TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
3
3. 12.
Seksualinis prievartavimas (BK 150 straipsnis).
Įžeidimas
(BK 155 straipsnis)

Kai yra visumos ir
dalies konkurencija, taikoma bendroji visumą nustatanti norma, nes ji atitinka
visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos
dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei visuma ir reikalauja sutapties
taikymo.

                                                                             Baudžiamoji
byla Nr. 2K-63/2008
                                                                             Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                             1. 2. 7. 4;
1. 2. 8. 2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. vasario 26 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
R-o B-o, E-aus B-o ir pranešėjo V-o M-o,
sekretoriaujant M.
Č-ai,
dalyvaujant prokurorei J.
Z-ei,
gynėjui advokatui K.
S-iui,
nukentėjusiajai L. S. ,
uždarame teismo posėdyje
kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S.
kasacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio
6 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pagal Lietuvos Respublikos
baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 3 dalį nuteistas laisvės atėmimu ketveriems
metams, pagal 155 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams,
pagal 178 straipsnio 4 dalį dvidešimt parų arešto.
Vadovaujantis BK 63
straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė
subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems me­tams trims
mėnesiams.
Iš A. S. priteista
L. S. 265 Lt turtinei, 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei
1500 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Taip pat skundžiamas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
spalio 17 d. nuosprendis, kuriuo Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m.
lapkričio 6 d. nuosprendis pakeistas: nuosprendžio dalis, kuria A. S.
nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies
byla nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Pakeista nuosprendžio
dalis dėl bausmių bendrinimo: vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis,
5 dalies 2 punktu, A. S. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį ir 155 straipsnio 1
dalį paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant
švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems
metams.
Pakeista nuosprendžio
dalis dėl civilinio ieškinio nukentėjusiosios L. S. patirtai turtinei žalai
atlyginti. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria priteista 100 Lt už
mobiliojo ryšio telefono vagystę, ir dėl šios dalies civilinis ieškinys
paliktas nenagrinėtas. Iš A. S. priteista turtinė žala sumažinta iki
165 Lt. Iš A. S. priteista L. S. 600 Lt turėtų išlaidų
advokato paslaugoms apeliacinėje instancijoje apmokėti. Likusi nuosprendžio
dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo V. M-o pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą
patenkinti, prokuroro ir nukentėjusiosios L. S. , prašiusių kasacinį skundą
atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Pagal BK 150 straipsnio
3 dalį A. S. nuteistas už tai, kad 2003 m. spalio 26 d. , apie 2. 00 val. , (duomenys
neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą prieš nepilnametę L. S. ,
gimusią 1987 m. sausio 23 d. , nutempė ją už plaukų iš kambario į
tualeto patalpą, sudavė smūgius į akį bei nosį, parbloškė ant grindų, jėga
prieš nukentėjusiosios valią numovė kelnes bei kelnaites ir tenkindamas savo
lytinę aistrą kišo alaus butelį į nukentėjusiosios makštį; taip ją seksualiai
prievartavo ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Taip pat A. S. pagal BK
155 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje
vietoje pasityčiojo iš nepilnametės L. S. , panaudodamas seksualinę
prievartą, pažemino ją prieš aplinkinius, pylė ant galvos alų ir taip ją
įžeidė.
Kasaciniu skundu
nuteistasis A. S. prašo nuosprendžius panaikinti ir bylą nutraukti, nes jo
kaltė neįrodyta.
Kasatorius nurodo, kad
nuosprendžiai neteisėti ir nepagrįsti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo
įstatymo ir padarytų esminių BPK pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės
į gynybą. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo skundo argumentų, nes
nepateikė motyvuotų išvadų apie tai, kodėl priimtas nuosprendis pripažįstamas
teisingu; taip pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies,
332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas.
Kasatoriaus manymu,
byloje esantys duomenys patvirtina tik patį faktą, kad prieš nukentėjusiąją
buvo atlikti vieni ar kiti veiksmai, tačiau to, kad jis būtų prisidėjęs prie
jos seksualinio prievartavimo ir įžeidimo, bylos medžiaga nepatvirtina. Jokių
smurtinių veiksmų prieš L. S. jis neatliko, visą laiką davė nuoseklius
parodymus, kad įėjęs į butą kambaryje ant lovos pamatė gulinčią L. S. ,
kuri buvo be kelnių ir kelnaičių. B-e buvę R. K. , T. T. ir
A. A. papasakojo, kad R. K. jai į makštį įkišo butelį, kodėl –
neaiškino. R. K. ir T. T. ikiteisminio tyrimo metu pripažino savo
kaltę, tačiau vėliau parodymus pakeitė. Šiuos jų parodymus patvirtino
A. A. , taip pat akistatų protokolai. Pirmosios instancijos teismas,
vertindamas šiuos duomenis, buvo šališkas, nes tie­sioginius įrodymus atmetė ir
apkaltino kasatorių nesant jokių jo kaltės įrodymų. Apeliacinės instancijos
teismas sutiko, kad tiesioginių jo kaltės įrodymų nėra, tačiau padarė išvadą,
kad jis pagrįstai nuteistas vadovaujantis vien netiesioginiais įrodymais, ir
tokius įrodymus laikė lygiaverčiais. Taip pat teismas nurodė, kad
apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas faktais, tačiau kokiais – nenurodė. Taigi
teismai šališkai įvertino įrodymus. Be to, kasatorius prašo atkreipti dėmesį į
tai, kad nukentėjusioji įvykio dieną buvo sunkaus girtumo būsenos, todėl
negalėjo atsiminti įvykio detalių. Tai patvirtino ir liudytojai. T. T.
teisme neapklaustas, nors ikiteisminio tyrimo metu pripažino atlikęs veiksmus
prieš nukentėjusiąją. T-ėl teismas, pagrįsdamas nuosprendį T. T.
parodymais, pažeidė BPK 276, 279 straipsnių nuostatas, nes, nepašalindamas
esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų, iš esmės
netyrė ir nevertino dalies duomenų, turinčių esminę reikšmę konstatuojant
faktines aplinkybes. Taip pat šališkai ir neišsamiai ištyrė įrodymus, pažeidė
rungimosi (teismai palaikė kaltinimo poziciją) bei nekaltumo prezumpcijos
principus, taip pat BPK 301 straipsnį, 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
Byloje nėra duomenų apie
tai, kad jis, kišdamas butelį nukentėjusiajai į makštį, būtų tenkinęs savo
lytinę aistrą ar dėl tokių veiksmų būtų seksualiai susijaudinęs. Nukentėjusioji
parodė, kad jis (kasatorius) siekė geranoriškai lytiškai santykiauti, o jai
atsisakius – panaudojo smurtą, dėl to nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Kasatorius tvirtina, kad jis neturėjo tikslo atlikti seksualinio prievartavimo
ar lytinės aistros tenkinimo veiksmų, tačiau apeliacinės instancijos teismas
padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad butelio kišimas į makštį rodo kaltininko
lytinės aistros tenkinimą. Seksualiniu prievartavimu kėsinamasi į asmens
seksualinę laisvę, o padarant sveikatos sutrikdymą – į žmogaus sveikatą.
Nuosprendyje nurodyti jo veiksmai buvo nukreipti ne į siekimą tenkinti savo
lytinę aistrą ar į nukentėjusiosios seksualinę laisvę. Tokie veiksmai kaip
tempimas už plaukų, kelnių ir kelnaičių numovimas bei smūgių sudavimas negali
būti vertinami kaip fizinio smurto panaudojimas siekiant tenkinti lytinę
aistrą, nes jis lytinės aistros netenkino; todėl turėjo būti svarstytas BK 140
straipsnio nuostatų taikymas. Kasatorius nurodo, kad net nukentėjusiosios
parodymai nepatvirtina, kad jis siekė tenkinti lytinę aistrą fizinio sąlyčio
metu. Kasatoriaus veiksmai gali būti vertinami tik kaip fizinio skausmo ar
nežymaus sveikatos sutrikdymo sukėlimas, dėl to ir buvo panaudotas alaus butelis,
tačiau tai nebuvo priemonė seksualiniam pasitenkinimui ar malonumui pajusti.
N-s seksualinio prievartavimo sudėtis yra formali, tačiau, kasatoriaus manymu,
turėjo būti nustatyta, ar jis turėjo tikslą tenkinti lytinę aistrą. Apeliacinės
instancijos teismas padarė išvadą, kad jo tyčia buvo nukreipta tenkinti lytinę
aistrą, tačiau veikos subjektyviųjų požymių visiškai neanalizavo.
Kasatorius nurodo, kad
jam nebuvo žinoma, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo nepilnametė. Jos bendras
išsivystymas, išvaizda, elgesys, alkoholio vartojimas, alaus gėrimas iš butelio
viešoje vietoje, prie kultūros namų, rūkymas, kasatoriui leido daryti išvadą,
kad ji yra pilnametė, ir jos amžiumi jis neabejojo. Be to, su nukentėjusiąja
iki įvykio jis nebendravo ir apie jos amžių nieko nežinojo, todėl šis
kvalifikuojamasis požymis jam negalėjo būti taikomas. Teismų išvados šiuo
klausimu pagrįstos spėjimais ir prielaidomis, taip pažeidžiant BPK 20
straipsnio 5 dalies nuostatą.
Dėl BK 155 straipsnio 1
dalies taikymo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Bylos
duomenimis, liudytojų E. G. , R. R. , A. A. parodymais nustatyta,
kad nukentėjusioji buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Tačiau šie
liudytojai nepatvirtino, kad jis pylė ant nukentėjusiosios alų. Apeliaciniame nuosprendyje
nurodyta, kad tai buvo padaryta nukentėjusiajai atsisakius pasimylėti ir kad
tai patvirtina liudytojos V. S. ir V. S. , tačiau šių liudytojų įvykio
vietoje nebuvo.
Kasacinis skundas iš
dalies tenkintinas.

Dėl kasacinio skundo
argumentų apie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus

Nepagrįstai kasatorius
teigia, kad jo kaltė grindžiama tik netiesioginiais įrodymais. Nuteistojo kaltė
pagrįsta tiesioginiais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, kuriuose ji
nuosekliai aiškino, kad A. S. bei jo draugas, pravarde ,,Penkiukė“,
reikalavo lytiškai su jais santykiauti, o jai nesutikus, būtent A. S. už
plaukų nutempė ją į tualetą, ten toliau naudojo fizinį smurtą (mušė, numovė
kelnes bei kelnaites, apipylė alumi, prievarta pražergė kojas) ir sukišo į makštį
stiklinį butelį nuo alaus. Sužalojimų faktus (veido sumušimus ir mergystės
plėvės plyšimus) patvirtina teismo medicinos specialisto išvada. Teismo
nuosprendyje nurodyti įrodymų šaltiniai, kuriais pagrįsta A. S. kaltė, bei
duomenys, kuriais buvo patikrinti kiti byloje surinkti įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo
pradžioje R. K. ir T. T. iš tiesų buvo pripažinę savo kaltę, kad neva jie
atliko nusikalstamus veiksmus prieš L. S. , tačiau motyvuotu Kauno rajono
apylinkės prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl R. K. ir T. T.
nutrauktas nesant jų veiksmuose veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Šis
prokuroro sprendimas motyvuojamas nukentėjusiosios L. S. parodymais (kad
visus veiksmus įvykdė A. S. ) bei R. K. ir T. T. parodymais (kad ikiteisminio
tyrimo pradžioje jie save apkalbėjo, paprašius vienam asmeniui, kurio asmenybę
jie kategoriškai atsisakė nurodyti; beje, visų liudytojų, buvusių įvykio metu
bute, parodymais nustatyta, kad nuteistasis buvo su draugu, kurio niekas
nepažinojo arba atsisakė jį įvardyti).
L-ytojas R. K. buvo
apklaustas pirmosios instancijos teisme ir kaltinamasis galėjo užduoti jam
klausimus. Taigi kasatoriaus teisė į gynybą nebuvo pažeista.
BPK 301 straipsnio 1
dalyje reikalaujama, kad nuosprendis būtų pagrįstas tik tais įrodymais, kurie
išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai,
kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais,
kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais,
tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus
privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose
nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir
liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, o
byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo
pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo
parodymai, kai: proceso dalyvis nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių
priežasčių; atsisako arba vengia duoti parodymus, taip pat pareiškia, kad
neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus; kai yra esminių
prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų
ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys);
perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Remdamasi minėta įstatymo
nuostata teisėjų kolegija konstatuoja, kad perskaityti ikiteisminio tyrimo
pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo
parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik
patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus. Duomenys tikrinami atliekant BPK
numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš
skirtingų šaltinių. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas patikrinti kitus
byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiosios L. S. ir kaltinamojo
parodymus, perskaitė liudytojo T. T. parodymus, duotus ikiteisminį tyrimą
atlikusiam pareigūnui, nes jis teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl svarbios
priežasties – buvo išvykęs į užsienį. Taigi BPK 276, 301 straipsnių
reikalavimai nepažeisti, nes liudytojo T. T. parodymai, duoti ikiteisminio
tyrimo pareigūnui, buvo perskaityti siekiant patikrinti ir įvertinti kitus
byloje esančius įrodymus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, padarė pagrįstą
išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos
duomenys, todėl pagrįstai jais grindė nuteistojo kaltę. Remdamasis ištirtų ir
įvertintų įrodymų visuma, teismas motyvuotai paneigė nuteistojo versiją, kad
jis jokių nusikalstamų veiksmų prieš L. S. neatliko.
Pagal BPK 305 straipsnio
1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie
įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame
straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį
įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis
įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių
išnagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad
pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų teisėjų, vertinusių įrodymus,
vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos
aplinkybių išnagrinėjimu. Kaip neišsamų bylos aplinkybių išnagrinėjimą galima
laikyti kasatoriaus nurodymą, kad teisme kaip liudytojas neapklaustas
T. T. Ši aplinkybė jau aptarta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja,
kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes. Iš
skundo turinio kolegija sprendžia, kad kasatorius nesutinka su įrodymų
vertinimu ir todėl nurodo, kad teismai juos įvertino šališkai.
Apeliacinės instancijos
teismas patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą, ir
įrodymų vertinimas motyvuotai aptartas apeliacinės instancijos teismo
nuosprendyje atsakant į esminius apeliacinio skundo argumentus. Apeliacinės
instancijos teismas neprivalo pateikti detalaus atsakymo į kiekvieną skundo
argumentą, šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo
sprendimo rūšį ir į kiekvieno atvejo aplinkybes. Taigi BPK 320 straipsnio 3
dalies ir 332 straipsnio 3 dalies nuostatos nepažeistos. Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje
nepadaryta. Byloje surinktus įrodymus patikrina ir įvertina pirmosios bei
apeliacinės instancijos teismai, o kasacinės instancijos teismas patikrina
skundžiamų teismų sprendimų teisėtumą teisės taikymo aspektu (BPK 376
straipsnio 1 dalis), todėl, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso
įstatymo pažeidimų renkant ir vertinant įrodymus, kitu aspektu vertinti
surinktų įrodymų kasacinės instancijos teismas neturi teisės, o baudžiamojo
įstatymo pritaikymą patikrina remdamasis žemesnės instancijos teismų
sprendimais nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Dėl BK 150 straipsnio
3 dalies taikymo

BK 150 straipsnio 3
dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už lytinės aistros tenkinimą su
nepilnamečiu prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu
panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant
galimybę priešintis, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.
Pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. S. reikalavo iš nepilnametės
L. S. lytiškai su juo santykiauti, o šiai nesutikus, panaudojo fizinį
smurtą – nutempė už plaukų į tualeto patalpą, ten ją sumušė, parbloškė ant
grindų, jėga prieš jos valią numovė kelnes bei kelnaites ir tenkindamas savo
lytinę aistrą kišo alaus butelį į nukentėjusiosios makštį; taip ją seksualiai
prievartavo ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi A. S. veiksmuose
nustatyti šie seksualinio prievartavimo sudėties požymiai: lytinės aistros
tenkinimas su nepilnamečiu asmeniu, ji buvo tenkinama prieš nukentėjusiojo
valią, panaudojant fizinį smurtą ir kitokio fizinio sąlyčio būdu.
Kasatorius nurodo, kad
nuosprendyje nurodyti veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip seksualinis
prievartavimas, nes nenustatytas tikslas tenkinti lytinę aistrą, be to, byloje
ir nėra tokių duomenų, kad jis dėl tokių veiksmų būtų seksualiai susijaudinęs.
Kasatoriaus veiksmus
teismas pagrįstai įvertino kaip seksualinį prievartavimą, padarytą kitokio
fizinio sąlyčio būdu. Teismų praktikoje laikoma, kad lytinės aistros tenkinimas
kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant
vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito
asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant
kito žmogaus kūną ir pan. Seksualinio prievartavimo veiksmai yra susiję su
intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo
žmogumi prieš jo valią. Kadangi nuteistasis siūlė nukentėjusiajai lytiškai
santykiauti, o šiai atsisakius, panaudojo fizinį smurtą ir įkišo
nukentėjusiajai į makštį butelį, teismas pagrįstai šiuos nusikalstamus
veiksmus, pasireiškusius intervencija į nukentėjusiosios lytinius organus,
įvertino kaip lytinės aistros tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu, o ne
fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą. Siūlymas lytiškai
santykiauti patvirtina, kad nuteistasis buvo nusprendęs tenkinti savo lytinę
aistrą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nuteistojo A. S. tyčia
buvo nukreipta tenkinti lytinę aistrą, yra teisinga ir išsamiai argumentuota.
Taip pat išsamiai motyvuota išvada, kad A. S. šį nusikaltimą padarė
veikdamas tiesiogine tyčia: suprasdamas nukentėjusiosios atsisakymą lytiškai
santykiauti, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, prieš jos valią tenkino savo
lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu ir norėjo taip veikti.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad seksualinio prievartavimo nusikaltimo sudėtis yra
formali ir veikos kvalifikavimas pagal BK 150 straipsnį nėra siejamas su
veikos padariniais. Baudžiamoji atsakomybė už šias veikas kyla atlikus
pavojingus veiksmus ir nepriklauso nuo to, ar atsakomybėn traukiamam asmeniui
pavyko patenkinti lytinę aistrą, justi seksualinį pasitenkinimą ar malonumą.
Tokie faktai baudžiamosiose bylose dėl žmogaus seksualinio apsisprendimo
laisvės ir neliečiamumo pažeidimo nėra privalomai nustatinėjami. V- tik
išorinių seksualinio pasitenkinimo požymių nenustatymas nėra pagrindas daryti
išvadą, kad veika negali būti kvalifikuojama kaip seksualinis prievartavimas,
kai tarp nukentėjusiojo ir atsakomybėn traukiamo asmens yra nustatomas kitoks
fizinis sąlytis (šiuo atveju butelio kišimas į nukentėjusiosios lytinius
organus). Pabrėžtina, kad kokių nors daiktų kišimas į moters lytinius organus
panaudojant prievartą paprastai traktuojamas pirmiausia kaip žmogaus
seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, o ne vien tik kaip veika, kuria
kėsinamasi į žmogaus sveikatą. Tokiu atveju, kai, nukentėjusiajai atsisakius
lytiškai santykiauti, kaltininkas apsisprendžia į tokį atsisakymą reaguoti ne
kaip nors kitaip, o kišant kokius nors daiktus į jos lytinius organus, tokie
veiksmai vertinami kaip ankstesnio apsisprendimo tenkinti su nukentėjusiąja
lytinę aistrą tęsinys.
Pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistasis A. S. žinojo, jog
nukentėjusioji L. S. yra nepilnametė. Tokia išvada pagrįsta bylos
duomenimis ir išsamiai motyvuota. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs
įrodymų vertinimą, šiuo aspektu patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą.
Taigi A. S. veikoje
yra visi seksualinio prievartavimo sudėties požymiai, o kadangi jis seksualiai
prievartavo nepilnametę, tai pagal BK 150 straipsnio 3 dalį jo veika
kvalifikuota teisingai.
Be to, ši A. S. veika
kvalifikuota ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį, nes pirmosios instancijos
teismo nuosprendžiu nustatyta, kad, panaudodamas seksualinę prievartą, jis
pasityčiojo iš nepilnametės, pažemino prieš aplinkinius, t. y. pylė šiai
ant galvos alų ir taip ją įžeidė. Žemesnės instancijos teismai A. S.
veiksmus, kai jis, panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, šiai ant
galvos išpylė alų, įvertino kaip įžeidimą, nes tokiu veiksmu buvo siekiama
pažeminti nukentėjusiąją.
Teisėjų kolegija
atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienas A. S. nusikalstamas veiksmas žeidė
ir žemino nukentėjusiąją; taigi ir alaus pylimas ant galvos – tik vienas iš
naudoto fizinio smurto veiksmų, šiuo konkrečiu atveju seksualinio prievartavimo
veiksmų sudėtinė dalis. Teismai šiuos veiksmus kvalifikavę pagal BK 150
straipsnio 3 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį be pagrindo įžvelgė dviejų
nusikaltimų sutaptį. Baudžiamosios teisės taikymo praktikoje laikoma, kad tokie
veiksmai sukuria visumos ir dalies konkurenciją, kur visuma yra BK 150
straipsnio 3 dalis, o dalis – BK 155 straipsnio 1 dalis. Esant visumos ir
dalies konkurencijai, taikoma bendroji visumą nustatanti norma, nes ji atitinka
visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos
dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei visuma ir reikalauja sutapties
taikymo.
BK 150 straipsnio 3
dalies sankcijoje nustatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties
metų, o BK 155 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta griežčiausia bausmė –
laisvės atėmimas iki vienerių metų. Taigi BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytas
nepilnametės seksualinis prievartavimas (visuma) yra pavojingesnė veika nei BK
155 straipsnio 1 dalyje numatytas įžeidimas (dalis), todėl A. S. veika
turėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, o jos
kvalifikavimas dar ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį yra perteklinis. Be to,
ikiteisminis tyrimas pradėtas 2003 m. spalio 28 d. pagal BK 150 straipsnio
3 dalį, o įtarimas dar ir pagal BK 155 straipsnio 1 dalį pareikštas 2004
m. spalio 18 d. , tačiau nukentėjusiosios skundo ar prokuroro nutarimo pradėti
baudžiamąjį procesą pagal BK 155 straipsnio 1 dalį byloje nėra; taigi buvo
pažeistos BPK 407 straipsnio ir 409 straipsnio 1 dalies nuostatos.
Dėl šių argumentų teismų
sprendimai keistini dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 383
straipsnis, 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas), A. S. veika
perkvalifikuotina iš BK 150 straipsnio 3 dalies ir 155 straipsnio 1
dalies į BK 150 straipsnio 3 dalį. Perkvalifikavus A. S. veiką, bausmė
skiriama vadovaujantis pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais
bausmės skyrimo motyvais.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio
6 punktu,

n u t a r i a :

Kauno rajono apylinkės
teismo 2006 m. lapkričio 6 d. ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 17 d. nuosprendžius
pakeisti: A. S. veiką perkvalifikuoti iš BK 150 straipsnio 3 dalies ir 155
straipsnio 1 dalies į BK 150 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės
atėmimą ketveriems metams.
Kitas pirmosios ir
apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.


Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt