaitinės, bet ir baudinės,
alternatyvios netesybos, tai 2000 m. birželio 5 d. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos suformuluota
teismų praktikos taisyklė netaikoma šiems santykiams.
Šioje civilinėje byloje nepripažintina, kad yra
nukrypta nuo teismų praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 3 d. nutartyje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2004, išaiškinant dėl netesybų teisinės
prigimties, jų, kaip sutartinės atsakomybės, formos. Nurodytoje nutartyje
išdėstyta nuostata, kurią pakartojo išplėstinė teisėjų kolegija, t. y. kad
pareiškus reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo netesybos įskaitomos į nuostolių
atlyginimą. Tokia taisykle apeliacinės instancijos teismas vadovavosi, jos nepažeidė.
Šioje civilinėje byloje nepripažintina, kad
apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nukrypo nuo teismų praktikos,
išdėstytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m.
sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006. Joje
netiksliai suformuota taisyklė dėl netesybų skaičiavimo ir mokėjimo tuo atveju,
kai netesybų prašoma priteisti už laikotarpį po to, kai dėl pagrindinės skolos
priteisimo yra iškelta civilinė byla ir su skola prašoma priteisti procesines
palūkanas pagal CK 6. 37 straipsnio 2 dalį. N-s nurodytos nutarties
motyvuose pasisakyta, kad delspinigiai skaičiuojami ateičiai ir po to, kai buvo
kreiptasi į teismą, ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet tokios
nuostatos nevisiškai atitinka netesybų įskaitinį pobūdį, procesinių palūkanų
paskirtį ir įstatymo nustatytą nuostolių ir netesybų santykį. Minėta, kad
apeliacinės instancijos teismas šių nuostatų nėra pažeidęs, o nurodyta teismo
nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2006 išplėstinės teisėjų kolegijos
nepripažintina formuojančia vienodą teismų praktiką tuo klausimu. Išplėstinė
teisėjų kolegija suformulavo šioje byloje taisykles, kaip turi būti taikomos
teisinės nuostatos, ir nekonstatuoja pagrindo panaikinti skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo teisėjų kolegijos sprendimą, nes nurodytas nuostatas jis
atitinka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame teisme atsakovas turėjo atstovavimo
išlaidų, kurios yra iš dalies priteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Atsižvelgdama į bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos
apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, išplėstinė
teisėjų kolegija mano, kad 1500 Lt suma yra pakankama ir protinga (CPK
98 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų išplėstinė kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m.
lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti
atsakovui UAB „Ferteksos transportas“ iš ieškovo VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų
uosto direkcijos 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų už
atsiliepimą į kasacinį skundą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt