TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Kasacinės instancijos teismo pranešėjas
1. 15. Dėl
galimybės atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų jo nedarbingumo laikotarpiu

Bendrovės
vadovo laikinas nedarbingumas negali būti laikomas kliūtimi bendrovės vadovui
iš pareigų atšaukti, nes reikalavimo laikytis DK nuostatų, kuriose
reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir darbo
sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas neatitiktų teisės atšaukti bendrovės
vadovą absoliutumo. Dėl to, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis
ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini.

Civilinė byla Nr. 3K-3-397/2007
Procesinio sprendimo
kategorijos: 11. 9. 5; 11. 9. 7; 27. 7 (S)

 


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU


2007 m. spalio 12 d.
Vilnius 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Z-o
L-io (kolegijos pirmininkas), E-aus L-o (pranešėjas) ir A-o
M-io,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d. sprendimo
peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį
atsakovui UAB „V-ės valdos“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir
darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų
kolegija

nustatė:
I. G-o esmė

            Ieškovas kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos
miesto apylinkės teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad jis ligos metu
2006 m. birželio 27 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 124 straipsnio
1 punktą, jam 2006 m. birželio 30 d. išmokėta dviejų mėnesių
vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa pagal DK 140 straipsnio
2 dalį. Ieškovas manė, kad, atleidžiant bendrovės direktorių ne pagal DK nustatytus
pagrindus, o pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 4 dalį,
atsakovas privalėjo laikytis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto
ir 141 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos draudžiama atleisti
darbuotoją iš darbo laikino nedarbingumo laikotarpiu ir su darbuotoju turi būti
atsiskaityta jo atleidimo dieną.
Ieškovas,
remdamasis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 141 straipsniu,
prašė teismo: pripažinti jo atleidimą iš darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje
„V-ės valdos“ neteisėtu; priteisti iš atsakovo keturių mėnesių vidutinio darbo
užmokesčio išeitinę pašalpą 12 800 Lt; priteisti vidutinį darbo
užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos
iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos po 145,45 Lt per dieną, 3200 Lt
per mėnesį; priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką
laikotarpiu nuo 2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 30 d.
už tris dienas 436,36 Lt (3200 : 22 x 3).

II. Pirmosios ir
apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos
rajono apylinkės teismas 2006 m. spalio 24 d. sprendimu ieškovo
ieškinį patenkino iš dalies: pripažino A. M. 2006 m.
birželio 27 d. atleidimą iš UAB „V-ės valdos“ bendrovės vadovo pareigų
neteisėtu; priteisė ieškovui iš UAB „V-ės valdos“ vidutinį darbo užmokestį už
priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo; laikotarpiu nuo
2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. spalio 24 d. – 13 200 Lt,
vėliau skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį (3200 Lt) iki sprendimo
visiško įvykdymo; nurodė, kad nuo šios sumos būtina išskaičiuoti fizinių pajamų
mokestį ir privalomojo socialinio draudimo įmokas; priteisė ieškovui 500 Lt
išlaidų advokato pagalbai; priteisė valstybei iš atsakovo 393,60 Lt
žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad iš UAB „V-ės valdos“ valdybos 2006 m.
birželio 23 d. posėdžio protokolo Nr. 4 matyti, kad ieškovas prarado
pasitikėjimą ir dėl to atleistas iš direktoriaus pareigų nuo 2006 m.
birželio 27 d. Jam išmokėta dviejų mėnesių išmoka pagal DK 140 straipsnio
2 dalį. Su juo visiškai atsiskaityta 2006 m. birželio 30 d. Pagal
nedarbingumo pažymėjimą Nr. 2085803 teismas padarė išvadą, kad ieškovas sirgo
nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2006 m. liepos 5 d. Darbo
sutartis nutraukta ieškovo laikino nedarbingumo laikotarpiu. Teismas nurodė,
kad darbdavys pažeidė įstatyme nustatytą draudžiamąją normą (DK 131 straipsnio
1 dalies 1 punktą), kurioje nustatytas draudimas atleisti iš darbo
darbuotoją nedarbingumo laikotarpiu. Dėl to teismas konstatavo, kad ieškovo atleidimas
iš darbo yra neteisėtas. Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 12 800 Lt
dydžio keturių mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos
priteisimo, nes atsakovas nepažeidė DK 140 straipsnio 2 dalies,
kurioje nustatyta darbdavio pareiga išmokėti dviejų mėnesių išeitinę išmoką
atleidžiant darbuotoją iš darbo, kai nėra jo kaltės. Teismas rėmėsi mokėjimo
nurodymu Nr. 1709, iš kurio matyti, kad atsakovas 2006 m. birželio 30 d.
atsiskaitė su ieškovu. Teismas nurodė, kad ieškovas neteisėtai atleistas iš
darbo laikino nedarbingumo metu, todėl pagal DK 297 straipsnio 3 dalį
jam priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką
nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (13 120 Lt
už keturis mėnesius ir tris dienas). Teismas atmetė ieškinio reikalavimą priteisti
436,36 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką nuo
2006 m. birželio 27 d. iki 2006 m. birželio 30 d. , nes atsakovas,
atsiskaitydamas su ieškovu, nepažeidė DK 206 straipsnio 1 dalies 2 punkto,
pagal kurį, nutraukiant darbo sutartį laikino nedarbingumo atveju, darbuotojui
priklausomas darbo užmokestis išmokamas per vieną dieną, kurią atleistas iš
darbo darbuotojas pareikalavo atsiskaityti. Tokio reikalavimo ieškovas
nepateikė, o atsakovas su ieškovu atsiskaitė 2006 m. birželio 30 d.
Klaipėdos apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. kovo 22 d. sprendimu
patenkino atsakovo apeliacinį skundą: panaikino Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2006 m. spalio 24 d. sprendimą, ieškinį atmetė ir priteisė
atsakovui iš ieškovo 422,80 Lt žyminio mokesčio, 700 Lt bylinėjimosi
išlaidų advokato pagalbai. Kolegija nutartyje nurodė, kad ieškovas iš
direktoriaus pareigų atšauktas valdybos sprendimu. Bendrovę ir jos vadovą sieja
atstovavimo santykiai. Bendrovės vadovas, kaip juridinio asmens organas, veikia
įstatymo pagrindu, todėl bendrovės ir jos vadovo santykiams būdingi įstatyminio
atstovavimo bruožai. Bendrovės valdyba įgyvendina Akcinių bendrovių įstatyme
nustatytas teises ir pareigas, taip pat teisę vertinti bendrovės vadovo veiklą
ir prireikus jį atšaukti. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas
ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimo iš darbo pagrįstumą, ginčo šalių
santykius vertino tik darbo teisės aspektu, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovo
ir atsakovo teisinių santykių specifiką, dėl kitokio bendrovės vadovo negu kitų
darbuotojų veiksmų, lemiančių darbuotojų atleidimą iš darbo, vertinimo taip pat
dėl kitokio DK nustatytų atleidimo iš darbo pagrindų aiškinimo ir taikymo
bendrovės vadovui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant
į bendrovės ir jos vadovo santykių ypatumus, DK nuostatos dėl draudimų ar
ribojimų nutraukiant darbo sutartį negali būti taikomos nutraukiant su
bendrovės vadovu sudarytą darbo sutartį. Bendrovės vadovo rinkimo arba skyrimo,
taip pat atšaukimo bei atleidimo iš šios pareigybės tvarka reglamentuojama Akcinių
bendrovių įstatyme. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į bendrovės vadovo
teisinės padėties prigimtį ir specifiką, nuo bendrovės vadovą išrinkusio organo
sprendimo atšaukti bendrovės vadovą iš pareigų darbdavys neturi nutraukti darbo
sutarties laikydamasis DK nustatytos tvarkos ir sąlygų, bet privalo įforminti
jos pabaigą ir atsiskaityti su atleidžiamu bendrovės vadovu pagal DK. Dėl to
teismas konstatavo, kad, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, netaikytinas
DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas.
Ieškovą iš bendrovės direktoriaus pareigų atšaukė šią teisę turintis valdymo
organas laikydamasi Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje,
37 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje bei atsakovo įstatų 68 punkte
nustatytų reikalavimų. Teismas nurodė, kad bendrovės valdyba pasinaudojo
absoliučia teise atšaukti bendrovės vadovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis,
priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos
laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Byloje nenustatyta, kad
procedūros būtų pažeistos, o atšaukus vadovą su juo sudaryta darbo sutartis
pasibaigia, nes pasibaigia bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo
pavedimas bendrovės vadovui. Dėl to teismas manė, kad ieškovas iš bendrovės direktoriaus
pareigų galėjo būti atšauktas bet kuriuo momentu, nepriklausomai nuo jo kaltų
veiksmų buvimo ar nebuvimo. Darbo kodeksas ir kiti darbo teisinius santykius
reglamentuojantys teisės aktai bendrovės vadovo atleidimo atveju taikytini tik
dėl galimybės ateityje jam pasinaudoti socialinėmis garantijomis, susijusiomis
su darbo sutartimi ir jos nutraukimu, ir nustato tik darbo sutarties
pasibaigimo priežastį, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimą
bei atsiskaitymo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje J. K. v. UAB „Kivija“, byla Nr. 3K-3-191/2005).
Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo atšaukimas iš
UAB „V-ės valdos“ direktoriaus pareigų ir darbo sutarties nutraukimas yra teisėtas.

III. Kasacinio
skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d.
sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m.
spalio 24 d. sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies. Kasacinis
skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos
teismas nepagrįstai aiškino DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą,
Akcinių bendrovių 37 straipsnio 4 dalį, nes akcinės bendrovės ir jos
vadovo santykiai yra net tik civiliniai, bet ir darbo, todėl, atšaukus
bendrovės vadovą iš pareigų jį išrinkusiam organui bei nutraukus darbo sutartį,
bendrovės vadovui gali būti taikomos DK normos, taip pat tokios, kuriose
nustatytos papildomos darbuotojų lengvatos ir garantijos. Akcinių bendrovių įstatymo
nurodytoje teisės normoje nustatyta tik bendrovės vadovo priėmimo į darbą ir
atleidimo iš darbo tvarka bei bendrovės vadovo pareigos. Bendrovės vadovo
socialinės garantijos nereglamentuotos Akcinių bendrovių įstatyme, bet
nustatytos DK. Dėl to, vadovaujantis DK pirmenybės prieš kitus įstatymus principu
ir įstatymo analogija su Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu,
bendrovės vadovui turi būti taikomos DK nustatytos socialinės garantijos, taip
pat ir DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas darbo sutarties
nutraukimo apribojimas (DK 4, 9 straipsniai).
2. Atmesdamas
ieškinį, apeliacinės instancijos teismas pažeidė asmenų lygybės principą, nes
nepripažino bendrovės vadovui teisės į darbo įstatymų nustatytas visiems
vienodas lengvatas ir garantijas nebūti atleistam iš darbo laikino nedarbingumo
metu, kurios taikomos eiliniam darbuotojui ir valstybės tarnautojui, nepriklausiusiai
nuo to, yra jų atleidimo pagrindas ar ne. Kasatoriaus nuomone, nesąžininga
bendrovės vadovo atleidimą iš pareigų jo ligos metu laikyti teisėtu, kai jis
nepadarė jokių nusižengimų, bet buvo atleistas vien dėl to, kad pasikeitę
bendrovės akcininkai nori turėti patikimą bendrovės vadovą.
3. Pripažindamas,
kad ieškovą, kaip bendrovės vadovą, galima atleisti iš darbo jo laikino
nedarbingumo metu, apeliacinės instancijos teismas ne tik pažeidė DK 131 straipsnio
1 dalies 1 punktą, bet ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, jog
nurodyta teisės norma yra draudžiamoji, o jos pažeidimas atleidimą iš darbo
daro neteisėtą, be to, tokios normos pažeidimas reiškia įstatymų nustatytos
tvarkos pažeidimą ta prasme, kad nepriklausomai nuo atleidimo iš darbo pagrindo
teisėtumo ar neteisėtumo teismas darbuotoją grąžina į darbą (DK 297 straipsnio
3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. L. v. UAB ,,Ukmergės biofabrikas“, byla Nr. 3K-3-93/2006).

            Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas
prašo kasacinį skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti
nepakeistą ir priteisti atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime
nurodoma, kad bendrovę ir jos vadovą sieja atstovavimo teisiniai santykiai,
kuriems būdingi įstatyminio atstovavimo bruožai. Pagal kasacinio teismo
praktiką bendrovės vadovas veikia pavedimo pagrindu akcininkų naudai, todėl
labai svarbus akcininkų pasitikėjimas bendrovės vadovu. Atsakovo manymu,
bendrovės valdyba atšaukė ieškovą iš bendrovės vadovo pareigų, laikydamasi
Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje, 37 straipsnio
3, 4 dalyse, taip pat UAB „V-ės valdos“ įstatytų 68 punkte
nustatytų reikalavimų. Bendrovės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo teisė
atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra
absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB „Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005;
2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P.
v. R-iškio rajono savivaldybė ir kt. , byla Nr. 3K-7-760/2001).
Be to, vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais
pagrindais, jų neįrodžius vadovas toliau dirbtų, bet bendrovės valdymo organai,
kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl
bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB
„Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). Dėl to
atsiliepime nurodoma, kad, nutrūkus bendrovės vadovo ir bendrovės darbo
santykiams Akcinių bendrovių įstatyme nustatyta tvarka, netaikomi DK nustatyti
darbo sutarties pasibaigimo pagrindai ir neturi būti laikomasi jų taikymo
sąlygų, bet darbdavys privalo įforminti darbo sutarties pabaigą ir atsiskaityti
su atleidžiamu bendrovės vadovu pagal DK. UAB „V-ės valdos“ nuomone, su
bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis yra tik prielaida bendrovės vadovui
įgyti teisę į DK ir kituose darbo teisės aktuose nustatytas socialines
garantijas, bet ši sutartis negali būti laikoma sąlyga taikyti tas DK
nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių esmę. Bendrovės ir jos vadovo darbo
sutarties pagrindu atsiradusius šalių santykius darbo teisės normos
reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti
socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos
nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties
nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos
reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001;
2001 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P.
v. R-iškio rajono savivaldybė ir kt. , byla Nr. 3K-7-760/2001).
Dėl to, atsakovo manymu, atleidžiant bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis
ir (arba) 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas netaikytini.
Priešingas aiškinimas reikštų bendrovės vadovą išrinkusio organo absoliučios
teisės atšaukti bendrovės vadovą apribojimą. Dėl to, atleidžiant bendrovės
vadovą iš pareigų, negali būti taikomi DK nustatyti ribojimai ir draudimai
atleisti iš pareigų, taip pat ir įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą
bendrovės vadovui esant laikinai nedarbingam. Atsiliepime teigiama, kad
apeliacinės instancijos teismas vadovavosi pirmiau nurodytais kasacinio teismo
išaiškinimais, taip pat ir tuo, kuris yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartyje,
priimtoje civilinėje byloje V. S. v. UAB „Lietuviškas
midus“, byla Nr. 3K-3-123/2006. Atsiliepime tvirtinama, kad kasatorius
neteisingai supranta įstatymo analogiją ir remiasi netinkamomis Valstybės
tarnybos įstatymo nuostatomis. Atsakovo nuomone, bendrovės vadovo statusą būtų galima
palyginti tik su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo
statusu, nes juos ir darbdavį sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį tokį valstybės
tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų
laikotarpiu.

Teisėjų
kolegija

konstatuoja:

IV. Byloje
teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas nuo
1996 m. rugsėjo 13 d. ėjo UAB „V-ės valdos“ direktoriaus pareigas. Bendrovės
valdybos sprendimu nuo 2006 m. birželio 27 d. ieškovo darbo sutartis
nutraukta pagal DK 124 straipsnio 1 punktą. Atsakovas 2006 m.
birželio 30 d. išmokėjo ieškovui dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio
dydžio išeitinę pašalpą. Ieškovo darbo sutartis nutraukta ieškovo laikino
nedarbingumo laikotarpiu, nes nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2006 m.
liepos 5 d. jis sirgo.

V. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame
skunde ir atsiliepime į jį keliamas materialiosios teisės normų,
reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimo apribojimus, aiškinimo ir taikymo
klausimas (DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai yra teisės
klausimas, todėl teisėjų kolegija dėl jo pasisako (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Šalių ginčas
kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atleidimo iš pareigų teisėtumo,
todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus uždarosios akcinės bendrovės vadovo
teisinio statuso klausimas. Esminė problema, dėl kurios bylą nagrinėję
žemesniųjų instancijų teismai priėmė skirtingus sprendimus, yra ta, ar DK 131 straipsnio
1 dalies 1 punkte nustatytas draudimas atleisti darbuotoją iš darbo
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu gali būti taikomas taip pat ir uždarosios akcinės
bendrovės vadovui.
Kasacinis
teismas yra pasisakęs, kad bendrovės ir jos vadovo santykiai yra specifiniai,
juose yra pavedimo santykių bruožų, todėl DK yra nustatytos išimtys su
bendrovės vadovu sudaromoms darbo sutartims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB
„Klaipėdos laivų remontas“, byla Nr. 3K-3-457/2005). V-a iš nurodytų
išimčių yra ta, kad su bendrovės vadovu sudaryta darbo sutartis nutraukiama
vadovaujantis ne DK, bet CK ir Akcinių bendrovių įstatyme nustatytais
pagrindais (DK 124 straipsnio 1 punktas, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio
2 dalis, 37 straipsnio 3, 4 dalis). Bendrovės vadovą
renkančio ir atšaukiančio organo teisė atšaukti jo išrinktą bendrovės vadovą
nėra sąlygota jokių aplinkybių ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje N. P. v. AB
„Klaipėdos laivų remontas, byla Nr. 3K-3-457/2005; 2001 m. spalio 16 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v.
R-iškio rajono savivaldybė ir kt. , byla Nr. 3K-7-760/2001). Bendrovės
ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės
normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise
pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą
tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties
nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos
reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje P. D. v. AB „Žalvaris“, byla Nr. 3K-3-1200/2001;
V. P. v. R-iškio rajono savivaldybė ir kt. ). Esant
panašioms bylų aplinkybėms, šiais kasacinio teismo išaiškinimais turi
vadovautis teismai, nagrinėdami ginčus, susijusius su bendrovės vadovo teisiniu
statusu.
Iš apskųsto
apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad jis priimtas vadovaujantis
pirmiau nurodytomis taisyklėmis dėl bendrovės vadovo specifinio teisinio
statuso, kurias suformavo kasacinis teismas. Dėl to apeliacinės instancijos
teismas teisingai vertino ieškovo, kaip bendrovės vadovo, atleidimą iš pareigų
ne tik darbo teisės, bet ir civilinės teisės aspektu. Nuo bendrovės vadovo
kompetencijos, veiklos ir jos rezultatų priklauso viso juridinio asmens veiklos
efektyvumas. Be to, bendrovės vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti
bendrovės vardu, sukurti bendrovei teises ir pareigas, tam tikra apimti
disponuoti bendrovės turtu. Teisėjų kolegija nurodo, kad šio vienasmenio
bendrovės valdymo organo reikšmė ir svarba lemia absoliučią ir jokių sąlygų
neapribotą jį išrinkusio kito bendrovės organo teisę atšaukti bendrovės vadovą
iš pareigų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalyje
nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu
taikymas bendrovės vadovui apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę
atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma
užtikrinti bendrovės ir jo akcininkų interesus. Tai paneigtų bendrovės ir jos
vadovo atstovavimo teisinių santykių prigimtį ir tikslus. Dėl šios priežasties
teisėjų kolegija konstatuoja, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nustatytas apribojimas nutraukti darbo sutartį ligos metu, nėra ta socialinė
garantija, kuria gali pasinaudoti kasatorius kaip bendrovės vadovas. Taigi
atsiliepimo į kasacinį skundą argumentas, kad su bendrovės vadovu sudaryta
darbo sutartis yra tik prielaida bendrovės vadovui įgyti teisę į DK ir kituose
darbo teisės aktuose nustatytas socialines garantijas, bet ši sutartis negali
būti laikoma sąlyga taikyti tas DK nuostatas, kurios paneigtų pavedimo santykių
esmę, yra teisiškai pagrįstas. Bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas negali
būti laikomas kliūtimi bendrovės vadovui iš pareigų atšaukti, nes reikalavimo
laikytis DK nuostatų, kuriose reglamentuoti darbuotojų įspėjimas apie darbo
sutarties nutraukimą ir darbo sutarties nutraukimo ribojimai, taikymas
neatitiktų teisės atšaukti bendrovės vadovą absoliutumo. Dėl to, atleidžiant
bendrovės vadovą iš pareigų, DK 130 straipsnis ir (arba) 131 straipsnio
1 dalies 1 punktas netaikytini. Teisėjų kolegija nurodo, kad, esant
ginčui dėl bendrovės vadovo neteisėto atšaukimo iš pareigų, teisme turi būti
patikrinta, ar nepažeistos Akcinių bendrovių įstatyme reglamentuotos atleidimo
procedūros. Apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, susijusias su
ieškovo atleidimu iš pareigų, jas išanalizavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad nepažeista
kasatoriaus atleidimo procedūra.
Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad bendrovės vadovo statusą reikia prilyginti valstybės
tarnautojo teisiniams statusui ir taikyti teisės analogiją su Valstybės
tarnybos įstatymo nuostatomis, kurios draudžia karjeros valstybės tarnautoją
atleisti iš einamų pareigų jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (antrasis
kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į
kasacinį skundą argumentu, kad bendrovės vadovo statusą būtų galima palyginti
tik su politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo statusu, nes jie
turi bendrų bruožų: juos ir darbdavį sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 5 dalį tokį valstybės
tarnautoją galima atleisti iš pareigų laikinojo nedarbingumo ir atostogų
laikotarpiu.
Kasatorius
nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo
suformuotos taisyklės, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte
nustatytas imperatyvus draudimas atleisti darbuotoją ligos metu, kuris taikomas
visiems darbuotojams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje D. L. v. UAB ,,Ukmergės biofabrikas“, byla Nr. 3K-3-93/2006).
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos
faktinės aplinkybės yra skirtingos. Kasatoriaus nurodytoje byloje ginčas kilo
dėl juridinio asmens padalinio vadovės (UAB „Ukmergės biofabrikas“ Biržų miesto
veterinarijos vaistinės vedėjos) vedėjos atleidimo iš pareigų už  šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nurodytoje
byloje darbo sutartį pasirašė ieškovė ir bendrovės vadovas (UAB „Ukmergės biofabrikas“
direktorius). Nagrinėjamoje byloje žemesniųjų instancijų teismai nustatė
kitokias faktines aplinkybes: kasatorius atleistas iš pareigų Akcinių bendrovių
įstatymo 37 straipsnio 4 dalyje nustatytu pagrindu. Dėl to teisėjų
kolegija daro išvadą, kad kasatorius nepagrįstai remiasi pirmiau nurodyta
kasacinio teismo nutartimi.
Dėl šių
priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti
apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo kasaciniame skunde
nurodytais pagrindais.
Atsakovas prašo priteisti 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Prie atsiliepimo atsakovas pridėjo išlaidų patirtų advokato pagalbai atlyginti dydį patvirtinančius dokumentus: 2007 m. gegužės 25 d. kvito kopiją ir 2007 m. gegužės 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 07-05-25. Atmetusi kasacinį skundą, teisėjų kolegija šį prašymą tenkina, atsižvelgdama į teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 patvirtintų R-omendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8. 14 punktą, kuriame nustatyta, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą rekomenduojama priteisti 2 minimalių mėnesinių algų dydžio atlyginimą (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Dėl to atsakovui priteisiamos 1000 Lt dydžio išlaidos advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą.


            Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio
1 dalimi,

nutaria:

            Klaipėdos apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 22 d.
sprendimą palikti nepakeistą.
Atsakovui UAB
„V-ės valdos“ (juridinio asmens kodas 140336910) iš ieškovo A. M.
(a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1000 Lt
(vienas tūkstantis litų) išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į kasacinį
skundą surašymą.
            Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt