Paieška : Teismų praktika 33. 11. Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą (BPK223 straipsnis) TEISĖS GIDAS 

Svetainės meniu





Labiausiai lankomi svetainės puslapiai
1. Darbo teisė
2. Nekilnojamo turto savininkų
teisės ir pareigos

3. Šeimos teisė
4. Ieškinio padavimas teismui,
ką turėčiau žinoti

5. Nemokamos teisinės
pagabos kontaktai


Svetainėje yra
#7162: Svečiai
#0: Vartotojai
#5715: Registruoti vartotojai


Jūs čia svečias.
+ registracija

TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.

TEISINĖS PASLAUGOS
Rengiame ieškinius, atsiliepimus,
pareiškimus, prašymus internetu.
Kaina nuo 26,07 € (90 litų).

www.valetudogrupe.lt



Vieša teismų sprendimų paieška
3
3. 11.
Teismo sudėties nekeičiamumas nagrinėjant baudžiamąją bylą
(BPK
223 straipsnis)

R-alavimas, kad
kiekvieną baudžiamąją bylą nagrinėtų tos pačios sudėties teismas, reiškia tai,
kad viso bylos nagrinėjimo metu negali keistis teisėjai (-a-) ar teisėjų
kolegija, nagrinėjantys bylą, išskyrus BPK 222 straipsnyje numatytus atvejus.
Šis reikalavimas taikomas nagrinėjant bylas ne tik pirmosios instancijos
teisme, bet ir apeliacine tvarka.

                                                                             Baudžiamoji
byla Nr. 2K-75/2008
                                                                             Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                             1. 2. 7. 4;
1. 2. 20 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 5 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
A-o S-io, A-os R-ės ir pranešėjo V-o A-uko,
sekretoriaujant D.
K-ei,
dalyvaujant prokurorei
D. S-aitei–L-ei,
gynėjai A. Ž-i-ei,
teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. kasacinį skundą
dėl K-ės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo
D. K. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu
trejiems metams, pagal BK 233 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems
metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi,
bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir nustatyta subendrinta bausmė –
laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Paskirta bausmė subendrinta
visiško bausmių sudėjimo principu su K-ės rajono apylinkės teismo
2005 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį
paskirta bausme vadovaujantis BK 65 straipsnio numatytomis bausmių sudėjimo
taisyklėmis ir pagal BK 63 straipsnio 3 dalį nustatyta galutinė bausmė –
laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams ir 28 MGL
(3500 Lt) dydžio bauda.
Dėl kaltinimo pagal BK
149 straipsnio 3 dalį D. K. išteisintas, nesurinkus pakankamai duomenų,
pagrindžiančių jo kaltę (BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tuo pačiu nuosprendžiu
nuteista ir T. Š. už nusikaltimą, numatytą BK 233 straipsnio
3 dalyje, tačiau dėl jos nuosprendis neskundžiamas.
Skundžiamas ir Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 20 d. nuosprendis, kuriuo D. K. ir T. Š. apeliaciniai
skundai atmesti, o K-ės rajono apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas
patenkintas iš dalies. K-ės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio
5 d. nuosprendis pakeistas: D. K. , pripažintam kaltu pagal BK 150
straipsnio 3 dalį (dėl S. S. seksualinio prievartavimo), paskirta laisvės
atėmimo bausmė penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis,
bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 233 straipsnio 3 dalį,
subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės
atėmimas penkeriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1,
3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta taikant visiško bausmių sudėjimo
principą su K-ės rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 22 d.
nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta viešųjų darbų
bausme, BK 65 straipsnio pagrindu ją pakeitus 28 MGL (3500 Lt) dydžio
bauda, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams šešiems
mėnesiams su 28 MGL (3500 Lt) dydžio bauda.
Dėl kaltinimo pagal BK
149 straipsnio 3 dalį (dėl S. S. išžaginimo) D. K. išteisintas,
nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo
požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios skundą tenkinti,
prokurorės, prašiusios skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

D. K. nuteistas už tai,
kad 2004 m. gruodžio 4 d. , apie 18 val. , K-ėje, (duomenys neskelbtini),
O. Z. priklausančiame bute, kartu su mažametėmis A. V. ir S. D.
siekė paveikti liudytoją S. S. panaudodamas fizinį smurtą. D. K. po
vieną kartą įspyrė S. S. į krūtinę ir pilvą bei grasino peiliu, t. y.
pridėjo šį jai prie kaklo; taip siekė paveikti nepilnametę liudytoją
S. S. , gimusią 1990 m. , kad ji K-ės rajono policijos komisariate
tiriamoje ir K-ės rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje
duotų melagingus parodymus dėl 
A. V. priklausančio mobiliojo ryšio telefono vagystės, kuria buvo
kaltinami G. P. ir T. Š. , kad G. P. nedalyvavo padarant šį
nusikaltimą.
D. K. nuteistas ir už
tai, kad 2004 m. gruodžio 4 d. , tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu
nenustatytas, K-ėje, (duomenys neskelbtini), O. Z.
priklausančiame bute, grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. grasindamas
peiliu nepilnametei S. S. ir taip atimdamas galimybę priešintis, prieš jos
valią tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu.
Kasaciniu skundu D. K.
prašo panaikinti K-ės rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d.
bei Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžius ir
bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad
teismų nuosprendžiai neteisėti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo
ir padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė
teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Abiejų instancijų teismai
pažeidė BPK 1 straipsnį, kuriame reikalaujama, kad per įmanomai
trumpiausią laiką būtų atskleista nusikalstama veika. Ikiteisminis tyrimas
pradėtas 2005 m. sausio 5 d. , o baigtas tik 2006 m. rugpjūčio 30 d.
surašant kaltinamąjį aktą, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas,
nors prokurorams ir ikiteisminio tyrimo tyrėjams tai daryti nebuvo jokio
teisinio pagrindo (jo paieška nebuvo skelbta, jis gyveno savo gyvenamojoje
vietoje, buvo apklausiamas kaip liudytojas). Baudžiamasis procesas turi vykti
taip, kad proceso dalyviai turėtų galimybę aktyviai dalyvauti procese.
P-šimas apie įtarimą jam buvo įteiktas 2006 m. gegužės 9 d. ,
tačiau nebuvo pranešta, kad 2006 m. birželio 13 d. K-ės rajono
apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją bus apklausiamos nepilnametės
liudytojos G. D. , S. D. , K. K. , 2005 m. liepos 4 d.
apklausiama ir liudytoja A. V. Taigi buvo pažeisti BPK 7, 10, 184
straipsniai. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį pagrindė
šių liudytojų parodymais, jų neapklausęs teisme. Jų parodymų nebuvo galima
laikyti įrodymais, nes jie gauti ne įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20,
45 straipsniai). Teismas neužtikrino jam galimybės pasinaudoti
procesinėmis teisėmis, todėl jis negalėjo minėtoms liudytojoms užduoti
klausimų. Nuosprendyje nurodomi nukentėjusiosios parodymai iš esmės skiriasi
dėl įvykio vietos, situacijos, įvykio dalyvių veiksmų, todėl turėjo būti
atliktas nukentėjusiosios parodymų patikrinimas vietoje (BPK 48 straipsnio 1
dalies 4 punktas, 2 dalies 1 punktas). 2006 m. gruodžio 12 d. K-ės
rajono apylinkės teismo posėdyje nukentėjusioji S. S. nebuvo apklausta,
nes jis ir T. Š. (kita kaltinamoji) darė jai poveikį, tačiau konkrečiai
teismas nenurodė.
Šiaulių apygardos teismo
2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis pagrįstas neteisingomis išvadomis:
1. S. S. pripažino, kad
G. P. dėl mobiliojo ryšio telefono vagystės nekaltas, o apkalbėti jį dėl
šio fakto S. S. prašė A. V. Dėl to neaišku, kokį poveikį jis
(D. K. ) galėjo daryti liudytojai S. S.
2. Nėra liudytojų
parodymų, kad jis mušė, prievartavo, žagino S. S. bei naudojo prieš ją
peilį.
Nuteistojo D. K.
kasacinis skundas tenkintinas iš dalies. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 20 d. nuosprendis
naikintinas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (BPK 369
straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo
proceso įstatymo taikymo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka

Kiekvieną baudžiamąją
bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų
dėl kokios nors priežasties negali dalyvauti posėdyje, jį turi pakeisti kitas
teisėjas ir byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222
straipsnyje numatytus atvejus (BPK 223 straipsnis).
R-alavimas, kad
kiekvieną baudžiamąją bylą nagrinėtų tos pačios sudėties teismas, reiškia tai,
kad viso bylos nagrinėjimo metu negali keistis teisėjai (-a-) ar teisėjų
kolegija, nagrinėjantys bylą. Šis reikalavimas taikomas nagrinėjant bylas ne tik
pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacine tvarka.
BPK 323 straipsnyje nustatyta, kad, pranešėjui
parengus bylą posėdžiui, <. . . > apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš
šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su
apeliaciniu skundu, atsikirtimais į jį ir byla.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė 2007 m. vasario 1 d.
patvarkymu sudarė teisėjų kolegiją nagrinėti baudžiamąją bylą pagal K-ės
rajono apylinkės prokuratūros, nuteistųjų D. K. , T. Š. apeliacinius
skundus iš teisėjų K. Kruminienės, V. Žindulienės,
N. M-čienės. Kolegijos pirmininke patvirtinta teisėja
K. Kruminienė. Byla paskirta nagrinėti 2007 m. kovo 8 d.
(T. 2, b. l. 54).
2007 m. kovo 8 d. ši teisėjų kolegija viešame teismo
posėdyje apeliacine tvarka pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą. Kolegijos
pirmininkė perskaitė pranešimą, kuriame išdėstė bylos esmę, pagrindines
pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadas, apeliacinių skundų motyvus.
Kolegija nutarė atlikti byloje įrodymų tyrimą, iškviesti liudytojus,
ekspertą–psichologą, pareikalauti iš mokyklos, kurioje mokosi S. S. , jos
charakteristikos bei duomenų apie pamokų lankomumą, padaryti bylos nagrinėjimo
teisme pertrauką iki 2007 m. balandžio 19 d. (T. 2, b. l.
64–65).
2007 m. balandžio 19 d. kita teisėjų kolegija,
t. y. teisėjai K. Kruminienė, V. Iždonas, B. Zalaga, tęsė
bylos nagrinėjimą. Kolegijos pirmininkė perskaitė iš K-ės ,,Kražantės“
pagrindinės mokyklos gautą pažymą apie nukentėjusiosios S. S. pamokų
lankomumą ir jos charakteristiką (T. 2, b. l. 69, 70) ir, neatvykus į teismo
posėdį nukentėjusiajai S. S. , surašė nutartį bylos nagrinėjimą atidėti iki
2007 m. balandžio 26 d. , į teismo posėdį atvesdinti liudytojus bei
nustatyti liudytojo A. V. buvimo vietą (T. 2, b. l. 86–87).
BPK 320 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad
nagrinėjant bylą apeliacine tvarka taikomos šio Kodekso 243, 244, 258–260
straipsniuose nustatytos taisyklės.
Pagal BPK 244 straipsnio 3 dalį, jei bylos
nagrinėjimas buvo atidėtas, nagrinėjimas teisme pradedamas iš pradžių.
Tačiau 2007 m. balandžio 26 d. dar kita teisėjų
kolegija, t. y. teisėjai K. Kruminienė, V. Iždonas,
B. Kalainis, ne tik nepradėjo bylos nagrinėjimo iš naujo, bet toliau tęsė
apeliacinių skundų nagrinėjimą bei įrodymų tyrimą (T. 2, b. l. 113).
Kolegija konstatuoja, kad, nagrinėdamas bylą
apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 223 straipsnį.
Padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas yra esminis, nes sukliudė
teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą,
todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turėtų būti panaikintas ir
byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Šiaulių
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 20 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt
- Puslapio generavimas: 0.89403 sekundės -