TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
IV
1. 1. Dėl individualios įmonės kaip bendrosios
jungtinės sutuoktinių nuosavybės;
dėl individualios įmonės bankroto

Dėl individualios įmonės priklausymo nuosavybės
teise turi būti taip pat sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo
prezumpcija (CK 3. 88 straipsnio 2 dalis). Kai individuali įmonė
įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas
bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos
gaunamos pajamos – visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė,
nors registruota vieno iš sutuoktinių vardu, pagal CK 3. 88 straipsnio 1 dalies
4 punktą pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš
individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės
turi būti laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti
tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto (CK 3. 109 straipsnis). Toks šių
prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia apsaugoti individualios įmonės
kreditorių interesus, drausmina bendraturčius sutuoktinius: turtą jie turi
valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai. Tik įrodžius, kad verslu
vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio žinios ar prieš jo valią ir
verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos interesais, būtų galima daryti
priešingą išvadą.
Kai bankroto byla iškeliama įmonei, kurios turtas
neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro
turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno
sutuoktinio ieškinį, tiek tuomet, kai yra susitarimas dėl bendro turto padalijimo,
ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai) perduodamas nagrinėti bankroto bylą
nagrinėjančiam teismui (CK 3. 51, 3. 55 straipsniai, 3. 116 straipsnio 1 dalis).
Kadangi bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai
patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, yra nustatyta
speciali bankroto bylų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto
įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje
įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi
individualios įmonės, kaip šeimos verslo, bankroto procedūrai yra taikoma
Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, CK trečiosios knygos nuostatos šios
procedūros nereglamentuoja, tai lemia reikalavimo dėl sutuoktinių turto
padalijimo perdavimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 1. 1 straipsnio
2 dalis, 3. 1 straipsnio 2 dalis). Individualios įmonės
savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto
sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe (Įmonių bankroto
įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas).
B-kroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada, kai
yra baigiama bankroto procedūra ir atsiskaitoma su kreditoriais, turi spręsti
likusio bendro turto padalijimo sutuoktiniams klausimą CK trečiosios knygos
Šeimos teisė aštuntojo skyriaus nustatyta tvarka (CK 3. 118 straipsnio 4 dalis,
Įmonių bankroto įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Civilinė byla
Nr. 3K-7-192/2007
Procesinio sprendimo kategorija 75. 8 (S)




LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS


NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. birželio 4 d.
Vilnius


Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Č-o J-o (kolegijos pirmininkas), V-us G-o, S-o G-aus,
J-os J-ės (pranešėja), A-o M-io, A-o S-io ir
J-os S-ės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Ž. kasacinį skundą dėl
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutarties ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės T. Ž.
ieškinį atsakovui A. Ž. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo; trečiasis
asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – likviduojamos A. Ž-onio
statybinės įmonės atstovė administratorė L. L.


Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
kolegija


n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2004 m. balandžio
19 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą A. Ž-onio individualiai
statybos įmonei; vykdant bankroto procedūrą, T. Ž. pateikė Klaipėdos
miesto apylinkės teismui ieškinį dėl santuokos su A. Ž. nutraukimo ir santuokoje
įgyto turto padalijimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. kovo 23 d.
nutartimi išskyrė civilinės bylos dalį dėl turto padalijimo ir perdavė šį
klausimą spręsti Klaipėdos apygardos teismui, civilinę bylą prijungė prie
bankroto bylos.
Ieškovė nurodė, kad šalys 1971 m. gruodžio 18 d.
sudarė santuoką, kurios metu, 1993 m. birželio 16 d. , įkūrė T. Ž-ės,
1995 m. liepos 14 d. – A. Ž-onio individualias statybos
įmones; 1995 m. balandžio 28 d. įsigijo 271 000 Lt vertės trijų
kambarių butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės
automobilį „Maz“, 1000 Lt vertės automobilį „Opel omega“, iš viso turto už
556 000 Lt, ir šis turtas dalytinas. Atsakovo įmonė bankrutavo dėl jo
neteisėtų veiksmų; Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2003 m. vasario 13 d.
nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-258-22-2003 nustatė, kad atsakovas
nemokėjo mokesčių, 306 000 Lt panaudojo asmeniniams poreikiams ir
skoloms grąžinti, pripažino jį kaltu pagal 1964 m. BK 325 straipsnio
1 dalį (mokesčių ir įmokų vengimas). Dėl to atsakovo 306 000 Lt
pripažintini asmenine jo skola. Ieškovė, remdamasi CK 3. 86, 3. 116, 3. 117, 3. 123 straipsniais,
prašė teismo pripažinti 306 000 Lt skolą asmenine atsakovo
skola; padalyti santuokoje įgytą turtą taip: ieškovei priteisti 271 000 Lt
vertės butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), 283 000 Lt
vertės ieškovės individualią statybos įmonę; atsakovui – 1000 Lt vertės
automobilį „Maz“, 1000 Lt vertės automobilį „Opel omega“.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismų nutarčių esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. rugsėjo
18 d. nutartimi nukreipė išieškojimą į visą šalių turtą: ieškovės statybos
įmonę, butą Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), automobilius „Maz“ ir „Opel
omega“, ir nurodė, kad, atsiskaičius su kreditoriais, likusio šalių turto 2/3 dalys
priteistinos ieškovei, 1/3 dalis – atsakovui, konkretų turto padalijimo
būdą (natūra ar piniginėmis lėšomis) nustatant pasibaigus bankroto procedūroms.
Teismas nurodė, kad pagal CK 3. 118 straipsnį, dalijant bendrąją jungtinę
sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia turi būti nustatytas bendras sutuoktinių
turtas, vieno ir kito sutuoktinio asmeninis turtas, sutuoktinių bendros skolos,
sutuoktinių asmeninės skolos, o tada iš bendro turto priteisiamos skolos pagal
bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs; jeigu dar
lieka bendro turto, tai, remiantis CK 3. 118 straipsnio 4 dalimi, šis
turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Teismas nustatė, kad
sutuoktiniai asmeninio turto neturėjo, bendras šalių santuokoje įgytas 556 000 Lt
vertės turtas buvo butas, du automobiliai ir dvi asmeninės sutuoktinių
individualios įmonės, kurias šalys įsteigė santuokos metu, jų veikla nebuvo
susijusi tik su vienu iš sutuoktiniu, įmonės nebuvo įsteigtos už asmenines
vieno sutuoktinio lėšas. Dėl to teismas pripažino, kad santuokos metu įsteigtos
įmonės buvo sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, abiem sutuoktiniams
atsirado teisės į įmonių turtą, jų pajamas, valdymą, taip pat pareiga atsakyti
kreditoriams pagal įmonės turtines prievoles (CK 2. 50 straipsnio 4 dalis).
Teismas nustatė, kad atsakovo individualios statybos
įmonės ir jo asmeninių kreditorių reikalavimų, taigi abiejų sutuoktinių, bendra
skolos suma buvo 302 601,36 Lt. Teismas, vertindamas kiekvieno
sutuoktinio asmeninės skolos dydį, rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje
nustatyti duomenys apie tai, kad atsakovas, vengdamas mokėti mokesčius,
sąskaitoje esančias lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti ir
skoloms grąžinti, pripažino, kad atsakovo poreikiai buvo susiję su įmonių
veikla, todėl buvo pažeisti kreditorių interesai, tačiau vienintelė skola, kuri
bankroto byloje buvo įtraukta kaip asmeninė atsakovo skola kreditoriui R. G. ,
buvo grąžinta kaip bendra skola. Teismas nenustatė jokių kitų aplinkybių, įrodymų,
kad buvo dar ir kitų atsakovo asmeninių skolų. Teismas, dalydamas santuokoje
įgytą turtą, nustatė, kad šalių bendro turto vertė buvo 556 000 Lt;
kreditorių finansiniai reikalavimai – 313 601,36 Lt, atskirai nė
vienas turto objektas negali padengti skolų. Vykstant bankroto procedūrai,
bankrutavusios įmonės turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų
prievoles bankrutuojančiai ar bankrutavusiai įmonei įvertinami ir parduodami
Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka; nekilnojamasis turtas turi būti
parduodamas iš varžytynių, kito turto, išskyrus įkeistą, pardavimo tvarką
nustato kreditoriai, neparduotas turtas gali būti perduotas kreditoriams;
turtas bus parduodamas ir nebus žinoma gautina pinigų suma, nes turtas gali
būti parduotas už mažesnę ar didesnę kainą nei nurodyta įvertinime. Teismas,
remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, kad šalys butą, įmones ir automobilius
įgijo santuokos metu ir šis turtas pripažintas bendrąja šalių jungtine
nuosavybe, pažymėjo, kad santuokos metu šalių sukurta bendroji jungtinė
nuosavybė turėjo būti tvarkoma iš šeimos lėšų, todėl priklausomai nuo prievolių
atsiradimo pagrindo, kurios atsirado iš įmonių veiklos, jos turi būti vykdomos
iš sutuoktinių bendro turto. Kai išieškojimas vykdomas iš sutuoktinių bendro
turto, netikslinga dalyti turtą, kreditoriai turi nuspręsti dėl parduodamo
turto eiliškumo ir kainos, tačiau, pardavus turtą ir atsiskaičius su
kreditoriais, likęs turtas gali būti dalijamas. Teismas nurodė, kad, dalijant
šalių turtą, atsižvelgtina į tai, jog ieškovė yra antros
grupės invalidė, atsakovas labiau netinkamai dalyvavo valdant įmonę, todėl
likusio turto 2/3 dalys priteistinos ieškovei, o 1/3 dalis – atsakovui, konkretų turto padalijimo būdą (natūra ar
piniginėmis lėšomis) nustatant pasibaigus bankroto procedūroms.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės ir atsakovo atskiruosius
skundus, 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi jų netenkino ir paliko
nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija nurodė, kad pagal CK 3. 88 straipsnį
preziumuojama, jog visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra
bendroji jungtinė jų nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar
abiejų sutuoktinių vardu. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais,
kad, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas
bendras sutuoktinių turtas, kiekvieno iš sutuoktinių asmeninis turtas,
sutuoktinių bendros ir asmeninės skolos, po to iš bendro turto priteisiamos
skolos pagal bendras sutuoktinių prievoles, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs;
ir tik tuo atveju, jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko,
šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Kolegija, remdamasi CK
3. 91 straipsniu, pagal kurį turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui,
verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat
įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo,
pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui)
funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra
santuokos nutraukimo momentu, CK 3. 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
pagal kurį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama įmonė ir iš jos
veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai
pradėjo verstis po santuokos sudarymo, nurodė, kad kai individuali įmonė
įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra šeimos verslas: verslui yra naudojamas
bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir intelektinis darbas, o iš jos veiklos
gautos pajamos naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, todėl prievolės,
atsiradusios iš santuokos metu įsteigtos individualios įmonės veiklos,
laikytinos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių
bendro turto (CK 3. 109 straipsnis). Kolegija, remdamasi pirmosios
instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovo individuali
statybos įmonė ir jai priklausantis turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji
jungtinė nuosavybė, pripažino, kad pagal CK 3. 109 straipsnį prievolės
(skolos), kylančios iš šios įmonės veiklos, ir kurių mokėjimo terminas yra
suėjęs, pirmiausia priteistinos iš įmonės turto, priklausančio sutuoktiniams
bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos
teismo išvada, kad, iškėlus bankroto bylą atsakovo individualiai statybos
įmonei ir nepasibaigus bankroto procedūroms, išieškojimą vykdant iš sutuoktinių
bendro turto, nebuvo tikslinga dalyti konkretų sutuoktinių turtą, tačiau,
pasibaigus bankroto procedūroms, likęs sutuoktinių turtas turėtų būti padalytas
pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytu būdu.
Kolegija, vertindama šalių argumentus dėl 306 000 Lt skolos
pripažinimo atsakovo asmenine skola, nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės
teismo 2003 m. vasario 13 d. nuosprendyje nurodyta sąvoka ,,asmeninių
poreikių tenkinimas“ neatitinka šio turto pripažinimo asmeniniu Civilinio
kodekso prasme; esant abejonių dėl konkretaus turto priskirtinumo kuriai nors
kategorijai, teismas privalo taikyti turto bendrumo prezumpciją, o byloje
nesant kitų pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nurodytą pinigų sumą panaudojo savo
asmeniniams poreikiams, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo 306 000 Lt
skolą asmenine.

III. Kasacinio
skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują nutartį – grąžinti bylą iš naujo
nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1. Dėl CPK 259 straipsnio aiškinimo
ir taikymo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio
2 dalį, nesprendė visų ieškinio reikalavimų, o pasisakė tik dėl ieškinio
reikalavimų, susijusių su santuokoje įgyto turto padalijimu, neišnagrinėjo
bylos iš esmės, o priėmė dalinį sprendimą. Tuo tarpu pagal CPK 261 straipsnį
dalinis sprendimas gali būti priimtas tada, kai byloje pareikšti keli reikalavimai,
surinktų įrodymų pakanka, kad teismas priimtų sprendimą vieno ar kelių iš
byloje pareikštų reikalavimų ar reikalavimo dalies pagrįstumo klausimu.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas pasisakė dėl ieškovės reikalavimų, susijusių
su santuokos nutraukimu ir išlaikymu, todėl ir Klaipėdos apygardos teismas,
spręsdamas klausimą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turėjo bylą
išspręsti iš esmės ir priimti galutinį sprendimą. Teismai taip pat pažeidė CPK
376 straipsnį, nes, nagrinėdami klausimą dėl santuokoje įgyto turto
padalijimo, labiau atsižvelgė ir gynė kreditorių interesus, nepagrįstai
peržengė ieškinio ribas, priėmė sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo
pareikšti.
2. Dėl CPK 182 straipsnio 4 punkto
aiškinimo ir taikymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai
nepripažino prejudiciniais faktais baudžiamojoje byloje esančių duomenų apie
atsakovo nusikalstamą veiklą, nevertino baudžiamojoje byloje esančio teismo
nuosprendžio, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturėjo asmeninių skolų.
Tuo tarpu Klaipėdos miesto apylinkės teismas nuosprendyje nustatė, kad
atsakovas įmonės lėšas naudojo asmeniniams poreikiams tenkinti, t. y. ši
aplinkybė civilinėje byloje turėjo būti pripažinta prejudiciniu faktu.
3. Dėl CK 3. 112 straipsnio aiškinimo
ir taikymo. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai neįvertino
aplinkybės, kad atskiros individualios statybos įmonės buvo registruotos
kiekvieno iš sutuoktinių vardu, buvo tiesiogiai išreikšta sutuoktinių valia
įsteigti kiekvieno vardu įmonę, kuri buvo asmeninė kiekvieno iš sutuoktinių
nuosavybė. Dėl to nagrinėjamoje civilinėje byloje negalėjo būti taikomos
materialinės teisės normos, reglamentuojančios bendrą sutuoktinių atsakomybę
pagal vieno iš sutuoktinių prievoles.
Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio
nustatyta tvarka negauta.

Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų
kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Šalys 1971 m. gruodžio 18 d. sudarė
santuoką, kurios metu įkūrė dvi individualias statybos įmones (1993 m.
birželio 16 d. – T. Ž-ės statybinė įmonė, 1995 m. liepos
14 d. – A. Ž-onio statybinė įmonė), įsigijo trijų kambarių butą,
automobilius, iš viso turto už 556 000 Lt. Teismui, atsakovo
individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, civilinės bylos dalis dėl turto
padalijimo buvo išskirta ir perduota nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam
teismui. Teismai nustatė, kad sutuoktiniai asmeninio turto neturėjo, santuokos
metu įsteigtas individualias įmones pripažino sutuoktinių bendrąja jungtine
nuosavybe, todėl nurodė, kad prievolės, atsiradusios iš santuokos metu
įsteigtos individualios įmonės veiklos, laikytinos bendromis sutuoktinių
prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto. Teismai,
vertindami dėl atsakovo priimtą nuosprendį baudžiamojoje byloje, pažymėjo, kad
teismo nuosprendyje nurodyta sąvoka ,,asmeninių poreikių tenkinimas“ neatitiko
šio turto pripažinimo asmeniniu civilinės teisės prasme; byloje nesant kitų
pagrįstų įrodymų, jog atsakovas nurodytą pinigų sumą panaudojo savo asmeniniams
poreikiams tenkinti, nebuvo teisinio pagrindo pripažinti atsakovo skolą
asmenine.

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami sutuoktinių atsakomybės
pagal individualios įmonės skolos kreditoriams bei su santuokos nutraukimu
susijusio reikalavimo dėl sutuoktinių turto padalijimo perdavimo nagrinėti
individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam teismui materialinės ir
procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų
kolegija pasisako. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas,
neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstas nutartis teisės
taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde
keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

Dėl individualios įmonės pripažinimo bendrąja
jungtine sutuoktinių nuosavybe ir prievolių vykdymo iš bendro sutuoktinių turto

Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius,
santuokos metu įgyto turto teisinį režimą reglamentuoja CK trečiosios knygos Šeimos
teisė normos. CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal
įstatymą ir pagal sutartį (CK 3. 81 straipsnis). Bylą nagrinėję teismai
konstatavo, kad sutuoktiniai nėra sudarę sutarties dėl jiems priklausančio
turto teisinio režimo, todėl jų turtiniams santykiams taikytinos CK normos,
reglamentuojančios įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3. 88 straipsnio
2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas,
įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to,
įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Bylą nagrinėję teismai nustatė,
kad sutuoktiniai santuokos metu įsteigė dvi individualias įmones – T. Ž-ės
statybinę įmonę ir A. Ž-onio statybinę įmonę, kuriai iškelta bankroto
byla. Įmonė yra turtinis kompleksas ir kaip toks yra nuosavybės teisės objektas
(CK 1. 110 straipsnis; 4. 38 straipsnis). Pagal CK 2. 50 straipsnio
4 dalį individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis
juridinis asmuo, tokios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonininko (savininko
ar savininkų) turto, todėl, jei įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka šios
įmonės turto, už jos prievoles atsako ir jos dalyviai savo turtu. Dėl
individualios įmonės priklausymo nuosavybės teise turi būti taip pat
sprendžiama vadovaujantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija (CK 3. 88 straipsnio
2 dalis). Kai individuali įmonė įsteigta santuokos metu, ji iš esmės yra
šeimos verslas: verslui naudojamas bendras sutuoktinių turtas, jų fizinis ir
intelektinis darbas, o iš jos veiklos gaunamos pajamos – visos šeimos
poreikiams tenkinti, todėl individuali įmonė, nors registruota vieno iš
sutuoktinių vardu, pagal CK 3. 88 straipsnio 1 dalies 4 punktą
pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to ir iš individualios įmonės,
įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės turi būti laikomos bendromis
sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto
(CK 3. 109 straipsnis). Toks šių prievolių teisinis kvalifikavimas leidžia
apsaugoti individualios įmonės kreditorių interesus, drausmina bendraturčius
sutuoktinius: turtą jie turi valdyti protingai, o prievoles vykdyti sąžiningai.
Tik įrodžius, kad verslu vertėsi tik vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio
žinios ar prieš jo valią ir verslo duodama nauda nebuvo panaudota šeimos
interesais, būtų galima daryti priešingą išvadą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje
sutuoktinių turto – individualios įmonės – bendrumo prezumpcija nėra paneigta:
bylą nagrinėję teismai nustatė, kad A. Ž-onio statybinė įmonė nebuvo
įsteigta už asmenines lėšas, kad iki 2005 m. atsakovas dirbo ieškovės
įmonėje, ši įmonė pervedinėdavo atsakovo įmonei pinigus, abi įmonės buvo verslo
partneriai, tai vyko santuokos metu, įrodymų, jog šalys netvarkė bendro ūkio,
bankroto bylos iškėlimo metu nagrinėjamoje byloje bei ištuokos byloje priimtame
sprendime nėra nustatyta. Remdamasi nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų
kolegija pažymi, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai aiškino ir taikė teisės
normas byloje nustatytiems faktams teisiškai kvalifikuoti ir nenukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo 2003 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M.
v. A. M. ir B. L. , bylos Nr. 3K-3-705/2003; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje Z. K. v. E. K. , E. S. ir kt. , bylos
Nr. 3K-3-512/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. M. skundą
dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-383/2005).
Išplėstinė teisėjų kolegija laiko, kad bylą
nagrinėję teismai tinkamai įvertino nuosprendžiu baudžiamojoje byloje
konstatuotus faktus, vertindami individualios įmonės veiklos ir iš šios veiklos
kilusių prievolių bendrumą abiem sutuoktiniams. Pažymėtina, kad skolos
įtrauktinos į sutuoktinių turto balansą ir joms taip pat taikytina sutuoktinių
turto bendrumo prezumpcija (CK 3. 88 straipsnio 2 dalis), kuri
nagrinėjamoje byloje dėl iš įmonės veiklos kilusių prievolių nebuvo paneigta. Be
to, prejudiciniu faktu laikytinos tik asmens nusikalstamų veiksmų pasekmės,
nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.


Dėl sutuoktinių turto padalijimo klausimo
perdavimo spręsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui

Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad teismai,
spręsdami dėl sutuoktinių turto padalijimo, pažeidė CPK 259 straipsnio
1 dalį, nes nepriėmė galutinio sprendimo, kuriuo būtų padalytas
sutuoktinių turtas, o tik nustatė sutuoktinių turto teisinį režimą ir abiejų
sutuoktinių įsipareigojimus pagal individualios įmonės skolas. Tai yra teisės klausimas, dėl kurio išplėstinė
teisėjų kolegija pasisako.
Sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės
teise priklausančio turto padalijimas gali neigiamai veikti sutuoktinių
kreditorių interesus, todėl įstatyme yra įtvirtintos tam tikros procesinės
kreditorių teisės, leidžiančios jiems įgyvendinti savo interesų apsaugą. CK
3. 126 straipsnyje nustatyta, kad vieno ar abiejų sutuoktinių kreditoriai
turi teisę įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių
nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus
reikalavimus; ieškinį dėl turto padalijimo reiškiančio sutuoktinio pareiga ieškinyje
nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius. Be to,
sutuoktinis privalo kreditoriams pranešti apie bylos iškėlimą, išsiųsdamas
jiems ieškinio kopiją. Nagrinėjamoje santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto
padalijimo byloje (Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėta civilinė byla
Nr. 2-636-613/2006) kreditoriai įstojo į šią bylą kaip tretieji asmenys,
pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, ir klausimą dėl sutuoktinių turto
padalijimo prašė perduoti individualios įmonės bankroto bylą nagrinėjančiam
teismui. Minėta, kad A. Ž-onio individuali statybinė įmonė, kuriai
iškelta bankroto byla, buvo pripažinta bendrąja sutuoktinių nuosavybe, iš
individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės
taip pat pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, todėl yra tenkintinos
iš sutuoktinių bendro turto (CK 3. 109 straipsnis). Išplėstinė teisėjų
kolegija pažymi, kad, kai bankroto byla yra iškeliama įmonei, kurios turtas
neatskirtas nuo jos savininko ar narių turto, klausimas dėl sutuoktinių bendro
turto padalijimo (tiek tais atvejais, kai šis klausimas keliamas pagal vieno
sutuoktinio ieškinį, tiek tuomet, kai yra susitarimas dėl bendro turto
padalijimo, ar kai turtą prašo padalyti kreditoriai) perduodamas nagrinėti
bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 3. 51, 3. 55 straipsniai, 3. 116 straipsnio
1 dalis). Kadangi bankroto bylos yra susijusios su viešuoju interesu –
maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus, yra nustatyta
speciali bankroto bylų nagrinėjimo procedūra, įtvirtinta Įmonių bankroto
įstatyme ir taikoma visoms įmonėms, įregistruotoms Lietuvos Respublikoje
įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 1 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi
individualios įmonės, kaip šeimos verslo, bankroto procedūrai yra taikoma
Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka, CK trečiosios knygos nuostatos šios
procedūros nereglamentuoja, tai lemia reikalavimo dėl sutuoktinių turto
padalijimo perdavimą nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CK 1. 1 straipsnio
2 dalis, 3. 1 straipsnio 2 dalis). Individualios įmonės
savininkas (savininkai) administratoriui privalo pateikti viso turimo turto
sąrašą, įskaitant ir esančio bendrąja jungtine nuosavybe (Įmonių bankroto
įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas). Teismas turi imtis
priemonių, kad šis turtas būtų išsaugotas iki bylos išnagrinėjimo ir prireikus
būtų galima į jį nukreipti išieškojimą įstatymų nustatyta tvarka. Dėl to
negalima sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad teismai pažeidė proceso
teisės normas ieškinio reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo perduodami
nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui.
B-kroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas
dėl sutuoktinių turto teisinio režimo nustatymo, pagrįstai konstatavo, kad
sutuoktiniai asmeninio turto neturi, todėl visą sutuoktinių turtą
(individualias įmones, iš įmonių veiklos gautas pajamas bei įmonės skolinius
įsipareigojimus ir kt. ) laikė bendru, į kurį, nustačius, kad įmonės turto
nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, gali būti nukreiptas
išieškojimas pagal bankrutuojančios individualios įmonės kreditorių
reikalavimus įstatymų nustatyta tvarka (CK 2. 50 straipsnio 4 dalis, 3. 88 straipsnio
1 dalies 4 punktas, 3. 91, 3. 109 straipsniai). Kadangi iš
individualios įmonės veiklos kilusios prievolės buvo pripažintos bendromis
sutuoktinių prievolėmis, tai sutuoktinių turto dalijimas, neišsprendus
kreditorių reikalavimų patenkinimo įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka,
negalimas, nes tik išsprendus nurodytus klausimus bus aiški sutuoktiniams dalytino
turto dalis (CK 3. 118 straipsnio 4 dalis). Vykstant bankroto
procedūrai Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka bankrutavusios įmonės
turtas ir reikalavimo teisės pagal įmonės skolininkų prievoles įmonei
įvertinami ir parduodami įstatymo nustatyta tvarka, todėl, kol nežinoma
parduotino turto eiliškumo tvarka, turtas nėra parduotas ir nežinoma už turtą
gautina suma, sutuoktinių turto padalijimo klausimas negali būti sprendžiamas. Remdamasi
nurodytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto bylą
nagrinėjantis teismas tik tada, kai yra baigiama bankroto procedūra ir
atsiskaitoma su kreditoriais, turi spręsti likusio bendro turto padalijimo
sutuoktiniams klausimą CK trečiosios knygos Šeimos teisė aštuntojo skyriaus
nustatyta tvarka (CK 3. 118 straipsnio 4 dalis, Įmonių bankroto
įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kadangi bankroto
procedūra nebaigta, teismai, nustatydami kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią
bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį, pažeidė
materialinės teisės normas (CK 3. 118 straipsnio 2, 4 dalys), tai jų
priimtos nutartys dėl šių dalių negali būti laikomos teisėtos ir pagrįstos. Teismų
priimtų nutarčių dalys, kuriomis nustatyta, kad, atsiskaičius su kreditoriais,
likusį turtą padalyti taip: 2/3 dalis priteisti T. Ž. , 1/3 dalį
– A. Ž. , konkretų padalijimo būdą (natūra ar piniginėmis lėšomis)
nustatyti baigiant bankroto procedūras, panaikinamos (CPK 346 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 18 d.
nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis, kuriomis
nustatyta, kad, atsiskaičius su kreditoriais, likusį turtą padalyti taip: 2/3 dalis
priteisti T. Ž. , 1/3 dalį – A. Ž. , konkretų padalijimo būdą (natūra
ar piniginėmis lėšomis) nustatyti baigiant bankroto procedūras, panaikinti.
Kitas Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. rugsėjo
18 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties dalis palikti
nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt