TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
3
3. 14.
Organizuota grupė (BK 25 straipsnio 3 dalis).
Įrodymų
vertinimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

Nusikalstama
organizuota grupė konstatuojama tik esant BK 25 straipsnio 3 dalyje nustatytų
požymių visumai. Pokalbių įrašai kaip įrodymai turi būti vertinami pagal visų
byloje surinktų duomenų kontekstą.

                                                                             Baudžiamoji
byla Nr. 2K-160/2008
                                                                             Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                             1. 1. 4. 5. 2;
1. 2. 14. 8 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. kovo 13 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
A-o K-aus, R-o B-o ir pranešėjo E-aus B-o,
sekretoriaujant M.
Č-ai,
dalyvaujant prokurorui
S. M-ui,
gynėjui advokatui I.
Kaganui,
teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. U. kasacinį skundą
dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d.
nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems
metams už kiekvieną iš šešiolikos padarytų veikų – A. S. , A. P. ,
B. V. , G. T. , M. Š. , N. F. , O. L. , G. S. ,
J. B. , S. G. , A. K. , K. K. , A. K. , A. K. ,
D. J. J. , M. G. turto užvaldymą apgaule; pagal BK 22 straipsnio
1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems
metams už kiekvieną iš dviejų pasikėsinimų padaryti nusikalstamą veiką –
R. V. ir M. V. turto užvaldymą apgaule; pagal 24 straipsnio 4 dalį,
25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams
ir šešiems mėnesiams už R. V. mokėjimo instrumento pagrobimą ir
panaudojimą; pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182
straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams už R. V. turto
užvaldymą, panaudojant pagrobtą mokėjimo kortelę; taip pat pagal BK 25
straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos ir
M. U. paskirtas laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Vadovaujantis BK 64
straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo
1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės
dalimi ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas devyneriems metams. Bausmę
paskirta atlikti pataisos namuose.
Skundžiamas ir Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 19 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2007 m. birželio 4 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio M. U.
pašalintas jo padarytų veiksmų prieš S. V. kvalifikavimas pagal BK 22
straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį; panaikinta
nuosprendžio dalis, kuria M. U. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir
289 straipsnį, ir M. U. išteisintas, nesant jo veikoje nusikaltimo ar
baudžiamojo nusižengimo požymių. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi,
M. U. nuosprendžiu už kitus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintos
jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas
septyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė
subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d.
nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir M. U. paskirta
galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę
paskirta atlikti pataisos namuose.
Šioje byloje taip pat
nuteisti: R. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį,
S. J. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, G. P.
pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį už kiekvieną iš
keturių veikų bei pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 182
straipsnio 1 dalį, L. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3
dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, tačiau kasaciniai skundai dėl jų nepaduoti.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir
prokuroro, prašiusio skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. U. nuteistas už
tai, kad, būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme ir ją atlikdamas
Marijampolės pataisos namuose, turėdamas tikslą bendrininkų ir kitų asmenų
naudai apgaule įgyti svetimą turtą arba piniginių lėšų išankstinio mobiliojo
ryšio abonentų sąskaitoms papildyti, ne vėliau kaip nuo 2004 m. vasario iki 2005
m. spalio mėnesio, parūpinęs nusikalstamos veikos darymo įrankius ne mažiau
kaip du mobiliojo ryšio telefonus ir SIM korteles su abonementiniais numeriais
8-682-72509, 8-654-26795, 8-613-77814, 8-689-09504, 8-653-53741, 8-608-78397,
8-633-78955, 8-631-27908, 8-617-95983, skambino nepažįstamiems dažniausiai
senyvo amžiaus asme­nims ir, prisistatęs jų artimaisiais giminaičiais ar šių
tariamai nurodytais asmenimis, klaidino juos pranešimais, kad jų artimieji
padarė teisėtvarkos pažeidimų, todėl siekiant susitaikyti su nukentėjusiaisiais
bei išvengti baudžiamosios atsakomybės būtina perduoti nukentėjusiesiems
ar pareigūnams šių nurodytas pinigų sumas; organizavo pinigų paėmimą iš
nukentėjusiųjų ar nukentėjusiųjų į nurodytas banko sąskaitas pervestų pinigų
tolesnį paskirstymą ir naudojimą; pats arba per bendrininkus, kartu bausmę
atliekančius nuteistuosius, tiesiogiai, o laisvėje esančius asmenis
telekomunikacinėmis priemonėmis, sukurstė atlikti konkrečius nusikalstamai
veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: kartu atliekantį laisvės atėmimo
bausmę A. B. – susitarti su savo motina V. B. , kad ši į nurodytas
bankų sąskaitas pervestų jai grynais pinigais perduodamas sukčiaujant įgytas
pinigų sumas, taip pat 2004 m. gegužės 31 d. paskambinti M. Š.
ir, prisistačius nukentėjusiosios žentu, reikalauti pinigų; R. P. –
susitarti su S. J. , kad prisistatęs tariamo nukentėjusiojo sūnumi R.
2004 m. birželio 12 d. paimtų nukentėjusiosios G. S. dėl
apgaulės perduodamus pinigus; A. Č. , S. J. , N. S. , R. Š. ,
A. K. ir G. P. bei kitus nenustatytus asmenis – vykti pas
nukentėjusiuosius, prisistatyti tariamais nukentėjusiaisiais, nukentėjusiųjų
artimaisiais ar pareigūnais, imti iš nukentėjusiųjų dėl apgaulės perduodamas
pinigų sumas, šias sumas pervesti arba organizuoti pervedimą į M. U.
tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose, arba perduoti
M. U. ar jo bendrininkų nurodytiems asmenims, arba organizuoti
nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų
papildymą; kartu atliekantį laisvės atėmimo bausmę L. R. – instruktuoti
G. P. , į kokias sąskaitas šis turi pervesti nusikalstamu būdu įgytus
pinigus, o M. U. nutraukus savo nusikalstamą veiką, perimti jo funkciją ir
vaidmenį; taip pat pats ar per bendrininkus į nusikalstamos veikos mechanizmą
įtraukė ir kitus asmenis, nesuvokusius savo veiksmų nusikalstamumo, kuriuos
įtikino apgaule įgytas sumas pervesti ar organizuoti pervedimą į M. U.
tiesiogiai ar per bendrininkus nurodytas sąskaitas bankuose arba perduoti
nurodytiems asmenims, arba įgyti už jas ir siųsti kaltininkams materialines
vertybes, arba organizuoti nusikalstamai veiklai naudojamų išankstinio
mobiliojo ryšio abonentų sąskaitų papildymą; taip M. U. kartu su kitais
organizuotos grupės nariais bei epizodiniais bendrininkais pasikėsino apgaule
įgyti nukentėjusiojo M. V. turtą bei apgaule įgijo iš nukentėjusiųjų
A. S. 1300 Lt, A. P. 3000 Lt, B. V. 5641 Lt, G. T.
1000 Lt, M. Š. 1000 Lt, N. F. 2817 Lt, O. L. 2900 Lt,
G. S. 976,92 Lt, J. B. 500 Lt, S. G. 14 896 Lt, A. K.
1000 Lt, K. K. 8405 Lt, A. K. 3900 Lt, A. K. 3000 Lt,
D. J. J. 4000 Lt, M. G. 1000 Lt, R. V. 6950 Lt vertės
turto.
Kasaciniu skundu
nuteistasis M. U. prašo patikrinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo
2007 m. birželio 4 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų
bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį dėl
padarytų įstatymo taikymo pažeidimų.
Nuteistasis nesutinka,
kad jo veikos kvalifikuotos taikant BK 25 straipsnį kaip padarytos organizuotos
grupės, nes kaltinamajame akte nėra nurodyti ir atskleisti šios bendrininkavimo
formos požymiai, kurie leistų reikšti kaltinimus būtent dėl organizuotos
grupės. Jis pažymi, kad pagal įstatymą ir teisės mokslą organizuota grupė nėra
tokia, kuri atsitiktinai sudaryta kokiam nors nusikaltimui tuoj pat padaryti.
Nuteistasis teigia, kad byla jam yra sufabrikuota ikiteisminį tyrimą atlikusių
ir prokuratūros pareigūnų, iškreiptai traktavusių įstatymo reikalavimus.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas ekspertų J. Devenson ir
J. K-o teismui pateikta tik tikėtina telekomunikacijų paslaugų
perduotos informacijos fonoskopinės ekspertizės išvada. Apeliacinės instancijos
teisme prokuroras, kasatoriaus manymu, nurodė naują ir pirmosios instancijos
netirtą aplinkybę, kad specialistai 85–95 proc. patikimumu nustatė, kad
įrašuose užfiksuotas būtent kasatoriaus kalbėjimas. Į teismo posėdį nebuvo
iškviesti nepriklausomi ekspertai, taip pat telekomunikacijų tinklais
perduodamos informacijos kontrolės atstovai, pateikę telefoninių pokalbių įrašų
darymo protokolus, todėl liko neišsiaiškinta, ar balso ekspertams nebuvo
pateikti klaidingi duomenys, ar įrašai daromi pagrįstai, kaip jie buvo paimti
iš telekomunikacijos tinklų kontrolės ir perduoti ekspertams. Apeliacinės
instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 96 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nurodė, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei
įrašų darymo protokolai yra dokumentai, todėl paaiškinti juose esančių duomenų
specialistas nekviečiamas. Kasatoriaus manymu, abejonės dėl įkalčių prieš jį
liko nepašalintos, todėl jis prašo patikrinti teismų sprendimų išvadas dėl
užfiksuotų duomenų ir balso ekspertų pateiktos ekspertizės tikrumo.
Kasacinis skundas
atmestinas.

Dėl organizuotos
grupės buvimo konstatavimo

Kasatorius nesutinka,
kad nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, kvalifikuotos kaip padarytos
organizuota grupe. Savo poziciją nuteistasis grindžia teiginiu, kad
nepakankamai atskleisti šios bendrininkavimo formos požymiai ir dėl to faktai
teisės požiūriu įvertinti neteisingai. Kasatoriaus argumentai šiuo klausimu
nepagrįsti.
Taikant baudžiamąjį
įstatymą padarytai veikai, organizuotos grupės požymiai konstatuojami
vadovaujantis BK 25 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią organizuota grupė yra
tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų
susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą
ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar
turi skirtingą vaidmenį. Šiomis įstatymo nuostatomis bylą nagrinėję teismai ir
vadovavosi. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, įvertinus konstatuotų
faktų visetą, nustatyta, kad M. U. veikė ne vienas, bet su bendrininkais,
kuriuos sutelkė į grupę, jai vadovavo, koordinavo veiklą, atskirais atvejais ir
pats tiesiogiai atlikdamas kai kuriuos veiksmus, sudarančius atitinkamų
nusikaltimų sudėtinę dalį, konkretiems grupės nariams skirstė užduotis ir
vaidmenis, būtinus nusikaltimams daryti. Kad teismas įsigilino į šiuos
klausimus, rodo ir tai, jog atskiri kartu veikę asmenys, įvertinus jų
dalyvavimą darant konkrečius nusikaltimus, įvardyti ne kaip organizuotos grupės
nariai, bet kaip epizodiniai bendrininkai. Taigi pirmosios instancijos teismo
nuosprendyje akivaizdžiai užfiksuota, kad šioje baudžiamojoje byloje
organizuotai grupei inkriminuoti svarbūs faktai atitinka įstatymo nuostatas dėl
minimalaus tokios grupės dalyvių skaičiaus, jų susitarimo, nusikaltimų sunkumo
ir tam tikros užduoties ar vaidmens atlikimo. Kiekvieno bendrininko elgesys
aprašytas ir įvertintas atsižvelgiant į tai, kaip jis buvo įgyvendinamas
bendroje veikloje su kitais nusikalstamas veikas dariusiais asmenimis. Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nuosprendyje,
atsakant į nuteistojo M. U. apeliacinio skundo argumentus, kuriais
ginčijamas organizuotos grupės buvimas, šiuo klausimu pasisakyta pripažįstant,
kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsiaiškino įstatymo nuostatas ir
pagal jas teisingai įvertino nustatytas faktines bylos aplinkybes.

Dėl BPK normų,
reglamentuojančių  įrodymų vertinimą,
taikymo

Skunde nuteistasis
nesutinka su įrodymų, būtent telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos
kontrolės bei įrašų darymo protokolų ir jų pagrindu atliktos fonoskopinės
ekspertizės, vertinimo pagrįstumu skundžiamuose teismų sprendimuose.
Baudžiamojo proceso įstatymo konkrečių nuostatų pažeidimų, kuriuos teismai būtų
padarę spręsdami šiuos klausimus, jis nenurodo.
Baudžiamajame procese
įrodymų vertinimo teisę ir pareigą turi teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 2
dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju
sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Šio straipsnio 5 dalyje
nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą,
pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu,
vadovaudamiesi įstatymu.
Šioje baudžiamojoje
byloje aptarti telefoninių pokalbių įrašų panaudojimo įrodinėjimui klausimai.
Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad M. U. kaltė
įrodyta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės
protokolais ir garso įrašais, specialistų išvadomis, iš dalies kitų kaltinamųjų
ir liudytojų paaiškinimais, M-mpolės pataisos namų pateikta tarnybinio
patikrinimo medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apelianto
M. U. argumentus, greta kitų klausimų išsamiai pasisakė ir dėl balsų,
girdimų tirtuose garso įrašuose, priklausomybės konkretiems asmenims. Teismas
atkreipė dėmesį į tai, kad atitinkami garso įrašai buvo vertinami visame byloje
surinktų įrodymų kontekste. Būtent toks požiūris atitinka BPK normas,
reglamentuojančias įrodinėjimą baudžiamosiose bylose. Kasatoriaus iškeltos
abejonės dėl šių įrašų įrodomosios vertės remiasi kitokiu, įstatymo reikalavimų
neatitinkančiu požiūriu, pagal kurį įrašų vertinimas atliekamas atskirtai nuo
kitų duomenų. Šios abejonės bylą nagrinėjusiems teismas buvo žinomos ir
priimtuose sprendimuose motyvuotai paneigtos.
Darytina bendra išvada,
kad skunde esantys teiginiai apie įstatymų taikymo pažeidimus nepagrįsti ir
neduoda pagrindo naikinti ar keisti skundžiamus nuosprendžius.
Teisėjų kolegija,
remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo
proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. U.
kasacinį skundą atmesti.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt