TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška

1. 3. Dėl sutartinių netesybų

Pagal CK 6. 73 straipsnio 1 dalį, kai
pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į
nuostolių atlyginimą. Ši CK 6. 73 straipsnio 1 dalies nuostata
reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą
įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių
atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų
suma. Šis įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6. 258 straipsnyje,
reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taip pat taikytinas ikisutartiniams
susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą
konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas.
CK 6. 73 straipsnio 1 dalies
nuostata dėl netesybų
įskaitymo panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti
baudinių netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat
metu, bet neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant
byloje įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta
netesybų, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas
sutarčių laisvės principas (CK 1. 2 straipsnio 1 dalis, 6. 156 straipsnis).
Netesybų įskaitymo esmė ta, kad, kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių
bei pagrindus savo reikalavimą, jam priteisiama didesnioji priklausanti suma,
kuri apima mažesniąją. Tais atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi
nustatytos netesybos, pagal CK 6. 73 straipsnio 1 dalį priteisiamas
nuostolių atlyginimas, apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama
sutartinių netesybų suma viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas
sumas nustato tokia tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją
atitinkančią sutartinių netesybų sumą (CK 6. 73 straipsnio 1 dalis);
sprendžia klausimą dėl likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6. 73 straipsnio
2 dalis) ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6. 73 straipsnio
1 dalyje ir 6. 258 straipsnyje įtvirtintas  netesybų įskaitymo į nuostolius principas
nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių
dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar
netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6. 73 straipsnio 2 dalies
tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio
netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik
tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo
ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose, taip pat preliminariojoje
sutartyje numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl
prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos
viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas, vertindamas sutartimi
sulygtų netesybų dydį, turi teisę mažinti prašomas priteisti netesybas,
taikydamas ne CK 6. 73 straipsnio 1 dalį, bet 6. 73 straipsnio 2 dalį,
jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas kontroliuoja
netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir
nepagrįstai praturtėti. Teismas turi 
teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad
netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad
įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6. 73 straipsnio 2 dalis)
arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6. 258 straipsnio
3 dalis). Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne
per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami
konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti
vieningą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės
vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių
pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas,
prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių
dydį ir kt. ), remiantis CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo,
sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių
interesų pusiausvyros

Civilinė byla Nr. 3K-7-304/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 42. 4; 36. 1 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS



NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 12 d.
Vilnius



Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinė 
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: J-os S-ės
(kolegijos pirmininkė, pranešėja), D-ės A-ės, J-os J-ės,
Č-o J-o, Z-o L-o, A-io N-o ir A-o S-io,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę
bylą pagal ieškovės J. N. kasacinį skundą dėl
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. N.
ieškinį atsakovams T. M. ir V. M.
dėl avanso grąžinimo, baudos priteisimo, nuostolių ir neturtinės žalos
atlyginimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovė J. N.
2005 m. vasario 19 d. sudarė preliminariąją sutartį su T. M. Šalys sutarė iki 2005 m. liepos 19 d.
sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo už
290 000 Lt parduoti, o ieškovė – nupirkti namą su žemės sklypu,
esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovams bendraturčiams T. M. ir
V. M. nuosavybės teise priklausė atitinkamai 721/746
idealiosios nuosavybės dalys, o 25/746 dalys – V. R.
Bendraturčių idealiąsias dalis atitinkantys sklypai kaip atskiri daiktai
(nuosavybės objektai) nebuvo suformuoti ir įregistruoti. Atsakovai turėjo
tinkamai parengti dokumentus, reikalingus turtui parduoti. Ieškovė teigia, kad
atsakovai sklypo bendraturčiai T. M. ir V. M. buvo informuoti, jog
perkamas turtas turės būti įkeistas, užtikrinant ieškovės numatomo gauti
kredito grąžinimą. Atsakovai neprieštaravo ir jai pranešė, kad 25/746 dalies
žemės sklypo savininkas bendraturtis V. R. sutiks su
įkeitimu ir kad tuo pasirūpins jie patys, be to, jie gaus pažymą iš Vilniaus
apskrities viršininko administracijos dėl žemės naudotojų pasikeitimo
draustinyje. Pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, nes notarų biure
V. R. , pamatęs, kad įkeičiama ir jo žemės dalis, atsisakė pasirašyti
sutikimą. Be to, nebuvo gauta Vilniaus apskrities viršininko administracijos
sutikimo dėl žemės naudotojų pasikeitimo draustinyje. Vėliau ieškovė sužinojo,
kad preliminariojoje sutartyje nurodytas turtas buvo parduotas V. R.
už 10 000 Lt didesnę kainą. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų
6000 Lt sumokėtą avansą, sutartyje nustatytą 4000 Lt baudą, 2533 Lt
turėtų nuostolių ir 10 000 Lt neturtinės žalos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nutarčių esmė

Vilniaus rajono apylinkės
teismas 2006 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies
– priteisė ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis 6000 Lt avansą, 4000 Lt
baudą, 934 Lt turėtų nuostolių, 8000 Lt neturtinę žalą, iš viso –
18 934 Lt. Teismas nurodė, kad pardavėjas T. M. pagal
preliminariąją sutartį įsipareigojo tinkamai parengti visus dokumentus,
reikalingus sutartam nekilnojamajam turtui parduoti, ir garantavo, kad kiti
minėto turto bendraturčiai sutinka parduoti turtą šioje sutartyje aptartomis
sąlygomis. Sandoris neįvyko, nes bendraturtis V. R. nebuvo informuotas,
kad bus įkeičiama ir jo sklypo dalis, todėl atsisakė pasirašyti sutikimą
įkeisti savo dalį. Teismas konstatavo, kad sandoris neįvyko dėl to, kad
atsakovai tinkamai neinformavo bendraturčio V. R. apie žemės įkeitimą ir
neparengė pažymos iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos, t. y.
neįvykdė sutartinių įsipareigojimų, todėl jie turėjo grąžinti pirkėjai 6000 Lt
avansą ir sumokėti preliminariojoje sutartyje nustatytą 4000 Lt baudą.
R-alavimą atlyginti 934 Lt nuostolių teismas laikė pagrįstu įrodymais
apie kredito sutarties sudarymo išlaidas – 912 Lt ir dokumentų iš Registrų
centro gavimo išlaidas – 22 Lt. Priteisdamas neturtinę žalą, teismas
atsižvelgė į tai, kad ieškovė pardavė turėtą būstą, taip pat į sparčiai
kilusias nekilnojamojo turto kainas (visuotinai žinoma aplinkybė), po
neįvykusio sandorio pablogėjusią ieškovės sveikatą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegija 2006 m.
gruodžio 11 d. nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m.
birželio 22 d. sprendimą pakeitė: ieškovei priteistą 18 934 Lt
nuostolių sumą sumažino iki 6934 Lt; kitą sprendimo dalį paliko
nepakeistą. Kolegija nurodė, kad atsakovai, žinodami, jog ieškovė
preliminariojoje sutartyje aptartą turtą ketino įsigyti už kredito pinigus, o
kredito grąžinimui užtikrinti – įkeisti tą patį preliminariojoje sutartyje
nurodytą turtą, vykdydami preliminariąja sutartimi prisiimtus įsipareigojimus,
privalėjo garantuoti bendraturčio V. R. sutikimą
turtui įkeisti arba įspėti ieškovę, kad perkamo turto įkeitimas negalimas.
Kolegija padarė išvadą, kad iš atsakovų pagrįstai priteistinas 6000 Lt avansas.
Preliminariojoje sutartyje nurodytą 4000 Lt baudą už sutarties sąlygų
pažeidimą apeliacinės instancijos teismas laikė netesybomis. Kolegija pažymėjo,
kad CK 6. 165 straipsnio 4 dalyje nustatytas nuostolių atlyginimas,
neįvykdžius preliminariosios sutarties sąlygų, o baudinių sankcijų nenustatyta.
Netesybos
atlieka kompensuojamąją funkciją, siekiant atlyginti nukentėjusiajai šaliai
nuostolius, todėl negali viršyti prašomų priteisti nuostolių. Pagal CK 6. 73 straipsnio
1 dalį netesybos įskaitomos į nuostolius. Taigi ieškovės reikalavimas priteisti 4000 Lt
dydžio netesybas (baudą) ir nuostolių atlyginimą negali būti tenkinamas.
Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė įrodė 934 Lt
nuostolius, tokią sumą ir galėjo priteisti iš atsakovų, o ieškinio reikalavimas
priteisti 4000 Lt dydžio netesybas (baudą) negali būti tenkinamas, nes
viršija ieškovės patirtus nuostolius. Apeliacinės instancijos teismas nurodė,
kad reikalavimas priteisti neturtinę žalą patenkintas nepagrįstai, nes ieškovė
neįrodinėjo aplinkybių, kurios pagal CK 6. 250 straipsnio 1 dalį yra
laikomos neturtine žala. Be to, pagal CK 6. 250 straipsnio 2 dalį
neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o už
preliminariosios sutarties sąlygų neįvykdymą įstatyme nenumatyta neturtinės
žalos atlyginimo. Spartus nekilnojamojo turto kainų kilimas, ieškovės turėto
būsto pardavimas ir kito įsigijimas nėra pagrindas neturtinei žalai atlyginti.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai,
tačiau byloje nėra įrodymų, kad preliminariosios sutarties neįvykdymas lėmė
ieškovės sveikatos būklės pablogėjimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė J. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2006 m. gruodžio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono
apylinkės teismo 2006 m. birželio 22 d. sprendimą. Kasatorė savo
prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje
nenurodė, kurios bylai reikšmingos aplinkybės nustatytos, o kurios – ne.
2. Bendraatsakoviai privalėjo įrodyti savo
atsikirtimų pagrįstumą, tačiau to iš jų nebuvo pareikalauta.
3. Apeliacinės instancijos teismas,
priteisdamas ieškovei nuostolių atlyginimą, vadovavosi CK 6. 71–6. 75 straipsniais,
reglamentuojančiais netesybas, tačiau neatsižvelgė į CK 6. 242 straipsnį,
nustatantį, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito sąskaita
asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra
nepagrįstas praturtėjimas. Teismas taip pat neatsižvelgė ir į CK 6. 249 straipsnio
2 dalį, kur nustatyta, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų
veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda pripažįstama nuostoliais.
4. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa:
jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas ir civilinės atsakomybės forma.
Kadangi byloje nustatyta bendraatsakovių kaltė, tai iš jų turi būti priteistos
netesybos. Be to, CK 6. 71 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad netesybos
gali būti nustatytos konkrečia pinigų suma, t. y. bauda, todėl
skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad CK 6. 71–6. 75 straipsniuose
nenustatyta baudinių netesybų.
5. Apeliacinės
instancijos teismas pažeidė CPK 178 straipsnį, nes neištyrė surinktų
byloje įrodymų, patvirtinančių ieškovės reikalavimus, todėl padarė nepagrįstą
išvadą, kad ieškovė neįrodinėjo neturtinės žalos.
6. Skundžiamos nutarties teiginys, kad
įstatyme nenustatyta neturtinės žalos atlyginimo už preliminariosios sutarties
sąlygų neįvykdymą, yra neteisingas. CK 6. 155 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad CK šeštosios knygos XI skyriuje įtvirtintos sutarčių teisės
bendrosios normos taikomos visoms sutartims atsižvelgiant į sutarčių prigimtį.
Bendrosios sutarčių teisės normos yra ne tik nurodytame skyriuje, bet visoje CK
šeštosios knygos II dalyje (CK 6. 154–6. 288 straipsniai), todėl šios
normos taikytinos visoms sutartims, atsižvelgiant į kiekvienos pobūdį, taip pat
ir preliminariajai sutarčiai. Taigi, jei asmeniui padaryta neturtinė žala,
taikomos XXII skyriaus pirmojo skirsnio civilinę atsakomybę reglamentuojančios
bendrosios normos (CK 6. 250 straipsnis).
