TeisesGidas.lt portalas talpinamų bylų atžvilgiu yra tik informacijos perdavėjas, bet ne jos autorius. Šios bylos pirminis šaltinis yra lat.lt. Atsižvelgiant į vartotojų prašymus bylos filtruojamos (neviešinant vardų ir (ar) pavardžių), todėl išviešintos bylos tekstas gali skirtis nuo originalios bylos. Jeigu norite sužinoti ar asmuo yra teistas, spauskite čia . Vartotojai pastebėję, kad Portale naudojama informacija pažeidžia Jų autorines ar gretutines teises, turi nedelsiant susisiekti su svetainės Administracija admin@teisesgidas.lt . Svetainės ir Forumo www.TeisesGidas.lt pateikiamoje medžiagoje gali būti techninių netikslumų ar tipografijos klaidų. Būsime dėkingi jei informuosite apie Jūsų pastebėtus netikslumus. Administracija gali daryti pakeitimus ar pataisas bet kuriuo metu.
Vieša teismų sprendimų paieška
Civilinė byla Nr
1. 15. Dėl
lizingo gavėjo teisės išnuomoti lizingo objektą išperkamosios nuomos sutartimi

Įstatymų
nedraudžiama ieškovui tuo pačiu metu būti lizingo gavėju ir daiktą (lizingo
objektą) išnuomoti išperkamosios nuomos sutartimi, jeigu nuosavybės teisė į
daiktą nuomininkui (faktiškai subnuomininkui) pereina po to, kai lizingo
gavėjui nuosavybės teisė į daiktą pagal lizingo sutartį jau yra perėjusi.

Civilinė
byla Nr. 3K-3-44/2008
Procesinio
sprendimo kategorija 42. 8 (S)


LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS
TEISMAS

NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. sausio 28 d.
Vilnius


Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teisėjų: Č-o J-o (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), J-os
J-ės ir G-o K-aus,
rašytinio
proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo
V. V-os individualios įmonės kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d.
nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V-os
individualios įmonės ieškinį atsakovui UAB „Statnuoma“ dėl įpareigojimo
grąžinti statybos įrangą, nuomos mokesčio priteisimo ir nuostolių atlyginimo
bei atsakovo UAB „Statnuoma“ priešieškinį ieškovui V. V-os
individualiai įmonei dėl nuosavybės teisių pripažinimo.

Teisėjų
kolegija

n u s t a t ė :

I. G-o esmė

Ieškovas V. V-os individuali įmonė prašė:
1) įpareigoti atsakovą UAB „Statnuoma“ grąžinti statybos įrangą, išnuomotą
jam pagal nuomos sutartis Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir Nr. TVORA/040512;
2) priteisti iš atsakovo 30 280,64 Lt nuomos mokesčio pagal šias
nuomos sutartis už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti statybos įrangą;
3) priteisti iš atsakovo 221 050,44 Lt nuostolių (negautų pajamų);
4) priteisti iš atsakovo 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos
sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovas
reikalavimus grindė 2004 m. gegužės 3 d. nuomos sutartimi Nr. VAGONĖLIAI9/040503,
pagal kurią už 2650,09 Lt per mėnesį išnuomojo atsakovui 72 184 Lt
vertės devynis naudotus statybinius vagonėlius, ir 2004 m. gegužės 12 d.
nuomos sutartimi Nr. TVORA/040512, pagal kurią už 1679,82 Lt per
mėnesį išnuomojo 45 756,42 Lt vertės naują mobilią cinkuotą tvorą. Ieškovas
nurodė, kad jis yra teisėtas vagonėlių ir tvoros valdytojas pagal 2004 m. gegužės
4 d. finansinio lizingo sutartis Nr. 2004-040371-01 ir Nr. 2004-040372-01,
sudarytas su vagonėlių ir tvoros savininku UAB „SEB VB lizingas“. Ieškovas
išreiškė valią nutraukti su atsakovu sudarytas nuomos sutartis nuo 2005 m.
gruodžio 31 d. ir pranešė apie tai atsakovui, tačiau šis statybos įrangos negrąžino.
Ieškovo teigimu, atsakovas privalo sumokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo jo
nemokėjimo pradžios, t. y. 2006 m. balandžio 1 d. , iki 2006 m.
spalio 25 d. , –  iš viso 30 280,64 Lt,
taip pat atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro nuomos mokesčio, nustatyto
sutartyse, ir to, kurį ieškovas būtų gavęs rinkos sąlygomis, skirtumas – iš
viso 221 050,44 Lt (už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d.
iki 2006 m. spalio 25 d. ).
Atsakovas UAB
„Statnuoma“ pareiškė priešieškinį, kuriuo
prašė pripažinti jam nuosavybės teisę į 72 184,96 Lt vertės devynis
statybinius vagonėlius ir 45 756,42 Lt vertės mobilią cinkuotą tvorą.
Atsakovas nurodė, kad 2004 m. gegužės 3 d. su ieškovu sudarė
išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503, o 2004 m. gegužės
12 d. – išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512, kuriomis buvo
įformintas atsakovo ir ieškovo įmonės savininko V. V. susitarimas dėl statybos
įrangos įgijimo. Atsakovas pats pasirinko reikalingą įrangą, dėl jos įsigijimo
sąlygų per UAB „SEB VB L-ingas“ kartu su ieškovu susitarė lizingo bendrovėje,
suderino kiekvieno mėnesio įmokų dydį, tiesiogiai iš lizingo bendrovės gavo
pasirinktą įrangą, todėl, sudarydamas išperkamosios nuomos sutartis, žinojo,
kad faktiškai šią įrangą perka, o ieškovui, kaip tarpininkui, už suteiktą
paslaugą perleido dalį UAB „Statnuoma“ akcijų. Šios 2004 m. vasario 27 d.
buvo įregistruotos V. V. sūnaus D. V. vardu. 2005 metų pradžioje,
padidėjus statybos įrangos nuomos paklausai, ieškovas pradėjo reikalauti
grąžinti jam visą statybos įrangą, taip vienašališkai atsisakydamas vykdyti
sudarytų sutarčių sąlygas. Atsakovas nurodė, kad pagal šalių sudarytas sutartis
jis įsipareigojo, sumokėjęs visą sutartyje nustatytą kainą, išpirkti iš ieškovo
ir vagonėlius, ir tvorą. Vagonėlių išperkamosios nuomos sutartyje nustatytą 72 184 Lt
kainą atsakovas apmokėjo taip: už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 21 d.
iki 2005 m. gruodžio 30 d. sumokėjo 50 095,25 Lt,
2005 m. gruodžio 30 d. – 22 089,71 Lt. Tvoros išperkamosios
nuomos sutartyje nustatytą 45 756,42 Lt kainą atsakovas apmokėjo
taip: už laikotarpį nuo 2004 m. gegužės 21 d. iki 2005 m. gruodžio
30 d. sumokėjo 31 266,24 Lt, 2005 m. gruodžio 30 d. – 14 490,18 Lt.
Ieškovas, vienašališkai atsisakydamas vykdyti
sudarytų išperkamosios nuomos sutarčių sąlygas dėl išpirkto turto perdavimo nuosavybės
teise atsakovui, 2005 m. gruodžio 30 d. sumokėtus pinigus grąžino į
atsakovo sąskaitą ir pareikalavo grąžinti įrangą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų
sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus
apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, o
priešieškinį patenkino: pripažino atsakovui UAB „Statnuoma“ nuosavybės teisę į devynis
statybinius vagonėlius, kurių kaina 72 184 Lt, pagal 2004 m.
gegužės 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503, ir
į 45 756,42 Lt vertės mobilią cinkuotą tvorą pagal 2004 m. gegužės
12 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512.
Teismas, aiškindamas šalių sudarytas 2004 m.
gegužės 3 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir
2004 m. gegužės 12 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512,
nustatė ir atsižvelgė į tokias bylos aplinkybes: 1) atsakovas UAB
„Statnuoma“ buvo įsteigtas 2004 metais ir ketino verstis statybos įrangos
nuoma, jo atstovas paaiškino, kad ką tik įsteigta įmone lizingo bendrovės
nepasitikėjo, o ieškovas V. V-os individuali įmonė, įsteigta 2002 m.
vasario 11 d. , turėjo lizingo bendrovių pasitikėjimą, todėl buvo nuspręsta
kreiptis į ieškovą ir per jį įsigyti nuosavybėn statybos įrangą; 2) ieškovo
ir atsakovo savininkus siejo tarpusavio asmeninio pasitikėjimo santykiai, tai
patvirtina išrašas iš atsakovo akcininkų registro, kurio duomenimis,
2004 m. vasario 26 d. V. V. sūnus D. V. buvo atsakovo akcininkas,
turintis 18 proc. akcijų; 3) 2004 m.
gegužės 3 d. šalys pasirašė išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503,
o 2004 m. gegužės 12 d. – išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512,
jų preambulėse nurodė, kad pasirašoma ilgalaikės išperkamosios nuomos sutartis;
sutarčių objektais įvardyti 72 184 Lt vertės devyni statybiniai
vagonėliai ir 45 756,42 Lt vertės mobili cinkuota tvora; sutarčių 1. 1 punktuose
šalys susitarė, kad atsakovas turi teisę subnuomoti arba kitaip disponuoti
turtu abiem šalims susitarus, o 3. 3
ir 3. 4 punktuose nustatyta, kad, nuompinigiais padengus nuomojamo turto
vertę, ieškovas įskaito sumokėtas sumas kaip visišką atsiskaitymą už
išperkamosios nuomos būdu įsigytą turtą, parduodant jį pirmumo teise atsakovui;
sutarčių 8. 1 punktuose nustatyta, kad neaptartais atvejais šalys
vadovaujasi CK 6. 477–6. 503 straipsniais. Teismas, įvertinęs sutarčių
turinį, tikruosius šalių ketinimus, šalių derybas dėl sutarčių sudarymo, padarė
išvadą, kad sutartys atitinka išperkamosios nuomos sutartį, nustatytą CK 6. 503 straipsnyje.
Teismas taip pat nustatė, kad sutartys buvo rašomos dalyvaujant ir tariantis abiejų
šalių atstovams, nedalyvaujant teisininkams, todėl nėra pagrindo teigti, kad
kuri nors viena iš šalių pasiūlė tokias sutarties sąlygas. Be to, kitoje civilinėje
byloje, aiškindamas šalių sudarytą analogišką išperkamosios nuomos sutartį dėl
žirklinio keltuvo, Vilniaus miesto 1-a-is apylinkės teismas 2005 m. lapkričio
18 d. sprendimu konstatavo, kad ši 2004 m. gegužės 7 d. sutartis
pripažintina ne nuomos, o išperkamosios nuomos sutartimi. Vilniaus apygardos
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d.
nutartimi sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad šalių sudaryta
sutartis atitinka išperkamosios nuomos sutartį, nustatytą CK 6. 503 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d.
nutarime konstatavo, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų –
sprendimų analogiškose bylose, analogiškos bylos turi būti sprendžiamos taip
pat, kad būtų sukurtos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai,
neprieštaringai) teismų praktikai, atitinkančiai Konstitucijoje įtvirtintus
teisinės valstybės, teisingumo ir kitus konstitucinius principus.
Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad šioje byloje nėra pagrindo aiškinti
visiškai analogiškas šalių sudarytas išperkamosios nuomos sutartis kitaip, nei
jau kartą yra išaiškinę pirmosios ir apeliacinės instancijos bendrosios
kompetencijos teismai. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas yra sumokėjęs
ieškovui 72 184 Lt pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. VAGONĖLIAI9/040503
ir 45 756,42 Lt pagal išperkamosios nuomos sutartį Nr. TVORA/040512,
todėl įgijo teisę reikalauti perduoti jam nuosavybės teisę į statybos įrangą. Tai, kad ieškovas be teisėto pagrindo
grąžino atsakovui dalį sumokėtos kainos, neatima iš atsakovo teisės reikalauti
įforminti nuosavybės teisių perdavimą. Be to, teismas nustatė, kad sprendimo
priėmimo metu statybos įranga nuosavybės teise priklausė ieškovui, ieškovo ir
UAB „SEB VB lizingas“ lizingo sutartys yra įvykdytos, taigi šios bylos
išsprendimas nebeturės įtakos UAB „SEB VB lizingas“ teisėms ir pareigoms (CPK
47 straipsnis). Tai, kad ieškovas nepateikė teismui UAB „SEB VB lizingas“
raštiškų sutikimų perleisti turtą UAB „Statnuoma“ dar iki jo ir lizingo
bendrovės 2006 m. balandžio 26 d. ir 2006 m. rugpjūčio 16 d.
priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo, gali būti vertinama tik kaip ieškovo
nesąžiningi veiksmai UAB „SEB VB lizingas“ atžvilgiu vykdant finansinio lizingo
sutartis ir patvirtina atsakovo ketinimą įgyti nuosavybės teises į ginčijamą
statybos įrangą iš UAB „SEB VB lizingas“ tarpininkaujant ieškovui. Teismas
nurodė, kad, pripažinus šalių sudarytas sutartis išperkamosios
nuomos sutartimis ir nustačius, jog atsakovas yra sumokėjęs ieškovui visą
sutartyse numatytą kainą (72 184 Lt
ir 45 756,42 Lt), pripažintina, kad išnuomotas turtas pereina atsakovui
nuosavybės teise (CK 6. 503 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka
išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. V-os individualios įmonės
apeliacinį skundą, 2007 m. birželio 4 d. nutartimi skundą atmetė ir
pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija
sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis ir papildomai
nurodė, kad nėra pagrindo traktuoti sutarties neaiškumų ieškovo naudai, nes šis
neįrodė, jog sutartys buvo parengtos atsakovo, o jis sutartis sudarė
prisijungimo būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas
aplinkybę, kad atsakovo ieškovui sumokėta suma nepadengia ieškovo turėtų
išlaidų, pagrįstai aiškino tuo, jog šalių santykiai buvo ne tik sutartiniai, bet
ir pagrįsti asmeniniu pasitikėjimu. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad
atsakovo bendrovė tik kūrėsi, neturėjo savo statybos įrangos ir tik nuo ieškovo
geros valios priklausė jos sėkmingo verslo pradžia, dėl to būtent atsakovas, o ne
ieškovas laikytinas silpnesniąja sutarties šalimi, taigi sutarties sąlygos turi
būti aiškinamos atsakovo naudai (CK 6. 193 straipsnio 4 dalis). Be to,
ieškovas įvairiu laiku (tiek prieš, tiek ir po 2004 metų gegužės mėnesio) sudarė
keletą statybos įrangos nuomos sutarčių su kitais asmenimis, tačiau tų sutarčių
nei pavadinimas, nei sąlygos nesusiję su išperkamąja nuoma, taip pat nėra
nuorodos į CK 6. 503 straipsnį. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad
ieškovas, kurio veiklos pobūdis – statybos įrangos nuoma ir kuris turėjo
patirties bendraujant su lizingo bendrovėmis, pasirašydamas ginčijamas sutartis,
negalėjo nesuprasti jų pobūdžio bei teisinių pasekmių (CK 6. 193 straipsnio
1 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ginčijamose sutartyse
nustatytų mėnesinių mokėjimų dydžiai iš esmės (neįskaitant ieškovo nurodytų
papildomų išlaidų) sutampa su lizingo bendrovės ieškovui grafikuose nustatytais
mokėjimo dydžiais. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo sudarytų lizingo sutarčių
mokėjimo grafikai yra konfidenciali ir atsakovui neprieinama informacija, ši
aplinkybė dar kartą paneigia ieškovo teigimą, jog ginčijamas sutartis jis
pasirašė prisijungimo būdu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovo argumentas,
jog ginčijamų sutarčių sudarymo metu jis nebuvo statybos įrangos savininkas,
nėra esminis nagrinėjamam ginčui, nes byloje nėra duomenų apie tai, kad lizingo
bendrovė prieštaravo ginčijamų sutarčių sudarymui. Ieškovo argumentus, kad
sąskaitose–faktūrose buvo nurodomos įmokos pagal nuomos sutartis, teisėjų
kolegija atmetė, nustačiusi, kad atsakovas dėl tokių nuorodų prieštaravo.
Statybos įrangos apskaitymo ieškovo įmonėje aplinkybės, kuriomis šis remiasi,
taip pat negali patvirtinti ieškinio pagrįstumo. Teisėjų kolegija konstatavo,
kad statybos įrangos grąžinimas ieškovui pagal kitas analogiško turinio šalių
sudarytas išperkamosios nuomos sutartis nagrinėjamam ginčui nėra teisiškai
svarbus, nes tai buvo įforminta papildomais šalių susitarimais.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą
teisiniai argumentai

Kasaciniu
skundu ieškovas V. V-os individuali įmonė prašo Lietuvos apeliacinio
teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 4 d.
nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos
teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir taip
nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir
taikymo praktikos, pagal kurią esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne
jo pavadinimas, bet turinys, šalių valia ir tikslai, kurių jos siekė
sudarydamos sandorį, todėl aiškinant sutartį turi būti nustatinėjami tikrieji
sutarties šalių ketinimai, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos
atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo
aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegijos 2002 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-7-438/2002, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-1167/2003, 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje
byloje Nr. 3K-3-421/2006, 2007 m. sausio 17 d. nutartis
civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Pagal šias taisykles darytina išvada,
kad ieškovas su atsakovu sudarė ne išperkamosios nuomos, bet nuomos sutartis,
nes: 1) statybos įrangos reali vertė yra 20 334,63 Lt didesnė
nei nurodyta sutartyje; 2) ieškovo įmonėje atlikta apskaita patvirtina,
kad buvo sudarytos nuomos sutartys; 3) ieškovo atsakovui išrašytose PVM
sąskaitose–faktūrose nurodytos įmokos būtent už nuomą; 4) išsinuomojęs statybos
įrangą atsakovas negalėjo užpajamuoti jos kaip pagal išperkamosios nuomos
sutartį pirkto turto, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos
teismas netinkamai taikė sisteminio sutarčių aiškinimo taisykles, neatsižvelgė
į sutarties sudarymo aplinkybes: 1) aplinkybė, kad ieškovo įmonės
savininko sūnus buvo atsakovo akcininkas, yra nereikšminga ir visiškai
nesusijusi su ginču, todėl negali turėti įtakos aiškinant šalių sudarytos
sutarties sąlygas; 2) ieškovas derėjosi su statybos įrangos pardavėjais
dėl jos įsigijimo lizingo būdu, patyrė pervežimo išlaidų; 3) ieškovas
sumokėjo administravimo mokestį pagal lizingo sutartį, taip pat apdraudė įrangą
ir mokėjo draudimo įmokas; 4) pagal priėmimo–perdavimo aktus lizingo
bendrovė įrangą perdavė ieškovui, o ne atsakovui; 5) dalį statybos
įrangos, ieškovo išnuomotos atsakovui pagal kitas sutartis, šis yra grąžinęs
ieškovui kaip teisėtam savininkui; 6) sutartys sudarytos terminuotam
laikotarpiui su galimybe jas pratęsti, o ne konkrečiam išsimokėjimo terminui;
7) sutarčių sudarymo metu ieškovas nebuvo įrangos savininkas, todėl
negalėjo sudaryti sutarčių dėl išperkamosios nuomos.
2. Apeliacinės
instancijos teismas netinkamai taikė CK 6. 193 straipsnio 4 dalį, pagal
kurią neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos jas
pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai. Teismas šios normos taikymą grindė
visai kitokiomis aplinkybėmis – šalių verslo patirties turėjimu ar
neturėjimu.  
3. Apeliacinės
instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovo argumentai dėl nuosavybės
teisės į statybos įrangą perleidimo nėra esminiai nagrinėjamam ginčui. Ieškovui
nuosavybės teisė į įrangą, įvykdžius įsipareigojimus lizingo bendrovei pagal
lizingo sutartį, buvo perduota tik 2006 m. balandžio 26 d. ir
2006 m. rugpjūčio 16 d. , o sutarčių galiojimas nutrūko 2005 m.
gruodžio 31 d. , todėl ieškovas sutarčių galiojimo metu neturėjo jokių
galimybių parduoti atsakovui statybos įrangą, nes neturėjo į ją nuosavybės
teisės. Taigi teismas be jokio pagrindo patvirtino atsakovo nuosavybės teisę ir
taip pažeidė CK 6. 307 straipsnio 1 dalį, pagal kurią neteisėtu
pripažįstamas sandoris, kai pardavėjas parduoda jam nepriklausantį daiktą
nebūdamas jo savininku.
Atsiliepimu į
kasacinį skundą atsakovas UAB „Statnuoma“ prašo kasacinį skundą atmesti ir
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos
2007 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo
tokius nesutikimo su kasaciniu skundu argumentus:
1. Apeliacinės
instancijos teismo išvada, kad šalys sudarė būtent išperkamosios nuomos
sutartį, yra padaryta laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotų
sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismas nesivadovavo vien tik sutarties
pavadinimu, bet nustatė tikrąją šalių valią sutarties sudarymo momentu.
Kasatoriaus nurodytos faktinės aplinkybės, jo teigimu, patvirtinančios nuomos,
o ne išperkamosios nuomos sutarčių sudarymą, apeliacinio teismo buvo motyvuotai
atmestos.
2. Kasatorius
nepagrįstai teigia, kad apeliacinis teismas netinkamai taikė CK 6. 193 straipsnio
4 dalį. Teismas pagrįstai nurodė, kad, sprendžiant, kuri sutarties šalis
buvo silpnesnė, vertintini byloje nustatyti faktai, jog ieškovas, skirtingai
nei atsakovas, ginčijamų sutarčių sudarymo metu turėjo verslo ir sutarčių
sudarymo patirties.
3. Kasatoriaus
argumentai dėl negalėjimo pripažinti atsakovo nuosavybės teisių į įrangą
prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, jog atsakovas visiškai įvykdė savo
įsipareigojimus pagal sutartis. Ieškovas negalėjo nutraukti įvykdytų sutarčių.
4. Kasatorius,
nurodydamas, kad teismas patvirtino turto pardavimo sandorį, nors pardavėjas
nebuvo turto savininkas, iškreipia faktines aplinkybes, nustatytas byloje.
Apeliacinis teismas įvertino ieškovo ir lizingo bendrovės santykius, o
priešieškinis dėl pirkimo–pardavimo sutarties patvirtinimo buvo pareikštas tuo
metu, kai ieškovas jau turėjo nuosavybės teises į įrangą, todėl teismas turėjo
pagrindą taikyti CK 6. 309 straipsnio 3 dalį. Teismas nurodė, kad
byloje nėra įrodymų, jog lizingo bendrovė prieštaravo ginčijamų sutarčių
sudarymui, o pagal kasatoriaus nurodytą CK 6. 307 straipsnio 1 dalį
reikalauti pripažinti negaliojančiu svetimo turto pardavimo sandorį gali tik
turto savininkas, valdytojas arba pirkėjas.
 
Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje
teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas
V. V-os individuali įmonė su UAB „SEB VB lizingas“ 2004 m.
gegužės 4 d. sudarė finansinio lizingo sutartis dėl statybos įrangos
(devynių statybinių vagonėlių ir mobilios cinkuotos tvoros), kurią 2004 m. gegužės 3 d. išperkamosios nuomos
sutartimi Nr. VAGONĖLIAI9/040503 ir 2004 m. gegužės 12 d.
išperkamosios nuomos sutartimi Nr. TVORA/040512 išnuomojo atsakovui UAB
„Statnuoma“, sutartyse įtvirtinant teisę atsakovui, nuompinigiais padengus sutartyse
nustatytą šios statybos įrangos vertę, įsigyti ją nuosavybėn. Atsakovas
sumokėjo ieškovui sutartyse nurodytą turto vertę atitinkančią sumą, tačiau
ieškovas pranešė atsakovui nuo 2005 m. gruodžio 31 d. nutraukiantis
sudarytas sutartis ir pareikalavo įrangą grąžinti.

V. Kasacinio
teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl
sutarčių aiškinimo

Fizinių ir
(ar) juridinių asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti
civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais. V-a iš sandorio rūšių yra
sutartis. Sutartis įstatymo apibrėžiama kaip dviejų ar daugiau asmenų
susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kada
vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam
tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji
įgyja reikalavimo teisę. Taigi sutartis yra dvišalis arba daugiašalis sandoris,
kuriam sudaryti būtina dviejų ar daugiau šalių tarpusavyje suderinta valia,
kuria siekiama tam tikro bendro rezultato.
Šiuolaikinėje
sutarčių teisėje visų pirma galioja sutarties laisvės principas, kuris reiškia
tai, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti
tarpusavio teises bei pareigas. Taigi sutartis galioja tokio turinio, kokio
siekė jos šalys. Konsensualizmo (lot. consensus – sutarimas, vienybė,
harmonija) principas reikalauja, kad būtų atskleisti šalių tikrieji ketinimai,
tai reiškia, kad, kilus poreikiui išaiškinti sutartį, sutartis visų pirma turi
būti aiškinama sąžiningai ir neapsiribojant vien pažodiniu sutarties teksto
(taip pat ir pavadinimo) aiškinimu. Esant ginčui, būtina nustatyti, ko
sutarties šalys, sudarydamos sutartį, siekė ir kaip suderino savo valią.
Tikrąją šalių valią galima nustatyti aiškinantis bei vertinant sutarties
sudarymo metu egzistavusias aplinkybes. Visos sutarties sąlygos turi būti
aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą.
Aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines aplinkybes, nors jos
sutartyje gali būti ir nenurodytos. Aiškinant sutartį taip pat turi būti
atsižvelgiama ir į šalių tarpusavio santykių praktiką, derybas dėl sutarties,
galimus kitus, nepatenkančius į aiškinamos sutarties turinį, tačiau turėjusius įtakos
sutarties šalių ketinimų turiniui, susitarimus. Šios sutarčių aiškinimo
taisyklės įtvirtintos CK 6. 193 straipsnio nuostatose bei išplėtotos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (žr. , pvz. , Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis
civilinėse bylose Nr. 3K-7-438/2002, Nr. 3K-3-1167/2003,
Nr. 3K-3-421/2006 ir kt. ).
Šioje byloje
šalių ginčas kilo dėl to, kaip vertintinos jų sudarytos 2004 m. gegužės
3 d. ir 2004 m. gegužės 12 d. sutartys – nuomos ar išperkamosios
nuomos. Šių sutarčių pavadinimuose nurodyta, kad tai išperkamosios nuomos
sutartys (T. 1, b. l. 15). Sutarčių identiškuose 3. 4 punktuose
nustatyta: „Nuompinigiais padengus nuomojamojo turto vertę, NUOMOTOJAS įskaito
sumokėtas NUOMININKO sumas, kaip pilną atsiskaitymą už išperkamosios nuomos
būdu įsigytą turtą“. Sutarčių 8. 1 punktuose nustatyta, kad sutartyse
neaptartais atvejais šalys vadovaujasi CK 6. 477–6. 503 straipsniais. Be to,
teismai nustatė, kad ginčijamomis sutartimis nustatytų mėnesinių įmokų dydžiai
iš esmės (neįskaitant ieškovo papildomų išlaidų) sutampa su lizingo bendrovės
ieškovui grafikuose nustatytais mokėjimo dydžiais, nors ši informacija yra
konfidenciali ir atsakovui neprieinama. N-s abi šalys yra verslininkai ir
abiejų veiklos pobūdis tas pats – statybos įrangos nuoma, tačiau ieškovas
ginčijamų sutarčių sudarymo metu buvo jau patyręs, o atsakovas – pradedantysis.
Be to, tarp šalių egzistavo ir asmeninis pasitikėjimas, nes atsakovo akcininku
tapo ieškovo įmonės savininko V. V. sūnus. Teismai išaiškino, kad
sutartys, dėl kurių kilo ginčas, yra išperkamosios nuomos sutartys.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įstatymų leidžiama šalims
sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų. CK 6. 503 straipsnyje
netgi tiesiogiai įtvirtinta, kad nuomos sutartimi gali būti nustatyta, jog
išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise ir iki nuomos sutarties
termino pabaigos, jeigu sumokama visa sutartyje nustatyta kaina (išperkamoji nuoma),
taip pat kad sumokėtas nuomos mokestis įskaitomas į daikto kainą. Taigi
kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamos šalių sutartys
teismų yra išaiškintos tinkamai, nenukrypstant nuo sutarčių aiškinimo taisyklių
bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, o išvada – kad tai
išperkamosios nuomos sutartys – teisiškai argumentuota. Įstatymai nedraudžia
ieškovui tuo pačiu metu būti lizingo gavėju ir daiktą (lizingo objektą) išnuomoti
išperkamosios nuomos sutartimi, jeigu nuosavybės teisė į daiktą nuomininkui
(faktiškai subnuomininkui) pereina po to, kai lizingo gavėjui nuosavybės teisė
į daiktą pagal lizingo sutartį jau yra perėjusi. Šios bylos aplinkybės atitinka
tokią situaciją. G-ijamose sutartyse ieškovo atsakovui išnuomoto turto
(vagonėlių ir tvoros) vertė nurodyta aiškiai ir nedviprasmiškai (sutarčių 1. 1 punktai).
Jeigu atsakovas prarastų išsinuomotus daiktus ir jeigu sutartis būtų ne išperkamosios
nuomos, tai būtent sutartyje nustatyta, o ne kita ieškovo nurodyta vagonėlių ir
tvoros vertė būtų išeities taškas sprendžiant ginčą. Atsakovas sutarčių
galiojimo metu sumokėjo ieškovui visą sutartyse nurodytą išnuomotų daiktų kainą,
ir po to, kai nuosavybės teisė į daiktus pasibaigus (įvykdžius) lizingo sutartims
perėjo ieškovui, įgijo teisę reikalauti nuosavybės teisės į daiktus perleidimo
atsakovui, nes teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK
6. 189 straipsnio 1 dalis). Ieškovo pareiškimas apie sutarties
nutraukimą po to, kai atsakovas ją visiškai įvykdė (sumokėjo sutartyje nurodytą
daiktų vertę), teisiškai nereikšmingas pačiam ieškovui pagal sutartį tenkančios
pareigos perduoti išnuomotus daiktus atsakovui nuosavybės teise vykdymui.
Kasaciniame
skunde nurodyti ir kiti motyvai, kuriais kasatorius grindžia savo poziciją, tačiau,
kasacinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, jie yra išvestiniai iš nutartyje
jau aptartų klausimų ir teisiškai neturi įtakos skundžiamų teismų sprendimo ir
nutarties teisėtumui.
Kasacinio
teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjus kasacine tvarka
nepasitvirtino kasatoriaus (ieškovo) nurodyti kasacijos pagrindai. Pagrindų
naikinti ar keisti teisėtus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir
apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu
ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus
apygardos teismas 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą Lietuvos
apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m.
birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Nutartis






Jeigu pastebėjote svetainėje kokį teisės aktų pažeidimą prašome pranešti svetainės administratoriui admin@teisesgidas.lt