TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
3
3. 23.
Socialinio draudimo išmokų įskaitymas į nusikalstama veika
padarytos
žalos atlyginimą (CK 6. 290 straipsnis)

Valstybinė ligonių
kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų sumokėjusi už
nukentėjusiojo nuo nusikalstamos veikos gydymo paslaugas neįgyja regreso
(atgręžtinio reikalavimo) teisės (CK 6. 290 straipsnio 1 dalis), kai draudimo
įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo (CK 6. 290 straipsnio 3
dalis).

                                                                             Baudžiamoji
byla Nr. 2K-235/2008
                                                                             Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                             1. 2. 4. 4;
2. 1. 12. 2. 2; 2. 1. 12. 2. 3. 1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. gegužės 22 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko
A-o S-io, V-aus Č-os ir pranešėjo V-o M-o,
teismo posėdyje kasacine
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo
UAB ,,Ketoma“ atstovo kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės
teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. ir
A. P. nuteisti pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kiekvienas laisvės atėmimu
dvejiems metams, paskirtos bausmės vykdymą, vadovaujantis BK
75 straipsniu, atidedant vieneriems metams ir įpareigojant juos per
bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės
vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip
septynioms paroms. Iš atsakovo UAB „Ketoma“ priteista L. Č.
16 200 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Iš UAB „Ketoma“ Valstybinei ligonių kasai priteista 22 705,20 Lt
nukentėjusiojo A. Č. gydymo išlaidoms atlyginti.
Taip pat skundžiama
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
lapkričio 28 d. nutartis, kuria civilinio atsakovo UAB „Ketoma“ atstovo
apeliacinis skundas atmestas.
Civilinės ieškovės
L. Č. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies. Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos
atlyginimo pakeista – L. Č. iš UAB „Ketoma“ priteista neturtinė žala
padidinta iki 130 000 Lt.
Kita nuosprendžio dalis
palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo V. M-o pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja
byla,

n u s t a t ė :

V. V. ir A. P.
nuteisti už tai, kad padarė sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo,
pažeisdami teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles,
t. y. 2005 m. gegužės 13 d. , apie 9. 30 val. , dirbdami UAB
„Ketoma“ statybos objekte, esančiame V-, G-o pr. 22, išmontuojant
sienose užbetonuotus intarpus, lentų klojinius ant perstumiamų pleištinių
pastolių, būdami instruktuoti pagal 2004 m. spalio 26 d. UAB „Ketoma“
direktoriaus įsakymu Nr. 0410/2 patvirtintą Darbuotojų saugos ir sveikatos
instrukcijos dirbantiems aukštyje Nr. 24 instrukciją, neįsitikinę, ar
A. Č. pasišalino nuo pleištinių pastolių, pažeisdami teisės aktų
nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, t. y. šios instrukcijos
4. 53 punktą, perstūmė pleištinius pastolius su ant jų stovinčiu A. Č. Stumiant
pastolius A. Č. nukrito ant žemės ir dėl neatsargumo jam buvo padarytas
sunkus sveikatos sutrikdymas (kaktikaulio linijinis lūžis, galvos smegenų
sumušimas su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu).
Kasaciniu skundu
civilinio atsakovo UAB ,,Ketoma“ atstovas prašo Vilniaus apygardos teismo
2004 m. lapkričio 28 d. nutartį pakeisti: Vilniaus teritorinės
ligonių kasos ieškinį atmesti, o ieškovei L. Č. priteistos neturtinės
žalos dydį sumažinti iki 40 000 Lt.
Kasatorius nurodo, kad
teismai padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir
nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus.