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovai T. M. ir V. M. prašo skundą
atmesti ir savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. CK 6. 165 straipsnyje nurodyta, kad
preliminariosios sutarties rašytinės formos nesilaikymas tokią sutartį daro
negaliojančią. Taigi preliminarioji sutartis galioja tik tiek, kiek jos sąlygos
aptartos raštu. Plėsti sutarties šalių neaptartus įsipareigojimus viena kitos
atžvilgiu nėra jokio teisinio pagrindo.
2. Ieškovė, sudarydama preliminariąją
sutartį, neturėjo pagrindo tikėtis, kad jokių įsipareigojimų kasatorei
neturintis asmuo įkeis savo sklypo dalį, taip imdamasis įsipareigojimų prieš
banką dėl kredito suteikimo ieškovei. Tokia prielaida nepagrįsta įstatymo, neatitinka
teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo (CK 1. 5 straipsnis),
sutarčių aiškinimo taisyklių (CK 6. 193 straipsnis).
3. Kasatorei, reikalaujančiai nuostolių
atlyginimo, tenka pareiga įrodyti civilinės atsakomybės pagrindą. Sprendžiant
nuostolių atlyginimo klausimą, turi būti įvertinti ir juos patyrusio asmens
veiksmai: ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti
pasekmes.
4. Kasatorės teiginys, kad ji dėl išgyvenimų,
patirtų neįvykdžius preliminariosios sutarties, tapo invalide, turi būti
įrodytas medicinos įstaigų išvadomis, ekspertizėmis, nustatant priežastinį ryšį
tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių pasekmių.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo
ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu;
kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
nustatytų faktinių aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad
kasaciniame skunde teisės taikymo aspektu yra keliami netesybų ir nuostolių
santykio (CK 6. 73 straipsnis) bei neturtinės žalos atlyginimo galimybės
ikisutartiniuose teisiniuose santykiuose (CK 6. 250 straipsnis) teisės
taikymo ir aiškinimo klausimai, dėl kurių išplėstinė teisėjų kolegija pasisako.

Dėl preliminariojoje sutartyje nustatytų 
netesybų

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje
pateikti išaiškinimai dėl netesybų dvejopos teisinės prigimties reikšmingi ir
preliminariojoje sutartyje prisiimtai prievolei sudaryti pagrindinę sutartį
užtikrinimui bei civilinės atsakomybės už tokio įsipareigojimo nevykdymą
taikymui (žr. , pvz,. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
išplėstinės teisėjų kolegijos  2005 m.
spalio 19 d. nutartis byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“,
bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. vasario 15 d. nutartis byloje
AB „S-dartų spaustuvė“ v. UAB „Indiza“, bylos Nr. 3K-3-29/2005; Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
birželio 14 d. nutartis byloje K. P. v. individuali įmonė „V-ista“,
bylos Nr. 3K-3-405/2006; 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis VĮ
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“,
bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2006 m. spalio 18 d. nutartis byloje J. M.
v. UAB „PVP“, bylos Nr. 3K-3-522/2006; 2007 m. gegužės 28 d.
nutartis byloje N. V. v. R. K. , S. K. , bylos Nr. 3K-3-209/2007;
2007 m. liepos 18 d. nutartis byloje E. A. v. B. P. , bylos Nr. 3K-3-308/2007,
ir kt. ).
CK 6. 165 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas
imperatyvas atlyginti kitai šaliai nuostolius, kurie padaromi įsipareigojimo
sudaryti pagrindinę sutartį nevykdymu. Tai reiškia, kad konstitucinio nuostolių
atlyginimo principo turi būti laikomasi ir tokio pobūdžio ikisutartiniuose
santykiuose. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad preliminariosios sutarties
šalys gali susitarti dėl netesybų (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d.
nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. , bylos Nr. 3K-P-382/2006. ).
Tokiais atvejais svarbu nustatyti netesybų, sutartų preliminariojoje sutartyje,
bei nuostolių atlyginimo santykį.
Pagal CK 6. 73 straipsnio 1 dalį, kai
pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į
nuostolių atlyginimą. Ši CK 6. 73 straipsnio 1 dalies nuostata
reiškia, kad tais atvejais, kai kreditorius prašo už prievolės netinkamą
įvykdymą ir nuostolių, ir netesybų, tai netesybos įskaitomos į nuostolių
atlyginimą: priteisiamas nuostolių atlyginimas, o jų dydžiu sumažinama netesybų
suma. Kolegija sprendžia, kad šis įskaitymo principas, įtvirtintas ir CK 6. 258 straipsnyje,
reglamentuojančiame sutartinę atsakomybę, taip pat taikytinas ikisutartiniams
susitarimams, kai už įsipareigojimo sudaryti pagrindinę sutartį neįvykdymą
konkrečios preliminariosios sutarties šalys susitarė mokėti netesybas.
Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas –
kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius
sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus. Šalių teisė iš anksto
susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo
patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto
nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti
minimaliais nuostoliais. Taigi sutartinės netesybos apibrėžia šalių atsakomybės
ribas už prievolės neįvykdymą sutarties sudarymo momentu ir suteikia teisę į
jas, konstatavus prievolės neįvykdymo faktą. Sutartyje nustatydamos netesybų
dydį, šalys gali susitarti dėl nuostolių ir netesybų (išskyrus įstatymines
netesybas) santykio bei tokiu būdu konkretizuoti sutartinės civilinės
atsakomybės ir prievolės įvykdymo užtikrinimo ypatumus. Šie sutartinių netesybų
ypatumai neleidžia jų mažinti iki kreditoriaus įrodytų nuostolių dydžio, nes
tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas, kurį netesybų ir
nuostolių santykyje riboja CK 6. 73 straipsnio 1 dalies nuostata dėl netesybų įskaitymo į
nuostolius bei CK 6. 73 straipsnio 2 dalies nuostatos. Teismų praktikoje CK 6. 73 straipsnio 1 dalies
normoje įtvirtintas netesybų ir nuostolių santykis aiškinamas kaip
neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų (žr. , pvz. , Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos  2005 m. spalio 19 d. nutartis
byloje AB „Kauno energija“ v. AB „Lietuvos dujos“, bylos Nr. 3K-7-378/2005;
2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto
direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-3-400/2005, 2003 m.
lapkričio 5 d. nutartis byloje UAB „Glass M-et“ v. UAB „Lygiakraštis“,
bylos Nr. 3K-3-1070/2003, ir kt. ). Apeliacinės instancijos teismas,
vadovaudamasis šia teismų praktika, padarė išvadą, kad netesybos negali viršyti prašomų
priteisti įrodytų nuostolių, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 4000 Lt dydžio netesybas (baudą) ir
nuostolių atlyginimą tenkino tik dėlieškovės įrodytų 934 Lt nuostolių.
Apeliacinės instancijos teismo argumentai nepagrįsti, nes CK 6. 73 straipsnio 1 dalies
nuostata dėl netesybų įskaitymo
panaikina teisinį pagrindą kreditoriui iš skolininko reikalauti baudinių
netesybų, t. y. ir nuostolių, ir netesybų visos sumos tuo pat metu, bet
neatima teisės į protingo dydžio sutartines netesybas, joms viršijant byloje
įrodytus kreditoriaus nuostolius. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip
prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės
principas (CK 1. 2 straipsnio 1 dalis, 6. 156 straipsnis).
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad netesybų įskaitymo esmė ta, jog
kreditoriui reikalaujant netesybų ir nuostolių bei pagrindus savo reikalavimą,
jam priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Tais
atvejais, kai nuostolių suma didesnė nei sutartimi nustatytos netesybos, pagal
CK 6. 73 straipsnio 1 dalį priteisiamas nuostolių atlyginimas,
apimantis įskaitomą netesybų sumą. Kai reikalaujama sutartinių netesybų suma
viršija priteistinus nuostolius, teismas priteisiamas sumas nustato tokia
tvarka: į priteistiną nuostolių sumą įskaito ją atitinkančią sutartinių
netesybų sumą (CK 6. 73 straipsnio 1 dalis); sprendžia klausimą dėl
likusių sutartinių netesybų dydžio mažinimo (CK 6. 73 straipsnio 2 dalis)
ir nustato galutinę priteisiamą netesybų sumą. Taigi CK 6. 73 straipsnio 1 dalyje
ir 6. 258 straipsnyje įtvirtintas netesybų įskaitymo į nuostolius principas
nesudaro teisinio pagrindo sumažinti sutartines netesybas iki įrodytų nuostolių
dydžio. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolių neįvykdymą ar
netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos CK 6. 73 straipsnio 2 dalies
tvarka ir pagrindais. Šios normos nuostatos dėl netesybų ir nuostolių santykio
netesybų mažinimui reikšmingos tuo, kad teismas netesybas gali sumažinti tik
tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo
ar netinkamo įvykdymo. Dėl to šalių susitarimuose, taip pat ir preliminariojoje
sutartyje numatytos netesybos gali būti didesnės už nuostolius, patirtus dėl
prievolės neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. Jei sutartimi sulygtos netesybos
viršija kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, teismas turi teisę, vertindamas
sutartimi sulygtų netesybų dydį, mažinti prašomas priteisti netesybas,
taikydamas ne CK 6. 73 straipsnio 1 dalį, bet CK 6. 73 straipsnio
2 dalį, jei nustatomi šios normos taikymo pagrindai. Tokiu būdu teismas
kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti
teise ir nepagrįstai praturtėti. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį
atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad netesybos aiškiai per didelės arba
prievolė iš dalies įvykdyta. Pažymėtina, kad įstatyme sąvokos „aiškiai per
didelės netesybos“ (CK 6. 73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai
didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6. 258 straipsnio 3 dalis).
Dėl to kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės,
nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas,
bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vieningą teismų
praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos
atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį,
ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės
vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir
kt. ), remiantis CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo,
protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros
(žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis byloje Škotijos firma „Forthmill
Limited“ v. UAB „Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007, ir kt. ).
Nagrinėjamoje byloje ginčo šalys susitarė dėl
netesybų baudos forma už atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį.
Preliminariojoje sutartyje šalys nesusitarė dėl kitokių netesybų ir nuostolių
už susitarimo neįvykdymą sąlygų, todėl išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta
tinkamu ikisutartiniu susitarimu nustatytų netesybų kvalifikavimu, kad tai –
įskaitinės netesybos. Byloje nenustatyta pagrindų, suteikiančių teisę teismui
mažinti šalių sulygtas netesybas – 4000 Lt, nekonstatuota, kad jos būtų
neprotingai didelės atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes: pirkimo objektą,
sulygtą kainą, atsakovo gautą apmokėjimą, pardavus namo ir žemės sklypo dalis,
todėl CK 6. 37 straipsnio 2 dalis netaikytina.
Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į
sutartinių netesybų prigimtį ir funkciją ir be pakankamo teisinio pagrindo
panaikino pirmosios instancijos teismo priteistas netesybas. Pirmosios
instancijos teismas neįskaitė netesybų į nuostolius ir nesumažino priteistos
netesybų sumos įrodytų nuostolių atlyginimo dydžiu. Teismai nustatė, kad
ieškovė patyrė 934 Lt nuostolių, o į šią nuostolių sumą įskaičius tokią
pat netesybų sumą, ieškovei priteistina likusi 3066 Lt netesybų suma.
Taigi ieškovei priteistina bendra 4000 Lt suma, kurią sudaro nuostolių
atlyginimas ir jį viršijanti netesybų dalis.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo ikisutartiniuose santykiuose

Kasatorė nesutinka
su apeliacinio teismo sprendimu dėl atsisakymo priteisti ieškovei neturtinę
žalą, teigdama, kad teismas, darydamas išvadą, jog įstatymas nenumato
neturtinės žalos atlyginimo galimybės už preliminariosios sutarties sąlygų
neįvykdymą, netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nes,
kasatorės teigimu, nuostatos, nustatančios teisę į neturtinės žalos atlyginimą
(CK 6. 250 straipsnis), taikomos ir preliminariosioms sutartims (CK 6. 154–6. 288 straipsniai).
Neturtinės žalos
atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose (CK 6. 250 straipsnis)
nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar
neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo
atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma,
todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės
sąlygas (žr. , pvz. , Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis byloje
T. G. v. R. Š. ; bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2006 m. birželio
12 d. nutartis byloje P. D. v. R. V. , A. V. , T. V. ir
kt. , bylos Nr. 3K-3-394/2006, ir kt. ). Be to, sprendžiant
atsakomybės ikisutartiniuose santykiuose klausimą, teisiškai reikšminga tai,
kad asmuo, sudarydamas preliminariąją sutartį, turi prisiimti riziką, jog
pagrindinė sutartis gali būti nesudaryta, ir veikti apdairiai, kad išvengtų
neigiamų padarinių, jeigu sutartis bus nesudaryta.
Iš apeliacinės
instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas atmetė ieškovės reikalavimą
dėl neturtinės žalos atlyginimo, padaręs išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad jos
sveikata pablogėjo būtent dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo. Taigi
apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl
neturtinės žalos priteisimo už preliminariosios sutarties neįvykdymą panaikino
dėl to, kad nebuvo nustatyta visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų
neturtinės žalos atlyginimui, kaip civilinių teisių gynimo būdui, taikyti.
Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant neturtinės žalos faktą, kaip
vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, formuojama teismų praktika, kad
neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą
darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini
asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į
pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (CK 6. 250 straipsnio
1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje K. R.   v. Lietuvos Respublika;
bylos Nr. 3K-3-337/2006). Įrodyti neturtinės žalos faktą, kaip ir
kitas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas neturtinės žalos atlyginimui, kaip
civilinių teisių gynimo būdui, taikyti yra ieškovo pareiga (CPK 178 straipsnis).
Dėl to išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti
teisingą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuriuo ieškovės
reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmestas, ar konstatuoti, kad
apeliacinės instancijos teismas neištyrė surinktų byloje įrodymų, kurie
patvirtina ieškovės reikalavimus bei pažeidė CPK normas, reglamentuojančias
įrodinėjimo procesą byloje. Kolegija saistoma nustatytų aplinkybių, todėl
sutinka su teismo išvada dėl neturtinės žalos neįrodytumo ir netenkina
kasatorės prašymo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį,
kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl bylinėjimosi
išlaidų paskirstymo

Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį
kasacinis teismas, pakeitęs apeliacinio teismo sprendimą, atitinkamai pakeičia
bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šalys patyrė šias bylinėjimosi išlaidas:
ieškovė J. N. sumokėjo 675,99 Lt žyminio
mokesčio už ieškinio pareiškimą, 3900 Lt – už advokato pagalbą ir 388,02 Lt
už kasacinį skundą. T. M. ir V. M.
sumokėjo 675,99 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą ir 3800 Lt
už advokato pagalbą. Atsižvelgiant į patenkintus ir atmestus ieškinio
reikalavimus, šalims paskirstomos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei iš atsakovų
priteistina 300,14 Lt žyminio mokesčio už ieškinio pareiškimą, 1731,60 Lt
– advokato pagalbai apmokėti ir 99,14 Lt už kasacinį skundą, iš viso –
2130,88 Lt. Atsakovams iš ieškovės priteistina 375,85 Lt už
apeliacinį skundą ir 2112,80 Lt už advokato pagalbą, iš viso – 2488,65 Lt.
Įskaičius šalims priteistinas sumas, atsakovams priteistina 357,77 Lt
bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio
1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus
teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 11 d. nutartį pakeisti:
ieškovei J. N. iš atsakovų
T. M. ir V. M. lygiomis dalimis
priteistą 6934 Lt (šešių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt keturių litų)
nuostolių atlyginimo ir netesybų sumą padidinti iki 10 000 Lt (dešimt
tūkstančių litų);
priteisti atsakovams T. M. ir
V. M. lygiomis dalimis iš ieškovės J. N.
357,77 Lt (tris šimtus penkiasdešimt septynis litus 77 ct)
bylinėjimosi išlaidų.
Likusią Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.
gruodžio 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt