TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Plėšimas (BK 180 straipsnis)

6. Plėšimas (BK
180 straipsnis)

Pakeistas
pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo
nutartis nuteistųjų nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 178 straipsnio 1
dalies į BK 180 straipsnio 1 dalį dėl to, kad svetimas turtas buvo pagrobtas
panaudojus psichinę prievartą (pasinaudojus nukentėjusiųjų nepilnametyste ir
kitomis aplinkybėmis, dėl kurių nukentėjusiesiems buvo pavojinga atsisakyti
perduoti užpuolikams jų reikalaujamą iš nukentėjusiųjų turtą), t. y.
įvykdžius plėšimą.

                                    Baudžiamoji byla Nr. 2K-73/2007
                                                                                                Procesinio
sprendimo kategorijos:
1. 2. 14. 1; 1. 2. 14. 5

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. balandžio 20 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės L-os
L-os Ž-ės, A-o K-aus ir pranešėjo A-o P-io,
sekretoriaujant R. B-ei, 
dalyvaujant prokurorui G. P-ui,
gynėjui advokatui I. B-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal l. e. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro
pareigas prokuroro kasacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės
teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo:
T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo
kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams; vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu
subendrinta su galutine subendrinta bausme, paskirta Panevėžio miesto apylinkės
teismo 2004 m. vasario d. nutartimi, kuria subendrintos Panevėžio
miesto apylinkės teismo 2003 m. gruodžio 15 d. ir 2003 m. lapkričio
19 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė
nustatyta – laisvės atėmimas vieneriems metams ir dešimčiai dienų;
A. T. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams.
Skundžiama ir Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria
T. R. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. R. ir A. T. nuteisti už tai, kad jie atvirai pagrobė svetimą turtą.
2004 m. spalio 22 d. , apie 13 val. , veikdami bendrininkų grupe
su trečiuoju asmeniu (baudžiamoji byla dėl A. K. išskirta į atskirą bylą),
būdami apsvaigę nuo alkoholio, kelio Panevėžys–Ryga 40-ajame kilometre,
susistabdę keliu einančius nepilnamečius T. I. , gimusį 1989 m. , A. Š. ,
gimusį 1989 m. , V. V. , gimusį 1989 m. , ir R. P. , gimusį 1988 m. ,
pareikalavo jų atiduoti mobiliojo ryšio telefonus bei pinigus, o T. I. –
dar ir striukę bei, nukentėjusiajam A. Š. padavus mobiliojo ryšio telefoną
„S-sung R-210S“, o nukentėjusiajam T. I. nusirengus ir padavus striukę,
atvirai pagrobė nukentėjusiojo A. Š. patėviui A. M. priklausantį
300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „S-sung R-210S“ bei T. I.
motinai D. I. priklausančią 130 Lt vertės striukę.
L. e. Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pareigas prokuroras
kasaciniame skunde prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo
1 d. nuosprendį ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gegužės
11 d. nutartį pakeisti – T. R. ir A. T. nusikalstamą veiką iš BK
178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį bei skirti
T. R. ir A. T. laisvės atėmimą po dvejus metus. Skunde prokuroras
nurodo, kad T. R. ir A. T. buvo kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1
dalį, tačiau teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, jų veiką kvalifikavo
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį
įstatymą, dėl to nuosprendis keistinas. Keistina ir apeliacinės instancijos
teismo nutartis, nes teisėjų kolegija, nesant prokuroro ar nukentėjusiojo
skundo, negalėjo pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką numatančio įstatymo.
Pirmosios instancijos teismas, veiką kvalifikuodamas kaip pagrobimą, savo
sprendimą motyvavo tuo, kad nors nuteistieji ir paprašė atiduoti atitinkamus
daiktus, tačiau fizinio smurto nenaudojo, negrasino jo panaudoti ir neatėmė
galimybės nukentėjusiesiems priešintis. N-s pirmosios instancijos teismas
šiuos savo motyvus grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. birželio
23 d. nutarimo Nr. 52 11 punktu, tačiau, anot prokuroro, jį
netinkamai išaiškino, nes nutarime akcentuota, kad grasinimas gali būti
išreikštas ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o tik pasinaudojant ar
sukuriant bauginančią, keliančią nerimą ir saugumo trūkumą situaciją
nukentėjusiajam. Nutarime nurodyta, kad svarbiausia yra tai, jog grasinimas
turi būti realus, t. y. jis turi egzistuoti tikrovėje ir negali apsiriboti
vien nukentėjusių asmenų suvokimu. Apylinkės teismas nurodė, kad tokios
situacijos nuteistieji nesukūrė, nes nusikaltimas buvo įvykdytas dienos metu,
kelyje Panevėžys–Ryga, esant labai intensyviam eismui, nuteistųjų skaičius
nebuvo akivaizdžiai didesnis ir pan. , psichinio smurto panaudojimo fakto
nenustatyta, todėl veika kaip plėšimas nekvalifikuotina. Tačiau, prokuroro
įsitikinimu, nukentėjusieji turtą nuteistiesiems atidavė tik dėl to, kad buvo
išsigandę, bijojo, kad nebūtų panaudotas fizinis smurtas. Nuteistieji į įvykio
vietą atvyko automobiliu, todėl buvo greitesni ir mobilesni; nepaisant
intensyvaus eismo kelyje, nesaugumo būseną nukentėjusiesiems sukėlė tai, kad iš
pravažiuojančio automobilio būtų labai sunku suvokti realiai įvykio vietoje
susiklosčiusią situaciją, o pėsčiųjų beveik nebuvo; nukentėjusiesiems buvo tik
po 15–16 metų, o nuteistieji – suaugę vyrai, turintys kriminalinės patirties,
neblaivūs, be to, jų buvo vienu daugiau; nukentėjusieji buvo išskirti po du, o
tai apsunkino galimybę pasipriešinti nusikaltėliams fiziškai ir išsaugoti
(neatiduoti) savo turtą; pabėgimo galimybė dėl jau minėtų priežasčių taip pat
buvo labai abejotina. Atsižvelgiant į visa tai, prokuroro įsitikinimu,
akivaizdu, kad nukentėjusiesiems kilusi grėsmė buvo reali, egzistavo
objektyviai, o ne apsiribojo nukentėjusiųjų suvokimu. Nukentėjusieji, paveikti
psichinės prievartos ir bijodami būti sumušti, buvo priversti atiduoti turimą
turtą, todėl prieš juos įvykdyta veika kvalifikuotina kaip plėšimas, o ne kaip
vagystė, t. y. nuteistųjų įvykdyta veika atitinka BK 180 straipsnio 1
dalies požymius. Be to, jiems skirtinos griežtesnės bausmės. Kadangi pirmosios
instancijos teismas, įvertinęs visas aplinkybes, nuteistiesiems skyrė bausmę,
mažesnę nei sankcijos vidurkis, tai ir perkvalifikavus veiką, bausmė
nuteistiesiems turėtų būti paskirta mažesnė už BK 180 straipsnio 1 dalies
sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
Taip pat prokuroras atkreipia dėmesį į tai, kad Pasvalio rajono apylinkės
teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje padaryta klaida, nurodant, jog
nusikalstamą veiką įvykdė ne A. T. , bet A. K. Ši klaida taisytina.
Kasacinis skundas tenkintinas.

Požymiai, pagal kuriuos atribojamos plėšimo ir vagystės nusikalstamos
veikos

Turto pagrobimas vagystės būdu nuo plėšimo skiriasi tuo, kad kaltininkas,
įgyvendindamas savo nusikalstamą sumanymą, nenaudoja prieš nukentėjusįjį nei
fizinio, nei psichinio smurto, nei galimybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui
priešintis. Tais atvejais, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį
smurtą prieš nukentėjusįjį, jo veiksmai kvalifikuojami kaip plėšimas. Kaip
plėšimas kvalifikuojami ir veiksmai, kai svetimas turtas pagrobiamas grasinant
tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ar kitaip atimant galimybę nukentėjusiam
asmeniui priešintis. Grasinimas gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais,
taip pat be grasinančių žodžių ar veiksmų, pasinaudojant ar sukuriant situaciją,
kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ar saugumo trūkumą nukentėjusiajam.
Situacijos grėsmingumas suvokiamas įvertinus užpuoliko pranašumą, nusikaltimo
įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimas,
užpuolimo netikėtumas bei grasinimui ir (ar) smurto panaudojimui palankios
aplinkybės. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat jį
panaudoti naudoja tam, kad įveiktų, pašalintų ar neutralizuotų asmenį kaip
kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu,
kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, o grobiant svetimą
turtą plėšimo būdu, panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį
panaudoti, kaltininko smurtas ir grasinimai yra nukreipti į nukentėjusįjį ir
kaltininkas suvokia, kad turtą pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią. Kitaip
atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, plėšimo sudėtis numato ne
tik fizinio smurto ar grasinimo tuoj pat jį panaudoti veiksmus, bet ir kitokias
poveikio galimybes. Atskirais atvejais vagystės metu taip pat gali būti
panaudotas fizinis smurtas, tačiau jis naudojamas ne tam, kad pašalintų ar
neutralizuotų asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą, o tam, kad paimtų
(atskirtų) turtą iš nukentėjusiojo. Tačiau visais atvejais grasinimas, susijęs
su reikalavimu perduoti turtą, kaip vagystė negali būti kvalifikuojamas.

Dėl
T. R. ir A. T. veikos kvalifikavimo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį

Apylinkės teismas T. R. ir A. T. veiksmus, kai jie susistabdė keliu
einančius T. I. , A. Č. , V. V. bei R. P. ir pareikalavo atiduoti
pinigus, mobiliojo ryšio telefonus bei striukę, kvalifikavo kaip vagystę, kurią
laikė padaryta ne slapta, o atvirai. Toks kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas
yra neteisingas. Jau buvo minėta, kad svetimo turto pagrobimas vagystės būdu
(tiek slapta, tiek ir atvirai) padaromas prieš nukentėjusiojo valią. T-ėl
vagystės atveju nesuderinama tai, kad nukentėjusysis pats savo valia perduotų
turtą kaltininkui. Vadinasi, tam, kad nukentėjusysis pats perduotų grobiamą
turtą, turi būti poveikis jo valiai. Poveikis gali būti fizinio smurto
panaudojimas, grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitoks galimybės atėmimas
nukentėjusiam asmeniui priešintis. Apylinkės teismas nustatė, kad kaltininkams
pareikalavus atiduoti turtą nukentėjusieji perdavė jiems mobilųjį telefoną ir
striukę. Neabejotina, kad turtą nukentėjusieji perdavė ne savo valia, nes ir
pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog turtą nukentėjusieji atidavė
nuteistiesiems dėl to, kad buvo išsigandę, bijodami, kad nebūtų panaudotas
fizinis smurtas. Teisingi kasacinio skundo argumentai, kad vieta, kur
nuteistieji susistabdė nukentėjusiuosius, pastariesiems buvo nesaugi, tai buvo
automagistralė, toli nuo gyvenvietės, kur mažai pėsčiųjų, be to, nukentėjusieji
buvo užklupti netikėtai ir, nors jų buvo keturi, o užpuolikų trys, tačiau
nukentėjusieji ėjo atsiskyrę po du, buvo paaugliško amžiaus, o užpuolikai –
subrendę vyrai, turintys kriminalinės patirties. T-ėl jėgų pusiausvyra
atsižvelgiant ir į užpuolimo netikėtumą buvo ne nukentėjusiųjų naudai.
R-alavimas atiduoti pinigus, mobiliuosius telefonus ir striukę minėtomis
aplinkybėmis kartu reiškė ir netiesioginį grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir
šis grasinimas buvo realus, nes neapsiribojo vien tik nukentėjusiųjų subjektyviu
įsivaizdavimu, bet ir jau minėtomis objektyviomis aplinkybėmis. Nukentėjusieji
buvo paveikti psichinės prievartos, todėl jų valia saugoti savo nuosavybę buvo
palaužta, bijodami būti sumušti, jie buvo priversti atiduoti turtą
kaltininkams. T-ėl apylinkės teismo nuosprendis dėl T. R. ir A. T.
keistinas, veika perkvalifikuotina iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 180
straipsnio 1 dalį. Keistina ir apeliacinės instancijos teismo nutartis, nors
šis klausimas ir nebuvo nagrinėjamas apeliacine tvarka.
Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių
skyrimo pagrindais, todėl kolegija remiasi apylinkės teismo motyvais dėl
bausmės skyrimo ir, atsižvelgdama į BK 180 straipsnio 1 dalies sankciją, skiria
bausmę, proporcingą paskirtai pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Prokuroro kasaciniame skunde nurodyta pastaba dėl klaidos apylinkės
teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje taisytina Baudžiamojo proceso kodekso
361, 362 straipsniuose nustatyta tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso
kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pasvalio rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendį ir
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gegužės 11 d. nutartį pakeisti:
T. R. ir A. T. nusikalstamą veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies
perkvalifikuoti į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirti T. R. ir A. T.
kiekvienam po dvejus metus laisvės atėmimo. Kitas pirmosios instancijos teismo
nuosprendžio ir apeliacinės nutarties dalis palikti nepakeistas.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt