TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės
tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK
Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų
nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose
(BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalga

Įvadinės pastabos

Kyšininkavimas,
tarpininko kyšininkavimas, papirkimas, piktnaudžiavimas siekiant turtinės ar
kitokios asmeninės naudos (BK 225, 226, 227, 228 straipsniai) yra korupcinio
pobūdžio nusikalstamos veikos, daromos tiek viešame, tiek ir privačiame
sektoriuose.
Korupcija kelia grėsmę teisinei valstybei, demokratijai
ir žmogaus teisėms, trukdo plėtoti ekonomiką, sąžiningą konkurenciją, pakerta
tinkamą valdymą ir demokratinių institucijų stabilumą, iškraipo socialinį
teisingumą. Korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos įgauna ir tarptautinį
pobūdį, kelia pavojų visos tarptautinės bendruomenės interesams. Tai matyti ir
Lietuvos Respublikos ratifikuotose tarptautinėse sutartyse, iš kurių
paminėtinos 2000 m. Jungtinių T-ų konvencija prieš tarptautinį organizuotą
nusikalstamumą bei 1999 m. Europos Tarybos Baudžiamosios teisės konvencija
dėl korupcijos.
K-os su korupcija problema svarbi ir Europos
Sąjungoje. Dėl to 1997 m. buvo parengta Konvencija dėl kovos su korupcija,
susijusia su Europos Bendrijų pareigūnais ar Europos Sąjungos valstybių narių
pareigūnais, o 2003 m. liepos 22 d. priimtas Tarybos pagrindų
sprendimas 2003/568 TVR dėl kovos su korupcija privačiame sektoriuje.
K-a su šiuo neigiamu socialiniu reiškiniu gali
būti efektyvi, jeigu ji yra visapusiška, nuosekli ir veiksminga. V-a iš
priemonių, skirtų visuomenės apsaugai nuo korupcijos, yra baudžiamasis
įstatymas, nustatantis baudžiamąją atsakomybę už korupcines veikas.
Lietuvos
Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatos dėl nusikalstamų veikų valstybės
tarnybai ir viešiesiems interesams iš esmės yra suderintos su Lietuvos
Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių nuostatomis ir Europos Sąjungos
teisės aktais. Vykdant tarptautinius įsipareigojimus ir įgyvendinant Europos
Sąjungos teisės aktus 2000 m. Baudžiamajame kodekse nustatytos naujos
nusikalstamų veikų sudėtys, išplėstas subjekto sąvokos aiškinimas nustatant
baudžiamąją atsakomybę tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje
dirbantiems fiziniams asmenims. Be to, nustatyta, kad baudžiamojon atsakomybėn
už korupcines veikas traukiami ir juridiniai asmenys.
Atsižvelgiant į teisingo įstatymų,
reglamentuojančių baudžiamąją atsakomybę už nusikaltimus ir baudžiamuosius
nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, taikymo svarbą, į
tai, kad naujajame įstatyme nėra didelės žalos, kyšio ir kitų sąvokų išaiškinimo,
kad, palyginti su 1961 m. Baudžiamuoju kodeksu, pasikeitė bei atsirado
naujų nusikalstamų veikų sudėčių ir rūšių, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriuje išanalizuota teismų praktika šios kategorijos bylose
ir padarytos atitinkamos išvados.
Analizuoti
teismų sprendimai parodė, kad taikant BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsnius
teismų praktika iš esmės nėra skirtinga, nusikalstamų veikų sudėties požymiai,
nusikalstamas veikas kvalifikuojančių požymių nustatymo kriterijai,
nusikalstamų veikų baigtumo ir kiti klausimai paprastai suprantami ir
sprendžiami vienodai.

Kyšininkavimas. Tarpininko kyšininkavimas.
Papirkimas (BK 225, 226, 227 straipsniai)

Bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 225, 226
ir 227 straipsnius, kyšis buvo turtinės vertybės, pvz. : pinigai, meno kūriniai;
turtinės paslaugos, pvz. : nemokamas automobilio, buto remontas, ir pan.
Baudžiamoji
atsakomybė už kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą ir papirkimą kyla
nepriklausomai nuo kyšio vertės. Kyšio vertė turi reikšmę taikant BK 225, 226,
227 straipsnių atitinkamas dalis, todėl bylose ji yra nustatoma. Iš priimtų
sprendimų matyti, kad kyšio vertė nustatoma pagal jo vertę (kainą)
nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigu kyšis yra ne nacionalinė valiuta, jo
piniginė išraiška litais nustatoma pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir kitos
ne nacionalinės valiutos keitimo kursą (santykį).
Pagal BK 225 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla valstybės tarnautojui
ar jam prilygintam asmeniui, kuris savo ar kitų naudai tiesiogiai ar
netiesiogiai priėmė, pažadėjo ar susitarė priimti kyšį, reikalavo ar provokavo
jį duoti už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
BK 225 straipsnio taikymas siejamas su šios
nusikalstamos veikos vykdytojo – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens
– įgaliojimais, todėl bylose kiekvienu atveju nustatoma, kokie įgaliojimai ir
kokiais įstatymais ar kitais teisės aktais jam yra suteikti. BK 225 straipsnis
taikomas ir tais atvejais, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo
už kyšį veikia viršydamas savo įgaliojimus.
Nagrinėjant nurodytos kategorijos bylas, teismuose
laikomasi šių nuostatų: jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo
gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar suteikia ne
už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus, BK 225 straipsnis
netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes,
kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis). Jeigu valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį pažada paveikti atitinkamą
instituciją, įstaigą ar organizaciją, valstybės tarnautoją ar jam prilygintą
asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar neteisėtai veiktų ar neveiktų, veika
kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnį.
Įstatymo dispozicijoje kyšininkavimo požymiai
nurodyti alternatyviai, todėl BK 225 straipsnis taikomas padarius bent
vieną iš joje nurodytų veikų.
Pagal teismų praktiką kyšis laikomas priimtu, kai
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo pats ar per trečiuosius asmenis
priima visą ar bent dalį kyšio. Kada kyšis priimtas, t. y. iki ar po kokių
nors kyšio davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar neatlikimo), veikos
kvalifikavimui reikšmės neturi.
Kauno miesto apylinkės teismo 2004 m.
lapkričio 2 d. nuosprendžiu T. J. pagal BK 225 straipsnio
1 dalį nuteista už tai, kad, būdama valstybės tarnautoja, 2003 m.
gegužės 24 d. priėmė 200 JAV dolerių (800 Lt) kyšį už
2003 m. gegužės 23 d. vykusio Negyvenamųjų patalpų nuomos konkurso,
kurio komisijos narė ji buvo, sprendimą pripažinti konkurso laimėtoju
vienintelį konkurse dalyvavusį klubą. Teismas nustatė, kad T. J. aktyviai
padėjo K. V. laimėti konkursą, bendravo su juo ir patarinėjo, kaip sutvarkyti
dokumentus, todėl 200 JAV dolerių, kuriuos ji priėmė po konkurso, pripažino
kyšiu, duotu ir priimtu už jos teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (baudžiamoji
byla Nr. 1-53/04).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m.
kovo 21 d. nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 225 straipsnio
2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas valstybės
tarnautojas – mokyklos direktorius, už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus –
brandos atestato suklastojimą, įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, kad
M. Š. yra baigęs vidurinę mokyklą, 2002 m. rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais
priėmė 900 Lt kyšį, kuris jam buvo duodamas dalimis – 700 Lt iki neteisėtų
veiksmų atlikimo ir 200 Lt po jų atlikimo (baudžiamoji byla Nr. 1-173-539/05).
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo kyšio nepriima dėl kokių nors nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių,
tačiau dėl jo buvo susitaręs, pažadėjęs priimti, reikalavęs ar provokavęs
duoti, tokią veiką teismai kvalifikuoja kaip baigtą nusikaltimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m.
birželio 29 d. nuosprendžiu S. B. ir A. B. nuteisti už tai, kad,
būdami valstybės tarnautojai – policijos pareigūnai, 2004 m. kovo
29 d. sulaikę M. M. ir įtarę, kad jis transporto priemonę vairavo
neblaivus, už neteisėtą neveikimą – administracinio teisės pažeidimo protokolo
nesurašymą – pareikalavo 200 Lt kyšio. Pastarajam neturint pinigų, nurodė
vietą ir laiką, kur juos atnešti, kaip užstatą paėmė telefoną, ir, M. M.
įvykdžius reikalavimą, 2004 m. balandžio 6 d. priėmė iš jo 150 Lt
kyšį. M. M. kyšį pareigūnams davė su teisėsaugos institucijos žinia, t. y.
atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, tačiau teismas, nustatęs,
kad kyšis buvo priimtas prieš tai jo pareikalavus, S. B. ir A. B.
nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį kaip
baigtą kyšininkavimą (baudžiamoji byla Nr. 1-616-29/04).
Iš teismų
sprendimų matyti, kad susitarimas priimti kyšį paprastai pasireiškia kyšio
gavėjo ir kyšio davėjo susitarimu dėl kyšio dydžio, priėmimo laiko, būdo,
vietos ir pan.
Vilniaus
apygardos teismo 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžiu Ą. J. ir
A. Š. nuteisti už tai, kad, būdami valstybės tarnautojai – Valstybės
sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, už susitartą priimti 1800 eurų kyšį
2004 m. sausio 26 d. per Lavoriškių tarptautinį pasienio kontrolės
punktą į B-arusijos teritoriją be transporto priemonių patikrinimo leido
išvykti L. P. ir A. Z. vairuojamiems vilkikams su kontrabanda
gabenamomis 196 000 Lt vertės puspriekabėmis–šaldytuvais. Teismas
Ą. J. ir A. Š. veiką kvalifikavo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį,
199 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį, t. y.
susitarimą priimti kyšį pripažino baigta nusikalstama veika (baudžiamoji byla Nr. 1-419/04).
R-alavimu
duoti kyšį teismai paprastai pripažįsta tokius veiksmus, kai kyšio atvirai
reikalaujama ar netgi grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus
veiksmus, arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos valstybės tarnautojas ar jam
prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio
reikalaujama grasinant jo negavus atlikti teisėtus veiksmus.
Mažeikių
rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžiu V. L. ir
E. J. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad,
būdami valstybės tarnautojai – policijos pareigūnai, 2000 m. lapkričio
21 d. iš D. F. ir K. L. reikalavo ir priėmė 2000 Lt kyšį už
neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus – ikiteisminio tyrimo nepradėjimą dėl
A. T. sužalojimo (baudžiamoji byla Nr. 1-70-215-(03)/05). Kauno
miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu
R. L. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad,
būdamas valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas, nustatęs J. P.
veiksmuose nusikalstamos veikos požymius, 2004 m. vasario 12 d. už
neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už ikiteisminio tyrimo
nepradėjimą, reikalavo iš jos 2000 Lt kyšio, o 2004 m. vasario
13 d. priėmė 1600 Lt kyšį (baudžiamoji byla Nr. 1-909/04). Šiose
bylose teismai nustatė, kad reikalavimas duoti kyšį pasireiškė grasinimais
negavus kyšio atlikti teisėtus veiksmus – pradėti ikiteisminius tyrimus.
Provokavimu
duoti kyšį teismai paprastai pripažįsta tokius veiksmus, kai valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo
veiksmais (ar neveikimu) sudaro tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti
savo teisėtus interesus, priverstas duoti kyšį, arba tokie valstybės tarnautojo
ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai leidžia
suprasti, kad kol nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama priešingai jo
interesams.
R-einių
rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 3 d. nuosprendžiu V. Š.
nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – policijos pareigūnas,
padedant ne valstybės tarnautojui G. Š. , 2004 m. balandžio 2 d.
sulaikius Ž. K. ir K. B. , padariusius Kelių eismo taisyklių
pažeidimus, provokavo juos duoti kyšį už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus
ir tą pačią dieną iš Ž. K. priėmė 200 Lt kyšį. Šioje byloje teismas
nustatė, kad V. Š. ir G. Š. provokavo Ž. K. ir K. B. duoti
kyšį teigdami, kad už pažeidimą jiems gali būti paskirtas 12 parų areštas,
bauda nuo 200 iki 500 Lt, o motociklas gali būti nugabentas į policijos
komisariatą ir jiems reikės apmokėti jo transportavimo išlaidas (baudžiamoji
byla Nr. 1-50-0476/05).
Atsakomybė
už kyšininkavimą diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį –
teisėtą ar neteisėtą – veikimą (ar neveikimą) jo yra siekiama ar gaunama. Jeigu
kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį priimti, reikalaujama ar
provokuojama jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus,
veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, jeigu tie patys
kyšininkavimo veiksmai padaromi už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus – pagal BK 225 straipsnio 2 dalį.
Visagino miesto apylinkės teismo 2004 m.
spalio 11 d. nuosprendžiu L. D. pagal BK 225 straipsnio
2 d. buvo nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – FNTT
apskrities skyriaus inspektorius, 2002 m. spalio 11 d. iš I. V.
individualios įmonės savininko už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y.
administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymą už pažeidimą, numatytą
ATPK 413 straipsnyje, pareikalavo 4000 Lt kyšio,
melagingai nurodydamas, kad toks pažeidimas yra padarytas, bei grasindamas už
jį paskirti 27 000 Lt baudą, ir tą pačią dieną priėmė 4000 Lt
kyšį. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija
2005 m. vasario 17 d. nuosprendžiu L. D. nusikalstamą veiką iš
BK 225 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 225 straipsnio
1 dalį. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad
I. V. administracinio teisės pažeidimo nebuvo padaręs, surašyti
administracinio teisės pažeidimo protokolą nebuvo pagrindo, ir, tai žinodamas,
L. D. kyšio reikalavo ir jį priėmė ne už neteisėtą, o už teisėtą neveikimą
vykdant įgaliojimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 22 d. nutartimi šio teismo
nuosprendį paliko nepakeistą (baudžiamoji byla Nr. 2K-514/2005).
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo,
priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti didesnės
negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą
vykdant įgaliojimus, atsako pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.
Teismų
praktika rodo, kad jeigu kyšininkavimas padaromas bendrininkų grupe,
kvalifikuojant veiką atsižvelgiama į visą kyšio vertę, o ne į tai, kuri jo
dalis teko kiekvienam iš bendrininkų.
Valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti
mažesnės negu 1 MGL vertės kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už
teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, laikomas
padariusiu ne nusikaltimą, o baudžiamąjį nusižengimą, kvalifikuojamą pagal BK
225 straipsnio 4 dalį.
Kauno
miesto apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu G. M.
nuteistas pagal BK 225 straipsnio 4 dalį už tai, kad, būdamas
valstybės tarnautojas, dirbdamas pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus
prižiūrėtoju, 2004 m. birželio 12 d. nurodė E. G. duoti jam 100 Lt
kyšį už dviejų mobiliojo ryšio telefonų įnešimą į pataisos namus bei perdavimą
nuteistajam A. O. ir 2004 m. birželio 14 d. gavo iš E. G.
100 Lt kyšį bei du mobiliojo ryšio telefonus, pažadėdamas juos perduoti
nuteistajam A. O. (baudžiamoji byla Nr. 1-1413/04).
Kyšininkavimo
(BK 225 straipsnis) vykdytoju pripažįstamas tik specialaus subjekto požymius
turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Spręsdami,
ar asmuo turi specialaus subjekto požymius, teismai vadovaujasi BK 230 straipsnyje
pateiktu valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei
kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą.
Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais)
pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.
Jeigu
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšininkaudamas padaro dar ir
kitas nusikalstamas veikas, pvz. , bendrininkauja padarant kontrabandą, kaip
kyšį priima jam žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, panaudoja žinomai
suklastotus dokumentus, teismai jas kvalifikuoja pagal nusikalstamų veikų sutaptį.
Pagal BK 226 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tarpininkui, už kyšį
pažadėjusiam paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją,
valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar
neteisėtai veiktų ar neveiktų.
Jeigu tarpininkas, padaręs BK 226 straipsnyje
numatytą veiką, padaro su ja susijusias dar ir kitas nusikalstamas veikas, jos
kvalifikuojamos pagal padarytų nusikalstamų veikų sutaptį.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio
8 d. nuosprendžiu K. G. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio
2 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 199 straipsnio 1 dalį
nuteistas už tai, kad, pasinaudodamas tarnyba ir pažintimi su Muitinės
kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyriausiuoju inspektoriumi A. A. ,
už kyšį pažadėjo I. P. paveikti A. A. , kad jis 2003 m. gegužės
11 d. per Vilniaus oro uosto muitinės postą netikrindamas praleistų
R. G. , S. B. ir A. P. atsigabentus auksinių ir sidabrinių
juvelyrinių dirbinių krovinius. Tęsėdamas pažadą, tą pačią dieną pažadėjo
A. A. kyšį ir susitarė dėl pagalbos padarant kontrabandą. 2003 m.
gegužės 15 d. , 15-16 val. , iš I. P. priėmė 2000 Lt kyšį už
tarpininkavimą, o kitus iš I. P. gautus 5000 Lt po to, kai muitinės
procedūra buvo baigta ir krovinys praleistas be patikrinimo, tą pačią dieną,
20. 05 val. , perdavė A. A. , t. y. davė jam pažadėtą kyšį už
neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus (baudžiamoji byla Nr. 1-100038/2005).
Pagal BK 227 straipsnį papirkimo objektyvieji požymiai realizuojami
pasiūlymu, pažadu duoti kyšį arba kyšio davimu valstybės tarnautojui ar jam
prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.
Kam priklauso siūlomas, pažadamas ar duodamas
kyšis, kieno interesais papirkėjas veikia, veikos kvalifikavimui reikšmės
neturi.
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. lapkričio
11 d. nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio
2 dalį už tai, kad 2005 m. gegužės 30 d. Valstybės sienos apsaugos
tarnybos pareigūnui N. G. davė 200 eurų kyšį siekdamas jo neteisėtos
veikos vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad, Ukrainos Respublikos
piliečiui O. B. per Lietuvos Respublikos sieną vykstant su suklastotu
pasu, jis nebūtų sulaikytas pasienio kontrolės punkte ir jam būtų leista
neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į Vokietiją (baudžiamoji byla Nr. 1-146-382/05).
Įstatymo dispozicijoje papirkimo požymiai nurodyti
alternatyviai, todėl BK 227 straipsnis taikomas padarius bent vieną iš
joje nurodytų veikų. Papirkimo sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika
laikoma baigta: 1) pasiūlius duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį;
3) davus kyšį.
Iš teismų sprendimų matyti, kad pasiūlymas ar
pažadas duoti kyšį paprastai pasireiškia nurodant valstybės tarnautojui, jam
prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą,
laiką ir pan.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m.
rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu E. V. ir D. V. nuteisti už tai, kad
2003 m. gruodžio 9 d. kelyje V-yškiai–Š-eitlaukis pasiūlė
Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams 10 000 Lt kyšį
siekdami neteisėtos šių pareigūnų veikos – nesulaikymo ir nepatraukimo
atsakomybėn už tai, kad E. V. vairuojamu mikroautobusu, priklausančiu
D. V. , neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamų prekių, t. y.
16 000 Lt vertės 20 000 pakelių cigarečių. E. V. ir
D. V. kyšio pasiūlymą valstybės tarnautojams siekiant jų neteisėtos veikos
vykdant įgaliojimus teismas pripažino baigta nusikalstama veika ir kvalifikavo
pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (baudžiamoji byla Nr. 2K-245/2005).
Kauno apygardos teismo 2004 m. balandžio
9 d. nuosprendžiu V. E. nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio
19 ir 23 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnui pažadėjo duoti
700 JAV dolerių kyšį už pageidaujamą jo neteisėtą veikimą vykdant
įgaliojimus – padėjimą jam ir jo giminaičiams neteisėtai pereiti Lietuvos
Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. V. E. pažadą duoti
valstybės pareigūnui kyšį siekiant jo neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus
teismas pripažino baigta nusikalstama veika ir kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio
2 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-192/04).
Teismų praktika rodo, kad kyšis laikomas duotu,
kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai) valstybės tarnautojui
ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar neveikimą vykdant
įgaliojimus arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų. Kada kyšis duodamas
– prieš ar po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) – veikos
kvalifikavimui reikšmės neturi. Jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas
asmuo ar tarpininkas duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo
papirkėjo valios, teismai papirkėjo veiką kvalifikuoja kaip baigtą nusikaltimą
ar baudžiamąjį nusižengimą.
Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu
L. Š. nuteista pagal BK 227 straipsnio 1 dalį už tai, kad
2005 m. sausio 14 d. davė 200 Lt kyšį teisėjui ir 100 Lt
kyšį posėdžių sekretorei už pageidaujamą jų veikimą vykdant įgaliojimus, t. y.
už 2004 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo ji buvo atleista nuo
baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais, priėmimą ir
sekretoriavimą teismo posėdžiuose. Byloje nustatyta, kad polietileninius
maišelius, kuriuose buvo pinigai ir maisto produktai, L. Š. , paaiškinusi,
kad tai ne kyšis, o dovanėlė, paliko kabinete ir skubiai pasišalino. Teisėjas
ir sekretorė kyšio nepriėmė. Teismas L. Š. veiką kvalifikavo kaip baigtą
nusikaltimą, o L. Š. versiją, kad ji davusi ne kyšį, o dovaną,– atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. kovo 14 d. nutartimi teismo nuosprendis paliktas nepakeistas
(baudžiamoji byla Nr. 2K-195/2006).
Klaipėdos
rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu J.
R. nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 8 d. policijos pareigūnui davė
100 Lt kyšį už pageidaujamą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už
tai, kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn už padarytą Kelių eismo
taisyklių pažeidimą. Policijos pareigūnas kyšio nepriėmė, tačiau teismas
J. R. nusikalstamą veiką pripažino baigta ir kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio
3 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-143-04/05).
Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu
V. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. spalio 28 d. davė 1000 Lt
kyšį apygardos prokuratūros prokurorei už pageidaujamą jos teisėtą veikimą
vykdant įgaliojimus – jo bei kitų asmenų interesų, susijusių su butų
privatizavimu, gynimą bei atstovavimą teisme. Prokurorė kyšio, kurį rado
V. G. paliktą tarp kitų jai pateiktų dokumentų, nepriėmė, tačiau teismas
papirkimą pripažino baigta nusikalstama veika ir kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio
1 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-1155-26/04).
V-aviškio
rajono apylinkės teismo 2005 m. kovo 18 d. nuosprendžiu J. Ū. nuteista už
tai, kad 2004 m. birželio 3 d. valstybės tarnautojui prilygintam
asmeniui V. Č. pasiūlė, padėdama ant stalo, 200 Lt kyšį už
pageidaujamą jo teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už greitesnį
dokumentų, reikalingų draudimo išmokai gauti, sutvarkymą. Teismas nustatė, kad
V. Č. priimti kyšį atsisakė ir J. Ū. duotą kyšį atsiėmė, tačiau
papirkimą pripažino baigtu ir kvalifikavo pagal BK 227 straipsnio
1 dalį (baudžiamoji byla Nr. 1-74-402/05).
Atsakomybė
už papirkimą yra diferencijuojama pagal kyšio vertę ir pagal tai, už kokį –
teisėtą ar neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą
(ar neveikimą) jis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra
siūlomas, pažadamas arba duodamas.
Jeigu kyšis
pasiūlomas, pažadamas arba duodamas valstybės tarnautojui arba jam prilygintam
asmeniui už pageidaujamą teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba
tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio
1 dalį. Jeigu tie patys veiksmai padaromi siūlant, pažadant ar duodant
didesnės negu 250 MGL vertės kyšį arba siekiant neteisėtos paperkamo
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, veika
kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2004 m.
birželio 29 d. nuosprendžiu A. S. nuteistas pagal BK 227 straipsnio
2 dalį už tai, kad 2004 m. balandžio 5 d. policijos pareigūnui
davė 100 JAV dolerių (280 Lt) kyšį siekdamas neteisėtos jo veikos
vykdant įgaliojimus – suklastoto vairuotojo pažymėjimo grąžinimo (baudžiamoji
byla Nr. 1-2161/04).
Jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam
asmeniui už pageidaujamą, nepriklausomai nuo to, už kokį – teisėtą ar neteisėtą
– veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių
rezultatų, pasiūlyto, pažadėto ar duoto kyšio vertė yra mažesnė negu 1 MGL
dydžio, teismai nusikalstamą veiką pripažįsta baudžiamuoju nusižengimu ir
kvalifikuoja pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m.
kovo 25 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal BK 227 straipsnio
3 dalį už tai, kad 2005 m. kovo 23 d. Valstybės sienos apsaugos
tarnybos pareigūnams davė 10 JAV dolerių (26,32 Lt) kyšį už
pageidaujamą jų neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jis
nebūtų sulaikytas ir nubaustas už akcizais ir PVM apmokestinamų prekių įvežimo
į Lietuvos Respubliką tvarkos pažeidimą (baudžiamoji byla Nr. 1-47-418/05).
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2005 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu V. G. pagal BK 227 straipsnio
3 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. spalio 4 d. policijos
pareigūnui, sustabdžiusiam jį automobilį vairuojant neturint vairuotojo
pažymėjimo (nes šis iš jo dvylikai mėnesių buvo atimtas už Kelių eismo
taisyklių pažeidimą), davė 50 Lt kyšį už pageidaujamą pareigūno neveikimą
vykdant įgaliojimus, t. y. už tai, kad jokios poveikio priemonės jam
nebūtų taikomos (baudžiamoji byla Nr. 1-1317-654/05).
Iš teismų sprendimų matyti, kad papirkėjai,
kuriems taikytas BK 227 straipsnis, taip pat ir asmenys, už papirkimą
atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, bylose nukentėjusiaisiais nepripažįstami.
Kyšis, perduotas kyšio gavėjui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi,
konfiskuojamas. Jeigu kyšis yra duotas su teisėsaugos institucijos žinia, jis
nekonfiskuojamas ir grąžinamas jo savininkui.

Piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis).
Tarnybos pareigų neatlikimas (BK 229 straipsnis)

Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnyje,
yra valstybės tarnautojo ar
jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų
viršijimas, sukėlęs padarinius – didelę žalą valstybei, tarptautinei viešajai
organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Jeigu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ar įgaliojimų
viršijimo įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos
veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 228 straipsnis
netaikomas.
Teismų praktika rodo, kad sprendžiant bylas
piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar
jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės
aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas
priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais
teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų
įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu
veikimu. Teismų praktika rodo, kad paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų
institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas
specialus sprendimas ar leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos
atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais;
veiksmai, kurie visiškai uždrausti (pvz. , apklausos metu smurto prieš
įtariamąjį naudojimas).
Pagrindinis kriterijus, atribojantis
piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio)
nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Teismai, taikydami BK 228 straipsnį,
pripažįsta žala ne tik turtinio, bet ir kitokio pobūdžio žalą, dėl kurios
nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio
asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams
interesams. Turtine žala pripažįstamas turto netekimas arba sužalojimas,
turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), negauta nauda ar negautos pajamos,
o kitokio pobūdžio žala – fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio
pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms.
Iš priimtų sprendimų matyti, kad didelės žalos
požymis kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos
aplinkybes, t. y. į tai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti,
kaltininko einamų pareigų svarbą ir pan. Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala
yra didelė, atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į
tai, kiek ji reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui. Kitokio, t. y.
neturtinio, pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba
piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Lietuvos
Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės
tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai
pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.
Vilniaus
apygardos teismo 2004 m. kovo 15 d. nuosprendžiu A. V. nuteistas
pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį
už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas teritorinės muitinės
kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi, pasinaudodamas tarnybine padėtimi
priešingais tarnybai interesais, bendrininkavo padarant kontrabandą –
pažeisdamas Lietuvos Respublikos muitinės statuto, Muitinės departamento prie
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, Vilniaus teritorinės
muitinės vyriausiojo inspektoriaus pareigybės aprašymo atitinkamų nuostatų
reikalavimus, sąmoningai netikrino iš B-arusijos į Lietuvos Respublikos kelio
postą 2002 m. lapkričio 30 d. įvažiavusio krovininio automobilio
„Ford Transit“ su privalomu pateikti muitinės kontrolei kroviniu, neįformino
muitinės procedūros, neįvedė duomenų į kompiuterinę duomenų bazę ir taip
netrukdomai leido į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabanda gabenti
140 186,74 Lt vertės prekių. Teismas pripažino, kad tokiais veiksmais
A. V. padarė didelę žalą valstybei, nes buvo sumenkintas muitinės
autoritetas, valstybės tarnautojo vardas, be to, valstybei nesumokėta 26 725 Lt
importo muito ir pridėtinės vertės mokesčių (baudžiamoji byla Nr. 1-25/04).
Vilniaus
miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu
V. P. ir A. B. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio
6 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį ir
300 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad, būdami policijos
pareigūnai, pasinaudojo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai interesais,
bendrininkavo pasikėsinant apgaule užvaldyti svetimą turtą – pažeisdami
Lietuvos Respublikos Policijos veiklos įstatymo, Policijos generalinio komisaro
įsakymu patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos atitinkamas
nuostatas, 2005 m. gegužės 1 d. ir 2005 m. gegužės 29 d.
suklastoję dokumentus įformino tariamas autoavarijas, kurių metu neva buvo
sužaloti automobiliai BMW 730 ir „Toyota L-d Cruizer“ ir išdavė E. U.
pažymas apie neva įvykusius draudiminius eismo įvykius, taip padėdami jam
apgaule siekti gauti 1730 Lt ir 2852,03 Lt draudiminių išmokų.
Teismas pripažino, kad tokiais veiksmais V. P. ir A. B. padarė didelę
žalą Policijos departamentui, nes buvo sumenkintas jo prestižas ir
diskredituotas valstybės tarnautojo vardas (baudžiamoji byla Nr. 1-930-487/05).
R-iškio
rajono apylinkės teismo 2004 m. kovo 4 d. nuosprendžiu A. B. ir
A. M. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad būdami
policijos pareigūnai, 2003 m. rugpjūčio 29 d. rajono policijos
komisariato areštinės tardymo kambaryje, siekdami, kad sulaikytasis A. R.
prisipažintų padaręs nusikaltimus, viršijo tarnybinius įgaliojimus – surakino
jį antrankiais, paguldė ant grindų, popieriumi užkimšo burną, sudavė ne mažiau
kaip 27 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami jam nežymų sveikatos
sutrikdymą. Teismas pripažino, kad nukentėjusiajam A. R. buvo padaryta
didelė žala – sukeltas didelis fizinis skausmas, pažeistos jo konstitucinės
teisės ir laisvės (baudžiamoji byla Nr. 1-15-04/04).
Šiaulių miesto apylinkės teismo
2005 m. balandžio 29 d. nuosprendžiu D. K. , R. V. ir
E. J. nuteisti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdami
policijos pareigūnai, 2003 m. sausio 26 d. policijos komisariato
patalpose, viršydami tarnybinius įgaliojimus, prieš nukentėjusįjį V. G.
panaudojo neteisėtus veiksmus – surakinę rankas ir kojas, mušė medine lazda,
uždėję polietileninį maišelį ant galvos, kūną dirgino elektrošoku, spardė ir
mušė rankomis, taip padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas
pripažino, kad tokiais veiksmais D. K. , R. V. ir E. J. padarė
didelę žalą ne tik nukentėjusiajam V. G. , bet ir, sumenkindami policijos
autoritetą, valstybei. Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio
1 dalį D. K. ir E. J. nuteisti už įgaliojimų viršijimą
neteisėtai atimant laisvę nukentėjusiajam V. G. , t. y. už neteisėtą
jo nuo 2003 m. sausio 26 d. 17. 30 val. iki 2003 m. sausio
27 d. 10. 10 val. laikymą sulaikymo kameroje bei vežiojimą iš
policijos komisariato į policijos nuovadą ir atgal (baudžiamoji byla Nr. 1-100-621/05).
Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio
1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio
2 dalį, jeigu nustatoma, kad veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios
asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių.
Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo
2004 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu B. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio
2 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas
valstybės tarnautojas, dirbdamas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos
Administracinės komisijos atsakinguoju sekretoriumi, piktnaudžiavo tarnybine
padėtimi siekdamas sau turtinės naudos – privalėdamas kontroliuoti nutarimo dėl
administracinės nuobaudos, paskirtos G. D. , vykdymą, 2002 m.
balandžio mėnesį nurodė G. D. užpildyti mokėjimo kvitą ir duoti jam 200 Lt,
melagingai pažadėdamas šiuos pinigus įmokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos
sąskaitą banke, tačiau gautus pinigus pasisavino, nutarimo priverstinio vykdymo
tyčia nepradėjo, dėl to, praleidus nutarimo vykdymo senaties terminus, valstybė
patyrė 400 Lt turtinę žalą. Teismas nustatė, kad tokiais veiksmais
diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, sumenkindamas miesto savivaldybės
tarybos Administracijos komisijos autoritetą B. K. valstybei padarė didelę
neturtinio pobūdžio žalą (baudžiamoji byla Nr. 1-377-17/04).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2004 m.
kovo 4 d. nuosprendžiu J. K. pagal BK 228 straipsnio
2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas
valstybės tarnautojas, dirbdamas mokyklos direktoriaus pavaduotoju,
piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas sau turtinės naudos – pažeisdamas
pareiginės instrukcijos atitinkamų nuostatų reikalavimus, už praktinių mokymų
pravedimą, egzaminų organizavimą ir dokumentų tvarkymą iš mokykloje kursus
lankiusių asmenų nuo 2001 m. spalio mėnesio iki 2002 m. liepos
1 d. neteisėtai rinko  pinigus ir
apgaule užvaldė nukentėjusiųjų 10 100 Lt, tokiais veiksmais
padarydamas didelę žalą valstybei, nes buvo sumenkintas mokyklos prestižas bei
diskredituotas valstybės tarnautojo vardas (baudžiamoji byla Nr. 1-158-32/04).
Iš priimtų
sprendimų matyti, kad turtinės naudos siekimas suprantamas kaip siekis gauti
bet kokio pobūdžio turtinės naudos tiek sau, tiek savo giminėms, šeimos nariams
ir pan. , o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekis gauti neturtinio
pobūdžio naudos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 12 d. nuosprendžiu G G.
nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas
policijos pareigūnas, dirbdamas Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus
inspektoriumi, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos savo
uošviui – žinodamas, kad yra jo uošvio J. B. ir S. S. notaro patvirtintas
susitarimas, pagal kurį S. S. įsipareigojo teikti J. B. konsultacijas
įsigyjant, vėliau parduodant arba išnuomojant fekalinę siurblinę, o J. B.
– už paslaugas atsilyginti sumokant 15 proc. gauto pelno, pažeisdamas
baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus nenusišalino nuo A. J.
pareiškime nurodytų faktų patikrinimo, 2002 m. gruodžio 3 d. apklausė
S. S. apie minėtos sutarties sudarymo aplinkybes, grasino iškelti jam
baudžiamąją bylą už komercinės paslapties atskleidimą, taip bandydamas paveikti
S. S. , kad jis iš J. B. nereikalautų pagal susitarimą priklausančių
mokėti pinigų. Teismas nustatė, kad tokiais veiksmais G. G. padarė didelę
žalą nukentėjusiajam S. S. ir, diskredituodamas policijos pareigūno vardą,
veikdamas priešingai policijos veiklos principams, valstybei. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m.
vasario 15 d. nutartimi teismo nuosprendis paliktas nepakeistas
(baudžiamoji byla Nr. 2K-153/2005).
Piktnaudžiavimo vykdytojais pripažįstami tik
specialaus subjekto požymius turintys asmenys – valstybės tarnautojai arba
jiems prilyginti asmenys, o nusikalstamos veikos bendrininkais
(organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) – ir neturintys specialaus subjekto
požymių asmenys.
Teismų praktika rodo, kad nagrinėjant šios
kategorijos bylas teismuose laikomasi tokių nuostatų: jeigu piktnaudžiaujančio
tarnyba valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmuose yra
specialiojoje normoje nustatyti nusikalstamos veikos valstybės tarnybai ar
viešiesiems interesams sudėties požymiai, veika kvalifikuojama pagal tą straipsnį,
kuris nusikalstamos veikos sudėtį numato specialiojoje normoje; jeigu valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas padaro kontrabandą,
sukčiavimą, pagrobia svetimą turtą arba jį pasisavina ar iššvaisto, veikos
kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis; jeigu piktnaudžiaujant
nukentėjusiajam padaromas sunkus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas arba atimama
gyvybė, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis; jeigu
nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ar nežymiai sutrikdoma sveikata,
veika kvalifikuojama tik pagal BK 228 straipsnį.
Tarnybos pareigų neatlikimas, numatytas BK 229 straipsnyje,
yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimas ar
jų netinkamas atlikimas dėl neatsargumo, sukėlęs padarinius – didelę žalą
valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Jeigu įstatymo dispozicijoje
nurodytų padarinių nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra
priežastinio ryšio, BK 229 straipsnis netaikomas.
Iš priimtų
sprendimų matyti, kad neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens
neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra
būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas pripažįstamas savo pareigų
neatlikimu, o valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus,
nekokybiškas, atmestinas ir pan. savo pareigų vykdymas, neužtikrinantis
tarnybos interesų, – netinkamu savo pareigų atlikimu.
Žalos sąvoka bei didelės žalos požymis, būtinas
baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 229 straipsnį, suprantami ir
aiškinami kaip ir piktnaudžiavimo atveju.
Vilniaus apygardos teismo 2004 m. lapkričio
15 d. nuosprendžiu R. L. nuteistas pagal BK 229 straipsnį už
tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – teritorinės muitinės kelio posto
vyresnysis inspektorius, 2003 m. liepos 16 d. , dirbdamas transporto
priemonių su kroviniu įvažiavimo į Lietuvos Respubliką juostoje, netinkamai
atliko savo pareigas – neapžiūrėjęs krovininio automobilio „Volvo F 10“ su
jūriniu konteineriu–priekaba, neįsitikinęs, kad krovininis automobilis vyksta
su kroviniu, nurodytu dokumentuose, Įvežamų krovinių deklaracijos žurnale
įrašė, kad gabenamas ruberoidas, kad krovinys atitinka dokumentus, nurodė
tikrinimo būdus ir, pažymėjęs, kad pažeidimų nenustatyta, krovinį užplombavo.
Taip R. V. į Lietuvos Respublikos teritoriją kontrabanda įvežė
28 800 litrų techninio etilo spirito. Teismas konstatavo, kad dėl
R. L. netinkamo pareigų atlikimo, t. y. aplaidaus savo pareigų,
nustatytų atitinkamuose teisės aktuose, vykdymo, valstybė dėl nesumokėtų apie
832 032 Lt importo muito ir 887 501 Lt akcizo mokesčių
patyrė didelę žalą (baudžiamoji byla Nr. 2K-483/2005).
Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo,
neatlikdamas tarnybos pareigų, pažeidžia atitinkamus teisės aktus,
apibrėžiančius jo kompetenciją, teises ir pareigas, todėl kiekvienu atveju
bylose yra nustatoma ir konkrečiais teisės aktais pagrindžiama, kokių savo
pareigų jis neatliko arba atliko netinkamai. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam
prilygintas asmuo savo tarnybos pareigų neatlieka dėl objektyvių, nuo jo valios
nepriklausančių priežasčių, BK 229 straipsnis netaikomas.
Alytaus
rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu J. P.
nuteistas pagal BK 229 straipsnį už tai, kad būdamas policijos
pareigūnas pažeidė Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo, Policijos
komisariato vyriausiojo komisaro įsakymu patvirtintų pareigybės aprašymo
atitinkamas nuostatas ir reikalavimus – 2002 m. rugsėjo 24 d.
budėtojų dalyje gavęs telefoninį pranešimą apie padarytą nusikaltimą, į jį
nereagavo, dėl to didelę žalą patyrė nukentėjusiosios J. V. ir V. G. ,
nes į jų kreipimąsi nebuvo reaguota ir nusikalstama veika nepradėta tirti, taip
pat ir valstybė, nes, neatlikdamas savo pareigų, J. P. diskreditavo
policijos pareigūno vardą, sumenkino teisėsaugos institucijos autoritetą.
Teismas nustatė, kad J. P. privalėjo ir turėjo galimybę patikrinti gautą
pirminę informaciją apie padarytą nusikaltimą, tačiau dėl neatsargumo savo
pareigų neatliko ir dėl to pranešimas apie nusikalstamą veiką oficialiai nebuvo
užregistruotas, padarytas tyčinis smurtinis nusikaltimas nepradėtas tirti
(baudžiamoji byla Nr. 1-245-10/04).
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m.
gruodžio 13 d. nuosprendžiu L. V. nuteista pagal BK 229 straipsnį
už tai, kad būdama policijos pareigūnė dėl neatsargumo netinkamai atliko savo
pareigas – būdama atsakinga už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą byloje dėl
eismo įvykio, 2004 m. vasario 12 d. atlikdama įvykio vietos apžiūrą,
nesilaikė policijos komisariato vadovo įsakymu patvirtinto tyrėjo pareigybės
aprašymo reikalavimų, neišsamiai ir netiksliai užfiksavo eismo įvykio
situaciją, įvykio vietos apžiūros protokole nenurodė, kiek pinigų, kokie
daiktai ir dokumentai buvo rasti pas kiekvieną eismo įvykyje žuvusį asmenį,
neužtikrino įvykio vietoje paimtų daiktų ir pinigų apsaugos, todėl dalis jų
buvo pavogta, vieno iš žuvusiųjų pinigai nepagrįstai grąžinti kito žuvusiojo
artimiesiems, dėl to nukentėjusieji B-arusijos piliečiai E. J. ,
T. G. , M. I. , V. I. ir O. M. patyrė turtinę žalą, o
valstybė, tokiais veiksmais sumenkinus policijos pareigūno vardą, policijos
institucijos autoritetą bei prestižą užsienyje, – didelę žalą. Nuteistosios
L. V. gynybos versiją, kad jos veiksmai nenusikalstami, nes jai trūko
darbo patirties ir ji nebuvo mokoma, kaip surašyti įvykio vietos apžiūros
protokolus, paimti ir saugoti daiktus, tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės
instancijų teismai atmetė. Teismai konstatavo, kad L. V. turėjo pakankamą
kvalifikaciją ir darbo patirtį, žinojo, kad įvykio vietos apžiūros metu paimami
daiktai turi būti apžiūrimi, aprašomi ir saugomi, tačiau, elgdamasi
nusikalstamai nerūpestingai, to nepadarė (baudžiamoji byla Nr. 1-385-09/04).
Teismų praktika rodo, kad tais atvejais, kai dėl
tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai arba nesunkiai
sutrikdoma jo sveikata, jeigu kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar
neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų
išvengti, arba, nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo
asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip
nusikalstamų veikų sutaptis.

Išanalizavus teismų praktiką, pažymėtina, kad:

1. Kyšininkavimo,
tarpininko kyšininkavimo ir papirkimo bylose kyšis suprantamas kaip neteisėtai
gautas ar siekiamas gauti nepagrįstas atlygis, t. y. bet koks turtas,
pvz. , pinigai, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, kitoks kilnojamasis ar
nekilnojamasis turtas, teisiniai ar kitokie dokumentai, patvirtinantys
nuosavybės teisę į turtą ar interesus į jį; turtinės paslaugos, pvz. , nemokamas
automobilio ar namo remontas, neprocentinių paskolų suteikimas, mokesčių
sumažinimas; ir kt.
2. Pagal
baudžiamąjį įstatymą baudžiamoji atsakomybė už kyšininkavimą, tarpininko
kyšininkavimą ir papirkimą kyla nepriklausomai nuo kyšio vertės, tačiau kyšio
vertė turi reikšmę taikant atitinkamas BK 225, 226 ir 227 straipsnių
dalis, todėl kiekvienu atveju yra nustatoma.
Kyšio vertė nustatoma pagal jo vertę (kainą)
nusikalstamos veikos padarymo metu. Jeigu kyšis yra ne nacionalinė valiuta, jo
piniginė išraiška litais nustatoma pagal Lietuvos banko nustatytą lito ir kitos
valiutos keitimo kursą (santykį).
Jeigu kyšio (pvz. , turtinės paslaugos) vertei
nustatyti reikia specialių žinių, tai pavedama atlikti specialistui arba, esant
būtinybei, skiriama ekspertizė.
3. Kyšininkavimas,
numatytas BK 225 straipsnyje, yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens kyšio priėmimas, pažadas ar susitarimas priimti kyšį, reikalavimas ar
provokavimas duoti kyšį už jo veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.
Veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus suprantamas kaip valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens atlikimas ar neatlikimas kyšio davėjo ar
kito asmens interesais veiksmų, kuriuos jis turi ir (ar) gali atlikti
vykdydamas įstatymais ar kitais teisės aktais jam suteiktus įgaliojimus.
BK 225 straipsnis taikomas ir tais atvejais,
kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo už kyšį veikia viršydamas
savo įgaliojimus.
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias asmuo jam perduoda ar
suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus,
BK 225 straipsnis netaikomas. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas
nustatytas bylos aplinkybes, kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (BK 228 straipsnis).
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo už kyšį pažada paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją,
valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar
neteisėtai veiktų ar neveiktų, veika kvalifikuojama pagal BK 226 straipsnį.
4. Kyšininkavimo objektyvieji požymiai – 1) kyšio priėmimas, 2) pažadas
jį priimti, 3) susitarimas jį priimti, 4) reikalavimas jį duoti,
5) provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje suformuluoti kaip
alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta
bent viena šių veikų. Kyšininkavimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika
laikoma baigta nuo bet kurios iš šių veikų padarymo.
Tiesiogiai ar netiesiogiai (pvz. , per trečiuosius
asmenis), savo ar kitų (pvz. , giminaičių) naudai kaltininkas gauna ar siekia
gauti neteisėtą atlygį, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
5. Kyšis laikomas priimtu, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo
pats ar per trečiuosius asmenis priima visą ar bent dalį kyšio. Kada kyšis priimtas,
t. y. iki ar po kokių nors kyšio davėjo interesais veiksmų atlikimo (ar
neatlikimo), kur ir kaip (atvirai ar užmaskuotai) jis priimtas, ar, priėmus
kyšį, buvo patenkinti kyšio davėjo interesai, veikos kvalifikavimui reikšmės
neturi.
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo turtines vertybes (ar paslaugas), papirkėjo įvardijamas kaip dovana,
priima po veiksmų atlikimo (ar neveikimo), tokia dovana, nors jos ir nebuvo
reikalauta ar provokuota ją duoti, susitarta ar pažadėta priimti, laikoma kyšiu
ir kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnį, jeigu nustatoma, kad faktiškai
ji buvo duodama ir priimta kaip kyšis, t. y. atlygis (užmokestis) už
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) vykdant
įgaliojimus jos davėjo interesais.
6. Jeigu
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio nepriima dėl priežasčių,
nepriklausančių nuo jo valios, tačiau dėl jo buvo susitaręs, pažadėjęs priimti,
reikalavęs ar provokavęs duoti, veika kvalifikuojama kaip vienas baigtas
nusikaltimas.
7. Jeigu
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo nesiekė gauti kyšio ir duoto
kyšio (pvz. , kyšio davėjas jį paliko ant valstybės tarnautojo stalo, atsiuntė
paštu) nepriėmė, BK 225 straipsnis netaikomas.
8. Jeigu
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo turtines vertybes gauna
pažadėdamas jas kaip kyšį perduoti kitam valstybės tarnautojui ar jam
prilygintam asmeniui už jo veikimą (ar neveikimą) vykdant įgaliojimus, tačiau
jas pasisavina ar dėl kitų priežasčių neperduoda, veika, atsižvelgiant į byloje
nustatytas aplinkybes (apgaulės, išankstinės tyčios pasisavinti kyšį buvimą ar
nebuvimą, susitarimo su kyšio gavėju buvimą ar nebuvimą ir kt. ), kvalifikuojama
kaip sukčiavimas (BK 182 straipsnis) arba kaip bendrininkavimas kyšininkaujant
ar paperkant (BK 225 ar 227 straipsnis ir atitinkama BK 24 straipsnio
dalis).
9. Susitarimas
priimti kyšį paprastai yra kyšio gavėjo ir kyšio davėjo susitarimas dėl kyšio
priėmimo laiko, būdo, vietos ir pan. , o pažadas – tik pažadėjimas jį priimti.
10. R-alavimu
duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai kyšio atvirai reikalaujama ar netgi
grasinama, jeigu nebus duodamas kyšis, atlikti neteisėtus veiksmus, padaryti
žalą teisėtiems asmens interesams arba neatlikti teisėtų veiksmų, kuriuos
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo galėjo ir turėjo atlikti
vykdydamas įgaliojimus, arba kyšio reikalaujama grasinant jo negavus atlikti
teisėtus veiksmus.
11.
Provokavimu duoti kyšį pripažįstami tokie veiksmai, kai valstybės tarnautojas
ar jam prilygintas asmuo kyšio atvirai nereikalauja, tačiau savo elgesiu sudaro
tokią situaciją, kad asmuo, siekdamas apsaugoti savo teisėtus interesus,
priverstas duoti kyšį. Provokavimu duoti kyšį pripažįstami ir tokie valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmai ar kalbos, kurie asmeniui aiškiai
leidžia suprasti, kad jeigu nebus duotas kyšis, bus teisėtai veikiama (arba
neveikiama) priešingai jo interesams.
12.
Kyšininkavimo kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį –
teisėtą ar neteisėtą – veikimą (ar neveikimą) vykdant įgaliojimus jo yra
siekiama ar gaunama.
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo kyšį priima, pažada ar susitaria jį priimti, reikalauja ar provokuoja jį
duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už tokius
veiksmus (ar neveikimą), kuriuos valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo
vykdydamas įgaliojimus gali ir privalo atlikti (ar neatlikti) kyšio davėjo
interesais, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.
Jeigu kyšis priimamas, pažadama ar susitariama jį
priimti, reikalaujama ar provokuojama jį duoti už neteisėtą veikimą ar
neveikimą vykdant įgaliojimus, veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio
2 dalį. Kyšininkavimas už neteisėtą neveikimą yra tada, kai valstybės
tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšio davėjo interesus patenkina ar žada
patenkinti neatlikdamas veiksmų, kuriuos jis privalo atlikti vykdydamas
įgaliojimus, o už neteisėtą veikimą – kai kyšio davėjo interesus patenkina ar
žada patenkinti atlikdamas neteisėtus veiksmus, t. y. tokius, kokių
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo negali ir neturi atlikti
vykdydamas įgaliojimus.
13. Jeigu
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo priėmė, pažadėjo ar susitarė
priimti, reikalavo ar provokavo duoti didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už
teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, veika
kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį.
Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas
asmuo, susitaręs, pažadėjęs priimti, reikalavęs ar provokavęs duoti didesnės
negu 250 MGL vertės kyšį, priima jį dalimis ir viso jo dar nėra gavęs,
veika kvalifikuojama pagal BK 225 straipsnio 3 dalį kaip baigtas
nusikaltimas.
Jeigu kyšininkavimas yra padarytas bendrininkų
grupe, kvalifikuojant veiką atsižvelgiama į visą kyšio vertę, o ne į tai, kuri
jo dalis teko kiekvienam iš bendrininkų.
14.
Kyšininkavimo, numatyto BK 225 straipsnyje, vykdytojas yra tik specialaus
subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas
asmuo.
Sprendžiant klausimą, ar asmuo turi specialaus
subjekto požymius, vadovaujamasi BK 230 straipsnyje pateiktu valstybės
tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų sąvokų išaiškinimu bei kitais įstatymais
ir teisės aktais, reglamentuojančiais jo veiklą. Pripažįstant asmenį
nusikalstamos veikos vykdytoju, kiekvienu atveju nustatoma ir konkrečiais
įstatymais bei kitais teisės aktais pagrindžiama, į kokias pareigas asmuo buvo
priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus
turėjo.
Specialaus subjekto požymiai būtini tik šios
nusikalstamos veikos vykdytojams. Nusikalstamos veikos bendrininkais
(organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys
specialaus subjekto požymių asmenys.
15. Jeigu
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo kyšininkaudamas padaro dar ir
kitas nusikalstamas veikas, pvz. , bendrininkauja padarant kontrabandą (BK 199 straipsnis),
kaip kyšį priima jam žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą (BK 189 straipsnis),
panaudoja žinomai suklastotus dokumentus (BK 300 straipsnis), jos kvalifikuojamos
kaip nusikalstamų veikų sutaptis.
16. Pagal
BK 226 straipsnio 1 dalį tarpininko kyšininkavimas pasireiškia už
kyšį duotu pažadu paveikti atitinkamą instituciją, įstaigą ar organizaciją,
valstybės tarnautoją ar jam prilygintą asmenį, kad jie atitinkamai teisėtai ar
neteisėtai veiktų ar neveiktų.
Ar duodamas tokį pažadą tarpininkas jau gavo kyšį,
ar tik pažadėjo ar susitarė jį priimti, veikos kvalifikavimui pagal BK 226 straipsnį
reikšmės neturi.
17. Jeigu
tarpininkas, padaręs BK 226 straipsnyje numatytą veiką, padaro su ja
susijusias dar ir kitas nusikalstamas veikas, pvz. , kišasi į valstybės
tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą (BK
288 straipsnis) ar jį papirkinėja (BK 227 straipsnis), jos
kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.
18. Papirkimas, numatytas BK 227 straipsnyje, yra pasiūlymas, pažadas
duoti kyšį arba kyšio davimas valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui
už pageidaujamą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui,
siekiant tų pačių rezultatų.
Kam priklauso tiesiogiai ar netiesiogiai siūlomas,
pažadamas ar duodamas kyšis, kieno interesais (savo, giminių, draugų)
papirkėjas veikia, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
19. Papirkimo
sudėtis yra formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta: 1) pasiūlius
duoti kyšį; 2) pažadėjus duoti kyšį; 3) davus kyšį.
20. Pasiūlymas
ar pažadas duoti kyšį paprastai pasireiškia nurodant valstybės tarnautojui, jam
prilygintam asmeniui ar tarpininkui konkretų kyšio dydį, jo perdavimo būdą,
laiką ir pan.
21. Kyšis
laikomas duotu, kai papirkėjas jį perduoda (tiesiogiai ar netiesiogiai)
valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą jo veikimą ar
neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų.
Kyšio davimo vieta ir būdas – atviras ar
užmaskuotas, pvz. , nereikalaujant skolos grąžinimo, neimant mokesčio už
paslaugas ir pan. , kada jis duodamas – prieš ar po pageidaujamų veiksmų
atlikimo (ar neatlikimo), veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Jeigu turtinės vertybės (ar paslaugos) duodamos
kaip dovana po pageidaujamų veiksmų atlikimo (ar neatlikimo) prieš tai
nesiūlius ir nepažadėjus duoti kyšį, tokia „dovana“ laikoma kyšiu ir veika
kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnį, jeigu nustatoma, kad ji buvo
duodama kaip kyšis, t. y. atlygis už valstybės tarnautojo ar jam
prilyginto asmens veikimą (ar neveikimą) vykdant įgaliojimus.
Jeigu valstybės tarnautojas, jam prilygintas asmuo
ar tarpininkas duodamo kyšio nepriima dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo
papirkėjo valios, papirkėjo veika kvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas ar
baudžiamasis nusižengimas.
22. Papirkimo
kvalifikavimas priklauso nuo kyšio vertės ir nuo to, už kokį – teisėtą ar
neteisėtą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimą (ar
neveikimą) jis jam arba tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, yra siūlomas,
pažadamas arba duodamas.
Jeigu kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas
valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą teisėtą
veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba tarpininkui, siekiant tų pačių
rezultatų, veika kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 1 dalį. Jeigu
tie patys veiksmai padaromi pasiūlant, pažadant ar duodant didesnės negu
250 MGL vertės kyšį arba siekiant neteisėtos paperkamo valstybės
tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikos vykdant įgaliojimus, veika
kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 2 dalį
Papirkimas už pageidaujamą teisėtą veikimą ar
neveikimą yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas arba duodamas už tokius
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiksmus (ar neveikimą), kuriuos
jis gali ir privalo atlikti (arba neveikti) vykdydamas įgaliojimus.
Papirkimas
siekiant neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens
veikos yra tada, kai kyšis pasiūlomas, pažadamas ar duodamas už tai, kad
valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo atliktų neteisėtus veiksmus (ar
neteisėtai neveiktų) ir, taip neteisėtai veikdamas (ar neveikdamas), patenkintų
papirkėjo interesus.
23. Jeigu valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už pageidaujamą
teisėtą ar neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, arba
tarpininkui, siekiant tų pačių rezultatų, pasiūlomo, pažadamo ar duodamo kyšio
vertė yra mažesnė negu 1 MGL dydžio, nusikalstama veika laikoma
baudžiamuoju nusižengimu ir kvalifikuojama pagal BK 227 straipsnio 3 dalį.
24. Papirkėjas, kuriam taikomas BK 227 straipsnis, taip pat ir asmuo, už
papirkimą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nukentėjusiuoju
nepripažįstamas, kyšis, perduotas kyšio gavėjui, vadovaujantis BK 72 straipsnio
2 dalimi, konfiskuojamas. Kyšis, duotas su teisėsaugos institucijos žinia,
nekonfiskuojamas ir grąžinamas jo savininkui.
25. Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 straipsnyje, objektyvieji požymiai
pasireiškia: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba
įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos
valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui
kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių
buvimu.
26. Piktnaudžiavimas
tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo
tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių,
pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos
interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui.
Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas
aktyviais veiksmais (turtines vertybes naudojant ne pagal paskirtį, sudarant
neteisėtus, nepagrįstus sandorius, eksploatuojant pavaldinių darbą savo
interesais, neteisėtai suteikiant sau ar kitiems asmenims lengvatų ar
privilegijų ir pan. ) arba neveikimu, t. y. neatlikimu veiksmų, kurie,
tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini.
27. Įgaliojimų viršijimas yra
įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam
asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.
Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu
veikimu. Tai paprastai būna veiksmai, kurie nepriklausė kaltininko
kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar
leidimas; veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik
įstatyme ar kitame teisės akte nustatytais atvejais; veiksmai, kurie visiškai
uždrausti; ir kt.
28. Taikant BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio
pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios
organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas
neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams.
Turtinė žala yra turto netekimas arba sužalojimas,
turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negauta nauda ar negautos
pajamos, kurios būtų gautos, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (ar
neveikimo).
Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė,
organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir
saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio
asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan. ).
29. Didelės
žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei kilti, yra vertinamasis, todėl
kiekvienu atveju nustatomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, t. y.
į žalos pobūdį, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeisti, nukentėjusiųjų
skaičių, nusikalstamos veikos laiką, trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir
pan.
Sprendžiant klausimą, ar turtinė žala yra didelė,
atsižvelgiama ne tik į žalos piniginės išraiškos dydį, bet ir į tai, kiek ji
reikšminga tokią žalą patyrusiam asmeniui (pvz. , nukentėjusiajam, kurio
materialinė padėtis yra sunki, didelė žala pripažįstama ir tokia žala, kuri
pagal jos piniginę išraišką nėra didelė).
Kitokio, t. y. neturtinio, pobūdžio žala
paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos
Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant
tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų
teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar
kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik
tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei.
30. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus
padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu
veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant
kyšininkavimo požymių.
Siekimas turtinės naudos suprantamas kaip siekimas
bet kokios turtinio pobūdžio naudos (pvz. , neatlygintinai naudotis įmonės turtu
ar įsigyti jį sumažintomis kainomis, gauti jo iš kitų asmenų) ne tik sau, bet
ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas
susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės
naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų
paaukštinimo ir pan. ).
31. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus
subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas
asmuo. Nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais,
padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys.
32. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje, padaromas
tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kvalifikuotas piktnaudžiavimas, numatytas
BK 228 straipsnio 2 dalyje, padaromas tik tiesiogine tyčia.
33. Jeigu piktnaudžiaujančio tarnyba valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens veiksmuose yra specialiojoje normoje numatyti nusikalstamos veikos
valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (pvz. , BK 225 ar 2281 straipsniai)
sudėties požymiai, veika kvalifikuojama pagal tą straipsnį, kuris nusikalstamos
veikos sudėtį numato specialiojoje normoje.
34. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas
padaro, pvz. , kontrabandą (BK 199 straipsnis), sukčiavimą (BK 182 straipsnis),
pagrobia svetimą turtą arba jį pasisavina ar iššvaisto (BK 178, 183, 184 straipsniai),
veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis.
35. Jeigu piktnaudžiaujant nukentėjusiajam padaromas sunkus ar nesunkus
sveikatos sutrikdymas arba atimama gyvybė, veikos kvalifikuojamos kaip
nusikalstamų veikų sutaptis. Jeigu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas
ar nežymiai sutrikdoma sveikata, veika kvalifikuojama tik pagal BK 228 straipsnį.
36. Tarnybos
pareigų neatlikimo, numatyto BK 229 straipsnyje, objektyvieji požymiai
pasireiškia: 1) priešinga valstybės tarnybai veika – neatlikimu savo pareigų ar
jų netinkamu atlikimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos
valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio
tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.
37. Savo
pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto
asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir
yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, nevykdymas, o netinkamas savo
pareigų atlikimas – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens aplaidus,
nekokybiškas, atmestinas, nepakankamai efektyvus ir pan. savo pareigų vykdymas,
neužtikrinantis tarnybos interesų.
38. Tarnybos
pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas pasireiškia ilgalaikiu, sistemingu
tarnybos pareigų nevykdymu ar netinkamu vykdymu arba vienkartiniu poelgiu.
39. Žalos sąvoka bei didelės žalos požymis, būtinas baudžiamajai atsakomybei
kilti pagal BK 229 straipsnį, suprantami kaip ir piktnaudžiavimo atveju.
40. Jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo savo tarnybos pareigų
neatlieka arba jas atlieka netinkamai dėl objektyvių, nuo jo valios
nepriklausančių priežasčių (pvz. , užduočiai įvykdyti neužtikrinamas
finansavimas), BK 229 straipsnis netaikomas.
41. Tarnybos pareigų neatlikimas padaromas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba
nusikalstamo nerūpestingumo.
42. Jeigu dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai
ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata ir jeigu kaltininkas numatė, kad dėl jo
veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabūdiškai
tikėjosi jų išvengti, arba, nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir
savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos
kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir 132, 137
arba 139 straipsnio atitinkamas dalis).


2007 m. sausio
4 d.                                                                                 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyrius
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt