TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 7. Dėl žemės servituto

Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas
turi įvertinti, ar viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo
nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas
servitutas, nurodo tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko
teisių ribojimą. Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės
santykiuose išryškėja nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. CK
nustatyti servitutų nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams. Žemės
servituto nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų
skirtingas teises ir skirtingus teisėtus interesus.
Įstatyme nenustatyta, kad žemės sklypui gali būti
nustatytas tik vienas servitutas, todėl, esant žemės servitutui, skirtam
viešajam poreikiui, teismas gali spręsti savininkų ginčą dėl kitokio tik su
konkrečių asmenų teisių įgyvendinimu susijusio žemės servituto nustatymo (CK
4. 126 straipsnis).



Civilinė byla Nr. 3K-3-234/2007
Procesinio sprendimo kategorija 32. 1 (S)


LIETUVOS
AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 11 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: T-os
S-ės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), J-o Š-o ir P-
Ž-io,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo
civilinę bylą pagal atsakovo A. C. kasacinį skundą dėl Molėtų
rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimo ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
lapkričio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. C.
ieškinį atsakovui A. C. dėl servituto nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o
esmė

Ieškovas prašė pagal jo pateiktą planą nustatyti
kelio servitutą, suteikiantį teisę naudotis vieno metro pločio pėsčiųjų taku
atsakovui priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini). Jis
nurodė, kad pirmiau nurodytu adresu jam nuosavybės teise priklauso 4,32 ha
žemės sklypas, kuris yra 150 m atstumu nuo B-uošo ežero; ieškovas prieš
penkiolika metų šio ežero pakrantėje įrengė pliažą, stalą su suolais, pastatė
lieptą, juos prižiūri, tvarko ir čia patenka per atsakovui priklausančio žemės
sklypo pakraštyje esantį taką. Atsakovas nedraudžia naudotis taku, tačiau jis
nori parduoti žemės sklypą; ieškovas laiko, kad kelio servitutas, suteikiantis
teisę naudotis pėsčiųjų taku, nustatytinas tam, kad ateityje su naujuoju sklypo
savininku jam nekiltų problemų dėl priėjimo prie ežero, naudojantis pirmiau
nurodytu taku. Atsakovas laiko, kad servitutas turės įtakos parduodamos žemės
kainai, todėl siūlo ieškovui palaukti; ieškovas šioje vietovėje gyvena nuolat
nuo 1991 m. , ūkininkauja, įsteigė specializuotą sodininkystės ir
uogininkystės ūkį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų sprendimų esmė

Molėtų rajono apylinkės teismas 2006 m.
liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino; teismas nustatė ieškovo sklypui
atsakovo sklype 0,02 ha ploto servitutą, suteikiantį teisę prieiti prie
B-uošo ežero vieno metro pločio pėsčiųjų taku, ieškovo pateiktame projekte
pažymėtu žyma S1, taip pat priteisė iš atsakovo ieškovui 100 Lt ir 25 Lt
į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Teismas nustatė, kad
ieškovas prieš penkiolika metų prie ežero pastatė medinius stalą ir suolus,
kurie, teismo vertinimu, atitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (2001 m.
lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija; Žin. , 2001,
Nr. 101-3597) 2 straipsnio 2 dalyje pateiktą statinio
apibūdinimą, nes yra įleisti į žemę ir su ja tvirtai sujungti; nurodytų
statinių teisėtumo šalys neginčijo; be to, ieškovas nutiesė lieptą į ežerą ir
suformavo taką per šiuo metu atsakovui priklausantį žemės sklypą. Teismas
nurodė, kad atsakovo žemės sklypas yra tarp ieškovo sklypo ir B-uošo ežero,
juos skiria, t. y. ieškovo sklypas nesiriboja su ežeru; ieškovas jį pirko
1989 m. kovo 13 d. , atsakovas paveldėjo 2001 m. rugpjūčio 20 d.
Teismas pažymėjo, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovo sklype
jau yra nustatytas kelio servitutas, suteikiantis teisę naudotis pėsčiųjų taku,
važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, taip pat teisė
prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinio, leisti naudotis kitiems asmenims
ežero pakrante, pažymėta žyma S3, tačiau, teismo vertinimu, juo nesuteikta
teisė ieškovui patekti prie ežero pakrantės per atsakovo sklypą. Teismas laikė
nepagrįstu atsakovo argumentą, kad ieškovas gali patekti prie ežero pakrantės
per P. C. priklausantį sklypą, plane pažymėtą žyma 215-3; teismo vertinimu,
tokios teisės ieškovui nenustatyta, be to, šis kelias būtų tolimesnis,
nepatogus ir priverstų ieškovą įrengti naują tiltelį per upę, be to, atsakovui
ir P. C. užtvėrus sklypus tvora, ieškovas negalėtų normaliomis sąnaudomis
naudoti ežero pakrantėje įrengtos maudyklos. Teismas sprendė, kad pagal CK
4. 126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatytinas teismo sprendimu;
išvadai pagrįsti teismas nurodė, kad takas atsakovo sklype faktiškai yra
suformuotas, atsakovas su tuo sutiko, prašomas nustatyti servitutas sudaro tik
0,02 ha ploto, todėl atsakovo teisių iš esmės nepažeidžia.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą,
2006 m. lapkričio 20 d. nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m.
liepos 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, apeliacinį skundą atmetė.
Kolegija pripažino teisinga pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą, kad
Utenos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 27 d. įsakymu atsakovo
žemėje nustatytas servitutas suteikia teisę naudotis ežero pakrante, bet juo
nesuteikta teisės ieškovui patekti prie ežero pakrantės per atsakovo sklypą;
kadangi skundžiamu sprendimu nebuvo pasisakyta dėl Utenos apskrities viršininko
administracijos teisių ir teisėtų interesų, tai kolegija laikė, kad į bylą ji
pagrįstai neįtraukta. Aplinkybė, kad yra kitų priėjimų prie ežero, kolegijos
vertinimu, nereiškia, jog ieškovas prie jo įrengtos maudyklos turi patekti
aplinkiniais keliais. Kolegija pripažino atitinkančia teisingumo, protingumo ir
sąžiningumo principus teismo išvadą, kad, nenustačius ieškovo prašomo
servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudoti daikto pagal paskirtį.
Tai, kad atsakovo žemės sklypui, kaip tarnaujančiajam daiktui, jau yra
nustatytas servitutas, kolegijos vertinimu, neatima iš atsakovo, kaip
tarnaujančiojo daikto savininko, daikto naudojimo teisių. Kai šalys geruoju
nesusitaria dėl servituto, jis nustatomas teismo sprendimu, taip išsprendžiamas
neturtinis ginčas. Kolegija pažymėjo, kad nesvarsto klausimo dėl ieškovo
galimybės prieiti prie ežero, naudojantis sklypu, pažymėtu žyma 215-3, ir
pašalina iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies
argumentus šiuo klausimu, nes tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Molėtų
rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos 14 d. sprendimą ir Vilniaus
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
lapkričio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios
instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai taikė ir aiškino
servituto nustatymo pagrindus reglamentuojančias teisės normas, įtvirtintas
Žemės įstatyme, Civiliniame kodekse, taip pat poįstatyminiame teisės akte (žemės
ir miškų ūkio ministro 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207
patvirtintoje Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo
metodikoje), kurių esmė yra ta, kad savininko nuosavybės teisė gali būti
ribojama, jeigu reikia užtikrinti kitų asmenų teises ir teisėtus interesus;
teismo sprendimu servitutas nustatomas, kai savininkai nesusitaria, o
nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti
pagal paskirtį (CK 4. 126 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškovo teisės
ir įstatymo saugomi interesai nebuvo pažeisti. Jo teisės buvo įgyvendintos, kai
Utenos apskrities viršininko 1999 m. balandžio 27 d. įsakymu atsakovo
žemės sklype buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę, taip pat ir
ieškovui, prieiti ir privažiuoti prie vandens telkinių, rekreacinių bendro
naudojimo teritorijų, t. y. B-uošo ežero, bet ne prie atsakovui
nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir pastatų. Dėl to ieškovas gali
normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą – ežerą (rekreacinę teritoriją) – pagal
paskirtį fiziniam bei dvasiniam poilsiui. Kadangi administraciniu aktu
nustatytas kelio servitutas suteikė teisę visiems asmenims, nepriklausomai nuo
to, ar jie turi šalia nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, pastatų ar ne,
transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku
prieiti prie rekreacinių teritorijų, tai vienam asmeniui negali būti nustatomas
papildomas kelio servitutas prie rekreacinės teritorijos, kaip tai buvo
nepagrįstai nuspręsta nagrinėjamoje byloje. Teismų išvada, kad administraciniu
aktu nustatytu kelio servitutu ieškovui nesuteikta teisės patekti prie ežero
pakrantės per atsakovo sklypą, yra nepagrįsta; teisė prieiti ir privažiuoti
prie vandens telkinio ieškovui reiškia suteiktą jam galimybę prieiti ir
privažiuoti per atsakovo žemės sklypą. Be to, ieškovas nenurodė, kad jis negali
be papildomo servituto normaliomis sąnaudomis ežero naudoti pagal paskirtį.
Ieškovas apskritai nenurodė objektyvių aplinkybių servitutui nustatyti, nes jo nurodytas
interesas nėra pakankamas pagrindas dar kartą riboti savininko nuosavybės
teisę. Tokiu atveju kelio servitutas ieškovo reikalavimu gali būti tik
pakeistas. Ieškovas turi galimybę rinktis, kaip patekti prie ežero pakrantės,
nes yra ir kitų priėjimų; šiuo aspektu pripažintini nepagrįstais apeliacinės
instancijos teismo argumentai, kad nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas klausimo
dėl ieškovo galimybės prieiti prie ežero, naudojantis sklypu, pažymėtu žyma 215-3,
svarstymas. Teismai, neištyrę tokių aplinkybių, negali spręsti, ar, nenustačius
servituto, įmanoma normaliomis sąnaudomis rekreacinę teritoriją naudoti pagal
paskirtį.
2. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamos servitutą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir
taikymo praktikos. Teismų praktikoje laikoma, kad servitutas gal būti
nustatytas tik tada, kai, jo nenustačius, kitas asmuo objektyviai negali
naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su
neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra
vienintelis būdas pašalinti šias objektyvias kliūtis; taip pat pripažįstama,
kad šios kategorijos bylose turi būti siekiama protingos abiejų daiktų
savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma
nuosavybės teisė ir vieno asmens problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens
sąskaita, visiškai neatsižvelgiantį tai, ar tų problemų nėra pats sau sukūręs
servitutą nustatyti reikalaujantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d.
nutartis civilinėje byloje B. G. prieš R. G. ir kt. , bylos
Nr. 3K-3-496/2005). Nagrinėjamoje byloje ieškovas gali normaliomis
sąnaudomis patekti prie ežero be servituto nustatymo.
3. Pirmosios instancijos teismas sprendimu
nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, toks
atvejis pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktą yra
absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Teismas, patenkinęs ieškinį, be
teisinio pagrindo faktiškai pakeitė ankstesnį servitutą, nustatytą Utenos
apskrities viršininko įsakymu, ir tai padarė teismo posėdyje nedalyvaujant
viršininkui, kurio teisės ir teisėti interesai šiuo atveju buvo pažeisti.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje
nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės

Ieškovo žemės ūkio paskirties sklypą nuo 150 m
atstumu esančio B-uošo ežero skiria atsakovo žemės sklypas. Ieškovas ir jo
šeimos nariai naudojasi atsakovo sklype esančiu taku, eidami prie ežero, kurio
pakrantėje yra ieškovo pastatyti stalas ir suolai, į ežerą nutiestas lieptas ir
įrengta maudykla.
V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio
nuostata, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, suponuoja teisinį nuosavybės
santykių reglamentavimą, o tai reiškia nuosavybės teisių įgyvendinimo tam tikrų
taisyklių (ribų) nustatymą laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos
reikalavimo, jog įstatymu turi būti garantuojama nuosavybės teisių apsauga. Ši
Konstitucijos nuostata išreikšta CK 4. 37 straipsnio 1 dalyje
įtvirtintame nuosavybės teisės apibrėžime, pagal kurį nuosavybės teisė yra
išimtinė daiktinė savininko teisė savo nuožiūra tvarkyti nuosavybės reikalus,
nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų. Taigi išimtinis šios
daiktinės teisės pobūdis nepaneigia jos įgyvendinimo tam tikrų ribojimų;
svarbu, kad kiekvienu atveju tai reglamentuojančios teisės normos bei jų
taikymas atitiktų iš Lietuvos Respublikos 
Konstitucijos, kaip vientiso akto, kylantį būtinumo ir proporcingumo
reikalavimą.
S-itutas yra daiktinė teisė, kuri suvaržo kito
asmens nuosavybės teises (CK 4. 111 straipsnis). S-itutą gali nustatyti
įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais –
administracinis aktas (CK 4. 124 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu
servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto
nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4. 126 straipsnio
1 dalis). Pagal CK 4. 128 straipsnio 1 dalį servitutas gali būti
nustatomas nekilnojamajam daiktui, kuris savo pastoviomis savybėmis
neterminuotam laikui gali užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą
naudojimą. Kasaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje
civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2005 ir kitose kasacinio teismo nutartyse
formuojama praktika, kad, nagrinėdamas tokias bylas, teismas turi siekti
protingos abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be
pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios
problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita, visiškai
neatsižvelgiant į poreikio servitutui nustatyti pobūdį, kitokių sprendinių galimybę
ir pan. Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas turi įvertinti, ar
viešpataujančiojo daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir
siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, nurodo
tokias svarbias priežastis, kurios pateisina kito savininko teisių ribojimą.
Žemė yra ypatingas nuosavybės teisių objektas, žemės santykiuose išryškėja
nuosavybės socialinė (socialinio teisingumo) funkcija. CK nustatyti servitutų
nustatymo pagrindai taikomi ir žemės servitutams (Lietuvos Respublikos žemės
įstatymo (2004 m. sausio 27 d. įstatymo Nr. IX-1983 redakcija;
Žin. , 2004, Nr. 28-868) 23 straipsnio 1 dalis). Žemės servituto
nustatymas gali būti grindžiamas būtinumu užtikrinti kitų asmenų skirtingas
teises ir skirtingus teisėtus interesus. Administraciniais teisės aktais
servitutai nustatomi valstybinės, taip pat savivaldybių ir privatiems žemės
sklypams, kad būtų užtikrintas naudojimasis bendrais objektais (Žemės įstatymo
23 straipsnio 2 dalis). Toks servitutas yra nustatytas atsakovo žemės
sklypui, kuriuo leista neapibrėžtam asmenų ratui prieiti ir privažiuoti prie
B-uošo ežero pakrantės bei ja naudotis. Įstatyme nėra nustatyta, kad žemės
sklypui gali būti nustatytas tik vienas servitutas, todėl, esant žemės
servitutui, skirtam viešajam poreikiui, teismas gali spręsti savininkų ginčą
dėl kitokio tik su konkrečių asmenų teisių įgyvendinimu susijusio žemės
servituto nustatymo (CK 4. 126 straipsnis). Pagal CK 4. 127 straipsnio
1 dalį nustatyti tarnaujančiajam daiktui naują servitutą leidžiama, jeigu
tuo nebus pažeidžiamas pirmiau nustatytas servitutas. Bylą nagrinėjant
pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose nebuvo keliamas klausimas dėl
šioje normoje nurodyto apribojimo žemės servitutui nustatyti. Nagrinėjamoje
byloje ieškovo prašomo nustatyti servituto turinys nėra Žemės įstatymo 23 straipsnyje
nustatytų apskrities viršininko įgaliojimų sritis, juo nepakeičiamas šio
viešojo administravimo subjekto nustatytas žemės servitutas. Skundžiamuose
sprendimuose teismai nesprendė apskrities viršininko teisių ir pareigų
klausimų. Kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo,
neįtraukus dalyvauti byloje apskrities viršininko, pripažintini nepagrįstais
(CPK 37, 270 straipsniai). Teisėjų kolegija sprendžia, kad CPK 329 straipsnio
2 dalyje nėra nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad ieškovo žemės ūkio
paskirties sklypą nuo 150 m atstumu esančio B-uošo ežero skiria atsakovo
žemės sklypas, kuriuo ieškovas ir jo šeimos nariai naudojasi, eidami prie
ežero. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų vertinimu, kad
nuolat savo ūkyje nurodytame žemės sklype gyvenančiam ieškovui galimybė prieiti
prie ežero prieš pekiolika metų susiformavusiu pėsčiųjų taku žemės sklype,
kuris šiuo metu priklauso atsakovui, yra labai reikšminga tinkamo naudojimosi
ieškovo turima nuosavybe bei jo žemės sklypo kaimynystėje esančiu ežeru sąlyga;
beje, teismai pažymėjo, kad ir atsakovas pripažino jos svarbą ieškovui, ilgą
laiką leidęs vaikščioti per jo žemės sklypą. Byloje nustatytos aplinkybės
patvirtina, kad ieškovo padėtis iš esmės skiriasi nuo padėties ir poreikio visų
kitų asmenų, kurie gali poilsiui patekti prie ežero, naudodamiesi
administraciniu aktu nustatytu servitutu. Sprendžiant, ar teismai pagrįstai
nustatė ieškovo prašomą žemės servitutą, atsižvelgtina į teismų praktikos
nuostatą, kad servituto nustatymas įstatymo siejamas ne su absoliučiu
negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, bet su sąlyga,
jog, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto
naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje S. P.
prieš V. M. ir kt. , bylos Nr. 3K-3-246/2005, Teismų praktika 24,
p. 62). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų sprendimas nustatyti atsakovo
sklypui 0,02 ha ploto servitutą ieškovo poreikiui tinkamai naudotis
viešpataujančiuoju daiktu užtikrinti atitinka CK 4. 126 straipsnio
1 dalyje ir 4. 128 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus;
atsižvelgiant į atsakovo žemės sklypo plotą (10,08 ha) ir servituto
turinį, nelaikytina, kad atsakovo teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei
abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų. Kasacinio skundo argumentai,
kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir
procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos
teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, atmestini, kasacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Molėtų rajono apylinkės teismo 2006 m. liepos
14 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 20 d. nutartį palikti
nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt