TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška

Baudžiamoji byla Nr
3. 6. Teismo sprendimo, nesusijusio su
bausme, nevykdymas (BK 245 straipsnis);
baudos išieškotojo naudai skyrimas už
teismo sprendimo neįvykdymą
(CPK 771 straipsnio 5 dalis);
patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senatis
(BK 95 straipsnio 2 dalis, BPK 3 straipsnio
1 dalies 2 punktas)

Asmuo gali būti traukiamas baudžiamojon
atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį, nepaisant to, ar jam buvo taikyta CPK 771
straipsnyje įtvirtinta teisinė atsakomybė už teismo sprendimo neįvykdymą.
Jeigu pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis
nuosprendis priimtas nesuėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn terminui ir
yra teisėtas bei pagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendis,
kuriuo panaikintas minėtas nuosprendis, priimtas netinkamai pritaikius
baudžiamąjį įstatymą, nėra pagrindo nutraukti bylą remiantis BPK 3 straipsnio 1
dalies 2 punktu.


   Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-233/2007
Procesinio sprendimo
kategorijos:1. 1. 12. 1; 1. 2. 20. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                              2007
m. spalio 9 d.               
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko E-aus B-o, V-o P-o, J-o T-iaus,
G-o G-os, A-o S-io, L-os L-os Ž-ės ir pranešėjo A-o K-aus,
sekretoriaujant M. Č-ai,
dalyvaujant prokurorui A. M-ai,
išteisintajam A. L. ,
išteisintojo gynėjui advokatui E. B-ui,
nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. N. ,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo
baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. N. kasacinį
skundą dėl Klaipėdos apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d.
nuosprendžio.
Palangos miesto apylinkės
teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. L. buvo nuteistas pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį 4 MGL (500 Lt)
dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio
įsiteisėjimo dienos. Į valstybės biudžetą iš A. L. priteista
805,07 Lt proceso išlaidų. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui
A. N. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl
ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu
panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo
2006 m. gegužės 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis: A. L. pagal BK 245
straipsnį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo
nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
išteisintojo, prašiusio atmesti kasacinį skundą, išteisintojo gynėjo, prašiusio
atmesti kasacinį skundą, panaikinti abiejų instancijų teismų sprendimus ir
nutraukti bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui,
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti,
prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti apeliacinio
teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka,
paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Palangos miesto apylinkės
teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. L. buvo
nuteistas už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme. Pagal Palangos miesto
apylinkės teismo 2002 m. birželio 17 d. sprendimą civilinėje byloje
Nr. (duomenys neskelbtini) A. L. , privalėdamas namo, esančio
Palangoje, (duomenys
neskelbtini), bendrasavininkiui A. N. netrukdyti naudotis bendru antro aukšto tualetu 2–7,
nenaudoti bendro naudojimo patalpų poilsiautojams apgyvendinti, netrukdyti įsirengti atskirą vandens
apskaitos kontrolinį
skaitiklį ir nenaudoti bendro įvažiavimo, esančio Palangoje, (duomenys
neskelbtini), kitų asmenų transporto priemonėms laikyti, to nedarė: 2003 m. liepos
12 d. –rugpjūčio 11 d. ir 2004 m. liepos 17 d. –rugpjūčio 13 d.
laikotarpiais be
bendraturčio A. N. sutikimo naudojo gyvenamojo namo
bendro naudojimo patalpas (koridorių 1–4, 1–9, 2–1, 2–2, tualetą 2–7, laiptus
iš pirmo aukšto į mansardą) poilsiautojams D. B. , V. B. , J. A. , T. P. ,
N. P. , R. P. , J. L. , V. D. , V. D. ir jų šeimų nariams apgyvendinti, taip
pat naudojo bendrą įvažiavimą į (duomenys neskelbtini) namo kiemą, Palangoje, kitų
asmenų transporto priemonėms („Ford Escort“(duomenys neskelbtini), „Saab 900“ (duomenys neskelbtini),
„Audi 90“ (duomenys neskelbtini),
„Audi 100“ (duomenys neskelbtini),
„P-ac“ (duomenys neskelbtini)
laikyti.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendžiu A. L. išteisintas, jam nepadarius
veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ir Palangos
miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendis panaikintas. Apeliacinės instancijos teismas, palyginęs BK
245 straipsnį su CPK 771 straipsnio 5 ir 6 dalimis, nustatė, kad abiejuose
įstatymuose numatyta atsakomybė už tuos pačius veiksmus. Vadovaudamasis CPK 1
straipsnio 2 dalimi, teismas padarė išvadą, kad CPK skyrius, reglamentuojantis
CPK 584 straipsnio 1 dalyje nurodytų sprendimų vykdymo tvarką, kitiems šalyje
galiojantiems įstatymams jokių pirmenybių nesuteikia. Visuomeniniai santykiai,
nagrinėjami šioje baudžiamoje byloje, išimtinai susiję su civiliniu ir
civilinio proceso įstatymais ir savo prigimtimi neturi jokio ryšio su
baudžiamuoju įstatymu, todėl teisingumo, kilusio iš civilinių–teisminių
santykių, vykdymas siejamas su CK ir CPK taikymu. Teismas konstatavo, kad,
esant visoms sąlygoms ir galimybėms taikyti švelnesnę atsakomybės rūšį,
neturėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė kaip ultima ratio priemonė.
Ultima ratio principas įpareigoja teisę taikančius subjektus nustatyti
tinkamą teisinę atsakomybę ir išvengti galimybės taikyti kraštutinę atsakomybę.
Kasaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis
ieškovas A. N. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d.
nuosprendį ir palikti galioti Palangos
miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį.
Skunde kasatorius nurodo, kad
apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį,
netinkamai pritaikė BK ir padarė esminių BPK pažeidimų. Nuosprendyje
apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad „objektyviąja prasme antstolių
nustatyti faktai rodo, jog nuteistasis nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme; <…> faktų nustatymo
metu nuteistasis jų neginčijo, todėl
antstolių surašyti aktai teisės prasme yra teisėti ir pagrįsti“. Kasatoriaus
nuomone, tokia savo išvada teismas pats pripažino, kad A. L. padarė BK 245 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
Teismo išvada, kad A. L. nebuvo galima taikyti baudžiamosios atsakomybės, esant civilinio proceso įstatymuose numatytai atsakomybei,
neteisinga. Tai patvirtina ir BPK 3 straipsnis, kuriame nėra nustatyta, kad, esant
civiliniuose įstatymuose numatytai atsakomybei, baudžiamasis procesas negalimas.
Nenumatyta, kad, nubaudus asmenį pagal civilinio proceso įstatymą, nebūtų
galima taikyti baudžiamosios atsakomybės. Nevykdančiam teismo sprendimo
skolininkui civilinio proceso tvarka skiriama bauda yra tik priemonė, kuria siekiama priversti jį
įvykdyti sprendimą, o baudžiamąja
tvarka skiriama bausmė už sprendimo nevykdymą yra bausmė už baudžiamąjį
nusižengimą teisingumui. Asmens nuteisimas
už padarytą nusikalstamą veiką iš esmės nedraudžia spręsti kitos, su šia nusikalstama veika susijusios
atsakomybės klausimų. Asmens nubaudimas pagal civilinio proceso įstatymą savaime nepašalina baudžiamosios atsakomybės už tą pačią veiką. Dėl visų šių
aplinkybių kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BK
2 straipsnio 4 dalį, BPK 3 straipsnį, 329 straipsnio 1 dalį. Tuo
tarpu pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas šio teismo ištirtais įrodymais, kaltinamojo A. L. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 245 straipsnį ir
jam paskirta tinkama bausmė.
Trijų teisėjų kolegijai nagrinėjant bylą Lietuvos
Aukščiausiajame Teisme, išteisintojo A. L. gynėjas advokatas
E. B-s pareiškė prašymą nutraukti bylą jo ginamajam, suėjus
apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Prokuroras pritarė tokio
sprendimo priėmimui.
Nukentėjusiojo A. N. kasacinis
skundas tenkintinas.

Dėl BK
245 straipsnio taikymo

Pagal BK 245 straipsnį atsako tas, kas nevykdė
teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis.
CPK 771 straipsnio 5, 6
ir 7 dalys reglamentuoja sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba
nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tik pats skolininkas
per teismo nustatytą terminą, neįvykdymo pasekmes. Teismas, nustatęs, kad skolininkas
sprendimo neįvykdė, gali skirti jam iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą
išieškotojo naudai.
Teismo nuobauda, viena iš jų yra ir bauda, gali būti
skiriama byloje dalyvaujantiems asmenims už tam tikrų procesinių pareigų
nevykdymą ar netinkamą vykdymą. CPK nustatyta tvarka skiriama
bauda yra procesinė poveikio priemonė, procesinė teisinė sankcija. Pagal CPK
771 straipsnio 5 dalį teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė
teismo sprendimo, nėra privaloma skirti baudą išieškotojo naudai.
Kolegija sutinka
su nukentėjusiojo kasacinio skundo argumentais dėl A. L. išteisinimo pagal
BK 245 straipsnį. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
patvirtina, kad A. L. veiksmuose yra baudžiamojo
nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, sudėtis.
Byloje nustatyta,
kad Palangos miesto apylinkės teismas (duomenys
neskelbtini) sprendimu
civilinėje byloje Nr. (duomenys
neskelbtini) iš dalies patenkino civilinio ieškovo A. N. civilinį ieškinį ir uždraudė A. L.
gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas naudoti poilsiautojams
apgyvendinti, taip pat nusprendė uždrausti A. L. bendrą
įvažiavimą į kiemą, esantį Palangoje, (duomenys
neskelbtini), naudoti kitų asmenų transporto priemonėms laikyti be
A. N. sutikimo. Šis įsiteisėjęs Palangos miesto apylinkės teismo
sprendimas (duomenys neskelbtini) nesusijęs
su bausme ir atitinka BK 245 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos
sudėties dalyką.
Taip pat byloje
nustatyta, kad A. L. nevykdė Palangos miesto apylinkės
teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu
nustatytų draudimų: 2003 m.
liepos 12 d. –rugpjūčio 11 d. ir 2004 m. liepos 17 d. –rugpjūčio 13 d. laikotarpiais be bendraturčio A. N. sutikimo naudojo gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpas
(koridorių 1–4, 1–9, 2–1, 2–2, tualetą 2–7, laiptus iš pirmo aukšto į mansardą)
poilsiautojų ir jų šeimų nariams
apgyvendinti, taip pat naudojo bendrą įvažiavimą į (duomenys neskelbtini)
namo kiemą, Palangoje, kitų
asmenų transporto priemonėms laikyti. Taigi tokiais savo veiksmais A. L. padarė BK 245 straipsnyje numatytą veiką.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados dėl veikos kvalifikavimo
taip pat patvirtina, kad A. L. veikė tiesiogine tyčia, nes jam iš
A. L. buvo žinomi visi nuomininkai, visos sutartos nuomos sąlygos bei tai,
kad nuomininkams leidžiama naudotis bendro naudojimo patalpomis, bendru
įvažiavimu į kiemą ir kad jie šiomis patalpomis bei įvažiavimu naudojosi. Taigi
A. L. tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo,
nesusijusio su bausme.
Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad A. L. veikos
objektyvieji ir subjektyvieji požymiai atitinka BK 245 straipsnyje numatyto
baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Apeliacinio teismo išvados dėl BK 245 straipsnio taikymo negalimumo yra
netinkamos. Teismo nurodomos konkurencijos tarp BK ir CPK normų nėra, todėl CPK
1 straipsnio 2 dalis, sprendžiant Baudžiamojo ir
Civilinio proceso kodeksuose numatytos atsakomybės santykį, netaikytina.
Teismas padarė neteisingą išvadą, kad abu įstatymai – tiek BK, tiek CPK –
nustato atsakomybę už tuos pačius veiksmus, ir neteisingai nurodė, jog šioje
byloje nagrinėjami visuomeniniai santykiai savo prigimtimi neturi jokio ryšio
su baudžiamuoju įstatymu.
BK 245 straipsnis ir CPK 771 straipsnis nustato skirtingas atsakomybės
rūšis, kurios viena kitos nepaneigia ir nėra vienodos. BK 245 straipsniu
siekiama užtikrinti, saugoti teisingumo sistemos normalų funkcionavimą, tuo
tarpu CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka vykdymo proceso metu asmeniui
taikomos procesinės poveikio priemonės už jo procesinių pareigų nevykdymą ar
netinkamą vykdymą, taip siekiant pirmiausia užtikrinti privalomą teismo
sprendimų vykdymą. Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 771 straipsnio 5 dalį
teismas gali, bet neprivalo skirti skolininkui už jo procesinių pareigų
nevykdymą iki 1000 Lt dydžio baudą išieškotojo naudai. Beje, pagal CPK 771
straipsnio 6 dalį teismas gali skirti baudą pakartotinai. Tuo tarpu BK 245
straipsnyje įtvirtinta formali nusikalstamos veikos sudėtis, kuri realizuojama
nuo neteisėto neveikimo pradžios, ir teismas neturi jokios diskrecijos teisės
dėl šio straipsnio taikymo.
Atsižvelgdama į šias
aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad tarp BK 245 ir
CPK 771 straipsnių konkurencijos nėra. Šios įstatymų normos
skirtingos savo prigimtimi ir paskirtimi. Asmens patraukimas baudžiamojon
atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį visiškai netrukdo taikyti jam CPK 771
straipsnyje nustatytą procesinę poveikio priemonę – baudą.

Dėl patraukimo baudžiamojon
atsakomybės senaties (BK 95 straipsnio 2 dalis, BPK 3 straipsnio 1
dalies 2 punktas)

Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas
negalimas, yra išvardytos BPK 3 straipsnyje.
V-a iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – suėję baudžiamosios
atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senačiai, baudžiamasis procesas negali būti vykdomas.
Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties
terminai nustatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo
nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos
(BK 95 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą apkaltinamojo
nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir
nuosprendžio priėmimu.
Baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties
terminą sieja su draudimu pradėti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį
nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu
priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tačiau dėl to BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir BK 95 straipsnio 2 dalis
vienas kitam neprieštarauja. BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte
numatytas reikalavimas nutraukti pradėtą procesą yra siejamas tik su draudimu
priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
Pagal BK 95 straipsnio nuostatas asmeniui,
padariusiam baudžiamąjį nusižengimą, negali būti priimtas apkaltinamasis
nuosprendis, jeigu nuo baudžiamojo nusižengimo padarymo praėjo dveji metai. Iš
teismų sprendimų matyti, kad A. L. neteisėta veika
tęsėsi 2003 m. liepos
12 d. –rugpjūčio 11 d. ir 2004 m.
liepos 17 d. –rugpjūčio 13 d. laikotarpiais. Nusikalstamos veikos
baigimo momentas nustatytas 2004 m. rugpjūčio 13 d. Taigi
patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas dėl baudžiamojo
nusižengimo, numatyto BK 245 straipsnyje, būtų suėjęs 2006 m.
rugpjūčio 13 d. , tačiau, dar nepasibaigus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui,
2006 m. gegužės 30 d. pirmosios instancijos teismas
priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Kasacinės instancijos teismas, pagal
nukentėjusiojo kasacinį skundą tikrindamas teismų sprendimų teisėtumą ir
pagrįstumą, iš naujo nebesprendžia A. L. baudžiamosios atsakomybės ir jo
kaltės klausimo, o tik, vadovaudamasis BPK 369 straipsniu, patikrina
nuosprendžių, kuriais vienu atveju jis nuteistas, o kitu – išteisintas,
teisėtumą, t. y. patikrina teismų sprendimus teisės taikymo aspektu.
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios
instancijos teismo apkaltinamasis
nuosprendis priimtas nesuėjus asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn
senaties terminui ir yra teisėtas bei pagrįstas, o apeliacinės instancijos
teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas netinkamai pritaikius baudžiamąjį
įstatymą ir yra neteisėtas bei naikintinas, daro išvadą, kad nėra pagrindo
nutraukti bylą pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK
382 straipsnio 4 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 14 d. nuosprendį ir
palikti galioti Palangos miesto apylinkės
teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendį be pakeitimų.




Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt