|
|
|
TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos.
Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia .
Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt .
Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
TEISINĖS PASLAUGOS Rengiame ieškinius, atsiliepimus, pareiškimus, prašymus internetu. Kaina nuo 26,07 € (90 litų). www.valetudogrupe.lt Vieša teismų sprendimų paieška 3 3. 17. Nusikalstamos veikos ir atlygintinos žalos priežastinis ryšys (CK 6. 247 straipsnis) Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika. Baudžiamoji byla Nr. 2K-171/2008 Procesinio sprendimo kategorijos: 1. 2. 25. 3, 2. 1. 12. 2. 3. 2 (S) LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2008 m. balandžio 8 d. Vilnius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko J-o T-iaus, A-o S-io ir pranešėjo B-o S-o, sekretoriaujant J. Š-ei, dalyvaujant prokurorei R. K-aitei, nuteistajai V. R. , gynėjui advokatui K. J-iui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P. ir V. P. bei nuteistosios V. R. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutarties teisėtumo. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžiu V. R. buvo nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį 13 MGL (1690 Lt) bauda. Iš nuteistosios V. R. nukentėjusiajam V. P. priteista 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 800 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Iš nuteistosios V. R. nukentėjusiajai L. P. priteista 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ nukentėjusiosios L. P. naudai priteista 1500 Lt turtinei žalai atlyginti ir 500 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys UADB „Industrijos garantas“ dėl turtinės 15 600 Lt žalos atlyginimo atmestas. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 15 d. nutartimi pakeitė Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio: iš nuteistosios V. R. nukentėjusiajam V. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 4000 Lt, nukentėjusiajai L. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidino iki 18 000 Lt, iš nuteistosios V. R. priteisė 1000 Lt nukentėjusiųjų advokato išlaidoms apmokėti. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios ir jos gynėjo, prašiusių jų kasacinį skundą patenkinti, prokurorės, prašiusios nuteistosios ir nukentėjusiųjų kasacinius skundus atmesti, paaiškinimus, n u s t a t ė: V. R. nuteista už tai, kad 2007 m. sausio 27 d. , apie 12. 15 val. , kelio Kaunas–Zapyškis–Š-iai 9,3 kilometre, vairuodama automobilį „Renault M-e“ (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, pažeisdama KET 53 ir 172 punktų reikalavimus, kelio posūkyje išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, pažeisdama KET 144 punkto reikalavimus, kur susidūrė su šia eismo juosta važiavusiu automobiliu „Renault 19“ (duomenys neskelbtini), vairuojamu V. P. Eismo įvykio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo V. P. sveikata, nukentėjusiajai L. P. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Kasaciniu skundu nukentėjusieji L. P. ir V. P. prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį: priteisti V. P. iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 15 600 Lt turtinės žalos atlyginimą vienkartine išmoka, iš V. R. 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vienkartine išmoka; L. P. – iš civilinio atsakovo UADB „Industrijos garantas“ 5800 Lt turtinės žalos atlyginimo periodinėmis išmokomis, iš nuteistosios V. R. – 48 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo vienkartine išmoka. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nors ir padidino nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo sumą, tačiau ir šis teismas, spręsdamas žalos atlyginimo klausimus, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teismas nepagrįstai atmetė V. P. prašymą priteisti 15 600 Lt turtinės žalos atlyginimą (pagal 2007 m. sausio 26 d. darbo sutartį negautas pajamas ir žmonos slaugymo išlaidas). Skunde taip pat nurodoma, kad nebuvo deramai įvertinta nukentėjusiojo patirta neturtinė žala: jis ne tik buvo sužalotas, patyrė fizinį skausmą ir dvasines kančias, bet ir jaudinosi dėl žmonos sveikatos sutrikdymo. Kasatorių nuomone, reikalavimas surinkti ir pateikti teismui reikiamus rašytinius įrodymus, kurie patvirtintų jų patirtos turtinės žalos dydį, yra per sunkus asmenims, kuriems buvo sutrikdyta sveikata. Skunde pabrėžiama, kad eismo įvykio metu sunkiai sužalotai L. P. priteistas neturtinės žalos atlyginimas akivaizdžiai per mažas. Nukentėjusiajai dar iki eismo įvykio dėl stuburo susirgimo buvo pripažinta antra invalidumo grupė, tačiau jos sveikata po V. R. sukeltos avarijos žymiai pablogėjo: L. P. buvo keletą kartų operuota, ji iki šiol negali vaikščioti, pasirūpinti savimi, sumažėjo bendravimo galimybės, neaiškios jos išgijimo perspektyvos, kilo būtinybė protezuoti abiejų kelių sąnarius. Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas turėjo savo iniciatyva skirti papildomą ekspertizę tam, kad nustatytų dabartinę nukentėjusiosios sveikatos būklę, tolesnes gydymo perspektyvas ir išgijimo galimybes. Skunde teigiama, kad nuteistoji, teigdama, jog rūpinosi L. P. , buvo neteisi: nors V. R. buvo keletą kartų aplankiusi nukentėjusiąją, tačiau tai darė siekdama ne padėti sužalotajai, o savų tikslų vedama. Pasiūlius geruoju atlyginti padarytą žalą, nuteistoji su nukentėjusiosios prašoma žalos atlyginimo suma nesutiko. Kasaciniu skundu nuteistoji V. R. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 15 d. nutartį, palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 9 d. nuosprendį. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta neįsigilinus į bylos esmę, neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, neatsižvelgus į susiformavusią teismų praktiką. Kasatorė nurodo, kad nors neturtinės žalos dydžio nustatymas yra fakto, o ne teisės klausimas, tačiau nagrinėjamoje byloje kasacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, BPK 113 ir 115 straipsnio nustatyta tvarka išspręsdamas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, vadovavosi civilinės teisės normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos turinį, jos dydžio nustatymo kriterijus. Skunde teigiama, kad neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimus reglamentuoja CK 6. 283 straipsnio 1 dalies ir 6. 250 straipsnio 2 dalies normos. Kasatorė pabrėžia, kad teismų praktikoje yra susiformavusi nuostata, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas netaikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo maksimaliau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nuteistosios teigimu, svarbiausias kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sutrikdžius asmens sveikatą, yra jos sutrikdymo pasekmės, kurios vertinamos ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu. Nukentėjusiojo V. P. patirti sužalojimai teismo įvertinti kaip visiškai nepavojingi gyvybei, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie būtų turėję nors menką poveikį jo visaverčiam gyvenimui, todėl vien dėl sutuoktinės patirtų sužalojimų apeliacinės instancijos teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis. Kasatorė teigia, kad bylos duomenys patvirtina tai, jog dar iki šio eismo įvykio nukentėjusioji L. P. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų, lėmusių jos judėjimo suvaržymus, todėl neteisinga šiuos sutrikimus priskirti prie eismo įvykio padarinių. V. R. nurodo, kad padidindamas L. P. priteistą neturtinę žalą apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus: žalą padariusio asmens kaltę (V. R. padarė nusikaltimą veikdamas neatsargia kaltės forma); žalą padariusio asmens turtinę padėtį (kasatorės ir sutuoktinio gaunamų pajamų vos užtenka banko suteiktos paskolos kasmėnesinėms įmokoms sumokėti ir minimaliems dviejų nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti); padarytą turtinę žalą (nukentėjusieji nesugebėjo įrodyti jų prašomo turtinės žalos atlyginimo dydžio); kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (nuteistoji prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, nevengė bendravimo su nukentėjusiaisiais, jais rūpinosi). Skunde nurodoma, kad, be minėtų kriterijų, teismas, priteisdamas neturtinę žalą, turi atsižvelgti į valstybės ekonominės plėtros lygį, asmenų gaunamas vidutines pajamas, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Nuteistosios ir nukentėjusiųjų kasaciniai skundai atmestini. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylas dėl kasacine tvarka apskųstų teismų įsiteisėjusių nuosprendžių ir nutarčių, juos patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 366 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Dėl turtinės žalos atlyginimo N-s kasatoriai V. P. ir L. P. kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo iki galo nepatenkino jų civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau pripažįsta, kad įrodymų, kurie patvirtintų jų patirtos turtinės žalos dydį, jie neturėjo galimybės pateikti. CK 6. 249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tais atvejais, kai šalis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, jų dydį nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis minėta nuostata, remdamasis faktiniais bylos duomenimis, teisingai nustatė V. P. ir L. P. priteistinos turtinės žalos dydį. Nagrinėdamas pagal V. P. ir UAB „Antaza“ darbo sutartį negautų pajamų klausimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad minėta darbo sutartis neturėjo teisinės galios, nesukėlė jokių teisinių padarinių, nes nebuvo įgyvendinta. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė V. P. prašymą priteisti sutuoktinės slaugos išlaidas ir pačios nukentėjusiosios prašymą priteisti pagerinto maitinimo, masažo, reabilitacijos, kelionių išlaidas, taip pat negautas pajamas, kurias jų šeima būtų gavusi iš uogavimo, grybavimo, vaistažolių rinkimo, nes apie turėtas materialines išlaidas bei negautas pajamas nebuvo pateikta įrodymų. Kolegijos nuomone, spręsdamas turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo klausimus, teismas pagrįstai rėmėsi objektyviais bylos duomenimis, o ne numanomomis ar tikėtinomis aplinkybėmis. Dėl neturtinės žalos atlyginimo Kasacinės instancijos teismas šioje byloje pagal baudžiamojo proceso įstatymą patikrina, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą. Neturtinė žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6. 250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip sveikata, yra ypač dideli. CK 6. 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Pažymėtina tai, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Vis dėlto teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6. 250 straipsnio 2 dalis). V-a- iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susiję su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Teismai savo procesiniuose sprendimuose pagrįstai konstatavo, kad L. P. dėl eismo įvykio metu padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo atlikta sudėtinga chirurginė operacija, dėl patirtų sužalojimų buvo apribota judėjimo laisvė, galimybė gyventi visavertį gyvenimą. Atsižvelgęs į minėtas pasekmes, įvertinęs jas ateities požiūriu, apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino V. R. nusikalstamos veikos padarinius, padidino L. P. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliacinės instancijos teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl netenkino L. P. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atlyginama yra tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad padaryta žala turi būti susijusi priežastiniu ryšiu su nusikalstama veika. Iš bylos duomenų (tarp jų ir pačios nukentėjusiosios paaiškinimų) matyti, kad ne visi civilinės ieškovės L. P. nurodyti nuostoliai yra priežastiniu ryšiu susiję su nuteistosios V. R. nusikalstama veika: nukentėjusiajai dar iki eismo įvykio dėl stuburo susirgimo buvo pripažinta invalidumo grupė, ji jau seniau turėjo sveikatos sutrikimų, lėmusių jos judėjimo suvaržymus. Kadangi šie bendro pobūdžio susirgimai nėra nuteistosios nusikalstamos veikos pasekmės, į juos pagrįstai nebuvo atsižvelgta, nustatant nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas L. P. civilinį ieškinį dėl neturinės žalos atlyginimo, pagrįstai atsižvelgė ir į žalą padariusios kasatorės kaltės aspektus. V. R. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, esant apsunkintoms vairavimo sąlygoms, nesiekdama nusikalstamų padarinių. Asmeniui veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan. , yra padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, kai sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių ir moralinių išgyvenimų. Teismas atsižvelgė ir į kaltininkės turtinę padėtį (šeimos pajamas, paimtą banko paskolą, taip pat į tą aplinkybę, kad V. R. kartu su sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus), į padarytos turtinės žalos dydį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Nuteistoji V. R. kasaciniame skunde nesutinka su apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiajam V. P. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nurodydama, kad toks neturtinės žalos atlyginimas jam nustatytas vien dėl sutuoktinės patirtų sužalojimų. Šį nuteistosios argumentą kolegija laiko nepagrįstu. Dėl V. R. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata – plyšo kairės kojos blauzdos jungiamasis raištis, dėl to jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui. Dėl šio sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų, kuriuos įvertinęs apeliacinės instancijos teismas nustatė didesnį neturtinės žalos atlyginimą. Kasatorė V. R. teisingai pastebi, kad teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6. 250 straipsnyje nurodytais kriterijais, kitomis teisės normomis, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika. Vis dėlto pažymėtina, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas neturtinę žalą nukentėjusiesiems, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pagrindų, kasaciniai skundai laikytini nepagrįstais, o teismų procesiniai sprendimai neperžengiant skundų ribų – teisėtais (BPK 384 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi, n u t a r i a : Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų L. P. ir V. P. bei nuteistosios V. R. kasacinius skundus atmesti. Nutartis Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt |
7152: Svečiai