Paieška : Teismų praktika 1. TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7162: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška

1. 5. Dėl galimybės atnaujinti procesą dėl
bankroto bylos iškėlimo

Teismo nutartis iškelti bankroto bylą nėra teismo
procesinis dokumentas, kuriuo užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma
baigta CPK 365 straipsnio 1 dalies prasme. Specifiniai bankroto
proceso tikslai apsaugoti įmonę skolininkę ir jos kreditorius nuo didesnių
nuostolių pasiekiami tik nuosekliai ir operatyviai vykdant bankroto procedūras,
o atsiradus būtinybei ginti bankrutuojančios įmonės savininko, dalyvio ar kito
asmens teises, pažeistas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, jos turi būti
ginamos siekiant bankroto bylos nutraukimo Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio
1 dalyje nurodytais pagrindais. Teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą
dėl bankroto bylos iškėlimo, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio
3 dalimi, CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 367 straipsniu
ir 370 straipsnio 1 dalimi, atsisako jį priimti kaip pateiktą dėl
ginčo, jau nagrinėjamo teisme.

Civilinė byla Nr. 3K-7-362/2007
Procesinio sprendimo kategorijos: 124. 2. 7; 126. 2 (S)




LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS



NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2007 m. spalio 24 d.
Vilnius



Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
J-os S-ės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), V-us G-o,
Č-o J-o, Z-o L-o, A-o M-io, A-io N-o ir A-o
S-io,
rašytinio proceso tvarka teismo
posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų V. M. ir
S. M. kasacinį
skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d. nutarties ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovų V. M. ir S. M. prašymą atnaujinti
procesą civilinėje byloje dėl individualios įmonės V. ir S. M-ių
prekybos centro bankroto.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Tenkindamas M-mpolės apskrities valstybinės
mokesčių inspekcijos ieškinį, Kauno apygardos teismas 2004 m. kovo 22 d.
nutartimi iškėlė bankroto bylą individualiai įmonei
V. ir S. M-ių prekybos centrui, konstatavęs kad įmonės
skolos viršija pusę jos turto vertės. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m. gegužės 13 d. nutartimi
pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Atsakovai V. M. ir
S. M. 2006 m. liepos 24 d. kreipėsi į teismą su prašymu
atnaujinti procesą ir panaikinti Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d.
nutartį, tvirtindami, kad pagrindas atnaujinti procesą – naujai paaiškėjusios
esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos
nagrinėjimo metu: teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, padarė
išvadą, kad įmonė nemoki, nes vadovavosi turto vertintojo P. A. B.
pateikta prekybos centro pastato, esančio (duomenys neskelbtini),
vertinimo ekspertizės aktu, kuriuo turto vertė buvo sumažinta
2 558 000 Lt. Atsakovų teigimu, tokio įvertinimo nepagrįstumą
patvirtina Vilniaus G-o technikos universiteto specialistų atlikta
nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų analizė, baudžiamosios bylos dėl
melagingos eksperto išvados davimo iškėlimas ir V. M. pripažinimas
nukentėjusiąja. Be to, jų nuomone, teismas neteisingai įvertino bei patvirtino
kreditorių finansinius reikalavimus. T-a- prašymui atnaujinti procesą paduoti
nepraleistas, nes apie nurodytas aplinkybes jie sužinojo tik po to, kai Kauno
apygardos teismo 2006 m. balandžio 25 d. teismo nutartimi buvo
įtraukti atsakovais bankroto byloje ir turėjo galimybę susipažinti su bylos
medžiaga bei kaip bylos dalyviai reikšti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos
teismų nutarčių esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. rugsėjo 25 d.
nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą. Teismas nurodė, kad Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004 m.
gegužės 13 d. nutartyje, apeliacine tvarka peržiūrėdama Kauno apygardos
teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo,
konstatavo, kad bylai reikšmingos aplinkybės, taip pat ir bankrutuojančios
įmonės turto vertė bei įmonės mokumas nustatyti tinkamai. Teismo vertinimu,
prašydami atnaujinti procesą, atsakovai nurodė ne naujai paaiškėjusias
aplinkybes, o pateikė naują byloje jau nustatytų ir jiems bylos nagrinėjimo
metu žinomų aplinkybių aiškinimą, prieštaraujantį išdėstytam įsiteisėjusiuose
teismų sprendimuose šioje byloje. Teismai, nustatydami nemokumo faktą,
disponavo atsakovų nurodytais rašytiniais įrodymais, kuriais grindžiamas
prašymas atnaujinti procesą, juos įvertino. N-s atsakovai teigė, kad eksperto
veiksmuose yra nusikaltimo požymių, tačiau šių aplinkybių neįrodė. A-umentas,
kad bankroto bylos iškėlimo metu buvo netinkamai nustatytos įmonės skolos,
negali būti proceso atnaujinimo pagrindas, nes, iškeldamas bankroto bylą,
teismas neprivalo tiksliai nustatyti atsakovo skolų dydžio ir tikslios turto
vertės – pakanka preliminaraus skaičiavimo ir nemokumo sąlygų nustatymo.
Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2006 m.
rugsėjo 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios
instancijos teismo sprendimo argumentais ir papildomai pažymėjo, kad teismo
posėdyje, kuriame išnagrinėti ieškiniai dėl bankroto bylos iškėlimo ir priimta
Kauno apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartis iškelti bankroto
bylą IĮ V. ir S. M-ių prekybos centrui, dalyvavo šios individualios įmonės
atstovė V. M. , todėl atsakovams civilinės bylos dėl bankroto bylos
iškėlimo nagrinėjimo metu turėjo būti žinomos aplinkybės dėl IĮ V. ir S. M-ių
prekybos centro turto vertės, įmonės skolų, mokumo ar nemokumo, t. y. jos
nėra tokios aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos atsakovams bylos
nagrinėjimo metu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį
teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai V. M. ir
S. M. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 25 d.
ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d.
nutartis bei priimti naują sprendimą – atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl
bankroto bylos iškėlimo. Kasatoriai savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:
1. Teismai skundžiamose nutartyse nukrypo nuo
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m.
vasario 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje J. M. v.
Kretingos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-183/2001, ir 2004 m.
rugsėjo 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „M-a-“, v. UAB
„Čeltaura“, bylos Nr. 3K-3-458/2004, pagal kurias proceso atnaujinimo
institutas taikomas neformaliai, atsižvelgiant į jo tikslus ir uždavinius, kai
suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių instancinės
sistemos būdais.
2. Atnaujinus procesą toje pačioje byloje
anksčiau priimti teismų sprendimai prejudicinės galios neturi, todėl teismas,
spręsdamas proceso atnaujinimo klausimą, negalėjo remtis Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 13 d.
nutartimi.
3. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų
įvardytos aplinkybės nėra naujos, todėl negali būti pagrindas procesui atnaujinti.
Nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, teismams nebuvo žinomos šios
aplinkybės:
3. 1. Kreditorių finansiniai reikalavimai
nepagrįsti, t. y. nepagrįstai padidinta skolų, kurių reikalavimo terminas
suėjęs, suma. Tai paaiškėjo tik Kauno apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 29 d.
nutartimi patvirtinus kreditorių finansinius reikalavimus.
3. 2. Kreditorius
Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, nurodydamas savo
reikalavimo dydį, į jo sumą įtraukė 770 357,95 Lt mokestinę
nepriemoką, kuriai priverstinio išieškojimo terminas jau yra pasibaigęs.
3. 3. M-mpolės miesto apylinkės teismo
2000 m. spalio 26 d. nutartimi patvirtinta V. ir S.
M-ių prekybos centro ir M-mpolės miesto savivaldybės taikos sutartis,
pagal kurią skola bankroto bylos iškėlimo momentu mažintina 176 534,70 Lt.
3. 4. Turto vertintojo A. B. išvada, kuria
rėmėsi teismai, spręsdami įmonės mokumo klausimą, yra nepagrįsta.
4. Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m.
spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“,
v. UAB „Differens“, bylos Nr. 3K-3-994/2003, nurodė, kad argumentas,
jog atnaujintoje civilinėje byloje negalima iš naujo įrodinėti aplinkybių,
kurios toje pačioje byloje jau nustatytos anksčiau priimtuose teismų
sprendimuose, nedera su proceso atnaujinimo instituto tikslais ir uždaviniais.
Proceso dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių metu neleidžiama svarstyti tik jau
įvertintos informacijos, o atsisakyti svarstyti kitą susijusią su byla
informaciją, esančią naujai gautose įrodinėjimo priemonėse, būtų neteisinga.
5. Teismas atmesdamas prašymą atnaujinti
procesą nurodė, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nėra nustatyti žinomai melagingi
liudytojo parodymai ar eksperto išvada. Kasatoriai pažymi, kad būtent dėl to
jie prašo atnaujinti procesą ne CPK 366 straipsnio 1 dalies 3 punkto,
bet 2 punkto pagrindu.
6. Apeliacinės instancijos teismas, 2004 m.
gegužės 6 d. nutartimi atsisakęs priimti atsakovų rašytinius paaiškinimus
ir turto vertintojo J. J. pakartotinę prekybos centro įvertinimo ataskaitą,
pažeidė CPK 314 straipsnio nuostatas, nes šio įrodymo nebuvo įmanoma
pateikti pirmosios instancijos teisme. Byla pirmosios instancijos teisme buvo
nagrinėjama nekviečiant į teismo posėdį eksperto, kurio išvados buvo lemiamos
nagrinėjant bylą iš esmės, taip pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių
laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį.
7. V. ir S. M-ių prekybos centras nėra
pajėgus vienu metu grąžinti visų skolų, kurių grąžinimo terminas pagal sutartis
– iki 2015 m. Nuostata, kad nuo bankroto bylos iškėlimo dienos visi
bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, netenka galios,
įsiteisėjus nutarčiai nutraukti bankroto bylą. Taigi atkurti pažeistą teisę
galima tik atnaujinus procesą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nagrinėjant bylą
iš esmės.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas AB Turto
bankas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad atsakovų prašymas atnaujinti procesą
dėl nutarties, priimtos neužbaigtoje nagrinėti bankroto byloje, netenkintinas,
nes procesas atnaujinamas tik užbaigtose įsiteisėjusiu teismo sprendimu bylose.
Be to, įstatymuose neįtvirtinta galimybės pabaigti bankroto bylą atnaujinus
procesą dėl nutarties iškelti bankroto bylą ir ją panaikinus. Darytina išvada,
kad ginčas dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant
šį klausimą apygardos teisme ir skundžiant apygardos teismo nutartį Lietuvos
apeliaciniam teismui.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas
bankrutuojanti IĮ V. ir S. M-ių prekybos centras prašo kasacinį
skundą atmesti, skundžiamas nutartis palikti nepakeistas, priteisti iš
kasatorių išlaidas advokato pagalbai bei savo prašymą grindžia šiais
argumentais:
1. Kasatoriai, skunde teigdami apie teismų
padarytus pažeidimus, jų nekonkretina, todėl nėra galimybės į šiuos teiginius
atsikirsti.
2. Iškeldamas bankroto bylą teismas neprivalo
tiksliai nustatyti atsakovo skolų dydžio ir tikslios turto vertės. Įvertinti įmonės
turtą teismas turi teisę, bet ne pareigą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio
2 dalies 1 punktas).
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta
civilinėje byloje AB „Ūkio bankas“, v. UAB „Differens“, bylos Nr. 3K-3-994/2003,
yra dėl proceso atnaujinimo procedūros, o ne dėl proceso jį atnaujinus, todėl
ši nutartis nagrinėjamoje byloje neaktuali.
4. Kasatoriaus argumentai dėl pažeidimų
Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. gegužės 6 d. nutartyje ir Kauno
apygardos teismo 2004 m. kovo 22 d. nutartyje nereikšmingi, nes
kasaciniu skundu skundžiamos ne šios nutartys.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių
inspekcija 2003 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto
bylos iškėlimo IĮ V. ir S. M-ių prekybos centrui, nurodžiusi, kad
įmonė skolinga 1 688 592,73 Lt mokesčių ir delspinigių, neturi lėšų
atsiskaityti, visas turtas įkeistas ir areštuotas.
Atsakovai yra kreipęsi į teismą dėl proceso
atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu,
teigdami, kad, tvirtinant kreditoriaus reikalavimus Kauno apygardos teismo 2004 m.
rugsėjo 29 d. ir 2005 m. balandžio 12 d. nutartimis, buvo
nuspręsta dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą įmonės savininkų teisių. Kauno
apygardos teismas 2006 m. gegužės 2 d. nutartimi ir Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.
birželio 8 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą šiuo pagrindu.

V. Kasacinio teismo argumentai ir
išaiškinimai

Kasaciniame skunde yra keliami klausimai dėl
proceso atnaujinimo bankroto bylos iškėlimo stadijoje. Dėl jų išplėstinė
teisėjų kolegija pasisako. CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad
įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus
išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Tokia išimtis
nustatyta Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje, kurioje
įtvirtintas šio ir kitų įstatymų normų santykis. Vykdant įmonės bankroto
procedūras, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja
Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms. Taigi įmonės bankroto procedūrų teisminė
kontrolė, šių procedūrų tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais bei jų
apskundimas apeliacine ir kasacine tvarka pagal CPK normas atliekamas tik
atsižvelgiant į Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Šiame įstatyme nustatytus
bankroto proceso ypatumus lemia specifinis bankroto proceso tikslas – tenkinti kreditorių
reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pat metu įmonei –
skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant įmonę nuo dar didesnių
skolų, o kreditorius – nuo įsipareigojimų nevykdymo. Iškėlus įmonės bankroto
bylą, stabdoma jos ūkinė veikla, taip pat tam tikram laikui – atsiskaitymai su
kreditoriais. Šios padėties tęsimas paprastai nenaudingas nei kreditoriams,
negaunantiems iš skolininko priklausančių lėšų, nei bankrutuojančiai įmonei,
jei yra galimybių jos veiklą atnaujinti, taip pat jos savininkams ar dalyviams,
turintiems teisę į turtą, liekantį atsiskaičius su kreditoriais. Dėl to
bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto
procedūras nutraukiant bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio
pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę. B-kroto proceso tikslų
pasiekimą užtikrina Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas teisinis
reglamentavimas. Į šį reglamentavimą būtina atsižvelgti ir sprendžiant proceso
atnaujinimo klausimus bankroto byloje.
Nagrinėjamoje byloje kasatoriai akcentuoja, kad,
iškėlus bankroto bylą, įmonė įgyja bankrutuojančios įmonės statusą, jos valdymo
organai nušalinami nuo įmonės valdymo, o bankroto bylos iškėlimo stadija yra
užbaigta, todėl, jų nuomone, apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus
bankroto bylos iškėlimo klausimą, byloje dalyvaujantys asmenys, esant CPK 366 straipsnyje
nustatytiems pagrindams, įgyja teisę reikalauti atnaujinti procesą bankroto
bylos iškėlimo stadijoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių šiuo klausimu
priimta nedaug. Iš jų matyti tik iki 2003 m. sausio 1 d. galiojusio
CPK 37117 straipsnio taikymo praktika. Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, 2003 m. sausio 20 d.
išnagrinėjusi civilinę bylą AB „Kauno baldai“, AB bankas „H-a-LTB“ v. UAB
„S-ėtekis“, bylos Nr. 3K-3-146/2003, išaiškino, kad, įsiteisėjus
apeliacinės instancijos teismo nutarčiai dėl pirmosios instancijos teismo
nutarties iškelti bankroto bylą, šį nutartis įsiteisėja, yra galutinė ir kasacine
tvarka neskundžiama. Kolegija sprendė, kad tokia procesinė situacija sudaro
teisinį pagrindą bankroto bylos iškėlimo stadiją pripažinti užbaigta, todėl
joje galimas proceso atnaujinimas įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka.
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės
doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams
peržiūrėti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso
atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą
bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos
konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės
kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro
Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. V-a- iš esminių teisės viršenybės
principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo
principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso
atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis
reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio
sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo
principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą
vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo
galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms
aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d.
sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95);
2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto
Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d.
sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04);
2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V- v. Rusija
(pareiškimo Nr. 8564/02). CPK 365 straipsnio 1 dalyje
nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas byloje, užbaigtoje įsiteisėjusiu
teismo sprendimu. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas
turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo
ketinimus, nes asmeniui, kurio interesus pažeidžia neteisėti ir nepagrįsti
sprendimai, įstatyme nustatyta galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje
paprastai yra vienintelė priemonė jo teisių ir interesų pažeidimui pašalinti.
Įstatyminė sąvoka „užbaigta byla“ reiškia, kad civilinis ginčas jau buvo
nagrinėtas nustatyta tvarka ir procesas joje baigtas, instancinės kontrolės
galimybės byloje nebėra. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą yra teismo procesinis
dokumentas, kuriuo bankroto byla iškeliama, konstatavus įstatyme nustatytų
kriterijų jai iškelti egzistavimą, o ne užbaigiama. Įstatyme nesuteikiama
pagrindo bankroto bylos iškėlimo stadijos užbaigimą pagal pasekmes prilyginti
bylos užbaigimui.
Kartu kolegija pažymi, kad proceso atnaujinimo
instituto taikymui reikšminga ne tik bylos proceso pabaiga, bet ir instancinės
kontrolės galimybių išnaudojimo būtinumas, nesant kitų teisės ir teisėtų
interesų gynimo būdų. Įstatymo nuostatos, nesuteikiančios byloje dalyvaujančiam
asmeniui teisės į kasaciją, nėra pagrindas išvadai, jog jis savo pažeistą teisę
ar teisėtą interesą gali ginti tik atnaujinant procesą. S-bu nustatyti, ar
asmuo, jo manymu, pažeistą teisę ar teisėtą interesą gali ginti kitais būdais. Pagal
Įmonių bankroto įstatymo nuostatas įmonės bankroto procedūros nuosekliai
vykdomos tam tikromis stadijomis, o jas pabaigus ir teismui patvirtinus, grįžti
prie jau atliktų bankroto proceso stadijų neleidžiama (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje Finansų ministerija v.
likviduojama AB ,,Oruva”; bylos Nr. 3K-3-653/2005). Toks aiškinimas
atitinka bankroto proceso tikslus – apsaugoti kreditorių ir pačios
bankrutuojančios įmonės interesus, užkertant kelią nuostolių dėl įmonės
nemokumo didinimui, nes atnaujinus jau baigtą stadiją būtų neapibrėžtam laikui
pratęsiamos bankroto procedūros, dėl to kreditoriai, negalėdami naudotis iš
skolininko gautinomis lėšomis, toliau patirtų nuostolių. Tam tikrais atvejais,
pavyzdžiui, kylant bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto rinkos kainoms
ir pan. , įmonės dalyviai ar savininkai gali būti suinteresuoti bankroto
procedūrų vilkinimu, nes, didėjant įmonės turto vertei, kinta jos skolų ir turto
santykis, kuris yra nemokumo kriterijus. Tokia bankroto proceso eiga
neleistina, nes pažeistų kreditorių teisėtus interesus iš skolininko kuo
greičiau gauti jiems priklausančias lėšas, t. y. neatitiktų bankroto bylos
dalyvių interesų pusiausvyros principo. Vykstant bankroto procedūroms, bankroto
bylą nagrinėjantis teismas turi užtikrinti byloje dalyvaujančių asmenų interesų
pusiausvyros išsaugojimą. B-kroto bylos dalyviams piktnaudžiaujant savo
teisėmis ir vilkinant procesą, ją nagrinėjantis teismas privalo imtis įstatyme
nustatytų priemonių užkirsti tokiam piktnaudžiavimui kelią. Taigi bankroto
proceso tikslas ir būtinybė užtikrinti interesų pusiausvyros principo laikymąsi
paneigia galimybę iš naujo spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, svarstant,
ar buvo įstatyme nustatyti pagrindai bankroto bylai iškelti. Siekis apsaugoti
kreditorių interesus įmonei skolininkei nevykdant įsipareigojimų suponuoja
išvadą, kad, konstatavus nemokumo pagrindus ir jau įsiteisėjus nutarčiai dėl
bankroto bylos iškėlimo, esminę reikšmę turi nebe įmonės mokumo būsena, buvusi
bankroto bylos iškėlimo stadijos metu, bet esamuoju metu, t. y. ar
kreditoriams išlieka grėsmė patirti nuostolių dėl įmonės skolininkės nepajėgumo
įvykdyti prievoles. B-kroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, kad įmonė yra
pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti
nutraukta pagrindais, nurodytais Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje,
pvz. , kreditoriams įsitikinus įmonės mokumu ir pasirašius taikos sutartį, o ne
kvestionuojant bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą. Toks teisių gynybos būdas
bankroto byloje nevilkina bylos nagrinėjimo ir atitinka byloje dalyvaujančių
asmenų interesų pusiausvyros principą.
Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismo
nutartis iškelti bankroto bylą nėra teismo procesinis dokumentas, kuriuo
užbaigiama byla, todėl byla negali būti laikoma baigta CPK 365 straipsnio
1 dalies prasme. Specifiniai bankroto proceso tikslai apsaugoti įmonę
skolininkę ir jos kreditorius nuo didesnių nuostolių pasiekiami tik nuosekliai
ir operatyviai vykdant bankroto procedūras, o atsiradus būtinybei ginti
bankrutuojančios įmonės savininko, dalyvio ar kito asmens teises, pažeistas
bankroto bylos iškėlimo stadijoje, jos turi būti ginamos siekiant bankroto bylos
nutraukimo Įmonių bankroto įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais
pagrindais. Teismas, gavęs prašymą atnaujinti procesą dėl bankroto bylos
iškėlimo, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi,
CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 367 straipsniu ir 370 straipsnio
1 dalimi, atsisako jį priimti kaip pateiktą dėl ginčo, jau nagrinėjamo
teisme. Šioje byloje skundžiami teismų procesiniai sprendimai atmesti prašymą
atnaujinti procesą dėl bankroto bylos iškėlimo paliktini nepakeisti, atsižvelgiant
į tai, kad galutinis bylos nagrinėjimo rezultatas nepažeidžia bankroto bylos
nagrinėjimo ypatumus nustatančių teisės normų.
Atmetant kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsnio
1 dalimi, atsakovui bankrutuojančiai IĮ V. ir S. M-ių prekybos
centrui pateikus prašymą iš kasatorių priteisti 1000 Lt išlaidų advokato
pagalbai apmokėti, šis prašymas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies
1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
B-krutuojančiai IĮ V. ir S. M-ių
prekybos centrui iš V. M. ir S. M. priteisti 1000 Lt (vieną
tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra
galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.8184 sekundės -