|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai 1. Civilinio proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje įtvirtintą teisingumo vykdymą, pagrindinė teismo funkcija – teisingai išspręsti šalių ginčą. Esminė šio reikalavimo įgyvendinimo sąlyga – teisingai nustatytos ir ištirtos bylos aplinkybės, tinkamai taikytos teisės normos. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą – ekstraordinarinį būdą įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privačių šalių, bet ir viešąjį interesą. Tai yra dar viena galimybė apginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus, kartu tai – teisės į teisminę gynybą platesnis ir išsamesnis įgyvendinimas. Procesas turi būti atnaujintas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimtas sprendimas gali būti neteisėtas ir nepagrįstas. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje proceso atnaujinimo institutas pripažįstamas kaip ekstraordinarinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. N-s Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje tiesiogiai nenumatyta galimybės atnaujinti procesą civilinėse bylose, Europos Žmogaus Teisių Teismui (toliau – EŽTT) yra pateikiami skundai dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose. Jie grindžiami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir bešališkas teismas“ pažeidimu. EŽTT tokio pobūdžio bylose pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. V-a- iš esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio apibrėžtumo principas – galutiniu teismo sprendimu byloje neturi būti abejojama. 1999 m. spalio 28 d. sprendime, priimtame byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95), Europos Žmogaus Teisių Teismas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimą nagrinėjo dviem aspektais. Šioje byloje pagal Rumunijos generalinio prokuroro, turinčio teisę pagal Rumunijos civilinio proceso kodekso 330 straipsnį neribotą laiką kreiptis dėl galutinio sprendimo panaikinimo, prašymą Rumunijos Aukščiausiasis Teismas atnaujino procesą civilinėje byloje pagal ieškovo D-o Brumarescu (D- Brumarescu) ieškinį, kurioje B-arešto pirmosios instancijos teismas 1993 m. gruodžio 9 d. priėmė galutinį sprendimą, patenkindamas ieškovo ieškinį ir pripažindamas neteisėtu ieškovo tėvams priklausančio namo 1950 m. nacionalizavimą, neišmokant jokios kompensacijos. Rumunijos Aukščiausiasis Teismas 1995 m. kovo 1 d. panaikino ankstesnį teismo sprendimą, konstatavęs, kad ginčo namas tapo valstybės nuosavybe įstatyminių priemonių pagrindu, todėl teismas negali vertinti jų taikymo teisėtumo, nes tai yra įstatymų leidžiamosios ar vykdomosios valdžios kompetencijos dalykas. EŽTT nuomone, taip buvo panaikintas neginčijamas ir res judicata galią įgijęs teismo sprendimas, kuris, be to, jau buvo įvykdytas, dėl to Aukščiausiasis Teismas pažeidė teisinio apibrėžtumo principą ir teisę į teisingą bylos nagrinėjimą. Taip pat EŽTT pažymėjo, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimo ratio, jog teismai neturėjo jurisdikcijos spręsti civilinių ginčų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, reiškė išimtį, kuri savaime priešinga teisės kreiptis į teismą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, esmei. 2002 m. liepos 25 d. sprendime, priimtame byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99) EŽTT konstatavo, kad „teisminės sistemos, kurioms būdingas protesto procesas ir kurios dėl to yra susijusios su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, kaip buvo nagrinėjamoje byloje, yra nesuderinamos su teisinio apibrėžtumo principu, kuris yra vienas esminių teisės viršenybės pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį aspektų Brumarescu bylos prasme“. Pagal Ukrainos arbitražo proceso kodekso 97 straipsnį protesto teisę dėl galutinio teismo sprendimo turi Aukščiausiojo arbitražo teismo pirmininkas, generalinis prokuroras ir jo pavaduotojai. Ši teisė yra diskrecinio pobūdžio, todėl galutinis sprendimas gali būti daug kartų peržiūrimas. 2000 m. balandžio 21 d. Aukščiausiasis arbitražo teismas pagal savo pirmininko protestą panaikino visus sprendimus, susijusius su pareiškėju, ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kijevo apskrities arbitražo teismas 2001 m. balandžio 23 d. sprendimu patenkino vieną iš pareiškėjo reikalavimų, susijusių su jam priklausančios nuosavybės grąžinimu, pareikštą bendrovei „Trans K-“, kaip kompanijos „Sovtransavto-Lugansk“ teisių perėmėjai, pripažindamas neteisėtais kompanijos „Sovtransavto-Lugansk“ generalinio direktoriaus sprendimus padidinti įmonės įstatinį kapitalą ir bendrovės įstatų pakeitimus, dėl ko pareiškėjo turimų akcijų vertė sumažėjo, o teisė valdyti ir kontroliuoti bendrovę buvo pažeista, be to, teismo nuomone, kompensacija, kurią gavo pareiškėjas, likvidavus „Sovtransavto-Lugansk“, nebuvo proporcinga kapitalo daliai, kurią 1996 m. sausio mėn. valdė pareiškėjas įstatų įteisinimo metu. Kijevo apeliacinis ūkinis teismas pagal Ukrainos generalinio prokuroro protestą, kuris, kaip pažymėjo EŽTT, nebuvo ginčo šalis, 2002 m. sausio 24 d. sprendimu panaikino minėto sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo pareiškėjo naudai ir taip atmetė visus pareiškėjo bendrovės „Sovtransavto Holding“ reikalavimus. Ukrainos Aukščiausiasis ūkinis teismas (buvęs Aukščiausiasis arbitražo teismas) du kartus atmetė pareiškėjo kasacinį skundą, nenagrinėdamas jo iš esmės, konstatavęs procesinius kasacinio skundo padavimo pažeidimus. EŽTT, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas tik laikinai galėjo pasinaudoti teisminio nagrinėjimo atnaujinimu byloje ir esant tokioms aplinkybėms nė vienas iš jo reikalavimų nebuvo pripažintas pagrįstu nacionaliniuose teismuose. Be to, iš pareiškėjo buvo atimta bet kokia galimybė, kad jo reikalavimai būtų teisingai išnagrinėti teisme. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes paprastai galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus. Dėl to pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas vertintinas bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar nurodytos aplinkybės leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti. CPK 365 straipsnio 1 dalyje vartojama sąvoka „užbaigtose“ reiškia tai, kad civilinė byla baigiama įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, kuriuo šalių ginčas yra išspręstas iš esmės, arba kai byla užbaigiama nepriėmus sprendimo ir nepriklausomai nuo to, ar ginčas išspręstas iš esmės. Kadangi civilinė byla gali būti užbaigiama ne tik teismo sprendimu ar teismo nutartimi, tai CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, kad gali būti atnaujintas procesas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), savaime nedraudžia subjektams, galintiems pagal įstatymą inicijuoti proceso atnaujinimą, paduoti prašymus dėl proceso atnaujinimo ir tose bylose, kurios užbaigtos kitokį pavadinimą turinčiu teismo procesiniu dokumentu, pavyzdžiui, teismo įsakymu, nes šiame straipsnyje vartojama sąvoka „įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi)“ turi būti aiškinama kaip apibendrinamoji, t. y. apimanti ir kitose CPK normose nurodytus teismo procesinius dokumentus, kuriais užbaigiamos civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. UAB „Mazita“, bylos Nr. 3K-3-148/2005). Proceso atnaujinimas taip pat galimas bylose, kuriose priimtas sprendimas už akių. Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, t. y. įstatyme nustatyta ypatinga sprendimo peržiūrėjimo procedūra, nes neatvykusi šalis neturi teisės skųsti šio sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Nesant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per įstatymo nustatytą terminą, toks sprendimas įsiteisėja ir pagal bendrąją taisyklę gali būti peržiūrėtas tik atnaujinus procesą įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Pažymėtina, kad prašymą dėl proceso atnaujinimo įsiteisėjus sprendimui už akių gali paduoti abi šalys. Atnaujinus procesą tokioje byloje, teismas nagrinėja bylą CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir apimtimi. Procesas gali būti atnaujintas bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Tai reiškia, kad procesas gali būti atnaujintas tik toje byloje, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) yra įsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismų sprendimai (nutartis) įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas (nutartis) neapskųstas. Apeliacinės instancijos teismui pasinaudojus CPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytomis teisėmis ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą, byla laikoma baigta, tačiau kai apeliacinės instancijos teismas panaikina visą ar dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo ir perduoda bylą ar jos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas), bylos ar jos dalies nagrinėjimas nėra pasibaigęs. Tokiu atveju proceso atnaujinimas galimas tik dėl tos bylos dalies, kuri yra iki galo išspręsta. Jeigu CPK nustatytais atvejais byloje priimtas sprendimas ar nutartis negali būti skundžiami apeliacine tvarka, jis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Sprendimas už akių įsiteisėja po dvidešimties dienų nuo jo priėmimo dienos. Jeigu dėl sprendimo už akių paduodamas pareiškimas dėl šio sprendimo peržiūrėjimo, jis įsiteisėja užbaigus peržiūrėjimo procedūrą, jeigu pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinamas. Kasacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos (CPK 279 straipsnio 3 dalis, 362 straipsnio 1 dalis). Nutartys, dėl kurių gali būti paduotas atskirasis skundas, įsiteisėja pasibaigus apskundimo terminui. Jei byloje yra paduotas (priimtas) kasacinis skundas dėl įsiteisėjusio apeliacinės instancijos teismo sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka ir kartu paduodamas prašymas dėl proceso atnaujinimo, tai teismas, nagrinėjantis tokį prašymą, turi teisę sustabdyti jo nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Jeigu pareiškėjas paduoda prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dar neįsiteisėjęs, teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą pagal CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, turi atsisakyti priimti prašymą CPK 365 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokia teismo nutartis neskundžiama atskiruoju skundu, nes ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1, 3 dalys). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas negalimas bylose, kuriose priimtas preliminarus sprendimas, išskyrus, kai šis sprendimas įsiteisėja (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Taip pat negalima atnaujinti proceso bankroto byloje dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 7 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą. Ši teismo nutartis nėra procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. CPK 366 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Atsižvelgiant į šios teisės normos paskirtį – užtikrinti monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principo (CK 3. 3 straipsnio 1 dalis) įgyvendinimą ir tokiuose santykiuose išvengti poligamijos, t. y. sutuoktinių arba partnerių daugeto, darytina išvada, kad CPK 366 straipsnio 3 dalyje draudžiamas proceso atnaujinimas ne apskritai santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimu, t. y. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra pripažinta negaliojančia ar nutraukta, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką arba įregistravęs partnerystę. Aptariamu atveju įstatyme neleidžiama revizuoti teismo išvados pripažinti santuoką negaliojančia ar nutraukti santuoką, todėl CPK 366 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą savaime nedraudžia suinteresuotiems asmenims, esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylose dėl įsiteisėjusio sprendimo dalies, kuria buvo išspręsti kiti klausimai, susiję su santuokos pripažinimu negaliojančia ar santuokos nutraukimu (CK 3. 43 straipsnio 2 dalis, 3. 53 straipsnio 3 dalis, 3. 59 straipsnis, 3. 62 straipsnio 3 dalis), arba kai teismas neišsprendė klausimų, kuriuos turėjo išspręsti pripažindamas santuoką negaliojančia ar ją nutraukdamas (pvz. , CK 3. 72 straipsnio 1 dalis, 3. 194 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis 2005 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. V. v. J. V. ; bylos Nr. 3K-3-351/2005). Įstatyme nustatytais atvejais suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis su nauju ieškiniu, kai pasikeičia aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas (pvz. , CK. 3. 72 straipsnio 11 dalis, 3. 169 straipsnio 3 dalis, 3. 201 straipsnis). Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas – tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis, nepradedant naujos bylos ir nesuteikiant jai naujo numerio. 2. Subjektai, galintys inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą Pagal CPK 365 straipsnį inicijuoti proceso atnaujinimą gali šalys, tretieji asmenys, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 1 dalis); neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus, išvardytų asmenų procesinių teisių perėmėjai, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Inicijuoti proceso atnaujinimą taip pat gali Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Šie asmenys civilinio proceso atnaujinimo procese vadinami pareiškėjais, o procesinis dokumentas, kurį pateikia nurodyti asmenys, – prašymu atnaujinti procesą. Šalys yra ieškovas ir atsakovas ginčo teisenoje bei suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose (CPK 41, 443 straipsniai). Tretieji asmenys – tai tokie byloje dalyvaujantys asmenys, kurių dalyvavimas sprendžiant ginčą grindžiamas teisiniu suinteresuotumu bylos baigtimi ir kurie įsitraukia arba įstatymo nustatytais atvejais įtraukiami į jau prasidėjusį procesą. Šio straipsnio prasme proceso atnaujinimą gali inicijuoti tretieji asmenys tiek su savarankiškais reikalavimais, tiek be savarankiškų reikalavimų, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį šie proceso dalyviai turi šalies procesines teises ir pareigas, išskyrus įstatyme nustatytas, tarp kurių nenumatytas teisės dėl proceso atnaujinimo ribojimas. Prašymą asmenų, turinčių teisę inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, vardu taip pat turi teisę paduoti tiek atstovas pagal įstatymą, tiek atstovas pagal pavedimą, tačiau pastaruoju atveju atstovo įgaliojimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptartas įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, kliento su advokatu ar advokato padėjėju sudarytoje rašytinėje sutartyje, o tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, – Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytuose dokumentuose, patvirtinančiuose atstovo įgaliojimus (CPK 59 straipsnio 2 dalis). Jei pareiškėjo atstovo pateiktame įgalinimus patvirtinančiame dokumente neaptarta jo teisė paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo, teismas prašymą atsisako priimti CPK 370 straipsnio 1 dalies pagrindu – kaip paduotą neįgalioto asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą grindžiama ne tik CPK 365 straipsnio 1 dalies nuostata, bet ir P-ūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 19 straipsniu, kuriuose įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. P-ūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta prokuroro teisė ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju ginti viešąjį interesą prokuroras gali ne tik pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viešąjį interesą privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (P-ūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi P-ūros įstatymo prasme viešojo intereso gynimas yra teisės aktų pažeidimų pašalinimas pagal prokuratūrai suteiktus įgalinimus, o P-ūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos šioje srityje konkrečiais atvejais, apibrėžiami prokuroro įgalinimai pareikšti ieškinį ar prašymą teisme. Dėl to kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo, gindamas viešąjį interesą, generalinis prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą, ir kurio pobūdis, generalinio prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymas suteikia galimybę kreiptis dėl proceso atnaujinimo tik generaliniam prokurorui, todėl jis šią teisę turi įgyvendinti asmeniškai ir negali pavesti to daryti kitiems prokuratūros pareigūnams. Lietuvos Konstitucinis Teismas nurodė, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d. , 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kreiptis dėl proceso atnaujinimo prokuroras gali tik tada, kai teismo sprendimas pažeidžia viešąjį visuomenės interesą bei kitų asmenų, t. y. neveiksnių, ribotai veiksnių, invalidų, nepilnamečių ir kitų, turinčių ribotas galimybes ginti savo teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. VSDFV Zarasų rajono skyrius, bylos Nr. 3K-3-671/2003). Tai, kad generalinis prokuroras paduoda prašymus pagal fizinių asmenų prašymą, nelaikytina, kad jis gina privatų, o ne viešąjį interesą. Kai prašymą dėl proceso atnaujinimo paduoda Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo to momento, kai generalinis prokuroras nustato, kad viešasis interesas yra pažeistas, t. y. kai surenka pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Tam generalinis prokuroras turi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nurodytus įgaliojimus: prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt. Tik surinkęs šią informaciją generalinis prokuroras gali nustatyti, ar yra pažeistas viešasis interesas ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. 3. Prašymų atnaujinti procesą turiniui keliami reikalavimai Procesinis dokumentas, kurį pateikia pareiškėjas, vadinamas prašymu atnaujinti procesą, o pats subjektas įvardijamas pareiškėju. Pareiškėjo procesinė padėtis išlieka iki teismo nutarties atnaujinti procesą ar atsisakyti jį atnaujinti. Pažymėtina, kad procesinė kitų byloje dalyvaujančių asmenų padėtis nesikeičia ir lieka tokia pati, kaip ir nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Teisė į teisminę gynybą užtikrinama ir įgyvendinama materialinių ir procesinių teisės normų pagrindu. Kadangi ši teisė yra subjektyvi, tai asmuo, kreipdamasis į teismą, turi nurodyti, kad jis turi tokią teisę ar įstatymo saugomą interesą (CPK 5 straipsnis), kad tą teisę pažeidė, pažeidžia ar ginčija ir nurodyti materialinį reikalavimą – kaip prašo apginti pažeistą teisę. Šios taisyklės taikomos ne tik kreipiantis į teismą, bet ir prašant atnaujinti procesą. CPK 369 straipsnyje nustatyta, kad, be bendrųjų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma: 1) sprendimą, nutartį priėmusio teismo pavadinimas; 2) proceso atnaujinimo pagrindas; 3) proceso atnaujinimo motyvai; 4) aplinkybės, kuriomis grindžiamas šio Kodekso 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas; 5) prašymą pareiškusio asmens prašymas. Prie tokio prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pažymėtina, kad reikalavimas nurodyti proceso atnaujinimo pagrindą reiškia, kad pareiškėjas turi nurodyti bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą. V- dėl to, kad prašyme dėl bylos proceso atnaujinimo tiksliai ir tiesiogiai nenurodyta teisės norma, kurioje įtvirtintas konkretus proceso atnaujinimo pagrindas, nėra pagrindas teismui atsisakyti priimti prašymą, tačiau iš prašyme nurodytų aplinkybių ir proceso atnaujinimo motyvų teismui turi būti aišku, kokiu pagrindu remiasi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą. Jeigu teismui neaiškus proceso atnaujinimo pagrindas, jis gali pareikalauti, kad pareiškėjas savo prašymą ir jo reikalavimą patikslintų. Kadangi prašyme nurodytų aplinkybių, kuriomis remdamasis pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva, tai teismas, spręsdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, neturi šio spręsti formaliai ir, jei išanalizavus prašyme išdėstytas aplinkybes, gali paaiškėti, kad jame yra nurodyti keli proceso atnaujinimo pagrindai, nors prašyme įvardytas tik vienas konkretus pagrindas, teismas, nusprendęs atnaujinti procesą, nutartyje turi nurodyti visus jo nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus. Taip pat svarbu, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo būtų suformuluotas konkretus reikalavimas teismui, t. y. kokį sprendimą šis turėtų priimti, atnaujinęs procesą byloje (CPK 371 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo klausimą, taip pat taikytina ir CPK 115 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba kiti aiškūs netikslumai nėra kliūtis procesiniams veiksmams, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, atlikti. Tai reiškia, kad dėl dalyvaujančio byloje asmens teismui pateikto procesinio dokumento turi būti sprendžiama ne pagal šio dokumento formą, bet pagal jo turinį. Jeigu asmuo klaidingai įvardija procesinį dokumentą, kuris savo turiniu ir paskirtimi yra laikytinas kitu procesiniu dokumentu, toks dokumentas teisiškai vertintinas pagal tikrąjį turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. likviduojama UAB ,,Kavarsko sakalas “; bylos Nr. 3K-3-480/2005). Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį asmuo, pateikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, privalo sumokėti vieno šimto litų žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas. Dėl to tais atvejais, kai teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą ar atsisako atnaujinti procesą, už paduodamą apeliacinį ir kasacinį skundą neturėtų būti mokamas žyminis mokestis, nes nurodytais atvejais pirmosios instancijos teismas priima nutartį, o paduodant atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties žyminis mokestis nemokamas CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 370 straipsnio 1, 3 dalys). Tuo atveju, kai byloje yra atnaujinamas procesas ir teismas bylą nagrinėja iš esmės pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles bei priimamas teismo sprendimas ar nutartis CPK 371 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto pagrindu, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu principu, kad už apeliacinius ir kasacinius skundus yra mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis kaip ir paduodant ieškinį ar pareiškimą, pateikiant apeliacinį ar kasacinį skundą mokėtinas CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio žyminis mokestis. 4. Prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai CPK 368 straipsnyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjai galimybe teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi pasinaudoti per CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią paduodantis prašymą asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Kadangi prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai nustatyti Civilinio proceso kodekso normose, tai jų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmes įtvirtina procesinius terminus reglamentuojančios proceso teisės normos ir šiems klausimams spręsti netaikomos Civilinio kodekso normos, nustatančios materialinių terminų, taip pat ir ieškinio senaties terminų, teisinį reglamentavimą. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiamas CPK 368 straipsnyje nurodytų terminų skaičiavimas (CPK 369 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. nurodyti konkrečią datą, kada pareiškėjas sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir tai patvirtinančius įrodymus. CPK 370 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pareikalauti papildomų įrodymų, kad nėra praleistas CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas. K-imą, ar prašymas paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje, t. y. kai prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje. Pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas yra atnaujinamasis, todėl tuo atveju, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą, jis prie prašymo dėl proceso atnaujinimo turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas jo praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). Teismas, posėdyje nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, visų pirma turi išspręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo. Teismas praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir termino atnaujinimo klausimą sprendžia pagal bendrąsias CPK 78 straipsnio taisykles. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimas yra pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą nepriklausomai nuo to, ar prašymas pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį. Prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas galiojant 2002 m. CPK, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 9 straipsniu, nagrinėjamas pagal nuo 2003 m. sausio 1 d. įsigaliojusio CPK normas. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo, paduotas galiojant naujajam CPK, civilinėje byloje užbaigtoje iki 2002 m. CPK įsigaliojimo, turi būti pateiktas per CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą penkerių metų terminą. Pažymėtina, kad, be įstatyme esančio formalaus pagrindo – penkerių metų termino praleidimo, prašomos bylos atnaujinimas taip pat negalimas, jei nėra išlikusi byla. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas yra naikinamasis, t. y. šiam terminui pasibaigus asmeniui išnyksta teisė paduoti prašymą atnaujinti procesą ir nurodyto termino teismai negali atnaujinti. Šio termino nustatymo klausimą teismas sprendžia antrojoje prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimo stadijoje, t. y. nagrinėdamas šį prašymą teismo posėdyje. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Šio procesinio termino pradžios momentas yra teismo sprendimo (nutarties), priimto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, įsiteisėjimo data. 5. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas 5. 1. Teismas sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka bendruosius (CPK 111, 135 straipsniai) ir specialiuosius (CPK 369 straipsnis) šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. CPK 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui reikalavimus. Jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą arba atsisako priimti prašymą tuo atveju, kai paduotas prašymas atnaujinti procesą nenagrinėtinas teisme ar neteismingas tam teismui, arba jei prašymą padavė neveiksnus fizinis asmuo ar neįgaliotas vesti bylą asmuo (CPK 370 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktai). Šiais atvejais teismo nutartis, kuria prašymą atnaujinti procesą atsisakyta priimti, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 370 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta galimybės atskiruoju skundu skųsti nutarties, kuria teismas priima prašymą atnaujinti procesą. CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsisakydamas priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas priima nutartį, taip pat teismo nutartimi turi būti išsprendžiamas ir procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimas, nustatant pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų nepriimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, turi prašymą priimti, išsiųsti prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Kadangi proceso atnaujinimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta, kokį procesinį dokumentą turi priimti teismas, priimdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, tai pagal CPK 115 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 1 dalį, 290 straipsnio 5 dalį teismas šį klausimą gali išspręsti rezoliucija. Tokiu atveju teisėjas sprendžiamame dokumente turi užrašyti, kaip jis išsprendžia nagrinėjamą klausimą, nurodyti savo vardą, pavardę, rezoliucijos priėmimo datą bei pasirašyti. Paskirdamas prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo teismo posėdyje datą, teismas priima nutartį, nes CPK 232 straipsnyje nustatyta, kad teismas skiria bylą nagrinėti teismo posėdyje priimdamas rašytinę nutartį. Posėdis turi būti skiriamas ne anksčiau kaip per keturiolika dienų nuo prašymo priėmimo dienos. Jeigu teismas, priimdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, iš karto gali paskirti posėdžio datą, tai šiuos klausimus jis turėtų išspręsti vienu procesiniu dokumentu – nutartimi. Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, turi teisę kartu pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostata, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje, inter alia reiškia teismo teisę taikyti laikinąsias apsaugos priemones prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu. Proceso atnaujinimas yra teismo proceso byloje pratęsimas, tačiau jis galimas tik teismui priėmus tokį prašymą. Dėl to teismas, tik priėmęs prašymą atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 2 dalis), per CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų dienų terminą turi išspręsti kartu su šiuo prašymu pareiškėjo teismui pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 5. 2. Teismas, nagrinėdamas prašymą teismo posėdyje, klausimą dėl prašymo pagrįstumo sprendžia iš esmės, t. y. dalyvaujant šalims ir pareiškėjui, teisėjas patikrina, ar prašymas yra paduotas nepraleidus termino, nustatyto CPK 368 straipsnyje, ir pagrįstas įstatyme nustatytais pagrindais. Tik šioje stadijoje sprendžiama, ar koks nors pagrindas procesui atnaujinti iš tiesų egzistuoja, tiriami ir vertinami su tuo susiję įrodymai. Teismas, nagrinėdamas teismo posėdžio metu aplinkybę, ar prašymas pagrįstas proceso atnaujinimo pagrindais, turi patikrinti, ar pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka pripažintas aplinkybių, kurios yra pagrindas civilinei bylai atnaujinti, nuostatas ir ar atnaujinimo pagrindą numatoma įrodinėti pagal įstatymą. Šioje prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadijoje turi būti tiriama, ar remiamasi tinkamomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. ar leistinu įrodymu, ar jis susijęs su įrodinėjamu faktu. Šio posėdžio metu nenagrinėjama naujų įrodymų ar aplinkybių reikšmė visų byloje esančių įrodymų kontekste, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties dėl proceso atnaujinimo priėmimo ir bylos nagrinėjimo CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Ši stadija gali baigtis dvejopai: teismo nutartimi atnaujinti procesą arba teismo nutartimi atsisakyti atnaujinti procesą. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Jeigu teismo posėdžio, kuriame procesas buvo atnaujintas, metu paaiškėja, kad papildomas pasirengimas bylą nagrinėti teisme nereikalingas, dalyvaujančių byloje asmenų sutikimu teismas pradeda bylą nagrinėti iš esmės (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta procesą atnaujinti, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai procesą atsisakyta atnaujinti apeliacinės instancijos arba kasaciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, gali būti skundžiama kasacine tvarka (CPK 370 straipsnio 3 dalis). G-mybės skųsti instancine tvarka nutartį, kuria procesas atnaujintas, įstatyme nenustatyta, nes tokios teismo nutarties priėmimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-127/2006). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti atnaujinti procesą teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, turi teisę šią nutartį palikti nepakeistą, ją pakeisti, panaikinti ir perduoti nagrinėti šį klausimą iš naujo pirmosios instancijos teismui arba išspręsti jį iš esmės (CPK 337 straipsnis). Pažymėtina, kad teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nepagrįstai atsisakoma atnaujinti procesą, ir išspręsti šį klausimą iš esmės, apima apeliacinės instancijos teismo teisę, esant pagrindui, atnaujinti procesą civilinėje byloje, tačiau nesuteikia teisės pakeisti pirmosios instancijos teismą ir iš esmės nagrinėti atnaujintą civilinę bylą. Apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija negali nagrinėti civilinių bylų, kurios pagal CPK normas turi būti iš esmės nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. VSDFV Zarasų rajono skyrius; bylos Nr. 3K-3-671/2003). CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Šio straipsnio prasme prašymas atnaujinti procesą yra pakartotinis, kai jis grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias teismas buvo išnagrinėjęs CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka pagal ankstesnį pareiškėjo prašymą. Prašymas nelaikytinas pakartotiniu, kai pareiškėjas paduoda prašymą, teismui anksčiau atsisakius jį priimti CPK 365 straipsnio 1 dalyje, 370 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. 5. 3. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje atnaujinti procesą. Byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas. CPK 139 straipsnyje įtvirtinta ieškovo teisė įstatymo nustatytomis sąlygomis ir terminais atsiimti ieškinį, t. y. ieškovas gali atsiimti ieškinį iki teismas neišsiuntė jo nuorašo atsakovui, o vėliau atsiimti ieškinį galima tik turint atsakovo sutikimą. Tokia nuostata paaiškinama tuo, kad ieškinio atsiėmimas neužkerta kelio ieškovui ateityje vėl kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu, todėl atsakovas gali būti pagrįstai suinteresuotas tęsti bylos nagrinėjimą, kad šis būtų užbaigtas priimant sprendimą atmesti ieškinį, ir šitaip atimti iš ieškovo teisę ateityje reikšti tapatų ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kadangi proceso atnaujinimas yra bylos nagrinėjimo pratęsimas, tai ieškovas atnaujintoje byloje taip pat gali ieškinį atsiimti pagal CPK 139 straipsnio taisykles. Tokiu atveju teismas panaikina ankstesnį teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį palikti ieškinį nenagrinėtą (CPK 139 straipsnio 2 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taip pat ieškovas pagal CPK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles gali atsisakyti ieškinio atnaujintoje byloje. Teismui priėmus ieškovo atsisakymą nuo ieškinio, teismas panaikina ankstesnį teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys gali baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6. 985 straipsnis). Taikos sutartis – tai vienas iš bylos baigimo nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės pagrindų. Kadangi įstatyme įtvirtinta galimybė baigti bylą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, tai šia teise galima pasinaudoti ir byloje, kurioje atnaujintas procesas. Bylos nagrinėjimas atnaujinamas nuo teismo nutarties atnaujinti procesą priėmimo, taigi nuo to momento šalys gali baigti ją taikos sutartimi. Pažymėtina, kad teismas negali tvirtinti šalių pateiktos taikos sutarties neatnaujinęs proceso, nes byloje galioja įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), kuriuo byla išspręsta iš esmės. Kol nepriimta teismo nutartis atnaujinti procesą, prašymą dėl proceso atnaujinimo padavęs asmuo gali jį atsiimti arba jo atsisakyti (CPK 139, 140 straipsniai). Teismų praktikoje laikomasi taisyklės, kad taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik dėl teismui pareikštų ieškinio reikalavimų ir priešinio ieškinio, taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismą. Teismas, prieš tvirtindamas taikos sutartį, turi patikrinti, ar ji neprieštarauja CK 6. 984 straipsnio reikalavimams. Teismas taikos sutartį tvirtina nutartimi, aiškiai ir išsamiai nurodydamas tvirtinamos sutarties sąlygas (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Ši nutartis šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6. 985 straipsnis, CPK 587 straipsnio 1 punktas). Teismui pavirtinus taikos sutartį, ankstesni teismų sprendimai netenka galios ir byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 5 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas). 5. 4. Teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, turi teisę priimti vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų procesinių sprendimų: 1) prašymą dėl teismo sprendimo (nutarties) pakeitimo arba panaikinimo atmesti; 2) teismo sprendimą ar nutartį pakeisti; 3) panaikinti teismo sprendimą (nutartį) ir priimti naują sprendimą (nutartį). Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju priimama teismo nutartis, o straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais – teismo sprendimas ar nutartis. Nepaisant to, kokį procesinį sprendimą teismas priėmė pagal CPK 371 straipsnio 2 dalį: nutartį ar sprendimą, jo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis), t. y. taikomos CPK XVI skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos, išskyrus atvejus, kai teismas pagal CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktą panaikina teismo sprendimą (nutartį) ir priima nutartį nutraukti bylą, patvirtinęs šalių pateiktą taikos sutartį (CPK 293 straipsnio 5 punktas) ar priėmęs ieškovo atsisakymą nuo ieškinio (CPK 293 straipsnio 4 dalis). Dėl nurodytų nutarčių gali būti paduodamas atskirasis skundas (CPK 295, 298 straipsniai). Pažymėtina, kad, atnaujinus procesą, tiek bylą pakartotinai nagrinėjantis teismas, tiek aukštesnės instancijos teismai, tikrindami teismo priimtų CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, nebegali svarstyti, buvo ar ne pagrindas procesui atnaujinti, nes šis klausimas jau yra išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi dėl proceso atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „G-čio kultūros ir sporto rūmai“ v. R. I. U-ės IĮ; bylos Nr. 3K-3-187/2006). Teismui sprendimą (nutartį) pakeitus ar priėmus naują sprendimą (nutartį), ankstesni teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. Teismas CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju priima nutartį, CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais – sprendimą. Teismui pakeitus sprendimą (nutartį) ar priėmus naują sprendimą (nutartį), tos instancijos teismo, kurioje buvo išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, procesinis dokumentas panaikinamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kitų instancijų teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Apie tai teismas nurodo motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje. Teismas, priėmęs naują sprendimą ar nutartį, jo rezoliucinėje dalyje neturi nurodyti, kad, be pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties, naikinami ir apeliacinės instancijos teismo bei kasacinio teismo procesiniai sprendimai, kai byla buvo peržiūrėta aukštesnių instancijų teismuose. CPK nustatytos dvi teismo sprendimo kontrolės formos: bylos peržiūrėjimas instancine tvarka ir bylos atnaujinimas. Esminis šių formų skirtumas yra tas, kad peržiūrint sprendimą instancine tvarka žemesnės instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tikrina aukštesnės instancijos teismas, kuris turi teisę šį sprendimą pakeisti, panaikinti arba palikti nepakeistą, o bylos atnaujinimo instituto esmė – teismo sprendimą tikrina jį priėmęs teismas (tik kitos sudėties), peržiūrėdamas bylą de novo, t. y. teismas gali pakeisti ir panaikinti savo priimtą sprendimą (nutartį). Dėl to atnaujintoje byloje priimti aukštesnės instancijos teismų procesiniai sprendimai netenka galios ne bylą pakartotinai išnagrinėjusio teismo sprendimo (nutarties), o įstatymo pagrindu. Jeigu teismas keičia ar naikina savo ankstesnį sprendimą, kuris buvo peržiūrėtas instancine tvarka, jis motyvuojamojoje sprendimo dalyje turi nurodyti ankstesnėje byloje priimtus visų instancijų procesinius sprendimus, padaryti nuorodą į CPK 371 straipsnio 3 dalies nuostatą, o rezoliucinėje sprendimo dalyje pasisakyti tik dėl teismo priimto ankstesnio sprendimo (nutarties) panaikinimo ar pakeitimo bei išdėstyti naujo sprendimo (nutarties) rezoliuciją. 6. Proceso atnaujinimo pagrindai6. 1. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Pagal CPK 367 straipsnio 1 dalį šiuo pagrindu grindžiamas prašymas pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Tokiam prašymui paduoti netaikomas CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų naikinamasis terminas. Lietuvos Respublika, ratifikuodama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos papildomus protokolus, įsipareigojo užtikrinti, kad nebus pažeidžiamos Konvencijos ginamos asmens teisės ir laisvės (Konvencijos 1 straipsnis). 1995 m. balandžio 27 d. ratifikavusi Konvencijos V-iktąjį protokolą, kuris įsigaliojo 1998 m. lapkričio 1 d. , Lietuva besąlygiškai pripažino privalomą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisdikciją, t. y. įsipareigojo vykdyti galutinius Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus, kuriose ji yra šalis (Konvencijos 46 straipsnis). Dėl to Europos Žmogaus Teisių Teismui pripažinus, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, toks šio Teismo sprendimas yra pagrindas procesui atnaujinti civilinėje byloje, kurioje toks sprendimas, nutartis ar nutarimas yra priimtas. Pažymėtina, kad įstatyme įtvirtinta, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (ar) jos papildomų protokolų pažeidimai turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos teismų sprendimuose, nutartyse ar nutarimuose priimtuose civilinėse bylose, todėl remtis baudžiamojoje byloje priimtais procesiniais sprendimais ir dėl jų priimto Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą nėra pagrindo. Tuo atveju, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą dėl baudžiamosios bylos, kurios nagrinėjimo dalykas yra civilinei bylai reikšmingų aplinkybių tyrimas, tai su tuo susijusios Europos Žmogaus Teisių Teismo išvados gali būti pagrindas prašyti proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Europos Tarybos M-strų Komitetas 2000 m. sausio 19 d. priėmė rekomendaciją Nr. R (2000)2 valstybėms narėms dėl pakartotinio ar atnaujinto tam tikrų bylų nagrinėjimo nacionaliniu lygmeniu po Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų priėmimo, kurioje pažymima, kad valstybės narės turėtų užtikrinti, kad nacionaliniu lygmeniu būtų numatytos atitinkamos galimybės, kurios garantuotų nukentėjusiosios šalies grąžinimą į padėtį, kurioje ji buvo iki Teismo konstatuoto Konvencijos pažeidimo (restitutio in integrum). R-omendacijoje nurodyta, kad M-strų Komiteto praktika Teismo sprendimų vykdymo priežiūros srityje patvirtina, kad išskirtinėmis aplinkybėmis pakartotinis ar atnaujintas bylos nagrinėjimas yra veiksmingiausia, kartais vienintelė priemonė tai pasiekti, ypač kai nukentėjusioji šalis dėl priimto ginčijamo nacionalinio sprendimo ir toliau patiria labai didelių neigiamų padarinių, kurie nėra tinkamai atlyginami paskiriant teisingą atlyginimą ir negali būti pašalinami kitomis priemonėmis, išskyrus pakartotinį bylos nagrinėjimą ar atnaujinimą, ir Teismo sprendimas leidžia daryti išvadą, kad ginčytinas nacionalinis sprendimas savo esme prieštarauja Konvencijai, arba pažeidimas nustatytas dėl esminių procesinių pažeidimų arba trūkumų, keliančių rimtų abejonių dėl ginčytino nacionalinio proceso rezultatų. 6. 2. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu grindžiamas prašymas paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 367 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šiuo pagrindu inicijuoti bylos proceso atnaujinimą gali asmuo, dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis dalyvavęs nagrinėjant konkrečią bylą, tačiau dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, neturėjęs esminės bylos rezultatui informacijos apie atitinkamas bylos aplinkybes ir todėl negalėjęs jomis remtis teismo procese, kas nulėmė galimo neteisingo sprendimo priėmimą, taip pat šiuo pagrindu gali remtis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys negali paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo šiuo pagrindu. N-jai paaiškėjusiomis aplinkybėmis gali būti pripažįstami tik konkretūs juridiniai faktai (įvykiai, veiksmai, būsenos), kuriems esant civiliniai teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis bylos aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje arba tokio dalyko svarbi dalis. Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip – patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Prašyme dėl proceso atnaujinimo būtina nurodyti dvi tarpusavyje susijusias ir viena nuo kitos priklausančias aplinkybes: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada apie jas sužinojo. Nesant bent vienos iš jų, prašymas laikytinas neatitinkančiu reikalavimų. N-jai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Šiuo atveju naujos aplinkybės yra pagrindas naujam ieškiniui pareikšti, bet ne kreiptis su prašymu dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Pavyzdžiui, CPK 279 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymai yra faktiniai duomenys, pateikti įstatymų nustatytose įrodinėjimo priemonėse (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui, todėl remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo bylos nagrinėjimo metu. V-inant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti žinomos, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu, ar aplinkybės, turėjusios įtakos naujo įrodymo atsiradimui, egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą, tačiau apie jas buvo sužinota jau įsiteisėjus sprendimui, ar šios aplinkybės buvo bylos įrodinėjimo dalykas. Proceso atnaujinimo dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neteisinga atsisakyti svarstyti kitą informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, jeigu jos atitinka minėtus įstatymo nustatytus kriterijus, o informacijos turinys susijęs su ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „M-a-“ v. UAB „Čeltaura“; bylos Nr. 3K-3-458/2004). Tuo atveju, kai pareiškėjas pateikia naują įrodymą, gautą po bylos išnagrinėjimo, kuriame yra priešingai vertinamos aplinkybės, kurios buvo įrodinėjamos bylos nagrinėjimo metu (pvz. , pateikiama priešinga ekspertizės ar kitų institucijų, pareigūnų išvada dėl eismo įvykio ar nelaimingo atsitikimo darbe priežasties ar kalto asmens), vertinant šio įrodymo atitiktį CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytiems kriterijams, reikėtų atsižvelgti į tai, ar to įrodymo įrodomoji galia yra tokia pati, kaip ir byloje esančio; ar įrodymo turinys yra tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su įrodinėjama aplinkybe; ar įrodymas, kurį pareiškėjas nori paneigti naujai pateiktu įrodymu, buvo vienintelis ir (ar) pagrindinis įrodymas šiai aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. G. v. Tauragės miškų urėdija; bylos Nr. 3K-3-807/2002). Atnaujinus procesą, civilinė byla nagrinėjama iš naujo pagal CPK nustatytas taisykles. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu įsiteisėjusio teismo akto teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas ne pagal tai, ar atitinka esamą byloje ir papildomai pristatytą medžiagą, bet dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Iki šių aplinkybių paaiškėjimo teismo priimtas sprendimas buvo laikomas teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis tais faktais, kuriuos teismas, nagrinėdamas bylą, objektyviai galėjo turėti. Tačiau tai nereiškia, kad atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių, kurios jau buvo nustatytos anksčiau priimtuose teismų sprendimuose toje pačioje byloje, jeigu tai yra būtina siekiant įvertinti naujai nurodytų aplinkybių įtaką teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nes priešingu atveju bus paneigta proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti ne tik teisines, bet ir faktines klaidas anksčiau priimtuose teismų aktuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „M-a-“ v. UAB „Čeltaura“; bylos Nr. 3K-3-458/2004). Pažymėtina, kad toje pačioje byloje anksčiau priimti sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl iš naujo nagrinėjant bylą CPK 182 straipsnio 2 punkto nuostatos netaikomos. N-jai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme negali būti laikoma: – įstatymų nuostatos, teisinių normų aiškinimai. Taikomo byloje įstatymo nuostatų turinio žinojimas yra reikalavimas, skirtas teismui, bet ne įrodinėtina byloje aplinkybė. Preziumuojama, kad teisės aktų nustatytas konkrečių visuomeninių santykių reglamentavimas yra aiškus ir žinomas visiems asmenims, kurių veikla patenka į konkretaus teisės akto reglamentavimo sritį (įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo įstatymo sukeliamų teisinių pasekmių), todėl įstatymų nežinojimas negali būti proceso atnaujinimo pagrindas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. R. M. ; bylos Nr. 3K-3-183/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus sentikių religinė bendruomenė v. Teisingumo ministerija; bylos Nr. 3K-3-58/2005); – įrodymai, kurie pagal savo įrodomąją galią negali paneigti byloje esančių ir ištirtų prima facie įrodymų (CPK 197 straipsnio 2 dalis);– pateiktas įrodymas dėl aplinkybių, kurios ginčo nagrinėjimo metu nebuvo įrodinėjamos;– prašymas atnaujinti procesą grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir kurių pagrindu teismas priėmė sprendimą arba šalys žinodamos šias aplinkybes sudarė dėl jų taikos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. J. M. ; bylos Nr. 3K-3-1069/2000); – prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno naujai paaiškėjusios aplinkybės požymio;– prašymas grindžiamas po bylos išnagrinėjimo atsiradusiomis aplinkybėmis dėl ekonominių pokyčių (turto vertės, valiutos kurso pokyčiai ir kt. ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „S-ėtekis“ prezidentė I. K. v. UAB „Kauno baldai“; bylos Nr. 3K-3-46/2004). 6. 3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi šalies ar trečiojo asmens paaiškinimai, liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas; įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų arba teisėjų veikos, padarytos nagrinėjant tą bylą. Procesas gali būti atnaujinamas esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nustatytiems pagrindams, tačiau tokiu atveju prie prašymo atnaujinti procesą turi būti pridėtas įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalį teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas, Baudžiamojo proceso kodekso 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąsias bylas nagrinėja tik teismai, taigi tik nuosprendis, priimtas baudžiamajame procese, pripažįstamas teisingumo aktu ir tik nuosprendžiu konstatuoti faktai laikomi nustatytais ir nereikalingais papildomo įrodinėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. AB „Žaibas“; bylos Nr. 3K-7-522/2004). Nuosprendžio sąvokos reikšmė pateikta BPK 29 straipsnyje. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis). Dėl to negalimas proceso atnaujinimas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktais kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro baudžiamajame procese priimtų procesinių sprendimų pagrindu, nes šios institucijos nevykdo teisingumo ir jų sprendimai neturi prejudicinės galios civiliniame procese. Tačiau pažymėtina, kad kituose baudžiamojo proceso tvarka priimtuose procesiniuose sprendimuose gali būti nustatomos aplinkybės, kurios yra bylos proceso atnaujinimo pagrindas pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Tokios aplinkybės gali būti patvirtintos ir teismo nuosprendyje, kai teismas priima išteisinamąjį nuosprendį ar nuosprendį, kuriuo nutraukiama byla (BPK 303 straipsnis). Taip pat taikant nurodytas nuostatas svarbu, kad teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyti faktai turėjo reikšmės priimant sprendimą civilinėje byloje, t. y. susiję su ginčo metu įrodinėtomis aplinkybėmis, paneigia, patvirtina ar pakeičia jų teisinį kvalifikavimą. Taip pat šiuo pagrindu negali remtis pats asmuo, dėl kurio nusikalstamų veiksmų buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nes faktai, nustatyti nuosprendyje, jam buvo žinomi bylos nagrinėjimo metu. 6. 4. CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, kai panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti. Šis bylos proceso atnaujinimo pagrindas negali būti taikomas formaliai, ir ne bet kokio byloje taikyto teisės akto panaikinimas sukuria prielaidas procesui atnaujinti – bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tais atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas ar teisės aktas, nulėmęs bylos baigtį. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas ir įgyja res judicata galią, t. y. šalys neturi įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitose bylose (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Teismo sprendimuose dėl pripažinimo nustatomi prejudiciniai faktai, sukeliantys teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims. BPK 346 straipsnyje įtvirtintas nuosprendžio ar nutarties, priimtų baudžiamojoje byloje, privalomumo principas. Dėl to panaikinus kaip neteisėtą ar nepagrįstą teismo sprendimą ar nuosprendį, kurio nustatytais faktais buvo remiamasi kitoje civilinėje byloje, yra pagrindas prašyti bylos proceso atnaujinimo ir peržiūrėti tokio teismo sprendimo (nuosprendžio) pagrindu teismo padarytas išvadas. Individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar apibrėžtai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 16 dalis; Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalis). Individualūs teisės aktai leidžiami konkretiems asmenims konkrečiu atveju. N-minis teisės aktas yra adresuojamas neapibrėžtai asmenų grupei, jame nustatomos visuotinai privalomos bendro pobūdžio taisyklės. Pažymėtina, kad CPK 366 straipsnio įtvirtintose teisės normose nenustatyta galimybės atnaujinti proceso dėl norminio akto pakeitimo, panaikinimo ar jo normų pripažinimo prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Dėl to pakeitus, panaikinus norminį aktą ar pripažinus, kad jo nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atsiranda kitokių teisinių padarinių negu panaikinus individualaus pobūdžio teisės aktą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Teisės, kaip visuomenės gyvenimo reguliavimo priemonės, vienas iš uždavinių yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir jų subjektų teisių ir pareigų apibrėžtumą, todėl teisės akto pripažinimas neatitinkančiu Konstitucijos nuostatų negali turėti įtakos jau pasibaigusiems teisiniams santykiams, t. y. juos atnaujinti ir pakeisti. Pagal Konstitucijos 107 straipsnį Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį, Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatose papildomai nurodoma, kad įvykdytam teismo sprendimui, pagrįstam pripažintu prieštaraujančiu Konstitucijai teisės aktu, Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimas nebegali turėti teisinių padarinių. Konstitucijos 7 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad negalioja joks teisės aktas, prieštaraujantis Konstitucijai, yra bendro pobūdžio teisės norma. Ji konkretizuojama Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnyje, kuriuo ir turi būti remiamasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. G-iaus TŪB „G-a-“ v. Vilniaus miesto valstybinė mokesčių inspekcija ; bylos Nr. 3K-3-757/2003). 6. 5. CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu viena iš šalių proceso metu buvo neveiksni ir nebuvo atstovaujama atstovo pagal įstatymą. Šiuo pagrindu prašyti atnaujinti proceso galima tik tuo atveju, kai neveiksni buvo proceso šalis – fizinis asmuo. Iš nurodytos normos konstrukcijos matyti, kad šiam pagrindui taikyti būtina nustatyti normos dispozicijoje nurodytų aplinkybių visetą, t. y. pareiškėjas turi pateikti įrodymus, kad proceso metu jis buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymą. Veiksnumas šios normos prasme turi būti suprantamas kaip civilinis procesinis veiksnumas, kuris reiškia asmens galimybę asmeniškai įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas bei teisę suteikti atstovui atitinkamus įgaliojimus vesti bylą. Visišką procesinį veiksnumą fiziniai asmenys įgyja tapę visiškai veiksnūs materialiosios teisės požiūriu, t. y. sulaukę pilnametystės (aštuoniolikos metų) arba emancipuoti (CK 2. 9 straipsnis), arba įstatymo nustatyta tvarka sudarę santuoką nesulaukę aštuoniolikos metų amžiaus (CK 2. 5 straipsnio 2 dalis). Asmenys iki keturiolikos metų ir asmenys, teismo tvarka pripažinti neveiksniais, yra neveiksnūs tiek civiline, tiek civiline procesine prasme, todėl juos procese visiškai pakeičia jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai) (CPK 38 straipsnio 4 dalis), o CPK nustatytais atvejais – kuratorius, kuris byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą (CPK 39 straipsnio 1 dalis). Ribotą veiksnumą turintys nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę savarankiškai kreiptis į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, jeigu ginčas yra dėl santykių, kuriuose jie turi visišką civilinį veiksnumą (CPK 38 straipsnio 3 dalis, CK 2. 8 straipsnio 2 dalis). Kitais atvejais nepilnamečių nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų atstovais pagal įstatymą teisme yra jų tėvai ar įtėviai, kurių dalyvavimas byloje yra būtinas. Taip pat byloje privalomas dalyvavimas rūpintojų, atstovaujančių pagal įstatymą fizinius asmenis, kurių civilinis veiksnumas yra apribotas CK 2. 11 straipsnio tvarka (CPK 38 straipsnio 2 dalis). Jeigu nurodytais atvejais ribotą veiksnumą turintys asmenys nebuvo atstovaujami atstovų pagal įstatymą, tai yra pagrindas prašyti proceso atnaujinimo pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Prie prašymo atnaujinti procesą nurodytu pagrindu turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys asmens neveiksnumo faktą. Duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę, nepateikiant teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu (CK 2. 10 straipsnio 1 dalis), negali būti laikomi pakankamais procesui atnaujinti CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad procesas neatnaujinamas, jei šiuo pagrindu pareiškėjas galėjo remtis apeliaciniame ar kasaciniame skunde, t. y. tuo atveju, kai byla peržiūrėta apeliacine ar kasacine tvarka, tačiau pareiškėjas šio motyvo nenurodė apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Be to, šiuo pagrindu gali remtis tik ta proceso šalis, kuri buvo proceso metu neveiksni. 6. 6. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Procesas šiuo pagrindu atnaujinamas dėl to, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas vienas pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų – teisė būti išklausytam. Atnaujinus bylą šiuo pagrindu, teismo procesas turi būti pakartotas, kad anksčiau į bylos nagrinėjimą neįtrauktas asmuo galėtų pasinaudoti visomis savo procesinėmis teisėmis nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios. Inicijuoti proceso atnaujinimą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį. V-inant proceso atnaujinimo galimybę nurodytu pagrindu, reikėtų nepamiršti, kad tokie asmenys neturi galimybių ginti savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais – naudotis instancine teismų sistema, todėl proceso atnaujinimas yra vienintelė šių asmenų galimybė ginti savo teises ir teisėtus interesus. Tačiau neįtraukti į bylą asmenys turėtų nepiktnaudžiauti šiuo institutu, jų veiksmai turėtų atitikti civiliniame procese įtvirtintus koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytu pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, pareiškėjas turėtų nurodyti konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, pagrįstus materialine teisės norma, dėl kurių teismas nusprendė neįtraukęs į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų jo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiniams teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Momentas, kada neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo sužino apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris turi įtakos jo teisėms ar įstatymo saugomiems interesams, gali būti termino paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo skaičiavimo pradžia, jeigu padaryta aiški teisės taikymo klaida ar pažeistas įstatymo saugomas interesas. Jeigu asmens teisei patvirtinti reikalingi tam tikri duomenys, tai terminas prašymui paduoti pradedamas skaičiuoti, kai asmuo sužino ar turėjo sužinoti tokius duomenis. Aplinkybė, kad priimant teismo sprendimą asmuo neturėjo teisių į ginčo objektą, o ta teisė atsirado vėliau, savaime nepaneigia galimybės atnaujinti proceso tuo pagrindu, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų. Tokiu atveju laikytina, kad teismas nusprendė dėl asmens saugomo įstatymo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje F. S. v. Telšių rajono savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-1302/2002). Galėjimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu siejamas tik su tikėtina aplinkybe, jog prašantis atnaujinti procesą asmuo yra tinkamas prašymo dėl proceso atnaujinimo subjektas. Tuo tarpu faktiškas asmens tinkamumas nustatomas teismui išsprendžiant klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą iš esmės, t. y. antrojoje prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadijoje. Anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas. Pažymėtina, kad bylos išnagrinėjimas tinkamai nepranešus vienam iš dalyvaujančių byloje asmenų yra pagrindas skųsti sprendimą instancine tvarka, o ne ginti tokio asmens teises, prilyginant jį asmeniui, neįtrauktam į bylos nagrinėjimą. Asmens įtraukimas į procesą yra veiksmų atlikimas bylos parengimo stadijoje, o byloje dalyvaujančių asmenų šaukimas į procesą vyksta po to, kai byla paskiriama nagrinėti ir bylą nagrinėjant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. UAB „Žirmūnų valda“; bylos Nr. 3K-3-1442/2002). Tuo atveju, kai byla buvo išnagrinėta tinkamai nepranešus vienai iš šalių apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir sprendimas jau įsiteisėjęs, tokioje byloje galimas proceso atnaujinimas remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kad padaryta aiški teisės normos taikymo klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. J. S. K. ; bylos Nr. 3K-3-655/2005). Taigi pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos. V-inant, ar pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ar jo interesas dalyvauti byloje yra pagrįstas, turi būti atsižvelgta ne tik į proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinį bendrininkavimą (CPK 43, 44 straipsniai), bet ir į materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Dažniausiai situacija, kai vieną iš šalių sudaro asmenų daugetas, kyla iš santykių, pagrįstų bendrąja nuosavybe ir prievolių nedalomumu bei solidarumu, arba kai ginčas kyla iš dviejų ir daugiau teisinių santykių, kurie tarpusavyje susiję, ir visus ginčijamus klausimus patogiau išspręsti viename procese. Pavyzdžiui, kilus ginčui iš materialinio teisinio santykio, kai turtas priklauso sutuoktiniams, nagrinėjant bylą turėtų dalyvauti abu sutuoktiniai, t. y. taikytinos privalomąjį procesinį bendrininkavimą reglamentuojančios proceso teisės normos. Vis dėlto tai nereiškia, kad šiuo atveju atsiranda teismo pareiga ex officio (teismo iniciatyva) įtraukti į bylą sutuoktinį. Neįtrauktą į bylą asmenį informavus apie prasidėjusį procesą, įstoti į jį ar ne ir kokiomis procesinėmis teisėmis turi spręsti pats asmuo. Ne mažiau svarbu, kad minėti procesiniai veiksmai teismo gali būti atliekami tik su sąlyga, kad teismui žinoma apie vienos iš šalių daugetą ir tuo pagrindu turėjusį atsirasti privalomąjį procesinį bendrininkavimą. Jei dalyvaujanti byloje šalis nepraneša teismui apie šios daugetą, dėl tokio šalies neveikimo teismas objektyviai neturi galimybės įvykdyti įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie prasidėjusį procesą tiek neįtrauktą į bylos nagrinėjimą asmenį (pareiškėją), tiek ieškovą. Esant situacijai, kad pareiškėjas nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą dėl kito sutuoktinio neveikimo, vien ši aplinkybė negali būti pagrindas besąlygiškai pripažinti būtinybę atnaujinti procesą šioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Garantas“ v. UAB „Revis“; bylos Nr. 3K-3-6/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. U. v. Senamiesčio seniūnija; bylos Nr. 3K-3-188/2005). Jeigu į teismą kreipėsi pretendentas, norintis atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, išdėstytus rėžiais, su prašymu nustatyti žemės sklypo, turėto rėžiais, valdymo faktą, tai į šios bylos nagrinėjimą kaip suinteresuoti asmenys turi būti įtraukti kiti pretendentai atkurti teises į bendrąją nuosavybę tame pačiame kaime, nes jiems nuosavybės teisės atkuriamos bendru sutarimu, kuris pasiekiamas pretendentų susirinkime, pasirenkant nuosavybės teisės atkūrimo natūra būdą (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 23 punktas, žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 367 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 44 punktas). Į bylą dėl juridinio fakto, kad žemė, turėta rėžiais, buvo valdoma konkretaus dalininko, nustatymo kiti dalininkai įtraukiami nepriklausomai, ar bendras turėtos žemės plotas atitinka nustatytą kaimo teritorijos plotą, ar už jį mažesnis, nes, nustačius tokį faktą, kuris reikšmingas nuosavybės teisėms į bendrąją nuosavybę atkurti, jis darys įtaką visų bendraturčių teisėms į šią nuosavybę, t. y. paveiks jų interesus ir teises į žemės sklypus tame pačiame kaime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. A. P. ; bylos Nr. 3K-3-885/2003). Tokiu atveju, kai pareiškėjas, neįtrauktas į bylą asmuo, bylos nagrinėjimo metu buvo pareiškęs prašymą įtraukti jį į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, tačiau teismas atsisakė tenkinti jo prašymą, ši aplinkybė nėra pagrindas atsisakyti priimti tokio asmens prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Pagal CPK 46 straipsnio 3 dalies nuostatas teismo nutartis atsisakyti įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus, neskundžiama atskiruoju skundu, todėl tokiems asmenims proceso atnaujinimas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra vienintelė procesinė galimybė apginti jų teises ar saugomus įstatymo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. Z. v. Alytaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-133/2006). Dažniausiai praktikoje su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu kreipiasi sutuoktinių kreditoriai, neįtraukti į santuokos nutraukimo bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nagrinėjimą. CK 3. 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių teisė įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, trečiaisiais asmenimis, pareiškiančiais savarankiškus reikalavimus, o CK 3. 126 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutuoktinio, pareiškusio ieškinį dėl turto padalijimo, pareiga nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiunčiant pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Sutuoktiniams neįvykdžius šios pareigos, kreditoriai turi teisę prašyti atnaujinti bylos dalies dėl santuokoje įgyto turto padalijimo procesą. Laikytina, kad kreditoriaus teisėms teismo sprendimas turi įtakos ir tada, kai sutuoktiniai neturėjo bendro turto, tačiau teismas, spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimo klausimą, nepasisakė dėl sutuoktinių bendrų skolų padalijimo. Pažymėtina, kad proceso atnaujinimo institutas netaikytinas tais atvejais, kai teismui pratęsus praleistą terminą palikimui priimti vienam ar keliems įpėdinių, į teismą dėl praleisto termino pratęsimo kreipiasi kiti, byloje nedalyvavę, įpėdiniai. Tokiu atveju nelaikytina, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą kitų įpėdinių teisių ar pareigų, nes teisę į palikimo priėmimą, taip pat ir teisę į šio termino atnaujinimą kiekvienas įpėdinis įgyvendina savarankiškai (CK 5. 57 straipsnis). Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, kai procesas byloje atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-544/2004). 6. 7. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pagal CPK 367 straipsnio 2 dalį prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuris grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. ta aplinkybe, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, turi būti pateikiamas tam teismui, kuris neteisėta sudėtimi išnagrinėjo bylą. Tai, kad civilinę bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra labai svarbi teisės į tinkamą procesą ir įstatymo garantuotą teismą įgyvendinimo dalis. Aplinkybė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, yra ne tik proceso atnaujinimo, bet ir absoliutus procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, kurį tiek apeliacinės instancijos, tiek kasacinis teismas turi konstatuoti ex officio. Laikoma, kad teismo sudėtis yra neteisėta, jeigu ji neatitinka įstatymo reikalavimų (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai), buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Teismo sudėtis gali būti neteisėta ne tik dėl to, kad neatitinka įstatymo reikalavimų, bet ir pažeidus jos skyrimo arba bylų paskirstymo tvarką. Pvz. , įstatymo nenustatyta, koks procesinis dokumentas turi būti priimamas pranešėjui nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo ar dėl kitų priežasčių perdavus bylą iš vieno pranešėjo kitam pranešėjui, todėl tokiais atvejais yra svarbu, ar kolegiją sudarė, jos pirmininką ir pranešėją paskyrė CPK 352 straipsnio 1 dalyje nurodyti teismo pareigūnai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 305-oji DNSB „Bokštas“ v. Vilniaus miesto valdyba; bylos Nr. 3K-3-1019/2002). N-aikytina, kad byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, jei nagrinėti civilinę bylą buvo paskirtas atitinkamo teismo Baudžiamojo bylų skyriaus teisėjas, nes įstatyme nustatyta, kad bylas teismuose nagrinėja teisėjas ar teismas (CPK 62 straipsnis, 301 straipsnio 2, 3 dalys, 340 straipsnio 2 dalis). R-alavimai teismo sudėčiai yra nustatyti CPK 62 straipsnyje, pagal kurį pirmosios instancijos teismo procese (tiek apylinkių, tiek apygardų teismuose) bylą nagrinėja vienas teisėjas, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, gali būti skiriama trijų teisėjų kolegija (CPK 62 straipsnio 1, 2 dalys); apeliacine tvarka bylas apygardų ir Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išskyrus atvejus, kai tam tikrus procesinius veiksmus pagal įstatymą teisėjas gali atlikti vienas (CPK 62 straipsnio 2 dalis), kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų arba išplėstinė teisėjų kolegija, arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinė sesija. CPK 65 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti absoliutūs teismo nušalinimo pagrindai, kuriems esant teisėjas privalo pats nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas. Šis sąrašas nėra baigtinis, pagal CPK 66 straipsnį nušalinimo pagrindu gali būti ir kitos aplinkybės, kurios kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Absoliutus pagrindas teisėjo nušalinimui pareikšti yra ir atvejais, kai nesilaikoma CPK 71 straipsnyje nustatyto draudimo dalyvauti tam pačiam teisėjui pakartotinai nagrinėjant bylą bei CPK 370 straipsnio 5 dalyje nustatyto draudimo dalyvauti teisėjui nagrinėjant prašymą atnaujinti procesą ir (ar) bylą, kurioje procesas atnaujintas, dėl kurio sprendimo ar nutarties yra atnaujintas procesas. Europos Žmogaus Teisių Teismas nurodė du teismo nešališkumo aspektus, kurių būtina laikytis siekiant užtikrinti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą asmens teisę į teisminę gynybą. 2000 m. spalio 10 d. sprendime, priimtame byloje D-a- prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98), EŽTT nurodė, kad: pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (Sprendimo 30 punktas). Teismas pažymi, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl jų (teisėjų) nešališkumo (Sprendimo 32 punktas). Teismui pateiktų įrodymų vertinimas ir nustatytų bylos aplinkybių konstatavimas yra teismo pareiga, teismas įvertina įrodymus ir pripažįsta nustatytomis aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą tinkamu bylos aplinkybių ištyrimu. Kai teisėjas daro išvadas apie bylos faktinių aplinkybių įrodytumą ar neįrodytumą pagal prieštaringus įrodomuosius duomenis, netiesioginius įrodymus, esant sudėtingoms bylos aplinkybėms, tai, nors teismo nustatytos bylos aplinkybės yra objektyviai naudingos vienai iš šalių, o teismo darytos išvados vertinamos kaip nenuoseklios, nelogiškos ar spėjamojo pobūdžio, tai nereiškia teisėjo šališkumo, jeigu nėra duomenų dėl jo suinteresuotumo bylos baigtimi ar dar kitokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teisėjo nešališkumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. D. v. B. V. ; bylos Nr. 3K-3-1082/2002). Pažymėtina, kad CPK 370 straipsnio 1 dalyje vartojama teismo sąvoka turi būti aiškinama procesine prasme. Dėl to tuo atveju, kai prašymas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu gautas apeliacinės instancijos teisme ar kasaciniame teisme, šio prašymo priėmimo klausimą CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka turi išspręsti atitinkamo teismo pirmininko ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi sudaryta trijų šio teismo teisėjų kolegija (CPK 319 straipsnio 1 dalis, 352 straipsnis). Į šios teisėjų kolegijos sudėtį negali būti įtraukiami tie teisėjai, dėl kurių apeliacine ar kasacine tvarka priimto procesinio sprendimo yra prašoma atnaujinti procesą (CPK 370 straipsnio 5 dalis). Prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo procedūra tokia pati kaip ir pirmosios instancijos teisme. 6. 8. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiame punkte nustatytu pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu proceso atnaujinimas galimas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, kurią būtina ištaisyti. Pažymėtina, kad asmenys, išvardyti CPK 365 straipsnio 1 dalyje, gali pareikšti prašymus atnaujinti procesą pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą tik tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Priežastys, dėl ko teismo sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, neturi teisinės reikšmės (pvz. , apeliacinis skundas buvo grąžintas nepašalinus teismo nurodytų apeliacinio skundo trūkumų), nes CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti svarbus teismo sprendimo neperžiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme faktas. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras gali pareikšti prašymus atnaujinti procesą ir tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. K-ia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje E. K. prieš A. O. T. ; bylos Nr. 3K-3-125/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. R. N. v. Utenos apskrities viršininko administracija bylos Nr. 3K-3-7/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-130/2005). Pažymėtina, kad kasacinio teismo išvados dėl teismo sprendimo nepagrįstumo vienoje byloje savaime nereiškia, kad sprendimas, taikant tuos pačius įstatymus, kitoje byloje taip pat yra nepagrįstas, nes kasacinis teismas pasisako dėl teisės taikymo kiekvienoje konkrečioje civilinėje byloje, atsižvelgdamas į joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. Panevėžio AVA; bylos Nr. 3K-3-470/2005). Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei asmuo ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą, nes CPK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. T. v. R. B. ; bylos Nr. 3K-3-641/2005), arba nuo to momento, kai sprendimas įteikiamas CPK 275 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka šaliai ar tretiesiems asmenims, neatvykusiems į posėdį, kuriame skelbiamas teismo sprendimas. 6. 9. Civilinis procesas gali būti atnaujintas ne tik CPK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais. Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje nustatytas specialus proceso atnaujinimo pagrindas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) konkurencijos byloje priėmimo, kuriame susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomi Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsniai, priimamas Europos Bendrijų Komisijos sprendimas dėl šių straipsnių taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi. 2004 m. balandžio 15 d. buvo priimtas Konkurencijos įstatymo pakeitimo ir papildymo, Valstybės pagalbos ūkio subjektams kontrolės įstatymo pripažinimo netekusiu galios ir Civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. IX-2126, kurio 24 straipsniu Konkurencijos įstatymas buvo papildytas nauju VII skyriumi „Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas“. Šios įstatymo nuostatos buvo priimtos siekiant suderinti nacionalinę teisę su Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1/2003, priimtu 2002 m. gruodžio 16 d. , dėl konkurencijos taisyklių, nustatytų Sutarties 81 ir 82 straipsniuose, įgyvendinimo. Reglamento 6 straipsnyje nacionaliniams teismams suteikta teisė ir pareiga taikyti Europos Bendrijos sutarties 81 ir 82 straipsnių nuostatas. Reglamento 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nacionalinių teismų priimami sprendimai dėl susitarimų, sprendimų ar veiklos pagal Sutarties 81 ar 82 straipsnį, jau esančių Komisijos sprendimo objektu, negali prieštarauti Komisijos priimtam sprendimui. Be to, nacionaliniai teismai turi vengti priimti sprendimus, kurie prieštarautų sprendimui, Komisijos ketinamam priimti jos pradėtoje byloje. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnio 2 dalį Reglamentas yra taikomas visuotinai ir tiesiogiai visoms valstybėms narėms. Valstybės narės privalo pakeisti nacionalinės teisės aktus, kai reikalingas jų suderinimas su Europos Bendrijos teise. Užtikrinant Reglamento 16 straipsnyje įtvirtintą vienodo Europos Bendrijos konkurencijos teisės taikymo reikalavimą, Lietuvos įstatymų leidėjas priėmė įstatymų pataisas, padėsiančias įgyvendinti šį reikalavimą. Taip Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami veiksmais, pažeidžiančiais Europos Bendrijos steigimo sutarties 81 ar 82 straipsnius, ar kitais šio Įstatymo draudžiamais konkurenciją ribojančiais veiksmais, turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl: 1) neteisėtų veiksmų nutraukimo; 2) padarytos žalos atlyginimo, o nurodytame Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas specialus proceso atnaujinimo pagrindas. Kadangi CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas išsamus proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas, tai nurodytas Konkurencijos įstatyme proceso atnaujinimo pagrindas laikytinas specialiu savarankišku proceso atnaujinimo pagrindu konkurencijos bylose. Toks bendrųjų ir specialiųjų kolizijos normų sprendimo būdas įtvirtintas CPK 1 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad, įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, kituose įstatymuose gali būti nustatomos ir kitokios bylų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo bei vykdymo taisyklės. Išvados 1. Civilinio proceso atnaujinimo instituto tikslas ir esmė Proceso atnaujinimas – tai išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, kurios tikslas - užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių pasekmių. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis ar nutarimas. Proceso atnaujinimas yra ne savarankiškas procesas, bet civilinio proceso stadija toje pačioje byloje. Procesas gali būti atnaujintas civilinėse bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, nutarimu) (CPK 365 straipsnio 1 dalis), taip pat bylose, kurios užbaigtos kitokiu teismo procesiniu dokumentu, pavyzdžiui, teismo įsakymu, sprendimu už akių ar įsiteisėjusiu preliminariu sprendimu (CPK 428 straipsnio 8 dalis). Jeigu pareiškėjas paduoda prašymą dėl proceso atnaujinimo byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dar neįsiteisėjęs, teismas, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą pagal CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, turi atsisakyti priimti prašymą CPK 365 straipsnio 1 dalies pagrindu. Negalima atnaujinti proceso bankroto byloje dėl bankroto bylos iškėlimo, nes byla neužbaigta. Prašymas atnaujinti procesą taip pat yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę (CPK 366 straipsnio 3 dalis). 2. Subjektai, galintys inicijuoti civilinio proceso atnaujinimą Pagal CPK 365 straipsnį inicijuoti proceso atnaujinimą gali šalys, tretieji asmenys, taip pat kiti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 37 straipsnio 1 dalis); neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus, išvardytų asmenų procesinių teisių perėmėjai, išskyrus atvejus, kai negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas (CPK 48 straipsnio 1 dalis). Inicijuoti proceso atnaujinimą taip pat gali Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, siekdamas apginti viešąjį interesą. Šie asmenys civilinio proceso atnaujinimo procese vadinami pareiškėjais, o procesinis dokumentas, kurį pateikia nurodyti asmenys, prašymu atnaujinti procesą. Už šiuos asmenis paduoti prašymą atnaujinti procesą turi teisę tiek atstovas pagal įstatymą, tiek atstovas pagal pavedimą. Atstovo įgaliojimas paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo turi būti atskirai aptartas įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime, kliento su advokatu ar advokato padėjėju sudarytoje rašytinėje sutartyje, o tuo atveju, kai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nurodytuose dokumentuose, patvirtinančiuose atstovo įgaliojimus (CPK 59 straipsnio 2 dalis). 3. Prašymų atnaujinti procesą turiniui keliami reikalavimai Prašymui atnaujinti procesą, be bendrųjų ieškinio turiniui keliamų reikalavimų (CPK 111, 135 straipsniai), taikomi papildomi reikalavimai, nustatyti CPK 369 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjas turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia terminų prašymui paduoti skaičiavimą, taip pat bent vieną įstatyme įtvirtintą proceso atnaujinimo pagrindą; taip pat turi teisę prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones; pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismui turi nurodyti datą, kada sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą. Pagal CPK 80 straipsnio 5 dalį už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas vieno šimto litų žyminis mokestis. 4. Prašymų atnaujinti procesą pateikimo terminai CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę inicijuoti proceso atnaujinimą byloje, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią pareiškėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. T-ams prašymams atnaujinti procesą paduoti taikomos CPK 73, 74 ir 75 straipsniuose nustatytos procesinių terminų skaičiavimo, pasibaigimo, sustabdymo ir procesinio termino praleidimo pasekmių taisyklės. Paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga prašymui atnaujinti procesą pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, jei pareiškėjas ar jo atstovas dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą. CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas gali būti CPK 78 straipsnio nustatyta tvarka atnaujinamas, kai pareiškėjas paduoda prašymą praleidęs nustatytą trijų mėnesių terminą arba teismo posėdžio metu paaiškėja aplinkybių, patvirtinančių termino praleidimą; prie prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas turi pateikti prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodydamas termino praleidimo priežastis (CPK 78 straipsnio 2, 3 dalys). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį. 5. Prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimas 5. 1. Teismas sprendžia prašymo priėmimo klausimą, patikrindamas, ar prašymas atitinka CPK 111, 135 bei 369 straipsniuose nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Teismas klausimą dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo išsprendžia priimdamas rezoliuciją (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnio 5 dalis). Jeigu prie prašymo atnaujinti civilinį procesą yra pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai teismas, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, šį klausimą išsprendžia per CPK 148 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, priimdamas nutartį (CPK 290 straipsnio 1, 3 dalys). Tuo atveju, jeigu prašymas neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu jis neapmokėtas žyminiu mokesčiu, teismas nutartimi išsprendžia procesinio dokumento trūkumų šalinimo klausimą (CPK 115 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 1 dalis). Atsisakoma priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, jeigu šis neatitinka CPK 370 straipsnio 1 dalies, 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7, 8 punktų reikalavimų. 5. 2. Nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas visų pirma turi nustatyti, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, ir patikrinti, ar yra proceso atnaujinimo pagrindas. K-imas dėl proceso atnaujinimo išsprendžiamas nutartimi atnaujinti procesą arba atsisakymu jį atnaujinti. Dėl teismo nutarties, kuria procesą atnaujinti atsisakyta, gali būti paduotas atskirasis skundas, išskyrus atvejus, kai procesą atsisakyta atnaujinti apeliacinės instancijos arba kasaciniame teismuose (CPK 370 straipsnio 3 dalis). 5. 3. Atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismas bylą nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias CPK taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis), t. y. teismas patikrina teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą ta apimtimi ir tokiais pagrindais, kurie yra nustatyti teismo nutartyje dėl proceso atnaujinimo. Nagrinėjant atnaujintą bylą ieškovas turi teisę pagal CPK 139 straipsnio taisykles atsiimti ieškinį arba jo atsisakyti CPK 140 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka. Be to, šalys bylą gali baigti taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje (CPK 42 straipsnis, 140 straipsnio 3 dalis). 5. 4. Teismas, išnagrinėjęs atnaujintą bylą, priima vieną iš CPK 371 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų. Teismas CPK 371 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu atveju priima nutartį, CPK 371 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytais atvejais – sprendimą. Teismui pakeitus sprendimą (nutartį) ar priėmus naują sprendimą (nutartį), tos instancijos teismo, kurioje buvo išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo, procesinis dokumentas panaikinamas (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o kitų instancijų teismų sprendimai (nutartys) netenka teisinės galios (CPK 371 straipsnio 3 dalis). Apie tai teismas nurodo motyvuojamojoje sprendimo (nutarties) dalyje. 6. Proceso atnaujinimo pagrindai6. 1. CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas, kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika. Pagal CPK 367 straipsnio 1 dalį šiuo pagrindu grindžiamas prašymas atnaujinti procesą pateikiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. 6. 2. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad šios aplinkybės: 1) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu dėl jų gali kilti abejonių sprendimo pagrįstumu; 2) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 3) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu; 4) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Prašyme atnaujinti procesą turi būtina nurodyta: 1) kokios naujos aplinkybės paaiškėjo ir 2) kada pareiškėjas apie jas sužinojo. Tokios aplinkybės turi būti patvirtintos leistinais įrodymais. 6. 3. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktuose nustatytais pagrindais procesas gali būti atnaujintas, jei prašymas atnaujinti procesą grindžiamas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriame būtų nurodyta bent viena aplinkybė, sudaranti pagrindą spręsti klausimą dėl proceso atnaujinimo. CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punktų prasme nuosprendžiu laikomas ir teismo baudžiamasis įsakymas (BPK 41 straipsnis). Nuosprendžiu nelaikomi kiti kvotos, parengtinio tardymo organo ar prokuroro baudžiamajame procese priimti procesiniai sprendimai. 6. 4. CPK 366 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai yra panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas, nuosprendis arba kitoks valstybės ar savivaldybių institucijų individualaus pobūdžio aktas, kuris buvo pagrindas tam sprendimui, nutarčiai ar nutarimui priimti, t. y. buvo panaikintas toks teismo sprendimas ar teisės aktas, kuris nulėmė bylos baigtį. Proceso atnaujinimo pagrindu negali būti norminio teisės akto pakeitimas, panaikinimas ar jo normų pripažinimas prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 6. 5. CPK 366 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu paduotas prašymas atnaujinti procesą turi būti pagrįstas įrodymais, kad proceso metu fizinis asmuo buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas pagal įstatymą. Veiksnumas turi būti suprantamas kaip civilinis procesinis veiksnumas (CPK 38 straipsnis), reiškiantis asmens galimybę asmeniškai įgyvendinti savo procesines teises ir vykdyti procesines pareigas bei teisę suteikti atstovui atitinkamus įgaliojimus vesti bylą. 6. 6. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą inicijuoti procesą šiuo pagrindu gali tik neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys ir jų įstatyminiai atstovai. V-inant, ar pareiškėjas turėjo būti įtrauktas į bylos nagrinėjimą, ar jo interesas dalyvauti byloje yra pagrįstas, turi būti atsižvelgta ne tik į proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinį bendrininkavimą (CPK 43, 44 straipsniai), bet ir į materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius. Atnaujinus procesą nurodytu pagrindu ir bylą peržiūrint iš naujo, būtina nustatyti, ar teismai sprendime nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų ir ar nepažeidė šių asmenų teisių arba įstatymo saugomų interesų. 6. 7. CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujintas, kai pasitvirtina aplinkybė, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas (CPK 62 straipsnis), teismas buvo šališkas (CPK 65, 66 straipsniai) ar buvo pažeistas draudimas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis, 370 straipsnio 5 dalis). Jei bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, byla nagrinėjama iš naujo tos instancijos teisme, kuriame neteisėtai buvo išnagrinėta byla. 6. 8. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu procesas gali būti atnaujintas, kai teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras prašymus atnaujinti procesą šiuo pagrindu taip pat turi teisę paduoti ir dėl teismo sprendimų (nutarčių), kurie buvo peržiūrėti apeliacine tvarka. 6. 9. Civilinis procesas gali būti atnaujintas ne tik CPK, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, pvz. , Konkurencijos įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu atveju. 2007 m. vasario 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7183: Svečiai