TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 13. Dėl generalinio rangovo subrangovui
pareikšto regresinio ieškinio dėl padarytos žalos atlyginimo ir tokiam reikalavimui
taikytino ieškinio senaties termino

Tuo atveju, kai pagal rangos sutartį atliktus darbus užsakovui perduoda
ir už jų kokybę atsako generalinis rangovas, užsakovo ir generalinio rangovo
reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomas CK 6. 667 straipsnyje
nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
R-alavimui dėl generalinio rangovo nuostolių, kurie susidarė sumokėjus
užsakovui darbų trūkumų taisymo išlaidas, netaikomas CK 6. 667 straipsnio 1 dalyje
nustatytas sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Generalinio rangovo
pareikštas reikalavimas subrangovui dėl šių nuostolių atlyginimo yra ne
reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų, o generalinio rangovo regresinis
reikalavimas subrangovui dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas
trejų metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje.

Civilinė byla
Nr. 3K-3-370/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 52. 3; 24. 1;
44. 5. 1; 44. 2. 3 (S)




LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 5 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-os
S-ės (kolegijos pirmininkė), A-io N-o (pranešėjas) ir A-o
S-io,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Klaipėdos keliai“ kasacinį skundą
dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. vasario 8 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal
ieškovo UAB „Parama“ ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos keliai“ dėl nuostolių
atlyginimo ir atsakovo priešieškinį dėl skolos ir delspinigių priteisimo,
tretieji asmenys: L. M. , BUAB „E-entum“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovas yra generalinis rangovas. 2001 m.
spalio 18 d. jis su trečiuoju asmeniu L. M. – užsakove – sudarė
statybos rangos darbų sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti pastato
rekonstrukcijos darbus bei įrengti sporto (teniso) aikštelę. Ieškovas
atskiriems darbams vykdyti pasitelkė kitus asmenis: 2002 m. liepos 4 d.
su atsakovu – subrangovu – AB „Klaipėdos keliai“ sudarė statybos rangos
sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti dolomitinės skaldos
pagrindo, asfaltbetonio dangos ir vejų bortų įrengimą. Šioje sutartyje buvo nustatytas
trejų metų garantinis terminas.
Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutartyje nurodytus
darbus atliko su defektais – aikštelės danga vietomis buvo nelygi. Atsakovas
defektus taisė, užpildamas aikštelės dangos nelygumus bitumu. Atsakovui atlikus
aikštelės įrengimo darbus, užsakovė L. M. 2002 m. liepos 18 d.
su trečiuoju asmeniu UAB „Kauno Lispimeks“ (dabar – BUAB „E-entum“) sudarė
rangos darbų sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo įsipareigojo padengti sporto
aikštelę specialia danga. Šiuos darbus trečiasis asmuo atliko – padengė ant
atsakovo paklotos asfalto dangos specialią teniso aikštelei skirtą dangą. Nepradėjus
sporto aikštelės eksploatuoti, paaiškėjo atsakovo atliktų darbų trūkumai.
2003 m. birželio 11 d. defektiniame akte nustatyta, kad sporto
aikštelės danga daugelyje vietų yra pakilusi nuo asfalto, o pūslės susidarė
tose vietose, kur atsakovas aikštelės nelygumus išlygino bitumu. Speciali
aikštelės danga buvo sugadinta nepataisomai, ją reikėjo nuardyti ir pakloti iš
naujo. Dėl to ieškovas atliko papildomų darbų už 10 775 Lt. Dėl
atsakovo netinkamai atliktų darbų ieškovas patyrė ir 80 000 Lt
nuostolių. Ieškovas, kaip generalinis rangovas, atsako užsakovui už subrangovų
prievolių netinkamą vykdymą (CK 6. 650 straipsnis). Už naujos specialios
dangos padengimą užsakovė sumokėjo trečiajam asmeniui 80 000 Lt.
Ieškovas ir užsakovė 2003 m. rugpjūčio 5 d. susitarimo protokolu prie
statybos rangos sutarties susitarė, kad statybos objekto darbų kaina mažinama
šia suma. Ieškovas iš viso patyrė 90 775 Lt nuostolių. Kadangi atsakovas
netinkamai atliko darbus, tai ieškovas sulaikė piniginės prievolės vykdymą ir
yra nesumokėjęs atsakovui 12 199,10 Lt už atliktus darbus. Ši suma
įskaitytina į ieškovo patirtų nuostolių sumą, taigi ieškovo nuostoliai yra
78 575,90 Lt.
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 78 575,90 Lt
nuostolių atlyginimo, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo
2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2004 m. lapkričio 3 d. – 5182,08 Lt,
6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki
teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir pareiškė
priešieškinį, prašė priteisti iš ieškovo 12 199,10 Lt skolos, 3014,64 Lt
delspinigių bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos
iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Jis nurodė, kad
ieškovas yra pats kaltas dėl atsiradusių nuostolių, nes nepakankamai
kontroliavo vykdomus darbus. Atsakovas rangos sutartyje nurodytus darbus atliko
tinkamai ir laiku, tai įrodo atliktų darbų aktas. Ieškovas pažeidė sutartinę
prievolę, nes nesumokėjo atsakovui už atliktus darbus 12 199,10 Lt.
Už delsimą sumokėti ieškovas turi mokėti sutartinius 0,2 proc. dydžio
delspinigius, t. y. 3014,64 Lt.


II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m.
spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė dėl ieškinio senaties termino
praleidimo; priešieškinį patenkino.
Teismas nurodė, kad ieškovo nuostoliai atsirado
dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, vykdant rangos sutartį. CK 1. 125 straipsnio
10 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl atliktų darbų trūkumų taikomi
šio kodekso šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai.
CK 6. 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimams, kylantiems
dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos sutartį, nustatomas vienerių metų
ieškinio senaties terminas. Kai rangos sutartyje yra nustatytas garantinis
terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio
senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (CK 6. 667 straipsnio
3 dalis). Ieškovo ir atsakovo sudarytoje rangos sutartyje buvo nustatytas
trejų metų garantinis terminas, ieškovas apie trūkumus pareiškė per šį
garantinį terminą, todėl ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo
pareiškimo apie trūkumus dienos, t. y. nuo 2003 m. birželio 25 d.
CK 1. 130 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą nutraukia
ieškinio pareiškimas, taip pat skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad
jis pripažįsta prievolę. Ieškinys teisme buvo pareikštas 2004 m. lapkričio
16 d. Byloje nenustatyta, kad per senaties terminą atsakovas būtų
pripažinęs ieškovo nurodymus sudaryti sutartį su UAB „Kauno Lispimeks“ dėl
viršutinės aikštelės dangos atstatymo arba sumokėti už naujai paklotą dangą ar
kitaip atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teismas konstatavo, kad ieškovas
praleido įstatyme nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą ir nėra
pagrindo jį atnaujinti.
Teismas patenkino priešieškinį motyvuodamas tuo,
kad ieškovas pripažino, jog yra skolingas atsakovui 8374 Lt už atliktus
pagal statybos rangos sutartį darbus ir 3825,10 Lt už suteiktas transporto
paslaugas. Skolos dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Ši skola
priteistina iš ieškovo atsakovui. Atsakovas taip pat pagrįstai reikalauja iš
ieškovo statybos rangos sutartyje nustatytus delspinigius už prievolės laiku
atsiskaityti neįvykdymą. Teismas taip pat nurodė, kad priešpriešinis prievolės
įvykdymo sulaikymas šiuo atveju nebuvo galimas, nes šalių prievolės nėra
vienarūšės (CK 6. 130 straipsnis).
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2007 m. vasario
8 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino, ieškinį
ir priešieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 71 561,26 Lt
žalos atlyginimo ir 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo
bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš ieškovo
atsakovui 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos ir įskaitytos sumos
(15 213,74 Lt) nuo 2004 m. gruodžio 9 d. iki 2007 m.
vasario 8 d.
Teisėjų kolegija nurodė, kad teismas neteisingai
nustatė šalių teisinio santykio turinį ir dėl to be pagrindo taikė CK 6. 667 straipsnio
1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Faktinės bylos
aplinkybės rodo, kad nėra ginčo dėl atliktų darbų trūkumų. Ieškovas iškėlė
teisme ginčą dėl jo, kaip generalinio rangovo, turėtų nuostolių atlyginimo, o
ne dėl rangos sutarties dalyko – darbų trūkumų pašalinimo. Defektinio akto
sudarymas įrodo, kad atsakovas pripažino savo prievolę pagal rangos sutartį –
ištaisyti savo darbo trūkumus, o pagal CK 1. 130 straipsnio 2 dalį
prievolės pripažinimas yra pagrindas nutraukti ieškinio senaties terminą.
Nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai
išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminui nutraukti.
Tokių aplinkybių, t. y. įrodymų, kad atsakovas elgtųsi priešingai, nei
nurodyta defektiniame akte, byloje nenustatyta, nes jame nurodyti atsakovo
darbo trūkumai yra pašalinti. Taigi nėra ginčo dėl atliktų darbų trūkumų
pašalinimo. G-a- yra kilęs dėl šių trūkumų šalinimo rezultato – ieškovo
turėtų nuostolių užsakovei L. M. pagal statybos rangos sutartį Nr. 2001/21.
Šiuo atveju taikytinas CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų
metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo 2003 m. birželio
11 d. defektinio akto surašymo, ir jis ieškinio pareiškimo dieną
(2004 m. lapkričio 16 d. ) nebuvo pasibaigęs.
Byloje nustatyta, kad atsakovas pripažino savo
darbo trūkumus ir juos šalino. Tai rodo, kad atsakovas netinkamai vykdė rangos
sutartį. Atsakovas pripažino defektiniame akte nurodytus faktus, t. y. kad
taisydamas teniso aikštelės asfalto dangą, jos nelygumus išlygino bitumu, dėl
to susidarė pūslės paklojus specialią dangą. Ši atsakovo veika yra susijusi
tiesioginiu priežastiniu ryšiu su ieškovui atsiradusiomis pasekmėmis, nes jei
atsakovas nebūtų nelygumų užpylęs bitumu, aikštelės dangoje nebūtų
susidariusios pūslės ir ieškovui nebūtų reikėję atlikti papildomų darbų bei
užsakovei antrą kartą pirkti specialią aikštės dangą. Ieškovas savo darbo
jėgomis ir sąnaudomis papildomai atliko dangos nuėmimo darbų už 6620 Lt ir
aikštelės aptvaro išardymo bei atstatymo darbų už 4155 Lt (iš viso patyrė
10 775 Lt tiesioginių išlaidų). Atsakovas neginčija šių darbų
atlikimo fakto ir išlaidų dydžio, todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.
Ieškovas taip pat dėl atsakovo netinkamo sutarties vykdymo patyrė ir 80 000 Lt
negautų pajamų. Byloje nustatyta, kad paklota speciali aikštelės danga buvo
nuimta ir užsakovė antrą kartą užsakė jos klojimo darbus, už šiuos ji sumokėjo
trečiajam asmeniui 80 000 Lt. Šie veiksmai yra susiję tiesioginiu
priežastiniu ryšiu su atsakovo netinkamu rangos sutarties vykdymu. Pagal CK
6. 650 straipsnio 3 dalį ir rangos sutarties 5. 2. 4 punktą už
netinkamą subrangovo sutarties įvykdymą buvo atsakingas ieškovas. Dėl to
ieškovas privalėjo sumažinti rangos objekto sutartinę kainą. Susitarimo
protokolas įrodo, kad tai buvo realiai padaryta, šios aplinkybės atsakovas nenuginčijo,
todėl darytina išvada, kad ieškovas negavo tų pajamų sumos, kurią užsakovė
privalėjo antrą kartą sumokėti už sporto aikštelės dangos paklojimo darbus.
Teismų praktikoje nustatyta taisyklė, kad negautos pajamos negali būti
tapatinamos su įmonės pelnu. Pagal statybos rangos sutartį objekto sutartinė
kaina yra apskaičiuota su pelnu. Ieškovas nepateikė objekto galutinės sąmatos,
tačiau Statybos įstatyme yra numatytas maksimalus 8 proc. pelnas. Iš
ieškovo tarpinių šio objekto sąmatų matyti, kad jis taikė 5 proc. dydžio
pelną, todėl 80 000 Lt suma mažintina 5 proc. , t. y. 4000 Lt,
ir ieškovui iš atsakovo priteistina 76 000 Lt negautų pajamų.
Dėl priešieškinio teisėjų kolegija nurodė, kad
atsakovas atliktų darbų defektus ištaisė savo lėšomis, o ieškovas, pažeisdamas
sutartį, nepagrįstai sulaikė apmokėjimą už šiuos darbus atsakovui. Dėl to atsakovo
priešinis ieškinys tenkintinas. Ieškovui iš atsakovo priteistinas 86 775 Lt
žalos atlyginimas, į kurį įskaitytina priešieškinio suma (15 213,74 Lt),
galutinai ieškovui iš atsakovo priteistina 71 561,26 Lt žalos
atlyginimo ir 6 proc. įstatyminių metinių palūkanų. P-enkinus
priešieškinį įstatyminės palūkanos priteistinos nuo priešieškinio pareiškimo
dienos iki šios nutarties priėmimo dienos, nes ieškovo skolos dalis su
delspinigiais įskaityta į priteistą sumą, o įskaitymu pasibaigė ieškovo
prievolė atsakovui.


III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti
apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikti galioti pirmosios
instancijos teismo sprendimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio senaties taikymo, pažeidė CK 1. 127 straipsnio
1 dalį, 6. 667 straipsnio 1 dalį, CPK 3, 4, 270 straipsnius.
Kasatorius nesutinka su apeliacinės
instancijos teismo pozicija, kad ieškovas ginčą teisme iškėlė dėl jo, kaip
generalinio rangovo, turėtų nuostolių atlyginimo, o ne dėl darbų trūkumo
pašalinimo.
Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis
patyrė nuostolių dėl netinkamai įvykdytos 2001 m. spalio 18 d. statybos
rangos darbų sutarties Nr. 2001/21. R-alavimams, kylantiems dėl atliktų
darbų trūkumų, nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 6. 667 straipsnio
1 dalis). Įstatymo leidėjas neišskyrė kurios nors vienos panašių reikalavimų
rūšies, todėl CK 6. 667 straipsnio nuostatos taikytinos visiems ginčams,
kylantiems dėl darbų trūkumų, o ne tik dėl tokių trūkumų pašalinimo.
Apeliacinės instancijos teismas susiaurino įstatymo taikymą ir savo nuomonės
nepagrindė nuoroda į atitinkamą įstatymą, taip pažeidė CPK 270 straipsnio
4 dalies 4 punktą.
Pirmosios instancijos teismas
pagrįstai taikė ieškinio senatį. Darbų trūkumai buvo nustatyti 2003 m.
birželio 11 d. defektiniame akte; reikalavimą pašalinti trūkumus ieškovas
atsakovui pareiškė 2003 m. birželio 25 d. ; 2003 m. lapkričio 10 d.
pasitarimo protokole Nr. 2003-3 buvo užfiksuotas atsakovo atsisakymas
pašalinti darbų trūkumus. Akivaizdu, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą
2004 m. lapkričio 16 d. , praleido ieškinio senaties terminą.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai
taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės
pagrindus.
Spręsdamas klausimą dėl atsakovo kaltės,
apeliacinės instancijos teismas privalėjo nustatyti, kokias teisės normas ar
sutarties sąlygas atsakovas pažeidė. Statybos rangos sutartyje, sudarytoje
ieškovo ir atsakovo, jokių specialių sąlygų atsakovui vykdant darbus nebuvo
nustatyta. Užfiksavęs darbų trūkumus, ieškovas pareikalavo iš atsakovo juos
pašalinti, tačiau nepateikė jokių specialių reikalavimų. Atsakovas dangos nelygumus
užtaisė įprastu būdu, t. y. užliejo bitumu. Atsakovas nėra specializuotas
sporto aikštelių statytojas, todėl jam nežinomos specialios dangos fizinės
savybės. Jei ieškovas būtų nurodęs, kokių specifinių medžiagų reikia nelygumams
užtaisyti, tai atsakovas tas medžiagas ir būtų naudojęs. Sutarties 3. 5 punkte
nustatyta ieškovo pareiga skirti atsakingą asmenį statybos techninei
priežiūrai, kad kontroliuotų statybos metu naudojamas medžiagas. Ieškovas
statybos darbų metu neinformavo atsakovo apie netinkamai panaudotą lyginimo
medžiagą. Trečiasis asmuo UAB „Kauno Lispimeks“, prieš tiesdamas specialią
dangą, taip pat turėjo įsitikinti aikštelės tinkamumu (ši jo pareiga įtvirtinta
2002 m. liepos 18 d. rangos darbų sutarties Nr. 65/02 5. 6 punkte).
Taigi tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo turėjo pakankamai specialių žinių,
kad, prieš tiesiant specialią dangą, būtų įvertinta parengta aikštelė.
Specialios dangos tiesimas to nepadarius, vertintinas kaip šių asmenų
nerūpestingumas, už kurį atsakovas neprivalo atsakyti. Apeliacinės instancijos
teismas nurodytų aplinkybių neišsiaiškino ir nepagrįstai padarė išvadą dėl
atsakovo kaltės buvimo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą
dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir nuostolių atsiradimo, netyrė
priežastinį ryšį patvirtinančių įrodymų ir dėl jų nepasisakė, taip pažeidė CK
6. 247 straipsnį, CPK 263 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo
skundą atmesti. Jame nurodoma, kad teisėjų kolegija tinkamai taikė ieškinio
senatį reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas
nepraleido senaties termino. Ieškovas nereiškė atsakovui reikalavimo dėl
atliktų darbų trūkumo. Ieškinys buvo pareikštas dėl nuostolių, atsiradusių dėl
atsakovo netinkamo sutartinės prievolės vykdymo, atlyginimo. Atsakovo
netinkamas darbų atlikimas byloje yra įrodytas (defektinis aktas, ekspertizės
išvada, liudytojų parodymai ir kt. ), ir jis susijęs priežastiniu ryšiu su
ieškovui padarytais nuostoliais. CK 1. 125 straipsnyje nustatytas bendrasis
dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris taikomas ir nuostoliams
atlyginti. Šio termino ieškovas nepraleido. Kiti kasacinio skundo argumentai
yra susiję su teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių vertinimu, todėl
nesudaro kasacijos pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybes

Ieškovas UAB „Parama“ su užsakove L. M.
2001 m. spalio 18 d. sudarė statybos rangos darbų sutartį Nr. 2001/21
dėl pastato rekonstrukcijos bei sporto (teniso) aikštelės įrengimo. Ieškovas,
būdamas generalinis rangovas, 2002 m. liepos 4 d. sudarė su
subrangovu – atsakovu AB „Klaipėdos keliai“ statybos rangos sutartį Nr. 115
dėl sporto aikštelės įrengimo. Trečiasis asmuo UAB „Kauno Lispimeks“ pagal
2002 m. liepos 18 d. rangos darbų sutartį Nr. 65/02, sudarytą su
užsakove L. M. , įsipareigojo padengti sporto aikštelę specialia danga.
Atsakovas rangos darbus atliko su defektais ir juos savo sąskaita ištaisė:
sporto aikštelės dangos nelygumus užliejo bitumu. Trečiasis asmuo sporto
aikštelę padengė specialia danga. 2003 m. birželio 11 d. defektiniame
akte nustatyta, kad sporto aikštelės danga yra atkilusi nuo asfalto dangos,
pūslės susidarė tose vietose, kur atsakovas dangos nelygumus išlygino bitumu.
Speciali aikštelės danga buvo sugadinta nepataisomai, ją reikėjo nuardyti ir
pakloti iš naujo. Dėl to ieškovas atliko papildomų darbų ir turėjo 10 775 Lt
papildomų išlaidų. Dėl atsakovo netinkamai atliktų darbų ieškovas taip pat
patyrė 80 000 Lt nuostolių, nes užsakovė turėjo antrą kartą sumokėti
trečiajam asmeniui už specialios dangos padengimą, todėl sumažino užsakovei
objekto darbų kainą 80 000 Lt. Dėl netinkamai atliktų rangos darbų
ieškovas sulaikė piniginės prievolės vykdymą ir nesumokėjo atsakovui
12 199,10 Lt.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo
nuostoliai atsirado dėl atsakovo atliktų darbų trūkumų, o pagal CK 6. 667 straipsnio
1 dalį reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų pagal rangos
sutartį, nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurį ieškovas
praleido ir nėra pagrindo jo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas
sprendė, kad ginčas yra kilęs dėl darbų trūkumų šalinimo rezultato – ieškovo
turėtų nuostolių užsakovei pagal statybos rangos sutartį Nr. 2001/21. Šiuo
atveju taikytinas CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų
ieškinio senaties terminas, kuris nebuvo praleistas.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai


Teisės
klausimai šioje byloje yra susiję su CK 6. 667 straipsnio 1 dalies
normos aiškinimu ir taikymu, generalinio rangovo ir subrangovo tarpusavio
santykių kvalifikavimu, CK 6. 247 straipsniu taikymu, todėl kasacinis
teismas šiais klausimais pasisako.
1. Kasatorius
teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai išaiškino CK 6. 667 straipsnio
1 dalies normą, dėl to nepagrįstai šiam ginčui netaikė šioje normoje
nustatyto sutrumpinto vienerių metų ieškinio senaties termino.
Šalių
ginčas yra kilęs dėl statybos rangos sutartyje nurodytų darbų netinkamo
vykdymo. Pagal bendrąją taisyklę tokiems ginčams taikomi Civilinio kodekso
šeštojoje knygoje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1. 125 straipsnio
10 dalis, 6. 667 straipsnio 1 dalis).
Byloje
nustatyta, kad statybos rangos sutartyje nurodytus darbus nekokybiškai atliko
subrangovas (atsakovas). U-akovui už netinkamą subrangovo sutarties įvykdymą
buvo atsakingas generalinis rangovas (ieškovas) (rangos sutarties 5. 2. 4 punktas).
Dėl subrangovo nekokybiškai atliktų darbų generalinis rangovas patyrė
nuostolių, nes turėjo sumažinti užsakovui statybos rangos objekto sutartinę
kainą, taip pat turėjo išlaidų, susijusių su papildomais darbais taisant
atliktų darbų trūkumus.
Pagal
CK 6. 650 straipsnio 3 dalį generalinis rangovas atsako užsakovui už
subrangovų prievolių neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, o pagal šio straipsnio 4 dalį
užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių
reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu
rangovu, pažeidimu, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. CK 6. 667 straipsnio
1 dalies nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminą
reikalavimams dėl rangos darbų trūkumų, aiškintinos atsižvelgiant į nurodytas
nuostatas. Tuo atveju, kai pagal rangos sutartį atliktus darbus užsakovui
perduoda ir už jų kokybę atsako generalinis rangovas, užsakovo ir generalinio
rangovo reikalavimams, kylantiems dėl atliktų darbų trūkumų, taikomas CK 6. 667 straipsnyje
nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Santykiams tarp
generalinio rangovo ir subrangovų ši norma netaikoma, nes ji nereglamentuoja
generalinio rangovo ir subrangovo santykių. R-alavimui dėl generalinio
rangovo nuostolių, kurie susidarė sumokėjus užsakovui darbų trūkumų taisymo
išlaidas, netaikomas CK 6. 667 straipsnio 1 dalyje nustatytas
sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Generalinio rangovo pareikštas
reikalavimas subrangovui dėl šių nuostolių atlyginimo yra ne reikalavimas dėl
atliktų darbų trūkumų, o generalinio rangovo regresinis reikalavimas
subrangovui dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriam taikytinas trejų metų
ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1. 125 straipsnio 8 dalyje.
Teisėjų
kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo
ginčo teisinį santykį, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas,
reglamentuojančias ieškinio senatį, nutartyje nurodė teisės normas, kuriomis
vadovavosi bei išdėstė teisinius argumentus, todėl nėra pagrindo konstatuoti
CPK 270 straipsnio  4 dalies 4 punkto
pažeidimo.
2. Kasatorius
taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6. 247 straipsnį,
nes netyrė priežastinio ryšio buvimo tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui
atsiradusių nuostolių.
Generalinis
rangovas sutartimi gali pasitelkti subrangovą atskiriems darbams atlikti. Šio
atsakomybė dėl atliktų darbų trūkumų yra sutartinė, nes jos pagrindas yra
sutarties nevykdymas ar netinkamas vykdymas. Kai sutartinės prievolės neįvykdo
ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, o
jos civilinę atsakomybę šalina tik nenugalimos jėgos aplinkybė, jeigu įstatymai
ar sutartis nenumato ko kita (CK 6. 256 straipsnio 4 dalis).
Šalių
sudarytoje rangos sutartyje subrangovas garantavo, kad priėmimo metu jo darbai
atitiks sutartyje nustatytas savybes, normatyvinių statybos dokumentų
reikalavimus, jie bus atlikti be klaidų (sutarties 4. 3 punktas). Sutartyje
nėra nuostatos, kad už sporto aikštelės asfaltavimo darbų trūkumus subrangovas
atsakys tik esant jo kaltei ar neatsakys tais atvejais, jeigu bus nustatyta
trečiųjų asmenų kaltė. Pirmiau nurodyta CK 6. 256 straipsnio 4 dalies
nuostata tokiu atveju reiškia, kad subrangovo atsakomybei prieš generalinį
rangovą visiškai netaikyti ar atleisti nuo civilinės atsakomybės iš dalies
negali būti taikoma sąlyga – kaltė arba aplinkybė, jog yra neteisėti trečiųjų
asmenų veiksmai. Subrangovas yra verslininkas. Vykdyti sutartį jis ėmėsi kaip
šios srities profesionalas, todėl atsako sutartinės griežtos atsakomybės
pagrindu, nes nepadarė išlygos dėl civilinės atsakomybės taikymo tik esant jo
kaltei pagal CK 6. 256 straipsnio 4 dalį. Dėl nurodytų motyvų
kasacinis teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstus kasacinio skundo
argumentus, kad trečiojo asmens UAB „Kauno Lispimeks“ padaryti pažeidimai gali
būti pagrindas visiškai ar iš dalies netaikyti subrangovui civilinės sutartinės
atsakomybės byloje prieš generalinį rangovą. Kartu pažymėtina, kad su šia
aplinkybe susiję kasacinio skundo argumentai yra ne teisiniai, bet faktiniai,
dėl to taip pat neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto
reikalavimų.
Civilinėje
sutartinėje atsakomybėje kreditoriaus kaltė yra pagrindas sumažinti skolininko
atsakomybę ar jį visiškai atleisti nuo civilinės atsakomybės (CK 6. 259 straipsnio
2 dalis). Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai skolininkas atsako
pagal sutartį be kaltės (CK 6. 259 straipsnio 3 dalis). Ar konkrečiu
atveju buvo kreditoriaus kaltė, yra fakto klausimas. Kreditoriaus kaltė
civilinėje atsakomybėje nepreziumuojama (CK 6. 259 straipsnis), nes CK
6. 248 straipsnyje nustatyta skolininko, o ne kreditoriaus kaltės
prezumpcija. Kreditoriaus kaltę privalo įrodyti skolininkas, jeigu jis remiasi
šia aplinkybe (CPK 178 straipsnis). Kad dėl atliktų darbų trūkumų ir su
tuo susijusių nuostolių atsiradimu yra susijęs ne tik skolininkas, bet ir
kreditorius, pagal nagrinėjamos bylos duomenis negalima spręsti. Jeigu atlikti
darbus kokybiškai apsiėmė subrangovas verslininkas ir tai garantavo, jis
pagrįstai turi būti vertinamas kaip savo srities profesionalas. Jo garantinio
pobūdžio įsipareigojimas – pagrindas tikėtis, kad jis atliks darbus
profesionaliai ir tinkamai, panaudodamas reikiamas medžiagas, kurių naudojimo
sritį ir galimybes jis žino, taikydamas reikiamas technologijas ir jų griežtai
laikydamasis. Jeigu iškyla neaiškumų dėl darbų kokybės, tai generalinis
rangovas turi pagrindą pasitikėti subrangovu, kuris veikia kaip specializuotų
darbų atlikimo profesionalas (arba imasi veikti tokiu lygiu). Bylos duomenys
rodo, kad darbų atlikimo metu kilo klausimas, kokiomis medžiagomis užtaisyti
nelygumus, ir subrangovas įtikinėjo ir nusprendė dėl medžiagų panaudojimo,
kurios vėliau pasirodė netinkamos. Atsižvelgiant į subrangovo teisinę padėtį,
jo įsipareigojimų pobūdį, galima daryti išvadą, kad jis, kaip profesionalas,
atsakingai sprendė ir priėmė visą riziką. Dėl nurodytų motyvų atmestinas ir
kasacinio skundo argumentas, kad generalinis rangovas yra iš dalies atsakingas
už nuostolių atsiradimą.
Teisėjų
kolegija nenustatė pagrindų pakeisti ar panaikinti skundžiamą apeliacinės
instancijos teismo sprendimą (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso
kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario
8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt