Paieška : Teismų praktika Baudžiamoji byla Nr3. 11. Teisė į gynybą (BPK 44 TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7180: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
Baudžiamoji byla Nr
3. 11. Teisė į gynybą (BPK 44 straipsnio 8 dalis, 50
straipsnis); esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (BPK 369
straipsnio 3 dalis)

Gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir jo
gynėjo, net ir paskirto garantuojant valstybės teisinę pagalbą, tarpusavio
susitarimo reikalas. Teisėsaugos institucijos privalo į tai įsikišti tik tada,
kai valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo nesugebėjimas
ginti yra akivaizdus arba šių institucijų dėmesys į neefektyvią teisinę pagalbą
atkreiptas ginamojo.


Baudžiamoji byla Nr. 2K-548/2007
                                                                                      Procesinio
sprendimo kategorija
                                                                                      2. 1. 2. 11



LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. rugsėjo 18 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko V-o A-uko, L-os L-os
Ž-ės ir pranešėjo R-o B-o,
sekretoriaujant
M. Č-ai,
dalyvaujant
prokurorui A. K-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. C. kasacinį skundą dėl Šilutės rajono
apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. C. nuteistas
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės
apribojimu vieneriems metams, įpareigojant per šį laikotarpį atlyginti
nusikaltimu padarytą 4741,24 Lt turtinę žalą.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį kasacinį skundą patenkinti,

n u s t a t ė :

R. C. nuteistas už
tai, kad 2007 metų vasario 3-iosios naktį Šilutės r. , Saugų sen. , Saugų k. ,
atplėšęs sandėlio sienų lentas, įsibrovė į patalpas, iš kur pagrobė AB
„Klaipėdos energetika“ priklausančio 98 metrus 4741,24 Lt vertės elektros
kabelio.
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti
Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 7 d. nuosprendį ir
perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Skunde nurodoma, kad byloje yra padaryta esminių
Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes realiai jam (kasatoriui) nebuvo
suteikta galimybių pasisamdyti advokatą ir gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą.
Ikiteisminio tyrimo metu valstybės paskirtas gynėjas, jo nuomone, nesuteikė
reikalingos juridinės konsultacijos, į apklausą atvyko pavėlavęs, rekomendavo
jam greičiau prisipažinti dėl nusikaltimo padarymo, o kitą dieną, atvykus į
teismą, advokato patartas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama tuoj pat,
nesupratęs, kad šiame teismo posėdyje jis bus teisiamas. Sutikimas nagrinėti
bylą pagreitinto proceso tvarka neatitinka jo tikrosios valios, nes tokį
sutikimą davė realiai nesuprasdamas, su kuo sutinka. Teismo posėdžio metu jis
nepripažino savo kaltės, tačiau gynėjas sutiko su prokuroro nuomone ir
formaliai prašė skirti bausmę teismo nuožiūra, net neužsiminęs, kad turėtų būti
išteisintas, todėl mano, kad taip buvo pažeista jo teisė į gynybą.
Kasacinis skundas
netenkintinas.

Dėl teisės į gynybą
pažeidimo

Kasatoriaus teiginiai, kad jam nebuvo suteikta
kvalifikuota teisinė pagalba, dėl to buvo suvaržytos jam įstatymo garantuotos
teisės ir padaryta esminių BPK pažeidimų, yra nepagrįsti.
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. vasario 5 d.
R. C. , realiai esant gynėjui (b. l. 26), buvo išaiškinta teisė
turėti gynėją ir nors jis šiame protokole savo ranka užrašė, kad apklausos metu
gynėjas jam nereikalingas (b. l. 27), tačiau jo, kaip įtariamojo,
apklausoje paskirtas gynėjas dalyvavo (b. l. 29–30). Šis gynėjas dalyvavo
ir visuose teismo posėdžiuose (b. l. 48, 50–53). BPK 50 straipsnio
reikalavimai dėl teisės turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos
momento ir suteikimo galimybės šia teise pasinaudoti nebuvo pažeisti.
Byloje užfiksuota, kad nuo 2007 m. vasario 5 d.
gynėjas dalyvavo įtariamojo R. C. apklausose, taip pat nagrinėjant bylą
pirmosios instancijos teisme pagreitinto proceso tvarka; iš teisiamojo posėdžio
protokolo matyti, kad gynėjas posėdyje buvo gana aktyvus, pateikė klausimus
tiek kaltinamajam, tiek liudytojui.
BPK 45 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, prokuroras
ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo įtariamajam, kaltinamajam,
nuteistajam ar išteisintajam, be kitų įstatymo garantuotų teisių, išaiškinti ir
šių proceso dalyvių teisę į gynybą, o esant būtinybei ją užtikrinti, visa tai
šio proceso metu ir buvo padaryta. Gynėjo dalyvavimo užtikrinimas – tai jo
kvietimas ir (ar) paskyrimas, o gynybos organizavimas iš esmės yra ginamojo ir
jo gynėjo, tiek paskirto remiantis teisinės pagalbos teikimo tvarka, tiek
privačiai finansuojamo, tarpusavio susitarimo reikalas. Teisėsaugos
institucijos negali būti atsakingos už kiekvieną paskirto teikti teisinę
pagalbą gynėjo darbo trūkumą. Jos privalo įsikišti tik tada, kai nemokamą
teisinę pagalbą teikiančio gynėjo nesugebėjimas veiksmingai ginti yra
akivaizdus arba šių institucijų, tarp jų ir teismo, dėmesys į šį nesugebėjimą
pakankamai atkreiptas kokiu nors kitu būdu. Šioje byloje kasatorius viso
proceso metu nėra pareiškęs, kad jam paskirtas gynėjas netinkamai atliko savo
pareigą, to jis neminėjo ir savo apeliaciniame skunde, kuris nebuvo priimtas.
Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl gynėjo netinkamo atlikimo savo
pareigos R. C. buvo žinomi, nes gynėjas savo ginamąją kalbą pasakė
kasatoriui dalyvaujant teisiamajame posėdyje, tačiau šis vėliau, suteikus jam
paskutinį žodį, jokių pastabų ar prieštaravimų dėl to teismui neišsakė
(b. l. 53), todėl teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, kad gynėjas
nesuteikė įtariamajam, kaltinamajam ar teisiamajam teisinės pagalbos ar vykdė
savo pareigas netinkamai ir kad įstatymo garantuojama teisė į gynybą dėl to
buvo pažeista. Byloje nėra ir kitų duomenų, kad būtų pažeista nuteistojo
R. C. teisė į gynybą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n
u t a r i a :

Nuteistojo R. C. kasacinį skundą atmesti.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.65644 sekundės -