Kasatoriaus manymu,
teismai, spręsdami Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio klausimą,
nesivadovavo aprobuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė
neteisingus bei neteisėtus sprendimus. N-aimingo atsitikimo darbe metu
nukentėjusysis dirbo UAB ,,Ketoma“ pagal darbo sutartį, atsakovas (UAB
,,Ketoma“) Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokėjo už
jį privalomas socialinio draudimo įmokas, taip pat Sveikatos draudimo
įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka mokėjo už jį ir
privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Dėl to, atsakydami į klausimą, ar
Ligonių kasa turi teisę reikalauti, kad UAB „Ketoma“ atlygintų žalą, kurią
Ligonių kasa patyrė dėl išmokėtų socialinio draudimo išmokų, teismai
turėjo atsižvelgti į tai, ar ieškovas įgijo regreso teisę į žalos atlyginimą iš
atsakovo, kuris mokėjo už nukentėjusįjį socialinio draudimo įmokas. Teismai,
tenkindami šį civilinį ieškinį, rėmėsi kasacine civiline byla
Nr. 3K-3-186/2006, kurioje konstatuota, kad sveikatos draudimo įstaigų
turėtos išlaidos nėra tiesiogiai siejamos su trečiųjų asmenų neteisėtais
veiksmais ar žalą padariusių asmenų draudimu nuo neteisėtų veiksmų, kuriais
padaroma žala asmens sveikatai, be to, valstybė sveikatos draudimu
nesiekia atlyginti žalos už kitus asmenis, todėl, atlyginus sveikatos
priežiūros išlaidas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltųjų
asmenų, kaip yra ir kitais socialinio draudimo atvejais CK 6. 290 straipsnio
nustatyta tvarka. Tačiau teismai neatsižvelgė į tai, kad pagal CK 6. 290
straipsnio 3 dalį regreso teisei yra nustatyta išlyga, t. y. draudimo
išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą
padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį
asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas,
nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 3K-7-166/2006, atkreipė dėmesį į tai, ar
kaltų dėl nelaimingo atsitikimo asmenų darbdavys mokėjo už nukentėjusiuosius
draudimo įmokas ar ne, ir tik nustatęs, kad tokių įmokų šis nemokėjo, pripažino
regreso teisę teisėta.
Kasaciniame skunde
nurodoma, kad, vertindami ieškovės L. Č. patirtos neturtinės žalos dydžiui
nustatyti reikšmingas aplinkybes, teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 5
dalies normą, nes neatsižvelgė į kasatoriaus pateiktus argumentus dėl itin
neatsargaus nukentėjusiojo elgesio, kuris turėjo įtakos nelaimingam įvykiui
atsitikti, ir nepagrįstai netenkino prašymo skirti toksikologinę teismo
ekspertizę. Dėl to teismai priėmė sprendimus, kurių pagrindu nuteistieji
V. V. bei A. P. , kaip UAB „Ketoma“ buvę darbuotojai, ateityje
nepagrįstai patirs itin didelę turtinę žalą, UAB „Ketoma“ realizavus regreso
teisę išieškoti priteistą neturtinę žalą iš darbuotojo. Teismai, nustatydami
neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į svarbią aplinkybę, kad ieškovės
L. Č. neturtinė žala yra išvestinė iš žalos sveikatai, kurią patyrė jos
sutuoktinis. Nustatant neturtinės žalos dydį turi įtakos teismo nustatytas bei
įvertintas paties nukentėjusiojo neatsargus elgesys, turėjęs įtakos nelaimingam
įvykiui darbe. Pagal CK 6. 253 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė
netaikoma, arba asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės
atsakomybės dėl nukentėjusio asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs
asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Teismai nustatė, kad
nuteistieji prašė A. Č. nulipti nuo pastolių prieš juos stumdami, bet
A. Č. atsisakė tai daryti ir pats liepė pastolius stumti, nors, būdamas
instruktuotas saugiai dirbti, labai gerai žinojo, jog draudžiama stovėti ant
paaukštinimo priemonių jas perstumiant. Taip pat nustatyta, kad A. Č.
nenaudojo būtinų tokiam darbui apsaugos priemonių, kurias turėjo ir privalėjo
naudoti, o kitas apsaugos priemones, kaip antai šalmą, naudojo netinkamai.
Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas L. Č. civilinį
ieškinį, netinkamai vertino byloje esančią išvadą Nr. 721, iš kurios matyti,
kad A. Č. kraujyje buvo nustatyta 0,13 g/l alkoholio. Šis tyrimas
atliktas praėjus trims su puse valandos po nelaimingo atsitikimo, tačiau
apeliacinės instancijos teismas į tai neatsižvelgė. A-oholio kiekis žmogaus
organizme laikui bėgant mažėja dėl oksidacijos, todėl buvo būtina skirti
toksikologinę teismo ekspertizę, kad būtų išsiaiškinta, kokia alkoholio
koncentracija buvo A. Č. kraujyje įvykio metu, tačiau teismas to nepadarė,
nors UAB „Ketoma“ atstovas prašė. Kasatoriaus nuomone, nukentėjusiojo girtumas
neabejotinai turėjo įtakos sunkiems padariniams kilti bei esminės reikšmės
vertinant nukentėjusiojo elgesį ir kaltės laipsnį dėl įvykusio nelaimingo
atsitikimo. Apeliacinės instancijos teismas, neišnagrinėjęs A. Č. girtumo
darbo metu faktinių aplinkybių ir iš dalies tenkindamas ieškinį, pažeidė BPK 20
straipsnio 5 dalies nuostatą, dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Kasatorius tvirtina, kad
teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nepakankamai objektyviai atsižvelgė
ir į sunkią nuteistųjų materialinę padėtį, dėl šios priežasties UAB „Ketoma“
bus sudėtinga regreso tvarka išieškoti iš jų priteistą neturtinės žalos sumą.
Teismai privalėjo įvertinti, kad pačių nuteistųjų šeimos dėl išieškotinų sumų
pateks į labai sunkią finansinę padėtį. Taip pat teismai neatsižvelgė ir į tai,
kad UAB „Ketoma“ suteikė L. Č. finansinę paramą ir kad geranoriškai sutiko
sumokėti 40 000 Lt neturtinės žalos.
Atsiliepimu į civilinio
atsakovo UAB ,,Ketoma“ atstovo kasacinį skundą Lietu­vos Respublikos
generalinės prokuratūros prokuroras R. Ž-s prašo kasacinį skundą
atmesti.
Atsiliepime nurodoma,
kad pagal CK 6. 283 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis
suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas
asmuo. Vadovaujantis CK 6. 264 straipsniu, samdantis darbuotojus asmuo privalo
atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines pareigas,
kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes (nuteistieji dirbo UAB
„Ketoma“ pagal darbo sutartis, tarp jų nusikalstamų veiksmų ir kilusių
padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys), teismas pagrįstai patenkino
Valstybinės ligonių kasos ieškinį ir priteisė iš UAB „Ketoma“
22 705,20 Lt. Priimdamas nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje
Nr. 3K-3-186/2006. Tuo tarpu kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 7 d. nutartyje
Nr. 3K-7-166/2006 suformuluotais argumentais, nes šioje civilinėje byloje
buvo analizuojami visiškai skirtingos paskirties ir prigimties privalomojo
socialinio draudimo teisiniai santykiai. Socialinio draudimo išmokų, kurios
išmokamos remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis,
negalima tapatinti su sveikatos draudimo išmokomis bei sveikatos priežiūros
paslaugų išlaidomis, kurių išieškojimą iš kaltų asmenų reglamentuoja Sveikatos
draudimo įstatymas, todėl CK 6. 290 straipsnio 3 dalies nuostatos šioje byloje
netaikytinos.
Nustatydamas
priteistinos neturtinės žalos dydį, Vilniaus apygardos teismas vadovavosi CK
6. 250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo
kriterijais. Teisingai įvertinęs minėtų aplinkybių visumą bei atsižvelgęs į
tai, kad dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų ne tik buvo sunkiai sutrikdyta A. Č.
sveikata, bet ir jo šeima patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus,
neteko šeimos maitintojo materialinės ir psichologinės paramos, teismas padarė
pagrįstą išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos
dydis yra per mažas ir padidino jį iki 130 000 Lt. Priešingai negu
teigiama kasaciniame skunde, teismas atsižvelgė ir į tai, kad tiek nuteistieji,
tiek pats A. Č. žinojo, jog negalima perstumti pastolių, kai ant jų stovi
žmogus, jog byloje yra duomenų, kad įvykio metu nukentėjusysis buvo su šalmu,
tačiau jo nebuvo tinkamai prisitvirtinęs. Spręsdami priteistinos neturtinės
žalos dydžio klausimą, be kitų įstatyme nurodytų aplinkybių, teismai įvertino
ir nuteistųjų turtinę padėtį, jų amžių, šeiminę padėtį. Kasatorius neteisus
teigdamas, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus,
nes nevertino aplinkybės, jog A. Č. kraujyje, praėjus kelioms valandoms po
įvykio, buvo nustatytas 0,13 g/l alkoholio kiekis, bei nepagrįstai
atsisakė skirti teismo toksikologinę ekspertizę. Ši aplinkybė teismo buvo
įvertinta kartu su kitais bylos duomenimis ir nustatyta, kad ji neturėjo jokios
įtakos kilusioms sunkioms pasekmėms, todėl civilinio atsakovo atstovo prašymas
skirti minėtą ekspertizę buvo pagrįstai atmestas.
Atsiliepimu į civilinio
atsakovo UAB ,,Ketoma“ atstovo kasacinį skundą civilinė ieškovė L. Č.
prašo kasacinį skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma,
kad kasaciniame skunde tik formaliai teigiama, jog teismai padarė esminių BPK
pažeidimų vien dėl to, kad jų kasacinis skundas būtų priimtas nagrinėti ir kad
teismų sprendimų vykdymas tokiu būdu būtų atitolintas.
Kasatoriaus teiginys dėl
priimtų sprendimų nuteistiesiems neteisėtumo yra nepagrįstas, nes patys
nuteistieji nesiskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka, taigi jie su
priimtų sprendimų teisėtumu sutiko. Kasatorius, naudodamasis nuteistųjų
padėtimi, kuriuos pats atleido iš darbo, siekia naudos sau, o ne palengvinti
nuteistųjų padėtį.
Kasacinio skundo
teiginiai prieštarauja suformuotai ir skelbtai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikai aiškinant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą baudžiamosiose
bylose. Skunde ginčijamas neturtinės žalos dydis ir įrodymų vertinimas, nors
pagal BPK kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl
kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio
1 dalis). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos
aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Be to, Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartyje
Nr. 2K-209/2007 aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškinta, kad neturtinės
žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. T-ėl kasacinės
instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, negali padidinti ar sumažinti
priteisto neturtinės žalos dydžio, o pagal baudžiamojo proceso įstatymą privalo
patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį
ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai vadovavosi įstatymų normomis,
reglamentuojančiomis neturtinės žalos dydžio nustatymą.
UAB „Ketoma“ nepagrįstų
skundų padavimas rodo nenorą privalomai vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą.
Teismų sprendimais įrodyta, kad kasatorius atsakingas už tai, kad A. Č.
šiuo metu yra vegetacinės komos būsenos. Dabar A. Č. iš slaugos ligoninės
išleistas į namus gydytis ambulatoriškai, o pagal teismo 2007 m. gruodžio
5 d. nutartį jai leista disponuoti į jos vyro asmeninę sąskaitą nuo
2005 m. pervedamomis lėšomis tik 3000 Lt suma. Be to, civilinė
ieškovė mano, kad itin svarbu atsižvelgti į šios bylos pobūdį – nusikaltimo
objektas ne vien darbo tvarkos taisyklės, bet ir žmogaus sveikata, todėl
nuteistiesiems neteisėtais veiksmais pasikėsinus į didžiausią žmogaus turtą, o
kasatoriui darbo vietoje neužtikrinus darbų saugos taisyklių, logiška būtų
pripažinti, jog esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus yra A. Č.
sužalojimo pasekmės ir dėl to jo bei jo šeimos narių patirti dvasiniai
išgyvenimai, kurie, jos manymu, teisingai apeliacinės instancijos teismo
nustatyti, įvertinant nukentėjusiojo sužalojimo sunkumą, esantį ir visam
gyvenimui išliksiantį jo sveikatos ir išvaizdos pakenkimą, asmenines savybes:
gana jauną amžių, esamą ir tolesnį visišką galimybių praradimą.
Kasacinis skundas iš
dalies tenkintinas.

Dėl Valstybinės ligonių
kasos ieškinio

Kasatorius pagrįstai
nurodo, kad Valstybinė ligonių kasa šioje byloje neturi regreso (atgręžtinio
reikalavimo) teisės reikalauti, jog UAB ,,Ketoma“ atlygintų žalą, patirtą dėl
išmokėtų sveikatos priežiūros paslaugų.
Valstybinė ligonių kasa
iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų už nukentėjusiojo
A. Č. gydymo paslaugas sumokėjo 22 705,20 Lt, todėl mano, kad
įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6. 280 straipsnio 1 dalis) iš
UAB ,,Ketoma“ išsiieškoti atlygintą žalą.
Pirmosios instancijos
teismas teisingai konstatavo, kad, vadovaujantis CK 6. 264 straipsnio 1 dalimi,
deliktinės atsakomybės subjektas šioje byloje yra juridinis asmuo – UAB
,,Ketoma“, nes samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią
dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas Valstybinės ligonių kasos ieškinį,
pagrįstai konstatavo, kad, atlyginus sveikatos priežiūros išlaidas iš valstybės
biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, kaip yra ir kitais
socialinio draudimo atvejais CK 6. 290 straipsnyje nustatyta tvarka. Apeliacinės
instancijos teismas patvirtino šią pirmosios instancijos teismo išvadą. Tačiau
žemesnės instancijos teismai neatkreipė dėmesio į CK 6. 290 straipsnio 3 dalyje
nustatytą išimtį, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo
įstaigos neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už
nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Pagal Valstybinio socialinio
draudimo įstatymą sveikatos draudimas yra viena iš socialinio draudimo rūšių,
Valstybinė ligonių kasa yra socialinio draudimo sistemos dalyvė ir disponuoja
iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gautomis lėšomis (3 straipsnis, 24
straipsnio 2 dalies 4 punktas, 34 straipsnis). Tiek nukentėjusysis
A. Č. , tiek nuteistieji V. V. bei A. P. įvykio metu pagal darbo
sutartis dirbo UAB ,,Ketoma“. Už juos darbdavys (UAB ,,Ketoma“) mokėjo
socialinio draudimo įmokas, taip drausdamas savo atsakomybę dėl nelaimingų atsitikimų
darbe; taigi tai atitinka CK 6. 290 straipsnio 3 dalyje nustatytos išimties
sąlygas. Be to, būtina remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų
praktika, kur buvo nagrinėti ir aiškinti tapatūs teisiniai santykiai.
Civilinėje byloje Nr. 3K-7-166/2006 yra išaiškinta CK 6. 290 straipsnio 3
dalies nuostata, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos
neįgyja regreso teisės į žalą padariusį asmenį, kai draudimo įmokas už
nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Remdamasi tuo, kas išdėstyta,
teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Valstybinė ligonių kasa neįgijo
regreso teisės į žalą padariusį asmenį – UAB ,,Ketoma“, nes ši mokėjo draudimo
įmokas už nukentėjusį asmenį, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys nepagrįstai
patenkintas.
Kasacinėje nutartyje Nr.
3K-3-186/2006, kuria rėmėsi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, buvo
nagrinėjami visai kitos prigimties teisiniai santykiai, t. y. Valstybinė
ligonių kasa buvo pareiškusi ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos draudimas“ dėl
žalos, patirtos eismo įvykio metu, dėl kurio pripažintas kaltu ir nuteistas
fizinis asmuo buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja, kad BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimai sukliudė
žemesnės instancijos teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti Valstybinės
ligonių kasos ieškinį ir priimti teisingą sprendimą, todėl jie laikytini
esminiais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), o tai yra pagrindas šią teismų
sprendimų dalį panaikinti ir Valstybinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Dėl neturtinės žalos
dydžio

Pagal CK 6. 250 straipsnį
neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai,
dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo,
asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais
atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos
pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos
turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į
sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pirmosios instancijos
teismas konstatavo, kad dėl nuteistųjų neatsargių nusikalstamų veiksmų
nukentėjusiajam A. Č. sunkiai sutrikdyta sveikata. Dėl patirtos vyro
traumos nukentėjusioji L. Č. patyrė ir šiuo metu patiria didelius
dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, taip pat ir jų
nepilnamečiam sūnui padaryta didelė neturtinė žala. L. Č. ir jos sūnus
neteko bendravimo su artimu žmogumi (A. Č. daugiau kaip dvejus metus yra
komos būsenos), taip pat jo teiktos materialinės pagalbos, be to, dėl
nukentėjusiojo ligos pablogėjo jų gerovė, nes didelė dalis šeimos biudžeto yra
išleidžiama jo slaugai ir priežiūrai. V-indamas padarytos neturtinės žalos
dydį, teismas atsižvelgė ir į CK 6. 282 straipsnio nuostatas, t. y. į
nukentėjusiojo asmens kaltę (paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo
žalai atsirasti), padariusių žalą asmenų turtinę padėtį ir, siekdamas protingos
skirtingų interesų pusiausvyros, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo
kriterijais, nukentėjusiojo atstovės L. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės
žalos atlyginimo patenkino iš dalies, priteisdamas 80 000 Lt.
Apeliacinės instancijos
teismas, išnagrinėjęs nukentėjusiojo atstovės L. Č. skundą, įvertino dėl
nusikaltimo kilusius sunkius padarinius (nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyta
sveikata, jį ištiko koma ir ši būsena tęsiasi iki šiol, buvo atliktos kelios
operacijos, ilgai gydomas ligoninėje ir jo būklė iki šiol tebėra labai sunki),
kad visa tai turi ir turės įtakos jo šeimos gyvenimui – žmonai bei
nepilnamečiam sūnui, kurie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą bei emocinę
depresiją, kad šeima neteko vienintelio šeimos išlaikytojo, jo pagalbos bei
paramos ir kad šiuo metu jo paties gydymui bei priežiūrai reikia nemažai
išlaidų. Taip pat teismas atsižvelgė į nuteistųjų kaltę, jų materialinę padėtį
(nes UAB ,,Ketoma“ turi regreso teisę į atlygintą žalą), paties nukentėjusiojo
didelį neatsargumą, padarytos turtinės žalos dydį ir į tai, kad nukentėjusiojo
A. Č. šeima patyrė ir patiria didelius dvasinius išgyvenimus, netekusi
visokeriopos nukentėjusiojo paramos. Remdamasis minėtais argumentais
apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pirmosios
instancijos teismo priteista neturtinė žala yra per maža ir, atsižvelgdamas į
neturtinės žalos nustatymo kriterijus bei vadovaudamasis sąžiningumo,
teisingumo ir protingumo principais, nukentėjusiajai L. Č. neturtinės
žalos atlyginimą padidino iki 130 000 Lt.
Taigi apeliacinės
instancijos teismas įvertino visus bylos duomenis ir atsižvelgė į įstatyme
nustatytus kriterijus, turinčius reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį.
Kasatoriaus nurodyti argumentai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo
argumentų, kuriais remiantis priimtas sprendimas padidinti priteistą neturtinę
žalą. Teismas įvertino tai, kad UAB ,,Ketoma“, atlyginusi žalą, įgis regreso
teisę išsiieškoti ją iš nuteistųjų, tačiau teismas, nagrinėsiantis regresinį
ieškinį, įvertinęs nuteistųjų V. V. bei A. P. kaltę ir materialinę
padėtį, galės jį ir sumažinti. Kasatoriaus argumentas apie nukentėjusiojo
neblaivumą neturi jokios reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį, nes byloje
nėra duomenų apie tai, kad ši aplinkybė buvo susijusi tiesioginiu priežastiniu
ryšiu su kilusiais padariniais. Tai, beje, konstatavo ir Lietuvos Respublikos
Konstitucinis Teismas 2008 m. balandžio 29 d. nutarimu (byla
Nr. 56/06), kuriuo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų
darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 7 straipsnio 2
dalies nuostata ta apimtimi, kuria draudiminiais įvykiais nepripažįstami
nelaimingi atsitikimai darbe, kai nustatoma, jog jie yra įvykę apdraustajam
esant neblaiviam, bet nelaimingus atsitikimus darbe lėmė ne jo neblaivumas, o
netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo sąlygos, prieštarauja Lietuvos
Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, 52 straipsnio nuostatoms,
konstituciniam teisinės valstybės principui. Tai reiškia, kad minėtame įstatyme
įtvirtintas imperatyvus reikalavimas visais atvejais, nepaisant nelaimingo
atsitikimo priežasčių, nelaimingą atsitikimą, kai darbuotojas yra neblaivus,
pripažinti nedraudiminiu įvykiu, pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos
Respublikos Konstitucijai.
Remdamasi tuo, kas
išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo
sprendimas nukentėjusiajai L. Č. priteistą neturtinę žalą padidinti iki
130 000 Lt atitinka CK 6. 250 straipsnio nuostatas bei Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2-ojo
apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo
Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 28 d. nutartį
pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio
ir nutarties dalis, kuriomis iš UAB „Ketoma“ Valstybinei ligonių kasai
priteista 22 705,20 Lt gydymo išlaidoms atlyginti ir Valstybinės
ligonių kasos ieškinį atmesti.
Kitas nuosprendžio ir
nutarties dalis palikti nepakeistas.



Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt