TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška

Baudžiamoji byla Nr
3. 2. Sprendimas dėl asmens baudžiamosios atsakomybės
už visas padarytas nusikalstamas veikas, kai jis susitaikęs su nukentėjusiuoju
buvo atleistas nuo tokios atsakomybės ir po to padarė naują tyčinį nusikaltimą
(BK 38 straipsnio 4 dalis)

Paaiškėjus, kad asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus
padarė naują tyčinį nusikaltimą, bylos turi būti sujungiamos ir nagrinėjamos
taikant baudžiamojo proceso įstatymo analogiją. Kai tokiais atvejais skiriasi
bylų teritorinis teismingumas, bylas sujungti ir nagrinėti privalo teismas,
kuriam teisminga byla dėl naujo nusikaltimo padarymo.

                                                                             
               Baudžiamoji
byla Nr. 2K-P-429/2007
                                                                                            
Procesinio sprendimo kategorija 1. 1. 6. 3



LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007
m. lapkričio 27 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinė sesija, susidedanti iš pirmininko V-o G-aus, teisėjų
V-o A-uko, R-o B-o, E-aus B-o, V-aus Č-os,
O-o F-o, A-o K-aus, P- K-o, V-o M-o, V-o
P-o, A-o P-io, J-o P-io, A-os R-ės, A-o
S-io, B-o S-o, J-o T-iaus, L-os L-os Ž-ės
ir pranešėjo G-o G-os,
sekretoriaujant D. K-ei,
dalyvaujant prokurorui A. M-ai,
gynėjui advokatui I. B-ui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos
prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Klaipėdos
miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio ir šio teismo 2006
m. gruodžio 8 d. nutarties.
2006 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto
apylinkės teismo nuosprendžiu S. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1
dalį devynių mėnesių laisvės apribojimu, įpareigojant jį nuo 23. 00 iki
6. 00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje. Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartimi buvo atmestas Klaipėdos miesto
apylinkės prokuratūros prašymas sujungti teismui perduotą baudžiamąją bylą su
S-o rajono apylinkės teismo byla, kurioje 2006 m. balandžio 20 d.
nuosprendžiu S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 165 straipsnio
1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį atleistas susitaikius su
nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jam nutraukta, bei atnaujinti įrodymų
tyrimą. Apeliacine tvarka nuosprendis nebuvo apskųstas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinė sesija, išklausiusi teisėjo
pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, gynėjo, prašiusio
kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

S. A. nuteistas už tai, kad 2006 m. rugpjūčio 5 d. ,
apie 22. 00 val. , bute, esančiame Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini),
tyčia šeimyninio konflikto metu sudavė sugyventinei D. S. vieną smūgį į
dešinįjį skruostą – taip padarė jai apatinio žandikaulio dvigubą lūžimą
(dešinės pusės kampo ir kairės pusės 3 dantų srityje), t. y. sukėlė
nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro
pavaduotojas kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo
2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendį bei tos pačios dienos nutartį ir perduoti bylą
iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad S. A. 2006 m.
balandžio 20 d. S-o rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38
straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų,
numatytų BK 165 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje ir
155 straipsnio 1 dalyje, padarymą. 2006 m. gruodžio 8 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį netenkinti Klaipėdos miesto
apylinkės prokuratūros prašymo sujungti jam perduotą baudžiamąją bylą su S-o
rajono apylinkės teismo byla, kurioje 2006 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu
S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140
straipsnio 1 dalį, 155 straipsnio 1 dalį atleistas susitaikius su
nukentėjusiuoju ir baudžiamoji byla jam nutraukta, bei atnaujinti įrodymų
tyrimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis ir
nutartis, anot kasatoriaus, naikintini dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo
įstatymo – BK 38 straipsnio 4 dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo žinoma (kartu
su kaltinamuoju aktu ir baudžiamąja byla buvo perduotas teismui prašymas dėl
įrodymų tyrimo atnaujinimo ir baudžiamųjų bylų sujungimo), kad S. A. ,
vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės
kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius ir, būdamas atleistas nuo
baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus (2006 m. rugpjūčio 5 d. )
padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl teismas, nagrinėdamas bylą dėl naujo
nusikaltimo, vadovaudamasis BK 38 straipsnio 4 dalimi, privalėjo spręsti dėl
S. A. baudžiamosios atsakomybės ir už tas veikas, dėl kurių pirmoji byla
jam buvo nutraukta. Teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nutartyje nurodytas motyvas,
kad S-o rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla pagal teismingumą negali
būti perduota Klaipėdos miesto apylinkės teismui, nes šioje byloje kartu su
S. A. buvo kaltinami dar trys asmenys, kuriems taip pat pritaikytas BK 38
straipsnis, nusikalstamos veikos padarytos bendrais veiksmais, todėl klausimas
dėl S. A. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamas veikas,
nustatytas S-o rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, turėtų būti
sprendžiamas S-o rajono apylinkės teisme, prokuroro nuomone, yra
nepagrįstas.
Anot kasatoriaus, nors BPK nėra nustatyta sprendimo
dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas
priėmimo tvarka, tačiau šis klausimas pagal analogiją turėtų būti sprendžiamas
taip: teismas, bylos parengimo nagrinėti teisme metu nustatęs, kad tyčinį
nusikaltimą asmuo padarė nepraėjus vieneriems metams nuo nuosprendžio, kuriuo
šis asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1
dalį, priėmimo momento, ir priėmęs nutartį perduoti bylą nagrinėti teisiamajame
posėdyje (BPK 233 straipsnis), turėtų išsireikalauti pirmąją bylą ir,
vadovaudamasis BPK 295 straipsniu, atnaujinti joje įrodymų tyrimą (jei byla
nutraukta nuosprendžiu) bei, vadovaudamasis BPK 232 straipsnio 4 punktu,
sujungti ją su antrąja byla. Sujungta byla turėtų būti nagrinėjama,
vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai,
kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame
posėdyje pakartotinai netiriami. Anot kasatoriaus, tai, kad pirmuoju
nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės yra atleisti ir kiti asmenys, kurie
naujų tyčinių nusikaltimų nepadarė, neturėtų būti kliūtis spręsti dėl asmens,
padariusio naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas
nusikalstamas veikas. Nuosprendyje teismas pirmiausia turėtų išspręsti kaltės
klausimą dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios
atsakomybės; kaltinamąjį pripažinus kaltu padarius tyčinį nusikaltimą, turi
būti sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas
nusikalstamas veikas, t. y. jis turėtų būti pripažįstamas kaltas padaręs
veikas, dėl kurių buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis
BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, reikalavimų, jam turėtų būti
skiriamos bausmės (pateikiama nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį Nr. 2K-125/2006).
Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 26 d. nutartimi byla perduota nagrinėti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinei sesijai.
Kasacinis
skundas tenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nesujungdamas nagrinėjamos bylos su byla, kurioje S. A. 2006 m. balandžio 20 d. S-o rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir viename nuosprendyje neskirdamas bausmės už visas padarytas nusikalstamas veikas, netinkamai taikė BK 38 straipsnio 4 dalį. BK 38 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad „jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas“. Ši materialinės teisės norma įpareigoja teismą, nagrinėjantį bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo, tame pačiame nuosprendyje (jeigu dėl naujo nusikaltimo priimamas apkaltinamasis nuosprendis) išspręsti baudžiamosios atsakomybės klausimą ir už veikas, dėl kurių anksčiau kaltinamasis, vadovaujantis BK 38 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. BPK nenustatyta bylų sujungimo ir sujungtų bylų nagrinėjimo tvarka, kai nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Tai laikytina teisės spraga, tačiau teisės spragos buvimas negali trukdyti teismui vykdyti teisingumo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. nutarime yra išaiškinęs, kad „teisės spragų (neišskiriant nė legislatyvinės omisijos) pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas. Tačiau žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems bendrosios kompetencijos bei pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtiems specializuotiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti). Kartu pabrėžtina, kad žemesnės galios teisės aktuose esančias teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc, t. y. šiuo – teisės taikymo – būdu teisės spragos yra pašalinamos tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje. Kita vertus, teisminis (ad hoc) teisės spragų šalinimas sudaro prielaidas formuotis vienodai teismų praktikai sprendžiant tam tikros kategorijos bylas – teismų precedentuose įtvirtintai teisei, kurią, be abejo, vėliau gali iš esmės pakeisti ar kitaip pakoreguoti įstatymų leidėjas (ar kitas kompetentingas teisėkūros subjektas), tam tikrus visuomeninius santykius sureguliuodamas įstatymu (ar kitu teisės aktu) ir šitaip atitinkamą teisės spragą pašalindamas jau ne ad hoc, bet į ateitį nukreiptu bendro pobūdžio teisiniu reguliavimu“. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtose kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 yra pateikti išaiškinimai, kaip turi vykti baudžiamasis procesas, kai paaiškėja, kad asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, plėtodamas ankstesnėje konstitucinėje jurisprudencijoje plėtotą doktriną apie vienodos teismų praktikos svarbą, pabrėžė, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. T-ėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami“. Tai reiškia, kad, siekiant įgyvendinti teisingumo principą bylose, kuriose kyla BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo klausimai, kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 bei šia nutartimi turi būti remiamasi kaip teisės šaltiniais, kol įstatymų leidėjas nepašalins teisinio reguliavimo spragos. Apibendrinus kasacinėse nutartyse Nr. 2K-357/2005, 2K-586/2005, 2K-125/2006 pateiktus išaiškinimus, konstatuotina, kad paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, turi būti taikoma baudžiamojo proceso įstatymo analogija ir bylos nagrinėjimas teisme turi vykti tokia tvarka: 1) bylos parengimo nagrinėti teisme metu priimama nutartis perduoti bylą (dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo) nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 232 straipsnio 1 punktas, 233 straipsnis); 2) išsireikalaujama pirmoji byla ir, vadovaujantis BPK 295 straipsniu, joje atnaujinamas įrodymų tyrimas (bylą dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo teismui perduodantis prokuroras kaltinamajame akte ar atskirai turi nurodyti, kad kaltinamasis pagal BK 38 straipsnį yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir prašyti sujungti bylas); 3) vadovaujantis BPK 232 straipsnio 4 punktu, bylos sujungiamos; 4) sujungta byla nagrinėjama, vadovaujantis BPK XIX–XXIII skyrių nuostatomis, išskyrus tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos pirmosios bylos nuosprendyje išdėstytos išvados, teisiamajame posėdyje pakartotinai netiriami (įrodymų tyrimas pirmojoje byloje atnaujinamas tam, kad būtų ištirti bausmės rūšies ir dydžio parinkimui reikšmingi duomenys, taip pat duomenys, būtini teisingam kitiems nuosprendžio rezoliucinės dalies klausimams išspręsti); 5) nuosprendyje pirmiausia išsprendžiamas kaltės klausimas dėl nusikalstamų veikų, padarytų po asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės; 6) kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis, BPK 307 straipsnis), t. y. kaltinamasis pripažįstamas kaltu padaręs veiką (veikas), dėl kurios (kurių) buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir, laikantis BK normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą bei bausmių subendrinimą, skiriamos bausmės už visas veikas ir galutinė subendrinta bausmė. Aprašomojoje apkaltinamojo nuosprendžio dalyje turi būti nurodomos ne tik nustatytos naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, bet ir nuosprendžiu, kuriuo buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės). Nurodytų taisyklių turi būti laikomasi ir tais atvejais, kai nauja byla dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo ir byla, kurioje nuosprendžiu buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal teritorinio teismingumo taisykles yra teismingos skirtingiems teismams. Skirtingas bylų teritorinis teismingumas nėra kliūtis byloms sujungti ir jas kartu nagrinėti. Esant tokiai situacijai, bylas sujungti ir nagrinėti privalo teismas, kuriam teisminga byla dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo. Bylai dėl naujo tyčinio nusikaltimo padarymo taikomos teismingumo taisyklės yra ir sujungtos bylos teismingumo taisyklės. Tokia išvada darytina, remiantis sistemiškai aiškinant teritorinio teismingumo taisykles reglamentuojančio BPK 226 straipsnio ir 227 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta teritorinio teismingumo taisyklė skirtingiems teismams teismingų bylų atveju, nuostatomis. BPK 226 straipsnio 1 dalyje nustatyta pagrindinė teritorinio teismingumo taisyklė – „baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika“, o BPK 227 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas ikiteisminis tyrimas“. Nagrinėjamoje byloje naujas tyčinis nusikaltimas buvo padarytas bei ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo buvo užbaigtas Klaipėdos miesto apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl byla pagal teritorinio teismingumo taisykles yra teisminga šiam apylinkės teismui. Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismas, neteisingai aiškindamas teritorinio teismingumo klausimus reglamentuojančias teisės normas bei nesilaikydamas teismų praktikoje įtvirtintų nuostatų dėl bylų nagrinėjimo tvarkos, paaiškėjus, jog asmuo, nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, padarė esminį BPK pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Klaipėdos miesto apylinkės teismas taip pat netinkamai taikė BK bendrosios dalies normą – BK 38 straipsnį. Šie pažeidimai laikytini BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais panaikinti kasacine tvarka apskųstus Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus plenarinė sesija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382
straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8
d. nuosprendį bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 8 d.
nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmąja instancija
Klaipėdos miesto apylinkės teismui.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt