TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
TEISMŲ PRAKTIKOS TAIKANT BAUSMĖS VYKDYMO ATIDĖJIMĄ
TEISMŲ PRAKTIKOS TAIKANT BAUSMių VYKDYMO
ATIDĖJIMĄ
APŽVALGA
(Baudžiamojo kodekso 75 ir 92 straipsniai)

Įvadinės
pastabos

1. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės
realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo
(bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar)
vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui –
viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių
nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali
būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį
paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys,
kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta,
kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra
pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus
bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti
teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą
teismas vadovaujasi ne tik Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –
ir BK) 75 ir 92 straipsnių normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės
skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo
įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.
2. Baudžiamojo kodekso 75, 92 straipsnių redakcijos nuo 2000 m. rugsėjo
26 d. buvo keičiamos 2003 m. balandžio 10 d. įstatymu Nr. IX-1495 (Žin. , 2003,
Nr. 38-1733), įsigaliojusiu 2003 m. gegužės 1 d. , t. y. kai įsigaliojo ir
naujasis BK, 2004 m. liepos 5 d. įstatymu Nr. IX-2314 (Žin. , 2004,
Nr. 108-4030), įsigaliojusiu 2004 m. liepos 13 d. , o BK 75 straipsnis dar ir 2007 m.
birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 (Žin. , 2007, Nr. 81-3309), įsigaliojusiu
2007 m. liepos 21 d. Keičiant įstatymą, keitėsi ir jo taikymo sąlygos. 2004 m.
liepos 5 d. įstatymu teismams buvo panaikinta galimybė atidėti baudos arba
arešto bausmės vykdymą, ir dabar laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo
klausimas gali būti sprendžiamas tik už atitinkamo sunkumo nusikaltimus.
3. Pažymėtina, kad apibendrinimo metu buvo analizuota ir apibūdinta
teismų praktika atidedant bausmės vykdymą iš esmės nuo 2004 m. liepos 13 d. (kai
įsigaliojo 2004 m. liepos 5 d. įstatymas Nr. IX-2314) iki 2007 m. liepos 21 d. (kai
įsigaliojo 2007 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. X-1233). Kartu analizuotos ir gautos bylos
pagal dabar galiojančią BK redakciją.
Apžvalgoje remiamasi daugiau nei 1500 bylų, nagrinėtų apylinkės ir
apygardos teismuose, analize, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis bei
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005–2007
metais priimtomis nutartimis, kuriose sprendžiami BK 75, 92 straipsnių taikymo
klausimai.
4. Iš teismų praktikos matyti, kad teismai, bylose nustatę BK 75, 92
straipsnių taikymo sąlygas, paprastai atideda laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Tačiau nevienoda teismų praktika suvokiant kai kurias įstatyme nustatytas
bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, pavyzdžiui: kai kaltininko vienas iš
padarytų nusikaltimų yra sunkus arba kai nuteistajam paskirta galutinė
subendrinta bausmė susideda iš laisvės atėmimo ir baudos (ar kitos už laisvės
atėmimą švelnesnės bausmės); kai nenurodomi sprendimo atidėti bausmės vykdymą motyvai,
neatskleidžiama, kuo remiasi išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog
ir realiai nevykdant paskirtos bausmės bus įgyvendinti bausmės tikslai; kai
atskirais atvejais nesilaikoma BK 54 straipsnio 2 dalies reikalavimų,
pavyzdžiui, neįvertinama nuteistojo asmenybė taikant bausmės vykdymo atidėjimą,
atidedant bausmės vykdymą nepilnamečiui – jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygos
(socialinė aplinka); be to, skirtinga bausmės vykdymo atidėjimo pradžios
skaičiavimo tvarka, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos nurodymas,
atidedant bausmės vykdymą, ir kt. rodo, kad baudžiamųjų bylų, kuriose taikomi
BK 75 ar 92 straipsniai, apžvalga turi prasmę.
Taip pat pabrėžtina, kad teismai, atidėdami bausmės vykdymą ir skirdami
baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio
priemones nepilnamečiams, dažnai jų nemotyvuoja ir nenustato aiškių terminų
jiems įvykdyti, nors pagal įstatymą tai būtina. Pasitaiko atvejų, kai teismai
skiria įpareigojimus ar auklėjamojo poveikio priemones, nenurodytas
baudžiamajame įstatyme, o įstatyme įtvirtintas gana dažnai taiko neteisingai,
pavyzdžiui, įpareigojimą atlyginti arba pašalinti nusikaltimu padarytą turtinę
žalą; kiti įpareigojimai ar auklėjamojo poveikio priemonės, pavyzdžiui,
teikimas nukentėjusiajam pagalbos, kol šis gydosi, gydymasis nuo alkoholizmo,
narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos visiškai netaikomi ar taikomi
pernelyg retai, nors pagal bylos medžiagą tokių priemonių skyrimas būtų
pagrįstas. Kartu pažymėtina, kad teismai, kai yra pagrindas, neišnaudoja
įstatyme numatytų galimybių pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kai
nuteistasis vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro kitų teisės pažeidimų, ar
panaikinti sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo.
Dėl to BK 75, 92 straipsnių taikymo praktikos apžvalga buvo atlikta
siekiant atskleisti šių BK straipsnių nuostatų prasmę, turinį, suvienodinti
teismų praktiką.

Bausmės
vykdymo atidėjimo sąlygos

1. Pirmoji sąlyga, sudaranti prielaidas baudžiamojoje byloje spręsti
bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, yra asmens pripažinimas kaltu ir nuteisimas
už atitinkamo sunkumo nusikaltimą.
1. 1. Jei pilnametis nuteistasis yra padaręs kelis nusikaltimus, tai
bausmės vykdymas gali būti atidedamas tada, kai padaryti keli nesunkūs ir (ar)
apysunkiai nusikaltimai ir už juos paskirta galutinė subendrinta bausmė jam
neviršija trejų metų laisvės atėmimo arba kai padaryti keli neatsargūs
nusikaltimai ir galutinė subendrinta bausmė už juos neviršija šešerių metų
laisvės atėmimo, arba kai padaryti nesunkus ir (ar) apysunkis nusikaltimas
(nusikaltimai) bei neatsargus nusikaltimas (nusikaltimai) ir bausmė už tyčinį
nusikaltimą (nusikaltimus) neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o galutinė
subendrinta bausmė už visas veikas neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai, nesant baudžiamajame įstatyme
nustatytos minėtos sąlygos, bausmės vykdymas nuteistajam vis dėlto yra
atidedamas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartimi panaikinta
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2005 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalis: pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį,
2 dalies 7 punktą, I. P. , K. G. , R. G. , S. B. laisvės
atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu
I. P. nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), 24
straipsnio 5 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), 24
straipsnio 6 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas), 228
straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas); galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 25 000 Lt (200 MGL)
bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas
dvejiems metams. K. G. nuteistas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (nesunkus
nusikaltimas), 227 straipsnio 2 dalį (apysunkis nusikaltimas), 24 straipsnio 6
dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas), 24 straipsnio 6 dalį
ir 199 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas); galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 25 000 Lt (200 MGL)
bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas
dvejiems metams. R. G. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (apysunkis
nusikaltimas) ir 199 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas); galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 25 000 Lt
(200 MGL) bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės
vykdymas atidėtas dvejiems metams. S. B. nuteistas pagal BK 227 straipsnio
2 dalį (apysunkis nusikaltimas), 199 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas),
199 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas); galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas trims mėnesiams ir 31 250 Lt (250 MGL)
bauda, pritaikius BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas
dvejiems metams. Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš BK VIII
ir X skyrių turinio matyti, kad tais atvejais, kai asmuo nuteisiamas ne už
vieną nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimo klausimas sprendžiamas tik
paskyrus nuteistajam galutinę subendrintą bausmę. V-arūšė subendrinta bausmė
paskiriama tada, kai bausmės bendrinamos apėmimo būdu, arba tada, kai sudedant
bausmes galima švelnesnę bausmę pakeisti griežtesne, pritaikius BK 65
straipsnio 1 dalies taisykles. Nesant šių sąlygų, nuteistajam gali būti
paskirta tokia subendrinta bausmė, kurią sudaro dvi skirtingų rūšių bausmės (BK
42 straipsnio 4 ir 5 dalys). Subendrinta bausmė nuteistajam paskiriama už visas
jo padarytas nusikalstamas veikas. Visi nuteistieji, dėl kurių paduotas
prokuroro kasacinis skundas, nuteisti ne tik už apysunkius tyčinius
nusikaltimus, bet ir už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatyto sunkaus tyčinio
nusikaltimo padarymą. Atidėdamas jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės
vykdymą apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 75 straipsnio 1
dalį, nes iš šios normos turinio išplaukia, kad bausmės vykdymas gali būti
atidėtas tik tiems asmenims, kurie nuteisti už nesunkius ir apysunkius tyčinius
nusikaltimus (kasacinė byla Nr. 2K-410/2006).
1. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė
sesija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą Nr. 2K-P-549/2007, 2007 m.
lapkričio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal baudžiamąjį įstatymą
klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo gali būti sprendžiamas tik tada, kai
kaltininko padaryti nusikaltimai pagal BK 11 straipsnį negali būti prilyginami
sunkių (nekalbant jau labai sunkių) nusikaltimų kategorijai, o už juos paskirta
atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmė. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 75
straipsnio 1 dalį padarius ir apysunkį nusikaltimą taip pat nekyla bausmės
vykdymo atidėjimo klausimo, jei už tokį nusikaltimą paskiriama trejus metus
viršijanti laisvės atėmimo bausmė. Tuo tarpu apysunkiai nusikaltimai yra
tyčiniai nusikaltimai, už kuriuos baudžiamajame įstatyme nustatyta didžiausia
bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės
atėmimo (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vadinasi, bausmės vykdymo atidėjimo
instituto taikymas galimas padarius ne bet kokį, o tik mažesnio pavojingumo
laipsnio apysunkį nusikaltimą. Taigi padarytos veikos pavojingumo pobūdis ir
laipsnis pagal baudžiamąjį įstatymą turi iš esmės lemiamą reikšmę sprendžiant
BK 75 straipsnio taikymo klausimą. Nurodytos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos
yra imperatyvios, kartu jos nustato ir BK 75 straipsnio taikymo ribas.
Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą viena iš tokių pilnamečiams nuteistiesiems
paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ribų yra sunkaus
nusikaltimo padarymas, savaime panaikinantis galimybę taikyti bausmės vykdymo
atidėjimą. T-ėl visais atvejais, kai pilnamečio kaltininko veikoje, be kitų
nusikaltimų, yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas
apskritai negalimas. Pagal nagrinėjamos bylos kontekstą tai reiškia, kad ir
tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tam pačiam asmeniui, toje pačioje baudžiamojoje
byloje už nesunkaus, apysunkio ar neatsargaus nusikaltimo padarymą yra
paskirtas laisvės atėmimas, o už sunkų nusikaltimą – bauda, BK 75 straipsnio
taikymo klausimas negali būti sprendžiamas. Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija nutartyje pabrėžė, kad taikant bausmės
vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su
teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo
baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir
paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui
ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės
esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti
teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą
su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio
priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.
1. 3. Praktikoje taip pat pasitaiko atvejų, kai bausmės vykdymo atidėjimas
yra taikomas asmeniui, nuteistam už baudžiamąjį nusižengimą. Tuo tarpu
baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nėra nustatyta galimybės taikyti arešto –
trumpalaikio laisvės atėmimo, paskirto už baudžiamąjį nusižengimą – vykdymo
atidėjimo. Tačiau tais atvejais, kai nuteistojo veikoje, be BK 75 straipsnio 1
dalyje ar 92 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų kategorijų, yra ir
baudžiamojo nusižengimo sudėtis, o paskirta galutinė subendrinta bausmė –
laisvės atėmimas neviršija šių straipsnių pirmosiose dalyse nurodytos laisvės
atėmimo bausmės trukmės, bausmės vykdymo atidėjimas (esant ir kitoms įstatyme
nustatytoms sąlygoms) yra galimas.
Kauno rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu D. R.
nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis nusižengimas) laisvės
apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (baudžiamasis
nusižengimas) laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, pagal BK 214 straipsnį
(apysunkis nusikaltimas) laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63
straipsniu šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta dvejų
metų laisvės atėmimo ir šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis
BK 64 straipsniu prie paskirtos bausmės visiškai pridėta Kauno rajono apylinkės
teismo 2005 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 32 dienų laisvės
apribojimo bausmė ir paskirta dveji metai laisvės atėmimo bei septyni mėnesiai
dvi dienos laisvės apribojimo. Vadovaujantis BK 65 straipsniu laisvės
apribojimo bausmė pakeista laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta
dveji metai keturi mėnesiai šešiolika dienų laisvės atėmimo. Pritaikius BK 92
straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo
poveikio priemonę – elgesio apribojimą, uždraudžiant be auklėjamojo poveikio
priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą
(baudžiamoji byla Nr. N-1-195-175/2005).
1. 4. Pasitaikė bylų, kai kaltininkui, veikos padarymo metu buvus pilnamečiui,
paskirtos bausmės vykdymas atidėtas pagal BK 92 straipsnio taisykles.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžiu
V. B. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems
metams ir trims mėnesiams, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu
dvejiems metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems
metams, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal
BK 215 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63
straipsniu bausmės pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 214
straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu ir
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Ši bausmė iš
dalies sudedant subendrinta su griežčiausia bausme, paskirta pagal BK 180
straipsnio 1 dalį, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės
atėmimas trejiems metams ir dešimčiai mėnesių. Pritaikius BK 92 straipsnį
bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant elgesio apribojimą.
Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvavo, kad V. B. nusikalto
būdamas pilnametis, bet, atsižvelgdamas į jo socialinę aplinką, psichinės
sveikatos būklę (jis yra našlaitis), teismas daro išvadą, kad kaltinamasis
pagal socialinę brandą prilygsta nepilnamečiui ir jam galima taikyti BK XI
skyriaus nuostatas (baudžiamoji byla Nr. N1-96-755/2006).
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi prokuratūros apeliacinį skundą dėl netinkamai pritaikyto
baudžiamojo įstatymo, tenkino jį iš dalies ir panaikino Pasvalio rajono apylinkės
teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK
92 straipsniu, V. B. trejiems metams atidėtas laisvės atėmimo bausmės
vykdymas ir paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės. 2007 m. kovo
2 d. nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas motyvavo, kad pirmosios
instancijos teismas V. B. socialinės aplinkos, kaip svarbios aplinkybės,
duodančios pagrindą V. B. prilyginti nepilnamečiui, nepagrindė jokiais
duomenimis, kurie rodytų jo nepakankamą brandą. Priešingai, byloje nustatyta,
kad V. B. nusikalstamų veikų darymo metu turėjo devynių klasių
išsilavinimą ir nusikalstamas veikas padarė būdamas devyniolikos metų,
nusikalstamų veikų darymo metu gyveno su motina ir tapo našlaičiu iki teismo
nuosprendžio paskelbimo; aplinkinių apibūdinamas neigiamai dėl keliamų
konfliktų ir girtavimo; buvo aktyvus nusikaltimų vykdytojas, su bendrininkais
tarėsi iš anksto, naudojo fizinį smurtą, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą
turtą; anksčiau du kartus teistas. Šie duomenys rodo, kad V. B. visiškai
suvokė savo veiksmų esmę ir gerai orientavosi socialinėje aplinkoje
(baudžiamoji byla Nr. 1NSA-00113-349-2007-59).
1. 5. BK 92 straipsnyje nustatyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo
atidėjimo instituto taikymo ypatumai nepilnamečiams: bausmės vykdymas nepilnamečiui
gali būti atidėtas nepriklausomai nuo jo padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumo
kategorijos; galutinė subendrinta bausmė už tyčinius nusikaltimus negali būti
didesnė kaip ketveri metai laisvės atėmimo, o už neatsargių nusikaltimų
padarymą – nepriklausomai nuo paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės
dydžio; atidedant bausmės vykdymą skiriama ne baudžiamojo poveikio priemonė ir
(ar) įpareigojimai, bet auklėjamojo poveikio priemonės.
Teismų praktika rodo, kad pasitaiko atvejų, kai neatsižvelgiama į tai, jog
nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neturėdamas aštuoniolikos metų, ir
bausmės vykdymas atidedamas vadovaujantis ne BK 92 straipsnyje nustatytomis
taisyklėmis, o pritaikius BK 75 straipsnį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2005 m. gegužės 31 d. nutartimi prokuratūros kasacinis
skundas tenkintas iš dalies ir pakeistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2004
m. rugsėjo 20 d. nuosprendis, pritaikant nuteistajam R. Š. BK 92 straipsnį.
Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš bylos matyti, jog
nuteistasis, gimęs 1986 m. balandžio 9 d. , padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje
numatytus nusikaltimus 2003 m. spalio 24 d. ir 2003 m. lapkričio 15
d. Taigi šių nusikaltimų padarymo metu jam nebuvo suėję aštuoniolika metų.
Pagal BK 81 straipsnio 1 dalį asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo
metu nebuvo suėję aštuoniolika metų, taikomos nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės
ypatumų, numatytų BK XI skyriuje, nuostatos. Teismas, atidėdamas R. Š.
paskirtos bausmės vykdymą pagal BK X skyriuje esančio BK 75 straipsnio
nuostatas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes taikė ne tas BK
bendrosios dalies normas, kurias turėjo taikyti (kasacinė byla Nr. 2K-280/2005).
2. Kita BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – asmuo turi būti nuteistas
atitinkamos trukmės laisvės atėmimo bausme. Tačiau tais atvejais, kai
nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė susideda iš laisvės atėmimo ir
baudos (ar kitos už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės), – laisvės atėmimo
vykdymo atidėjimas iš esmės galimas, o kita bausmė vykdoma savarankiškai.
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu
A. Š. nuteista pagal BK 284 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas)
ir jai paskirta 35 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, 65
straipsnio 1 dalimi ši bausmė subendrinta su 2004 m. lapkričio 10 d.
Pasvalio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta šešių mėnesių laisvės
atėmimo bausme bei 3 MGL (375 Lt) bauda ir galutinė subendrinta
bausmė paskirta septyni mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75
straipsniu bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, o bauda su bausme
nebendrinta ir paskirta vykdyti atskirai (baudžiamoji byla Nr. 1-188-500/2005).
3. Be minėtų sąlygų, būtina bausmės vykdymo atidėjimo taikymo sąlyga –
teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ir atidėjus nuteistajam
paskirto laisvės atėmimo vykdymą bus įgyvendinti bausmės tikslai. Teismas šią
išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą,
t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų
veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas
nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar
bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Vadinasi, nuosprendžio
aprašomojoje dalyje turi būti motyvuojamas ne tik bausmės skyrimas, bet ir
sprendimas dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo, nurodant BK 75 ar 92
straipsnių taikymo sąlygas bei pagrindžiant išvadą, kad bausmės tikslai bus
pasiekti atidedant bausmės vykdymą (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir
BPK) 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Tuo tarpu teismų praktikos apibendrinimo
duomenys parodė, kad teismai dažnai nemotyvuoja, kodėl mano, kad bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, arba nuosprendyje tik
lakoniškai nurodo, kad yra pagrindas taikyti BK 75 ar 92 straipsnius.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija
2005 m. vasario 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo
2004 m. spalio 25 d. nuosprendžio dalį dėl K. S. paskirtos dvejų
metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo. Dėl BK 75 straipsnio taikymo kolegija
pažymėjo, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas
nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus
pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal P-ės rajono apylinkės teismo
2004 m. birželio 7 d. nuosprendį K. S. padarė 28 nusikalstamas veikas.
Visos nusikalstamos veikos buvo vagystės iš vienos įmonės. Padaryti 24
apysunkiai ir trys nesunkūs nusikaltimai bei vienas baudžiamasis nusižengimas.
Įstatymas nedraudžia atidėti bausmės vykdymo asmeniui, padariusiam kelias
nusikalstamas veikas, jei šios nėra sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai. Tačiau
keliamas reikalavimas, kad teismas prieitų prie išvados, kad yra pakankamas
pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Apylinkės teismas taip nemanė, todėl bausmės vykdymo neatidėjo. Apygardos
teismas manė kitaip, todėl pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį
taikė nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Kasacinės instancijos teismo
teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje K. S. nusikalstamos veikos
buvo daromos ilgą laiką, t. y. nuo 2003 m. birželio mėn. iki 2004 m.
sausio 6 d. , kol kasatorius buvo sulaikytas policijos pareigūnų darydamas
eilinį nusikaltimą. Per tą laiką buvo padaryta pakankamai daug nusikalstamų
veikų. Nusikaltimai pasižymėjo tam tikru įžūlumu, nes buvo daromi nepaisant
apsaugos sig-lizacijos ir jos veikimo. Kolegija laikė, kad turint galvoje
nusikalstamų veikų pobūdį, jų kiekį, padarymo aplinkybes, padarytos ir
atlygintos žalos dydį, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo daryti
išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Atsižvelgiant į padarytų veikų kiekį ir laiko tarpą, per kurį jos buvo
padarytos, taip pat į tai, kad K. S. nusikalstama veika padarė didelę
41 043 Lt žalą, o atlyginta tik maža dalis padarytos žalos, nors
telefonai buvo parduodami ir už juos nuteistasis gaudavo pinigų, darytina
išvada, kad tik realiai atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę gali būti
įgyvendinta bausmės paskirtis, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, kad tik
realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti K. S. nuo
nusikalstamų veikų darymo. Atidėjus bausmės vykdymą, šie tikslai nebus
pasiekti, todėl kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas,
atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. S. , netinkamai pritaikė BK
75 straipsnio nuostatas, nes nepagrindė išvados, kad bausmės tikslai bus įgyvendinti
be bausmės atlikimo (kasacinė byla Nr. 2K-131/2005).
3. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabar galiojantis baudžiamasis
įstatymas neįtvirtina reikalavimo, jog nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas
gali būti taikomas vieną kartą. Tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė,
paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto
taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. T-ėl teismai turėtų plačiai
motyvuoti, kodėl tikslinga atidėti bausmės vykdymą nuteistajam, kuriam jau ne
pirmą kartą taikomi BK 75 ar 92 straipsniai arba kuris veiką padarė bausmės
vykdymo atidėjimo laikotarpiu, ir todėl teismas mano, kad ir taip bus pasiekti
bausmės tikslai.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu
N. Š. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė visiško
bausmių sudėjimo būdu subendrinta su to paties teismo 2006 m. birželio
5 d. nuosprendžiu paskirta trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas N. Š. atidėtas vieneriems
metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms
paroms (baudžiamoji byla Nr. 1-106-284/2006).
Kuo remiasi teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog
bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, šiame nuosprendyje
(kaip ir daugelyje kitų apžvalgoje tirtų bylų) nenurodyta. Tuo tarpu iš bylos
medžiagos matyti, kad N. Š. teisiamas penktą kartą, bausmės vykdymo
atidėjimas jam pritaikytas trečią kartą (2001 m. birželio 21 d.
K-ės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 203 straipsnio 2
dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems
metams ir šešiems mėnesiams, 2006 m. birželio 5 d. Pakruojo rajono
apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės
atėmimu trims mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams), pagal BK
201 straipsnį nuteistas antrą kartą (2005 m. rugsėjo 22 d. K-ės
rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 201 straipsnio 3 dalį
8 MGL (1000 Lt) bauda), paskutinę veiką padarė bausmės vykdymo
atidėjimo metu.
3. 2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų
kolegija, 2006 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmesdama nuteistojo
T. K. kasacinį skundą, pažymėjo, kad nors BK 92 straipsnio
nuostatos formaliai nedraudžia taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo
atidėjimo nepilnamečiui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu, tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali
būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo
pavojingumą ir kitas bylos aplinkybes. N-jo tyčinio nusikaltimo – plėšimo – padarymas
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu rodo, kad asmuo nepateisino teismo jam
pareikšto pasitikėjimo ir paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti
BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama
taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl
nenusikalstų. Jau ankstesniu nuosprendžiu atidėjus bausmės vykdymą nuteistasis
buvo įspėtas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, tačiau praėjus trumpam laiko
tarpui jis padarė naują vienarūšį apysunkį nusikaltimą. Tai leidžia daryti
išvadą, kad jo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai ir rodo, kad jis
nepadarė išvadų dėl savo elgesio. Kolegija daro išvadą, kad tik realus laisvės
atėmimo bausmės atlikimas gali sulaikyti T. K. nuo tolesnių nusikalstamų
veikų darymo (kasacinė byla Nr. 2K-572/2006).
3. 3. Taip pat pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai
nustačius BK 75, 92 straipsnių taikymo sąlygas bausmės vykdymas taikomas
formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad, pavyzdžiui, asmuo jau daug kartų teistas
arba veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą.
Įstatymas tiesiogiai nedraudžia teismui taikyti BK 75 ar 92 straipsnių ir
tais atvejais, kai nuteistasis anksčiau irgi yra padaręs nusikalstamas veikas,
turi neišnykusį teistumą. Tačiau ši diskrecinė teismo teisė iš esmės suponuoja
pareigą papildomai (dar kruopščiau) įvertinti kaltininko asmenybę ir šis
vertinimas neturi būti atsietas nuo kaltininko ankstesnės nusikalstamos veikos.
Išnykę teistumai taip pat turi reikšmės vertinant asmenybę ir iš esmės jos pagrindu
formuojant išvadą, kad kaltininkas ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų,
laikysis įstatymų; taip bus pasiekti ir kiti tikslai, numatyti BK 41 straipsnio
2 dalyje.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 19 d. nuosprendžiu
S. M. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai
mėnesių. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems
metams, įpareigojant nuteistąjį iki 2005 m. gegužės 1 d. pradėti dirbti
arba užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms (baudžiamoji byla Nr. 1-58-188/2005).
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi prokuratūros apeliacinį skundą, 2005 m. balandžio 14 d.
nuosprendžiu pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir panaikino tą jo
dalį, kuria S. M. buvo pritaikytas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas
atidėtas (baudžiamoji byla Nr. 1NTA-00098-185-2005-59). Apeliacinės
instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad S. M.
praeityje buvo teistas net penkis kartus už sunkius nusikaltimus. L-ės
atėmimo bausmės vykdymas jau buvo vieną kartą atidėtas, o jam atliekant bausmę
pagal paskutinį nuosprendį, buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Tačiau akivaizdu, kad bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes išvadų dėl padarytų
nusikaltimų S. M. nepadarė – neišnykus teistumui įvykdė dar vieną
nusikaltimą. Darytina išvada, kad šio nusikaltimo padarymas yra logiškas jo
gyvenimo būdo rezultatas, todėl, siekiant atimti galimybę daryti naujus
nusikaltimus (BK 41 straipsnis), jam turėjo būti paskirta reali laisvės atėmimo
bausmė. Kolegijos nuomone, S. M. šeiminė padėtis (nuteistasis sukūrė
šeimą, išėjo iš darbo, nes ketino persikelti gyventi ir dirbti į Kauną ketindamas
prižiūrėti ten gyvenančią žmonos motiną) negalėjo būti lemiama aplinkybė
sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo. Darydamas nusikalstamą
veiką S. M. suvokė, kad bausmės atlikimas už šį nusikaltimą gali neigiamai
paveikti jo ryšius su šeima, tačiau vis tiek jį padarė.
3. 4. Pažymėtina, kad, pagrįsdamas išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad
nuteistasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir spręsdamas klausimą
atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi atsižvelgti į padarytos
nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir
tikslų, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, bendrininkavimo
formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54
straipsnio 2 dalis). Tik įvertinęs šių ir kitų bylos aplinkybių visumą, teismas
gali nuspręsti, kad atidedant bausmės vykdymą bus galima pasiekti bausmės
tikslus be realaus bausmės atlikimo. Kitaip tariant, teismas turi vadovautis BK
41, 54 straipsnių nuostatomis ne tik skirdamas bausmę nuteistajam, bet ir
spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Tuo tarpu teismų praktika rodo,
kad teismai paprastai laikosi BK 41, 54 straipsnių reikalavimų tik skirdami
bausmes, tačiau, nuspręsdami taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, į bausmės
paskirtį ir bendruosius bausmės skyrimo pagrindus neatsižvelgia ir nevertina
arba nurodo tapačius bausmės vykdymo atidėjimo motyvus, kuriais buvo remtasi
skiriant bausmę nuteistajam.
S-o rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 11 d. nuosprendžiu
V. J. nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, BK
253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63
straipsniu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės
vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį vienerių metų
laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
nekeisti gyvenamosios vietos (baudžiamoji byla Nr. 1-59/2005).
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad skiriant bausmę
kaltinamajam atsižvelgtina į tai, jog jis nuoširdžiai gailisi, anksčiau
neteistas, dirba, todėl yra pagrindas laikyti, kad kaltinamajam nėra būtinybės
skirti realią laisvės atėmimo bausmę, jam gali būti taikomas bausmės vykdymo
atidėjimas.
3. 5. Minėta, kad įstatyme įtvirtintas reikalavimas bausmės vykdymo atidėjimą
sieti su teismo išvada, jog atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės jos tikslai iš
esmės taip pat bus pasiekti. Kartu pažymėtina, kad bausmės tikslų turinys
(pobūdis) reiškia, jog teisingas, išsamus nuteistojo asmenybės įvertinimas yra
svarbi teisingo sprendimo taikant BK 75 ar 92 straipsnius sąlyga. T-ėl teismo
išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti
be realaus jos atlikimo, turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis,
tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis,
kurios sudaro galimybes įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai)
padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų
asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės
nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan. Į tai
turi būti atsižvelgiama ir skiriant bausmę, ir priimant sprendimą atleisti nuo
paskirtos bausmės vykdymo. Minėtų nuteistojo asmenybės savybių atskleidimas ir
jų išdėstymas baigiamuosiuose teismo sprendimuose atitinka BK 75 ar 92
straipsnių pirmųjų dalių reikalavimą, kad būtina konstatuoti tai, jog atidedant
bausmės vykdymą taip pat bus pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2
dalis), ir visa tai teismo sprendimą daro įtikinamą bei sudarantį prielaidas jo
bendraprevenciniam poveikiui.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 18 d. nuosprendžiu
Ž. R. nuteistas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams dešimčiai mėnesių, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu
vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu
bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
laisvės atėmimas dvejiems metams penkiems mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį
bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones:
60 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, globos
ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose, organizacijose
bei elgesio apribojimas šešiems mėnesiams, įpareigojant Ž. R. būti namuose
nuo 22 iki 6 val. , tęsti mokslą J-mo mokykloje, be bausmės vykdymą
kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,
išnagrinėjusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. D. apeliacinį
skundą, jį patenkino ir 2007 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pirmosios
instancijos teismo nuosprendį pakeitė, panaikindama BK 92 straipsnio taikymą
Ž. R. bei priteisdama nuketėjusiajai 
A. D. 4500 Lt neturtinei žalai atlyginti (baudžiamoji byla
Nr. 1A-482-348/2007). Nuosprendžio aprašomojoje dalyje apeliacinės
instancijos teismas nurodė, kad kaltinamojo
asmenybė vertinama neigiamai. Jis dažnai valkatauja, agresyviai elgiasi su motina, sistemingai daro
administracinius teisės pažeidimus. Taikytos auklėjamojo poveikio priemonės nedavė rezultatų. Motinos
prašymu jis buvo apgyvendintas
Kauno socialinės pagalbos prevencijos centre. Ž. R. yra agresyvus, nesivaldantis, nepajėgia kontroliuoti savo veiksmų, jo elgesys neprognozuojamas: mušė
klasės draugus, grasino išprievartauti mergaites, taikėsi mokytojui suduoti per
veidą. Dėl tokio elgesio Ž. R. buvo perkeltas į Alytaus jaunimo ir suaugusiųjų mokyklą, vėliau jam buvo
skirtas mokymas namuose. Prevencinės auklėjimo poveikio priemonės
kaltinamajam nepadarė įtakos. Jis toliau sistemingai pažeidinėjo įstatymus. Apeliacinės instancijos
teismo posėdyje dalyvavusi nukentėjusioji A. D. labai išgyveno, jautėsi morališkai sugniuždyta ir labai pažeminta, jai buvo gėda ir nepatogu prieš kaimynus (būdama nejauno amžiaus išžaginta nepilnamečio),
pablogėjo sveikata, ji susirgo emocine
depresija. Jos sveikatos būklę patvirtina medicinos pažyma. Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nėra
pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tik atlikus
realią laisvės atėmimo bausmę bus užtikrintas teisingumo principas ir pasiekti bausmės tikslai.
3. 6. Taip pat pritartina
teismų praktikai, kai sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo (esant
ir kitoms BK 75, 92 straipsnių 1 dalyse nustatytoms sąlygoms) ir pagrindžiant
išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinti bausmės
tikslai (suteikiant tam pirmumo reikšmę), teismo sprendimu kartu siekiama
išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo formuojamą praktiką teismas, įvertindamas byloje esančius
duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip
bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas
neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam
prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų ir pan. ). T-ėl nuteistojo asmenybė ir
kitos reikšmingos bylos aplinkybės, minėta, turi būti įvertintos ne tik
skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą.
Utenos rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu
J. C. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK
75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant
per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms (baudžiamoji byla Nr. 1-55-455/2007).
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas nurodė, kad įvertindamas tai,
jog kaltinamasis dirba, administracine tvarka nebaustas, apibūdinamas
teigiamai, siekdamas atlyginti nusikaltimu padarytą žalą paėmė paskolą, visa
tai rodo jo aktyvią atgailą, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad po nusikaltimo
padarymo praėjo daugiau kaip dveji metai, nukentėjusioji prašo neskirti realios
laisvės atėmimo bausmės, į tai, kad yra vedęs, augina mažametį vaiką, dirba, o
realus bausmės atlikimas nutrauks šiuos socialiai vertingus ryšius, daro
išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pakeistas Kėdainių rajono apylinkės
teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendis ir, nuteistajam A. A. pritaikius
BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems
metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, iki 2007 m. gruodžio 1 d.
atlyginti D. Š. padarytą 1500 Lt turtinę žalą. Kėdainių rajono
apylinkės teismo 2007 m. sausio 26 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 138
straipsnio 2 dalies 10 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams, vadovaujantis BK
63 straipsniu, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams,
bausmę atliekant pataisos namuose (baudžiamoji byla Nr. 1NSA-00143-349-2007-59).
Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta,
kad A. A. padarytų tyčinių nusikaltimų sunkumas ir laisvės atėmimo bausmės
trukmė atitinka bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Apylinkės teismas, skirdamas
realią laisvės atėmimo bausmę ir motyvuodamas tokį savo sprendimą, iš esmės
nurodė aplinkybes, kurios yra svarbios veikos kvalifikacijai pagal konkrečius
BK straipsnius, bet ne sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį.
A. A. nusikalstamas veikas padarė neturėdamas teistumo, nėra duomenų apie jam
taikytas administracines nuobaudas. Apeliacinės instancijos teismui pateikti
duomenys rodo, kad A. A. nuo 2007 metų sausio mėnesio dirba, darbovietės apibūdinamas
teigiamai, rūpinasi senyvo amžiaus ligota motina, materialiai padeda buvusiai
žmonai išlaikyti du nepilnamečius vaikus, su kuriais bendrauja, jais rūpinasi.
Atsižvelgusi į šiuos duomenis, kurie rodo būtinybę išsaugoti susiformavusius
teigiamus socialinius ryšius, bei padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą,
kaltininko asmenybę, kolegija laiko, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog
paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės
atlikimo, atidedant bausmės vykdymą.
3. 7. Pritartina teismų praktikai, kai nenustačius antivisuomeninių
polinkių ir konstatavus atsitiktinį nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį, įvertinus
nusikalstamos veikos padarymo stadiją (esant nebaigtai nusikalstamai veikai), pasyvų
bendrininko vaidmenį, tai įvertinama ir nurodoma priimant sprendimą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu
S. Š. ir G. Š. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1
dalį ir 180 straipsnio 2 dalį. Subendrinta galutinė bausmė S. Š. paskirta
laisvės atėmimas dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių, o G. Š. – laisvės
atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį
bausmės vykdymas abiem nuteistiesiems atidėtas dvejiems metams, paskiriant
auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą (baudžiamoji byla Nr. N1-207-718/2006).
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išsamiai motyvavo savo
sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą abiem nuteistiesiems ir nurodė: kadangi
S. Š. yra prižiūrimas, turi tinkamas auklėjimo ir ugdymo sąlygas, yra materialiai
aprūpintas, neblogai mokosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, gailisi dėl padarytų
nusikaltimų, daugiau nusikaltimų nepadarė, tai yra pakankamas pagrindas manyti,
kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo; atsižvelgdamas
į tai, kad kaltinamasis nebuvo aktyvus grupinių nusikaltimų vykdytojas,
nusikaltimus padarė brolio įkalbėtas, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino šiems
žalą, taip pat į jo sveikatos būklę, į tai, kad turi tinkamas auklėjimo ir
ugdymo sąlygas, daugiau nusikaltimų nepadarė, teismas daro išvadą, kad
paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
4. Teismai neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymo,
jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, galima paskirti
sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę. T-ėl neatitinka baudžiamojo
įstatymo nuostatų dėl bausmės skyrimo pagrindų, bausmių rūšių, dėl švelnesnės,
negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo ir kt. prasmės ir paskirties tokia teismų
praktika, kai BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama kaltininko veika,
sankcijoje, be laisvės atėmimo numatytos ir kitos (suprantama, švelnesnės)
bausmės, pavyzdžiui, viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, nuteistajam
paskiriama sunkiausia bausmė – laisvės atėmimas – ir kartu atidedamas šios
bausmės vykdymas.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 5 d. nuosprendžiu R.
S. nuteista pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas R. S. atidėtas
vieneriems metams, įpareigojant ją viešai atsiprašyti nukentėjusiosios. Taip
pat iš R. S. priteista 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo
nukentėjusiajai (baudžiamoji byla Nr. 1-008-77/2005).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. S. nusikalto pirmą kartą,
įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą, administracine tvarka nebausta, seniūnijos apibūdinama
kaip aikštinga asmenybė, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių
nėra, ji yra bedarbė. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras
siūlė skirti nuteistajai viešuosius darbus. BK 284 straipsnio 1 dalies
sankcijoje, be laisvės atėmimo, yra nurodytos ir kitos bausmės – viešieji
darbai, bauda, laisvės apribojimas ir areštas. Be to, asmeniui, pirmą kartą
teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su
laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Tačiau teismas vis dėlto nusprendė, kad,
esant pirmiau nurodytų aplinkybių visumai, R. S. baustina trumpalaike
laisvė atėmimo bausme.
Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 23 d.
nuosprendžiu M. P. nuteistas pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimu aštuoniems
mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems
metams, įpareigojant per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms bei per du mėnesius nuo
nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti (baudžiamoji byla Nr. 1-55-01/2005).
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, motyvuodamas laisvės atėmimo bausmės
skyrimą M. P. , teismas atsižvelgė tik į tai, kad kaltinamasis ilgą laiką
nedirbo, posėdyje prisipažino, kad vartoja alkoholį, tą patvirtino ir
nukentėjusiosios paaiškinimai, todėl skyrė trumpalaikį laisvės atėmimą,
numatytą sankcijoje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad M. P.
anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. BK
164 straipsnio sankcijoje, be laisvės atėmimo, nurodytos ir kitos bausmės, t.
y. viešieji darbai, laisvės apribojimas bei areštas.
Paprastai tokiais atvejais nesilaikoma ir baudžiamojo proceso įstatymo
reikalavimų motyvuoti bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo
poveikio priemonės paskyrimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad tokie sprendimai neatitinka ir BK 55 straipsnio
nuostatų, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį
nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes,
o skirdamas laisvės atėmimo bausmę, privalo motyvuoti savo sprendimą.
4. 1. Nepritartina ir tokiai teismų praktikai, kai teismas, nustatęs, kad
pagal įstatymo (BK 54 ir kt. straipsniai) reikalavimus kaltininkui skirtina
lengvesnė negu laisvės atėmimo bausmė, ir, tai konstatavęs nuosprendyje, kartu
nurodo, kad paskyrus lengvesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebūtų galima pritaikyti
BK 75 ar 92 straipsnių. Tokiais atvejais iškreipiama bausmės vykdymo atidėjimo
instituto esmė, paskirtis, neišnaudojamos kitos baudžiamajame įstatyme įtvirtintos
humaniškumo, teisingo nubaudimo galimybės. Taigi yra pagrindas manyti, kad toks
motyvavimas ir pagaliau laisvės atėmimo bausmės paskyrimas pažeidžia
konstitucinius teisinės valstybės, proporcingumo ar kitus principus.
Š-ių rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 30 d. nuosprendžiu
A. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams,
įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (baudžiamoji
byla Nr. 1-71-634/2006).
Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad BK 178 straipsnio 1
dalies sankcijoje numatytos šios bausmės: viešieji darbai, bauda, laisvės
apribojimas arba laisvės atėmimas iki trejų metų. G-mybių taikyti BK 38
straipsnio nuostatas nėra, nes nusikaltimą padarė asmuo, turintis neišnykusį
teistumą. Šio kodekso 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad recidyvistui už
tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Kadangi
kaltinamasis, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, neišnykus
teistumui vėl padarė tyčinį nusikaltimą, tai, nesant kitų aplinkybių, kurios
leistų motyvuotai skirti švelnesnę bausmės rūšį, jam skirtina laisvės atėmimo
bausmė. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, sprendžia, kad bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl bausmės
vykdymas atidėtinas skiriant įpareigojimą.
Vadinasi, teismai tokiais atvejais neišnaudoja ir galimybės pritaikyti BK
54 straipsnio 3 dalį ar 62 straipsnį. Kartu paneigiami ir BK 54 straipsnio
reikalavimai, kad bausmė turi būti skiriama atsižvelgiant į veikos pavojingumo
laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir
tikslus bei kt.
5. N-s įstatyme tiesiogiai nenustatyta, tačiau iš
humaniškumo principo reikalavimų, bausmės vykdymo atidėjimo esmės bei
paskirties darytina išvada, kad, esant BK 75, 92 straipsnių taikymo sąlygoms,
teismai turi apsvarstyti galimybę nuteistajam atidėti paskirtos bausmės
vykdymą. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą, tik įvertinęs visas bylos
aplinkybes ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus
bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad BK 75 ir 92 straipsniuose įtvirtinta sąvoka, jog
bausmės vykdymas „gali būti atidėtas“. Taigi atidėti bausmės vykdymą yra teismo
teisė, bet ne pareiga, tačiau, esant byloje visoms BK 75, 92 straipsnių pirmosiose
dalyse nustatytoms sąlygoms, teismas kiekvieną kartą privalo svarstyti galimybę
pasiekti bausmės tikslus be realaus bausmės atlikimo. Kartu tai nereiškia, kad teismas
privalo atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 12 d. nutartimi atmestas V. M. kasacinis
skundas, kuriuo buvo prašoma taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas.
Kasacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad apeliacinės instancijos
teismas, pasisakydamas dėl šio įstatymo taikymo apeliantui V. M. , padarė
išvadą, jog bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir nebus
užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokią išvadą teismas padarė
atsižvelgdamas į tai, kad būtent V. M. buvo nusikalstamų veikų
iniciatorius, palenkęs jas daryti ir kitus asmenis, bei aktyvus nusikaltimų
dalyvis ir kad šiais veiksmais buvo sukelti labai sunkūs padariniai niekuo
nekaltiems žmonėms. Taip pat šioje nutartyje pažymėta, kad BK 75 straipsnio
nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl, net ir esant
formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo
sąlyga yra teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis)
(kasacinė byla Nr. 2K-404/2007).
6. Bausmės vykdymo atidėjimas suteikia galimybę nusikalstamą veiką
padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo
bausmės vykdymo. Vadinasi, atidedant paskirtos bausmės vykdymą, netikslinga
nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo
institucijos ir tvarkos. L-ės atėmimo bausmės atlikimo įstaigos rūšis
nurodoma tada, kai panaikinamas bausmės vykdymo atidėjimas ir priimamas
sprendimas vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę (BK 75 straipsnio 4 dalies
3 punktas, 92 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bausmės
vykdymo atidėjimo terminas

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali
būti trumpesnis nei vieneri metai ir ilgesnis nei treji metai. Teismai
paprastai laikosi šio baudžiamajame įstatyme nustatyto reikalavimo ir,
atidėdami paskirtos bausmės vykdymą, dažniausiai nustato vienerių metų terminą,
rečiau dvejų ar trejų metų terminą.
Pritartina tokiai teismų praktikai, kai teismai motyvuoja ir bausmės
vykdymo atidėjimo termino – iš esmės bandomojo laikotarpio – trukmę. Neretai
teismai bausmės vykdymo atidėjimo termino trukmę sieja su ta aplinkybe, kad
nusikaltimu padaryta didelė žala, ji neatlyginta arba kad nukentėjusiajam
būtina pagalba, kol jis gydosi. Taigi dažnai bausmės vykdymo atidėjimo terminas
siejamas ir su įpareigojimais, pavyzdžiui, numatytais BK 75 straipsnio 2 dalies
1, 3 punktuose ar 82 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose ir paskirtais
nuteistajam. Bausmės vykdymo atidėjimo terminui turi įtakos nuteistojo asmenybė
ir padarytų nusikaltimų sunkumas, kiekis.
7. 1. Teismai skirtingai skaičiuoja bausmės vykdymo atidėjimo termino
pradžią, vienuose nuosprendžiuose nurodydami, kad šis terminas pradedamas
skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kituose – nuo jų paskelbimo
dienos. Nereti atvejai, kai teismai nuosprendžių rezoliucinėse dalyse apskritai
nenurodo, nuo kada skaičiuojamas bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Kai kurios
teismų sprendimų formuluotės nuosprendžiuose vartotinos paskiriant realią
bausmę, o ne bausmės vykdymo atidėjimą, nes, paskyrus laisvės atėmimą ir
atidėjus šios bausmės vykdymą, nurodoma „bausmės pradžią skaičiuoti“ nuo
nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo nuosprendžio priėmimo dienos.
Palangos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendžiu A. K.
nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, pagal BK
22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis
BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai šeši mėnesiai laisvės
atėmimo. Pritaikius BK 92 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas
vieneriems metams ir remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais
nuteistajam paskirtas įspėjimas ir įpareigojimas šešių mėnesių laikotarpiu būti
namuose pagal gyvenamąją vietą nuo 22. 00 iki 6. 00 val. ; bausmės pradžią
A. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (baudžiamoji byla Nr.
1-56-676/2006).
Biržų rajono apylinkės teismo 2004 m. vasario 23 d.
nuosprendžiu V. K. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą
laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems
metams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės subendrintos apėmimo būdu ir
galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams. Pritaikius BK 75
straipsnį bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant jį iki 2004
m. balandžio 30 d. atsiprašyti nukentėjusiojo ir be organo, prižiūrinčio
bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės
pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2004 m. vasario
23-iosios (baudžiamoji byla Nr. 1-26-01/2004).
7. 2. Nuosprendžiuose, kuriais atidedamas paskirtos laisvės atėmimo
bausmės vykdymas, turi būti aiškiai nurodyta, nuo kada pradedama skaičiuoti
bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia. Pritartina tokiai teismų praktikai,
kai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės
vykdymo atidėjimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo, o
ne nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. vasario 13 d. nuosprendžiu
V. M. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu septyniems
mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis
BK 63 straipsniu bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams. Pritaikius BK
75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant
V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą Alytaus
kolegijoje arba kitoje mokymo įstaigoje. L-ės atėmimo bausmės vykdymo
atidėjimo termino pradžią V. M. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo
dienos – 2007 m. vasario 13-osios (baudžiamoji byla Nr. 1-9-554/2007).

Baudžiamojo
poveikio priemonių, įpareigojimų ar
auklėjamojo
poveikio priemonių skyrimas

8. Atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam baudžiamojo
poveikio priemonę ir turi teisę paskirti vieną ar kelis įpareigojimus,
nustatytus BK 75 straipsnio 2 dalyje, jei nuteistasis yra pilnametis; jei
nuteistasis nepilnametis – teismas paskiria vieną ar kelias auklėjamojo
poveikio priemones, išvardytas BK 82 straipsnyje. Pagal įstatymą teismas turi
teisę skirti tik tą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus arba
auklėjamojo poveikio priemones, kurios įstatymų leidėjo yra nustatytos
baudžiamajame įstatyme. Teismų praktikos, atidedant bausmės vykdymą, apžvalga
parodė, kad teismai paprastai laikosi šio baudžiamojo įstatymo reikalavimo. Tačiau
vis tik pasitaiko klaidų, kai pilnamečiui nuteistajam, atleistam nuo bausmės
vykdymo, paskiriamas įstatyme nenustatytas įpareigojimas, pavyzdžiui,
įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo terminą pranešti pataisos
inspekcijai apie savo gyvenamosios vietos pakeitimus (Palangos miesto
apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 9 d. nuosprendis, baudžiamoji byla Nr.
1-133-83/2005); arba kai nepilnamečiui nuteistajam paskiriama priemonė,
kurios nėra auklėjamojo poveikio priemonių sąraše (BK 82 straipsnis),
pavyzdžiui, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (Zarasų
rajono apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 13 d. nuosprendis, baudžiamoji
byla Nr. 1-100-310/2006), ar įpareigojimas būti namuose nuo 23 iki
7 val. , nenurodant, kad tai yra auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio
apribojimas (P-ų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 14 d.
nuosprendis, baudžiamoji byla Nr. N1-147-273/2005); arba pagal tuo metu
galiojusią įstatymo redakciją skiriami nenumatytas įpareigojimas ar auklėjamojo
poveikio priemonė (Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 29 d.
nuosprendis, baudžiamoji byla Nr. 1-114-724/2005).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių
teisėjų kolegija 2006 m. gruodžio 5 d. nutartyje pažymėjo, kad pagal BK 75
straipsnio 2 dalį atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą teismas paskiria
nuteistajam vieną ar kelis įpareigojimus. Tokia įstatymo formuluotė reiškia,
kad teismas turi paskirti bent vieną iš šio straipsnio 2 dalyje numatytų
įpareigojimų. Teismas paskiria konkretų įpareigojimą, atsižvelgdamas į bylos
aplinkybes, nuteistojo asmenybę ir į tai, ar nuteistasis galės juos įvykdyti. Teismas
negali skirti kitokių įpareigojimų nei įstatyme numatyta (kasacinė byla Nr. 2K-7-527/2006).
8. 1. Pažymėtina, kad 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233
redakcija, įsigaliojusia nuo 2007 m. liepos 21 d. , pakeista BK 75
straipsnio 2 dalis ir teismams tiesiogiai numatyta galimybė, atidedant bausmės
vykdymą, paskirti BK IX skyriuje („Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų
skyrimas“) nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis
įpareigojimus. Ankstesnėje šio straipsnio redakcijoje teismams tiesiogiai nebuvo
numatyta galimybių paskirti baudžiamojo poveikio priemonės, tačiau, sistemiškai
aiškinant baudžiamojo įstatymo nuostatas, akivaizdu, kad tokia galimybė
teismams buvo nustatyta ir iki minėtu įstatymu Nr. X-1233 padaryto
pakeitimo galiojusiame BK 75 straipsnyje.
8. 2. Pabrėžtina, kad, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar)
įpareigojimus pilnamečiui nuteistajam arba auklėjamojo poveikio priemones
nepilnamečiui nuteistajam, teismas turi atsižvelgti į jų būsimą poveikį
nuteistajam, tikslingumą, nuteistojo galimybę juos įvykdyti, taip pat į
nukentėjusiojo interesus. Pažymėtina, kad teismai dažnai šių aplinkybių
nevertina ir formaliai paskiria įpareigojimus ar auklėjamojo poveikio
priemones.
Anykščių rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 23 d. nuosprendžiu
I. B. nuteista pagal BK 164 straipsnį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Pritaikius BK 75 straipsnį I. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas
vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms
paroms (baudžiamoji byla Nr. 1-10-266/2007).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad I. B. niekur nedirba ir
darbo neieško, visiškai nesirūpina dviem savo vaikais, dėl kurių jai apribotos
motinystės teisės ir kurie auga globos namuose, visiškai nemoka ir vengia
mokėti teismo sprendimu šiems priteistą išlaikymą, girtauja. Iš teisiamojo
posėdžio protokolo matyti, kad prokuroras siūlė skirti nuteistajai arešto
bausmę, tačiau teismas nusprendė, kad I. B. skirtina laisvės atėmimo
bausmė, jos vykdymą atidedant. Teismas paskyrė tik vieną įpareigojimą – be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nustatytą BK 75 straipsnio 1
dalies 7 punkte, ir visiškai nesvarstė galimybės taikyti kitų įpareigojimų,
pavyzdžiui, įpareigojimą pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje arba
gydytis nuo alkoholizmo.
8. 3. Pažymėtina ir tai, kad pagal įstatymą teismai, atidėdami bausmės
vykdymą ir skirdami tam tikrus įpareigojimus pagal BK 75 straipsnio 2 dalį,
turėtų juos sukonkretinti; pavyzdžiui, įpareigodamas atsiprašyti nukentėjusio
asmens, teismas galėtų nurodyti konkretų atsiprašymo būdą (raštu, žodžiu, viešai,
spaudoje ir pan. ), be teismo sutikimo uždrausdamas keisti darbo vietą, teismas
turėtų nurodyti darbovietę, kurioje nuteistasis dirba.
Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus arba
auklėjamojo poveikio priemones taip pat būtina nustatyti konkretų jų įvykdymo
laiką ar terminą, kuris negali viršyti paskirto bausmės vykdymo atidėjimo
laiko. Tuo tarpu iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad pasitaiko atvejų,
kai teismai nenurodo įpareigojimų ar auklėjamojo poveikio priemonių įvykdymo
termino arba šį terminą nurodo ilgesnį nei atidėtos bausmės vykdymo laikas.
Š-ninkų rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 2 d. nuosprendžiu
R. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems
metams, įpareigojant R. M. užsiregistruoti darbo biržoje (baudžiamoji byla
Nr. 1-30-181/2005).
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2004 m. liepos 16 d. nuosprendžiu
A. S. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu penkeriems
metams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,
skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudžiant trejus metus vairuoti
transporto priemones (baudžiamoji byla Nr. 1-45-03/2004).
8. 4. Praktikos apibendrinimas rodo, kad teismai, atidėdami bausmės
vykdymą pilnamečiui nuteistajam, dažniausiai paskiria įpareigojimus, numatytus
BK 75 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 7 punktuose: atlyginti padarytą turtinę žalą,
pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios
vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Kiti baudžiamajame įstatyme nustatyti
įpareigojimai, pavyzdžiui, pagalbos teikimas nukentėjusiajam, kol šis gydosi,
gydymasis nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos,
nuteistajam sutikus, iš esmės yra beveik netaikomi, nors iš kai kurių bylos
aplinkybių matyti, kad būtent šie įpareigojimai galėjo turėti reikiamą poveikį
nuteistiesiems.
8. 5. Atidėdamas bausmės vykdymą nepilnamečiams, teismas dažniausiai
skiria auklėjamojo poveikio priemones, nustatytas BK 82 straipsnio 1 dalies 1,
3 ir 5 punktuose, t. y. įspėjimą, nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus,
elgesio apribojimą. Taigi baudžiamajame įstatyme nustatytų poveikio priemonių
sistema yra panaudojama tik iš dalies.

Kai kurie turtinės žalos atlyginimo arba jos pašalinimo ir civilinio ieškinio
klausimai, atidedant bausmės vykdymą

9. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją asmeniui padarytos
materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Kiekvienas asmuo,
kurio teisės pažeistos, dėl pažeistų teisių atkūrimo turi teisę kreiptis į
teismą (Konstitucijos 30 straipsnis).
Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo,
pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir
teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl
nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
T-ėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos,
turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo
veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal
Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį
baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas
nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu
jos neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas
apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio
pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį
ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal civilinį įstatymą, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip
sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam
asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6. 283
straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai
išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas,
reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo
įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta
dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais
įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustatyta atlygintinos neturtinės žalos
minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo
turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal
įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę,
jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės
bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus
(CK 6. 250 straipsnio 1, 2 dalys).
9. 1. Pažymėtina, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų
nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į
nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į
kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt.
(CK 6. 282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos
nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Taigi kiekvienas
asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį
baudžiamojoje byloje tiek dėl nusikalstama veika padarytos turtinės, tiek ir
dėl neturtinės žalos atlyginimo.
9. 2. Atidedant bausmės vykdymą ir paskiriant įpareigojimą pagal BK 75
straipsnio 2 dalies 1 punktą arba auklėjamojo poveikio priemonę pagal BK 82
straipsnio 1 dalies 2 punktą, nuteistas asmuo privalo atlyginti arba pašalinti
savo nusikalstama veika padarytą tik turtinę žalą. Iš apžvelgtų teismų
sprendimų matyti, kad teismai, tenkindami nukentėjusiųjų civilinius ieškinius
ir priteisdami atlyginti turtinę žalą, gana dažnai kartu skiria įpareigojimą
atlyginti ar pašalinti turtinę žalą, nustatydami konkretų terminą šiam
įpareigojimui įvykdyti. Tačiau vis dėlto pasitaiko atvejų, kai teismai
nesilaiko šios imperatyvios baudžiamojo įstatymo nuostatos ir atidėdami bausmės
vykdymą įpareigoja nuteistąjį atlyginti neturtinę žalą arba paskiria
įpareigojimą atlyginti žalą, nenurodydami, kad nuteistasis įpareigojamas
atlyginti tik turtinę žalą.
R-iškio rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 8 d. nuosprendžiu Š.
I. ir S. K. nuteisti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu
vieneriems metams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkiems
mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsniu bausmės abiem nuteistiesiems
subendrintos iš dalies sudėjus ir paskirtos galutinės subendrintos bausmės:
laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams, atidedant paskirtų laisvės
atėmimo bausmių vykdymą vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant
Š. I. ir S. K. per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos
pradėti dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą,
sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, per
šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimais
padarytą neturtinę žalą nukentėjusiajam A. Ž. Nukentėjusiojo civilinis
ieškinys patenkintas ir iš V. Š. , M. G. , Š. I. , S. K.
priteista solidariai 800 Lt neturtinės žalos atlyginimo (baudžiamoji byla
Nr. 1-58-132/2007).
R-iškio rajono pataisos inspekcija 2007 m. kovo 17 d. dėl
Š. I. ir S. K. nuosprendžio patikslinimo kreipėsi į R-iškio rajono
apylinkės teismą, kuris 2007 m. gegužės 8 d. nutartimi vadovaudamasis
BPK 361 straipsniu ir 362 straipsnio 3 dalimi iš nuosprendžio pašalino įpareigojimą
Š. I. ir S. K. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo
dienos atlyginti nusikaltimais padarytą neturtinę žalą.
Iš šios bylos (tokia ne vienintelė) matyti ir tai, kad teismai, atidėdami
bausmės vykdymą ir skirdami įpareigojimą atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę
žalą, turėtų sukonkretinti ir nurodyti, kokio dydžio žala, kokiems asmenims ir
kokiu būdu privalo būti atlyginta. Taip pat turėtų būti nurodomas ir konkretus
terminas šiam įpareigojimui įvykdyti.
9. 3. Pagal BK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 84 straipsnio nuostatas
sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymo atidėjimas skirtinas nepilnamečiui
nuteistajam, pažymėtina, kad turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas
nepilnamečiui atidedant bausmės vykdymą gali būti skiriamas tik tada, kai šis
turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba kai savo darbu gali
pašalinti nusikalstama veika padarytą žalą. Taigi nuteisto nepilnamečio tėvai,
kiti įstatyminiai jo atstovai arba kiti asmenys, kai jam taikoma ši auklėjamojo
poveikio priemonė, savo iniciatyva ir lėšomis neatlygina ir nepašalina turtinės
žalos už nepilnametį.
Visagino miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 29 d. nuosprendžiu
K. K. ir G. Š. nuteisti pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu penkiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas
K. K. atidėtas dvejiems metams, įpareigojant K. K. atlyginti
nukentėjusiajam padarytą žalą ir iki 2005 m. gruodžio 31 d. atlikti
50 val. nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų globos ir rūpybos įstaigose.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas G. Š. atidėtas
dvejiems metams, įpareigojant iki 2005 m. rugsėjo 1 d. atlyginti
nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos (baudžiamoji byla Nr.
1-114-724/2005).
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K. yra nepilnametis, vidurinės
mokyklos moksleivis, byloje nėra duomenų, kad jis dirbtų, turėtų savo pajamų ar
turto. Vadinasi, pagal baudžiamąjį įstatymą teismas šio įpareigojimo
nuteistajam K. K. negalėjo skirti. Be to, nusikaltimas padarytas
2005 m. liepos 20 d. , galiojant 2004 m. liepos 5 d. įstatymo Nr.
IX-2314 redakcijai, todėl G. Š. turėjo būti paskirtas įpareigojimas be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimas.
Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas

10. Pažymėtina, kad procesinis reguliavimas, kaip sprendžiamas bausmės
vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ar
galutinio atleidimo nuo bausmės klausimas, baudžiamojo proceso įstatyme
įtvirtintas tik bendrais bruožais. Atskiri šio klausimo sprendimo tvarkos
fragmentai nurodyti ir BK 75 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose, 92 straipsnio 3
dalies 1–3 punktuose, BPK 358 straipsnio 2, 4 dalyse. Esant tokiam teisiniam
reguliavimui, prasminga priminti ir poįstatyminio akto nuostatas,
konkretinančias šį teisinį reguliavimą. Toks aktas yra Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2003 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 107
patvirtinta P-aisos inspekcijų pareigūnų įgaliojimų, skiriant nuteistiesiems,
atliekantiems viešųjų darbų ir laisvės apribojimo bausmes, bei lygtinai
paleistiems iš pataisos įstaigų asmenims paskatinimo priemones ir nuobaudas,
skyrimo tvarka (toliau – ir Tvarka).
10. 1. Tais atvejais, kai nuteistieji vykdo teismo paskirtas baudžiamojo
poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio priemones,
tačiau bausmės vykdymo atidėjimo metu padaro kitų teisės pažeidimų, už kuriuos
jiems taikytos administracinės ar drausminės nuobaudos, pataisos inspekcija su
teikimu pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą iki vienerių metų kreipiasi
į nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismą (Įsakymo 58 punktas). Teismas
šį klausimą nagrinėja posėdyje, kuriame dalyvauja prokuroras, nuteistojo elgesį
kontroliuojančios institucijos atstovas. Į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis
arba jo atstovas pagal įstatymą ir gynėjas (BPK 358 straipsnio 2 dalis).
Išnagrinėjęs pataisos inspekcijos teikimą, kuriame paprastai nurodomos
nuteistajam paskirtos, galiojančios ir nepanaikintos administracinės ar
drausminės nuobaudos, teismas priima motyvuotą nutartį (BPK 358 straipsnio 4
dalis).
10. 2. Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio 4
dalies 2 punktas ar 92 straipsnio 3 dalies 2 punktas) teismas gali vieną kartą
vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Tokiais atvejais
maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali viršyti ketverių metų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis klausimas teismo posėdyje sprendžiamas iki
bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo, gavus nuteistojo elgesį
kontroliuojančios institucijos – pataisos inspekcijos teikimą bei medžiagą apie
tai, kad nuteistasis nors ir vykdo teismo paskirtą baudžiamojo poveikio
priemonę ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio priemonę, tačiau
padarė kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos
ar drausminio poveikio priemonės ir jų galiojimas nesibaigęs. Iš apžvelgtos
teismų praktikos matyti, kad teismai paprastai laikosi šių baudžiamajame
įstatyme nustatytų reikalavimų.
10. 3. Sistemiškai aiškinant baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojo proceso
įstatymo normas pabrėžtina, kad, teismui atsisakius tenkinti pataisos
inspekcijos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, nutartis
atleisti nuteistąjį nuo bausmės suėjus vykdymo atidėjimo terminui gali būti
priimta tik gavus atskirą pataisos inspekcijos teikimą (BPK 358 straipsnio 1, 4
dalys, Įsakymo 59 punktas). Praktikoje šių reikalavimų laikomasi ne visada. Pažymėtina
ir tai, kad jei pataisos inspekcijos teikimas dėl įspėjimo vykdymo atidėjimo
termino pratęsimo gaunamas pasibaigus pirminiam bausmės vykdymo atidėjimo
terminui, tai teismas iš esmės turi teisę spręsti tik nuteistojo atleidimo nuo
bausmės klausimą.
V-aviškio rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 10 d.
nuosprendžiu S. B. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas
atidėtas vieneriems metams, paskiriant elgesio apribojimus: šešis mėnesius nuo 22
iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokymusi, ir be šios
priemonės vykdymo kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios
vietos, tęsti mokslus Sūduvos vidurinėje mokykloje ir baigti 9 klasę
(baudžiamoji byla Nr. 1-158-305/2004). Baudžiamojoje byloje yra
V-aviškio rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nutartis,
kuria atmestas V-aviškio rajono pataisos inspekcijos teikimas dėl S. B.
įspėjimo bei bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo ir jis atleistas nuo
bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Iš bylos medžiagos matyti,
kad nuteistasis neatvyko į teismo posėdį, kuriame buvo nagrinėtas šis teikimas,
nors šaukimas įteiktas tinkamai. P-aisos inspekcijos atstovė nurodė, kad
S. B. 2004 m. spalio 18 d. baustas administracine tvarka pagal
ATPK 200 straipsnį įspėjimu, nusikaltimų nepadarė, ikiteisminis tyrimas dėl jo neatliekamas,
tačiau jis nelanko mokyklos, paties prašymu perkeltas į G-ų pagrindinę
mokyklą, rašytiniai įrodymai parodė, kad jis bus išbrauktas iš mokinių sąrašo,
ir prašė pareikšti nuteistajam įspėjimą bei pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo
terminą. Teismas vis dėlto nusprendė, kad nors S. B. mokyklos nelanko,
tačiau nėra išbrauktas iš mokinių sąrašo, todėl tai negali būti pagrindas
skirti nuteistajam įspėjimą. Kadangi bausmės vykdymo atidėjimo laikas baigėsi,
nuteistasis nėra padaręs naujų nusikaltimų, dėl jo ikiteisminių tyrimų
nepradėta, tai jis atleistinas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo
laikui.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. liepos 20 d. nuosprendžiu
V. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams, pagal BK 189 straipsnio 3 dalį dešimt parų areštu, pagal BK 178
straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63, 65
straipsniais bausmes iš dalies sudėjus, subendrinta bausmė paskirta – laisvės
atėmimas aštuoniems mėnesiams. Remiantis BK 63 straipsniu prie šios bausmės iš
dalies pridėjus 2004 m. gegužės 31 d. Šilalės rajono apylinkės teismo
nuosprendžiu paskirtą vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę,
kurios vykdymas pagal BK 92 straipsnį buvo atidėtas vieneriems metams, galutinė
subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems
mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems
metams šešiems mėnesiams, paskiriant elgesio apribojimą – įpareigojant V. Š.
tęsti mokslą ir uždrausti be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių
institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą (baudžiamoji byla
Nr. 1-86-01/2004).
Baudžiamojoje byloje yra Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m.
sausio 25 d. nutartis, kuria atmestas Tauragės rajono pataisos inspekcijos
teikimas dėl V. Š. įspėjimo. Nutartyje nurodyta, kad V. Š. bausmės
vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė du administracinius teisės pažeidimus:
2005 m. vasario 21 d. jis įspėtas pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį,
2005 m. gruodžio 15 d. pagal ATPK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bauda.
Teismas pripažino, kad nėra pagrindo įspėti V. Š. , jog jam gali būti
panaikintas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nes 2006 m. sausio
20 d. šis baigėsi. Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario
21 d. nutartimi V. Š. nuo bausmės atleistas, pasibaigus bausmės
vykdymo atidėjimo terminui.
11. Baudžiamajame įstatyme nustatyti du savarankiški bausmės vykdymo
atidėjimo panaikinimo pagrindai: 1) teismo paskirtos baudžiamojo poveikio
priemonės ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonių nevykdymas
be pateisinamų priežasčių; 2) viešosios tvarkos pažeidinėjimas, girtavimas ar
padarymas kitų teisės pažeidimų, už kuriuos nuteistajam, kuriam bausmės
vykdymas atidėtas, ne mažiau kaip du kartus taikytos administracinės nuobaudos
ar drausminio poveikio priemonės (BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktas bei 92
straipsnio 3 dalies 3 punktas). Esant bent vienam iš šių pagrindų, nuteistojo
elgesį kontroliuojanti institucija – pataisos inspekcija, nelaukdama, kol
pasibaigs bausmės vykdymo atidėjimo terminas, kreipiasi į nuteistojo
gyvenamosios vietos apylinkės teismą su teikimu įspėti nuteistąjį, kad bausmės
vykdymo atidėjimas jam gali būti panaikintas. Pagal įstatymą teismo nutartis
panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą
bausmę priimama tik tuo atveju, kai po įspėjimo nuteistasis toliau nevykdo
teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba
auklėjamojo poveikio priemonės ar daro teisės pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys
į tai, kad teismas negali be atskiro pataisos inspekcijos teikimo panaikinti
bausmės vykdymo atidėjimo ir nuteistąjį pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą
bausmę (BPK 358 straipsnio 1 dalis).
Teismų praktikos apibendrinimo duomenys parodė, kad pasitaiko atvejų, kai
teismai, esant bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo pagrindams, nesilaiko BK
75 straipsnio 4 dalies 3 punkto ar 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto, BPK 358
straipsnio nuostatų.
Š-ių rajono apylinkės teismo 2004
m. liepos 2 d. nuosprendžiu Ž. B. nuteistas už du nusikaltimus pagal BK
180 straipsnio 1 dalį, už du nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje
ir 180 straipsnio 1 dalyje, už du nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 2
dalyje, už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir už baudžiamąjį
nusižengimą pagal BK 178 straipsnio 4 dalį. Bausmes iš dalies sudėjus galutinė
subendrinta bausmė Ž. B. paskirta treji metai trys mėnesiai laisvės
atėmimo. Pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,
įpareigojant tęsti mokslą vidurinėje mokykloje ir be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą bei auklėjamosios priemonės vykdymą,
sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos (baudžiamoji byla Nr. N-1-60-01/2004).
Baudžiamojoje byloje yra Š-ių
rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 13 d. nutartis patenkinti Š-ių
rajono pataisos inspekcijos teikimą ir įspėti nuteistąjį dėl bausmės vykdymo
atidėjimo panaikinimo. Nutartyje nurodyta, kad jis 2005 m. kovo 3 d. teismo nutartimi įspėtas dėl
bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo
už netinkamą įpareigojimo tęsti mokslą vykdymą. Tačiau nuteistasis jau du
kartus baustas: 2006 m. kovo 15 d. pagal ATPK 200 straipsnio 1 dalį
įspėjimu, pagal ATPK 186 straipsnį 225 Lt
bauda. Vadinasi, šioje byloje buvo neteisingai pritaikytos BK 92 straipsnio 3
dalies 3 punkto nuostatos, nes R. Ž. dėl netinkamo įpareigojimo vykdymo
jau buvo vieną kartą teismo nutartimi įspėtas, tačiau po to vėl padarė du
administracinius teisės pažeidimus. Taigi teismas privalėjo spręsti bausmės
vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą, o ne pakartotinai įspėti nuteistąjį.
11. 1. Bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas svarstomas teismo
posėdyje, į kurį šaukiamas pats nuteistasis arba jo atstovas pagal įstatymą ir
gynėjas, taip pat kviečiamas pataisos inspekcijos atstovas, prokuroras. Pagal
įstatymą, sprendžiant šį klausimą, teismas turi remtis pataisos inspekcijos
surinkta nuteistojo asmens byla bei teikimu, patikrinti, ar nuteistasis turėjo
realią galimybę teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei ir (ar)
įpareigojimams arba auklėjamojo poveikio priemonėms įvykdyti, ar baudžiamojo
poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimai arba auklėjamojo poveikio priemonės
neįvykdyti dėl svarbių priežasčių, ar egzistavo objektyvios priežastys,
sutrukdžiusios juos įvykdyti. Taip pat turi būti aiškinamasi, ar nuteistojo
padaryti teisės pažeidimai, elgesys bausmės vykdymo atidėjimo metu nereiškia,
kad nuteistasis nerodo noro taisytis, kad ateityje nesilaikys įstatymų ir darys
naujas nusikalstamas veikas. Teismų praktikos apibendrinimo duomenys rodo, kad
vis dėlto gana dažni atvejai, kai baudžiamojoje byloje nėra nei teismo posėdžio
protokolo, nei pataisos inspekcijos teikimo, o teismo nutartyje dėl nuteistojo
įspėjimo ar bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo tik formaliai išdėstomi
pataisos inspekcijos surinkti duomenys, nesiaiškinant įpareigojimų nevykdymo
priežasčių, nors nuteistasis ir dalyvauja teismo posėdyje.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 27 d. nuosprendžiu
S. I. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme,
pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, pagal BK
286 straipsnį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63, 65
straipsniais bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir galutinė subendrinta
bausmė paskirta – laisvės atėmimas septyniems mėnesiams. Pritaikius BK 75
straipsnį bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant per tris
mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,
gydytis nuo alkoholizmo ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo
atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms
paroms (baudžiamoji byla Nr. 1-435-137/2005).
Baudžiamojoje byloje yra Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m.
sausio 4 d. nutartis, priimta išnagrinėjus Vilniaus miesto ir rajono
pataisos inspekcijos teikimą dėl S. I. įspėjimo. Šis teikimas patenkintas
ir S. I. įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas,
jeigu nuteistasis toliau nevykdys teismo paskirtų įpareigojimų ar darys teisės
pažeidimus. Nutartyje nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu
nuteistasis nevykdė teismo įpareigojimo gydytis nuo alkoholizmo, oficialiai
niekur nedirbo, neužsiregistravo darbo biržoje, vieną kartą buvo baustas
administracine tvarka, todėl įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti
panaikintas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis
S. I. dalyvavo teismo posėdyje, tačiau teismo posėdžio protokolo byloje
nėra, o iš priimtos teismo nutarties turinio neaišku, ar teismas aiškinosi
įpareigojimų nevykdymo priežastis.
11. 2. Pritartina teismų praktikai, kai teismo posėdyje sprendžiant
bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą ir išsiaiškinus, kad nuteistasis
objektyviai negalėjo įvykdyti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės
ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonės, o teisės pažeidimų
per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nepadarė, pataisos inspekcijos
teikimas panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam netenkinamas.
Vilniaus apygardos teismo 2005 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu
A. Z. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams šešiems mėnesiams, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį vieneriems metams
aštuoniems mėnesiams. Bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsniu ir
galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams.
Pritaikius BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams,
įpareigojant A. Z. tęsti mokslą (baudžiamoji byla Nr. 1-166/2005).
Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio
11 d. nutartimi Trakų rajono pataisos inspekcijos teikimas dėl A. Z.
įspėjimo patenkintas ir jis įspėtas, kad dvejų metų laisvės atėmimo bausmės
vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, jei nuo 2006 m. rugsėjo
15 d. jis vėl nepradės mokytis. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m.
birželio 20 d. nutartimi Trakų rajono pataisos inspekcijos teikimas dėl
A. Z. bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkintas, motyvuojant
sprendimą tuo, kad nors nuteistasis ir pažeidė teismo skirtą įpareigojimą tęsti
mokslą, dėl to jis buvo teismo nutartimi įspėtas, tačiau A. Z. nurodė, kad
dirba, nes nėra iš ko pragyventi, o mokytis nėra kada, buvo nuvykęs į
Aukštadvario žemės ūkio mokyklą, tačiau šiais metais mokslų tęsti negalės,
kitais mokslo metais mokysis. Taigi teismas atsižvelgė į tai, kad: mokslo metai
baigėsi, tęsti mokslų šiais metais jis neturi galimybių, nuteistasis privalo
pats užsidirbti pragyvenimui, todėl priverstas dirbti, susirasti tinkamą gyvenamąją
vietą. A. Z. per bausmės vykdymo atidėjimą nepadarė jokių teisės
pažeidimų, administracine tvarka nebuvo baustas.
Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi
A. Z. atleistas nuo bausmės pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.
Šioje nutartyje nurodyta, kad nors nuteistasis teismo skirtus įpareigojimus
pažeidė nutraukdamas mokslą Aukštadvario žemės ūkio mokykloje. Trakų rajono
apylinkės teismo 2006 m. birželio 20 d. nutartyje konstatuota, kad
nuteistasis nutraukė mokslą dėl pateisinamų priežasčių. Per bausmės atidėjimo
laikotarpį A. Z. nepadarė teisės pažeidimų, suėjus bausmės vykdymo
atidėjimo terminui jis nuo bausmės atleistinas.
11. 3. Pabrėžtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens, kuriam bausmės
vykdymas atidėtas ir kuris atidėjimo laikotarpiu padarė administracinės teisės
pažeidimus, įspėjimo, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas,
teismas turi atsižvelgti tik į pataisos inspekcijos teikimo metu galiojančias
administracines nuobaudas. Be to, turi būti įvertinta ir tai, kiek laiko praėjo
po paskutinio teisės pažeidimo padarymo ir pataisos inspekcijos teikimo dėl
įspėjimo.
Šilalės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 14
d. nuosprendžiu M. R. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu bausmė iš dalies
sudedant subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio
3 d. nuosprendžiu paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausme, kurios
vykdymas buvo atidėtas dvejiems metams, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta
– laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75
straipsnį bausmės vykdymas M. R. atidėtas trejiems metams, įpareigojant
tęsti mokslą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo
nekeisti gyvenamosios vietos (baudžiamoji byla Nr. 1-29-01/2004).
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartimi
atmestas Klaipėdos miesto pataisos inspekcijos teikimas dėl nuteistojo
M. R. įspėjimo. Nutartyje nurodyta, kad nuteistasis jam paskirtus
įpareigojimus vykdo – mokosi, mokslas sekasi gerai, mokykloje apibūdinamas
gerai, gyvenamosios vietos nepakeitė. Apie pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl
jo jokių duomenų nėra. Jis padarė du administracinius teisės pažeidimus, tačiau
viena administracinė nuobauda jau nebegalioja, šiuo metu galioja tik viena
administracinė nuobauda, todėl teismas pataisos inspekcijos teikimo netenkina.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutartimi
M. R. atleistas nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiui.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas ir
R. Ž. , kuriam paskirtos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas
buvo atidėtas vieneriems metams, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nėra duomenų
apie tai, kad jis būtų galutinai atleistas nuo bausmės, nors bausmės vykdymo
atidėjimo terminas yra suėjęs.

Atleidimas nuo bausmės, kai sueina bausmės vykdymo
atidėjimo terminas

12. Pasibaigus nustatytam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, nuteistojo
gyvenamosios vietos apylinkės teismas pagal nuteistojo elgesį kontroliuojančios
institucijos teikimą dėl atleidimo nuo bausmės, suėjus vykdymo atidėjimo
terminui, atleidžia nuteistąjį nuo bausmės (BK 75 straipsnio 4 dalies 1
punktas, 92 straipsnio 3 dalies 1 punktas, BPK 358 straipsnio 1 dalis). Tokį
sprendimą teismas priima, kai nustato, kad nuteistasis įvykdė teismo paskirtą
baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio
priemones, nepadarė BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkte arba 92 straipsnio 3
dalies 3 punkte nurodytų pažeidimų, ir kai nusprendžia, kad yra pagrindas
manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų.
12. 1. Tvarkos 59 punkte nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimą
kontroliuojanti pataisos inspekcija, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui
ir esant pagrindams, surašo nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismui
teikimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės. S-tama, kad tik gavęs
pataisos inspekcijos teikimą teismas gali turėti reikiamos informacijos spręsti
dėl nuteistojo galutinio atleidimo nuo bausmės. Teikime turi būti fiksuojamas
nuteistojo elgesys bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, t. y. duomenys
apie teismo įpareigojimų įvykdymą, nuteistojo teisės pažeidimų padarymą, taip
pat nurodomos jam paskirtos (jei paskirtos) administracinės nuobaudos ar
drausminio poveikio priemonės.
12. 2. K-imą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės teismas nagrinėja
teismo posėdyje, kuriame dalyvauja prokuroras, nuteistojo elgesį kontroliuojančios
institucijos atstovas, į teismo posėdį šaukiamas nuteistasis arba jo atstovas
pagal įstatymą ir gynėjas (BPK 358 straipsnio 2 dalis). Teismas atleidžia
nuteistąjį nuo bausmės atlikimo motyvuota nutartimi (BPK 358 straipsnio 4 dalis).
Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu
A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas
vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti ar
užsiregistruoti darbo biržoje per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir
be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš
gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms (baudžiamoji byla Nr. 1-777-17/2004).
Baudžiamojoje byloje yra Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcijos
2006 m. vasario 9 d. teikimas dėl A. B. įspėjimo, kuriame
nurodyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 2005 m. balandžio 1 d.
jis nevykdo teismo įpareigojimo dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje,
2005 m. sausio 7 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą
ATPK 183 straipsnio 1 dalyje, už kurį nubaustas 70 Lt bauda,
2005 m. gruodžio 9 d. padarė administracinį teisės pažeidimą,
numatytą ATPK 178 straipsnio 1 dalyje, už kurį nubaustas 30 Lt bauda.
Šiaulių miesto apylinkės teismas šį pataisos inspekcijos teikimą tenkino ir
2006 m. vasario 21 d. nutartimi A. B. įspėjo, kad bausmės vykdymo
atidėjimas gali būti panaikintas, jei jis toliau nevykdys teismo įpareigojimų
ar darys teisės pažeidimus. Taip pat baudžiamojoje byloje yra Šiaulių miesto ir
rajono pataisos inspekcijos 2006 m. birželio 9 d. teikimas dėl
A. B. atleidimo nuo bausmės, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo
terminui, kuriame nurodyta, kad nuteistasis po įspėjimo įsidarbino,
administracinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl yra pagrindas manyti, kad
ateityje daugiau nebenusikals. Šiaulių miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs
šį teikimą, 2006 m. birželio 21 d. nutartimi A. B. atleido nuo
bausmės ir nutartyje nurodė, kad Šiaulių miesto ir rajono pataisos inspekcija
nuteistojo elgesį kontroliuoja nuo 2005 m. sausio 3 d. Nuteistasis
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu už teismo įpareigojimų nevykdymą ir
administracinius teisės pažeidimus buvo įspėtas 2006 m. vasario 21 d.
Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi. Po įspėjimo nuteistasis įsidarbino,
naujų nusikaltimų ir administracinės teisės pažeidimų nepadarė, todėl yra
pagrindas manyti, kad ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpis baigėsi 2006 m. birželio 7 d. , todėl
nuteistasis atleistinas nuo bausmės.
12. 3. Iš apžvelgtos teismų praktikos matyti, kad kai kuriose
baudžiamosiose bylose, kuriose nuteistajam bausmės vykdymas atidėtas, nėra
vykdymo atidėjimą kontroliuojančios institucijos – pataisos inspekcijos –
teikimo. Tuo tarpu teismo nutartyje galutinai atleidžiant nuteistąjį nuo
bausmės nurodoma, kad toks teikimas yra tenkinamas ir nuteistasis atleidžiamas
nuo bausmės.
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 12 d. nuosprendžiu
R. K. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems
mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas vieneriems
metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį
užsiregistruoti darbo biržoje (baudžiamoji byla Nr. 1-7-3/2005).
Baudžiamojoje byloje yra Jurbarko rajono apylinkės teismo 2006 m.
sausio 30 d. nutartis atleisti R. K. nuo bausmės, paskirtos 2005 m.
sausio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu. Nutartyje nurodyta,
kad ji priimta išnagrinėjus Jurbarko rajono pataisos inspekcijos teikimą ir jį
patenkinus, tačiau baudžiamojoje byloje nėra pataisos inspekcijos teikimo.
Nutartyje nenurodyta, ar nuteistasis įvykdė teismo paskirtą įpareigojimą.
12. 4. Pasitaiko ir tokių baudžiamųjų bylų, kuriose suėjus bausmės vykdymo
atidėjimo terminui nėra ne tik pataisos inspekcijos teikimo, bet ir teismo
nutarties atleisti nuteistąjį nuo bausmės.
Ignalinos rajono apylinkės teismo 2004 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu
N. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trims
mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį bausmės vykdymas jam atidėtas vieneriems
metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos,
prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos
(baudžiamoji byla Nr. 1-48-01/2004).
Iš nuosprendžio matyti, kad bausmės vykdymas nuteistajam N. A.
atidėtas vienerių metų laikotarpiui, nuosprendis priimtas 2004 m. gegužės
17 d. Taigi 2005 m. gegužės 17 d. suėjus bausmės vykdymo
atidėjimo terminui turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl galutinio N. A.
atleidimo nuo bausmės, tačiau baudžiamojoje byloje nėra nei nuteistojo elgesį
kontroliuojančios institucijos teikimo, nei apylinkės teismo nutarties šiuo
klausimu.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 9 d.
nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64, 65 straipsniais bausmė
dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2004 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu
paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė
paskirta laisvės atėmimas penkiems mėnesiams. Pritaikius BK 92 straipsnį
paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant bausmės
vykdymo atidėjimo metu elgesio apribojimus: įpareigojant tęsti mokslą, be
institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti
gyvenamosios vietos, uždrausti išeiti iš namų nuo 21 iki 6 val. , jei tai
nesusiję su mokslu ar darbu (baudžiamoji byla Nr. N1-486-468/2005).
Iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikas
J. S. baigėsi 2006 m. birželio 9 d. , tačiau byloje nėra nei
pataisos inspekcijos teikimo dėl J. S. atleidimo nuo bausmės pasibaigus
bausmės vykdymo atidėjimo terminui, nei teismo nutarties šiuo klausimu.
12. 5. Taip pat pažymėtina, kad pataisos inspekcijos kai kada pavėluotai,
pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, pateikia teismams teikimus
atleisti nuteistąjį nuo bausmės. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai teismai
priima nutartis dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės byloje ne tik nesant
pataisos inspekcijos teikimo, bet ir praėjus bausmės vykdymo atidėjimo
terminui.
Palangos miesto apylinkės teismo 2004 m. vasario 2 d. nuosprendžiu
V. K. ir V. Š. nuteisti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės
atėmimu vieneriems metams, bausmės vykdymą abiem nuteistiesiems atidedant
vieneriems metams ir įpareigojant juos vienerius metus be organo, prižiūrinčio
bausmės vykdymo atidėjimą, žinios nekeisti gyvenamosios vietos (baudžiamoji
byla Nr. 1-14-01/2004).
Iš bylos medžiagos matyti, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas
abiem nuteistiesiems baigėsi 2005 m. vasario 2 d. , tačiau
baudžiamojoje byloje nėra pataisos inspekcijos teikimo atleisti nuo bausmės
V. K. suėjus vykdymo atidėjimo terminui ir teismo nutarties dėl jo
atleidimo nuo bausmės. Nėra pataisos inspekcijos teikimo ir dėl V. Š.
atleidimo nuo bausmės, nors byloje yra teismo nutartis atleisti jį nuo bausmės,
kuri priimta tik 2005 m. rugpjūčio 9 d. , t. y. praėjus daugiau
kaip šešiems mėnesiams nuo bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos.
Tokie atvejai vertintini kaip BK 75 straipsnio 4 dalies 1 punkto ar 92
straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimų pažeidimai.
13. Pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 92 straipsnio 3 dalies 4
punktą, jeigu nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują
nusikalstamą veiką, teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 64 straipsniu,
t. y. prie paskirtos bausmės už padarytą naują nusikalstamą veiką
pridedama visa neatlikta bausmė ar jos dalis. Pažymėtina, kad tais
atvejais, kai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuteistasis padaro naują
nusikalstamą veiką ir teismas prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės
visiškai ar iš dalies prideda pagal ankstesnį nuosprendį paskirtą ir neatliktą
bausmę, nutartis dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nepriimama.
Iš teismų praktikos matyti, kad teismai gana įvairiai sprendžia bausmių
subendrinimo klausimą tais atvejais, kai nuteistasis padaro naują nusikalstamą
veiką jau pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, tačiau dar nesant
priimtos teismo nutarties galutinai atleisti nuteistąjį nuo bausmės suėjus
bausmės vykdymo atidėjimo laikui. Pritartina tokiai teismų praktikai, kad tais
atvejais, kai nuteistasis nėra galutinai atleistas nuo bausmių, kurių vykdymo
atidėjimo laikas yra pasibaigęs, teismas nagrinėdamas bylą dėl naujo
nusikaltimo padarymo padaro pertrauką arba atideda bylos nagrinėjimą iki bus
išspręstas galutinio atleidimo nuo atidėtų bausmių klausimas. Jei teismas
nepriima sprendimo atleisti nuteistąjį nuo bausmės, asmuo nelaikomas atleistu
nuo bausmės net ir pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui.

Išvados

1. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios
atsakomybės realizavimo forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo
atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir
(ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o
nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės, kai
kontroliuojamas jų elgesys bei grasinama jiems pratęsti ar net panaikinti
bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo
bausmę, jei minėtu laikotarpiu nuteistieji savo elgesiu neįrodys, kad sugeba
laikytis įstatymų reikalavimų.
2. Bausmės vykdymo atidėjimo klausimas pagal BK 75 straipsnį gali
būti sprendžiamas tik tada, kai asmuo yra nuteistas už vieną ar kelis nesunkius
ir (ar) apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba
ne daugiau kaip šešeriems metams laisvės atėmimo už dėl neatsargumo padarytą
nusikaltimą (nusikaltimus), o šios veikos yra padarytos jam būnant pilnamečiu.
2. 1. Jei pilnametis nuteistasis yra padaręs kelis nusikaltimus,
tai bausmės vykdymas gali būti atidedamas tada, kai padaryti keli nesunkūs ir
(ar) apysunkiai nusikaltimai ir už juos jam paskirta galutinė subendrinta
bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo arba kai padaryti keli neatsargūs
nusikaltimai ir galutinė subendrinta bausmė už juos neviršija šešerių metų
laisvės atėmimo, arba kai padaryti nesunkus ir (ar) apysunkis nusikaltimas
(nusikaltimai) bei neatsargus nusikaltimas (nusikaltimai) ir bausmė už tyčinį
nusikaltimą (nusikaltimus) neviršija trejų metų laisvės atėmimo, o galutinė
subendrinta bausmė už visas veikas neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.
Tokiais atvejais, motyvuojant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas
manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi būti
atsižvelgiama į tai, kad, visoms kitoms aplinkybėms esant lygioms, veikos,
sudarančios realią sutaptį, yra pavojingesnės nei padarytosios idealia
sutaptimi.
2. 2. Visais atvejais, kai nuteistojo veikoje, be kitų nusikaltimų,
yra ir sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas apskritai
negalimas. Tai reiškia, kad ir tais atvejais, kai, pavyzdžiui, tam pačiam
asmeniui, toje pačioje baudžiamojoje byloje už nesunkaus, apysunkio ar
neatsargaus nusikaltimo padarymą yra paskirtas laisvės atėmimas, o už sunkų
nusikaltimą – bauda ar kita už laisvės atėmimą švelnesnė bausmė, BK 75
straipsnis netaikomas.
3. Jei pilnametis asmuo nuteistas už veiką (veikas), padarytą
nesulaukus aštuoniolikos metų, bausmės vykdymas jam gali būti atidedamas
remiantis ne BK 75 straipsniu, bet 92 straipsniu.
3. 1. Nuteistiesiems, padariusiems nusikaltimus neturint
(nesulaukus) aštuoniolikos metų, bausmės vykdymo atidėjimas galimas
nepriklausomai nuo padaryto tyčinio nusikaltimo (nusikaltimų) sunkumo, jei už
tai paskirta ne daugiau kaip ketveri metai laisvės atėmimo, o jei padarytas
neatsargus nusikaltimas (nusikaltimai) – nepriklausomai nuo paskirtos laisvės
atėmimo bausmės dydžio (BK 92 straipsnis).
Be to, nepilnamečiams nuteistiesiems, skirtingai nei pilnamečiams,
atidedant bausmės vykdymą yra skiriamos ne baudžiamojo poveikio priemonės ir
(ar) įpareigojimai, bet tik auklėjamojo poveikio priemonės (išskyrus atidavimą
į specialią auklėjimo įstaigą).
3. 2. Jei pilnametis asmuo tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas už
veiką (veikas), padarytą nesulaukus aštuoniolikos metų, taip pat už veiką
(veikas), padarytą sulaukus pilnametystės, bausmės vykdymas jam gali būti
atidedamas remiantis BK 75 straipsniu.
4. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, parinkdamas bausmę,
pirmiausia sprendžia, ar skirtina lengviausia iš sankcijoje numatytų bausmių.
BK 75 ir 92 straipsnių paskirtis, jų taikymo sąlygos suponuoja teismų pareigą
motyvuoti ir tai, kodėl nuteistajam yra skiriama sunkiausia iš sankcijoje
numatytų bausmių – laisvės atėmimas – ir jos vykdymas atidedamas.
5. Baudžiamajame įstatyme tiesiogiai nėra nustatytos galimybės
taikyti arešto – trumpalaikio laisvės atėmimo, paskirto už baudžiamąjį
nusižengimą, vykdymo atidėjimo. Tačiau tais atvejais, kai nuteistojo veikoje,
be BK 75 straipsnio 1 dalyje ar 92 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų
kategorijų, yra ir baudžiamojo nusižengimo sudėtis, o paskirta galutinė
subendrinta bausmė – laisvės atėmimas – neviršija šių straipsnių pirmosiose
dalyse nurodytos laisvės atėmimo bausmės trukmės, bausmės atidėjimas (esant ir
kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms) yra galimas.
6. Jei vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ar 62 straipsniu
nuteistam asmeniui paskirta švelnesnė, negu įstatymo numatyta bausmė, tokios
bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.
7. Paskyręs nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, padarytą
prieš priimant nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, teismas subendrina
bausmes vadovaudamasis BK 63 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis ir, esant BK
75 straipsnio 1 dalyje ar 92 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms, gali vėl
atidėti paskirtos bausmės vykdymą.
Tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo terminas turi būti ilgesnis už
terminą, nustatytą pirmuoju nuosprendžiu, bet neviršijantis trejų metų. Tokio
termino eiga prasideda nuo paskutiniojo nuosprendžio paskelbimo.
8. Sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia
teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais
atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir
laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai
apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai
susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis.
8. 1. Pritartina teismų praktikai, kad atvejai, kai nuteistasis
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują tyčinį nusikaltimą, sukėlusį
sunkias pasekmes, ar kelis tyčinius nusikaltimus, vertintini kaip paneigiantys
galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
8. 2. Pritartina teismų praktikai, kad bausmės vykdymo atidėjimas
netaikomas nepilnamečiams, kurie, turėdami teistumą už tyčinių nusikaltimų
gyvybei, sveikatai, plėšimų ar kitų smurtinių nusikaltimų padarymą, vėl
pripažįstami kaltais padarius panašaus pobūdžio sunkius nusikaltimus.
8. 3. Nepritartina teismų praktikai, kai bausmės vykdymo atidėjimas
taikomas bylose dėl nusikaltimų, padarytų šiurkščiai, sąmoningai pažeidus
draudimus, taisykles ir pan. ir sukėlusius labai sunkius padarinius,
pavyzdžiui, bylose dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnyje, kai asmuo, apsvaigęs
nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, sukelia eismo įvykį, dėl
kurio žūna žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata.
9. Jei nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro bausmės vykdymo
atidėjimo laikotarpiu, teismas skiria jam bausmę pagal BK 64 straipsnyje nustatytas
taisykles. Tokiais atvejais bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimas
pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktą ar 92 straipsnio 3 dalies 3 punktą
atskirai nesprendžiamas.
BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta bausmė asmeniui turi būti didesnė
tiek už bausmę, neatliktą pagal pirmesnį nuosprendį, tiek už bausmę, paskirtą
naujuoju nuosprendžiu už naują nusikaltimą.
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio 1 dalis ir 92
straipsnio 1 dalis) bausmės vykdymo atidėjimo klausimas gali būti sprendžiamas
paskyrus galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą. Jei nuteistajam
paskirta galutinė subendrinta bausmė susideda iš laisvės atėmimo ir baudos (ar
kitos už laisvės atėmimą švelnesnės bausmės) – laisvės atėmimo vykdymo
atidėjimas iš esmės yra galimas, o kita bausmė vykdoma savarankiškai.
11. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas,
vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su
nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis,
nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir
visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po
nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytos veikos
pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos
ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po
nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų
pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti
nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo
vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos,
atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą. Šie ir kiti duomenys turi
sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus
laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę
ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę),
ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį
poveikį.
11. 1. Nustatant, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas,
nuteistojo asmenybė įvertinama ne tik BK 54 straipsnio reikalavimų kontekste
(tai, kas būtina bausmės individualizavimui), bet ir sprendžiant, kad bausmės
paskirtis bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo. Taip pat įvertinama, kaip
realus paskirtos bausmės vykdymas (atlikimas) paveiktų teigiamus socialinius
kaltininko ryšius, pačią asmenybę.
11. 2. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (aplinkybės)
savaime nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Tačiau tokia aplinkybė
turi būti įvertinama kartu su kitais bylos duomenimis.
11. 3. Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas
nepilnamečiui, be nurodytų aplinkybių pagal baudžiamąjį įstatymą, taip pat turi
būti įvertinamos ir jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygos (socialinė aplinka),
kitos nepilnamečio elgesiui turinčios įtakos aplinkybės.
12. N-s baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo,
tačiau teismas kiekvieną kartą, kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo
pobūdis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rūšis ir dydis atitinka BK 75
straipsnio 1 dalies ar 92 straipsnio 1 dalies sąlygas (nuostatas), privalo
svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti
be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą.
Tačiau teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvų, kodėl tokioje byloje
nebuvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas.
13. Apkaltinamojo nuosprendžio, kuriame taikomi BK 75 ar 92
straipsniai, aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi bausmės skyrimo, jos
vykdymo atidėjimo, taip pat baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų
arba auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai.
Formuluojant išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tokie atvejai, kai
nuteistasis yra padaręs ne vieną nusikaltimą ar kai bausmės vykdymo atidėjimas
jam taikomas ne pirmą kartą, arba kai sprendžiamas bausmės vykdymo atidėjimo
klausimas už veikas, padarytas ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu, turi būti papildomai aptariami.
14. Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymą, teismas nenurodo laisvės
atėmimo bausmės atlikimo vietos. L-ės atlikimo vietą teismas nurodo BK 75
straipsnio 4 dalies 3 punkto ar 92 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu,
panaikindamas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimą ir priimdamas sprendimą
vykdyti bausmę.
15. Baudžiamajame įstatyme nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių
(BK 67 straipsnis), įpareigojimų atidedant bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 2
dalis), auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečiams (BK 82 straipsnis)
sąrašai yra išsamūs, todėl teismams įstatymas nesuteikia teisės, taikant BK 75
ar 92 straipsnius, skirti šiuose sąrašuose neišvardytų priemonių ir (ar)
įpareigojimų.
15. 1. Iš bausmės vykdymo atidėjimo būtinos sąlygos – pakankamo
pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo –
turinio kyla teismo pareiga baudžiamojo poveikio priemones ir (ar)
įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio priemones parinkti tokias, kurios
užtikrintų ne tik nukentėjusiojo pažeistų interesų atkūrimą, bet ir nuteistojo
nubaudimą, skatintų nuteistąjį laikytis įstatymų ateityje bei sudarytų
prielaidas siekti ir kitų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų. T-ėl
nepritartina teismų praktikai, kai, pavyzdžiui, nustačius, kad nukentėjusiajam
jo gydymosi metu reikalinga pagalba arba jei nuteistajam reikalingas gydymas
nuo alkoholizmo, narkomanijos, toksikomanijos ar venerinės ligos, teismas
nesprendžia BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 6 punktuose nurodytų įpareigojimų
skyrimo klausimo.
15. 2. Jei teismas byloje tenkina nukentėjusiojo civilinį ieškinį
ir priteisia iš nuteistojo atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą,
tai nėra kliūtis taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies 1 punktą ar 82 straipsnio 1
dalies 2 punktą.
15. 3. BK 75 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas įpareigojimas
atsiprašyti nukentėjusiojo pirmiausia siejamas su asmeniniu atsiprašymu
nukentėjusiojo akivaizdoje ir suvokiant, kad vykdomas teismo įpareigojimas.
Atsiprašymas galimas ir per žiniasklaidos priemonę, jei nukentėjusysis
informuotas apie tokią atsiprašymo formą ir su ja sutinka.
15. 4. Pritartina teismų praktikai, kai, atidedant nepilnamečiui
nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, auklėjamojo poveikio priemonė –
įpareigojimas atlyginti ar pašalinti jo nusikalstama veika padarytą žalą (BK 82
straipsnio 1 dalies 2 punktas) – skiriama tada, kai nepilnametis nuteistasis
turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba kai jis pats savo darbu gali
pašalinti savo nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
16. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) įpareigojimai
arba auklėjamojo poveikio priemonės turi būti aiškūs ir konkretūs. T-ėl
nuosprendyje nurodoma, pavyzdžiui, kokio dydžio žala, kokiems
nukentėjusiesiems, kada ar per kiek laiko ir kokiu būdu turi būti atlyginama ar
pašalinama. Juos vykdant nuteistajam ir jo elgesį kontroliuojančiai
institucijai (pataisos inspekcijai) neturi kilti abejonių dėl poveikio
priemonių ar įpareigojimų turinio. Be to, paskirta baudžiamojo poveikio
priemonė ir (ar) įpareigojimai bei auklėjamojo poveikio priemonės turi būti
realūs, t. y. atitikti nuteistojo galimybes juos įvykdyti, jų laikytis.
17. Pagal įstatymą teismas, nustatydamas laikotarpį (nuo vienerių
iki trejų metų), kuriam atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas,
atsižvelgia ir į skiriamų įpareigojimų, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio
priemonių pobūdį, joms įgyvendinti būtiną laiką. Teismo paskirtų įpareigojimų,
baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių įvykdymo terminas negali viršyti
bausmės vykdymo atidėjimo laiko.
18. Iš BPK 308 straipsnio nuostatų teismui kyla pareiga, paskelbus
apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo bausmės vykdymas atidėtas, nuteistajam
išaiškinti paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) įpareigojimų arba
auklėjamojo poveikio priemonių esmę, paskirtį, jų nevykdymo pasekmes ir
apskritai nuteistojo elgesio reikšmę atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės, kai
sueina bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Nuteistajam taip pat turi būti
žinoma, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės vykdymo atidėjimo terminas gali
būti pratęstas arba kad sprendimas atidėti bausmės vykdymą gali būti
panaikintas ir nuspręsta vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę. Tai nurodoma
teisiamojo posėdžio protokole.
19. Teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo
termino pradžia skaičiuojama nuo tokio nuosprendžio paskelbimo dienos.
Baudžiamajame įstatyme nenustatyta pagrindo (pagrindų) sutrumpinti
paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo termino. T-ėl teismas neturi teisės
sutrumpinti šio termino.
20. K-imas dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino pratęsimo
teismo posėdyje sprendžiamas iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo,
gavus nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos (pataisos inspekcijos)
teikimą bei medžiagą apie tai, kad nuteistasis, nors ir vykdo teismo paskirtą
baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) įpareigojimus arba auklėjamojo poveikio
priemones, tačiau padarė kitų teisės pažeidimų, už kuriuos jam taikytos
administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės ir jų galiojimas
nesibaigęs. Teismas, iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pasibaigimo gavęs
tokį teikimą ir medžiagą, tuojau pat paskiria teismo posėdį. Dėl bausmės
vykdymo atidėjimo termino pratęsimo (ar nepratęsimo) teismas priima nutartį.
Toks teismo posėdis protokoluojamas.
20. 1. Pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio 4 dalies 2
punktas ar 92 straipsnio 3 dalies 2 punktas) teismas gali vieną kartą
vieneriems metams pratęsti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Tokiais atvejais
maksimalus bausmės vykdymo atidėjimo terminas negali viršyti ketverių metų.
20. 2. Teismui atsisakius tenkinti nuteistojo elgesį
kontroliuojančios institucijos (pataisos inspekcijos) teikimą dėl bausmės
vykdymo atidėjimo termino pratęsimo, nutartis atleisti nuteistąjį nuo bausmės
suėjus jos vykdymo atidėjimo terminui gali būti priimta tik gavus naują
nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos (pataisos inspekcijos) teikimą
bei medžiagą apie nuteistojo elgesį.
21. K-imas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir pagal
nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo gali būti sprendžiamas tik po to, kai
nuteistasis teismo pagal BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punktą ar 92 straipsnio 3
dalies 3 punktą buvo įspėtas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti
panaikintas, tačiau ir po įspėjimo nevykdė teismo paskirtos baudžiamojo
poveikio priemonės ir (ar) įpareigojimų arba auklėjamojo poveikio priemonių ir
(ar) darė teisės pažeidimus.
21. 1. Iš BK 75 straipsnio 4 dalies 3 punkto ir 92 straipsnio 3
dalies 3 punkto matyti, kad jei nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo
laikotarpiu padaro teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus
taikytos administracinės nuobaudos ar drausminio poveikio priemonės, kyla
abejonių, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T-ėl
tais atvejais, kai asmuo jo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro naują
tyčinę nusikalstamą veiką, paprastai nebelieka prielaidų išvadai, kad bausmės
tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
22. Sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo ir vykdymo
pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba sprendimą dėl nuteistojo atleidimo (ar
neatleidimo) nuo bausmės, suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, teismas
gali priimti tik turėdamas nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos
(pataisos inspekcijos) teikimą bei medžiagą apie nuteistojo elgesį.
23. Nuteisto asmens atleidimo nuo bausmės atlikimo ar bausmės
vykdymo atidėjimo panaikinimo, arba bausmės vykdymo atidėjimo termino
pratęsimo, nuteistojo įspėjimo apie tai, kad jam pagal BK 75 straipsnio 4
dalies 3 punkte ar 92 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas gali būti
panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, procesas vyksta pagal BPK 358
straipsnyje nustatytą tvarką. Visais minėtais atvejais rašomas teismo posėdžio
protokolas.
24. Jei nuteistasis naują nusikalstamą veiką padaro suėjus pagal
pirmąjį nuosprendį paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminui, tačiau teismui
dar nepriėmus nutarties dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės, teismas skelbia bylos
nagrinėjimo už naujo nusikaltimo padarymą pertrauką (BPK 243 straipsnis) iki
bus išspręstas nuteistojo atleidimo (ar neatleidimo) nuo atidėtos bausmės
klausimas.
25. Asmeniui, kuris bausmės vykdymo atidėjimo metu nepadaro naujo
nusikaltimo arba kuriam paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo metu ar jam
pasibaigus nebūna priimtas teismo sprendimas panaikinti bausmės vykdymo
atidėjimą ir vykdyti bausmę, teistumas išnyksta, kai sueina bausmės vykdymo
atidėjimo terminas. Tokio asmens išnykusį teistumą patvirtina teismo nutartis
atleisti nuteistąjį nuo bausmės.

2008 m. vasario 15 d.                                                                           Baudžiamųjų
bylų skyrius


S-styta
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų pasitarime ir pritarta spausdinti Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo biuletenyje Teismų praktika 28.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt