TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
3
3. 9.
Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos
(BPK
320 straipsnio 3 dalis)

Pagal BPK 320
straipsnio 3 dalį teismas apeliacinio proceso metu turi patikrinti bylą tiek,
kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Skundas laikomas neišnagrinėtu nesant
motyvuotų apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl esminių skundo argumentų,
nepaisant to, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš dalies
palengvinta skundą padavusio asmens teisinė padėtis.

                                                                             Baudžiamoji
byla Nr. 2K-48/2008
                                                                             Procesinio
sprendimo kategorijos:
                                                                             1. 2. 14;
2. 4. 2. 1 (S)
                                                                                                                                                                  
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 29 d.
Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos
pirmininko P- K-o, B-o S-o ir pranešėjo
V-aus Č-os,
sekretoriaujant D.
K-ei, 
dalyvaujant prokurorui
S. S-iui,
asmeniui, kuriam byla
nutraukta M. B. , 
teismo posėdyje kasacine
tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. B. – asmens, kuriam byla
nutraukta, kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo
2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. nuteista pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės
apribojimu vieneriems metams (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš
M. B. priteista J. B. 500 Lt neturtinei žalai atlyginti,
4425 Lt atstovavimo išlaidų ir išlaidų teisinei pagalbai ikiteisminio
tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu apmokėti.  
Skundžiamas ir Vilniaus
apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
rugsėjo 4 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo
2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžio dalis, kurioje
M. B. pripažinta kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir
byla nutraukta pritaikius BK 36 straipsnį; kita nuosprendžio dalis palikta
nepakeista.
Teisėjų kolegija,
išklausiusi teisėjo pranešimą, M. B. – asmens, kuriam byla nutraukta,
prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą
tenkinti iš dalies – skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį
panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

M. B. Vilniaus miesto
3-iojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu buvo nuteista
už tai, kad, siekdama apgaule įgyti dalį V. B. palikimo, žinodama, jog pas
notarę R. R. esantis Kauno miesto apylinkės teismo 2002 m.
rugsėjo 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5484/2002 dėl
termino palikimui priimti pratęsimo ir juridinio fakto dėl išlaikymo
reikalingumo nustatymo Kauno apygardos teismo
2003 m. sausio 29 d. nutartimi yra panaikintas ir byla
perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, šią aplinkybę tyčia
nuo notarės R. R. nuslėpė ir tokiu būdu notarę suklaidindama
2003 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure,
esančiame V-, Rūdninkų g. 8, apgaule sudarė palikimo priėmimo
sandorį. Tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad jos ieškinys dėl teisės į
privalomąją palikimo dalį pripažinimo Kauno miesto apylinkės teismo
2004 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje
netenkintas ir Kauno apygardos teismo 2004 m. gegužės 4 d.
nutartimi jos apeliacinis skundas atmestas, šią aplinkybę nuo notarės
R. R. tyčia nuslėpė ir tokiu būdu suklaidindama notarę
2004 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus miesto 3-iajame notarų biure,
esančiame V-, Rūdninkų g. 8, gavo neatitinkančius juridinio
fakto paveldėjimo teisės liudijimus (registro Nr. 4514, 4515, 4516); taip
M. B. apgaule savo naudai įgijo J. B. priklausančią turtinę teisę į
vieną šeštąją dalį V. B. palikimo. Tęsdama savo nusikalstamą veiką
2004 m. rugpjūčio 3 d. paveldėjimo teisės liudijimą
(registro Nr. 4514) ji pateikė VĮ „Registrų centro“, esančio V-,
Bokšto g. 10, darbuotojui ir, įregistruodama nuosavybės teisę į vieną šeštąją
dalį V. B. palikimą su­darančio nekilnojamojo turto, apgaule savo naudai
įgijo didelės – 54 249,83 Lt – vertės turtą, į kurį teisę turėjo
nukentėjusioji J. B. ; taip M. B. padarė J. B.
54 249,83 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu M. B.
prašo panaikinti skundžiamus teismų sprendimus ir bylą prieš ją nutraukti. Savo
prašymą nuteistoji motyvuoja tuo, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį
įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Analizuodama
BK 18 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 8 12
punkto nuostatas, kasatorė teigia, kad vertindamas įrodymus ir jos veiką
teismas tų nuostatų nesilaikė. Anot kasatorės, pagrindinis teismo motyvas
pripažįstant ją kalta buvo tai, kad ji, žinodama, jog Kauno miesto apylinkės
teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas yra panaikintas, apie
tai nepranešė notarei R. R. , apgaulės būdu sudarė paveldėjimo sandorį ir
gavo paveldėjimo teisės liudijimą. Tokia išvada, kasatorės teigimu, padaryta
vien dėl to, kad notarė ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog kasatorė minėtą
sprendimą jai pateikė 2003 m. kovo 17 d. ir neinformavo
apie to sprendimo negaliojimą prieš išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Kasaciniame skunde nuteistoji nurodo, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio
5 dalies nuostatas, nes buvo šališkas, vertindamas įrodymus atsižvelgė tik
į ją kaltinančias aplinkybes, o į ją teisinančias aplinkybes neatsižvelgė, ją
teisinančius įrodymus atmetė arba iš viso jų nevertino. Kasatorės nuomone,
remdamasis notarės R. R. parodymais, teismas tinkamai neįvertino šių
aplinkybių: notarės parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi, nes
2005 m. kovo 2 d. apklausoje notarė nurodė dvi teismo sprendimo jai
pateikimo datas – 2003 m. kovo 17 d. ir 2004 m. rugpjūčio
3 d. ; ikiteisminio tyrimo metu R. R. buvo pareikšti kaltinimai dėl
aplaidaus pareigų atlikimo, todėl ji buvo suinteresuota duoti sau palan­kesnius
parodymus; parodymai buvo duoti praėjus dvejiems metams, todėl notarė galėjo
tiksliai neatsiminti visų aplinkybių; R. R. ikiteisminio tyrimo metu duotų
parodymų nepatvirtino teisme. Dėl šių aplinkybių, kasatorės nuomone, teismas
negalėjo remtis jos parodymais. Tuo tarpu S. B. ir J. A. M.
parodymus, anot kasatorės, teismas atmetė nepagrįstai, nes jie atitinka byloje
esančius rašytinius įrodymus. Teigdama, kad ji buvo įsitikinusi, jog jai nėra
pagrindo papildomai informuoti notarę apie Kauno miesto apylinkės teismo
2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimą, kad teismas
nepagrįstai konstatavo, jog ji suvokė savo nusikalstamos veikos pobūdį ir
apgaulės būdu sudarė palikimo priėmimo sandorį bei gavo paveldėjimo teisės
liudijimą, kasatorė nurodo šias aplinkybes: Kauno miesto apylinkės teismo
2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimas jai buvo išduotas 2002 m.
spalio 20 d. , todėl darytina logiška išvada, kad ji neturėjo pagrindo
delsti jį pateikti notarei; 2002 m. vasario 8 d. pareiškimas notarei
dėl palikimo priėmimo rašytas S. B. , tai rodo, kad palikimo reikalais
rūpinosi jos motina (S. B. ); 2003 m. birželio 11 d. notarė
R. R. išsiuntė visą V. B. paveldėjimo bylą Kauno miesto apylinkės
teismui; 2004 m. vasario 4 d. R. R. buvo kviečiama į teismo
posėdį, tačiau ji pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant;
2004 m. rugpjūčio 3 d. notarė S. B. išdavė A. B.
paveldėjimo teisės liudijimą ir liepė perduoti kasatorei, jog ji taip pat turi
atvykti į notarų biurą; tą pačią dieną kasatorei nuvykus į notarų biurą,
R. R. jai padavė iš anksto parengtus paveldėjimo teisės liudijimus, nieko
neklausė, davė pasirašyti apie jų gavimą registracijos knygoje ir liepė juos
įregistruoti Registrų centre. Kasatorė pažymi, kad paveldėjimo teisės liudijimo
išdavimas yra notaro kompetencija ir tik jis sprendžia, kam ir kada galima
išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, be to, apie netinkamai notaro atliekamas
pareigas susidarius tokiai situacijai ji negalėjo žinoti. Nuteistoji nurodo,
kad, gavusi paveldėjimo teisės liudijimą, ji savo turtinių teisių niekam
neperleido, jokios naudos neturėjo, faktiškai žalos niekam nepadarė,
paveldėjimo teisės liudijimas civilinio proceso tvarka pripažintas
negaliojančiu ir grąžinta ankstesnė padėtis. Įvertinus nurodytų aplinkybių
visumą, kasatorės nuomone, šioje byloje nenustatyta, kad ji veikė tiesiogine
tyčia, todėl teismas nepagrįstai ją nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.
Anot kasatorės, teismo šališkumą rodo ir tai, kad teismas, pažeisdamas BPK 256,
295 straipsnių nuostatas, po baigiamųjų kalbų atnaujino įrodymų tyrimą ir
prokurorui pasiūlė kitaip suformuluoti įtarimus. Kasatorė teigia, kad
prokurorui patikslinus kaltinimą ir iš jo pašalinus aplinkybę, jog ji tyčia
apgaulės būdu 2003 m. kovo 17 d. pateikė notarei Kauno miesto
apylinkės teismo sprendimą, teismas skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje
dalyje šią aplinkybę nurodė kaip patvirtinančią jos kaltę. Tokie teismo
veiksmai, kasatorės nuomone, pažeidė jos teisę žinoti, kuo yra kaltinama, teisę
į gynybą; taip pažeistos BPK 10, 21 straipsnių nuostatos. Be to, kasatorės
nuomone, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 331 straipsnio
nuostatų ir nepasisakė dėl visų jos apeliacinio skundo argumentų, nenurodė,
kodėl jie yra nepagrįsti bei atmetami, taip nevisiškai išnagrinėdamas byloje
paduotą apeliacinį skundą. Kasatorė skunde pažymi, kad įstatyminio įpėdinio
palikimo priėmimo sandoris yra vienašališkas valios išreiškimas priimti
palikimą. Anot kasatorės, nepriklausomai nuo to, ar jis yra pagrįstas ar ne,
notaras tik patvirtina, kad įpėdinis išreiškė tokią valią, ir vien tik
įstatyminio įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas negali būti vertinamas
kaip apgaulė ir sukčiavimas. Kasatorės tvirtinimu, toks veiksmas nesudaro
nusikaltimo sudėties. Kasaciniame skunde nuteistoji M. B. nurodo, kad
nukentėjusioji šią baudžiamąją bylą naudoja turtinei naudai gauti, nes
reikalauja aiškiai per didelių ir nepagrįstai mokėtų juridinės pagalbos išlaidų
atlyginimo. Kasatorės nuomone, teismas turėjo sumažinti priteistas juridinės
pagalbos išlaidas, jas apskaičiuoti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos
teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintomis rekomendacijomis dėl advokatui priteistino užmokesčio maksimalių
dydžių. Remiantis šiomis rekomendacijomis, kasatorės nuomone, nukentėjusiajai
galėjo būti priteista tik iki 75 Lt už valandą, neskaitant pertraukų.
Skunde kasatorė teigia, kad dėl šio argumento apeliacinės instancijos teismas
visiškai nepasisakė.
Kasacinis skundas
tenkintinas iš dalies.

Dėl 320 straipsnio 3
dalies pažeidimo

BPK 320 straipsnio 3
dalyje apeliacinės instancijos teismas įpareigojamas patikrinti bylą tiek, kiek
to prašoma apeliaciniame skunde. Šioje byloje paduotame apeliaciniame skunde
nuteistoji M. B. nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus
vertino nesilaikydamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir todėl ją
nepagrįstai pripažino kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Apeliaciniame
skunde M. B. teigė, kad jos veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalies
dispozicijoje numatyto nusikaltimo sudėties, nes neįrodyta, kad ji veikė
tiesiogine tyčia, siekdama apgaule užvaldyti svetimą turtą (teisę į turtą).
Apeliantė skunde tvirtino, kad notarė R. R. apie tebenagrinėjamą civilinę
bylą (pagal M. B. ieškinį) žinojo, todėl jai nekilo minties, jog notarę
apie tą bylą turi informuoti dar ir ji (M. B. ). Be to, nuteistoji
apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai
rėmėsi nenuosekliais ir prieštaringais notarės R. R. parodymais.
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes rėmėsi tik
ją kaltinančiais įrodymais, o ją teisinančius įrodymus atmetė arba iš viso jų
nevertino. Be to, apeliaciniame skunde nuteistoji nurodė, kad pirmosios
instancijos teismas pažeidė BPK 256, 295 straipsnio nuostatas, nes po baigiamųjų
kalbų atnaujino įrodymų tyrimą, prokurorui pasiūlė kitaip suformuluoti
įtarimus. Šiam patikslinus kaltinimą ir iš jo pašalinus aplinkybę, kad ji tyčia
apgaulės būdu 2003 m. kovo 17 d. pateikė notarei Kauno miesto
apylinkės teismo sprendimą, teismas šią aplinkybę skundžiamo nuosprendžio
motyvuojamojoje dalyje nurodė kaip patvirtinančią jos kaltę. M. B.
apeliacine tvarka ginčijo ir iš jos priteistas teisinės pagalbos išlaidas
nurodydama, kad teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85
patvirtintomis rekomendacijomis dėl advokatui priteistino užmokesčio maksimalių
dydžių ir priteisti daug mažesnes teisinės pagalbos išlaidas.
Iš apeliacinio skundo,
apeliacinės instancijos posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismo
nuosprendžio turinio matyti, kad šie esminiai nuteistosios apeliacinio skundo
argumentai liko neišnagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame
nuosprendyje tik nurodė pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas
aplinkybes, išdėstė nuteistosios M. B. apeliacinio skundo esmę ir pateikė
savo motyvus, pagrindžiančius BK 36 straipsnio pritaikymą. Teismas nuosprendyje
nurodė, kad Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinti
negaliojančiais Vilniaus miesto 3-iojo notarų biuro notarės atsakovei
M. B. 2004 m. rugpjūčio 3 d. išduoti paveldėjimo
teisės į privalomąją dalį liudijimai, kurių reg. Nr. 4514, 4515, 4516, bei
panaikinta nuosavybės teisės teisinė registracija. Apeliacinės instancijos
teismas konstatavo, kad dėl šių aplinkybių nuteistosios veika prarado
pavojingumą ir tai yra BK 36 straipsnyje numatytas pagrindas atleisti
M. B. nuo baudžiamosios atsakomybės.
Iš to, kas išdėstyta,
išplaukia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to
buvo prašoma nuteistosios apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320
straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šis pažeidimas yra esminis, nes jis sutrukdė
teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą apeliacine tvarka ir priimti
teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). T-ėl skundžiamas nuosprendis
naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 383
straipsnis). Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi
kruopščiai patikrinti apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, pateikti
motyvuotas išvadas dėl visų esminių nuteistosios M. B. apeliacinio skundo
argumentų ir tik po to priimti atitinkamą procesinį sprendimą.
Teisėjų kolegija,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso
382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos
teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo
4 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine
tvarka.

Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt